Dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu

Civilinė byla Nr. 3K-3-554/2011 (S)

Teisminio proceso Nr. 2-03-3-02134-2010-1

Procesinio sprendimo kategorija 128.16.1

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (pranešėja), Sigitos Rudėnaitės ir Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens kreditoriaus AB,,Swedbank“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. T. ir L. T. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, suinteresuoti asmenys AB,,Swedbank“, UAB,,Ūkio banko lizingas“, UAB,,Snoro lizingas“, AB SEB bankas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Pareiškėja L. T. 2005 m. liepos 1 d. sudarė su suinteresuotu asmeniu AB,,Swedbank“ kredito sutartį, pagal kurią jai buvo suteiktas 30 584 eurų kreditas. Už šios sutarties tinkamą įvykdymą 2005 m. liepos 1 d. sutartimi laidavo pareiškėjas A. T.

Pareiškėjai 2010 m. kovo 25 d. kreipėsi į teismą, prašydami nutraukti jų sudarytą santuoką bendru sutikimu ir patvirtinti santuokos nutraukimo padarinių sutartį. Pareiškėjai santuokos nutraukimo padarinių sutartyje, be kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, aptarė ir įkeisto turto nuosavybės teisės perėjimą pareiškėjai bei laidavimo sutarties sąlygų pakeitimą. Suinteresuotas asmuo kreditorius AB,,Swedbank“ prieštaravo santuokos nutraukimo padarinių sutarties nuostatoms dėl įkeisto turto nuosavybės teisės perėjimo pareiškėjai ir laidavimo sutarties pareiškėjui A. T. pasibaigimo, negavus išankstinio kreditoriaus sutikimo.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2010 m. gegužės 25 d. sprendimu pareiškimą tenkino, nutraukė pareiškėjų A. T. ir L. T. santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas A. T. nedirba, pajamų neturi, pareiškėja dirba keliose darbovietėse, turi pajamų, iš kurių grąžina kreditą bankui ir atsiskaito su kitais kreditoriais, prievolę iš kredito sutarties vykdo tinkamai, įvertinęs sutarčių laisvės principą ir tai, jog pareiškėjų sudaryta santuokos nutraukimo padarinių sutartis neturės neigiamos reikšmės kreditoriaus AB banko,,Swedbank“ bei kitų kreditorių interesams, atmetė suinteresuoto asmens prieštaravimą dėl santuokos nutraukimo padarinių sutarties tvirtinimo.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. balandžio 22 d. nutartimi atmetė suinteresuoto asmens AB,,Swedbank“ apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 25 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija nutartyje nurodė, kad suinteresuotas asmuo turi ne tik pateikti argumentus, jog nesutinka su teismo patvirtintomis pareiškėjų sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių sąlygomis, bet ir privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo atsikirtimus. Teismo nuomone, suinteresuotas asmuo, nesutikdamas dėl laidavimo sutarties perkėlimo vienai skolininkei pagal kredito sutartį, turi pagrįsti, jog toks skolos perkėlimas nesant kreditoriaus sutikimo, pažeidžia kreditoriaus teises, t. y. pagrįsti, kad viena pareiškėja negalės tinkamai vykdyti įsipareigojimų. Nutraukiant santuoką, kai sutuoktiniai turi įsipareigojimų kreditoriams, turėtų būti siekiama interesų pusiausvyros ir derinimo, t. y. kreditorių interesų apsauga negali būti absoliutinama skolininko interesais.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo AB,,Swedbank“ prašo panaikinti dalį Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. balandžio 22 d. nutarties ir Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 25 d. sprendimo dalį, kuria buvo patvirtinta santuokos nutraukimo padarinių sutarties 8 punktą, pagal kurį visi sutartiniai įsipareigojimai pagal pareiškėjo A. T. ir suinteresuoto asmens sudarytą laidavimo sutartį po santuokos nutraukimo perduoti pareiškėjai L. T. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Dėl solidariosios sutuoktinių prievolės nedalumo santuokos nutraukimo byloje. Prievolės solidarumas suteikia kreditoriui teisę reikalauti, kad bendrą sutuoktinių prievolę įvykdytų tiek bendrai abu sutuoktiniai, tiek bet kuris iš jų. Nutraukiant santuoką, solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus atvejus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas arba prievolė būtų modifikuota. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, tvirtindami santuokos nutraukimo padarinių sutarties 8 punktą, pagal kurį laiduotojo teisės ir pareigos perėjo kredito gavėjai, nukrypo nuo teismų praktikos šiuo klausimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB,,Swedbank“ v. P. B., D. B., bylos Nr. 3K-7-229/2009; Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010; kt.). Galiojant teismo sprendimui dėl santuokos nutraukimo, kuriuo išspręsti ir sutuoktinių kreditoriaus teisių, kylančių iš prievolės, klausimai, t. y. pakeičiant skolininkų solidariosios atsakomybės pobūdį, kreditorius nebeturi teisės reikalauti, kad vieno ar abiejų sutuoktinių prisiimta prievolė būtų vykdoma iš bendro sutuoktinių turto. Taigi, teismo sprendimui, kuriuo laiduotojo (pareiškėjo A. T.) teisės perkeltos kredito gavėjui (pareiškėjai L. T.), įgijus res judicata reikšmę, bankui padidėja rizika negauti reikalavimo patenkinimo tuo atveju, jei kredito gavėjas nevykdys savo įsipareigojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-450/2007; 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. P. v. R. Š., V. Š., bylos Nr. 3K-3-471/2007).

2. Sutarties laisvės principo pažeidimo. Šalys, sudarydamos sutartį, laisva valia nustato tarpusavio teises ir pareigas. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, todėl vėlesnis jos pakeitimas reiškia įsikišimą į egzistuojančią šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą. Pareiškėjas A. T., pasirašydamas su kasatoriumi laidavimo sutartį, savo veiksmais ir elgesiu išreiškė sutikimą ir valią būti pareiškėjos L. T. solidariuoju bendraskoliu, kaip kredito gavėju, todėl sutarčių sudarymo metu atsirado solidarioji sutuoktinių prievolė. Neturi reikšmės tai, kai pareiškėjas A. T. pasirašė laidavimo sutartį, iš esmės šia sutartimi jis išreiškė tikrąją valią ne laiduoti už sutuoktinį, bet prisiimti jo prievolę. Dėl to teismai nepagrįstai pritarė nuostatai, kad laiduotojo teisės ir pareigos, kurios atsiranda iš laidavimo sutarties, gali būti perkeliamos kredito gavėjai.

Atsiliepimo į kasacinį skundą įstatyme nustatyta tvarka nepateikta.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl teismo sprendimo, kuriuo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių pakeičiant solidariąją sutuoktinių prievolę į asmeninę, nesant kreditoriaus sutikimo, teisėtumo

CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas netvirtina sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių, jeigu ji prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus. Teismas, gavęs sutuoktinių prašymą patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių, kuria siekiama pakeisti prievolės pobūdį, turi pareigą išsiaiškinti ne tik, ar yra įvykdytos CK 3.126 straipsnio 2 dalies sąlygos, bet ir privalo nustatyti, ar yra kreditoriaus sutikimas pakeisti sutarties sąlygas. Nesant aiškiai išreikšto kreditoriaus sutikimo pakeisti šalių sutarties sąlygas, yra pagrindas pripažinti, kad sutartis pažeidžia kreditoriaus interesus ir prieštarauja viešajai tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. R. N., bylos Nr. 3K-7-173/2010).

Nagrinėjamu atveju kreditorius (bankas) ir pareiškėja (sutuoktinė) sudarė kredito sutartį, pagal kurią buvo suteiktas kreditas būstui įsigyti. Pareiškėjos sutuoktinis laidavo už įsipareigojimų pagal šią kredito sutartį tinkamą įvykdymą. Taip sutuoktiniai tapo kredito davėjo (kasatoriaus) solidariaisiais bendraskoliais pagal iš nurodytų sutarčių atsiradusią prievolę grąžinti kreditą (CK3.109 straipsnio1dalies 6 punktas). Pažymėtina, kad byloje prievolės solidarumas nėra ginčijamas. Santuokos nutraukimo padarinių sutartimi sutuoktiniai pakeitė solidariąją prievolę į vieno iš sutuoktinių asmeninę, nesant kreditoriaus sutikimo (kreditorius pareiškė prieštaravimus). Kasaciniame skunde kasatorius (kreditorius) nurodo, kad teismai nepagrįstai tvirtino santuokos nutraukimo padarinių sutarties nuostatą, pagal kurią sutuoktinių solidarioji prievolė pakeista į vieno sutuoktinio asmeninę. Taip be sutarties šalies sutikimo keičiama šalių laisva valia sudaryta sutartis ir pažeidžiami kreditoriaus interesai gauti savo reikalavimų patenkinimą iš solidariųjų skolininkų. Teisėjų kolegija šį kasacinio skundo argumentą pripažįsta pagrįstu ir pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, jog tais atvejais, kai santuoka nutraukiama, neįvykdytos solidariosios sutuoktinių prievolės, kurių įvykdymo terminas nėra suėjęs, nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditoriai sutinka su prievolės pakeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 2009 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje „Swedbank“, AB v. P. B., D. B., bylos Nr. 3K-7-229/2009; Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010; 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje V. B. v. K. B., bylos Nr. 3K-3-127/2011). Esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų atskirai, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Kadangi nagrinėjamu atveju solidarioji sutuoktinių prievolė atsirado sutarčių pagrindu, tai kasatorius (kreditorius) sutarties pagrindu įgijo teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų abu bendraskoliai. Esminis solidarumo požymis yra tai, kad solidarieji bendraskoliai neturi teisės reikalauti pasidalyti prievolę, nes kiekvienas yra atsakingas už visos prievolės įvykdymą. Sutarties pagrindu atsiradusios solidariosios prievolės pakeitimas asmenine be kreditoriaus sutikimo reiškia ne ką kita, kaip sutarties pakeitimą dėl sutarties subjekto, nes kreditorius netektų teisės reikalauti, kad prievolę įvykdytų antrasis sutuoktinis. Šalys, sudarydamos sutartį, laisva valia susitaria dėl tarpusavio teisių ir pareigų. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Vėlesnis sutarties pakeitimas reiškia įsikišimą į jau tarp šalių egzistuojančią teisių ir pareigų pusiausvyrą, todėl šalių lygiateisiškumo principas (CK 1.2 straipsnis) reikalauja, kad sutartis būtų keičiama šalių susitarimu (CK 6.223 straipsnio 1 dalis). Byloje nustatyta, kad pareiškėjas A. T., pasirašydamas laidavimo sutartį su kasatoriumi, sutarė, jog ši sutartis galioja iki visiško prievolių bankui įvykdymo ir sutarties sąlygos gali būti keičiamos šalių susitarimu. Sutuoktinių susitarimas santuokos nutraukimo atveju solidariąją prievolę pakeisti į dalinę arba asmeninę reiškia kreditoriaus ir skolininkų sutarties pakeitimą, ir kai dėl tokio pakeitimo nėra aiškiai išreikšto kreditoriaus sutikimo, pažeidžia kreditoriaus interesus ir negali būti laikomas pagrindu solidariajai prievolei pasibaigti. Pagal pareiškėjų santuokos nutraukimo padarinių sutarties nuostatas kreditorius neteko teisės reikalauti, kad prievolę įvykdytų antras sutuoktinis. Dėl to sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių 7 ir 8 punktai, kuriais solidarioji sutuoktinių prievolė pakeista į asmeninę vieno sutuoktinio prievolę, pripažintini pažeidžiančiais kreditoriaus teisėtus interesus. Pažymėtina, kad vienašalis sutarties keitimas yra negalimas.

Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad kreditoriui turint garantiją reikalavimą patenkinti iš hipoteka įkeisto turto, sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių sąlygos, kai visas turtas ir skolos perduodamas vienam sutuoktiniui, gali būti pagrindas solidariajai prievolei pasibaigti. Teisėjų kolegija su tokia teismo išvada nesutinka ir pažymi, kad kreditorius savo teises ir interesus gali apsaugoti pasirinkdamas ne tik daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, bet ir kitus prievolės užtikrinimo būdus, t. y. savo teisėms užtikrinti kreditorius gali rinktis kelis prievolės užtikrinimo būdus. Dėl to šalims susitarus dėl kelių prievolės užtikrinimo būdų, skolininkams be kreditoriaus sutikimo negalima jų keisti. Taigi konstatuotina, kad pareiškėjai, net ir esant daikto įkeitimo teisei, be kreditoriaus sutikimo išspręsdami prievolės solidarumo pakeitimo klausimą, susiaurino kreditoriaus teises ir garantijas. Toks apeliacinės instancijos teismo argumentas, kad, išliekant daikto įkeitimo teisei, santuokos nutraukimas gali būti pagrindas solidariajai prievolei pasibaigti, pripažintinas teisiškai nepagrįstu. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodė, kad nagrinėjamu atveju solidarioji sutuoktinių prievolė gali būti pripažinta vieno sutuoktinio asmenine prievole, nes jis yra pajėgus šią prievolę įvykdyti, o kitas bendraskolis nedirba, lėšų neturi, todėl draudimas tokiu atveju keisti prievolės pobūdį yra neproporcingas skolininkų atžvilgiu. Pareiškėjų pasirašyta kredito sutartis yra ilgalaikė (iki 2030 m.) ir bendraskolių galimybės vykdant įsipareigojimus gali keistis, todėl apeliacinės instancijos teismo argumentai, kad bendraskolio galimybė vykdyti prievolę gali lemti solidariosios sutarties modifikavimą į asmeninę, taip pat laikytini teisiškai nepagrįstais.

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė sutuoktinių solidariąją atsakomybę reglamentuojančias materialiosios teisės normas ir todėl padarė teisiškai nepagrįstą išvadą dėl santuokos nutraukimo padarinių sutarties punktų, kuriais susitarta pakeisti sutuoktinių solidariąją atsakomybę. Tokios sutarties nuostatos pripažintinos prieštaraujančiomis kreditoriaus interesams ir viešajai tvarkai. Dėl to teismų priimtų sprendimo ir nutarties dalys, kuriomis patvirtinti sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių 7 ir 8 punktai, naikinami ir pareiškėjų (sutuoktinių) prašymo dalis solidariąją prievolę pakeisti ir pripažinti asmenine vieno sutuoktinio prievole netenkinama (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai).

Dėl procesinės bylos baigties

Nagrinėjamu atveju byloje susiklosto tokia situacija, kad, konstatavus, jog sutuoktiniai (pareiškėjai) ir po santuokos nutraukimo lieka solidariaisiais bendraskoliais, o pagal sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių visas turtas perduodamas vienam iš sutuoktinių, lieka neaiški šalių pozicija dėl dalytino turto, todėl turi būti iš naujo šalių aptartas ir įvertintas toks turto pasidalijimo klausimas, t. y. ar teismui konstatavus, kad ir po santuokos nutraukimo sutuoktiniai lieka bendraskoliai, šalys sutinka su tokiu turto pasidalijimu, kai jis perduotas vieno sutuoktinio asmeninėn nuosavybėn, ar šalių svarstytinas ir aptartinas kitas sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių (turto pasidalijimo) variantas. Dėl to byla perduotina pirmosios instancijos teismui šiam bylos klausimui išspręsti CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, kad kai yra kreditoriaus prieštaravimas, pareikštas atsikirtimu, byla gali būti sprendžiama supaprastinto proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P., R. P. v. Panevėžio kredito unija, bylos Nr. 3K-3-388/2011). Pagal kasacinio teismo praktiką sutuoktiniai santuokos nutraukimo ir visus su juo susijusius klausimus skatinami spręsti taikiai, sudarant sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių; tuo atveju, kai sprendimas dėl santuokos nutraukimo yra įsiteisėjęs ir santuoka laikoma nutraukta, tačiau iš esmės yra neišspręsti kai kurie su santuokos nutraukimu susiję klausimai, naikinama ne visas teismo procesinis sprendimas, kuriuo yra patvirtinta santuokos nutraukimo padarinių sutartis, bet jo dalis, dėl kurios šalys nėra susitarusios, ir byla dėl šios dalies perduodama nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjų I. K., S. K. prašymą nutraukti santuoką bendru sutikimu, bylos Nr. 3K-3-421/2011; 2008 m. liepos 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjų M. Š. ir V. Š. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutikimu, bylos Nr. 3K-3-384/2008; 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. B. v. D. B., bylos Nr. 3K-3-92/2008). Teisėjų kolegija kartu atkreipia dėmesį į tai, kad buvę sutuoktiniai gali susitarti ir palikti esamą sutarties sąlygą dėl turto pasidalijimo; gali ateityje priklausomai nuo solidariosios prievolės įvykdymo visos ar dalies abiejų ar vieno bendraskolio spręsti tarpusavio atsiskaitymą, atsižvelgiant ir į tai, kad turtas (butas) paliktas vienam iš sutuoktinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. K. B., bylos Nr. 3K-3-127/2011).

Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 8 punktai) šioje byloje yra 19,90 Lt. Kadangi byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai kasaciniame teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 360, 362 straipsniais,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutarties ir Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 25 d. sprendimo dalis, kuriomis patvirtinti santuokos nutraukimo padarinių sutarties 7, 8 punktai, pagal kuriuos visi sutartiniai įsipareigojimai pagal pareiškėjos L. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir suinteresuoto asmens AB Swedbank (j. a. k. 112029651) 2005 m. birželio 30 d. sudarytą kredito sutartį Nr. 05-0414128-LA1 po santuokos nutraukimo lieka pareiškėjai L. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir visi sutartiniai įsipareigojimai pagal pareiškėjo A. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir suinteresuoto asmens AB Swedbank (j. a. k. 112029651) 2005 m. birželio 30 d. sudarytą laidavimo sutartį po santuokos nutraukimo lieka pareiškėjai L. T. (a. k. (duomenys neskelbtini), panaikinti ir prašymo patvirtinti šiuo sutarties punktus netenkinti.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutarties ir Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 25 d. sprendimo dalį, kuria patvirtintas santuokos nutraukimo padarinių sutarties 6 punktas, kuriuo santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo atitenka pareiškėjai L. T., panaikinti ir bylos dalį dėl šio prašymo tvirtinimo perduoti iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.

Kitas Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutarties ir Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 25 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Janina Januškienė

Sigita Rudėnaitė

Juozas Šerkšnas