Dėl antstolio M. P. veiksmų

Civilinė byla Nr. 3K-3-541/2012 Teisminio proceso Nr. 2-05-3-11925-2011-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 129.16; 129.18; 129.4 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas), Algio Norkūno ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė)

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal antstolio M. P. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos 2012 m. vasario 29 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. K. skundą dėl antstolio M. P. veiksmų; suinteresuoti asmenys – I. Š. ir V. K.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė : I. Ginčo esmė

Įsiteisėjusiais Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 17 d. sprendimu ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 18 d. nutartimi buvo pripažinti negaliojančiais buto, esančio duomenys neskelbtini, perleidimo sandoriai, taikyta restitucija ir iš atsakovų V. K. ir A. K. atsakovei I. Š. priteista 240 000 Lt, gautų už butą.

Išieškotoja I. Š. pateikė antstoliui Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 30 d. vykdomąjį raštą Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xNjQtNTEwLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-164-510/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-164-510/2010">2-164-510/2010</a> dėl 240 000 Lt išieškojimo. Vykdomojoje byloje Nr. 0123/11/01245 antstolis 2011 m. birželio 30 d. priėmė dėl abiejų skolininkų atskirai patvarkymus priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, raginimus įvykdyti sprendimą, siūlymus sumokėti vykdymo išlaidas bei areštavo skolininkų turtą (butą, esantį duomenys neskelbtini).

Pareiškėja A. K. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti 2011 m. birželio 30 d. antstolio dėl jos priimtus patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, raginimą įvykdyti sprendimą ir siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas; panaikinti 2011m. birželio 30 d. turto arešto aktą.

Pareiškėja nurodė, kad antstolio veiksmai yra neteisėti, nes: teismo sprendimu 240 000 Lt priteista iš jos ir V. K., tačiau antstolio patvarkyme ir raginime ji tik viena nurodyta skolininke; turto arešto aktas surašytas anksčiau, nei jai buvo išsiųstas raginimas įvykdyti sprendimą (2011 m. liepos 2 d.), akte nenurodytos arešto priežastys ir areštuojamo turto vertė.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 16 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismo išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-164/510/2010 atitinka CPK 648 straipsnio reikalavimus, todėl antstoliui nebuvo kliūties jį priimti vykdyti. Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad vykdomojo rašto priėmimo klausimą antstolis išsprendė ne vienu patvarkymu, kuriame būtų nurodyti abu solidarieji skolininkai, o dviem (atskirai kiekvienam skolininkui), nesudaro pagrindo panaikinti antstolio 2011 m. birželio 30 d. patvarkymų priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo panaikinti antstolio 2011 m. birželio 30 d. raginimus skolininkams įvykdyti sprendimą bei siūlymus sumokėti vykdymo išlaidas, nes jie atitinka CPK 656 straipsnio reikalavimus, o kai skolininkų pareiga solidari, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek visą prievolę, tiek jos dalį. Teismas nurodė, kad pagal CPK 658 straipsnio 2 dalį antstolis turi teisę, įteikęs ar išsiuntęs raginimą, areštuoti skolininko turtą. Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad turto arešto aktas surašytas anksčiau, nei pareiškėjai išsiųstas raginimas įvykdyti sprendimą, nesudaro pagrindo jo naikinti, nes antstolis, siekdamas užtikrinti išieškotojo interesus, atsižvelgė į tai, kad išieškoma suma yra didelė, o skolininkai turi tik vieną jiems abiem priklausantį turtą (butą), t. y. jis vykdė CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatytą pareigą imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas. Teismas konstatavo, kad antstolio veiksmuose pažeidimų nenustatyta.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas 2012 m. vasario 29 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį pakeitė: panaikino antstolio 2011 m. birželio 30 d. raginimą įvykdyti sprendimą ir 2011 m. birželio 30 d. turto arešto aktą; bylos dalį dėl antstolio 2011 m. birželio 30 d. siūlymo sumokėti vykdymo išlaidas nutraukė; kitą nutarties dalį paliko nepakeistą; nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog skolininkų V. K. ir A. K. atsakomybė yra solidari. Teismų procesiniuose sprendimuose dėl skolos priteisimo ir jų pagrindu išduotame vykdomajame dokumente nenurodyta, kad jų atsakomybė solidari. Pagal CK 6.5 straipsnį, kai yra skolininkų daugetas, tai kiekvienas iš jų privalo įvykdyti prievolę lygiomis dalimis (dalinė prievolė), todėl antstolis turėjo vadovautis CK 6.5 straipsniu arba CPK 589 straipsnio pagrindu kreiptis į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad būtų išaiškinta sprendimo vykdymo tvarka. Tačiau antstolis, priimdamas ginčijamus patvarkymus, išieškojimą iš pareiškėjos pradėjo kaip iš solidariosios skolininkės. Teisėjas konstatavo, kad tokie antstolio veiksmai nepagrįstai nepripažinti neteisėtais, todėl pareiškėjai panaikino antstolio raginimą įvykdyti sprendimą ir turto arešto aktą; nutraukė bylos dalį dėl siūlymo sumokėti vykdymo išlaidas pripažinimo neteisėtu, konstatavęs, kad pagal CPK 611 straipsnį šis antstolio veiksmas teismui neskundžiamas.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu antstolis prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl CPK 320 straipsnio, 331straipsnio 4 dalies pažeidimo. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neatliko apeliacijos funkcijos ir tinkamai nemotyvavo nutarties. Teismas neatliko nei antstolio veiksmų procesinės kontrolės, nei pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo; neįvertino kasatoriaus pateiktų įrodymų; nepagrįstai aiškino Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutarties rezoliucinę dalį ir skolininkų atsakomybės ribas, t. y. išaiškino teismo procesinį sprendimą, kurio nepriėmė; nemotyvavo ir nepagrindė, kokioms CPK normoms prieštarauja skundžiami antstolio veiksmai.

2. Dėl CPK 654, 655, 658, 675 straipsnių pažeidimo. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad 2011 m. birželio 30 d. raginimas pareiškėjai įvykdyti sprendimą ir turto arešto aktas yra neteisėti, todėl naikintini. Jo nuomone, toks teismo sprendimas suponuoja išvadą, kad pagal pateiktą vykdomąjį raštą antstolis negali vykdomajame dokumente nurodytam skolininkui siųsti raginimo. Tai prieštarauja CPK 654, 655 straipsniams ir kasacinio teismo praktikai dėl privalomo antstolio veiksmo – raginimo išsiuntimo skolininkui. Pagal apeliacinės instancijos teismo nutartį antstolis pareiškėjai negalėjo taikyti turto arešto, nes atliko vykdymo veiksmus kaip iš solidariosios skolininkės. Tai prieštarauja CPK 658, 675 straipsniams.

3. Dėl teisinių santykių netinkamo kvalifikavimo. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas turėjo patikrinti, ar antstolio veiksmai atitinka CPK normas, tačiau teismas nepagrįstai procesiniams teisiniams santykiams taikė ne CPK normas, bet CK 6.5 straipsnį, reglamentuojantį skolininkų dalinę atsakomybę, ir konstatavo, jog skundžiami antstolio veiksmai neatitinka CK 6.5 straipsnio. Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 30 d. išduotame vykdomajame dokumente Nr. 164-510/2010 buvo nustatyta solidarioji skolininkų atsakomybė, todėl apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad antstolis turėjo taikyti dalinę atsakomybę. Be to, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. gegužės 9 d. nutartimi išaiškino, kad skolininkų V. K. ir A. K. prievolė yra solidari.

Atsiliepime į kasacinį skundą pareiškėja prašo apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Jame nurodoma, kad teismų procesiniuose sprendimuose, kuriais iš jos ir V. K. išieškotojai I. Š. priteista 240 000 Lt, nebuvo nagrinėtas klausimas skolininkų atsakomybės pobūdžio ir nenustatyta, kad jie atsako solidariai. Pagal CK 6.6 straipsnį solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės 9 d. nutartis dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo neatitinka Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 18 d. nutarties motyvuojamosios ir rezoliucinės dalių, be to, negalima priimti procesinio dokumento dėl aplinkybių, kurios nebuvo nagrinėjamos. Esant neaiškiam sprendimui ir jo vykdymui, išieškojimas pagal sutuoktinių prievoles galimas tik pareiškus ieškinį nustatyti prievolių pobūdį. Nagrinėjamu atveju yra svarbu tai, kad skolininkų santuoka nutraukta; perkant ir parduodant butą jie kartu jau nebegyveno; butas, kurio perleidimo sandoriai pripažinti negaliojančiais, nebuvo įgytas šeimos interesais ir niekada nebuvo šeimos turtas.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

CPK 353 straipsnyje nustatyta, kad kasacinis teismas patikrina byloje priimtus teismų procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu, o kasacijos funkciją vykdo neperžengdamas kasacinio skundo ribų. Kasaciniame skunde nurodomais argumentais ginčijama apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta vertinant antstolio veiksmus, kuriais nuspręsta įteikti skolininkui raginimą įvykdyti teismo sprendimą bei areštuoti skolininko turtą. Kadangi kasaciniu skundu prašoma panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį, teisėjų kolegija turi pagrindą pasisakyti ir dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties išvadų vertinant antstolio veiksmus išsiunčiant skolininkui siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas, nors dėl šių išvadų nepagrįstumo kasatorius nenurodė išsamių teisinių argumentų. Bylą nagrinėjusių teismų išvados, pripažįstant, kad buvo pagrindas patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, kasaciniame skunde neskundžiamos.

Dėl raginimo įvykdyti teismo sprendimą

Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad CPK 655 straipsnio norma yra imperatyvaus pobūdžio. Vykdydamas šios teisės normos reikalavimus, teismo antstolis, iki pradėdamas priverstinio vykdymo procedūras, privalo paraginti skolininką įvykdyti teismo sprendimą geruoju. Šios teisės normos reikalavimo vykdymas yra viena iš skolininko teisių ir teisėtų interesų garantijos formų, nes skolininkui, nors ir žinančiam, kad dėl jo yra priimtas teismo sprendimas, turintis įpareigojamojo ar draudžiamojo pobūdžio elementų, pranešama apie tai, jog yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodytų veiksmų skolininkas per antstolio nustatytą terminą neįvykdys, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra. Kadangi konkreti vykdomoji byla pradedama konkretaus vykdomojo dokumento pagrindu, tai dėl konkretaus pateikto vykdomojo dokumento turi būti atliekami vykdymo procesą reglamentuojančiose teisės normose nustatyti konkretūs veiksmai, tarp jų – raginimo įvykdyti teismo sprendimą skolininkui įteikimas arba išsiuntimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Siccum“ v. antstolis L. Gudeika ir kt., bylos Nr. 3K-3-192/2005). Pažymėtina, kad nurodyta imperatyvaus pobūdžio teisės norma netaikoma tada, jeigu įstatymuose ar vykdomajame dokumente jau yra nurodyti įvykdymo terminai (CPK 661 straipsnis).

Nagrinėjamos bylos atveju vykdytina Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 18 d. nutartis, kuria iš atsakovų V. K. ir A. K. atsakovei I. Š. priteista 240 000 Lt. Dėl šios teismo nutarties vykdymo yra išduotas vienas vykdomasis raštas, kuriame skolininkais nurodyti V. K. ir A. K. ir kurį antstolis 2011 m. birželio 30 d. patvarkymais yra priėmęs vykdyti. Bylą nagrinėjusių teismų konstatuota, kad šis antstolio patvarkymas priimti vykdomąjį raštą dėl skolininkės A. K. ir pradėti vykdymo veiksmus yra teisėtas. Dėl to antstolis, priėmęs vykdyti vykdomąjį raštą, kuriame skolininke nurodoma ir šios bylos pareiškėja A. K. ir taip nusprendęs pradėti vykdymo veiksmus, turėjo pareigą išsiųsti skolininkei A. K. raginimą įvykdyti teismo sprendimą, nes vykdomajame dokumente terminai jam įvykdyti nebuvo nurodyti. Raginimas skolininkei išsiųstas registruota pašto siunta 2011 m. liepos 2 d. (CPK 657 straipsnis). Šiuo antstolio veiksmu buvo įvykdyta CPK 655 straipsnyje įtvirtinta antstolio pareiga išsiųsti skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą ir taip įgyvendinta raginimo informacinė paskirtis, todėl nėra pagrindo konstatuoti antstolio šio veiksmo neteisėtumą.

Dėl skolininko turto arešto

Antstolio veiklos ribas visų pirma apibrėžia jam nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Vienas iš vykdomųjų dokumentų yra vykdomasis raštas, išduotas teismo sprendimo pagrindu.

Nagrinėjamoje byloje Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 18 d. nutartimi iš atsakovų V. K. ir A. K. atsakovei I. Š. buvo priteista 240 000 Lt. Taigi yra priimtas teismo procesinis sprendimas dėl abiejų atsakovų, abu jie nurodyti skolininkais Kauno apygardos teismo išduotame vykdomajame rašte. Taigi dėl kiekvieno skolininko buvo pagrindas pradėti vykdymo veiksmus, o kad Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 18 d. nutartimi buvo nustatyta jų solidarioji prievolė, papildomai išaiškinta šio teismo 2012 m. gegužės 9 d. nutartyje.

Skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba kai kurių šios teisės sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar ribojimas. Šio instituto tikslas – laikinai apriboti skolininkui galimybes perleisti ar kitaip suvaržyti turtą, kad būtų išlaikomas skolininko turtas, iš kurio būtų galima išieškoti. Tai yra realaus ir rezultatyvaus priverstinio vykdymo proceso užtikrinimo priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Trapas“ v. V. K., E. V., bylos Nr. 3K-3-280/2010).

Pagal CPK 658 straipsnio 2 dalį antstoliui suteikta savarankiško veikimo teisė atitinkamai nuspręsti dėl skolininko turto arešto momento, antstolio sprendimas dėl skolininko turto arešto priėmimo nevaržomas informacijos apie raginimo įvykdyti sprendimą skolininkui įteikimą gavimo (CPK 657, 658 straipsniai, 2002 m. vasario 28 d. įstatymo Nr. IX-743 redakcija). Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad antstolis visus šioje byloje tikrinamus vykdymo veiksmus atliko tą pačią dieną, t. y. 2011 m. birželio 30-ąją. Minėta, kad antstolio veiksmai sprendžiant dėl turto arešto nevaržomi informacijos apie raginimo įvykdyti teismo sprendimą skolininkui įteikimą gavimo, todėl antstoliui, priėmus patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir sprendimą dėl raginimo įvykdyti sprendimą išsiuntimo, jo veiksmas – tą pačią dieną areštuoti skolininkės A. K. turtą – negali būti traktuojamas kaip jos teisių pažeidimas, teikiantis pagrindą panaikinti turto arešto aktą, nes nustatyta, kad buvo poreikis areštuoti turtą.

Dėl antstolio siūlymo skolininkui apmokėti vykdymo išlaidas

Kasacinio teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad antstolio siūlymas raštu pervesti nustatytą sumą į antstolio depozitinę sąskaitą skolininkui nesukelia tiesioginių padarinių, o yra tik potencialių padarinių prielaida, todėl toks antstolio siūlymas nesudaro teisinio pagrindo jo skųsti teismui, t. y. negali būti teisminio nagrinėjimo dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. antstolė B. Palavinskienė, UAB „Būsto industrijos grupė“, bylos Nr. 3K-3-225/2011). Dėl to apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis nutraukti civilinę bylą dėl siūlymo sumokėti vykdymo išlaidas yra pagrįsta.

Nurodytais motyvais apeliacinės instancijos teismo nutartis iš dalies naikintina pripažinus, kad antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus, pagrįstai išsiuntė skolininkei raginimą įvykdyti sprendimą bei turėjo pagrindą areštuoti skolininkės turtą (CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Antstolio veiksmus iš esmės pripažinus teisėtais, jis neturi teisinės pareigos atlyginti pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 98 straipsnis 1, 3 dalys).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kasaciniame teisme patirta 45,75 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 5 d. pažyma apie išlaidas, susijusias procesinių dokumentų įteikimu). Iš esmės patenkinus kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai priteistinos iš pareiškėjos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos 2012 m. vasario 29 d. nutarties dalį, kuria panaikinti antstolio M. P. 2011 m. birželio 30 d. priimti dėl skolininkės A. K. raginimas įvykdyti sprendimą ir turto už 241 427,18 Lt arešto aktas bei priteista pareiškėjai iš antstolio M. P. 500 (penki šimtai) Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti; dėl šios dalies palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartį.

Kitą Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos 2012 m. vasario 29 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjos A. K. (a. k. 45805290148) 45,75 Lt (keturiasdešimt penkis litus 75 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Ši nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Algis Norkūnas

Sigita Rudėnaitė