Dėl netesybų priteisimo ir prievolės įvykdymo natūra

Civilinė byla Nr. 3K-3-358-916/2015

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11965-2013-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

36.1;35.4; 35.5; 45.6 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. birželio 5 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Vasarienės (pranešėja),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. A. ir ieškovų D. J. bei S. J. kasacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 22 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų D. J. ir S. J. ieškinį atsakovui M. A. dėl netesybų priteisimo ir prievolės įvykdymo natūra; tretieji asmenys UAB „Architectura humana“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiamas ginčas dėl netesybų pagal žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartis iš pardavėjo, šiam neįvykdžius prievolių pagal sutartis, priteisimo.

Ieškovai prašė teismo priteisti iš atsakovo M. A. 35 000 Lt (10 136,70 Eur) netesybų, 5 proc. palūkanas už priteistą sumą nuo 2013 m. vasario 19 d. iki ieškinio padavimo teismui dienos (2013 m. balandžio 8 d.), t. y. 230,13 Lt (66,65 Eur), 5 proc. procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlime teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo; įpareigoti atsakovą M. A. įvykdyti prievolę natūra, t. y. savo lėšomis ne vėliau kaip iki 2015 m. sausio 1 d. pakeisti įsigytų dviejų žemės sklypų dalių, kurių bendras plotas 7,13 a, paskirtį iš „žemės ūkio“ į „kita“, naudojimo būdas „gyvenamosios teritorijos“ (pobūdis „mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba“), atidalijant juos iš bendrosios dalinės nuosavybės, ir suformuoti vieną žemės sklypą su atskiru unikaliu numeriu, nustatant, kad, atsakovui neįvykdžius teismo sprendimo, įpareigojančio įvykdyti sutartinę prievolę natūra, iki 2015 m. sausio 1 d., jam skiriama 400 Lt (115,85 Eur) bauda už kiekvieną praleistą dieną, baudą išieškant ieškovų naudai.

2011 m. vasario 7 d. S. J. ir M. A. pasirašė preliminariąją žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartį. Ieškovai S. J., D. J. ir atsakovas M. A. sudarė 2011 m. kovo 7 d. dviejų žemės sklypų dalių pirkimo–pardavimo sutartis, pagal jas ieškovai iš atsakovo įsigijo 2 žemės ūkio paskirties žemės sklypus, t. y. 5,29 a žemės sklypo dalį, patenkančią į 2,1530 ha bendro ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir 1,84 a žemės sklypo dalį, patenkančią į 8,2900 ha bendro ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini).

Pagal sutarčių 5.7 ir 5.13 punktus atsakovas, be kita ko, užtikrino, kad iki 2013 m. sausio 1 d. bus patvirtintas žemės sklypų dalių detalusis planas ir paskirtis bus pakeista iš „žemės ūkio“ į „kita“; įsipareigojo savo lėšomis padengti šio detaliojo plano išlaidas; savo lėšomis suformuoti vieną žemės sklypą su atskiru unikaliu numeriu iš nupirktų atskirų 2 žemės sklypų dalių; gauti visus reikalingus sutikimus ir leidimus sujungti žemės sklypų dalis. Atsakovas prisiimtų įsipareigojimų tinkamai neįvykdė.

Pagal sutarčių 5.10 punktą, jeigu iki 2013 m. sausio 1 d. nebus patvirtintas nurodytų žemės sklypų dalių detalusis planas ir nebus pakeista žemės sklypų dalių paskirtis iš „žemės ūkio“ į „kita“, naudojimo būdas „gyvenamosios teritorijos“ (pobūdis „mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba“), pardavėjas (atsakovas) įsipareigojo sumokėti pirkėjams 71 000 Lt (20 563,02 Eur) kompensaciją pagal kiekvieną iš sutarčių, iš viso 142 000 Lt (41 126,04 Eur); pardavėjas kompensaciją įsipareigojo sumokėti per 14 kalendorinių dienų nuo pirkėjų raštiško prašymo. Sutartimis susitarta iš viso dėl 142 000 Lt (41 126,04 Eur) netesybų (pasiūlytų atsakovo), bet ieškovai iš atsakovo prašo priteisti tik 35 000 Lt (10 136,70 Eur) (24,6 proc.) netesybų. Atsakovui laiku neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų, iš jo vieną žemės sklypą įsigiję ieškovai iš esmės prarado galimybę įsigyti kitą žemės sklypą, kuriame būtų galėję nedelsdami statyti namą. Ieškovai, siekdami pagerinti gyvenimo sąlygas, 2011 m. rugsėjo 20 d. įgijo butą už 270 000 Lt (78 197,40 Eur), o ieškinio pateikimo teismui metu buto vertė sumažėjo iki 242 000 Lt (70 088,04 Eur), dėl to ieškovai teigė patyrę 28 000 Lt (8109,36 Eur) nuostolių dėl atsakovo sutartį pažeidžiančių veiksmų.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo M. A. ieškovų D. J. ir S. J. naudai 15 000 Lt (4344,30 Eur) netesybų, 98,63 Lt (28,56 Eur) palūkanų, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (15 098,63 Lt (4372,86 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2013 m. balandžio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 284,40 Lt (82,37 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; įpareigojo atsakovą M. A. įvykdyti prievolę natūra, t. y. savo lėšomis ir jėgomis ne vėliau kaip iki 2015 m. rugpjūčio 23 d. pakeisti įsigytų dviejų žemės sklypų dalių, kurių bendras plotas 7,13 a, paskirtį iš „žemės ūkio“ į „kita“, naudojimo būdas „gyvenamosios teritorijos“ (pobūdis „mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba“), atidalijant juos iš bendros dalinės nuosavybės, ir suformuoti vieną žemės sklypą su atskiru unikaliu numeriu, nustatant, kad, atsakovui neįvykdžius teismo sprendimo, įpareigojančio įvykdyti sutartinę prievolę natūra, iki 2015 m. rugpjūčio 23 d., jam skiriama 60 Lt (17,38 Eur) bauda už kiekvieną praleistą dieną, baudą išieškant ieškovų naudai; kitų reikalavimų netenkino; teismas taip pat skyrė atsakovui M. A. 150 Lt (43,44 Eur) baudą už priesaikos sulaužymą.

Teismas, įvertinęs pirkimo–pardavimo sutarčių sąlygų nuostatas, proceso dalyvių paaiškinimus, padarė išvadą, kad šalys susitarė dėl netesybų už sutartyse nustatytų įsipareigojimų neįvykdymą per sutartyse nustatytą terminą. Atsakovas laiku ir tinkamai neįvykdė sutarčių 5.7 ir 5.13 punktuose nustatytų įsipareigojimų. Vienos sutarties kaina – 35 000 Lt (10 136,70 Eur), o kitos – 5000 Lt (1448,10 Eur). Teismas ieškovų reikalavimą dėl netesybų priteisimo tenkino iš dalies ir priteisė jiems iš atsakovo 15 000 Lt (4344,30 Eur) netesybų. Šią sumą teismas siejo su ieškovų nurodytu statybos darbų ir medžiagų kainų augimu bei ieškovų tikėtinais nuostoliais dėl pinigų perdavimo atsakovui už žemės sklypus ir negalėjimu įgyvendinti teisių dėl namo statybos, atsakovui neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų. Teismas, įvertinęs terminą, atsakovui nustatytą sutartyse nurodytiems įsipareigojimams įvykdyti (1 metai 9 mėnesiai 24 dienos), šį terminą prievolei natūra įvykdyti, t. y. žemės sklypų paskirčiai pakeisti, skaičiavo nuo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013 m. spalio 30 d. sprendimo Nr. 1-1533, kuriuo pritarta apie 36 ha teritorijos tarp Smalinės, Zujūnų ir Varnės gatvių detaliojo plano konceptualiajai daliai, ir įpareigojo atsakovą iki 2015 m. rugpjūčio 23 d. įvykdyti prievolę natūra.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartimi, netenkinančia ieškovų D. J. ir S. J. apeliacinio skundo ir iš dalies tenkinančia atsakovo M. A. apeliacinį skundą, nutarta pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 22 d. sprendimą, panaikinant jo dalį, kuria atsakovas M. A. yra įpareigotas įvykdyti prievolę natūra, kitą sprendimo dalį (dėl netesybų, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo) paliekant nepakeistą.

Teismas nutartyje pažymėjo, kad, atsakovui neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų, atsirado pagrindas priteisti iš atsakovo netesybas (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl nustatyto 15 000 Lt (4344,30 Eur) netesybų dydžio. Dėl atsakovo įpareigojimo įvykdyti prievolę natūra kolegija pažymėjo, kad pagal sutarties nuostatas atsakovas negali būti įpareigotas pakeisti ieškovų įsigytų dviejų žemės sklypų paskirties, atidalyti jų iš bendrosios dalinės nuosavybės ir suformuoti vieno žemės sklypo, nes šiems veiksmams atlikti nepakanka tik atsakovo valios. Prievolė, kurią ieškovai prašo įpareigoti atsakovą įvykdyti natūra, susijusi su teritorijos, kuriame yra ir ieškovų įsigyti sklypai, detaliojo plano parengimu. Duomenų apie detaliojo plano parengimą ir jo patvirtinimą byloje nėra. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 6 dalį detalusis planas turi būti suderintas dokumentą derinančiose institucijose ar Teritorijų planavimo komisijoje, patikrintas teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančioje institucijoje, patvirtintas ir įregistruotas Teritorijų planavimo dokumentų registre. To paties įstatymo 27 straipsnio 4 dalis nustato, kad detaliuosius planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Pagal Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo, patvirtinto 2014 m. sausio 15 d. nutarimu Nr. 44, 9 punktą pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo, savivaldybės tarybos, savivaldybės administracijos direktoriaus arba specialųjį teritorijų planavimo dokumentą tvirtinančios institucijos sprendimu pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus. Sprendimas pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) priimamas kartu su sprendimu patvirtinti teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą. Taigi nesant detaliojo plano negali būti pakeista ir žemės paskirtis ir (ar) būdas. Detaliojo plano rengimas ir žemės sklypo paskirties keitimas priklauso ne tik nuo sklypų savininkų ar kitų suinteresuotų asmenų valios, bet ir nuo atitinkamų valstybės ar savivaldybių institucijų bei pareigūnų sprendimų. Dėl to atsakovas negali būti įpareigotas vienvaldiškai pakeisti žemės sklypų paskirties.

III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į kasacinius skundus teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas M. A. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutarties dalį dėl 15 000 Lt (4344,30 Eur) netesybų ir palūkanų priteisimo bei dėl šios dalies ieškinio reikalavimą atmesti, o kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie esminiai argumentai:

Apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas netesybas už termino įvykdyti prievolę iki 2013 m. sausio 1 d. parengti detalųjį planą praleidimą, neįvertino, ar fizinio asmens įsipareigojimas parengti detalųjį planą gali būti prievolės dalyku ir ar sandoris, iš kurio kyla tokia prievolė, yra galiojantis. CK 6.3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prievolės dalyku gali būti bet kokie veiksmai, kurių nedraudžia įstatymai ir kurie neprieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei. CK 6.3 straipsnio 4 dalis nustato, kad prievolės dalyku negali būti tai, kas neįvykdoma. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad detaliojo plano parengimas ir žemės sklypo paskirties pakeitimas priklauso ne tik nuo sklypų savininkų ar kitų suinteresuotų asmenų valios, bet ir nuo atitinkamų valstybės ir savivaldybės institucijų bei pareigūnų sprendimų. Į planuojamą teritoriją patekusių sklypų savininkai šiame planavimo procese dalyvauja tik mokėtojų teisėmis, jie negali savo jėgomis atlikti projektavimo darbų ar priversti institucijų atstovų priimti palankius sprendimus. Todėl 2011 m. kovo 7 d. žemės sklypų dalių pirkimo–pardavimo sutartyse nustatytos sąlygos dėl atsakovo įsipareigojimo parengti detalųjį planą yra negaliojančios CK 1.80 straipsnio pagrindu, nes jos prieštarauja imperatyviosioms CK 6.3 straipsnio 4 dalies nuostatoms. Kadangi susitarimas dėl detaliojo plano parengimo yra negaliojantis, negalioja ir susitarimas dėl tokios prievolės užtikrinimo, t. y. dėl netesybų (CK 6.74 straipsnis).

Netesybos yra vienas prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70 straipsnis) ir civilinės atsakomybės forma (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Kaltė yra viena iš būtinųjų civilinės atsakomybės netesybų forma sąlygų, ją būtina nustatyti sprendžiant netesybų priteisimo klausimą. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas nėra kaltas dėl to, jog iki 2013 m. sausio 1 d. nebuvo patvirtintas detalusis planas. Byloje nustatyta, kad 2007 m. balandžio 16 d. ir 2010 m. gegužės 21 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius priėmė du analogiškus įsakymus dėl pavedimo organizuoti 53 ha ploto detalųjį planą, nors dar 2008 m. gruodžio pradžioje Vilniaus miesto savivaldybės administracijai buvo pranešta apie vieno iš sklypo savininkų nebendradarbiavimą ir neatsiskaitymą pagal Trišalę tyrinėjimo ir projektavimo darbų sutartį. Vilniaus miesto savivaldybės Nuolatinė statybos komisija 2011 m. lapkričio 30 d. – gruodžio 1 d. ir 2011 m. gruodžio 28, 29 dienomis, tikrindama teritorijų planavimo dokumento atitiktį teisės aktų reikalavimams, nurodė tik techninio pobūdžio pastabas ir nesuderino projekto. Tik per trečią svarstymą 2012 m. vasario 22, 23 dienomis buvo nurodyta, kad nesutampa teritorijų plotai, kad turi būti koreguojamas įsakymu patvirtinta planuojamos teritorijos schema. Po šios pastabos tik 2012 m. spalio 29 d. buvo priimtas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius įsakymas, kuriuo pakoreguota ir iki 36 ha sumažinta teritorija. Po šio įsakymo priėmimo sklypų savininkai ir jų įgalioti asmenys kreipėsi į detaliojo plano organizatorių, kad būtų nutraukta Trišalė projektavimo ir tyrinėjimo darbų sutartis ir sudaryta nauja. 2007 m. liepos 3 d. Trišalė projektavimo ir tyrinėjimo darbų sutartis buvo nutraukta 2013 m. birželio 14 d., ją nutraukė detaliojo plano organizatorius Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamentas, ir nauja sutartis buvo sudaryta 2013 m. birželio 21 d., o 2013 m. spalio 30 d. jau buvo parengta ir Vilniaus miesto savivaldybės patvirtinta planuojamos 36 ha teritorijos koncepcija. Dėl to nenustatyta dviejų būtinųjų civilinės atsakomybės netesybų forma taikymo sąlygų – atsakovo kaltės ir neteisėtų veiksmų, iš jo nepagrįstai priteistos netesybos.

Kasaciniu skundu ieškovai D. J. ir S. J. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 22 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutarties dalis, kuriomis iš atsakovo ieškovams priteista 15 000 Lt (4344,30 Eur) netesybų ir palūkanos, padidinant netesybų sumą iki 10 021,35 Eur, t. y. iki ieškovų apskaičiuotos šios sumos ekvivalento – 35 000 Lt.

Teismai ieškovams sumažino prašomas priteisti netesybas daugiau negu jų patirti tikėtini nuostoliai. Sutartyje šalių nustatytos netesybos už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą gali būti sumažintos CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka ir pagrindais. Teismas gali sumažinti netesybas, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės nevykdymo ar netinkamo įvykdymo. Kai kyla netesybų mažinimo klausimas, teismas prašomas priteisti netesybas, jų dydį palygina su tikėtinais kreditoriaus nuostoliais. Jeigu teismas ir nustato, kad prašomos priteisti netesybos yra didesnės, negu kreditoriaus tikėtini nuostoliai, tai nereiškia, jog jos automatiškai turi būti sumažintos iki tikėtinų nuostolių. Ieškovai tikėtinus nuostolius, be kita ko, sieja su tuo, kad padidėjo statybų kainos; teismui teikti duomenys apie statybos sąnaudų kainų pokyčius. Tačiau teismai nevertino kaip pagrįsto ieškovų pateikto skaičiavimo, kad jų tikėtini nuostoliai yra 17 200 Lt (4981,46 Eur). Nuo 2013 m. pradžios (kai atsakovas pažeidė prievolę) iki 2014 m. lapkričio mėnesio (imtinai) namų statybos kaina padidėjo 5,1 proc. (tai tiesioginiai ieškovų tikėtini nuostoliai). Iš byloje teismų nustatytų preliminarių namo statybos kainų matyti, kad ekonominės klasės, apie 160 kv. m ploto, namo statybos 2013 m. pradžioje kainavo apie 400 000 Lt (su PVM) (115 848 Eur), taigi ieškovų tikėtini nuostoliai yra 20 400 Lt (5908,25 Eur). Šie tikėtini nuostoliai yra apskaičiuoti tik 2014 m. lapkričio mėnesį, o per vėlesnį laikotarpį jie didėja. Taip pat ieškovų tikėtini nuostoliai, susiję su atsakovo sutarčių pažeidimu, yra 5 proc. metinės palūkanos nuo 40 000 Lt (11 584,80 Eur) sutarčių kainos, skaičiuotinos nuo 2013 m. sausio 1 d., kai buvo pažeista prievolė, iki kasacinio skundo padavimo (2015 m. sausio 5 d.), jos sudaro 4027,40 Lt (1153,14 Eur). Net ir konstatavus, kad prašomos priteisti netesybos – 35 000 Lt (10 136,70 Eur) – yra didesnės negu tikėtini nuostoliai, dar nereiškia, kad yra pagrindas jas mažinti. Ieškovai, iš atsakovo įsigiję 2 žemės sklypus, jam laiku neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų, iš esmės prarado galimybę įsigyti kitą žemės sklypą (kitos paskirties), kuriame būtų galėję nedelsdami statytis būstą. Be to, yra netekimų ir dėl prarasto laiko, įdėto darbo triūso ir kt.

Nors žemės sklypų pardavėjas (atsakovas) irgi yra fizinis asmuo, tačiau jo turto pardavimas negali būti vertinamas kaip atsitiktinis asmeninio turto pardavimas, jis veikė verslo tikslais. Byloje nustatyta, kad atsakovas (kartu su kitais šeimos nariais) valdo didelius žemės sklypų plotus, keičia jų paskirtis, juos pardavinėja, pardavęs sklypus, už juos gautas lėšas naudoja žemės sklypų paskirčiai pakeisti, investuoja į kitas sritis ir pan. Atsakovas yra UAB „Vilnius Realty Invest“ direktorius. Ieškovai, fiziniai asmenys, žemės sklypus įsigijo savo asmeniniams, šeimos poreikiams tenkinti, dėl to sutartys dėl žemės sklypų dalių perleidimo turi būti kvalifikuojamos kaip vartojimo sutartys (galiojusio CK 1.39 straipsnio 1 dalis, galiojančio CK 6.2281 straipsnis). Esant vartojimo teisiniams santykiams, vartotojams, šiuo atveju ieškovams, taikytinas aukštesnis pažeistų teisių gynimo lygmuo.

Ieškovai D. J. ir S. J. atsiliepime į atsakovo M. A. kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir nurodo, kad jie nekėlė reikalavimo įpareigoti atsakovą pakeisti žemės sklypų paskirtį, o tik užtikrinti (atlikti visus reikalingus ir būtinus veiksmus), kad iki 2015 m. sausio 1 d. būtų pakeista ieškovų įsigytų žemės sklypų dalių paskirtis. Atsakovas turėtų parengti ir pateikti dokumentus tam, kad valstybės kompetentingos institucijos galėtų priimti sprendimus dėl detaliojo plano tvirtinimo. Pagal šalių sudarytų sutarčių 5.7 punktą pardavėjas, t. y. atsakovas (kasatorius), įsipareigojo dalyvauti rengiant detalųjį planą ir užtikrinti, kad atliks visus nuo jo priklausančius veiksmus, susijusius su detaliojo plano patvirtinimu. Kasaciniame skunde atsakovas nepagrįstai teigia, kad jis pirkimo–pardavimo sandoriu galėjo įsipareigoti tik finansuoti detaliojo plano parengimo darbus. Kadangi jis įsipareigojo pagal sutartį veikti taip, kad būtų patvirtintas detalusis planas, neigdamas šį įsipareigojimą, veikia nesąžiningai. Joks teisės aktas nedraudžia žemės sklypo pardavėjui, parduodančiam vienos paskirties žemės sklypą, įsipareigoti atlikti visus būtinus ir reikalingus veiksmus tam, kad ši paskirtis nustatyta tvarka būtų pakeista. Atsakovas sutartyse savo rizika prisiėmė atitinkamus įsipareigojimus, tačiau laiku jų neįvykdė, tad jam kyla civilinė atsakomybė (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas M. A. neatliko visų nuo jo priklausančių veiksmų, kad detalusis planas būtų parengtas laiku; tai patvirtina ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos į bylą pateiktas atsiliepimas bei prie jo pateikti įrodymai. Vadovaujantis CK 6.248 straipsnio 1 dalies nuostatomis, atsakovui civilinė atsakomybė kyla be kaltės, nes šalys taip buvo susitarusios. Nei teisės aktai, nei teismų praktika nedraudžia šalims susitarti, kad prievolės pažeidimo atveju ją pažeidusi šalis privalo kitai šaliai sumokėti netesybas be kaltės.

Atsakovas M. A. atsiliepime į ieškovų kasacinį skundą prašo šį atmesti ir tenkinti atsakovo kasacinį skundą. Atsiliepime teigiama, kad netesybų mažinimo klausimą išnagrinėjęs ir Ieškovų prašomus priteisti 35 000 Lt (10 136,70 Eur) sumažinęs iki 15 000 Lt (4344,30 Eur), pirmosios instancijos teismas rėmėsi kasacinio teismo suformuota praktika, vertino ieškovų argumentus, susijusius tiek su jų galimais nuostoliais įsigijus būstą, tiek su nuostoliais dėl planuotų statybų, tiek dėl 5 proc. metinių palūkanų. Byloje nėra įrodytas faktas dėl ieškovų realių ketinimų statyti gyvenamąjį namą, taip pat nenustatyta, kada ieškovai, net ir esant pabaigtam detaliajam planui, būtų pradėję namo statybas. Ieškovai savo kasaciniame skunde nurodo, kad dėl žemės sklypų dalių pirkimo–pardavimo jie patirs tikėtinų nuostolių dėl statybų kainos padidėjimo, tačiau jie nutyli tą aplinkybę, kad dėl žemės sklypų dalių įsigijimo taip pat turės ir naudos, nes padidėjo įsigytų žemės sklypų vertė. Nors ieškovai nurodo, kad atsakovas, būdamas sąžiningas, galėjo rengti mažesnės teritorijos detalųjį planą, byloje nustatyta aplinkybė, kad planuojamos teritorijos plotas yra nustatomas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, paneigia ieškovų argumentus, nes planavimo apimtis priklausė, šiuo atveju, ne nuo atsakovo valios, o nuo atitinkamą kompetenciją turinčių tarnautojų priimamų sprendimų. 2007 m. balandžio 16 d. ir 2010 m. gegužės 21 d. buvo priimti du analogiški Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įsakymai dėl 53 ha ploto detalaus plano rengimo, o 2012 m. spalio 29 d. (likus dviem mėnesiams iki pirkimo–pardavimo sutartyse nustatyto termino parengti detalųjį planą) priimtas kitas įsakymas, kuriuo planuojama teritorija buvo sumažinta iki 36 ha.

Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į atsakovo M. A. kasacinį skundą prašo atsižvelgti į šio atsiliepimo argumentus sprendžiant dėl atsakovo kasacinio skundo pagrįstumo. Atsiliepime nurodoma, kad Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo tvarkos apraše, patvirtintame Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 635 (toliau – ir Aprašas), reglamentuojama, kad detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisės ir pareigos gali būti perduotos žemės sklypų valdytojui ar naudotojui teisės akte nustatytomis sąlygomis. Aprašo 9 punkte išvardytos sklypo valdytojo ar naudotojo teisės ir pareigas, jam perėmus detaliojo planavimo organizatoriaus teises: organizuoti detaliojo plano rengimą; pasirinkti detaliojo plano rengėją; teikti detaliojo plano projektą viešai svarstyti, derinti, tikrinti ir tvirtinti Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka; atlikti kitas teisės aktų nustatytas pareigas. Taigi sklypo savininkas dalyvauja detaliojo planavimo procese ne tik kaip mokėtojas. Pagal Trišalę tyrinėjimo ir projektavimo darbų sutartį atsakovas tarėsi su miesto savivaldybės administracijos atstovais, kitais asmenimis dėl Smalinės, Geležių ir Varnės gatvių teritorijų detaliojo plano rengimo. Nurodytas reglamentavimas ir faktinės aplinkybės paneigia kasatoriaus teiginius, kad jis negalėjo parengti detaliojo plano (organizuoti, inicijuoti ar kitais veiksmais dėti visas pastangas dėl tokio detalaus plano parengimo). Nors apeliacinės instancijos teismas savo nutartyje nurodė, kad detaliojo plano parengimas ir žemės sklypo paskirties pakeitimas priklauso ne tik nuo sklypų savininkų ar kitų suinteresuotų asmenų valios, bet ir nuo atitinkamų valstybės ir savivaldybės institucijų bei pareigūnų sprendimų, tačiau šioje civilinėje byloje nėra nustatyta, kad ieškovų sklypuose teritorijų planavimo dokumentas nebuvo parengtas būtent dėl atitinkamų valstybės ir savivaldybės institucijų bei pareigūnų sprendimų. 2007 m. liepos 3 d. Trišale tyrinėjimo ir projektavimo darbų sutartimi, kurią sudarė Vilniaus miesto savivaldybės administracija (atstovaujama Miesto plėtros departamento direktoriaus), t. y. organizatorius, grupė privačių asmenų bei įmonių (suinteresuotų detaliojo plano parengimu, t. y. iniciatorių ir mokėtojų bei UAB „Architectura humana“, t. y. rengėjas, Vilniaus miesto savivaldybės administracija kaip planavimo organizatorius įsipareigojo tik teikti rengėjui ir mokėtojui konsultacijas ir turimą informaciją, susijusias su rengiamu projektu, o rengėjo parengtą ir nustatyta tvarka suderintą projektą teikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui ir (ar) Vilniaus miesto tarybai tvirtinti (sutarties 4.5 ir 4.6 punktai). Iniciatoriai, t. y. žemės sklypų savininkai, asmenys, suinteresuoti detaliojo plano parengimu, vadovaujantis minėta nurodyta sutartimi, privalėjo būti aktyvūs ir atsakingi dedant visas pastangas, kad specialistas (rengėjas) tinkamai ir laiku parengtų detalųjį planą.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl netesybų, taikytinų už sutartinės prievolės parengti detalųjį planą nevykdymą

Šalių ginčas kilo dėl netesybų, mokėtinų pardavėjui neįvykdžius žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartyse įrašytų įsipareigojimų parengti ir patvirtinti žemės sklypų detalųjį planą, dydžio.

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai sprendime ir nutartyje konstatavo atsakovo sutartinių įsipareigojimų nevykdymą kaip teisinį pagrindą pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį priteisti netesybas. Kasaciniame skunde atsakovas teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas netesybas už atsakovo sutartinių įsipareigojimų iki 2013 m. sausio 1 d. parengti detalųjį planą neįvykdymą, neįvertino, ar fizinio asmens įsipareigojimas parengti detalųjį planą gali būti prievolės dalyku ir ar sandoris, iš kurio kyla tokia prievolė, yra galiojantis.

Sutartyje nustatyto termino iki 2013 m. sausio 1 d. parengti detalųjį planą metu galiojusios redakcijos Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje (2009 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-619 redakcija) išvardyti detaliojo plano rengimo atvejai, vienas iš jų nurodytas šios dalies 3 punkte: kai keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis statinių statybai ir kitai veiklai plėtoti. Įstatymo 25 straipsnyje reglamentuojama detaliojo planavimo procedūra: detaliojo teritorijų planavimo procesą sudaro parengiamasis etapas (jo metu nustatomi planavimo tikslai, parengiama ir patvirtinama planavimo darbų programa, prireikus atliekami tyrimai, viešai paskelbiama apie priimtą sprendimą dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo pradžios ir planavimo tikslų), teritorijų planavimo dokumento rengimo etapas, sprendinių pasekmių vertinimo etapas, baigiamasis etapas (teritorijų planavimo dokumento sprendinių svarstymas ir derinimas, detaliojo plano tvirtinimas).

Byloje teismai nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2007 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 30-850 „Dėl pavedimo organizuoti teritorijos tarp Smalinės, Geležių ir Varnės gatvių detaliojo plano rengimą“ pavedė Miesto plėtros departamentui organizuoti apie 53 ha teritorijos tarp Smalinės, Geležių ir Varnės gatvių detaliojo plano rengimą, kurio tikslas – nekeičiant bendrojo plano sprendinių pakeisti žemės paskirtį ir nustatyti teritorijos tvarkymo bei naudojimo režimą. Į nurodytą teritoriją įėjo ir ieškovų įgyti iš atsakovo sklypai. Vienam iš detaliojo planavimo iniciatorių ir mokėtojų UAB „Baltic Real Estate Vilnius“ atsisakius dalyvauti detaliojo plano rengimo procese, negalėjo būti įgyvendintas visas numatytos teritorijos detalusis planavimas ir liko neparengtas detalusis planas. Teritorijos detalusis planavimas pakartotinai organizuotas 2010 m. gegužės 21 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, tačiau ir jo metu 2011 m. lapkričio 30 d., gruodžio 1, 28 ir 29 dienomis, 2012 m. vasario 22 ir 23 dienomis Vilniaus miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos protokolais nuspręsta nederinti pateikto teritorijų planavimo dokumento, nurodžius pateikto detaliojo plano trūkumus ir reikalavimus, dėl kurių jis negalėjo būti suderintas.

Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 1 dalį detaliųjų planų rengimo, svarstymo, derinimo, tikrinimo, tvirtinimo ir galiojimo tvarką nustato šis įstatymas ir Aplinkos ministerijos patvirtintos detaliųjų planų rengimo taisyklės. Galiojusių aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklių 121 punkte nurodyta, kad detaliojo teritorijų planavimo organizatoriai – savivaldybė ar valstybinės žemės valdytojai – Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo tvarkos aprašo, patvirtinto Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 635, nustatyta tvarka, atvejais ir sąlygomis gali sudaryti sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo žemės sklypų valdytojui ar naudotojui.

Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į atsakovo kasacinį skundą nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius su ieškovais, atsakovu ir kitais fiziniais asmenimis tik 2013 m. gruodžio 13 d. sudaryta detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartimi perdavė detaliojo planavimo organizatorių teises ir pareigas dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini). Nurodyto Aprašo 9 punkte reglamentuojamos sklypo valdytojo ar naudotojo teisės ir pareigos, jam perėmus detaliojo planavimo organizatoriaus teises: organizuoti detaliojo plano rengimą; pasirinkti detaliojo plano rengėją; teikti detaliojo plano projektą viešai svarstyti, derinti, tikrinti ir tvirtinti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka; atlikti kitas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas pareigas. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo kasacinio skundo argumentu, kad jis gali dalyvauti žemės sklypų detaliojo planavimo procese tik mokėtojo teisėmis ir neturėjo bei negalėjo turėti įsipareigojimo užtikrinti detaliojo plano parengimo, jo suderinimo su atsakingomis institucijomis. Nurodytas teisinis reglamentavimas ir byloje teismų nustatytos faktinės aplinkybės paneigia kasatoriaus (atsakovo) teiginius, kad jis negalėjo parengti detaliojo plano (organizuoti, inicijuoti ar kitais veiksmais dėti visas pastangas dėl tokio detalaus plano parengimo). Susitarimas dėl detaliojo plano parengimo, kitų detaliojo planavimo procedūrų atlikimo tiek, kiek jų atlikimas priklauso nuo įgijusio detaliojo planavimo organizatoriaus teises ir pareigas sklypo valdytojo ar naudotojo veiksmų ir iniciatyvos, yra galimas ir nėra įstatymų draudžiamas. Sklypo valdytojui ar naudotojui, neįvykdžiusiam detaliojo planavimo įsipareigojimų, tenka atsakomybė už tokių įsipareigojimų nevykdymą.

Kasaciniame skunde atsakovas teigia, kad jis nėra kaltas dėl to, kad iki 2013 m. sausio 1 d. nebuvo patvirtintas detalusis planas, o nenustačius atsakovo kaltės ir neteisėtų veiksmų, iš jo nepagrįstai priteistos netesybos. Vertindama šį kasacinio skundo argumentą teisėjų kolegija nurodo tai, kad netesybos, kaip sutartinės civilinės atsakomybės forma, gali būti taikoma tik tuomet, kai skolininkui taikytina sutartinė civilinė atsakomybė už pagrindinės prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą bei nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas (CK 6.246–6.249 straipsniai). Sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas, taip pat bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas reiškia neteisėtus veiksmus kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.246 straipsnis). Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnis). Byloje teismų konstatuotas atsakovo sutartinės prievolės neįvykdymas reiškia neteisėtus veiksmus; taip pat nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu konstatuota atsakovo rūpestingumo stoka jam nesiimant visų reikiamų priemonių tinkamai ir laiku parengti sutartyje nurodytą detalųjį planą. Atsakovas sutartimis įsipareigojo dalyvauti rengiant detalųjį planą ir užtikrinti, kad atliks visus nuo jo priklausančius veiksmus, susijusius su detaliojo plano patvirtinimu, ir iki 2013 m. sausio 1 d. bus patvirtintas žemės sklypo detalusis planas. Pirmiau nurodyta, kad 2011 m. lapkričio 30 d., gruodžio 1, 28 ir 29 dienomis, 2012 m. vasario 22 ir 23 dienomis Vilniaus miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos protokolais nuspręsta nederinti pateikto teritorijų planavimo dokumento, nurodžius pateikto detaliojo plano trūkumus ir reikalavimus, dėl kurių jis negalėjo būti suderintas (dėl detaliuoju planu numatytos užstatyti gyvenamosios paskirties statiniais teritorijos triukšmingumo lygio, viršijančio higienos normas, detaliojo plano nesuderinimo su AB „Lesto“, AB TEO LT, UAB „Vilniaus energija“, kt.). Vėlesniuose Nuolatinės statybos komisijos protokoluose nurodyta, kad šie trūkumai neištaisyti, dėl to jis negali būti suderintas. Atsakovas po sutarčių sudarymo, atsižvelgiant į detaliojo plano tvirtinimo aplinkybes, neinformavo ieškovų, kad jis laiku negalės įvykdyti prisiimtų sutartimis įsipareigojimų. Atsakovo, kaip detaliojo plano keitimo iniciatoriaus ir atsakingo asmens, kaltės nepaneigia ir tai, kad byloje nenustatyta, jog ieškovų sklypuose teritorijų planavimo dokumentas nebuvo parengtas būtent dėl atitinkamų valstybės ir savivaldybės institucijų bei pareigūnų sprendimų. Taigi byloje teismai pagrįstai sprendė, kad atsakovui atsirado pareiga sumokėti sutartyje nustatytas netesybas už sutartinių įsipareigojimų neįvykdymą.

Dėl netesybų dydžio, jų priteisimo sumažinimo

Teisėjų kolegija nurodo CK 6.71 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą netesybų sąvoką, pagal ją netesybos yra įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.73 straipsnio 1 dalį, jeigu nustatytos netesybos, kreditorius negali reikalauti iš skolininko kartu ir netesybų, ir realiai įvykdyti prievolę, išskyrus atvejus, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje formuojant netesybų priteisimo už prievolės termino praleidimą taisykles laikomasi nuostatos, kad plačiąja prasme prievolės neįvykdymas yra ir prievolės įvykdymo termino praleidimas; dėl to pagal sutarčių aiškinimo taisykles nustatytina, ar netesybomis šalys susitarė kompensuoti kreditoriaus minimalius nuostolius už termino prievolei įvykdyti praleidimą ar už šiuo termino praleidimu prievolės neįvykdymą, nes nuo to priklauso, ar viena sutarties šalis dėl kitos šalies prievolės neįvykdymo turi teisę reikšti reikalavimą tik dėl netesybų priteisimo, ar, kartu su netesybomis, ir reikalauti įvykdyti pagrindinę prievolę natūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. P. v. G. A. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTMvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-213/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-213/2014">3K-3-213/2014</a>). Nagrinėjamoje byloje žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartyse nustatytas baudų dydis (iš viso 142 000 Lt (41 126,04 Eur) už prievolės parengti sklypų detalųjį planą neįvykdymą nustatytu terminu netgi viršija sutarčių bendrą kainą (40 000 Lt (11 584,80 Eur), t. y. sutartinių prievolių vykdymo natūra kainą, iš to galima spręsti, kad šalys siekė tokias netesybas nustatyti kaip pakeičiančias prievolės vykdymą natūra, jei būtų praleistas prievolės parengti sklypų detalųjį planą terminas.

Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro netesybų dydžio, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Mažindamas netesybas teismas taiko esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta. Teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad nustatant, ar netesybos, palyginus su nuostoliais, nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. N. v. T. M., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zMDQvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-304/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-304/2007">3K-7-304/2007</a>). Kasacinio teismo praktikoje netesybų mažinimo kriterijais pripažįstama tai, kad teismas, spręsdamas dėl netesybų mažinimo, atsižvelgia į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą, t. y. į tai, ar šalys yra vartotojai, taip pat į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, skolininko elgesį, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, taip pat ar visiškas nuostolių atlyginimas nesukurs nepriimtinų ar sunkių padarinių; netesybų mažinimas gali būti nulemtas siekio įgyvendinti neteisėto praturtėjimo prevenciją arba siekio užtikrinti viešosios tvarkos apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. U. U. v. J. S., bylos Nr. 3K-3-497/2001; 2005 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. v. Č. G., bylos Nr. 3K-3-273/2005; 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Forthmill Limited v. UAB „Pakrijas“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy04NS8yMDA3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-85/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-85/2007">3K-3-85/2007</a>; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ v. UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MDMvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-503/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-503/2007">3K-3-503/2007</a>; 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo Baltarusijos Respublikos valstybinės gamybos ir prekybos unitarinės įmonės „Belaja Rus“ prašymą, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NjIvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-562/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-562/2008">3K-3-562/2008</a>; 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vigysta“ v. V. L., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MDIvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-502/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-502/2009">3K-3-502/2009</a>; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Ramigė“ v. UAB „Druskininkų rasa“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zODQvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-384/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-384/2010">3K-3-384/2010</a>; kt.).

Byloje pirmosios instancijos teismas apskaičiuodamas sumažintas netesybas įvertino faktines aplinkybes, be kita ko, ir dėl bendros žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutarčių kainos (40 000 Lt (11 584,80 Eur), ją lyginant su prašomų priteisti netesybų dydžiu (35 000 Lt (10 136,70 Eur), atsakovo nuolatine veikla užsiimant žemės sklypų pirkimu–pardavimu, ir sprendė, kad prašomų priteisti netesybų dydis, atsižvelgiant į sudarytų žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartyse nustatytas kainas, yra nepagrįstai didelis, dėl to mažintinas iki 15 000 Lt (4344,30 Eur), atsižvelgiant į ieškovų tikėtinus nuostolius dėl statybos sąnaudų kainų padidėjimo, jiems negalėjus įgyvendinti statytojų teisių dėl atsakovo sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo, tačiau pripažinus nepagrįstą faktiniais duomenimis ieškovų pateiktą tikėtinų nuostolių dydžio apskaičiavimą. Su šiuo pirmosios instancijos teismo vertinimu ir jo pagrindu padaryta išvada savo nutartyje sutiko ir apeliacinės instancijos teismas. Kasacinio teismo vertinimu, atsižvelgiant į išdėstytą netesybų mažinimo teisinį reglamentavimą ir teismų praktikoje pripažintas nuostatas, teismai turėjo teisinį pagrindą sumažinti netesybas, jas sumažindami iki apskaičiuoto ir priteisto dydžio teismai vadovavosi įstatyme ir teismų praktikoje išdėstytais kriterijais. Netesybų didinimas iki ieškovų kasaciniu skundu prašomos ribos priartėtų prie bendros sutarčių kainos, kurią jie mokėjo pirkdami žemės sklypus, o tai reikštų, kad netesybomis būtų kompensuota pirkėjams (ieškovams) iš esmės visa žemės sklypų įsigijimo kaina, taip jie įgytų sklypus už simbolinę kainą, nesusietą su jos rinkos verte, – ieškovų prašomu netesybų dydžiu visos sklypų kainos kompensavimas, kartu išsaugant sklypų nuosavybės teises, nagrinėjamu atveju nebūtų suderinamas su pagrįstais šalių lūkesčiais sudarant sutartis ir reikštų pirkėjų nepagrįstą praturtėjimą. Dėl to ieškovų kasacinio skundo argumentai dėl netesybų didinimo nepripažintini pagrįstais.

Teisėjų kolegija nesutinka ir su kasatorių (ieškovų) teiginiu, kad pirkimo–pardavimo sutartys teisiškai kvalifikuotinos kaip vartojimo sutartys. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bendrąja prasme vartojimo sutarčiai kvalifikuoti nustatytini trys būdingi požymiai, apibūdinantys sutarties šalių teisinį statusą, t. y. vartotoją ir verslininką (plačiąja prasme): prekes ar paslaugas turi įsigyti fizinis asmuo; fizinis asmuo prekes ar paslaugas turi įsigyti savo asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams tenkinti; šias prekes ar paslaugas turi teikti verslininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Č. v. UAB „Makveža“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTYvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-256/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-256/2009">3K-3-256/2009</a>; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. A. v. AB,,SEB lizingas“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTcvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-397/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-397/2011">3K-3-397/2011</a>; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo AB „Citadele“ banko pareiškimą, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xODkvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-189/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-189/2012">3K-3-189/2012</a>). Nagrinėjamos bylos atveju žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartys sudarytos fizinių asmenų. Nenustačius vienos iš sutarties šalių kaip verslo subjekto, nėra teisinio pagrindo spręsti apie nelygiavertę šalių padėtį, būdingą vartojimo sutartims, todėl žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartys nekvalifikuotinos kaip vartojimo sutartys.

Teisėjų kolegija sutinka su bylą išnagrinėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties išvada ieškovams priteisti sumažintą netesybų dydį iš neįvykdžiusio sutartinių įsipareigojimų atsakovo. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija, atsižvelgusi į kasacinių skundų argumentus, daro išvadą, kad nenustatyta CPK 346 straipsnyje įtvirtintų pagrindų panaikinti ar pakeisti apeliacinės instancijos teismo nutartį, dėl to ji paliktina nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Netenkinus ieškovų ir atsakovo kasacinių skundų šioms šalims viena kitai nepriteistinas advokatų teisinės pagalbos išlaidų parengiant kasacinius skundus ir atsiliepimus į juos atlyginimas.

Kasacinis teismas turėjo 14,46 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2015 m. birželio 5 d. pažyma). Netenkinus kasacinių skundų šių išlaidų 1/2 dalis (iš abiejų po 3,62 Eur) priteistina iš ieškovų ir 1/2 dalis (7,22 Eur) – iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš atsakovo M. A. 7,22 Eur (septynis Eur 22 ct) ir iš ieškovų D. J. bei S. J. iš abiejų po 3,62 Eur (tris Eur 62 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Janina Januškienė

Dalia Vasarienė