Civilinė byla Nr. 3K-3-286/2012
Teisminio proceso Nr.: 2-50-3-01180-2011-4 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2012 m. gegužės 9 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Egidijaus Laužiko (pranešėjas) ir Sigitos Rudėnaitės,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje nagrinėdama civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus ieškinį atsakovams Valstybės įmonės „Registrų centras“ Utenos filialui ir A. G. dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą panaikinimo ir nekilnojamojo daikto teisinės registracijos panaikinimo, tretieji asmenys: P. G., antstolis L. J.,
n u s t a t ė :
Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl proceso teisės normų, nustatančių civilinės bylos rūšinį (bylos priskyrimą nagrinėti bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui) teismingumą (CPK 36 straipsnio 2 dalis), aiškinimo ir taikymo.
Ieškovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau – ir Inspekcija), kreipdamasis į teismą, prašė panaikinti atsakovės A. G. 2011 m. balandžio 8 d. pateiktą deklaraciją apie statybos užbaigimą bei panaikinti šios deklaracijos pagrindu atliktą pastato – pirties teisinę registraciją. Nurodė, kad atsakovės atlikta statinio statyba buvo neteisėta, inspekcija nėra patvirtinusi deklaracijos apie statybos užbaigimą, todėl deklaracija negalėjo būti įregistruota nekilnojamojo turto registre.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė
Utenos rajono apylinkės teismas 2011 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi atsisakė priimti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus ieškinį kaip neteismingą bendrosios kompetencijos teismui. Teismas, įvertinęs ieškinio pagrindą ir dalyką, padarė išvadą, kad nuosavybės teisiniai santykiai šiame ginče turi būti analizuojami ir vertinami ne civiliniu teisiniu požiūriu, o atsižvelgiant į Statybos įstatymą, Nekilnojamojo turto registro įstatymą ir su jais susijusius kitus specialiuosius teisės aktus. Dėl to teismas pripažino, kad ginčas yra kilęs iš viešojo administravimo srities, todėl turi būti sprendžiamas administraciniame teisme.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo atskirąjį skundą, 2011 m. spalio 27 d. nutartimi jį atmetė ir paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį. Kolegija, vadovaudamasi CPK 36 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgdama į teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdį, nurodė, kad ieškovas, siekdamas nuginčyti nekilnojamojo turto registre atliktą pirties teisinę registraciją, iš esmės iškėlė klausimus, susijusius su nekilnojamojo turto registro tvarkytojo administracinio pobūdžio registravimo procedūrų vykdymu (pateikiamų duomenų apie nekilnojamąjį turtą vertinimu ir pagrindų atlikti atitinkamus registravimo veiksmus nustatymu registravimo procedūrų metu). Ieškinyje neiškelta konkrečių civilinių teisinių klausimų (reikalavimų), kurie tiesiogiai būtų siejami su asmenų civilinėmis teisėmis ar pareigomis. Kolegija pažymėjo, kad nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojo veikla, atliekant registravimo veiksmus nekilnojamojo turto kadastre ir registre, pagal savo pobūdį yra viešojo administravimo veikla (Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 1 dalis), todėl, atsižvelgusi į specialiosios teisėjų kolegijos nutartyse formuojamą praktiką, konstatavo, kad reikalavimai dėl statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktų panaikinimo yra susiję su statybos teisiniais santykiais, kuriuos reglamentuoja atitinkamos viešosios teisės normos, ir yra administracinio pobūdžio.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė
Kasaciniu skundu ieškovas prašo Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 27 d. nutartį ir Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 11 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui. Kasaciniame skunde nurodoma, kad pagal Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, užbaigus naujo statinio statybą, statinio rekonstravimą, atnaujinus (modernizavus) daugiabutį namą ar negyvenamosios paskirties pastatą, Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka surašomas statybos užbaigimo aktas, o užbaigus statinio kapitalinį remontą, pakeitus statinio (patalpų) paskirtį, pastačius, rekonstravus ar atnaujinus (modernizavus) vieno ar dviejų butų namą, Inspekcijai pateikiama statytojo (užsakovo) Aplinkos ministerijos nustatyto turinio deklaracija apie statybos užbaigimą (Statybos įstatymo 24 straipsnio 2 dalis). Aiškinant nurodytas įstatymo nuostatas, darytina išvada, kad statybos užbaigimo aktas netapatinamas su deklaracija apie statybos užbaigimą. Nagrinėjamoje byloje Inspekcija nei patvirtino, nei registravo deklaracijos apie statybos užbaigimą dėl savavališkai pastatytos pirties, tarp statytojo ir viešojo administravimo subjekto (inspekcijos) nesusiklostė teisiniai santykiai, susiję su statybos užbaigimu, nėra priimta sprendimų ar atlikta kitų viešojo administravimo veiksmų, šioje byloje vertinamas tik statytojo pateiktos 2011 m. balandžio 8 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą teisėtumas. Kasatorius nurodo, kad deklaracija apie statybos užbaigimą yra pagrindas įregistruoti statinį ir ji nelaikytina viešojo administravimo veiksmu, nes pagal Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ 8.3 punktą statytojo deklaracija apie statybos užbaigimą yra statytojo (užsakovo, savininko, valdytojo) ir kitų statybos dalyvių pasirašytas dokumentas, kuriame nurodoma, jog užbaigti statybos darbai ar statinio (patalpų) paskirtis pakeista pagal statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus. Kasatoriaus teigimu, deklaracija pagal CK 1.63 straipsnio 3 dalį yra vienašalis sandoris, kurį parengia ir pasirašo statytojas ir kuris įstatymų nustatyta tvarka sukuria tam tikras civilines teises ir pareigas. Kasatorius ginčijo nuosavybės teisės į daiktą faktą (atsakovės A. G. nuosavybės teisės į statinį (pirtį) atsiradimo pagrindus) ir siekė įrodyti, jog ginčo statinys, kurį atsakovė, deklaracijos apie statybos užbaigimą pagrindu, kaip savo nuosavybę įregistravo nekilnojamo turto registre, yra tas pats statinys, kurį P. G. Utenos rajono apylinkės teismo 2004 m. birželio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-45-02/04 buvo įpareigotas nugriauti. Vienas nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą įgijimo pagrindų yra naujo daikto sukūrimas pastatant naują statinį, tačiau tai turi būti padaryta nepažeidžiant statybos procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2005 m. rugsėjo 29 d. nutartyje konstatavo, kad tais atvejais, kai yra ginčijami nuosavybės teisės į statinį atsiradimo pagrindai ir šiomis aplinkybėmis, susijusiomis su nuosavybės teisėmis į daiktą, pareiškėjas ginčija jo nurodomus aktus, ginčas iš esmės kyla iš civilinių (nuosavybės) teisinių santykių, todėl tokio pobūdžio ginčai yra priskiriami nagrinėti bendros kompetencijos teismui. Bylos priskirtinumą nagrinėti bendrosios kompetencijos teisme lemia ir tai, kad už deklaracijos teisėtumą, teisme ginčijant Inspekcijos nepatvirtintą ir neregistruotą deklaraciją apie statybos užbaigimą, atsakovu yra patrauktas fizinis asmuo, pateikęs deklaraciją nekilnojamojo turto registrui (A. G.), tuo tarpu nagrinėjant bylą administraciniame teisme, atsakovu galėtų būti tik viešojo administravimo subjektas. Atsakovės pirties teisinė registracija nekilnojamojo turto registre turės tiesioginės įtakos jos daiktinėms teisėms, todėl nuosavybės teisiniai santykiai šiuo atveju turėtų būti vertinami civiliniu teisiniu požiūriu. Juolab kad teisinės registracijos pagrindo panaikinimas yra pagrindas naikinti ir pačią registraciją.
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė A. G. prašo jį atmesti ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 27 d. nutartį. Ji nurodo, kad sprendžiant, ar deklaracija apie statybos užbaigimą yra vienašalis sandoris, reikia atsižvelgti į tai, jog iš vienašalio sandorio pareigos atsiranda tik jį sudariusiam asmeniui, o kitiems asmenims pareigos kyla tik įstatymų nustatytais atvejais arba kai jie sutinka su tokiu sandoriu (CK 1.63 straipsnio 4 dalis). Vadinasi, ginčo deklaracija statytojui (atsakovei) pareigų nesukūrė, nes tai yra statytojo pasirašytas dokumentas, kuriuo konstatuotas statybos užbaigimo faktas ir šis dokumentas skirtas viešajam administravimo subjektui įregistruoti statinį Nekilnojamojo turto registre. Kita vertus, deklaracija nepripažintina vienašaliu sandoriu, nes deklaracija apie statybos užbaigimą skirta patvirtinti statybos užbaigimo faktą, kai nuosavybės teisės atsiranda pastačius naują statinį. Dėl to atsakovės pateikta deklaracija yra pagrindas atlikti viešąją administravimo procedūrą (pirties teisinę registraciją). Be to, atsižvelgiant į Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 straipsnio 1 dalį, kurioje reglamentuota teritorinių registratorių priimtų sprendimų skundimo ir išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, darytina išvada, jog ginčas nagrinėtinas administraciniame teisme.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasaciniame skunde keliamas ginčo teisinių santykių kvalifikavimo bei su tuo susijęs teismingumo klausimas.
Ieškinio reikalavimas panaikinti atsakovės A. G. 2011 m. balandžio 8 d. pateiktą deklaraciją apie statybos užbaigimą bei panaikinti šios deklaracijos pagrindu atliktą pastato – pirties teisinę registraciją grindžiamas Statybos įstatymo 24 straipsnio 4, 6 dalimis ir CK 4.103 straipsnio 1 dalimi.
Ieškinio priėmimo klausimą sprendę teismai nurodė, kad ieškovas, siekdamas nuginčyti nekilnojamojo turto registre atliktą pirties teisinę registraciją, iš esmės kelia klausimą dėl nekilnojamojo turto registro tvarkytojo administracinio pobūdžio registravimo procedūrų vykdymo (pateikiamų duomenų apie nekilnojamąjį turtą vertinimo ir pagrindų atlikti atitinkamus registravimo veiksmus nustatymo registravimo procedūrų metu), t. y. viešosios teisės normų reglamentuojamų teisinių santykių kvalifikavimo.
Teisėjų kolegija nurodo, kad Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-828 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ 8.3 punkte apibrėžta, kad deklaracija apie statybos užbaigimą – tai statytojo (užsakovo, savininko, valdytojo) ir kitų statybos dalyvių pasirašytas dokumentas, kuriuo paskelbiama, kad statybos darbai užbaigti ar statinio (patalpų) paskirtis pakeista pagal statinio projekto (kai jis privalomas) sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, jei statinio projektas nebuvo rengiamas. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko įgalioti Inspekcijos padalinių pareigūnai, gavęs prašymą patvirtinti Deklaraciją, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas jį įregistruoja ir kartu su pridėtais dokumentais paskelbia IS „Infostatyba“ arba Inspekcijos dokumentų valdymo informacinėje sistemoje, jei nėra galimybės ją paskelbti IS „Infostatyba“; įregistravus prašymą patvirtinti Deklaraciją, Padalinio vedėjas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas Deklaraciją patvirtina, Deklaracijos kiekvieno lapo viršutiniame dešiniajame kampe įrašydamas „Patvirtinta“, po šiuo žodžiu uždeda asmens spaudą, pasirašo ir įrašo datą. Jei statinys yra konservacinio prioriteto, kompleksinėje saugomoje teritorijoje ar jų apsaugos zonose, Deklaraciją iki jos patvirtinimo Padalinyje analogiškai patvirtina ir saugomos teritorijos direkcijos įgaliotas valstybės tarnautojas (Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ 38, 39 punktai). Taigi deklaracijos parengimo teisėtumą turi vertinti inspekcijos įgalioti pareigūnai, todėl išeitų, kad pagal nurodytus teisės aktus ginčo išsprendimo klausimas priskirtinas viešojo administravimo subjekto kompetencijai, tačiau nagrinėjamu atveju deklaracija nebuvo patvirtinta įgalioto pareigūno, o pateikta įregistruoti Nekilnojamojo turto registrui, tačiau tik deklaraciją pripažinus teisėta ir ją patvirtinus, ši yra pagrindas įregistruoti statinį Nekilnojamojo turto registre (Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ 44 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad kasatorius ieškinyje kelia nuosavybės teisių registravimo Nekilnojamojo turto registre teisėtumo klausimą, tokiu atveju byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui, nes daiktinių teisių registravimo teisėtumo klausimas spręstinas pagal civilinės teisės normas.
Teisėjų kolegija pažymi tai, kad iki 2011 m. spalio 1 d. galiojo CPK redakcija, kurioje buvo nustatyta galimybė taikyti CPK 26 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą vadinamąjį „absorbcijos“ principą. Nuo 2011 m. spalio 1 d. galioja CPK 36 straipsnio 2 dalis, pagal kurią taikytinas vyraujantis principas, t. y. kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja. Ginčo rūšinį teismingumą apsprendžia teisinių santykių, iš kurių kyla ginčas, pobūdis. Administracinių teismų kompetencijai yra priskirta spęsti ginčus, kilusius viešojo ar vidaus administravimo srityje (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis), o bendrosios kompetencijos teismai nagrinėja privatinius teisinius ginčus (Civilinio proceso kodekso 1 straipsnis, 22 straipsnio 1 dalis).
Kadangi ginčas nėra grynai administracinio ar civilinio teisinio pobūdžio, kyla abejonių dėl bylos rūšinio teismingumo, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, šis klausimas spręstinas CPK 36 straipsnyje nustatyta tvarka ir būtų tikslinga kreiptis į Specialiąją teismingumo kolegiją ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, nes teisėjų kolegijai kyla abejonių dėl ginčo teismingumo, kai reikalavimas pareikštas dėl tiek dėl viešojo administracinio subjekto veiksmų tikrinant deklaracijos teisėtumą, tiek dėl nekilnojamojo turto registro tvarkytojo daiktinių teisių registravimo procedūrų.
Byla perduodama Specialiajai teismingumo kolegijai ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti rūšinio teismingumo klausimui išspręsti.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, 356 straipsnio 5 dalimi,
n u t a r i a :
Kreiptis į specialią teismingumo kolegiją dėl šios bylos teismingumo nustatymo.
Atidėti civilinės bylos nagrinėjimą iki nutarties dėl šios bylos teismingumo priėmimo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Egidijus Laužikas
Sigita Rudėnaitė
