Civilinė byla Nr. 3K-3-254-969/2016
Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00151-2014-7
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.2.8. (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. gegužės 5 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andžej Maciejevski, Gedimino Sagačio (pranešėjas) ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. P. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 22 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. P. ieškinį atsakovui V. P. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, ir atsakovo priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, asmeninės nuosavybės pripažinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto (buto) padalijimą nutraukiant santuoką.
Ieškovė ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašė teismo nutraukti santuoką, sudarytą su atsakovu, dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo jai palikti santuokinę pavardę, pripažinti jos asmenine nuosavybe trijų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), o vieno kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini), – atsakovo asmenine nuosavybe, kitą turtą padalyti taip: atsakovo asmeninėn nuosavybėn paskirti garažo boksą Nr. 70, esantį (duomenys neskelbtini), metalinį garažą Nr. 36, esantį (duomenys neskelbtini), automobilį (duomenys neskelbtini) (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), automobilį (duomenys neskelbtini) (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekabą SKIF M2 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), priekabą MAZ 81144 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)); ieškovės asmeninėn nuosavybėn – 0,0650 ha žemės sklypą su jame esančiu neįregistruotu statiniu – kolektyvinio sodo namu, (duomenys neskelbtini); už ieškovei tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį atsakovui iš ieškovės priteisti 12 500 Lt (3620,25 Eur) kompensaciją; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Atsakovas priešieškiniu ir patikslintu priešieškiniu prašė teismo nutraukti su ieškove sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; palikti šalims santuokines pavardes; pripažinti rekonstruotą gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini), su jame esančiais namų apyvokos daiktais (bendra vertė – 81 093,61 Eur) bendra sutuoktinių nuosavybe ir po santuokos nutraukimo priteisti šį turtą ieškovei; atsakovo asmeninėn nuosavybėn priteisti: trijų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), 0,0650 ha žemės sklypą su sodo nameliu ir priklausiniais, garažo boksą Nr. 70, metalinį garažą Nr. 36, audiocentrą „Pioneer“, žoliapjovę benzininę (nesavaeigę), benzininį pjūklą „Husqvarna“, elektrinį pjūklą, minkštųjų baldų kampą „Žalgiris“, pianiną „Riga“, televizorių SAMSUNG, vyrišką auksinį žiedą, vestuvinį vyrišką auksinį žiedą, priekabą SKIF M2, priekabą MAZ 81144, automobilį (duomenys neskelbtini), vieno kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini); priteisti atsakovui iš ieškovės 11 297,87 Eur kompensaciją.
Atsakovas, be kita ko, nurodė, kad santuokos metu ieškovė po savo motinos mirties paveldėjo 0,1500 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą su priklausiniais, kurie buvo rekonstruoti, perstatyti sutuoktinių lėšomis ir atsakovo darbu. Investuota apie 81 093,61 Eur. Turto paveldėjimo metu gyvenamo namo vidutinė rinkos vertė buvo 697,98 Eur, šiuo metu – 20 852,64 Eur. Į namo vidų atsakovo su vertintoju ieškovė neįleido, todėl jis negalėjo įtraukti į dalijamo kilnojamojo turto masę name esančių baldų, buitinės technikos, kuriuos šalys įgijo santuokos metu. Remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, atsakovas prašo priteisti visą santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą jo asmeninėn nuosavybėn, ieškovei nemokant piniginės kompensacijos, o atsakovui nekompensuojant už gyvenamojo namo su priklausiniais pagerinimą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį tenkino iš dalies; šalių santuoką nutraukė dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo paliko santuokines pavardes; pripažino trijų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), asmenine ieškovės nuosavybe, vieno kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini), – asmenine atsakovo nuosavybe; priteisė atsakovui asmeninės nuosavybės teise: negyvenamąją patalpą – garažo boksą Nr. 70 (1325,59 Eur vertės), metalinį garažą Nr. 36 (289,81 Eur), automobilį (duomenys neskelbtini) (724,53 Eur), automobilį (duomenys neskelbtini) (724,53 Eur), priekabą SKIF M2 (869,43 Eur), priekabą MAZ 81144 (289,81 Eur); priteisė ieškovei asmeninės nuosavybės teise: 0,0650 ha žemės sklypą su jame esančiu neįregistruotu statiniu – kolektyvinio sodo namu (11 584,8 Eur vertės); priteisė atsakovui asmeninės nuosavybės teise: audiocentrą „Pioneer“ (290 Eur), žoliapjovę benzininę (nesavaeigę; 90 Eur), benzininį pjūklą „Husqvarna“ (43 Eur), elektrinį pjūklą (43 Eur), minkštųjų baldų kampą „Žalgiris“ (180 Eur), vyrišką auksinį žiedą (435 Eur), vestuvinį vyrišką auksinį žiedą (74 Eur); priteisė ieškovei asmeninės nuosavybės teise: žoliapjovę benzininę (savaeigę; 87 Eur); priteisė atsakovui iš ieškovės 3 146,55 Eur kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį; priteisė ieškovei iš atsakovo 426,90 Eur žyminio mokesčio, 80 Eur už turto vertinimą; kitą priešieškinio dalį atmetė.
Spręsdamas sutuoktinių turto padalijimo klausimą, teismas nurodė, kad procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 dalis), vadovavosi CK 3.87, 3.88 straipsnių, CK 3.127 straipsnio 3 dalies nuostatomis. Įvertinęs bylos duomenis, teismas sprendė, kad trijų kambarių butas (duomenys neskelbtini), pripažintinas ieškovės asmenine nuosavybe, nes šis butas, nors ir buvo įgytas santuokos metu, tačiau jam įsigyti buvo panaudotos lėšos, gautos pardavus kitą, mažesnį butą (duomenys neskelbtini), kuriam lėšas ieškovei davė (dovanojo) jos motina.
Teismas nurodė, kad atsakovė prašo automobilius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) paskirti atsakovo asmeninėn nuosavybėn, o atsakovas teigia, jog automobilis MAZDA yra išregistruotas, todėl nedalytinas, ir tenkino ieškovės prašymą, nes nustatė, jog automobilis MAZDA buvo įgytas santuokos metu. Nors, atsakovo teigimu, abi transporto priemonės buvo įsigytos šalims jau nebegyvenant kartu, automobilius MAZDA ir PEUGEOT atsakovas įsigijo iš motinos lėšų, tačiau teismas konstatavo, kad atsakovas šios aplinkybės neįrodė, be to, atskiro reikalavimo priešieškinyje dėl šio turto pripažinimo atsakovo asmenine nuosavybe jis nepareiškė, nors savo reikalavimus tikslino. Todėl teismas laikė, kad tai bendras, dalytinas šalių turtas.
Dalydamas 0,0650 ha žemės sklypą su jame esančiu neįregistruotu statiniu – kolektyvinio sodo namu, teismas nurodė, kad turtas buvo įgytas, sukurtas šalių santuokos metu, jų bendromis lėšomis ir darbu, todėl tai yra bendroji jungtinė šalių nuosavybė. Nustatęs, kad sodininkų bendrijos narė yra ieškovė, šalių santykiai yra itin konfliktiški, jų gyvenimas kartu ir dalijimasis bendru turtu neįmanomas, ieškovė gali sumokėti piniginę kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį, teismas sprendė, kad visas šis turtas priteistinas ieškovės asmeninėn nuosavybėn, atsakovui priteisiant piniginę kompensaciją.
Santuokos metu ieškovė po savo motinos mirties paveldėjo 0,1500 ha žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su priklausiniais (duomenys neskelbtini) Įvertinęs bylos duomenis ir šalių argumentus, teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog savo darbu, asmeninėmis lėšomis atliko nurodyto turto esminius pagerinimus, nes didelėmis piniginėmis lėšomis tuo metu disponavo ne atsakovas, o dukterys, kurios ėmė kreditus gyvenamojo namo remontui, atsakovas tuo metu gaudavo tik minimalaus dydžio atlyginimą. Atsakovas ne tik nepateikė atliktų pagerinimų apskaičiavimo, neįvertino darbų, tačiau neįvardijo, kokius darbus jis pats atliko, kiek lėšų asmeniškai išleido samdomiems darbuotojams, medžiagų įsigijimui, jokių rašytinių įrodymų šioms aplinkybėms įrodyti teismui nepateikė. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendė, kad nėra pagrindo tikėti, jog gyvenamojo namo rekonstrukcijai ir įrengimui, aplinkos sutvarkymui šalys investavo apie 81 093,61 Eur, nes tokia suma nedisponavo. Ieškovės paveldėtą turtą teismas pripažino asmenine jos nuosavybe, neįtrauktina į dalytino turto masę.
Nors atsakovas teigė, kad yra daugiau dalytino kilnojamojo turto (baldų, buitinės technikos), kurį šalys įgijo santuokos metu, tačiau jis net negalėjo įvardyti, kokie tai būtų daiktai, nepateikė jų įsigijimo dokumentų, preliminaraus jų vertinimo, todėl teismas laikė, kad atsakovas neįrodė, jog yra daugiau dalytino turto.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, 2015 m. spalio 22 d. sprendimu panaikino Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 28 d. sprendimo dalis, kuriomis patenkinti ieškovės reikalavimai nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, pripažinti trijų kambarių butą asmenine jos nuosavybe ir netenkintas atsakovo priešieškinio reikalavimas nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, padalyti šį turtą; priėmė naują sprendimą dėl šių dalių: ieškinio netenkino, priešieškinį tenkino iš dalies; pakeitė sprendimo dalį, kuria atsakovui priteista piniginė kompensacija už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį ir naujai išdėstė visą sprendimo rezoliucinę dalį, kur, be kita ko, nurodė, kad ieškinys ir priešieškinis tenkinami iš dalies; šalių santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės; atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisiama turto už 17 296,67 Eur, tarp jo – 1/2 trijų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini) (11 917,87 Eur vertės); ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisiama turto už 23 835,72 Eur, tarp jo – 1/2 trijų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini) (11 917,87 Eur vertės); 0,0650 ha žemės sklypas su jame esančiu neįregistruotu statiniu – kolektyvinio sodo namu (11 584,8 Eur vertės); iš ieškovės atsakovui priteisiama 6807,05 Eur kompensacija; iš atsakovo ieškovei – 328,49 Eur žyminio mokesčio atlyginimo, 80 Eur turto vertinimo išlaidų; valstybei iš ieškovė 865,23 Eur žyminio mokesčio atlyginimo ir 8,04 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu; kitos ieškinio ir priešieškinio dalys atmetamos. Priteisė iš ieškovės 508,35 Eur žyminio mokesčio valstybei, iš atsakovo ieškovei 120 Eur išlaidų advokato padėjėjos teisinei pagalbai apmokėti atlyginimo.
Teismas, remdamasis CPK 321 straipsnio 1 dalies, 322 straipsnio nuostatomis, nurodė, kad atsakovas prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka visiškai nemotyvavo, jis turėjo galimybę pateikti visus įrodymus ar atsikirtimus bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, ir sprendė, kad, nenustačius aplinkybių, dėl kurių byla apeliacine tvarka turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, atsakovo prašymas atmestinas.
Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija pripažino, kad abi šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, nesiekė tarpusavio supratimo ir nedemonstravo moralinės pagarbos viena kitai, nedėjo pakankamai pastangų kurti bendrą santuokinį (šeiminį) gyvenimą, konstatavo abiejų sutuoktinių kaltę ir santuokos iširimą dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnis).
Remdamasi CK 3.90 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kasacinio teismo išaiškinimais, įvertinusi bylos duomenis, teisėjų kolegija sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovės asmeninis turtas – gyvenamasis namas ir priklausiniais, esantys (duomenys neskelbtini), buvo pagerinti iš esmės atsakovo darbu ar lėšomis. Aplinkybė, kad galbūt atsakovas savo darbu galėjo prisidėti prie namo, kurį, bylos duomenimis, faktiškai gerino ten gyvenanti šalių duktė su šeima, ir ieškovė, nesuponuoja išvados, jog iš esmės ieškovės paveldėtas turtas buvo pagerintas atsakovo darbu, kas leistų pripažinti šį turtą dalytinu. Atsakovo investuotų lėšų suma (3660,50 Eur) į ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą nelaikytina esminiu indėliu pagerinant namą. Šią sumą, kaip kompensaciją už atliktus turto pagerinimus, remdamasi CK 3.98 straipsnio nuostatomis, teisėjų kolegija sprendė priteisti atsakovui iš ieškovės
Teisėjų kolegija nurodė, kad ieškovė, tvirtindama, jog trijų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), pripažintinas asmenine jos nuosavybe, turėjo atitinkamą įrodinėjimo naštą, tačiau šios pareigos neįvykdė (CK 3.89 straipsnis). Ieškovė neįrodė, kad butui, esančiam (duomenys neskelbtini),, įsigyti buvo panaudotos jos asmeninės lėšos ir kad ginčo butas ((duomenys neskelbtini), pirktas už pinigus, gautus už parduotą ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausiusį turtą. Ginčo butas dalytinas, nes jis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
Spręsdama šio buto (duomenys neskelbtini), padalijimo klausimą, teisėjų kolegija nurodė, kad jis yra trijų kambarių ir dalus, todėl gali būti dalijamas natūra. Nors šalių santykiai yra konfliktiški, tačiau negalima teigti, kad sutuoktiniai neturi galimybių bendrai valdyti ir naudoti buto taip, kad nebūtų pažeisti jų interesai. Parenkant tokį turto padalijimo būdą (natūra), vertintina ir tai, kad, jei butas būtų priteistas atsakovo nuosavybėn, kaip jis pageidauja, atsakovas privalėtų ieškovei išmokėti piniginę kompensaciją už jam tenkančią didesnę dalį turto dalį. Atsakovas nenurodė, kaip jis galėtų išmokėti piniginę kompensaciją tuo atveju, jeigu jo naudai būtų priteistas šis turtas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas dirba, gauna nuolatinių pajamų, iš kurių galėtų sumokėti kompensaciją. Nepateikta duomenų apie santaupas. Atsakovui teikiama 100 proc. valstybės finansuojama antrinė teisinė pagalba, taigi jis viešai deklaravo apie sunkią turtinę padėtį. Kito vertingesnio asmeninio turto, išskyrus vieno kambario butą, atsakovas neturi. Teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovo finansinė padėtis nėra tokia gera, jog, jam priteisus šį turtą natūra, jis galėtų sumokėti ieškovei piniginę kompensaciją, priešingu atveju atsakovui tektų neproporcingai didelė vykdytinų prievolių, kylančių iš įstatymo ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, našta ir nukentėtų jo interesai. Atsakovas gyvena šiame bute ir planuoja jame gyventi, deklaruoja savo gyvenamąją vietą, gyventi vieno kambario bute su savo mama nenori. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendė, kad butą tikslinga padalyti šalims natūra, kiekvienam iš sutuoktinių priteisiant po 1/2 dalį šio turto.
Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, kad 0,0650 ha žemės sklypas su sodo namu, esantys (duomenys neskelbtini),, šalims padalytas netinkamai. Pirmosios instancijos teismas įvertino subjektyvaus pobūdžio veiksnius, dėl kurių turtas negali būti dalijamas natūra, inter alia, kad šalių santykiai yra konfliktiški, ieškovė gali sumokėti piniginę kompensaciją, o atsakovo turtinė padėtis nėra tokia, kad jis galėtų ieškovei ją išmokėti. Teismo sprendimas paskirti sodo namą su žeme ieškovei nepažeidžia atsakovo teisių į gyvenamąjį būstą, nes jo asmenine nuosavybe pripažintas butas, esantis (duomenys neskelbtini),, taip pat priteista 1/2 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini),.
Pripažinus, kad pirmiau nurodytas butas šalims dalytinas natūra lygiomis dalimis, atsakovui natūra tenka iš viso 17 296,67 Eur vertės turto, ieškovei – 23 589,64 Eur vertės turto, todėl teisėjų kolegija sprendė, kad atsakovui iš ieškovės priteistina 6807,05 Eur piniginė kompensacija.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovė prašo Panevėžio apygardos teismo 2015 m. spalio 22 d. sprendimo dalį dėl nekilnojamojo turto – trijų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini),, padalijimo ir 6807,05 Eur piniginės kompensacijos iš ieškovės atsakovui priteisimo panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą: nurodytą nekilnojamąjį turtą asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovui, ieškovei priteisiant iš atsakovo 4 987,84 Eur piniginę kompensaciją už jam tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį, arba perduoti civilinę bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas argumentu, kad apeliacinės instancijos teismas, nors pagrįstai sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog šis butas įgytas išskirtinai iš jos asmeninių lėšų, tačiau, padalydamas jį natūra, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos:
Pagal kasacinio teismo išaiškinimus teismas turi garantuoti ir sutuoktinių, ir kreditorių interesus, kurie ir vieni, ir kiti viešojo intereso požiūriu yra prioritetiškai saugotini (2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODIvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-482/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-482/2008">3K-3-482/2008</a>). Kai šie interesai nesutampa, jų apsauga negali būti priešinama, ji turi būti proporcinga. Proporcingumas pasiekiamas, kai taikomas toks teisinių santykių reguliavimas, kuris neužkirstų kelio apginti kitus teisėtus interesus, ir konkrečiu atveju būtų labiausiai socialiai pagrįstas (2009 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0yMjkvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-229/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-229/2009">3K-7-229/2009</a>).
Kasacinio teismo svarbia aplinkybe parenkant turto padalijimo būdą pripažinti itin konfliktiški sutuoktinių santykiai. Teismas vienoje iš nagrinėtų bylų nurodė, kad sutuoktinių turtas nedalytinas natūra, nes, nekilnojamąjį turtą tarp sutuoktinių padalijus natūra, jo bendras naudojimas ir valdymas taps labai suvaržytas ir pažeis pačių buvusių sutuoktinių interesus bei gyvenimo kokybę (2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NDEvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-441/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-441/2013">3K-3-441/2013</a>). Pasirenkant bendro turto padalijimo būdą turi būti atsižvelgiama į dalijamo turto vienetų ypatumus ir, kiek tai įmanoma, turtas padalijamas taip, kad galima būtų ateityje išvengti su tokio turto nuosavybės teisės įgyvendinimu susijusių ginčų (2012 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MTEvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-411/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-411/2012">3K-3-411/2012</a>). Dalydamas turtą, teismas turi atkreipti dėmesį į tai, kokio pobūdžio turtas yra dalijamas ir ar tokio turto padalijimas lygiomis dalimis netrukdys turto racionaliai naudoti pagal jo tikslinę paskirtį ir neribos galimybių išgauti didžiausią naudą iš šio turto. Taigi, nustatydamas sutuoktiniams tenkančio turto dalis, teismas turi taikyti CK 3.123 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus kriterijus, atsižvelgti tiek į subjektyvaus, tiek objektyvaus pobūdžio veiksnius, kiekvienu konkrečiu atveju vertinti konkretaus turto savybes, jo paskirtį, galimybes turtu naudotis, jį išlaikyti ir pan. (2009 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMjIvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-222/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-222/2009">3K-3-222/2009</a>).
Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė tik į atsakovo turtinius interesus, visiškai neįvertindamas ieškovės teisėtų interesų, nesivadovaudamas CK įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis). Teismas neatsižvelgė į šalių itin konfliktiškus santykius, vertino tai, kad atsakovas nuolat gyvena ginčo bute ir toliau ketina jame gyventi, tačiau nesprendė, kokios bus sudarytos galimybės ieškovei naudotis 1/2 dalimi šio turto, valdyti jį ir tinkamai juo rūpintis, kai visą šį turtą yra „užvaldęs“ atsakovas. Neįvertinti ieškovės teisėti interesai gauti apčiuopiamą naudą iš jai paskirto nekilnojamojo turto – ieškovė realiai neturės galimybės naudotis jai paskirta turto dalimi, parduoti, išnuomoti ar pati jame gyventi. Jau bylos nagrinėjimo metu atsakovas pakeitė buto spynas. Šios aplinkybės suponuoja ateityje kilsiančius teisminius ginčus tiek dėl naudojimosi butu, tiek dėl mokesčių mokėjimo (atsakovas mokesčių už butą nemoka). Taigi ieškovė neturės realios galimybės naudoti turtą pagal jo tikslinę paskirtį ir gauti didžiausią naudą iš šio turto, bendras ginčo nekilnojamojo turto naudojimas ir valdymas taps labai suvaržytas ir pažeis ieškovės interesus bei gyvenimo kokybę, ateityje kils teisminių ginčų.
Dalydamas žemės sklypą su sodo namu, teismas nurodė, kad šalių konfliktiški santykiai yra priežastis, kuriai esant šis turtas paskiriamas asmenine ieškovės nuosavybe, atsakovui sumokant piniginę kompensaciją, tačiau dalydamas ginčo butą jau nurodo, kad tai netrukdo sutuoktiniams kartu šį turtą valdyti. Teismas nesprendė dėl galimybės šį butą priteisti ieškovės asmeninėn nuosavybėn, įpareigojant atsakovui sumokėti piniginę kompensaciją.
Teismas nepagrįstai sprendė, kad žodinis bylos nagrinėjimas netikslingas. Taip eliminuota galimybė išsiaiškinti pirmiau nurodytas aplinkybes.
Racionaliausia būtų visą butą priteisti asmeninės nuosavybės teise atsakovui, ieškovei išmokant 4 987,84 Eur piniginę kompensaciją, nes: atsakovas bute gyvena; iš šio turto jis turi galimybę gauti apčiuopiamą naudą; jis turi kito nekilnojamojo turto, kurį pasirinktinai gali parduoti ir gauti lėšų tiek turto išlaikymui, tiek kompensacijos sumokėjimui; aplinkybė, kad atsakovui priklausančiame vieno kambario bute gyvena jo motina, teisiškai nereikšminga, nes su turtu savininkas turi teisę elgtis savo nuožiūra; sutuoktinių turto dalys būtų visiškai atskirtos (nebūtų bendrosios dalinės nuosavybės), taigi ateityje nekiltų teisminių konfliktų, būtų užtikrinti abiejų sutuoktinių teisėti interesai (CK 1.5 straipsnis).
Atsakovas atsiliepimu į ieškovės kasacinį skundą prašo perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui. Atsiliepime nurodomi šie argumentai.
Ginčo butas pagrįstai buvo pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir sutuoktiniams padalytas lygiomis dalimis. Šį turtą padalijus ieškovės nurodomu būdu būtų pažeisti atsakovo interesai. Parenkant turto padalijimo būdą, pagrįstai atsižvelgta į skundžiamoje nutartyje nurodytas aplinkybes, inter alia, atsakovo turtinę padėtį. Ieškovė yra dirbanti, turi nuolatinių pajamų, todėl teismo sprendimu priteistą kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį mokėti galėtų. Priteisus atsakovui visą butą natūra, jam kiltų neproporcingai didelė vykdytinų prievolių našta, atsakovas negalėtų tinkamai įvykdyti šių prievolių.
Teismai padarė klaidingas išvadas dėl dalytino turto. Teismai nepagrįstai vertino, kad atsakovas neįrodė, jog savo darbu, asmeninėmis ir bendromis lėšomis atliko gyvenamojo namo su priklausiniais ir žemės sklypu, esančių Panevėžio r., Ramygalos sen., Butkiškių g. 3, esminius pagerinimus ir įrengimą, nes nepateikė teismui atliktų pagerinimų paskaičiavimo, neįvertino darbų, neįvardijo, kokius darbus jis pats atliko, kiek lėšų išleido samdomiems darbuotojams, medžiagų įsigijimui. Atsakovas bandė teismui įrodyti šias aplinkybes, prašė pirmosios instancijos teismo būti šeimos byloje iniciatyviam ir padėti išreikalauti iš ieškovės atitinkamus dokumentus, tačiau į prašymus neatsižvelgta.
Paveldėjimo metu namo vidutinė rinkos vertė buvo 697,98 Eur, dalijantis turtą ieškovė jį įvertino 20 854,64 Eur. Tačiau teismai neatsižvelgė į atsakovo prašymą įpareigoti ieškovę įtraukti į dalytiną turtą baldus, įrangą, buitinę techniką, įsigytą santuokos metu. Šie daiktai liko neįvertinti, atiteko ieškovei asmeninės nuosavybės teise kartu su namu, o turėjo būti padalyti. Pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad pateikti kilnojamojo turto aprašo atsakovas negalėjo, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, taip pat į šias aplinkybes neatsižvelgė, dėl jų nepasisakė.
Teismai neatsižvelgė į aplinkybę, kad transporto priemonės – automobiliai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) – yra asmeninė atsakovo nuosavybė, nes įgyti už jo asmenines lėšas 2013 m. rugsėjo mėn., šalims jau gyvenant atskirai (po 2013 metų birželio mėn.). Šis turtas nepagrįstai įtrauktas į bendrą dalytino turto masę. Nors atsakovas šias aplinkybes nurodė, pirmosios instancijos teismas į jas ir pateiktus įrodymus neatsižvelgė, o apeliacinės instancijos teismas klaidą pakartojo, teismai neįsigilino į bylos esmę, netinkamai įvertino įrodymus, neatsižvelgė į atsakovo prašymus. Nagrinėjant bylą iš esmės, atsakovas galės pateikti teismui reikšmingus dokumentus, kurie leis tinkamai juos įvertinti.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl taikytino turto padalijimo būdo
CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Tokiu atveju sutuoktiniai tampa nebe jungtinės nuosavybės teisės, o bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNC8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-14/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-14/2008">3K-3-14/2008</a> ir kt.).
Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu, tačiau tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių). Kitais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. A. V., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNi8yMDA2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-26/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-26/2006">3K-3-26/2006</a> ir kt.). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad vien tik buvusių sutuoktinių konfliktiški tarpusavio santykiai, nesant kitų kasacinio teismo praktikoje išvardytų veiksnių, neturėtų nulemti turto padalijimo natūra būdo netaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. v. K. T., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTktMzc4LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-259-378/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-259-378/2015">3K-3-259-378/2015</a>).
Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, vadovaujasi CK ir CPK nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių išdėstytus pageidavimus – šių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas (nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, taip pat kitas svarbias) aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą. Teismui parenkant turto padalijimo būdą, taip pat dalijant turtą natūra, atsižvelgiama į objektyvius sutuoktinių poreikius, nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. V. v. I. V., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MzAvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-430/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-430/2011">3K-3-430/2011</a>).
Apibendrindama pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, spręsdamas dėl konkretaus sutuoktinių turto padalijimo būdo (turto padalijimo natūra ar viso turto priteisimo vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais), teismas kiekvienu atveju privalo išsiaiškinti sutuoktinių pageidavimus – t. y. nustatyti, ar dėl turto padalijimo būdo tarp šalių yra ginčas.
Nustačius, kad sutuoktinių pageidavimai dėl konkretaus turto padalijimo būdo nesiskiria arba kai vienam iš sutuoktinių pareiškus savo pageidavimą dėl turto padalijimo būdo antrasis sutuoktinis jo neginčija arba nepareiškia kitokio pageidavimo, teismas padalija turtą tuo būdu, dėl kurio tarp šalių nėra ginčo, išskyrus atvejus, kai tokio būdo taikymas pažeistų nepilnamečių vaikų interesus, kuriuos teismas privalo ginti ex officio, arba sutuoktinių (ar vieno iš jų) kreditorių interesus ir byloje dalyvaujantys kreditoriai jam prieštarauja.
Nustatęs, kad sutuoktinių pageidavimai dėl konkretaus turto padalijimo būdo skiriasi, teismas, parinkdamas taikytiną būdą, be kita ko, turi įvertinti:
ar yra aplinkybių, dėl kurių turto padalijimas natūra būtų negalimas. Šios aplinkybės gali būti:
objektyvaus pobūdžio (turto nedalumas);
subjektyvaus pobūdžio (sutuoktinių konfliktiški santykiai, dėl kurių neįmanoma toliau bendrai naudotis turtu, vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesai);
ar turtą priteisus vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais, vienam iš sutuoktinių netektų neproporcingai didelė vykdytinų prievolių, kylančių iš įstatymo ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, našta. Ši teisiškai reikšminga faktinė aplinkybė nustatoma atsižvelgiant į potencialios turtinės prievolės dydį, sutuoktinių amžių, darbingumą, turimą kitą turtą, gaunamas pajamas, jei dalijamas nekilnojamasis turtas, kuriame iki santuokos nutraukimo gyveno sutuoktiniai ar vienas iš jų, – sutuoktinių galimybę apsirūpinti gyvenamąja patalpa (sprendžiant, ar sutuoktinis, kuriam priteisiama kompensacija, nebus paliktas be gyvenamojo būsto).
Nenustačius aplinkybių, nurodytų šios nutarties 26.1 punkte, turtas padalijamas natūra. Nustačius aplinkybes, nurodytas šios nutarties 26.1.2 punkte, tačiau nenustačius aplinkybių, nurodytų šios nutarties 26.2 punkte, arba nustačius aplinkybę, nurodytą 26.1.1 punkte, turtas priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Nustatęs aplinkybes, nurodytas šios nutarties 26.1.2 ir 26.2 punktuose, teismas turi įvertinti, kuris turto padalijimo būdas taikytinas konkrečiu atveju, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę, turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.127 straipsnio 3 dalis). Šios nutarties 26.2 punkte nurodytai aplinkybei didesnė reikšmė turėtų būti skiriama tada, kai ginčas tarp sutuoktinių vyksta dėl turto, kuris yra vienintelė šalių ar vienos iš jų gyvenamoji patalpa, padalijimo, siekiant išvengti, kad sutuoktinio, kuriam po padalijimo atitektų turtas, pareigos išmokėti kitam sutuoktiniui kompensaciją už jo dalį tame turte neįvykdymas nenulemtų vienintelio būsto praradimo. Be to, priteisdamas turtą vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigodamas kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais, teismas, be kita ko, turi įvertinti CK 3.117 straipsnyje nustatytą galimybę atidėti kompensacijos išmokėjimą, jei pateikiamas adekvatus prievolės įvykdymo užtikrinimas.
Nagrinėjamoje byloje, be kita ko, tarp šalių kilo ginčas dėl trijų kambarių buto (duomenys neskelbtini),, nuosavybės ir jo padalijimo būdo. Pirmosios instancijos teismas, patenkinęs ieškovės reikalavimą pripažinti ginčo butą jos asmenine nuosavybe (pageidavimo dėl galimo turto padalijimo būdo patikslintame ieškinyje ieškovė nepareiškė), atmetė tą atsakovo priešieškinio reikalavimo padalyti santuokoje įgytą turtą dalį, kuria atsakovas prašė priteisti jam ginčo butą asmeninės nuosavybės teise. Apeliacinės instancijos teismas, tenkinęs atsakovo apeliacinio skundo dalį dėl buto pripažinimo asmenine ieškovės nuosavybe, šį ieškovės reikalavimą atmetė, įtraukė turtą į dalytino turto balansą ir, iš dalies tenkindamas atsakovo reikalavimą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo (atsakovas reikalavo butą, kaip bendrosios jungtinės nuosavybės dalį, priteisti jam, nepriteisiant ieškovei kompensacijos), padalijo jį šalims natūra – t. y. priteisdamas kiekvienai iš šalių po 1/2 ginčo buto. Kasaciniu skundu ieškovė prašo taikyti kitokį turto padalijimo būdą – priteisti ginčo butą atsakovui, įpareigojant jį kompensuoti ieškovei jos dalį bute pinigais. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą – t. y. lyginant su priešieškinio reikalavimu, atsakovo pageidavimas dėl ginčo turto padalijimo būdo iš esmės pasikeitė.
Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės kasacinio skundo argumentai yra teisiškai pagrįsti.
Pirma, minėta, kad atsakovas priešieškiniu reikalavo padalyti bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis šalims priklausantį turtą, priteisiant ginčo butą jam asmeninės nuosavybės teise. Tai reiškia, kad atsakovas negalėjo nesuprasti, kad, teismui patenkinus jo reikalavimą dėl ginčo buto priteisimo jam asmeninės nuosavybės teise, iš jo ieškovei turėtų būti kompensuojama pusė buto vertės, dėl ko pasikeistų šalių prievolių kompensuoti už kitam sutuoktiniui tenkančią didesnę bendrosios jungtinės nuosavybės dalį apimtis (CK 3.117 straipsnio 3 dalis). Šalis, reikšdama teismui reikalavimą, kartu prisiima ir galimas pasekmes jo patenkinimo atveju. Todėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu nesant aiškiai išreikšto ginčo tarp šalių dėl turto padalijimo būdo, ta aplinkybė, kad atsakovas nei priešieškinyje, nei apeliaciniame skunde nenurodė, kaip jis galėtų išmokėti piniginę kompensaciją tuo atveju, jeigu jo naudai būtų priteistas minėtas nekilnojamasis turtas, priešingai nei sprendė apeliacinės instancijos teismas, nesudarė pagrindo apeliacinės instancijos teismui savo iniciatyva tirti, ar, jei būtų patenkintas toks atsakovo reikalavimas, jam netektų neproporcingai didelė vykdytinų prievolių, kylančių iš įstatymo ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, našta.
Antra, padalijus butą taip, kaip priešieškiniu reikalavo atsakovas, pasikeistų šalių tarpusavio piniginių prievolių balansas. Teismų nustatyta šalių bendro turto vertė – 41 132,39 Eur, iš jų buto vertė – 23 835,73 Eur. Apeliacinės instancijos teismui padalijus ginčo butą šalims po 1/2 dalį, ieškovei atiteko 23 589,64 Eur vertės bendro turto, atsakovui –17 296,67 Eur vertės turto, todėl iš ieškovės buvo priteista 3146,50 Eur kompensacija už jai tenkančią didesnę turto dalį (sudėjus šią sumą su 3660,50 Eur dydžio kompensacija už ieškovei priklausančio turto pagerinimus iš ieškovės atsakovo naudai iš viso priteista 6807 Eur kompensacija). Patenkinus atsakovo priešieškinio reikalavimą ir priteisus jam visą ginčo butą natūra, jam tenkančio bendro turto vertė būtų 29 214,53 Eur, o ieškovei tenkančio bendro turto vertė – 11 671,78 Eur, todėl atsakovas turėtų sumokėti ieškovei kompensaciją, lygią 8771,37 Eur. Atlikus šios sumos ir iš ieškovės atsakovo naudai priteistos 3660,50 Eur kompensacijos už ieškovei priklausančio turto pagerinimus įskaitymą, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 5110,81 Eur (8771,37 Eur – 3660,50 Eur) dydžio kompensacija. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia priteistinos kompensacijos suma nelaikytina neproporcingai didele atsakovo turimam turtui, atsižvelgiant, be kita ko, į tai, kad, be atitenkančios bendro turto dalies, atsakovui nuosavybės teise dar priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini),, dėl kurio vertės (15 600 Eur) tarp šalių nebuvo ginčo. Todėl apeliacinės instancijos teismo išvada, kad tokiu atveju atsakovui tektų neproporcingai didelė vykdytinų prievolių, kylančių iš įstatymo ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, našta ir tokiu būdu nukentėtų jo paties interesai, laikytina nepagrįsta.
Trečia, apeliacinės instancijos teismas nevertino tos aplinkybės, kad ginčo butas nėra vienintelė atsakovo gyvenamoji patalpa. Minėta, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso kitas butas, esantis (duomenys neskelbtini),. Todėl net ir tuo atveju, jei teismui padalijus ginčo butą atsakovo priešieškinyje reikalautu būdu (t. y. priteisus jam ginčo butą natūra), jam kiltų sunkumų sumokant ieškovei priteistą 5110,81 Eur kompensacijos sumą, atsižvelgiant į bendrą jam priklausančių dviejų butų vertę (23 835,73 Eur + 15 600 Eur = 39 435,73 Eur), atsakovui nekiltų pavojaus prarasti paskutinį gyvenamąjį būstą.
Ketvirta, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nustatė, tačiau netinkamai įvertino faktinę aplinkybę – konfliktiškus šalių santykius, konstatuodamas, jog ginčo buto atžvilgiu ji nereiškia, kad sutuoktiniai neturi galimybių bendrai valdyti ir naudoti buto taip, kad nebūtų pažeisti jų interesai. Nors, kaip nurodyta pirmiau, vien tik buvusių sutuoktinių konfliktiški tarpusavio santykiai neturėtų nulemti turto padalijimo natūra būdo netaikymo, apeliacinės instancijos teismas neįvertino byloje esančių įrodymų, patvirtinančių galimybių šalims toliau bendrai valdyti ir naudoti butą nebuvimą, konkrečiai – įrodymų, kad atsakovas neįsileidžia ieškovės į butą, savavališkai pakeitė buto spynas (t. 1, b. l. 9, 86-87). Teisėjų kolegijos vertinimu, toks atsakovo elgesys užkerta kelią dviem bendraturčiams tuo pačiu metu normaliai naudotis butu, o tai reiškia, kad padalijus butą natūra nukentėtų vienos iš šalių interesai. Tai taip pat reiškia, kad, padalijus butą natūra, dėl pirmiau nurodytų atsakovo veiksmų sumažėjusi šios buto dalies paklausa nulemtų, jog atsakovei tenkančios buto dalies vertė būtų gerokai mažesnė nei 1/2 buto, jei nuosavybės teise jis priklausytų vienam iš sutuoktinių, vertės.
Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo būdą, todėl skundžiamo sprendimo dalys dėl ginčo buto padalijimo ir kompensacijos priteisimo naikintinos ir priimamas naujas sprendimas ginčo butą priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise, iš atsakovo ieškovės naudai priteisiant 4987,84 Eur piniginę kompensaciją už pastarajam tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį. Nors, kaip nurodyta šios nutarties 31 punkte, pakeitus apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį dėl turto padalijimo būdo atsakovei priklausytų 5110,81 Eur kompensacija, tačiau nagrinėjamoje byloje nenustačius pagrindo išeiti už kasacinio skundo ribų (CPK 353 straipsnis) ieškovei negali būti priteisiama didesnė, nei jos kasaciniame skunde nurodyta, kompensacijos suma – t. y. 4987,84 Eur.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Remiantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, jeigu kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, patenkinus kasatorės skunde keltus reikalavimus ir pakeitus apeliacinės instancijos teismo taikytą šalių turto – buto – padalijimo būdą, ieškovė vietoj 1/2 dalies buto natūra gauna iš atsakovo atitinkamos vertės kompensaciją. Tai reiškia, kad turtine prasme rezultatas bylą dėl kasacijos dalyko išnagrinėjus kasaciniame teisme yra iš esmės toks pat, kaip po bylos išnagrinėjimo apeliacinėje instancijoje, t. y. kasatorė gauna tokią pat turto vertę, netekusi dalies buto natūra, tačiau įgijusi teisę į kompensaciją. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo keisti apeliacinės instancijos teismo atliktą bylinėjimosi išlaidų paskirstymą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Patenkinus ieškovės kasacinį skundą, iš atsakovo jai priteistinas 150 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už kasacinį skundą, atlyginimas. Kitų įrodymų, kurie patvirtintų ieškovės kasaciniame teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas, ji nepateikė.
Kasacinis teismas patyrė 6,85 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2016 m. gegužės 5 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Patenkinus kasacinį skundą, šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybės naudai nepriteistinas iš atsakovo, nes jam suteikta 100 proc. antrinė teisinė pagalba ir atsakovas, inter alia, yra atleistas nuo šių bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 96 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 22 d. sprendimo dalį, kuria V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteista po 1/2 dalį buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini),, panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priteisti asmeninėn atsakovo V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybėn.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 22 d. sprendimo dalį, kuria iš D. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteista 6807,05 Eur (šešių tūkstančių aštuonių šimtų septynių Eur 5 ct) piniginė kompensacija V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškovei D. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 4987,84 Eur (keturių tūkstančių devynių šimtų aštuoniasdešimt septynių Eur 84 ct) piniginę kompensaciją.
Kitą Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 22 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei D. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 150 (vieno šimto penkiasdešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Nutarties kopiją išsiųsti Nekilnojamojo turto registrui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Andžej Maciejevski
Gediminas Sagatys
Vincas Verseckas
