Dėl permokos priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-543/2012

Teisminio proceso Nr. 2-05-3-05145-2009-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 52.1; 54.1 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (pranešėja), Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas) ir Vinco Versecko,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Tamro vaistinė“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Archyvų ir dokumentų tvarkytojai“ ieškinį atsakovui UAB „Tamro vaistinė“ dėl skolos priteisimo ir atsakovo priešieškinį ieškovui dėl permokos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

2008 m. vasario 8 d. ieškovas UAB „Archyvų ir dokumentų tvarkytojai“ ir UAB Farma vaistinės sudarė paslaugų sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo savo priemonėmis ir medžiagomis pagal Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės norminių aktų reikalavimus paruošti UAB Farma vaistinės pateiktus dokumentus archyviniam saugojimui, o UAB Farma vaistinės – apmokėti už paslaugas sutartyje nustatytomis kainomis ir tvarka.

Reorganizavus UAB Farma vaistinės jungimo būdu visas jos teises ir pareigas nuo 2009 m. sausio 1 d. perėmė UAB „Tamro vaistinė“.

Ieškovas nurodė, kad įvykdė visus savo įsipareigojimus pagal sutartį, UAB Farma vaistinės 2008 m. kovo–spalio mėnesiais pateiktas sąskaitas faktūras apmokėjo, tačiau atsakovas UAB „Tamro vaistinė“ 2009 m. balandžio 7 d. raštu atsisakė apmokėti tris sąskaitas faktūras, kurios buvo pateiktos pabaigus visus darbus, todėl prašė priteisti iš atsakovo 60 835,82 Lt skolos už suteiktas paslaugas, 6 proc. procesinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas nurodė, kad, kilus ginčui dėl ieškovui mokėtinų sumų, sudarė komisiją atliktų darbų revizijai atlikti, kuri nustatė ieškovo sutartinių įsipareigojimų vykdymo trūkumus, į galutinį atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą ieškovė nepagrįstai įtraukė tam tikrus darbus (bylų antraščių nustatymą atspausdintoms byloms; receptų bylų numeravimą ir sisteminimą; banko kvitų, kuriais patvirtintas mokėtojo atsiskaitymas elektronine mokėjimo kortele, tvarkymą; bylų, kurių saugojimo terminas nepasibaigęs, ekspertizę; užbaigtų bylų sisteminimo keitimą; laikino saugojimo bylų lapų numeravimą; be to, panaudotų dėžučių ir paslaugų kiekiai yra per dideli); pažymėjo, kad sumokėjo ieškovui 92 456,41 Lt su PVM, o vadovaujantis atliktų darbų revizijos metu atliktu darbų įvertinimu, ieškovui mokėtina 33 320,56 Lt su PVM, taigi atsakovas permokėjęs 59 135,85 Lt, kuriuos, remdamasis CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalimis, priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš ieškovo atsakovui 18 847,17 Lt su PVM; kitą priešieškinio dalį atmetė.

Teismas skyrė archyvinių dokumentų paruošimo ekspertizę, kurioje ekspertai nurodė ieškovo pažeidimus, darbus, kuriuos atlikti buvo nebūtina paruošiant dokumentus archyviniam saugojimui: laikino saugojimo bylų lapų numeravimą; receptų bylų numeravimą ir sisteminimą; banko kvitų, kuriais patvirtintas mokėtojo atsiskaitymas elektronine mokėjimo kortele, tvarkymą; atitinkamų kalendorinių metų kontrolinės juostos gali būti vienoje (dėžėje ar kitokios formos) pakuotėje ir apskaitos dokumentuose (dokumentų naikinimo aktuose) įrašomos apibendrinta antrašte, tačiau ieškovo parengtuose aktuose kasos juostos ritinėlis apskaitytas kaip atskira byla; dokumentai naikinami tik po to, kai aktas patvirtinamas organizacijos ar įmonės vadovo ar jo įgalioto asmens, tačiau ieškovo sudaryti naikinimo aktai, kuriuose įrašytos naikintinos kontrolinės juostos, užsakovo nėra patvirtinti.

Apibendrinęs atliktos ekspertizės rezultatus, teismas nustatė, kad ieškovas dalį darbų atliko nesant būtinybės ir tuo pagrindu pagal sutartyje nustatytus įkainius prisiskaičiavo sau nepagrįstą atlygį. Teismas, aiškindamasis sutarties sąlygas, konstatavo, kad bendra visų atliktų darbų suma sutartyje nebuvo nustatyta, todėl ieškovas, atlikdamas darbus, turėjo vadovautis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais (CK 6.162, 6.195 straipsniai, 6.198 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas pažymėjo, kad ieškovas yra dokumentų paruošimo archyviniam saugojimui specialistas, t. y. sutarties šalis, kuri turi daug daugiau specialiųjų žinių nei atsakovas, todėl šiomis žiniomis turi naudotis teisingai, protingai bei sąžiningai ir darbus atlikti ekonomiškiausiu būdu, vadovaudamasis teisės aktais, be reikiamos būtinybės nedidinti atliekamų darbų kainos. Nustatęs, kad darbų atlikta per daug, teismas nustatinėjo būtinų darbų apimtį, pažymėjęs, kad už likusius ieškovas atsako savo rizika, nes sutartyje buvo nurodyta, jog darbus jis atlieka pagal teisės aktus ar atsakovo poreikį, tačiau neįrodė, kad buvo gauti papildomi atsakovo prašymai ar reikalavimai. Teismas pažymėjo, kad neturi galimybės nustatyti tikslų bylų skaičių, nes šalys nurodė skirtingus skaičius, todėl atliktų darbų vertę nustatė apytikriai, remdamasis ekspertizės išvadomis bei byloje esančių dokumentų apibendrinimu. Suskaičiavus bendra ieškovo pagrįstai atliktų darbų kaina, anot teismo, yra 73 609,24 Lt su PVM, taigi atsakovas ieškovui permokėjo 18 847,17 Lt su PVM.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. gegužės 17 d. nutartimi tenkino ieškovo ir atmetė atsakovo apeliacinį skundą; pakeitė Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimą: panaikino dalį, kuria ieškinys atmestas, o priešieškinis tenkintas iš dalies, ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė.

Teisėjų kolegija sprendė, kad šalių ginčas kilęs dėl šalis siejusios rangos sutarties turinio, kurio aiškinimas reikšmingas tik vienu aspektu – dėl sutarties darbų apimties. Pažymėjusi, kad ieškovo verslas yra dokumentų paruošimas archyviniam saugojimui, todėl jam geriau žinomi dokumentams archyvuoti keliami reikalavimai, kolegija vis dėlto atsižvelgė į tai, jog sutarties šalys yra verslininkai, taigi atsakovas suprato, kokią sutartį sudaro, ir suvokė jos teisinius padarinius. Kolegija sutiko ir pripažino reikšmingais ieškovo argumentus, kad pretenzijos dėl sutartyje numatytų darbų apimties bei iš dalies ir dėl jų kainos buvo pradėtos reikšti tik įvykus juridinio asmens teisių perėmimui, t. y. pasikeitus užsakovo atstovui. Remiantis šalių sudarytos sutarties 6 punktu, užsakovas turėjo teisę tikrinti darbų atlikimo eigą, tačiau iš bylų perdavimo aktų kolegija nustatė, kad užsakovas, priimdamas bylas, nenurodė jokių atliktų darbų trūkumų, ieškovo darbo rezultatą priėmė be jokių išlygų bei už jį sumokėjo visą PVM sąskaitose faktūrose, kurios buvo pateiktos iki reorganizavimo, nurodytą kainą. Kolegijos vertinimu, bylų perdavimo priėmimo aktai sukūrė šalims teises ir pareigas, todėl turi reikšmę vykdant rangos sutartį: juose buvo fiksuotas suformuotų bylų skaičius, bylų apskaitos duomenys. Nustačiusi, kad užsakovas priėmė ieškovo atliktus darbus, vadovaudamasi CK 6.662 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kolegija pripažino nepagrįstais tiek pirmosios instancijos teismo, tiek atsakovo apeliacinio skundo argumentus, kuriais nesutinkama su ieškovo parengtų bylų, archyvarinių dėžučių kiekiais. Kolegijos vertinimu, tai, kad darbai buvo atlikti be trūkumų, iš dalies patvirtina ir byloje atliktos ekspertizės aktas, kuriame ekspertai pateikė išvadą, kad bylų įforminimas iš esmės atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus. Kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad dalis darbų buvo atlikta ieškovo rizika, pripažino, kad šalys susitarė dėl keleriopo pobūdžio paslaugų, t. y. dėl ilgo ir laikino saugojimo dokumentų (bylų) sutvarkymo, paruošiant archyviniam saugojimui, darbų, atitinkančių teisės aktų reikalavimus, numatytus sutarties 2.1 punkte bei pagal poreikį arba pagal užsakovo pageidavimą bylų vidaus apyrašo sudarymo darbų, numatytų sutarties 2.1.1 punkte. Sutarties 3.1 punkte šalims įtvirtinus nuostatą, kad užsakovas pateikia dokumentus, kuriuos vykdytojas privalo paruošti archyviniam saugojimui, bei sutarties 4.1 punkte susitarus dėl konkrečių darbų įkainių, kolegija sprendė, kad dalis dokumentų sutvarkymo darbų turėjo būti atliekama ir pagal užsakovo pageidavimą, t. y. šalys susitarė tiek dėl ilgo saugojimo dokumentų bylų, kurioms Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos generalinio direktoriaus 2001 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 88 nustatytas privalomas sisteminimas (sudėjimas į bylas) bei sugrupavimas, tiek dėl laikino saugojimo dokumentų sutvarkymo, kuriems šie reikalavimai gali būti netaikomi.

Nustačiusi, kad ieškovei dokumentai buvo perduoti aktais, kuriuose perduodamų dokumentų kiekis buvo apskaitomas dėžėmis, nenurodant daugiau jokių perduodamų dokumentų apskaitos duomenų (jų apimties lapais, bylomis ar panašiai), kolegija sprendė, kad atsakovas, prieš perduodant ieškovui dokumentus, jų neskaičiavo, negrupavo, nesistemino. Kolegija rėmėsi liudytojos – buvusios užsakovo darbuotojos K. Š. – parodymais, kad dokumentai buvo netvarkingi, atsakovas pasirinko ieškovą sutarčiai sudaryti, atlikęs apklausą, vykdant sutartį šalys bendradarbiavo – ieškovas atsiklausdavo užsakovo pageidavimo dėl dokumentų tvarkymo, jų rūšiavimo, naikinimo, darbai buvo atliekami pagal sutarties sąlygas ir joje nustatytus įkainius. Kolegija padarė išvadą, kad sutartimi užsakovas išreiškė valią, jog pagal jo pageidavimus būtų sutvarkyti visi ieškovui teikiami dokumentai, įsipareigojo už visus atliktus darbus apmokėti pagal nustatytus įkainius. Akivaizdu, kad, vykdant užsakovo pageidavimą, prieš perduodant sutvarkytus dokumentus, tarp jų ir laikino saugojimo, reikėjo juos ne tik išrūšiuoti, susisteminti, bet ir suskaičiuoti. Kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad šie darbai vertintini kaip pertekliniai, nes paruošiant laikino saugojimo dokumentus juos reikia surūšiuoti bei suskaičiuoti, ir tai atitiko užsakovo valią dėl šios grupės dokumentų sutvarkymo (pagal sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 8 d. įsakymą Nr. 112 receptų naikinimo akte nurodomas jų pakuočių ir receptų kiekis), atlikdamas šiuos darbus ieškovas patyrė sąnaudų. Kolegija pažymėjo, kad, vykdydamos rangos sutartį, šalys privalo laikytis jos nuostatų ir sutarčių vykdymo principų reikalavimų: sutartį vykdyti tinkamai, sąžiningai, bendradarbiaujant su kontrahentu. Byloje nustatytos aplinkybės, kolegijos vertinimu, teikia pagrindą išvadai, kad ieškovas bendradarbiavo su užsakovu, gavęs iš jo dokumentus, tikslindavo jo valią dėl jų sutvarkymo apimties, lygio, kitą sutarties šalį iki jos vadovų pasikeitimo tenkino ieškovo atliekamų darbų apimtys, užsakovas priėmė darbo rezultatą, nereiškė jokių pastabų, nenurodė jokių darbų trūkumų.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Tamro vaistinė“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 17 d. nutartį ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Dėl neteisingo CK normų, reglamentuojančiu įmonės (verslininko) sutartinę atsakomybę, taikymo bei nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos. Esminis klausimas, kurį, kasatoriaus vertinimu, šioje byloje privalu analizuoti – ieškovo kaip verslininko atsakomybė pagal sutartį ir (ar) sutarties šalių atsakomybės paskirstymas netinkamo sutarties vykdymo (neužsakytų darbų atlikimo) atveju, kai viena iš sutarties šalių yra verslininkas, kurio verslas – sutartyje įvardytų paslaugų teikimas. Apeliacinės instancijos teismas, nurodęs, kad atlikti pertekliniai darbai yra kasatoriaus, bet ne ieškovo rizika (atsakomybė), paneigdamas CK bei kasacinio teismo praktikoje suformuluotas taisykles. Byloje atlikta ekspertizė aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtino, kad ieškovas atliko perteklinius darbus, sutartis buvo vykdyta netinkamai; ši faktinė aplinkybė neginčijamai nustatyta ir skundžiamoje nutartyje nekvestionuota. CK 6.256 straipsnio 4 dalyje nustatyta bendrosios taisyklės, kad civilinė atsakomybė galima tik esant kaltei (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), išimtis, įmonės (verslininko) kaltės egzistavimas ar neegzistavimas yra teisiškai nereikšmingi, tai labai aiškiai akcentuojama ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Taigi už netinkamą sutarties vykdymą šiuo atveju atsakingas ir neigiamus padarinius bei riziką privalo prisiimti ieškovas – verslininkas, užsiimantis dokumentų paruošimo archyvavimui verslu.

2. Dėl neteisingo CPK normų, reglamentuojančiu įrodinėjimą, taikymo bei nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos įrodinėjimą reglamentuojančiu teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino į bylą pateiktus dokumentus, pripažindamas juos ieškovo atliktų darbų perdavimo kasatoriui aktais, kuriuos pasirašęs kasatorius neteko teisės remtis darbų trūkumų faktu pagal CK 6.662 straipsnio 2 dalį; padarė visiškai priešingas išvadas, nei lemia į bylą pateiktų įrodymų visuma. Kasatorius pažymi, kad sutarties 2.10 ir 3.4 punktuose aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta, jog jam darbai perduodami pagal baigiamąjį atliktu darbų priėmimo–perdavimo aktą; joks darbų priėmimas–perdavimas pagal tarpinius aktus neturėjo būti ir nebuvo atliekamas, nes sutartyje nenumatytas. Vykdant sutartį kasatorius perdavinėjo ieškovui, o šis grąžindavo sutvarkytus dokumentus, o ne atliktus darbus, įforminant tai dokumentų, bet ne darbų priėmimo–perdavimo aktais. Tai patvirtina ir į bylą pateiktų aktų pavadinimai. Į bylą nepateikta jokių įrodymų, suponuojančių išvadą, kad darbų perdavimas buvo vykdomas kitaip, nei nurodyta sutartyje. Ieškovas parengė vienintelį aktą, kuriuo turėjo būti įformintas jo atliktų darbų perdavimas, tačiau šis aktas sutarties šalių nebuvo pasirašytas paaiškėjus, jog dalis jame įvardytų darbų yra pertekliniai. Teismas, visapusiškai ir objektyviai šiuos įrodymus įvertinęs, privalėjo konstatuoti, kad pagal sutartį atliktų darbų perdavimas abiejų šalių pasirašomu aktu iš viso nebuvo įformintas.

3. Dėl neteisingo CK normų, reglamentuojančių rangos santykius, aiškinimo ir taikymo. Kasatoriaus teigimu, specialioji rangos teisinius santykius reglamentuojanti teisės norma šiuo atveju pritaikyta aiškiai netinkamai ir nepagrįstai. Esminis skirtumas tarp rangos bei atlygintinų paslaugų sutarties yra tas, jog rangos sutartis sudaroma dėl tam tikro materialaus objekto (darbo rezultato) sukūrimo, o vykdant atlygintinų paslaugų sutartį materialus objektas (darbų rezultatas) nesukuriamas (CK 6.644 straipsnio 1 dalis, 6.645 straipsnio 1 dalis, 6.716 straipsnio 1 dalis). Nėra jokio teisinio pagrindo vertinti šalių sutartį kaip rangos, taigi, ir taikyti iš jos kylantiems šalių santykiams specialiąsias rangos santykius reglamentuojančias teisės normas. Dokumentų paruošimas archyvavimui (sisteminimas, skaičiavimas, dėjimas j dėžutes ir pan.) – tai nematerialaus pobūdžio paslauga, kurią atliekant nesukuriamas joks materialus objektas, taigi apeliacinės instancijos teismas šalių teisinius santykius kvalifikavo aiškiai ydingai. Paslaugų teikimo sutartims būdinga tai, kad paslaugų teikėjams, atsižvelgiant į teikiamų paslaugų pobūdį, taikomi reikalavimai, susiję su jų kvalifikacija, patirtimi. Sutarties šalys nusistato tarpusavio teises ir pareigas, tačiau pažymėtina tai, kad paslaugos sutarties vykdymas grindžiamas CK 6.718 straipsnyje įtvirtintu kliento interesų prioriteto principu, kuris paslaugos vykdytoją įpareigoja veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktu kliento interesus. Apeliacinės instancijos teismas turėjo pagrindą vertinti, kad ieškovas, daręs perteklinius, kasatoriaus neužsakytus ir teisės aktuose nenumatytus darbus, veikė nerūpestingai, neapdairiai, akivaizdžiai pažeidė kliento prioritetų principą, todėl klientas neprivalo už tokius darbus mokėti. Atsižvelgiant į įstatyme nustatytą atlygintinų paslaugų teikimo reglamentavimą ir nustatytas faktines aplinkybes, kasatorius turėjo būti laikomas silpnesniąja sutarties šalimi ir jo interesams teikiamas prioritetas, tačiau klaidingai teisės normas pritaikęs apeliacinės instancijos teismas konstatavo priešingai.

4. Dėl netinkamo CK 6.662 straipsnio 2 dalies nuostatų interpretavimo ir nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Net tuo atveju, jei šalis iš tiesų sietų rangos santykiai ir jos būtų pasirašiusios darbų priėmimo–perdavimo aktus, apeliacinės instancijos teismo pozicija turėtų būti traktuojama kaip prieštaraujanti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotoms taisyklėms, nes teismas, grįsdamas nutartį CK 6.662 straipsnio 2 dalimi, ignoruoja šio straipsnio 4 dalį, ydingai aiškina rangos sutarties pagrindu atliktų darbų perdavimo, nenurodant jų trūkumų, teisinius padarinius; teismas turėjo analizuoti trūkumų pobūdį ir tik atlikęs atitinkamą analizę taikyti arba netaikyti CK 6.662 straipsnio 2–3 dalis.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas UAB „Archyvų ir dokumentų tvarkytojai“ prašo kasacinį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 17 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Dėl ginčo esmės ir nustatytinų aplinkybių. Ieškovo manymu, kasaciniame skunde nenurodytos teisingos faktinės aplinkybės, susijusios su nagrinėjamu ginču, todėl ieškovas prašo atsižvelgti į toliau nurodytas apeliacinės instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes. Kasatorius skunde nenurodo teisiškai reikšmingos aplinkybės dėl jo pateiktų dokumentų būklės: sumesti dėžėse, nesurūšiuosi, dalis apskritai nesusegti ir neapskaityti, po reorganizacijos nebuvo prašoma sustabdyti darbus. Kasatorius surašė pirmą pretenziją tik 2009 m. balandžio 7 d., praėjus beveik mėnesiui nuo pateiktos paskutinės PVM sąskaitos faktūros ir daugiau kaip vieneriems metams nuo sutarties vykdymo pradžios. Pretenzijoje jis nurodė, kad atsisako apmokėti už suteiktas paslaugas, nes atliktų darbų įkainiai yra du kartus didesni už kitų įmonių siūlomas paslaugas (apeliacinis instancijos teismo nustatyta faktinė aplinkybė). Byloje esančiuose bylų (dokumentų) perdavimo–priėmimo aktuose ir PVM sąskaitose faktūrose detaliai išvardytos suteiktos paslaugos bei perduoti dokumentai leido kasatoriui suvokti atliktų darbų apimtis ir jas patikrinti bei įvertinti suteiktų paslaugų ir atliktų darbų kokybę. Tik pateikus ieškinį, kasatorius sudarė darbuotojų komisiją, kuri įvertino atliktus darbus. Kasatorius neteisingai nurodo faktines aplinkybes ir dėl sutarties turinio. Sutarties 2.1.1 punkte nustatyta, kad dokumentų sisteminimas ir archyvinių bylų suformavimas bus atliekamas pagal poreikį arba pagal užsakovo pageidavimą (laikino saugojimo dokumentai); 2.2.1 punkte nustatyta ieškovo pareiga pagal poreikį arba pagal užsakovo pageidavimą (laikino saugojimo ir ilgo saugojimo bylų, išskyrus bylų, kurių vidaus apyrašai rengiami pagal poreikį) sudaryti bylų vidaus aprašus; 3.1 punkte – kad kasatorius pateikia dokumentus, kuriuos ieškovas turi paruošti archyviniam saugojimui. Sutarties šalys dėl paslaugų įkainių buvo susitarusios sutartyje (Paslaugų sutarties 4 dalis), dėl jų dydžių ginčo nėra.

2. Dėl CK normų, reglamentuojančių įmonės (verslininko) sutartinę atsakomybę. Skundžiamoje nutartyje pabrėžiama, kad nenustatyta faktinės aplinkybės, jog ieškovas atlikęs perteklinius darbus, kurie nebūtų buvę užsakyti. CPK 353 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šalys negali remtis teismų nenustatytomis aplinkybėmis. Kasatorius nepasisako, kuri šalis turi įrodinėti sutarties ar vienos iš sutartinės prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Manytina, kad tik tinkamai nustačius šalies pareigą įrodyti netinkamą sutarties įvykdymą, galima pasisakyti dėl šalių, kartu ir verslininko, civilinės atsakomybės už netinkamą sutarties įvykdymą. CK 6.256 straipsnio 4 dalies nuostatos nepreziumuoja įmonės (verslininko) kaltės fakto dėl netinkamo sutartinės prievolės įvykdymo ar neįvykdymo, esant ginčui tarp sutarties šalių. Kasatorius visiškai nepasisako ir neginčija apeliacinės instancijos nustatytų faktinių aplinkybių, kad paslaugų sutartis buvo sudaryta laimėjus surengtą konkursą; ieškovo pasiūlymas buvo pats priimtiniausias atsakovui, kasatorius priėmė apskaitytus dokumentus ir nenustatė jokių darbų trūkumo, buvo apmokamos PVM sąskaitos faktūros, kuriose detaliai nurodyta suteiktos paslaugos ir padaryti darbai. Kasatorius netinkamai aiškina paslaugų sutarties nuostatas, nurodydamas, kad ieškovas atliko perteklinius darbus, nes turėjo atlikti darbus išimtinai vadovaudamasis teisės aktais ir neatlikti darbų, kurie pagal galiojančius teisės aktus nėra privalomi, nors iki reorganizacijos dirbę bendrovėje darbuotojai ir prašė suteikti paslaugas pagal sutartį. Kasatorius nepagrįstai skunde nurodo, kad, kilus ginčui, netinkamas įmonės (verslininko) sutartinių prievolių vykdymas preziumuojamas įstatymo ir įmonė (verslininkas) privalo įrodinėti savo sutartinių prievolių įvykdymo tinkamumą, o ne asmuo, kuris nurodo, kad sutartinės prievolės netinkamai įvykdytos. Kasatorius siekia pakeisti nuostatas dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo sutarties šalims, įrodinėjant sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo faktą. Ieškovo nuomone, apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė kitas materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sutarčių vykdymą. Ieškovas savo prievolę sutvarkyti kasatoriaus pateiktus dokumentus įvykdė itin kruopščiai, ekspertui nenustačius jokių esminių pažeidimų, ginčas kyla dėl to, kad ieškovas, anot kasatoriaus, įvykdė savo sutartines prievoles pernelyg stropiai. Tai, kad kasatoriaus administracijos vadovai pasikeitė, neturėtų būti vienintelis ir neginčijamas naujas kriterijus reikalauti pakeisti iki tol nusistovėjusią dokumentų tvarkymo tvarką bei teisėtu pagrindu ginčyti atsakovui sutartinę prievolę apmokėti už suteiktas paslaugas, kurios naujam juridinio asmens administracijos vadovui pasirodė pernelyg didelės.

3. Dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo bei nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos. Ieškovas atkreipia dėmesį į tai, kad dokumentai buvo perduodami partijomis. Gauti atskirų dokumentų kiekiai buvo sutvarkomi pagal paslaugų sutarties reikalavimus ir padarytas rezultatas buvo perduotas kasatoriui. Perduodant sutvarkytus dokumentus buvo pateikiami bylų (dokumentų) priėmimo–perdavimo aktai bei PVM sąskaitos faktūros, kurių turinys leido kasatoriui sutikrinti suteiktų paslaugų ir atliktų darbų apimtis ir kokybę. Paslaugų sutartyje nebuvo apibrėžta, kad ieškovas negali perduoti atliktų darbų pagal pateikiamus dokumentų kiekius, atskiras partijas ar pan. Akivaizdu, kad joks įstatymas nedraudžia vykdyti sutartį pagal pateikiamus užsakymus ir prašomas darbų apimtis. Atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktai, tiek pasirašyti abiejų šalių, tiek ir vienašališkai ieškovo, ir PVM sąskaitos faktūros yra įrodymų šaltinis apie ieškovo nurodomas atliktų darbų ir suteiktų paslaugų apimtis. Esant ginčui dėl užsakovo prievolės rangovui atsiskaityti už atliktus rangos darbus dydžio, užsakovas turi teisę ginčyti atliktų darbų perdavimo–priėmimo akte nurodytas darbų ir paslaugų apimtis. Pasikeitusi kasatoriaus pozicija buvo tinkamai įvertinta ne pirmosios, o apeliacinės instancijos teismo. Tik ta aplinkybė, kad šalies nurodytos aplinkybės nepripažįstamos įrodytomis, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog padarytas CPK 176 ar 185 straipsnių pažeidimas.

4. Dėl CK normų, reglamentuojančių rangos santykius, aiškinimo ir taikymo. Ieškovo manymu, vykdant tiek rangos, tiek paslaugų sutartis, reikia vadovautis bendraisiais sutarčių vykdymo principais. Paslaugų sutartis, ieškovo nuomone, turi tiek rangos, tiek paslaugos sutarties požymių. Paruošiant dokumentus archyvavimui buvo atliekami tam tikri darbai, buvo naudojamos naujos medžiagos (dėžes, segtuvai, sudaromos antraštės, sukuriamos kompiuterinės laikmenos ir pan.), buvo gautas naujas produktas – „byla“. Sukurtas darbo rezultatas (bylos) buvo perduotas kasatoriui. Tai reiškia, kad paslaugų sutartis turi tiek rangos, tiek paslaugų sutarties bruožų, todėl negalima padaryti išvados, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias rangos santykius. Apibendrinant ieškovo sutartinių pareigų turinį, matyti, kad jis turėjo sukurti galutinį materialų objektą – bylą, kuri atitiktų teisės aktų reikalavimus ir papildomus kasatoriaus pageidavimus.

5. Dėl CK 6.662 straipsnio 2 dalies nuostatų interpretavimo ir nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias darbų perdavimo–priėmimo aktų tikslus ir reikšmę, pripažindamas, kad visą sutarties laikotarpį kasatorius, priimdamas darbus, nereiškė pretenzijų, nors turėjo galimybę patikrinti perduodamus darbus. Kasatorius privalėjo įrodinėti tas aplinkybes, kuriomis remiantis jis atsisakė įvykdyti savo sutartinę prievolę apmokėti už atliktus darbus. Kasatorius ėmė reikšti pretenzijas dėl darbo apimties ir kokybės tik po ieškinio pateikimo. Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi ir teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CK 1.5 straipsnis) ir pripažino, kad kasatorius buvo nesąžiningas; šios išvados kasatorius neginčija. Kasatorius yra taip pat verslininkas, visu sutarties vykdymo laikotarpiu nepareiškė jokių pretenzijų, ieškovas nuolat atsiskaitinėjo jam apie atliekamus darbus, todėl darytina išvada, kad kasatorius piktnaudžiauja teise, siekdamas išvengti turtinės prievolės.

6. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo. Pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nustatė faktines aplinkybes dėl kasos juostų paruošimo sunaikinimui paslaugos apimties ir kainos nustatymo, kurios neegzistuoja ir kurių neįrodinėjo nė viena iš byloje dalyvaujančių ginčo šalių. Apeliacinės instancijos teismas pašalino pirmosios instancijos teismo padarytus proceso teisės normų pažeidimus ir tinkamai aiškino bei taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sutarčių vykdymą.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl šalių sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo, rangos ir paslaugų sutarčių atribojimo

Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad šalių ginčas kilęs dėl šalis siejusios rangos sutarties turinio. Kasatorius su tokia apeliacinės instancijos teismo pozicija nesutinka, teigdamas, kad šalių sutartis kvalifikuotina kaip paslaugų. Atsakydama į šiuos kasacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pasisako dėl rangos ir paslaugų sutarčių požymių, jų atribojimo.

Rangos sutarties samprata įtvirtinta CK 6.644 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. CK 6.645 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas rangos sutarties dalykas – rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Taigi rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialią išraišką. Tai gali būti naujo daikto sukūrimas arba naujų savybių jau esančiam daiktui suteikimas (remontas, patobulinimas ir pan.). Kadangi rangos sutartimi įsipareigojama sukurti tam tikrą darbo rezultatą, tai rangos santykius reglamentuojančiose CK normose nustatytas medžiagų ir darbų rezultato atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizikos paskirstymas šalims (CK 6.649 straipsnis), šalių pareigos, susijusios su atliktų darbų priėmimu (CK 6.662 straipsnis), darbų kokybės garantija (CK 6.663–6.666 straipsniai).

Paslaugų sutarties samprata įtvirtinta CK 6.716 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Paslaugų sutarties dalykas – nematerialaus pobūdžio arba kitokios paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu. Taigi paslaugų sutartimi paprastai neįsipareigojama sukurti tam tikrą rezultatą, tačiau galimybė susitarti ir dėl tam tikro rezultato nustatyta CK 6.718 straipsnio 5 dalyje. Iš CK nuostatų, reglamentuojančių atlygintinų paslaugų teikimą, darytina išvada, kad vienas paslaugų sutarčių ypatumų yra tas, jog paslaugos teikėjo ir kliento santykiai grindžiami pasitikėjimu. Tokia išvada kyla iš to, kad paslaugos teikėjas paprastai yra profesionalas, veikiantis srityje, kurią gerai išmano ir kurios klientas negali visiškai kontroliuoti. Toks santykių pobūdis lemia paslaugos teikėjo pareigą veikti kliento interesais. CK 6.718 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis kriterijus, kuriuo visada privalo vadovautis paslaugų teikėjas: teikdamas paslaugas jis privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus. Taigi įstatyme įtvirtintas kliento interesų prioriteto principas. Paslaugų teikėjas, kurio interesai dėl jo turimų žinių ir patirties yra apsaugoti geriau nei kliento, visada turi teikti pirmumą kliento interesams, veikti jo naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VšĮ Vilniaus dizaino kolegija v. V. K., bylos Nr. 3K-3-315/2012; 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. P. A. B., bylos Nr. 3K-3-559/2010).

Apibendrindama aptartą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija pažymi, kad rangos ir paslaugų sutartys atribojamos pagal sutarties dalyką: rangos sutarties dalyką sudaro tam tikro darbo rezultatas, kuris šios sutarties atveju atlieka svarbiausią vaidmenį, o paslaugų – nematerialaus pobūdžio paslaugos, paprastai nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu, t. y. svarbiausi yra atliekami veiksmai.

Nagrinėjamos bylos šalys 2008 m. vasario 8 d. sutartimi sutarė dėl užsakovo (kasatoriaus) pateiktų dokumentų paruošimo archyviniam saugojimui pagal teisės aktų reikalavimus. Sutarties 2.1–2.7 punktuose išvardyti konkretūs veiksmai, kuriuos įsipareigojo atlikti vykdytojas (ieškovas), tačiau sutartimi nesusitarta dėl kokio nors konkretaus materialaus rezultato sukūrimo. Įvertinusi šias sutarties nuostatas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šalys sudarė atlygintinų paslaugų teikimo sutartį (CK 6.716 straipsnio 1 dalis), nes šios sutarties dalykas buvo nematerialaus pobūdžio arba kitokios paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu (dokumentų tvarkymo, apskaitos). Nors sutarties 2.10 punkte nustatyta, kad vykdytojas įsipareigoja perduoti užsakovui visus atliktus darbus pagal atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktą, tai nėra pagrindas kvalifikuoti šalių sutartį kaip rangos, nes, minėta, sutarties 2.1–2.7 punktuose šalys aptarė vykdytojo pareigos suteikti paslaugas turinį (konkrečius veiksmus), o ne jo sukurtiną rezultatą.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai kvalifikavo šalių santykius, dėl to bylai išnagrinėti taikė netinkamas teisės normas – reglamentuojančias rangos, o ne paslaugų santykius. CK 6.724 straipsnyje nustatyta, kad bendrąsias rangos sutarties nuostatas (CK 6.644–6.671 straipsniai) bei vartojimo rangą (CK 6.672–6.680 straipsniai) reglamentuojančios normos paslaugų sutartims taikomos tiek, kiek tai neprieštarauja CK 6.716–6.723 straipsniams ir paslaugų sutarties dalyko ypatumams. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.662 straipsnio 2 dalies nuostatų, reglamentuojančių užsakovo, priėmusio atliktus darbus, teisės remtis atliktų darbų trūkumų faktu ribojimus, taikymas paslaugų sutarties, kurioje nenustatyta vykdytojo pareigos pasiekti tam tikrą rezultatą, šalims prieštarauja paslaugų sutarties dalyko ypatumams.

Paslaugų teikėjas privalo pareigas teikti tinkamai. Paslaugų teikėjo pareigą tinkamai teikti paslaugas lemia keletas kriterijų, kuriuos galima suskirstyti į tris grupes: nustatytus teisės normų ar sutarčių, kylančius iš profesinės ar verslo praktikos ir kylančius iš bendrųjų tai veiklos rūšiai keliamų protingumo, sąžiningumo reikalavimų. Kilus kliento ir paslaugų teikėjo ginčui, teismas, vadovaudamasis kliento interesų prioriteto principu, turėtų įvertinti, ar paslaugų teikėjas elgėsi taip, kaip tokiomis aplinkybėmis būtų pasielgęs patyręs, geranoriškas, protingas atitinkamų paslaugų teikėjas (savo darbą išmanantis profesionalas). Reikalavimus teikiamoms paslaugoms reglamentuoja CK 6.718 straipsnis, kuriame įtvirtintas kliento interesų prioritetas. Šiame straipsnyje inter alia nustatyta, kad paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus (1 dalis); veikti laikydamasis nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų (2 dalis); teikti paslaugas pagal sutarties sąlygas ir kliento nurodymus (3 dalis); paslaugų teikėjas turi teisę nukrypti nuo sutarties sąlygų ar kliento nurodymų, jeigu pagal konkrečias aplinkybes tai būtina dėl kliento interesų ar užsakymui įvykdyti ir jeigu vykdytojas negalėjo iš anksto kliento atsiklausti; šiuo atveju vykdytojas privalo pranešti klientui apie nukrypimus, kai tik pasidaro galima pranešti (4 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas ieškovo sutartinių prievolių vykdymo tinkamumą, vadovavosi išimtinai CK 6.662 straipsnio 2 dalimi ir atmetė kasatoriaus priešieškinio reikalavimus remdamasis tuo, kad kasatorius priėmė darbo rezultatą, nepareiškęs dėl jo jokių pastabų, nenurodęs trūkumų. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nevertino ieškovo sutartinių prievolių vykdymo tinkamumo pagal paslaugų sutartis reglamentuojančiose teisės normose įtvirtintas taisykles, t. y. netyrė ir nenustatinėjo, ar ieškovo suteiktos paslaugos atitiko kliento interesų prioriteto principą, teisės normų ir šalių sutarties reikalavimus, ar ieškovas laikėsi profesijos standartų, ar veikė kaip patyręs, geranoriškas, savo darbą išmanantis profesionalas, taip pat ar buvo gauti kliento (kasatoriaus) nurodymai, pageidavimai dėl atskirų veiksmų, kurie neprivalomi atlikti pagal teisės aktus, atlikimo, ar ieškovas (ne)nukrypo nuo sutarties sąlygų ir kliento nurodymų, ar neatliko daugiau darbų, nei klientas pageidavo. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Teisėjų kolegija nepasisako dėl kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, susijusių su sutartinės atsakomybės taikymu ieškovui, nes jo atsakomybės klausimas svarstytinas tik nustačius netinkamo sutarties vykdymo faktą, kuriam ištirti byla grąžinama nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Lietuvos Aukščiausiajame Teisme patirta 34,13 Lt su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 8 punktai), bylinėjimosi išlaidų patyrė ir šalys. Kasaciniam teismui nutarus grąžinti bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, nėra galimybės šioje proceso stadijoje paskirstyti nurodytų bylinėjimosi išlaidų, todėl šiuo klausimu turės pasisakyti apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš naujo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 17 d. nutartį ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Janina Januškienė

Česlovas Jokūbauskas

Vincas Verseckas