Dėl nuostolių atlyginimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-565/2011 (S)

Teisminio proceso Nr. nesuteiktas

Procesinio sprendimo kategorijos:

52.4; 44.6

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (pranešėja), Sigitos Rudėnaitės ir Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės,,Aviacijos paslaugų centro“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 16 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės,,Aviacijos paslaugų centro“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei,,AKS projektai“ dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo,,Delmasta“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Atsakovas 2004 m. vasario 14 d. rangos sutartimi įsipareigojo pastatyti sandėliavimo pastatą 15F1/g, esantį Kauno r., Karmėlavoje, Pievų g. 1, o 2004 m. spalio 21 d. rangos sutartimi – rekonstruoti sandėliavimo pastatą 6F1/p, esantį Kauno r., Karmėlavoje, Pievų g. 1. Šie statiniai 2004 m. rugpjūčio 11 d. ir 2005 m. birželio 21 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktais buvo perduoti ieškovui ir jo priimti. Vėliau išryškėjus rangos darbų defektams, ieškovas pareiškė atsakovui pretenzijas dėl atliktų darbų kokybės. 2006 m. gegužės 15 d. šalių administracijos vadovai, dalyvaujant antstoliui, apžiūrėjo statinius, atsakovas pripažino dalį defektų, tačiau jų nepašalino. VšĮ Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centras 2006 m. liepos 12 d. ir 2007 m. rugpjūčio 23 d. Statinių techninės ekspertizės aktuose konstatavo, kad abiejų sandėlių stogų fizinė būklė neatitinka Statybostechninio reglamento STR 2.05.02:2001 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ nuostatų ir kitų techninių reikalavimų.

Ieškovas 2007 m. rugsėjo 26 d. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 218 819 Lt būsimų išlaidų sandėlio 6F1/p stogui ir 295 636 Lt būsimų išlaidų sandėlio 15F1/g stogui remontuoti bei procesines išlaidas.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir pažymėjo, kad didžioji dalis ieškovo nurodytų darbų tariamų defektų laikytini akivaizdžiais trūkumais, kurie turėjo būti aiškiai matomi jau darbų priėmimo metu. Ieškovas prarado galimybę remtis šiuo trūkumų faktu, nes jis galėjo būti nustatytas priimant darbus. Paslėptų trūkumų nėra.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2009 m. lapkričio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nurodė, kad šalys sudarė statybos rangos sutartis dėl vieno sandėlio statybos ir kito rekonstrukcijos. Atsakovui pastačius sandėlį 15F1/g, 2004 m. rugsėjo mėn. šalys pasirašė atliktų darbų priėmimo aktą ir pažymą apie atliktų darbų vertę, Jų pagrindu ieškovas priėmė iš rangovo stogo ir švieslangių įrengimo darbus, įvertintus 313 559,32 Lt suma. 2005 m. birželio mėnesį šalys pasirašė sandėlio 6F1/p rekonstrukcijos darbų priėmimo aktą ir pažymą apie atliktų darbų vertę, pagal kurias ieškovas priėmė iš rangovo stogo ir švieslangių įrengimo darbus, įvertintus 172 550,20 Lt suma. Aktą pasirašęs ieškovo paskirtas techninės priežiūros vadovas Ž. G. nereiškė pretenzijų rangovui dėl darbų kokybės. Sandėlis 15 F1/g buvo priimtas 2004 m. liepos 27 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktu, o rekonstruotas sandėlis 6F1/p – 2005 m. birželio 21 d. aktu. Komisijos aktuose nurodyta, kad abu statiniai atitinka nustatytus reikalavimus ir yra tinkami naudoti. Vėliau ieškovas prašė pašalinti statyto ir rekonstruoto objektų trūkumus – ištaisyti priešgaisrinės sistemos defektus, pašalinti lubose panaudotą netinkamą betoną, reikštos pretenzijos dėl netinkamo stoglangio įrengimo, laiptinės sienose atsiradusių įtrūkimų, stogo defektų, apibėgusių sienų ir kitų netinkamai atliktų darbų. Ieškovo prašymu VšĮ Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centras atliko sandėlio 6F1/p stogo techninę ekspertizę (2007 m. rugpjūčio 23 d. statinio techninės ekspertizės aktas) ir sandėlio 15F1/g stogo techninę ekspertizę (2006 m. liepos 12 d. statinio techninės ekspertizės aktas).

Teismo skirtos statybinės ekspertizės aktu nustatyta, kad pastato 15F1/g stogo darbai ir pastato 6F1/p stogo rekonstrukcijos darbai atlikti pažeidžiant įprastai tos rūšies darbams keliamus reikalavimus, nesilaikant techninio projekto, projektinės dokumentacijos ir teisės aktų nuostatų. Ekspertizės akte pateikta išvada, kad stogai neatsparūs atmosferos poveikiui, netinkamai apsaugoti nuo išorinio lietaus ir sniego poveikio, neturi reikiamo nuolydžio, neįrengtas kiekis būtinų vėdinimo kaminėlių, pastato 6F1/p stoge akmens vata nepritvirtinta prie paklotės smeigėmis, netinkamai įrengtas parapeto apskardinimas, įrengtas per mažas šilumos izoliacijos sluoksnis, neįrengtas nuolydis prie stoglangių, latakai, stogui panaudota netinkama hidroizoliacinė stogo danga. Eksperto išvada patvirtino, kad egzistuoja daug stogų trūkumų, nurodytų VšĮ Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centro 2006 m. liepos 12 d. ir 2007 m. rugpjūčio 23 d. ekspertizės aktuose, tačiau šiuos užsakovas galėjo nustatyti prieš stogo darbų ir statinių priėmimą iš rangovo. Teismas, remdamasis byloje surinktais įrodymais ir liudytojų parodymais (ieškovo techninio prižiūrėtojo Ž. G.), patvirtino, kad visi nustatyti stogų darbų trūkumai buvo akivaizdūs, todėl sprendė, jog ieškovas turėjo galimybę fiksuoti trūkumus atliktų darbų priėmimo metu. Teismo vertinimu, ieškovo nurodyti stogų trūkumai nelaikomi trūkumais, atsiradusiais vėliau garantiniu laikotarpiu, nes ieškovas, galėdamas nustatyti statinių trūkumus prieš stogo darbų ir statinių priėmimą iš rangovo, prarado teisę remtis darbų trūkumų faktu. Pripažinus, kad ieškovas neteko teisės remtis darbų trūkumų faktu, nereikšmingi argumentai, kuriais nesutinkama su eksperto išvada dėl smeigių kiekio, panaudotos hidroizoliacinės dangos kokybės, stogo nuolydžio ir įlajų atitikties projektui. Ieškovo sandėliai 15F1/g ir 6F1/g pripažinti tinkamais 2004 m. liepos 27 d. ir 2005 m. birželio 21 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktais, todėl, šių aktų nenuginčijus, nėra pagrindo sutikti, kad atsakovas privalo atlyginti būsimas ginčo stogų remonto darbų išlaidas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. sausio 25 d. nutartimi atmetė ieškovo apeliacinį skundą ir Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 16 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija nutartyje nurodė, kad iš esmės ginčas kilo dėl šalių 2004 m. vasario 14 d. ir 2004 m. spalio 21 d. pasirašytų statybos rangos sutarčių vykdymo metu atliktų statybos ir rekonstrukcijos darbų įrengiant sandėliavimo paskirties pastatų stogus kokybės. Kolegija laikė, kad nustatyta, jog šalys sudarė 2004 m. rugsėjo mėn. atliktų darbų priėmimo aktą Nr. 09/07 ir 2005 m. birželio mėn. atliktų darbų priėmimo aktą Nr. 06/03; visus darbus priėmė ieškovo statybos techninės priežiūros vadovas Ž. G.; aktai pasirašyti be kokių nors užsakovo išlygų, pastabų ar nuorodų apie darbų trūkumus, defektus, kitokius kokybės reikalavimų ir sutarties sąlygų nukrypimus; duomenų apie stogo įrengimo paslėptų darbų patikrinimo aktų sudarymą statybos darbų žurnale ir kituose į bylą pateiktuose dokumentuose nėra; 2004 m. liepos 27 d. ir 2005 m. birželio 21 d. sandėlių pripažinimo tinkamais naudoti aktuose, kuriuos pasirašė ir užsakovo įgalioti atstovai, nurodyta, kad atlikti statinių statybos ir montavimo darbai tenkina projektų bei normatyvinių statybos dokumentų reikalavimus ir yra tinkami naudoti; pirmąsias pretenzijas dėl sandėlių stogo kokybės trūkumų ieškovas pradėjo reikšti nuo 2006 m. balandžio mėnesio. Kolegija atkreipė dėmesį į tai, pagal statybos rangos sutartis ieškovas prisiėmė statinio statybos techninės priežiūros ir statinio projekto vykdymo priežiūros pareigas, tarp jų ir pareigą nedelsiant pranešti rangovui apie nustatytus nukrypimus nuo sutarties sąlygų, kurie gali pabloginti statybos darbų kokybę, sukelti kitų trūkumų; ieškovui nepranešus apie pastebėtus trūkumus, nustatytas teisės jais remtis ateityje praradimas. Atsakovo atliekamų statinių statybos ir rekonstrukcijos darbų techninės priežiūros vadovo funkcijos buvo perduotos ieškovo atstovui Ž. G. Dėl to kolegija padarė išvadą, kad ieškovas, prisiėmęs pareigą kontroliuoti ir prižiūrėti statybos darbų eigą bei kokybę, teisės aktų nustatyta tvarka turėjo fiksuoti atliekamų darbų kokybės trūkumus (defektus) ir nedelsdamas pranešti apie tai rangovui.

Kolegija pažymėjo, kad teisminės statybos techninės ekspertizės tikslas buvo išsiaiškinti ir nustatyti stogo įrengimo darbų trūkumų atsiradimo laiką ir pobūdį – ar darbų trūkumai buvo akivaizdūs ar ne jau darbų perdavimo ir priėmimo momentu. Ekspertinio tyrimo metu konstatuota, kad visi stogų įrengimo darbų defektai egzistavo jau darbų priėmimo ir perdavimo momentu, jie buvo akivaizdūs, todėl negalima daryti išvados, kad tie trūkumai laikytini vėliau išryškėjusiais (atsiradusiais) statinius eksploatuojant garantiniu terminu. Ieškovas, kuris vykdė ir kontrolines techninio prižiūrėtojo funkcijas, akivaizdaus darbų defekto, egzistavusio dar prieš statybos objekto perdavimą, nefiksavo nei darbų atlikimo, nei jų priėmimo metu. Dėl to kolegija sutiko su teismo išvada, kad ieškovas negalėjo tokių trūkumų faktu remtis po darbų priėmimo ir perdavimo procedūros įforminimo atitinkamais aktais. Nors šalys rangos sutartyse neaptarė konkrečių darbų perdavimo ir priėmimo sąlygų ir tvarkos, tačiau kolegija, papildomai tirdama ir vertindama faktines bylos aplinkybes, aiškinosi, kaip praktiškai buvo organizuotas ir vykdytas darbų perdavimas ir priėmimas, ir padarė išvadą, kad ieškovas nesiėmė priemonių įvykdyti savo prievolę tinkamai organizuoti stogų įrengimo darbų priėmimą, neįspėjo rangovo apie akivaizdžius sandėlių stogų įrengimo trūkumus, kurie sandėlių eksploatavimo metu gulėjo sukelti (ir faktiškai sukėlė) neigiamų padarinių, todėl, reikalaudamas atlyginti būsimus stogų defektų šalinimo kaštus, jis negali remtis tokių trūkumų faktu.

Kolegija, vadovaudamasi šalių sudarytų rangos sutarčių sąlygomis ir nustatytomis aplinkybėmis, kad ieškovas nesiėmė priemonių tinkamai (normaliai) organizuoti darbų priėmimą ir be išlygų pasirašė darbų priėmimo–perdavimo aktus, nenurodydamas juose kokių nors trūkumų, padarė išvadą, jog ieškovas laikytinas praradusiu teisę remtis trūkumų faktu, nes šie buvo akivaizdūs. Kolegija nenustatė aplinkybių, kad būtų buvusi suvaržyta užsakovo galimybė fiksuoti akivaizdžius sandėlių stogų įrengimo darbų trūkumus tų darbų priėmimo metu. Nors ieškovas teigė, kad stogų įrengimo darbų trūkumai paaiškėjo praėjus metams nuo pastatų eksploatacijos pradžios, tačiau tokie teiginiai nepaneigia ekspertų išvadų, jog visi nustatyti trūkumai egzistavo jau statinių perdavimo ir priėmimo metu. Trūkumų išryškėjimą po pastatų eksploatacijos pradžios kolegija vertino ne kaip trūkumų atsiradimą per garantinį pastatų eksploatacijos terminą, bet jau priėmimo metu egzistavusių trūkumų padarinių atsiradimą (pvz., drėgmės į patalpų vidų prasiskverbimas, vandens nutekėjimai lubose ir sienose, lubų kritimas), veikiant netinkamos kokybės stogo įrenginius išoriniams aplinkos veiksniams.

Kolegijos nuomone, teismas, nustatydamas ir vertindamas atliktų darbų trūkumų atsiradimo momentą ir jų pobūdį bei atsiradimo priežastis, tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą ir išsamiai, siekdamas padaryti konkrečias išvadas dėl įrodinėjimo dalyko, išanalizavo byloje esančius įrodymus.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 16 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartį ir perduoti bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Dėl įstatyme nustatytų rangovo pareigų ir jo civilinės atsakomybės. Pagal CK 6.695 straipsnio 1 dalį rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo statybos dokumentų reikalavimų; pagal CK 6.697 straipsnio 1 dalį – per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinius statybos dokumentų rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal paskirtį; pagal CK 6.697 straipsnio 3 dalį – atsako už defektus, nustatytus per garantinį laikotarpį. Rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti, kad defektų atsirado dėl kitų asmenų kaltų veiksmų. Taigi, defektų faktą turi įrodyti užsakovas, o rangovas privalo įrodyti jų susidarymo priežastis, šalinančias rangovo atsakomybę. Nagrinėjamu atveju statinių defektai buvo nustatyti garantiniu laikotarpiu. Pagal tiek teismo ekspertizės, tiek kasatoriaus į bylą pateiktos statinių ekspertizės duomenis, defektų atsiradimą lėmė netinkamai atlikti abiejų pastatų stogų įrengimo darbai (stogai neturi reikiamo nuolydžio, atitinkančio šių stogų tipą ir stogui įrengti panaudotų medžiagų tipą, lietaus vandeniui, tirpstančiam sniegui nutekėti, stogų šilumą izoliuojančių medžiagų paklotų tvirtinimo konstrukciniai sprendimai nebuvo pagrįsti skaičiavimais, įvertinant stogą veikiančias vėjo ir kitas apkrovas, įrengtas nepakankamas kiekis vėdinimo kaminėlių ir pan.). tokie nustatyti pažeidimai neatitinka STR 2.05.02“2001,,Statinių konstrukcijos. Stogai“ reikalavimų. Dėl to rangovo atlikti darbai vertintini kaip pažeidžiantys įstatymo reikalavimus. Bylą nagrinėję teismai neįžvelgė rangovo civilinės atsakomybės sąlygų, todėl buvo netinkamai taikytos CK 6.695, 6.697 straipsnių normos. Tokia teismų išvada neatitinka teismų praktikos dėl rangovui taikytinos civilinės atsakomybės, kai yra konstatuotas šiurkštus teisės normų pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009; 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2009; kt.).

2. Dėl rangovo nebendradarbiavimo. Pagal CK 6.691 straipsnio nuostatą statybos rangos sutarties šalys sutarties vykdymo metu privalo bendradarbiauti. Tinkamas šios pareigos įgyvendinimas yra priemonė, kuri leidžia išvengti galimų nuostolių, ginčų dėl darbų atlikimo. Kasatorius teigia, kad atsakovas nebendradarbiavo su užsakovu ir toks jo elgesys nulėmė šiurkščius privalomų statybos normų pažeidimus rengiant sandėlių stogus. Tai, kad statybos darbų žurnalą atsakovas pateikė ne kasatoriui, o nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, kasatoriaus nuomone, rodo atsakovo nihilistinį požiūrį į įstatymo nustatytą pareigą bendradarbiauti. Be to, šiuose žurnaluose nenurodytos stogų įrengimo medžiagos, jų sertifikatai, nėra nė vieno stogų paslėptų darbų akto. Įstatyme nustatyta imperatyvioji pareiga rangovui įregistruoti paslėptų darbų aktus, todėl darytina išvada, kad atsakovas iš esmės nevykdė prievolės organizuoti tinkamą darbų perdavimą–priėmimą. Atsakovas stogo darbams atlikti samdė subrangovą, todėl, priimdamas iš jo darbus, turėjo pastebėti trūkumus ir apie tai pranešti kasatoriui. Ši aplinkybė taip pat patvirtina atsakovo nebendradarbiavimą. Kasatorius pažymi, kad atsakovas, kaip rangovas, manydamas, kad techniniuose dokumentuose priimti netinkami sprendimai (pvz., dėl vėdinimo kaminėlių, tvirtinimo smeigių skaičiaus ir pan.), turėjo apie tai įspėti užsakovą ir pareikalauti papildyti dokumentus. To nepadaręs, rangovas prarado teisę remtis netinkamo stogo rekonstrukcijos projekto faktu ir prisiėmė atsakomybę už netinkamai atliktus darbus (CK 6.659 straipsnio 2 dalis).

3. Dėl akivaizdžių ir užslėptų trūkumų. CK 6.662 straipsnio 3 dalyje nustatytas draudimas remtis priimtų darbų trūkumų faktu taikytinas tik akivaizdžių trūkumų atveju. Tačiau ne visi trūkumai yra akivaizdūs. Visa stogo šilumos izoliacinė vata, kurią pateikė atsakovas, teismo ekspertų nuomone, yra netinkama tokiems stogams dengti. Atsižvelgiant į tai, kad šis šilumos izoliacinis sluoksnis yra uždengiamas, dėl to atsiradę trūkumai negali būti pripažįstami akivaizdžiais. Apeliacinės instancijos teismas dėl šių argumentų nepasisakė.

Atsiliepimų į kasacinį skundą CPK nustatyta tvarka nepateikta.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių CPK 353straipsnio 1 dalis. Kasaciniame skunde keliamas teisės taikymo klausimas dėl rangovo atsakomybės už netinkamos kokybės darbą, kai užsakovas statybos darbų priėmimo akte nenurodo darbų kokybės trūkumų; dėl šalių bendradarbiavimo vykdant rangos sutartį; darbo rezultatų trūkumų pobūdžio ir galimybės remtis tokių trūkumų faktu.

Dėl užsakovo, priėmusio rangos darbus (darbų rezultatą), teisės remtis atliktų darbų trūkumais ir rangos sutarties šalių pareigos bendradarbiauti

Pagal CK 6.662, 6.694 straipsniuose nustatytą reglamentavimą užsakovo pareiga yra apžiūrėti ir priimti atliktą darbą; atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus; užsakovas darbų priėmimo metu turi elgtis rūpestingai – apžiūrėti rangos darbų rezultatu esantį daiktą, kad įsitikintų, ar daiktas turi akivaizdžių trūkumų; pagal įstatymą iš užsakovo nereikalaujama daugiau nei normali daikto apžiūra, tikrinti, ar nėra akivaizdžių trūkumų, jis neįpareigotas daikto trūkumų paieškai naudoti specialias priemones ar metodus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Paprastai (jeigu ko kita nenustatyta (šalių susitarimu) užsakovas, priėmęs darbą ir jo nepatikrinęs ar nenurodęs priėmimo akte akivaizdžių darbo rezultato trūkumų, netenka teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalys). Kartu pažymėtina, kad ši taisyklė nėra absoliuti: pagal CK 6.662 straipsnio 4 dalį užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo; tokiu atveju rangovas atsako už darbų (rezultato) trūkumus, o užsakovas gali naudotis įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais. Teismo praktikoje dėl rangos darbų priėmimo–perdavimo akto reikšmės rangos sutarties šalių teisėms ir pareigoms išaiškinta, kad, net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu šie neakivaizdūs. Tokiais atvejais teismas turi analizuoti trūkumų pobūdį ir tik esant akivaizdžiam trūkumui taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bankrutuojanti UAB „Atnava“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-235/2005; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Jaukurai“ v. UAB,,Forsitia“, bylos Nr. 3K-3-469/2010).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į statybos rangos sutarties specifiką, specialiai yra aptaręs rangos sutarties šalių pareigą bendradarbiauti (CK 6.691 straipsnis). Tinkamas šios pareigos įgyvendinimas yra priemonė, leidžianti išvengti galimų nuostolių, ginčų dėl darbų atlikimo. Tai pagrindžiama visų pirma tuo, kad rangovas, užsiimdamas ūkine komercine veikla, kurios tikslas – pelno siekimas, gerai žino (arba privalo žinoti) savo teises bei pareigas ir veikia savo rizika. Rangovas, specializuodamasis statybos darbų srityje, jau sutarties sudarymo etape turi realiai įvertinti savo pajėgumus, konkretaus objekto specifiką ir kitus galimus veiksnius, kad nesuklaidintų užsakovų. Jeigu sutarties vykdymo metu kilo kliūčių, trukdančių laiku ir tinkamai įvykdyti sutartį, rangovas privalo imtis visų nuo jo priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti ir taip įgyvendinti CK 6.691 straipsnyje įtvirtintą imperatyviąją įstatymo nustatytą statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) sutarties vykdymo metu pareigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB If P&C Insurance AS v. UAB,,Įrengimas“, bylos Nr. 3K-3-516/2009; kt.).

Dėl aptartos teisės ir teismų praktikos taikymo nagrinėjant šalių ginčą; darbo rezultatų trūkumų pobūdžio ir rangovo atsakomybės už netinkamos kokybės darbus

Bylą nagrinėję teismai, atmesdami ieškinį, rėmėsi tuo, kad kasatorius (užsakovas) galėjo pastebėti kokybės trūkumus (defektus) dar prieš stogų įrengimo darbų ir pastatų priėmimą iš atsakovo (rangovo), arba juos nustatyti priėmimo metu, nes stogų įrengimo darbų trūkumai buvo akivaizdūs. Teismai laikėsi nuostatos, kad kasatoriaus (užsakovo) nurodyti stogų įrengimo darbų trūkumai nelaikytini trūkumais, atsiradusiais vėliau garantiniu laikotarpiu, nes kasatorius, galėdamas nustatyti trūkumus dar prieš stogų darbų ir statinių priėmimą iš atsakovo (rangovo) arba juos priimant, prarado teisę remtis trūkumų faktu. Teisėjų kolegija pažymi, kad užsakovas nepraranda teisės remtis atliktų darbų trūkumų faktu tuo atveju, jeigu darbų perdavimas ir priėmimas buvo tinkamas, t. y. atitiko visas sutarties ir teisės aktų nustatytas darbų priėmimo sąlygas. Esant ginčui, kad darbai nebuvo perduoti arba perduoti netinkamai, teismas turi tai įvertinti ne tik analizuodamas darbų priėmimo–perdavimo aktą, bet ir pasisakydamas dėl darbų priėmimo procedūros atitikties rangos sutarties ir teisės aktų nuostatoms.

Norminiuose teisės aktuose nereglamentuojama plokščiųjų stogų priėmimo tvarka. Metodinėje literatūroje pateikiamos stogų įrengimo darbų kontrolės ir priėmimo rekomendacijos. Lietuvos statybininkų asociacijos statybos taisyklių 390.21 papunktyje pateikiama plokščiųjų stogų įrengimo kontrolės lentelė, kuria nustatyta, kad už plokščiųjų stogų įrengimo darbus atsako rangovo darbų vadovas, juos kontroliuoja statybos techninis prižiūrėtojas, o iš esmės visos kontrolės procedūros atliekamos vizualiai. Įrengiant stogus, statybos vadovas tikrina atliktus darbus, surašo atitinkamus aktus arba tikrinimo rezultatus įrašo statybos darbų žurnale. Be to, užbaigtus darbus perduodant statytojui, pateikiami medžiagų kokybės dokumentai. Esant tokiam metodinio pobūdžio reglamentavimui, apeliacinės instancijos teismas tyrė, kaip atsakovo (rangovo) statybos darbų vadovai ir kasatoriaus (užsakovo) paskirtas techninis prižiūrėtojas faktiškai tikrino ir kontroliavo stogų įrengimo darbus, kad būtų galima daryti išvadas, ar kasatoriaus ir atsakovo įgaliotų atstovų atliktas statybos darbų perdavimas ir priėmimas gali būti laikomas tinkamu. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad šių aplinkybių nustatymas svarbus tuo aspektu, jog eksperto ir specialisto išvadose konstatuota, kad visi ekspertinio tyrimo aktuose nurodyti defektai galėjo būti nustatyti prieš darbų perdavimą ir priėmimą (vizualiai, naudojantis gulsčiuku, matuojant liniuote ar rulete, tikrinant statybos produkto kokybės dokumentus). Apeliacinės instancijos teismas, apklausęs rangovo statybos darbų vadovą ir užsakovo paskirtą techninės priežiūros vadovą kaip liudytojus (V. G., Ž. G.), pažymėjo, kad šie negalėjo paaiškinti, kodėl statybos darbų žurnale nėra paslėptų darbų, atliktų stogo uždengimo metu patikrinimo aktų, nors pripažino, kad tokie aktai turėjo būti surašyti (statybos darbų žurnalo 4 skyrius); pirmiau nurodyti liudytojai negalėjo paaiškinti ir to, kodėl statybos darbų žurnale nėra įrašų dėl stogui įrengti (uždengti) naudotų statybos produktų ir įrengimų pasų, kokybės pažymėjimų bei sertifikatų stogo dangai (statybos darbų žurnalo 6 skyrius). Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs nurodytų įrodymų tyrimą, konstatavo, kad paslėptų darbų, kiek tai susiję su stogų įrengimu, patikrinimo aktai nesurašyti (žurnalai neužpildyti), medžiagų kokybės dokumentai nepateikti, nors ekspertizės akte nurodyta, kad stogo dangos apatinio vatos sluoksnio paklojimo darbai priklauso paslėptų darbų kategorijai. Teisėjų kolegija pažymi, kad tai, jog nebuvo surašyti ir pateikti nurodyti dokumentai, suvaržė galimybę pasirašant darbų priėmimo–perdavimo aktus konstatuoti paslėptus darbų trūkumus, todėl apeliacinės instancijos teismo išvada, jog visi statybos darbai buvo akivaizdūs, nelaikytina pagrįsta.

Statybos rangos sutartimis šalys susitarė, kad statybą aprūpinti medžiagomis ir įrengimais, detalėmis ir kitokiomis konstrukcijomis turi rangovas. Teisėjų kolegija pažymi, kad užsakovas turi teisę, bet ne pareigą kontroliuoti statybos produktų kokybę (CK 6.689 straipsnis), netinkamos kokybės produkto panaudojimo rizika tenka rangovui (CK 6.687 straipsnis). Netgi ir tais atvejais, kai statybos produktus pateikia užsakovas, rangovui tenka pareiga įspėti užsakovą ir, kol gaus nurodymus, sustabdyti darbą, o rangovas, neįspėjęs užsakovo apie CK 6.659 straipsnio 1 dalyje numatytas aplinkybes, atsako už daikto trūkumus (CK 6.659 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis ekspertizės akto duomenimis, konstatavo, kad stogų įrengimo darbų defektams (už kurių atsiradimą turėtų būti atsakingas rangovas) priskirtini per plono sluoksnio mineralinės akmens vatos stogo konstrukcijai izoliuoti panaudojimas (vatos paklojimas priskirtinas prie paslėptų darbų) bei netinkamos stogo hidroizoliacinės ritininės bituminės dangos panaudojimas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad stogų statybai tiekiamos medžiagos buvo derinamos su kasatoriumi (užsakovu), sprendė, jog šios aplinkybės pagrindu negalima konstatuoti buvus paslėptų darbų trūkumus ir užsakovo galimybę remtis darbų trūkumais, kai jie nenurodyti darbų priėmimo aktuose (CK 6.662 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija pagrįstais laiko kasacinio skundo argumentus, kad apeliacinės instancijos teismas byloje nustatytiems faktams teisiškai kvalifikuoti netinkamai taikė materialiosios teisės normas, konstatuojant paslėptus trūkumus. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors atsakovas ir derino medžiagų panaudojimą stogams dengti su kasatoriumi, tačiau byloje nekonstatuota, kad atsakovas būtų įspėjęs kasatorių, jog dėl tokių naudojamų medžiagų nebus pasiekta norimo rezultato. Atsakovas, būdamas statybų srities specialistas ir veikdamas savo rizika, atliko stogų įrengimo ir rekonstrukcijos darbus, žinodamas (ar turėdamas žinoti), kad tam tikrų medžiagų (akmens vatos ir kt.), neatitinkančių kokybės reikalavimų, panaudojimas gali turėti įtakos atliekamų darbų tinkamumui, tvirtumui, kokybei. Nerūpestingi atsakovo veiksmai lėmė tai, kad nebuvo pasiektas norimas statybos darbų rezultatas.

Be to, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis atsakovo atstovo parodymais, konstatavo, kad dėl akivaizdžių (matomų) darbų trūkumų su užsakovu buvo suderinta; darbai priimti su trūkumais to nenurodant darbų rezultato priėmimo–perdavimo aktuose, nes šalys žodžiu susitarė, jog atsakovas atliks papildomus darbus, už kuriuos nebus mokama. Teisėjų kolegijos požiūriu, ši aplinkybė vertintina kaip užsakovo teisė CK 6.662 straipsnio 2 dalies prasme reikalavimą pašalinti trūkumus pareikšti vėliau. Esant aptartai situacijai teisėjų kolegija laiko nepagrįstą apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad kasatorius, nenurodęs priėmimo–perdavimo aktuose darbų kokybės trūkumų, prarado teisę remtis šiuo faktu. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas nekonstatavo, jog buvo atlikti papildomi darbai, už kuriuos nebuvo mokama. Jeigu tokie darbai ir buvo atlikti, tai ši aplinkybė neturi reikšmės taikant CK 6.662 straipsnio 2 dalies nuostatas, ji gali būti reikšminga sprendžiant dėl trūkumų šalinimo išlaidų dydžio.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad rangovas (atsakovas) pažeidė įstatyme nustatytą pareigą rangos sutarties šalims bendradarbiauti. Šiuos kasacinio skundo argumentus teisėjų kolegija pripažįsta iš dalies pagrįstais. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismo nustatyta, kad statybos darbų žurnaluose nenurodytos stogų įrengimo medžiagos, jų sertifikatai, nesurašyti stogų paslėptų darbų aktai, nors tokia pareiga atsakovui (rangovui) surašyti paslėptų darbų aktus reglamentuota teisės aktus; rangos sutartimis prisiėmęs prievolę organizuoti statybos darbų rezultato perdavimą–priėmimą, šios prievolės tinkamai nevykdė. Teisėjų kolegija pagrįstais laiko kasacinio skundo argumentus, kad bendradarbiavimo pareigos netinkamą vykdymą patvirtina ir aplinkybė, kad atsakovas, kaip statybos srities specialistas, manydamas, jog techniniuose dokumentuose priimti netinkami sprendimai (dėl reikiamo vėdinimo kaminėlių, stogo apšiltinimo medžiagai tvirtinti naudojamų smeigių skaičiaus ir pan.), turėjo apie tai įspėti kasatorių. Teisėjų kolegija pažymi, kad tai, jog kasatorius rangos sutarties pagrindu prisiėmė statybos techninę priežiūrą, nepaneigia atsakovo kaip rangovo pareigos tinkamai atlikti statybos darbus pagal teisės aktų ir sutarties nustatytas sąlygas bendradarbiaujant su užsakovu.

Konstatavusi, kad tiek kasatorius netinkamai atliko sutartimis nustatytą pareigą organizuoti statinių techninę ir projekto vykdymo priežiūrą bei nedelsiant pranešti rangovui apie nustatytus nukrypimus nuo statybos sąlygų, bei tai, jog ne visi statybos darbai buvo akivaizdūs, kad šalys susitarė dėl trūkumų pretenzijas pareikšti po priėmimo– perdavimo aktų pasirašymo, teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliacinės instancijos teismo išvada, kad už statybos darbų trūkumus atsakingas tik kasatorius, pripažintina nepagrįsta (CK 6.206 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms netinkamai taikė materialiosios teisės normas dėl teisinės atsakomybės taikymo rangovui už netinkamos kokybės darbą. Dėl to teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu kasacinio skundo argumentą, kad apeliacinės instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas, kuriuo atmestas reikalavimas taikyti atsakomybę rangovui, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Konstatavus rangovo atsakomybę už netinkamos kokybės darbą, turi būti sprendžiamas statybos darbų kokybės trūkumų šalinimo išlaidų dydis bei šių išlaidų rizikos paskirstymas tarp sutarties šalių. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas ieškinį tuo pagrindu, kad kasatorius prarado teisę remtis trūkumų faktu, nesiaiškino ir nenustatinėjo teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių dėl išlaidų trūkumams pašalinti dydžio ir jo pagrįstumo bei rizikos paskirstymo tarp sutarties šalių. Kasatorius trūkumų šalinimo išlaidų (nuostolių) faktą ir dydį grindė teismo ekspertizės aktu ir teismo eksperto paaiškinimu teismo posėdyje bei prie ekspertizės akto pateiktomis sąmatomis. Tačiu šių pateiktų įrodymų apeliacinės instancijos teismas neanalizavo ir nevertino. Kasacinės instancijos teismas, taikydamas teisę, vadovaujasi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis, faktinių aplinkybių nenustatinėja (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Be to, šalims turi būti suteikta procesinė galimybė pareikšti savo argumentus ir atsikirtimus nagrinėjamu klausimu, t. y. turi būti išklausomi atsakovo argumentai dėl kasatoriaus prašomų priteisti išlaidų dydžio, būtinų atlikti darbų pagrįstumo ir nustatomos kitos reikšmingos aplinkybės.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kasacinę bylą, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas dėl rangovo atsakomybės už darbų kokybę, nenustatė faktinių aplinkybių trūkumų šalinimo išlaidų dydžiui ir pagrįstumui konstatuoti, todėl skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 346 straipnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 8 punktai) šioje byloje yra 52,61 Lt. Kadangi byla grąžinama apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai kasaciniame teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės insntacijos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Janina Januškienė

Sigita Rudėnaitė

Juozas Šerkšnas