Dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-355-687/2015

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01186-2013-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 75.8; 114.8.2; 114.11 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. birželio 5 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Janinos Januškienės (pranešėja ir kolegijos pirmininkė) ir Antano Simniškio,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. L. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 15 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. L. ieškinį atsakovei I. L., tretiesiems asmenims „Danske Bank A/S“, S. T., E. A. L., V. M. ir T. P. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir santuokoje įgyto turto padalijimo, pagal atsakovės I. L. priešieškinį ieškovui M. L., trečiajam asmeniui „Danske Bank A/S“ dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir santuokoje įgyto turto padalijimo ir pagal trečiojo asmens T. P. savarankiškus reikalavimus ieškovui M. L. ir atsakovei I. L. dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

Byloje keliami teisės normų, reglamentuojančių santuokos nutraukimo padarinius – bendro sutuoktinių turto padalijimą, aiškinimo ir taikymo klausimai.

Ieškovas kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu prašydamas nutraukti santuoką dėl atsakovės I. L. kaltės, visus sutartinius įsipareigojimus pagal 2008 m. sausio 28 d. Kredito sutartį su AB SAMPO banku (dabar – „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialas) po santuokos nutraukimo priteisti įvykdyti solidariai M. L. ir I. L., negrąžintą 20 000 Lt (5792,40 Eur) skolinį įsipareigojimą pagal 2011m. sausio 11 d. Paskolos sutartį Nr. 20110111 su T. P. po santuokos nutraukimo priteisti įvykdyti solidariai M. L. ir I. L., taip pat solidariai vykdyti priteisti ir negrąžintą 195 000 Lt (56 475,90 Eur) skolinį įsipareigojimą pagal 2011 m. sausio 4 d. vekselį, išduotą S. T., santuokoje įgytą turtą – butą su bendro naudojimo patalpomis ir rūsiu – priteisti natūra M. L.; santuokoje įgytą turtą – lengvąjį automobilį „Honda CR-V“ – priteisti natūra I. L., priteisti M. L. naudai iš I. L. 19 000 Lt (5502,78 Eur) dydžio piniginę kompensaciją už I. L. asmeninio turto – individualios I. N. įmonės – pagerinimą.

Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė: santuoką nutraukti dėl M. L. kaltės, priteisti iš atsakovo M. L. I. L. naudai 15 000 Lt (4344,30 Eur) neturtinės žalos, santuokoje įgytą turtą – butą su bendro naudojimo patalpomis ir rūsiu – priteisti natūra I. L., priteisti iš M. L. I. L. 1/2 dalį dividendų kompensaciją, t. y. 343 750 Lt (99 556,88 Eur), priteisti nurodytus namų apyvokos daiktus ir baldus.

Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais T. P. prašė priteisti solidariai iš ieškovo M. L. ir atsakovės I. L. 20 000 Lt (5792,40 Eur) skolos, 11 060,38 Lt (3203,31 Eur) palūkanų, 1710 Lt (495,25 Eur) delspinigių, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. kovo 24 d. sprendimu ieškovo M. L. ieškinį, atsakovės I. L. priešieškinį ir trečiojo asmens T. P. savarankiškus reikalavimus tenkino iš dalies: nutraukė M. L. ir I. L. santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo ieškovui paliko pavardę – L., atsakovei – L., padalijo bendrą sutuoktinių turtą tokiu būdu: M. L. priteisė 1/2 dalį buto, I. L. priteisė 1/2 dalį buto, namų apyvokos daiktus ir baldus, automobilį, taip pat priteisė iš M. L. I. L. 267 545 Lt (77 486,39 Eur) piniginę kompensaciją už dividendus – pajamas, gautas iš UAB „Karjerų verslas“, prievolę trečiajam asmeniui „Danske Bank A/S“ pagal 2008 m. sausio 28 d. kredito sutartį Nr. BPMIN280803118 paliko solidariaja M. L. ir I. L. prievole, prievolę S. T. dėl 195 000 Lt (56 475,90 Eur) skolos grąžinimo pagal 2011 m. sausio 4 d. vekselį pripažino asmenine M. L. prievole, priteisė T. P. iš M. L. 20 000 Lt (5792,40 Eur) skolos, 11 060,38 Lt (3203,31 Eur) palūkanų, 1710 Lt (495,25 Eur) delspinigių, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kitą ieškinio, priešieškinio ir trečiojo asmens savarankiškų reikalavimų dalį atmetė.

Teismas sprendė, kad abipusiai sutuoktinių pažeidimai buvo esminiai, vienokiu ar kitokiu mastu turėję įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, todėl pripažino, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Spręsta, kad 175 000 Lt (50 683,50 Eur) vertės butas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kuri įsigyta ir remontuota už kredito ir laidavimo sutartis, sudarytas pasiėmus 92 678,41 Eur kreditą, todėl ieškovas ir atsakovė pripažinti solidariai atsakingais bankui. Dėl dividendų įtraukimo į dalytiną turtą teismas nustatė, kad UAB „Karjerų verslas“ įsteigta šalims gyvenant santuokoje. Ieškovui išmokėtus dividendus, kurių bendra suma 560 000 Lt (162 187,21 Eur), teismas laikė šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu turtu. Ieškovo argumentai, kad dividendai jam išmokėti neteisėtai, o byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xMjY2LTM5MC8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-1266-390/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-1266-390/2014">2-1266-390/2014</a> nustatytos aplinkybės turi prejudicinę reikšmę, laikyti nepagrįstais, ieškovui neįrodžius dividendų išmokėjimo neteisėtumo. Teismas sprendė, kad duomenys apie akcijų pardavimą S. T. negali būti vertinami kaip pakankamas įrodymas, kad jis tapo akcijų savininku. Byloje neįrodyta, kad sprendimą išmokėti dividendus ieškovas priėmė nebūdamas akcijų savininkas, todėl teismas sprendė, jog neturi pagrindo vertinti, kad 2010 m. balandžio 30 d. vienintelio akcininko sprendimo pagrindu ieškovui buvo neteisėtai išmokėta 700 000 Lt (202 734,01 Eur) dividendų suma. Kadangi „Danske Bank A/S“ nesutiko, kad prievolė pasikeistų į asmeninę ieškovo ar atsakovės prievolę, todėl teismas įsipareigojimus pagal nurodytą kredito sutartį pripažino solidariąja ieškovo ir atsakovės prievole. Teismas konstatavo, kad atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančios individualios I. N. įmonės veiklai pagerinti sutuoktiniai kartu dirbo bei panaudojo lėšas remonto darbams, todėl vertino, jog santuokos metu buvo panaudotos lėšos vieno sutuoktinio asmeniniam turtui pagerinti, ir sprendė, kad ieškovas turi teisę gauti 1/2 turtui pagerinti panaudotų bendrų sutuoktinių lėšų vertės, t. y. 6000 Lt (1737,72 Eur). Dėl buto (duomenys neskelbtini), teismas sprendė, kad nėra pagrindo vienai šaliai priteisti butą natūra, nes, prievolę palikus solidariąja, tai neatitiktų protingumo, teisingumo reikalavimų, būtų pažeista šalių poreikių ir interesų pusiausvyra, todėl priteisė butą po 1/2 dalį.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. rugsėjo 15 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 24 d. sprendimą pakeitė: panaikino teismo sprendimo dalį, kuria iš ieškovo atsakovei priteista 267 545 Lt (77 486,39 Eur) piniginė kompensacija už dividendus – pajamas, gautas iš UAB „Karjerų verslas“, priteisė iš I. L. 18 455 Lt (5344,94 Eur) kompensaciją, perskirstė bylinėjimosi išlaidas; kitą teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą.

Teisėjų kolegija nurodė, kad yra įsiteisėjusi 2014 m. vasario 3 d. Kauno apygardos teismo nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis tarp M. L. ir S. T., kurioje pripažinta, jog 2010 m. balandžio 30 d. M. L. sprendimas – paskirstyti pelną išmokant 700 000 Lt (202 734,01 Eur) dividendų – yra negaliojantis nuo priėmimo momento. Taigi, spręsta, kad, esant įsiteisėjus teismo nutarčiai, pagal kurią pripažintas dividendų išsimokėjimas neteisėtu ir dividendai grąžinti į įmonę, nėra pagrindo šiuos dividendus pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe bei įtraukti juos į dalytino turto balansą. Dėl to teismo sprendimas pakeistas, panaikinant jo dalį dėl 267 545 Lt (77 486,39 Eur) piniginės kompensacijos priteisimo už dividendus.

Teisėjų kolegija nurodė, kad nagrinėjamu atveju šalių santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, šalys vaikų, kurių interesai galėtų būti pažeisti, neturi, iš bylos duomenų nėra pagrindo spręsti, jog tarp šalių yra itin konfliktiški santykiai, abi šalys nori turto natūra, abi už šiam butui pirkti suteiktą kreditą yra solidarieji skolininkai bankui, todėl padalijimas buto natūra po 1/2 dalį (taikant prioritetinį padalijimo būdą) atitinka įstatymo reikalavimus bei labiausiai atitinka šalių ir kreditoriaus interesus.

Pažymėta, kad pirmosios instancijos teismas, sprendimo aprašomojoje ir motyvuojamoje dalyse išsprendęs ieškovo reikalavimą dėl piniginės kompensacijos už atsakovės asmeninio turto pagerinimą ir nurodęs, jog ieškovas turi teisę gauti 6000 Lt (1737,72 Eur) piniginę kompensaciją, rezoliucinėje sprendimo dalyje apie tai nepasisakė, todėl rezoliucinė teismo sprendimo dalis patikslinta, įtraukiant ir šią priteistiną sumą. Dėl to ieškovui iš atsakovės priteistina 18 455 Lt (5344,94 Eur) kompensacija.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovė I. L. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 15 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – priteisti butą ir paskolą atsakovei bei priteisti atsakovei 267 545 Lt (77 486,39 Eur) kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį. Procesiniame dokumente nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

Dėl bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausančio buto ir įsiskolinimo už jį padalijimo. Teismai pažeidė sutuoktinių turto dalijimo principą, nes butą, kurį sudaro tik du kambariai (vienas iš jų yra pereinamas), padalijo abiem buvusiems sutuoktiniams natūra. Jame nuo 2012 m. liepos mėn. gyvena viena atsakovė, viena moka paskolą bankui, o ieškovas savo prievolės bankui nevykdo. Kadangi tarp šalių yra buvę aštrių ginčų, pasibaigusių pareiškimų rašymu policijoje, dabar bendraujama tik per advokatus, tai buvę sutuoktiniai negalės gyventi viename bute su pereinamu kambariu. Be to, šis butas iš esmės yra nedalomas pagal savo konstrukcines savybes. Bylą nagrinėję teismai nesiaiškino šios svarbios aplinkybės ir paliko ginčą tarp šalių neišspręstą. Jeigu kreditorius nesutinka, kad paskola būtų priteista mokėti vienam skolininkui, tai ji paliekama mokėti abiem sutuoktiniams solidariai. Tačiau kreditorius sutiko, kad ginčo butas būtų paliekamas vienam iš sutuoktinių, taip išvengiant ateityje kilsiančių ginčų. Paskolos grąžinimas yra užtikrintas laidavimu, taip pat butas įkeistas kreditoriaus naudai, todėl teismai nepagrįstai sureikšmino kreditoriaus interesus, jo pageidavimus

Dėl dividendų pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Apeliacinės instancijos teismas, atsisakydamas atsakovei priteisti bendros sutuoktinių įmonės dalytino materialaus turto dalį natūra, motyvuojant tik tuo, kad buvę dividendai buvo grąžinti įmonei, todėl neprivalo būti išmokėti jokia forma nei dividendais, nei kompensacija už ieškovui atitenkantį turtą, laikytini nepagrįstais. Teismas neįtraukė šeimos pajamų iš įmonės veiklos, kurios privalėjo būti dalytinas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės turtas. Byloje nebuvo nustatytas faktas, kad išmokėti dividendai buvo neteisėti. UAB „Karjerų verslas“ iki skyrybų buvo bendroji jungtinė nuosavybė, o santuokoje įkurtos šios įmonės akcijos sandorio pagrindu buvo perleistos ieškovui. Po santuokos ši įmonė paliekama ieškovui, o įmonės materialusis turtas – įmonės pajamos, tarp jų ir visi neišnaudoti 701 000 Lt (203 023,63 Eur), yra likusios bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl, įmonei liekant ieškovo nuosavybe, turi būti padalijamos įmonės pajamos, pagal įstatymą išmokant atsakovei kompensaciją. Šie dividendai buvo grąžinti UAB „Karjerų verslas“ neva projektui plėtoti – žemės sklypams pirkti, tačiau teisme ieškovas neįrodė, kad žemė buvo nupirkta, todėl šie pinigai privalėjo būti įtraukti į dalytino šeimos turto balansą. Pažymėta, kad, įmonei išaugus, jos padidėjimas, pabrangimas ir turto sukaupimas taip pat priklauso dalytinoms šeimos pajamoms.

Dėl įrodymų vertinimo taisyklių aiškinimo. Teismai nevertino ieškovo siųstos SMS žinutės, kurioje atsakovei nurodoma apleisti butą, nes jis ketina jį išnuomoti, gauti pinigus ir taip atsiskaityti su kreditoriumi (banku). Tai įrodo, kad butas ieškovui yra nereikalingas, jis jau daugiau negu metus gyvena kitur, yra sukūręs naują šeimą. Kreditorius taip pat pateikė pageidavimą sutikdamas, kad yra galimybė ginčo butą palikti vienam iš sutuoktinių. Teismai nenustatė kito dalytino įmonės turto, kuris buvo pirktas iš bendrų šeimos pajamų iš įmonės, t. y. nebuvo išreikalauta įmonei priklausančių traktorių, ekskavatorių ir automobilių parko sąrašas su įvertinimu, kas taip pat atiteko ieškovui, bet privalo būti padalyta priteisiant atsakovei kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę dalytino šeimos turto dalį.

Atsiliepimu į atsakovės I. L. kasacinį skundą ieškovas M. L. prašo Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 15 d. nutartį palikti nepakeistą. Procesiniame dokumente nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

Dėl bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausančio buto ir įsiskolinimo už jį padalijimo. Kasatorė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria teismas nusprendė ginčo butą priteisti šalims lygiomis dalimis, o banko paskolą mokėti solidariai, neskundė apeliacine tvarka, todėl šie reikalavimai negali būti nagrinėjami kasaciniame teisme.

Dėl dividendų pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Kasaciniame skunde nepagrįstai UAB „Karjerų verslas“ turtą bei pajamas traktuoja kaip sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę. Kasatorė bendrovės veikloje nedalyvavo, apie bendrovės valdymą nieko nežinojo, nes bendrovė tik trumpą laiką buvo sutuoktinių bendrąja nuosavybe. Ieškovas ir kasatorė 2011 m. sausio 19 d. pasirašė santuokinio gyvenimo metu įgyto turto pasidalijimo sutartį, pagal kurią bendrovės akcijos priklauso ieškovui asmeninės nuosavybės teise, o kasatorė kompensacijos už akcijas atsisako. Argumentai, kad įmonės turtas ir pajamos, kitaip nei akcijos, liko sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, yra nepagrįsti. Teismai neturėjo iš naujo konstatuoti faktų, nustatytų įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 3 d. nutartimi (CPK 18 straipsnis). Be to, byloje esantys trečiojo asmens pateikti įrodymai patvirtina, kad sprendimo priėmimo dieną tikrasis akcijų savininkas buvo S. T., todėl ieškovui nepriklausė dividendai.

Atsiliepimu į atsakovės I. L. kasacinį skundą trečiasis asmuo S. T. prašo Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 15 d. nutartį palikti nepakeistą. Procesiniame dokumente nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

Dėl dividendų pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Santuokos nutraukimo momentu UAB „Karjerų verslas“ akcijos nepriklausė nė vienam iš sutuoktinių, taigi jos negalėjo būti dalijamos, o galėjo būti vertinamas tik pajamų (dividendų), gautų šalims gyvenant santuokoje, padalijimo klausimas. Kauno apygardos teismui 2014 m. vasario 3 d. nutartimi konstatavus, kad teisės į dividendus neturėjo M. L., jokios teisės į šias pajamas negalėjo turėti ir jo sutuoktinė. Kasatorė nepagrįstai įrodinėja, kad šie dividendai iš santuokos metu gautų pajamų santuokos nutraukimo metu pavirto į didelės vertės komercinį turtą. Nepagrįstai nurodoma, kad įmonė nebuvo parduota kaip turtinis vienetas parduodant jos akcijas. Byloje nebuvo įrodinėjama dėl dividendų grąžinimo kokiai nors žemei pirkti.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu, remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis. Kasacinio nagrinėjimo dalyką sudaro kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį iškelti teisės klausimai.

Dėl buto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo

Nagrinėjamoje byloje šalys nesutarė dėl bendrąja jungtine nuosavybe priklausančio turto – buto padalijimo būdo, nes abi šalys reiškė reikalavimą priteisti turtą natūra, o priešingai šaliai priteisti piniginę kompensaciją už jos dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.

CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Tokiu atveju sutuoktiniai tampa nebe jungtinės nuosavybės teisės, o bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNC8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-14/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-14/2008">3K-3-14/2008</a>; 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. v. J. Ž., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMzMvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-233/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-233/2011">3K-3-233/2011</a>). Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, vadovaujasi CK ir CPK nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių išdėstytus pageidavimus – šių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas (nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, taip pat kitas svarbias) aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą. Teismui parenkant turto padalijimo būdą, taip pat dalijant turtą natūra, atsižvelgiama į objektyvius sutuoktinių poreikius, nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. V. v. I. V., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MzAvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-430/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-430/2011">3K-3-430/2011</a>). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu, tačiau tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių). Kitais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. A. V., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNi8yMDA2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-26/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-26/2006">3K-3-26/2006</a>; 2008 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. A. v. A. A., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MS8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-51/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-51/2008">3K-3-51/2008</a>; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. V. v. I. V., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MzAvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-430/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-430/2011">3K-3-430/2011</a>).

Nurodyta kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo natūra netaikymas ne dėl išvardytų objektyvaus ir subjektyvaus pobūdžio veiksnių, bet kitais pagrindais, dėl kurių vienas bendraturčių, gaudamas kompensaciją už jam priklausantį turtą, įgyvendintų teises, kylančias iš bendrosios jungtinės nuosavybės teisinių santykių taip, kad kitam bendraturčiui tektų neproporcingai didelė vykdytinų prievolių, kylančių iš įstatymo ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, našta, neatitinka šeimos teisinių santykių reguliavimo ir šeimos teisių įgyvendinimo principų (CK 3.3 straipsnis, 3.5 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. V. A. B., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzkvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-139/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-139/2008">3K-3-139/2008</a>; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. R. v. R. R., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MjMvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-523/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-523/2008">3K-3-523/2008</a>; 2011 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. R. v. G. R., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy04Mi8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-82/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-82/2011">3K-3-82/2011</a>; 2012 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. T. v. I. T., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMTUvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-115/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-115/2012">3K-3-115/2012</a>; kt.).

Nagrinėjamu atveju, parinkdami turto padalijimo būdą, teismai atkreipė dėmesį į tai, kad abi šalys nori turto natūra, abi už šiam butui pirkti suteiktą kreditą yra solidarieji skolininkai bankui, taip pat į kitas svarbias aplinkybes (kasatorė turi kitus du butus, kuriuos nuomoja, ieškovas šiame bute negyvena ir nesiekia gyventi, ir pan.), todėl buto natūra padalijimas po 1/2 dalį (taikant prioritetinį padalijimo būdą) atitinka įstatymo reikalavimus bei labiausiai atitinka šalių ir kreditoriaus interesus. Teismai taip pat pažymėjo, kad šalys vaikų, kurių interesai galėtų būti pažeisti, neturi, taip pat nenustatė, jog ginčo butas būtų nedalus, t. y. kad šio turto dalių nebūtų galima atskirti dėl jo techninių savybių. Kasatorė argumentuoja, kad tarp šalių susiklostė labai konfliktiški santykiai, todėl jie kartu negalės naudotis butu. Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste pažymėtina tai, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog šeimos santykių esmė ir kuriamo turto šeimos poreikiams tenkinti paskirtis lemia tokio turto individualių savybių specifiką, kartu ir objektyviai suvokiamus kaip neišvengiamus tokio turto valdymo bei naudojimo įgyvendinimo ypatumus šeimos teisinių santykių nutraukimo atvejais. Dėl to santuokos nutraukimo atveju, nesant teisinių pagrindų netaikyti turto padalijimo natūra būdo, buvę sutuoktiniai turi lygiomis dalimis prisiimti ir turto specifiškumų nulemtą valdymo ir ypač naudojimosi juo nepatogumų naštą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. R. v. R. R., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MjMvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-523/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-523/2008">3K-3-523/2008</a>; 2012 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. T. v. I. T., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMTUvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-115/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-115/2012">3K-3-115/2012</a>; 2015 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. E. v. K. E., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMjUtNjg2LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-225-686/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-225-686/2015">3K-3-225-686/2015</a>; 2015 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. v. K. T., bylos Nr. 3K-3-259-378/2015). Taigi, turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu ir vien tik buvusių sutuoktinių konfliktiški tarpusavio santykiai, nesant kitų minėtoje kasacinio teismo praktikoje išvardytų veiksnių, neturėtų nulemti šio turto padalijimo būdo netaikymo.

Bylą nagrinėję teismai tai pat nustatė, kad kasatorė ir atsakovas yra solidarieji banko skolininkai. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo, kad šalių prievolė kreditoriui „Danske Bank A/S“ yra solidarioji (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Aplinkybė, kad solidarieji skolininkai yra sutuoktiniai, turi reikšmės nukreipiant išieškojimą į turtą. Padalijant bendrą turtą solidariosios sutuoktinių prievolės pobūdis nesikeičia, jeigu nesutinka kreditorius. Pasisakydamas šiuo klausimu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, kai santuoka nutraukiama, solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. K.–S. v. A. S., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNzUvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-275/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-275/2007">3K-3-275/2007</a>; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. J. v. G. J., bylos Nr. 3K-3-410/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. P. B. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0yMjkvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-229/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-229/2009">3K-7-229/2009</a>; plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stUC0xODYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-P-186/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-P-186/2010">3K-P-186/2010</a>; kt.). Prievolės solidarumas suteikia teisę kreditoriui reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek visą ją, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesams apsaugoti, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos prievolės kreditoriui įvykdymui. Pažymėtina, kad turto padalijimo bylose esant visų prievolės šalių (sutuoktinių ir kreditorių) sutikimui solidariosios prievolės gali būti modifikuojamos ir kitaip, pavyzdžiui, vieną iš sutuoktinių atleidžiant nuo prievolės vykdymo iš dalies, pakeičiant jas į asmenines šalių sutartomis dalimis, ir pan. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjamojoje byloje konstatuota, kad kreditorius nesutinka, jog solidarioji sutuoktinių prievolė būtų modifikuota ir liktų vienas skolininkas. Kasatorė ir ieškovas teismui pateiktais ieškiniu ir priešieškiniu reiškė reikalavimą visą butą natūra paskirti kiekvienam iš jų, priešingai šaliai priteisti piniginę kompensaciją už jos dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje bei modifikuoti solidariąją sutuoktinių prievolę, kad liktų vienas skolininkas, kuriam paskirtas butas natūra. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, įvertinę byloje pateiktų įrodymų visetą, pagrįstai sprendė taikyti prioritetinį turto padalijimo būdą, t. y. padalijo šalims butą natūrą – po 1/2 dalį, ir atmetė reikalavimą dėl prievolės bankui pakeitimo į asmeninę vienos šalies prievolę, kreditoriui nesutinkant prievolės modifikuoti. Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai neteikia pagrindo keisti ar naikinti skundžiamus teismų sprendimus dėl buto padalijimo.

Dėl kompensacijos už dividendus priteisimo

Apeliacinės instancijos teismas spręsdamas dėl kompensacijos už dividendus padalijimo rėmėsi įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 3 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xMjY2LTM5MC8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-1266-390/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-1266-390/2014">2-1266-390/2014</a>, kurioje buvo patvirtinta S. T. ir M. L. taikos sutartis, dėl dividendų išmokėjimo teisėtumo ir jų grąžinimo įmonei, nereikalaujant šalių įrodinėti šias aplinkybes.

Pagal CPK 182 straipsnio 2 dalį nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsitesėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims; šios aplinkybės – tai prejudiciniai faktai. CPK 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata (išspręstos bylos) galia – nustatyta, kad, teismo sprendimui, nutarčiai ar nutarimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDMvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-203/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-203/2007">3K-3-203/2007</a>; 2008 m. vasario 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje DnB Nord bankas v. UAB „Dama“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNy8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-37/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-37/2008">3K-3-37/2008</a>; 2015 m. balandžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. O. v. A. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-230-969/2015). Taigi, vadovaujantis pirmiau nurodytomis CPK nuostatomis, dalyvaujantys byloje asmenys atleidžiami nuo ankstesnėje byloje nustatytų aplinkybių įrodinėjimo, o teismas negali nepripažinti prejudicinių faktų įrodytomis aplinkybėmis, jam draudžiama pakartotinai nagrinėti jau išspręstą bylą arba iš naujo nustatinėti toje byloje konstatuotus faktus bei teisinius santykius.

Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xMjY2LTM5MC8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-1266-390/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-1266-390/2014">2-1266-390/2014</a> ieškovas S. T. pareiškė ieškinį atsakovui M. L., byloje dalyvaujant trečiajam asmeniui UAB „Karjerų verslas“, dėl sprendimo išmokėti dividendus pripažinimo negaliojančiu. Šalims pateikus tvirtinti taikos sutartį teismas ginčo iš esmės nenagrinėjo ir patvirtino šalių taikos sutartį, kuria pripažino, kad M. L. priimtas sprendimas paskirstyti pelną išmokant 700 000 Lt (202 734,01 Eur) dividendų yra negaliojantis ir taikoma šalių suderinta restitucija. Šios bylos, pasibaigusios patvirtinta taikos sutartimi, procese atsakovė I. L. nedalyvavo. Minėta, kad prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukuria teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad nustatomas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Atsižvelgdama į tai, kad civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xMjY2LTM5MC8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-1266-390/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-1266-390/2014">2-1266-390/2014</a> atsakovė I. L. nedalyvavo, be to, šioje byloje nebuvo nagrinėjamos ir nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės, susijusios su akcininkų nustatymu, dividendų išmokėjimo pagrįstumo vertinimu, teisėjų kolegija sprendžia, jog pagrindo remtis Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 3 d. nutartyje priimtu sprendimu kaip turinčiu prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas neturėjo, nes nagrinėjamoje byloje, be kitų, reikėjo nustatyti reikšmingas aplinkybes šios bylos dalyko – dividendų, kaip bendrosios nuosavybės padalijimo – kontekste. Taigi šalys šias aplinkybes turėjo teisę patvirtinti arba paneigti naudodamosi civilinio proceso įrodinėjimo taisyklėmis.

Pagal CK 3.88 straipsnio 2 dalį turtas, įgytas po santuokos sudarymo vieno ar abiejų sutuoktinių vardu, laikomas bendrąja jungtine nuosavybe. CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kuris turtas ir pajamos pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe. Tarp jų tai pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), įmonė ir iš jos veiklos ar kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 4 punktas), taip pat iš kiekvieno sutuoktinio darbinės (darbo užmokesčio) ar intelektinės veiklos gautos pajamos, dividendai, pensijos, pašalpos ir kitokios išmokos, išskyrus tikslines išmokas (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Tam, kad tokios prigimties pajamos būtų pripažintos bendru sutuoktinių turtu, jos turi būti gautos ar jau yra gautos. Taigi, šios sutuoktinio pajamos bendrąja jungtine nuosavybe yra nuo momento, kai jos išmokamos (gaunamos). Tokia iš darbinės veiklos gautų pajamų kaip bendro turto samprata labiausiai atitinka turto bendrumo ir šeimos interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal V. Ž. pareiškimą, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODcvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-487/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-487/2011">3K-3-487/2011</a>). Kasaciniame skunde argumentuojama, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta, jog dividendai buvo išmokėti nepagrįstai, todėl jie turėtų būti įtraukiami į sutuoktinių dalytiną turtą.

Akcinių bendrovių įstatymo 60 straipsnyje įtvirtinta, kad dividendas yra akcininkui paskirstyta pelno dalis, proporcinga jam nuosavybės teise priklausančių akcijų nominaliai vertei. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu paskirti dividendai yra bendrovės įsipareigojimas akcininkams. Akcininkui išmokėtą dividendą bendrovė gali išieškoti, jeigu akcininkas žinojo ar turėjo žinoti, kad dividendas yra paskirtas ir (arba) išmokėtas neteisėtai. Šio straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad dividendus turi teisę gauti tie asmenys, kurie visuotinio akcininkų susirinkimo, paskelbusio dividendus, dienos pabaigoje buvo bendrovės akcininkai ar kitokiu teisėtu pagrindu turėjo teisę į dividendus. Taigi nagrinėjamoje byloje, siekiant įvertinti, ar dividendai patenka į dalytino turto masę, turėjo būti nustatytos faktinės aplinkybės, ar visuotinio akcininkų susirinkimo, paskyrusio dividendus, dieną M. L. buvo bendrovės akcininkas, už kokį laikotarpį buvo paskirti dividendai, ar jie buvo paskirti teisėtai, ar jie buvo išmokėti ir kt. Šių faktinių aplinkybių nustatymas ir įvertinimas yra fakto klausimas (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje pateikta 2011 m. sausio 19 d. sutartis, kuria ieškovui atitenka ginčo įmonės akcijos, o kasatorė atsisako jai tenkančios bet kokio dydžio kompensacijos už šį dalijamą turtą, taip pat byloje pateiktos akcijų pirkimo–pardavimo sutartys, kai kuriose iš jų yra pasirašiusi ir kasatorė (T. 3, b. l. 123, 127, T. 9, b. l. 16 ir kt.), taip pat išrašai iš bendrovės akcininkų vertybinių popierių sąskaitos (T. 9, b. l. 48-49), išrašai iš bendrovės Operacijų akcijomis registravimo žurnalo (T. 9, b. l. 50), Juridinių asmenų registrų duomenys, pagal kuriuos UAB „Karjerų verslas“ akcininkas M. L. buvo nuo 2007 m. birželio 8 d. iki 2013 m. lapkričio 8 d., tačiau apeliacinės instancijos teismas šių bylai reikšmingų aplinkybių neištyrė ir neįvertino, nes vertino Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 3 d. nutartį kaip turinčią prejudicinę galią nagrinėjamoje bylos dalyje dėl kompensacijos už dividendus. Pažymėtina, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis apibrėžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, taigi kasatorė nagrinėjamoje byloje turi pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad visuotinio akcininkų susirinkimo, paskyrusio dividendus, dienos pabaigoje ieškovas buvo bendrovės akcininkas (CPK 12 straipsnis). Nurodytina, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjgvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-428/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-428/2010">3K-3-428/2010</a>; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNDAvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-340/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-340/2011">3K-3-340/2011</a>; kt.). Atsižvelgdama į pirmiau nurodytas nuostatas ir remdamasi byloje teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo bylai reikšmingos faktinės aplinkybės dėl kompensacijos už dividendus priteisimo visa reikiama apimtimi nebuvo tirtos ir svarstytos, tuo buvo pažeistos įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles nustatančios teisės normos.

Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nenustatė ir neįvertino reikšmingų šios bylos dalies dėl kompensacijos už dividendus priteisimo aplinkybių, netinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl ši teismo nutarties dalis naikintina ir bylos dalis dėl kompensacijos už dividendus priteisimo perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka, nes kasacinis teismas negali pašalinti nustatytų pažeidimų (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas); šiems pažeidimams pašalinti būtina analizuoti ir vertinti įrodymus bei nustatyti turinčias reikšmės bylai išspręsti faktines aplinkybes.

Kiti kasacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir neturi įtakos priimtų teismų sprendimų teisėtumui, todėl teisėjų kolegija jų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako, nes tai nesudaro teisinio pagrindo peržiūrėti apskųstus teismų sprendimus kasacine tvarka.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kasacinis teismas turėjo 30,81 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. pažyma). Teisėjų kolegijai nutarus perduoti bylos dalį dėl kompensacijos už dividendus iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo klausimas paliktinas spręsti apeliacinės instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 96 straipsniai). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2014 m. gruodžio 18 d. nutartimi priėmus atsakovės I. L. kasacinį skundą kartu atidėtas žyminio mokesčio dalies (6925,45 Lt (2005,75 Eur)) mokėjimas iki bylos išnagrinėjimo kasacine tvarka. Kadangi bylos dalis perduotina nagrinėti apeliacinės instancijos teismui iš naujo, tai žyminio mokesčio sumokėjimo klausimas paliktinas spręsti apeliacinės instancijos teismui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais ir 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 15 d. nutarties dalį dėl kompensacijos už dividendus priteisimo ir grąžinti šią bylos dalį Kauno apygardos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 15 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutarties kopiją siųsti VĮ Registrų centrui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Birutė Janavičiūtė

Janina Januškienė

Antanas Simniškis