Civilinė byla Nr. 3K-3-286/2012
Teisminio proceso Nr.: 2-50-3-01180-2011-4
Procesinio sprendimo kategorija 94.2.1 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. birželio 6 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Egidijaus Laužiko (pranešėjas) ir Sigitos Rudėnaitės,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus ieškinį atsakovams valstybės įmonės Registrų centro Utenos filialui ir A. G. dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą panaikinimo ir nekilnojamojo daikto teisinės registracijos panaikinimo, tretieji asmenys: P. G., antstolis L. J.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl proceso teisės normų, nustatančių civilinės bylos rūšinį (bylos priskyrimą nagrinėti bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui) teismingumą (CPK 36 straipsnio 2 dalis), aiškinimo ir taikymo.
Ieškovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau – ir Inspekcija), kreipdamasis į teismą, prašė panaikinti atsakovės A. G. 2011 m. balandžio 8 d. pateiktą deklaraciją apie statybos užbaigimą bei panaikinti šios deklaracijos pagrindu atliktą pastato – pirties – teisinę registraciją. Jis nurodė, kad atsakovės atlikta statinio statyba buvo neteisėta, inspekcija nėra patvirtinusi deklaracijos apie statybos užbaigimą, todėl ši negalėjo būti įregistruota Nekilnojamojo turto registre.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė
Utenos rajono apylinkės teismas 2011 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi atsisakė priimti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus ieškinį kaip neteismingą bendrosios kompetencijos teismui. Teismas, įvertinęs ieškinio pagrindą ir dalyką, padarė išvadą, kad nuosavybės teisiniai santykiai šiame ginče turi būti analizuojami ir vertinami ne civiliniu teisiniu požiūriu, o atsižvelgiant į Statybos įstatymą, Nekilnojamojo turto registro įstatymą ir su jais susijusius kitus specialiuosius teisės aktus. Dėl to teismas pripažino, kad ginčas yra kilęs iš viešojo administravimo srities, todėl turi būti sprendžiamas administraciniame teisme.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo atskirąjį skundą, 2011 m. spalio 27 d. nutartimi jį atmetė ir paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį. Kolegija, vadovaudamasi CPK 36 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgdama į teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdį, nurodė, kad ieškovas, siekdamas nuginčyti Nekilnojamojo turto registre atliktą pirties teisinę registraciją, iš esmės iškėlė klausimus, susijusius su Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo administracinio pobūdžio registravimo procedūrų vykdymu (pateikiamų duomenų apie nekilnojamąjį turtą vertinimu ir pagrindų atlikti atitinkamus registravimo veiksmus nustatymu registravimo procedūrų metu). Ieškinyje neiškelta konkrečių civilinių teisinių klausimų (reikalavimų), kurie tiesiogiai būtų siejami su asmenų civilinėmis teisėmis ar pareigomis. Kolegija pažymėjo, kad nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojo veikla, atliekant registravimo veiksmus nekilnojamojo turto kadastre ir registre, pagal savo pobūdį yra viešojo administravimo veikla (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 2 straipsnio 1 dalis), todėl, atsižvelgusi į specialiosios teisėjų kolegijos nutartyse formuojamą praktiką, konstatavo, kad reikalavimai panaikinti statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktus yra susiję su statybos teisiniais santykiais, kuriuos reglamentuoja atitinkamos viešosios teisės normos, ir yra administracinio pobūdžio.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė
Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 27 d. nutartį ir Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 11 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui. Kasaciniame skunde nurodoma, kad pagal Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, užbaigus naujo statinio statybą, statinio rekonstravimą, atnaujinus (modernizavus) daugiabutį namą ar negyvenamosios paskirties pastatą, Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka surašomas statybos užbaigimo aktas, o užbaigus statinio kapitalinį remontą, pakeitus statinio (patalpų) paskirtį, pastačius, rekonstravus ar atnaujinus (modernizavus) vieno ar dviejų butų namą, Inspekcijai pateikiama statytojo (užsakovo) Aplinkos ministerijos nustatyto turinio deklaracija apie statybos užbaigimą (Statybos įstatymo 24 straipsnio 2 dalis). Aiškinant nurodytas įstatymo nuostatas, darytina išvada, kad statybos užbaigimo aktas netapatinamas su deklaracija apie statybos užbaigimą. Nagrinėjamoje byloje Inspekcija nei patvirtino, nei registravo deklaracijos apie statybos užbaigimą dėl savavališkai pastatytos pirties, tarp statytojo ir viešojo administravimo subjekto (inspekcijos) nesusiklostė teisiniai santykiai, susiję su statybos užbaigimu, nėra priimta sprendimų ar atlikta kitų viešojo administravimo veiksmų, šioje byloje vertinamas tik statytojo pateiktos 2011 m. balandžio 8 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą teisėtumas. Kasatorius nurodo, kad deklaracija apie statybos užbaigimą yra pagrindas įregistruoti statinį ir ji nelaikytina viešojo administravimo veiksmu, nes pagal Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ 8.3 punktą statytojo deklaracija apie statybos užbaigimą yra statytojo (užsakovo, savininko, valdytojo) ir kitų statybos dalyvių pasirašytas dokumentas, kuriame nurodoma, jog užbaigti statybos darbai ar statinio (patalpų) paskirtis pakeista pagal statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus. Kasatoriaus teigimu, deklaracija pagal CK 1.63 straipsnio 3 dalį yra vienašalis sandoris, kurį parengia ir pasirašo statytojas ir kuris įstatymų nustatyta tvarka sukuria tam tikras civilines teises ir pareigas. Kasatorius ginčijo nuosavybės teisės į daiktą faktą (atsakovės A. G. nuosavybės teisės į statinį (pirtį) atsiradimo pagrindus) ir siekė įrodyti, jog ginčo statinys, kurį atsakovė, deklaracijos apie statybos užbaigimą pagrindu, kaip savo nuosavybę įregistravo Nekilnojamo turto registre, yra tas pats statinys, kurį P. G. Utenos rajono apylinkės teismo 2004 m. birželio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-45-02/04 buvo įpareigotas nugriauti. Vienas nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą įgijimo pagrindų yra naujo daikto sukūrimas pastatant naują statinį, tačiau tai turi būti padaryta nepažeidžiant statybos procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2005 m. rugsėjo 29 d. nutartyje konstatavo, kad tais atvejais, kai yra ginčijami nuosavybės teisės į statinį atsiradimo pagrindai ir šiomis aplinkybėmis, susijusiomis su nuosavybės teisėmis į daiktą, pareiškėjas ginčija jo nurodomus aktus, ginčas iš esmės kyla iš civilinių (nuosavybės) teisinių santykių, todėl tokio pobūdžio ginčai yra priskiriami nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui. Bylos priskirtinumą nagrinėti bendrosios kompetencijos teisme lemia ir tai, kad už deklaracijos teisėtumą, teisme ginčijant Inspekcijos nepatvirtintą ir neregistruotą deklaraciją apie statybos užbaigimą, atsakovu yra patrauktas fizinis asmuo, pateikęs deklaraciją Nekilnojamojo turto registrui (A. G.), o nagrinėjant bylą administraciniame teisme, atsakovu galėtų būti tik viešojo administravimo subjektas. Atsakovės pirties teisinė registracija Nekilnojamojo turto registre turės tiesioginę įtaką jos daiktinėms teisėms, todėl nuosavybės teisiniai santykiai šiuo atveju turėtų būti vertinami civiliniu teisiniu požiūriu. Juolab kad teisinės registracijos pagrindo panaikinimas yra pagrindas naikinti ir registraciją, kaip tokią.
Specialiajai teisėjų kolegijai ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2012 m. gegužės 17 d. priėmus nutartį, kad nagrinėjama byla teisminga administraciniam teismui, ieškovas 2012 m. gegužės 28 d. pateikė prašymą pakartotinai kreiptis į Specialiąją teismingumo kolegiją dėl šioje byloje nagrinėjamo teismingumo klausimo išsprendimo, esant galimybei skirti žodinį bylos nagrinėjimą.
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė A. G. prašo jį atmesti ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 27 d. nutartį. Ji nurodo, kad, sprendžiant, ar deklaracija apie statybos užbaigimą yra vienašalis sandoris, reikia atsižvelgti į tai, jog iš vienašalio sandorio pareigos atsiranda tik jį sudariusiam asmeniui, o kitiems asmenims pareigos kyla tik įstatymų nustatytais atvejais arba kai jie sutinka su tokiu sandoriu (CK 1.63 straipsnio 4 dalis). Vadinasi, ginčo deklaracija statytojui (atsakovei) pareigų nesukūrė, nes tai yra statytojo pasirašytas dokumentas, kuriuo konstatuotas statybos užbaigimo faktas ir šis dokumentas skirtas viešajam administravimo subjektui įregistruoti statinį Nekilnojamojo turto registre. Kita vertus, deklaracija nepripažintina vienašaliu sandoriu, nes deklaracija apie statybos užbaigimą skirta statybos užbaigimo faktui, kai nuosavybės teisės atsiranda pastačius naują statinį, patvirtinti. Dėl to atsakovės pateikta deklaracija yra pagrindas atlikti viešąją administravimo procedūrą (pirties teisinę registraciją). Be to, atsižvelgiant į Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 straipsnio 1 dalį, kurioje reglamentuota teritorinių registratorių priimtų sprendimų skundimo ir išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, darytina išvada, kad ginčas nagrinėtinas administraciniame teisme.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl CPK 36 straipsnio 2 dalies
Bendrosios kompetencijos teismams nagrinėti priskiriami ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių; teismai taip pat nagrinėja bylas ypatingosios teisenos tvarka, prašymus dėl užsienio teismų sprendimų ir arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje, taip pat skundus dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančio arbitražo sprendimų (CPK 22 straipsnis). Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus; savivaldybių administravimo subjektų priimtų aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus; žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir kt. (ABTĮ 15 straipsnis). Bylų priskirtinumo teismams institutas padeda nustatyti, kurio teismo kompetencija yra nagrinėti ginčą, t. y. rūšinio teismingumo taisyklės, kuriose, atsižvelgiant į nagrinėjamų santykių prigimtį, nurodyta teismo jurisdikcija išspręsti ginčą. Pagal ABTĮ 21 straipsnio 2 dalį bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja.
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, nurodė, kad ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus ieškinys neteismingas bendrosios kompetencijos teismui, todėl atsisakė jį priimti. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su tokia išvada. Kasatoriaus teigimu, byla nagrinėtina bendrosios kompetencijos teisme, nes deklaracija apie statybos užbaigimą yra pagrindas įregistruoti statinį ir ji nelaikytina viešojo administravimo veiksmu. Deklaracija pagal CK 1.63 straipsnio 3 dalį yra vienašalis sandoris, kurį parengia ir pasirašo statytojas ir kuris įstatymų nustatyta tvarka sukuria tam tikras civilines teises ir pareigas; tais atvejais, kai yra ginčijami nuosavybės teisės į statinį atsiradimo pagrindai ir šiomis aplinkybėmis, susijusiomis su nuosavybės teisėmis į daiktą, pareiškėjas ginčija jo nurodomus aktus, ginčas iš esmės kyla iš civilinių (nuosavybės) teisinių santykių, todėl tokio pobūdžio ginčai yra priskiriami nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui.
Teisėjų kolegijai nagrinėjant bylą pagal ieškovo kasacinį skundą, kilo abejonių dėl ginčo teisinių santykių teismingumo, todėl 2012 m. gegužės 9 d. buvo nutarta kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, ir ši 2012 m. gegužės 17 d. priėmė nutartį, kurioje nurodė, kad nagrinėjama byla teisminga administraciniam teismui.
Nagrinėjamoje byloje ieškovas kelia du reikalavimus: 1) panaikinti atsakovės A. G. 2011 m. balandžio 8 d. pateiktą deklaraciją apie statybos užbaigimą ir 2) panaikinti šios deklaracijos pagrindu atliktą pastato – pirties – teisinę registraciją.
Tam, kad būtų išspręstas reikalavimas panaikinti statytojo deklaraciją apie statybos užbaigimą, reikės patikrinti, ar buvo laikytasi šiai deklaracijai pateikti ir registruoti nustatytos tvarkos. Statytojo deklaracijos apie statybos užbaigimą (toliau – deklaracija) pateikimas ir registravimas IS „Infostatyba“ yra viešosios teisės reglamentuojamas procesas (Statybos techninis reglamentas STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“, patvirtintas aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-828, toliau – Reglamentas). Deklaracija registruojama Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos padalinio įgaliotam pareigūnui įsitikinus, kad prašymas užregistruoti deklaraciją ir deklaracija užpildyti pagal nustatytus reikalavimus, yra pateikti visi privalomi dokumentai (Reglamento 41(1) punktas). Taigi, pateikiant deklaraciją ir ją registruojant IS „Infostatyba“, susiklosto teisiniai statytojo ir viešojo administravimo subjekto (Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ar jos padalinių) santykiai, kurie yra reglamentuojami administracinės teisės normų, ir nors šio santykio subjektai nėra siejami pavaldumo santykių, juose vyrauja administraciniai teisiniai santykiai, todėl šis ieškovo reikalavimas nagrinėtinas administraciniame teisme (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 13 d. nutartį, priimtą byloje Aplinkos ministerija v. UAB „Pilainiai“).
Antrasis ieškovo reikalavimas – panaikinti pastato – pirties – teisinę registraciją, atliktą Nekilnojamojo turto registre, yra tiesiogiai susiję su Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo veiksmais. Nekilnojamojo turto registre atliekami registravimo veiksmai yra administracinio pobūdžio veiksmai (aktai), kuriuos Nekilnojamojo turto registro įstatymo ir kitų specialių viešosios teisės aktų nustatyta tvarka atlieka šių aktų įgaliotas subjektas – Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas. Jo veikla atliekant registravimo veiksmus Nekilnojamojo turto registre pagal savo pobūdį yra viešojo administravimo veikla, todėl ir šio reikalavimo pagrįstumas turėtų būti sprendžiamas administraciniame teisme (Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, žr. Specialiosios teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 30 d. nutartį, priimtą byloje R. G v. VĮ Registrų centras, VĮ Registrų centro Kauno filialas).
Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, įvertinusi ieškovo keliamų teisinių reikalavimų prigimtį, padarė išvadą, kad abu ieškovo reikalavimai yra administracinės teisinės prigimties, todėl nėra pagrindo taikyti vyraujamojo teisinio santykio taisyklę ir kilęs ginčas turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2012 m. gegužės 17 d. nutartyje esančius išaiškinimus, patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį teisės taikymo aspektu, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo ją naikinti, nes nenustatyta proceso teisės normų pažeidimo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).
Specialiajai teisėjų kolegijai ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2012 m. gegužės 17 d. priėmus nutartį, kad nagrinėjama byla teisminga administraciniam teismui, ieškovas 2012 m. gegužės 28 d. pateikė prašymą pakartotinai kreiptis į Specialiąją teismingumo kolegiją dėl šioje byloje nagrinėjamo teismingumo klausimo išsprendimo, esant galimybei skirti žodinį bylos nagrinėjimą. Pagal CPK 36 straipsnio 3 dalį teismui kilus abejonių dėl bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui, šiuos klausimus rašytinio proceso tvarka išsprendžia speciali teisėjų kolegija. Teisėjų kolegija, nagrinėjanti bylą, yra saistoma Specialiosios teismingumo kolegijos nutartyje išdėstytų išaiškinimų. Be to, nutartis dėl bylos rūšinio teismingumo klausimų sprendimo yra galutinė ir neskundžiama (CPK 36 straipsnio 5 dalis). Taigi nagrinėjamoje byloje Specialiajai teismingumo kolegijai išsprendus rūšinio teismingumo klausimą 2012 m. gegužės 17 d. nutartimi, ši nutartis pagal nurodytas proceso teisės normas negali būti skundžiama ir peržiūrimas jos pagrįstumas, todėl ieškovo prašymas atmestinas, pažymint, kad ieškovas ateityje turi teisinę galimybę analogiškoje byloje vėl kelti bylos su panašia teisine teismingumo problematika klausimą (CPK 135, 137 straipsniai). Konstatavus ir pripažinus, kad nagrinėjama byla teisminga administraciniam teismui, ieškovo prašymas skirti žodinį bylos nagrinėjimą šioje byloje tampa teisiškai neaktualus.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Kasacinis teismas patyrė 84 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus ieškovo kasacinio skundo, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš šio proceso dalyvio (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (įmonės kodas (duomenys neskelbtini) 84 (aštuoniasdešimt keturis) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Egidijus Laužikas
Sigita Rudėnaitė
