Baudžiamoji byla Nr. 2K-11-788/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22603-2021-1
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.6.4; 1.1.8.6.6; 1.1.8.6.10
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. vasario 11 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Aleno Piesliako ir Olego Fedosiuko (pranešėjas),
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorei Jurgitai Jakučionei,
nuteistajai R. K., jos gynėjui advokatui Kęstučiui Jonaičiui,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. K. ir jos gynėjo advokato Kęstučio Jonaičio kasacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 21 d. nuosprendžio (nuosprendyje padaryta techninė klaida nurodant 2023 m. gegužės 21 d.).
Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžiu R. K., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 39 straipsniu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, nurodytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą. Iš R. K. priteista: nukentėjusiajam R. K. – 5000 Eur patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo, civilinei ieškovei Valstybinei ligonių kasai – 149,81 Eur turtinei žalai atlyginti ir valstybei – 76,76 Eur patirtų proceso išlaidų atlyginimo.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu panaikintas Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis: R. K. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo bausme trims mėnesiams, įpareigojant per visą šį bausmės vykdymo laikotarpį būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu. Iš R. K. priteista: nukentėjusiajam R. K. – 6050 Eur patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo, civilinei ieškovei Valstybinei ligonių kasai – 149,81 Eur turtinei žalai atlyginti ir valstybei – 76,76 Eur patirtų proceso išlaidų atlyginimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi nuteistosios ir jos gynėjo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. R. K. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį nuteista už tai, kad 2021 m. liepos 8 d. apie 9 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), savo šeimos nariui – sutuoktiniui R. K. mobiliojo ryšio telefonu sudavė vieną smūgį į viršutinę lūpą, nagais perdrėskė kaktą ir sudavė vieną smūgį telefonu į kaktą, taip padarė jam muštinę žaizdą kaktos plaukuotojoje dalyje, nežymiai sutrikdė nukentėjusiajam R. K. sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą.
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs R. K. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino tinkamai ir pagrįstai pripažino R. K. padarius jai inkriminuotą veiką pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė BK 39 straipsnio nuostatas ir R. K. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės už šios nusikalstamos veikos padarymą. Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad byloje ištirti ir įvertinti įrodymai bei nustatytos aplinkybės patvirtina, jog R. K. veiksmuose nėra jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nurodytų BK 59 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose, pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikino ir priėmė jai naują apkaltinamąjį nuosprendį pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 329 straipsnio 3 punktas).
III. Kasacinio skundo argumentai
3. Kasaciniu skundu nuteistoji R. K. ir jos gynėjas advokatas K. Jonaitis prašo Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendį ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 21 d. nuosprendį panaikinti ir baudžiamąją bylą R. K. nutraukti, o Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir nukentėjusiojo R. K. prašymą apmokėti išlaidas, patirtas už advokato paslaugas, atmesti. Kasatoriai skunde nurodo:
3.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai nenustatė faktinių bylos aplinkybių, dėl to, vertindami R. K. veiksmus, netinkamai išsprendė inkriminuotos nusikalstamos veikos klausimus, taip pat neatsižvelgė į kasacinės instancijos teismo praktiką, dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies, BPK 324 straipsnio 6 dalies ir principo in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) pažeidimus, šie pažeidimai sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtus bei pagrįstus sprendimus.
3.2. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas abejotinais faktais, prielaidomis, o teismų išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-7-173/2014 ir kt.). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24/2014, 2K-268-697/2018 ir kt.).
3.3. Žemesnės instancijos teismai skundžiamuose sprendimuose R. K. kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos iš esmės grindė tik prieštaringais, nepagrįstais ir nepatikimais nukentėjusiojo R. K. parodymais (tiek dėl patirtų sužalojimų ir jų padarymo mechanizmo, tiek dėl šeiminių santykių inicijuojant skyrybų procesą ar vykusio konflikto metu nuo rankos nutraukto ir pavogto laikrodžio), kurių nepatvirtina kiti bylos duomenys. Pažymima, kad teismai skundžiamuose sprendimuose nevertino pačios nuteistosios parodymų (kurių metu ji nuosekliai teigė, kad konflikto metu sutuoktiniui ji nei sudavė smūgių, nei nagais draskė jam kaktos, o R. K. per susistumdymą galimai pats susižalojo atsitrenkdamas į medinį staliuką), specialisto išvados Nr. pG 626/2022 (05) (kurioje pažymima, kad R. K. nustatyto sužalojimo pobūdis ir vieta rodo, jog sužalojimas galėjo būti padarytas ir kaltinamosios nurodytu būdu), vaizdo įrašų (iš kurių matyti tiek nuteistosios, tiek nukentėjusiojo reakcija ir elgesys įvykio metu), fotonuotraukų (kuriose nukentėjusysis užfiksuotas be laikrodžio), liudytojo gydytojo A. K. medicininių išrašų (kuriuose užfiksuota, kad R. K. krisdamas namuose pats susižalojo kaktą) bei ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje jo duotų parodymų, neatsižvelgė, kad įvykio metu nuteistoji taip pat buvo sužalota ar kad dėl laikrodžio vagystės R. K. ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas.
3.4. Kasatorių nuomone, apeliacinės instancijos teismas skundžiamame sprendime tinkamai neatsižvelgė į kasacinės instancijos teismo praktikoje suformuluotas taisykles (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjEvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-21/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-21/2011">2K-21/2011</a>, 2K-412/2014, 2K-153-511/2020, 2K-29-648/2023 ir kt.), dėl to nepagrįstai panaikino nuteistosios R. K. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, nustatytas BK 59 straipsnio 1 dalies 6, 10 punktuose (t. y. kad šios veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiojo elgesys ir kad veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusiojo veiksmai).
3.5. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad, priimdamas sprendimą dėl advokato darbo apmokėjimo dydžio, teismas nėra įpareigotas priteisti nukentėjusiojo prašyme nurodytų išlaidų sumų. Kasatorių nuomone, žemesnės instancijos teismų sprendimai priteisti nukentėjusiajam R. K. visą jo išlaidų, patirtų už advokato paslaugas baudžiamajame procese, atlyginimą nėra teisingi ir pagrįsti.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistosios R. K. ir jos gynėjo advokato Kęstučio Jonaičio kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl įrodymų vertinimo nustatant faktines nusikalstamos veikos aplinkybes
5. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMjEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-221/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-221/2008">2K-P-221/2008</a>, 2K-P-9/2012, 2K-P-31/2021). Kasatorių nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant argumentų konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nėra pagrindas naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus. Bylą nagrinėjant kasacine tvarka tikrinama, ar vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-181/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-181/2008">2K-P-181/2008</a>, 2K-7-107/2013 ir kt.).
6. Nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, įvertinę bylos įrodymus, vienodai nusprendė, kad R. K., užklupusi sutuoktinį R. K. lovoje su kita moterimi, du kartus sudavė šiam mobiliojo ryšio telefonu ir nagais perdrėskė kaktą, taip nežymiai jį sužalojo ir sukėlė jam fizinį skausmą. Tokias faktines aplinkybes teismai nustatė remdamiesi byloje surinktų įrodymų visuma: nukentėjusiojo R. K. ir liudytojų I. L., R. K. (nukentėjusiojo motinos), J. V. (policijos pareigūno, atvykusio į įvykio vietą), A. K. (gydytojo) parodymais, įvykio vietos apžiūros, parodymų patikrinimo vietoje ir akistatos protokoluose užfiksuotais duomenimis, vaizdo ir garso įrašais, fotonuotraukomis, specialisto išvada apie nukentėjusiajam padarytus sužalojimus, teismo medicinos eksperto R. Žilionio paaiškinimu, tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje ir R. K. pranešimu Bendrajam pagalbos centrui. Teismai taip pat įvertino visas gynybos pabrėžiamas aplinkybes, kuriomis buvo bandoma pagrįsti priešingą išvadą, kad R. K. jokių smūgių R. K. nesudavė, tačiau gynybos įvykio versiją atmetė.
7. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė pagrindo konstatuoti, kad teismai, nustatydami faktines aplinkybes, neteisingai įvertino bylos įrodymus ar nesivadovavo in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai. Todėl kasacinio skundo dalis dėl esminių baudžiamojo proceso pažeidimų vertinant įrodymus ir nustatant faktines aplinkybes netenkintina.
Dėl atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatymo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės
8. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priimti procesiniai sprendimai skiriasi dėl pagrindo taikyti R. K. BK 39 straipsnio nuostatas ir atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės.
9. BK 39 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų tyčinį nusikaltimą, teismo motyvuotu sprendimu gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) yra ne mažiau kaip dvi šio kodekso 59 straipsnio 1 dalyje nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, ir 3) nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių.
10. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas pagrindą taikyti R. K. BK 39 straipsnio nuostatas, nusprendė, jog jos atsakomybę lengvina tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiojo elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas), taip pat kad ši veika padaryta iš didelio susijaudinimo, kurį sukėlė neteisėti nukentėjusiojo veiksmai (BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punktas).
11. Provokuojantį ir rizikingą nukentėjusiojo elgesį (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas) pirmosios instancijos teismas nustatė įvertinęs tai, kad kai kaltinamoji įvykio vietoje aptiko savo sutuoktinį R. K. miegantį su kita moterimi ir jį pažadino, šis savo paties elgesio kritiškai nevertino (reikalavo baigti „nesąmones ir cirkus“), rankomis stūmė R. K. nuo savęs, kaltino dėl jos neadekvačių veiksmų, trukdė paimti daiktus. Tai, teismo vertinimu, turėjo įtakos R. K. veiksmams.
12. Didelį susijaudinimą, kurį R. K. sukėlė neteisėti nukentėjusiojo veiksmai (BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punktas), pirmosios instancijos teismas motyvavo šoku ir savitvardos susilpnėjimu, kuriuos kaltinamoji patyrė, savo ir sutuoktinio bendruose namuose aptikusi sutuoktinį lovoje su kita moterimi. Tai įvyko jų mažamečio vaiko gimimo dienos išvakarėse. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, tokią išvadą patvirtina ir pačios kaltinamosios parodymai, kad tokioje situacijoje ji labai susijaudino, ją ištiko šokas, pasijautė apgauta, išduota, jautė pyktį, tiksliai nepamena, kaip išėjo iš buto, atsimena tik fragmentus. Teismas taip pat nurodė, kad R. K. susijaudinimą patvirtino ir liudytoja I. L., apie tokią jos būseną galima spręsti ir iš paties nukentėjusiojo R. K. parodymų.
13. Apeliacinės instancijos teismas paneigė minėtų atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimą. Antai, teisėjų kolegijos vertinimu, iš kaltinamosios daryto vaizdo įrašo matyti, kad R. K. jokių provokuojančių veiksmų nedarė, su žmona kalbėjo ramiu tonu, tik prašė nustoti jį filmuoti ir priekaištauti, o ją stumdamas nuo savęs, jis tiesiog gynėsi ir toks jo elgesys negali būti pripažįstamas provokuojančiu. Apeliacinės instancijos teismas, nors ir sutiko, kad R. K. veiksmai – miegojimas su kita moterimi būnant santuokoje – yra nepriimtini moralės požiūriu, tačiau pažymėjo, kad R. K. jau žinojo apie sutuoktinio ketinimą su ja skirtis ir galėjo žinoti apie kitą jo moterį, taigi tokie sutuoktinio veiksmai nebuvo jai visiškai netikėti. Šio teismo vertinimu, nėra priežasčių manyti, jog R. K. elgesys, kai jis buvo rastas lovoje su kita moterimi, galėjo R. K. sukelti tokį didelį susijaudinimą, koks pripažįstamas teismų praktikoje. Be to, peržiūrėjus R. K. darytus vaizdo įrašus matyti, kad ji, radusi sutuoktinį lovoje su kita moterimi miegančius, priėjo prie jų, kalbėjo labai ramiu balsu, juos glostė, žadino, t. y. jokio didelio susijaudinimo jos veiksmuose ir balse nebuvo juntama. Be to, pasibaigus konfliktui, R. K. tvarkingai susirišo plaukus, ramiai į liftą susikrovė iš buto pasiimtus daiktus, elgėsi ramiai, sau nusišypsojo.
14. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi teismų nustatytas faktines aplinkybes ir pateiktų išvadų motyvus, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl R. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir pagrindo atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės.
15. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas reikšmingas faktines aplinkybes, t. y. tai, kad kaltinamosios smurtinį protrūkį prieš jos vyrą lėmė didelis susijaudinimas tiesiogiai pamačius jį lovoje su kita moterimi ir nesavikritiška vyro reakcija į šią situaciją, ją kaltinant. Šiame kontekste pažymėtina, kad santuokinės neištikimybės faktas, ypač kai sutuoktinis (partneris, sugyventinis) tiesiogiai aptinkamas su kitu asmeniu tokiomis aplinkybėmis, kaip nustatyta nagrinėjamoje byloje (lovoje su kita moterimi), gali stipriai paveikti žmogų, sukelti jam šoką, susijaudinimą ir nulemti neadekvačias, neapgalvotas reakcijas. Atkreiptinas dėmesys, kad santuokinė neištikimybė šeimos teisėje traktuojama ne tik kaip moralės požiūriu nepriimtinas, bet ir kaip neteisėtas elgesys. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti. Jeigu santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio neištikimybės, preziumuojama, kad santuoka iširo dėl šio sutuoktinio kaltės (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Todėl nagrinėjamoje byloje nustatytas akivaizdus sutuoktinio neištikimybės faktas gali būti vertinamas kaip didelį kaltinamosios susijaudinimą sukėlusi priežastis, kuri atitinka atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nurodytos BK 59 straipsnio 10 punkte, turinį. Konstatuodamas šią aplinkybę, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į kaltinamosios pabrėžiamas aplinkybes, paaiškinančias jos neadekvatų elgesį įvykio metu (filmavimą, kupiną sarkazmo kalbėjimo manierą, ginčą dėl daiktų, agresiją), t. y. kad ji su vyru santuokoje gyveno 10 metų, anksčiau su vyro neištikimybe nebuvo susidūrusi, neištikimybės aktas įvyko sutuoktiniams bendrai priklausančiame bute, dieną prieš jų bendro vaiko gimtadienį. Kaip teigė kaltinamoji, dėl to, pamačiusi lovoje savo vyrą su kita moterimi, ji buvo labai susijaudinusi, jautėsi išduota ir apgauta, dėl šoko net tiksliai nepamena, kaip išėjo iš buto. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas didelį susijaudinimą, pagal bylos aplinkybes turėjo pagrindą tikėti tokiais kaltinamosios parodymais. Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad, atsižvelgiant į tai, jog nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nustatant didelio susijaudinimo aplinkybę, psichologinis-psichiatrinis kaltinamosios būklės tyrimas nebuvo būtinas.
16. Apeliacinės instancijos teismo argumentai, paneigiantys kaltinamosios didelį susijaudinimą ir provokuojantį nukentėjusiojo elgesį, yra subjektyvūs ir neįtikinami, o kai kurie ir prieštaringi. Pvz., tai, kad R. K. nujautė, jog vyras gali turėti kitą moterį, todėl neturėjo patirti didelio susijaudinimo savo akimis pamačiusi vyrą lovoje su kita moterimi, yra tik prielaida. Kaip matyti iš R. K. ir jos vyro parodymų, įvykio metu jų santuoka dar nebuvo žlugusi, apie savo apsisprendimą skirtis vyras jos nebuvo informavęs, todėl išvada, kad pamatytas vaizdas neturėjo R. K. kelti didelio susijaudinimo, yra subjektyvi. Tai, kad ji, radusi sutuoktinį lovoje su kita moterimi miegančius, priėjo prie jų, kalbėjo labai ramiu balsu, juos glostė, žadino (kaip užfiksuota vaizdo ir garso įraše), taip pat nebūtinai reiškia, kad tuo metu ji jautėsi ramiai. Atvirkščiai, tokia ne visai adekvati reakcija gali liudyti ir apie didelį vidinį stresą, kurį asmuo išgyvena. Be to, teiginius apie ramią R. K. reakciją į pamatytą vaizdą paneigia ir paties apeliacinės instancijos teismo konstatuota aplinkybė, jog, pažadinusi sutuoktinį, savo pyktį ir apmaudą ji išreiškė padarydama jam sužalojimų, mėtydama daiktus, ir, kaip teigė R. K. ir I. L., tai ji darė rėkdama (nuosprendžio 31 punktas). Neįtikinamas yra ir argumentas, kad, pasibaigus konfliktui, R. K. tvarkingai susirišo plaukus, ramiai į liftą susikrovė iš buto pasiimtus daiktus, elgėsi ramiai, lifte sau nusišypsojo. Toks žmogaus vidinės būklės vertinimas tik pagal išorinius žmogaus judesius pasibaigus konfliktui nėra patikimas ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytos didelio susijaudinimo įvykio metu aplinkybės.
17. Apeliacinės instancijos teismo argumentai paneigiant nukentėjusiojo provokuojančio ir rizikingo elgesio aplinkybę taip pat yra subjektyvūs. Antai argumentas, kad R. K., daug kartų reikalaudamas „baigti nesąmones ir cirkus“ ir stumdamas R. K. nuo savęs, tiesiog gynėsi ir kad toks jo elgesys negali būti pripažįstamas provokuojančiu, nepaneigia priešingos pirmosios instancijos teismo išvados, kuri grindžiama tuo, kad nukentėjusysis susidariusioje situacijoje su žmona elgėsi nesavikritiškai, priekaištavo jai dėl neadekvataus elgesio, ją stumdė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvados šiuo klausimu labiau atitinka susiklosčiusią situaciją ir pagrindžia atitinkamos atsakomybę lengvinančios aplinkybės (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas) buvimą.
18. Remdamasi anksčiau pateiktais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, paneigdamas pirmosios instancijos teismo nustatytą pagrindą taikyti R. K. BK 39 straipsnio nuostatas, netinkamai pritaikė baudžiamąją įstatymą (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis) ir nepagrįstai panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kuriuo R. K. buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Dėl to apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikinamas ir paliekamas galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendis.
Dėl civilinio ieškinio priteisimo ir nukentėjusiojo patirtų išlaidų advokato pagalbai atlyginimo
19. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu iš R. K. nukentėjusiajam R. K. priteista 5000 Eur patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo, civilinei ieškovei Valstybinei ligonių kasai – 149,81 Eur turtinei žalai atlyginti, valstybei – 76,76 Eur patirtų proceso išlaidų atlyginimo. Kasaciniu skundu prašoma panaikinti sprendimą dėl šių sumų priteisimo. Šis prašymas grindžiamas argumentais, kad R. K. nusikalstamos veikos nepadarė ir turi būti išteisinta. Teisėjų kolegijai nutarus palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kuriuo konstatuota, kad R. K. padarė veiksmus, dėl kurių ji buvo kaltinama pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, tačiau dėl atsakomybę lengvinančių aplinkybių ji atleista nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 39 straipsnis), prašymas panaikinti minėtų sumų priteisimą nukentėjusiajam, Valstybinei ligonių kasai ir valstybei netenkinamas.
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 4 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 21 d. nuosprendį (nuosprendyje padaryta techninė klaida nurodant 2023 m. gegužės 21 d.) ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendį be pakeitimų.
Teisėjai Eligijus Gladutis
Alenas Piesliakas
Olegas Fedosiukas
