Dėl nuostolių priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-373-687/2015

Teisminio proceso Nr. 2-05-3-06968-2009-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 35.5; 42.8; 114.11(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. birželio 5 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Janinos Januškienės (pranešėja ir kolegijos pirmininkė) ir Antano Simniškio,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Auster“ ir Ko kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Arijus“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Auster“ ir Ko dėl skolos ir nuostolių priteisimo ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Auster“ ir Ko priešieškinį ieškovui dėl nuostolių priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Arijus“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo UAB „Auster“ ir Ko 20 222,62 Lt (5856,88 Eur) skolos už krovinių ekspedijavimo paslaugas, 18 903,53 Lt (5474,84 Eur) nuostolių, 2919,44 Lt (845,53 Eur) palūkanų, 12,70 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų nuo patikslinto ieškinio pateikimo dienos. Ieškovas nurodė, kad šalys 2004 m. birželio 23 d. sudarė krovinių Ekspedijavimo sutartį Nr.3.2-70 su priedu (toliau –Ekspedijavimo sutartis) ir pasirašė jos priedą, pagal kuriuos atsakovas (klientas) pavedė, o ieškovas (ekspeditorius) įsipareigojo už atlyginimą atsakovo lėšomis organizuoti atsakovo krovinių gabenimą ir atlikti kitus su gabenimo organizavimu susijusius veiksmus. Ieškovo teigimu, atsakovas nėra sumokėjęs už suteiktas krovinių ekspedijavimo paslaugas 20 222,62 Lt (5856,88 Eur). Dėl atsakovo vengimo laiku atsiskaityti už krovinių ekspedijavimo paslaugas ieškovas patyrė 18 903,53 Lt (5474,84 Eur) nuostolių (išlaidos už konteinerių nuomą bei krovinio sandėliavimą, kurias ieškovas apmokėjo laivybos bendrovei APL ir „Klaipėdos terminalui“). Ieškovas nurodė, kad jis apie atvykstantį krovinį atsakovą visada tinkamai informuodavo, todėl šis turėjo galimybių apmokėti ieškovo pateiktas sąskaitas per protingą terminą. Atsakovas prievolės laiku nevykdė ir nedėjo jokių pastangų, kad būtų mažinami ieškovo patiriami nuostoliai dėl krovinio sandėliavimo bei konteinerių nuomos. Už konteinerių su atsakovo kroviniu nuomą ir krovinio sandėliavimą ieškovas pateikė apmokėti 20 951,60 Lt (6068 Eur) PVM sąskaitas faktūras, tačiau atsakovas sumokėjo tik 2768,07 Lt (801,69 Eur), todėl iš jo turi būti priteista 18 903,53 Lt (5474,84 Eur) nuostoliams atlyginti. Atsakovas UAB „Auster“ ir Ko su ieškiniu sutiko iš dalies – dėl 20 222,62 Lt (5856,88 Eur) susidariusio įsiskolinimo už suteiktas krovinių ekspedijavimo paslaugas.

Atsakovas pateikė priešieškinį ir prašė priteisti iš ieškovo 139 308,37 Lt (40 346,49 Eur) nuostolių, patirtų dėl neteisėto krovinio sulaikymo, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų. Jis nurodė, kad ieškovas 2009 m. balandžio 9 d., 2009 m. balandžio 24 d. ir 2009 m. gegužės 15 d. neteisėtai sulaikė į Lietuvą iš Kinijos atgabentas atsakovo prekes, kurių vertė viršijo 35 950 JAV dolerių. Sulaikytuose konteineriuose buvo baldai, kuriuos turėjo nupirkti konkreti pirkėja, tačiau jie dėl ieškovo kaltės nebuvo parduoti ir atsakovas negavo 139 308,37 Lt (40 346,49 Eur) planuotų pajamų. Atsakovas nurodė, kad ieškovas nebuvo nei krovinio savininkas, nei teisėtas valdytojas, todėl neturėjo teisės pasinaudoti krovinio sulaikymo teise (CK 4.229 straipsnis). Taip pat pažymėta, kad nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad neteisėtu turi būti laikomas ieškovo (ekspeditoriaus) elgesys ne tiek dėl vienų ar kitų teisių turėjimo ar jų neturėjimo, kiek dėl savavališko jų vykdymo, nesilaikant įstatyme nustatytos tvarkos. Atsiskaitymo tvarka, nustatyta šalių pasirašytoje ekspedijavimo sutartyje, galėjo būti keičiama prieš priimant užsakymus, bet ne tada, kai užsakytos prekės jau buvo gabenamos. Vėliau atsakovas prašomą priteisti sumą sumažino ir nurodė, kad jo patirti nuostoliai yra 83 491,46 Lt (24 180,80 Eur).

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2011 m. lapkričio 30 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovui iš atsakovo 20 222,62 Lt (5856,88 Eur) skolos už krovinių ekspedijavimo paslaugas, 2919,44 Lt (845,53 Eur) palūkanų, 12,70 procento metinių palūkanų nuo priteistos 20 222,62 Lt (5856,88 Eur) sumos nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, o atsakovui iš ieškovo – 15 000 Lt (4344,30 Eur) nuostoliams atlyginti.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas sutiko sumokėti ieškovui 20 222,62 Lt (5856,88 Eur) už suteiktas krovinių ekspedijavimo paslaugas, šią sumą priteisė, taip pat priteisė 2919,44 Lt (845,53 Eur) palūkanų nuo priteistos sumos, 12,70 procento dydžio metinių procesinių palūkanų. Teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, nurodė, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 18 903,53 Lt (5474,84 Eur) nuostolių už konteinerių nuomą bei krovinio sandėliavimą yra teisiškai nepagrįstas. Sutarties 3.5 punktu šalys susitarė, kad atsakovas sumoka sutarties priede nurodytą užmokestį per trisdešimt dienų nuo sąskaitos išrašymo dienos. Teismo vertinimu, ieškovas sulaikyti krovinio negalėjo, nes pats nesilaikė šalių sudarytos sutarties 3.5 punkto sąlygų, t. y. ieškovas, 2009 m. vasario 4 d. informuodamas atsakovą, kad mokėjimo atidėjimas nebus taikomas, pasiūlė atsakovui pakeisti šalių sudarytos ekspedijavimo sutarties esmines sąlygas, o tokių sąlygų pakeitimas buvo susijęs su piniginių prievolių vykdymu. Atsakovo pateiktą informaciją dėl susirašinėjimo ir raštus, kad sutarties šalys situaciją suprato, teismas nepripažino faktu, jog atsakovas su pateiktomis esminėmis sąlygomis sutiko, tuo labiau kad nei ieškovo, nei atsakovo įgalioti asmenys sutarties esminių sąlygų pakeitimo nepasirašė, byloje nėra duomenų, kad pagal siūlomas ieškovo sąlygas atsakovas buvo pradėjęs ar vykdė sutartį. Dėl to teismas sprendė, kad neįsigaliojo sutarties sąlygos, nustatančios apmokėjimą prieš krovinio pristatymą gavėjui (CK 6.162 straipsnio 2 dalis). Ieškovas, neįrodęs, kad pasikeitė sudarytos sutarties sąlygos, neturėjo pagrindo sulaikyti krovinį ir reikalauti atlyginti nuostolius už konteinerių nuomą ir krovinio sandėliavimą. Teismas nenustatė atsakovo neteisėtų veiksmų dėl ieškovui susidariusių nuostolių už krovinio saugojimą, todėl sprendė, kad nebuvo pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą priteisti nuostolius.

Teismas, spręsdamas priešieškinio reikalavimų pagrįstumą, nurodė, kad atsakovo prašomos priteisti negautos pajamos už neparduotas prekes numatytam pirkėjui nelaikytinos tik dėl ieškovo veiksmų atsiradusiais nuostoliais. Ieškovą ir atsakovą siejo ilgalaikiai krovinių ekspedijavimo sutartiniai santykiai, pagal įstatymą ir sutartį šalys turėjo pareigą bendradarbiauti (CK 6.200 straipsnis, sutarties 5 punktas), o ieškovas, sulaikęs krovinį, neteikė tikslios informacijos apie krovinio sulaikymą, atsakovas sulaikytu kroviniu taip pat nepakankamai domėjosi, t. y. šalys nebuvo aktyvios. Tiek ieškovo, tiek atsakovo veiksmai turėjo tiesioginę įtaką atsakovo nuostoliams atsirasti, todėl atsakomybė atlyginti nuostolius tenka abiem sandorio šalims (CK 6.259 straipsnio 1 dalis). Teismas, vadovaudamasis teisės normomis, kad jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai žalos dydį privalo nustatyti teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), įvertinęs atsakovo pateiktus įrodymus bei ieškovo atsikirtimus, bylos medžiagą, sprendė, kad atsakovo realiai negautų pajamų dydis yra 15 000 Lt (4344,30 Eur).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 30 d. sprendimą pakeitė: panaikino Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 30 d. sprendimo dalį, kuria atmesta ieškinio dalis dėl 18 903,53 Lt (5474,84 Eur) nuostolių priteisimo, ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino, panaikino Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 30 d. sprendimo dalį, kuria tenkinta priešieškinio dalis dėl 15 000 Lt (4344,30 Eur) nuostolių priteisimo, ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą – priešieškinį atmetė.

Teisėjų kolegija sprendė, kad iš bylos duomenų matyti, jog pranešimas apie mokėjimo tvarkos pakeitimą buvo atliktas užsakymo dėl krovinių gabenimo iš Šanchajaus, Kinijos, į Kauną, Lietuvą, organizavimo vykdymo metu, nes, kaip matyti iš byloje esančio šalių atstovų susirašinėjimo, šių krovinių gabenimo pradžia – 2009 m. sausio 5 d., o ieškovas pranešė atsakovui apie tai, kad mokėjimo atidėjimas nebebus taikomas, 2009 m. vasario 4 d., pirmiausia turėdamas omenyje kito krovinio gabenimo užsakymo vykdymą (dėl konteinerių APHU6578029, TRLU5688402, GESU5412509), taip pat atsakovą informavo apie tai, kad vienašališkai keičia ir kitų užsakymų mokėjimo tvarką. Šalys Ekspedijavimo sutartyje susitarė, kad ieškovas turi teisę vienašališkai nustatyti užmokesčio mokėjimo tvarką, jei klientas pažeidžia šią sutartį (2 punktas). Ieškovas sutarties pažeidimu įvardijo tai, kad atsakovas laiku neatsiskaitė už anksčiau suteiktas ekspedijavimo paslaugas, todėl jis buvo priverstas kreiptis į teismą dėl įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo, skola buvo išieškota per antstolius. Pagal Ekspedijavimo sutarties 3.7 punktą piniginės prievolės neįvykdymas nustatytu terminu yra esminis sutarties pažeidimas, todėl, esant nurodytam prievolės pažeidimo pagrindui, teisėjų kolegija sprendė, kad ieškovas, vienašališkai nustatydamas mokėjimo tvarką, elgėsi teisėtai, tam turėdamas sutartinį pagrindą (CK 6.808, 6.813, 6.824 straipsnis). Nors sutarties sąlygų keitimas buvo derinamas vadybininkų, padaryta labiau tikėtina išvada, kad jų tarpusavio susitarimai atitiko įmonės vadovų valią, nes jokių pretenzijų šiems asmenims po šio užsakymo vykdymo nebuvo pareikšta, nėra duomenų, kad vykdydami savo pareigas pagal nurodytą Ekspedijavimo sutartį atsakovo atstovai viršijo savo įgaliojimus.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į krovinių gabenimo organizavimo paslaugų struktūrą, nurodė, kad, atgabenęs krovinius į Klaipėdos uostą, tačiau jo nepristatęs į paskirties vietą Kaune, ieškovas pasinaudojo ne daikto sulaikymo teise, bet sustabdė prievolių pagal Ekspedijavimo sutartį vykdymą, informuodamas atsakovą apie tai, kad jei negaus apmokėjimo, krovinys nebus atgabentas „iki durų“, t. y. į krovinio pristatymo vietą Kaune (CK 6.813 straipsnis).

Konstatavus, kad ieškovo veiksmai vykdant Ekspedijavimo sutartį buvo teisėti, t. y. jis turėjo teisinį pagrindą sustabdyti sutartinių įsipareigojimų vykdymą atsakovui pažeidžiant prievolę atsiskaityti su ieškovu pagal naujai nustatytą mokėjimo tvarką, apie kurią atsakovas buvo tinkamai informuotas, daryta išvada, kad jo reikalavimas atlyginti patirtas papildomas išlaidas, sandėliuojant ginčo krovinius bei nuomojant konteinerius, yra teisėtas ir pagrįstas (Sutarties 2.2.6 punktas). Žinodamas konteinerių sandėliavimo įkainius ir jau daugiau kaip prieš du mėnesius būdamas informuotas apie tai, kad turi pareigą atsiskaityti su ieškovu krovinių atgabenimo į uostą dieną, atsakovas nesielgė kaip atidus ir rūpestingas verslininkas, kad kokiomis nors priemonėmis ar veiksmais išvengtų krovinių sandėliavimo bei kitų išlaidų, už kurias jis yra atsakingas pagal Ekspedijavimo sutartį. Nurodyta, kad atsakovas neginčijo šių išlaidų dydžio. Patikslinta data, nuo kurios priteisiamos procesinės palūkanos, yra nuo 2009 m. gegužės 19 d.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Auster“ ir Ko prašo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartį panaikinti, Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 30 d. sprendimą pakeisti: iš UAB „Arijus“ UAB „Auster“ ir Ko naudai priteistiną nuostolių atlyginimo sumą padidinti iki 83 491,46 Lt (24 180,80 Eur). Procesiniame dokumente nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

Dėl vadovavimosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 21 d. nutarties išaiškinimais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, panaikindamas apeliacinės instancijos teismo nutartį ir grąžindamas šiam teismui bylą nagrinėti iš naujo, nurodė, kad nebuvo įvertinti turtiniai padariniai dėl krovinio sulaikymo sąlygos, kuri yra per griežta turtinių padarinių atžvilgiu, palyginti su ieškovui nustatyta pareiga informuoti klientą apie mokėjimo tvarkos pakeitimą, taip pat buvo suabejota, ar tinkamai atsakovas buvo informuotas apie esminių sutarties sąlygų pakeitimą. Apeliacinės instancijos teismas šiais išaiškinimais nesivadovavo, netyrė ir nevertino, ar mokėjimo tvarkos pakeitimas buvo atliktas tinkamai, ar sutartinių įsipareigojimų vykdymo sustabdymas buvo proporcingas.

Dėl savigynos priemonių aiškinimo. Taikant savigynos priemones turi būti taikomas ir CK 1.139 straipsnis. Kasacinis teismas leido suprasti, kad, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, ekspeditoriaus veiksmai sulaikant krovinį laikyti neproporcinga sankcija. Bylos medžiaga patvirtino, kad ekspeditorius ne tik neperdavė prekių, bet ir neleido jų pasiimti, todėl ieškovo veiksmai gali būti kvalifikuojami tik kaip daikto sulaikymas.

Dėl mokėjimo tvarkos pakeitimo aiškinimo. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai mokėjimo tvarkos pakeitimą aiškino kaip sutarties sąlygų keitimą, kurį ieškovas galėjo atlikti vienašališkai. Nepagrįstai buvo padaryta išvada, kad atsakovas sutiko su mokėjimo sąlygų keitimu ir kad tai jam buvo priimtina. Jeigu atsakovui ši sąlyga būtų buvusi priimtina, tai šalių ginčo net nebūtų kilę. Byloje pateikti įrodymai apie ieškovo nusiųsto tarpusavio atsiskaitymo suderinimo akto grąžinimą, įrodantys jo nesutikimą.

Dėl nuostolių atlyginimo taikymo. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl visų civilinės atsakomybės sąlygų ir nepagrįstai atsakovui neatlygino jo patirtų nuostolių. Net jeigu būtų laikoma, kad nuostoliai atsirado dėl abiejų šalių kaltės, kaip nustatyta pirmosios instancijos teismo, tokiu atveju teismas turėjo priteisti atsakovui 50 proc. priešieškiniu prašomos sumos, o ne 15 000 Lt (4344,30 Eur). Po priešieškinio pateikimo atsakovas pardavė prekes gerokai mažesnėmis kainomis ir todėl buvo nurodyta konkreti patikslinta 83 491,46 Lt (24 180,80 Eur) nuostolių suma.

Atsiliepimu į atsakovo UAB „Auster“ ir Ko kasacinį skundą ieškovas UAB „Arijus“ prašo kasacinį skundą atmesti ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartį palikti nepakeistą. Procesiniame dokumente nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

Dėl mokėjimo tvarkos pakeitimo aiškinimo. Visi užsakymai dėl krovinių ekspedijavimo ir pervežimo paslaugų ieškovo ir atsakovo buvo sudaromi atstovaujant įmonių vadybininkams, o ne vadovams. Šalių sutartiniai santykiai klostėsi nuo 2004 m. ir ieškovas per tą laiką atsakovui suteikė paslaugų už daugiau kaip 200 000 Lt (57 924 Eur). Per bendradarbiavimo laiką ne kartą kito paslaugų įkainiai, tačiau sprendimai dėl paslaugų keitimo buvo priimamai atsakovų vadybininkų. Atsakovo vadybininkai veikė kaip atsakovo atstovai, jų sudaryti sandoriai sukūrė atsakovui atitinkamas teises ir pareigas. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai ištyrė ir įvertino šalių darbuotojų įgaliojimus derinant esminius klausimus dėl mokėjimo tvarkos pakeitimo. Atsakovas patvirtino šiuo sandorius sutikdamas su ieškovo ginčo dalimi dėl 20 222,62 Lt (5856,88 Eur) skolos priteisimo. Ekspedijavimo sutarties 2.1.5 punkte įtvirtinta sąlyga, kad ekspeditoriui yra suteikiama absoliuti ir besąlygiška teisė vienašališkai nustatyti užmokesčio mokėjimo tvarką, jei klientas pažeidžia šią sutartį. Taigi atsakovui nevykdant prievolės laiku atsiskaityti už jam suteiktas paslaugas pagal ekspedijavimo sutartį, ieškovas įgijo teisę vienašališkai nustatyti užmokesčio mokėjimo tvarką. 2009 m. vasario 4 d. ieškovas informavo atsakovą raštu, kad mokėjimo atidėjimas nebus taikomas, o bus reikalaujama apmokėjimo prieš pristatant krovinius atsakovui. Atsakovas jokių prieštaravimų ar pageidavimų nutraukti susitarimą nepateikė, o užsakymai buvo toliau vykdomi.

Dėl pareigos motyvuoti teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas bylai svarbias aplinkybes, sprendė, kad būtent atsakovas nesielgė kaip atidus ir rūpestingas verslininkas, jog kokiomis nors priemonėmis išvengtų krovinių sandėliavimo bei kitų išlaidų, už kurias jis atsakingas pagal susitarimą. Teismui nenustačius ieškovo neteisėtų veiksmų, nebuvo pagrindo detaliai pasisakyti dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų, taip pat dėl atsakovo prašytų priteisti nuostolių pagrįstumo.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu, remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis. Kasacinio nagrinėjimo dalyką sudaro kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį iškelti teisės klausimai.

Dėl kasacinio teismo nutarties privalomumo

Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nepaisė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų ir nurodymų nagrinėjamoje byloje, nors CPK 362 straipsnyje nustatyta, kad kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra aukščiausios bendrosios kompetencijos teismų sistemos grandies teismas, todėl, bylą grąžinus nagrinėti pakartotinai, privalu laikytis tiek jo išaiškinimų konkrečioje byloje, tiek atsižvelgti į pagrindus ir argumentus, kuriais remiantis buvo panaikinti žemesnių instancijų teismų sprendimai ar nutartys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Saurida“ v. UAB „Satirus“, bylos Nr. 3K-3-439/2011; kt.). Kasacinis teismas, išnagrinėjęs bylą, priima nutartį, kuria įgyvendina vieną iš CPK 359 straipsnyje savo nustatytų teisių. Kasacinio teismo teises lemia kasacinio proceso prigimtis. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo ir kasacinio teismo teisės skiriasi. Taip yra todėl, kad šių teismų funkcijos skiriasi. Teismas, nagrinėjantis bylą kasacine tvarka, negali ištaisyti klaidų, padarytų žemesnės instancijos teismo, nustatant, išaiškinant ir vertinant faktines bylos aplinkybes. Nagrinėjamojoje byloje kasacinis teismas, vadovaudamasis CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 362 straipsniu, panaikino skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą perdavė apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis teismas sprendė, kad, siekiant teisingai išaiškinti ir taikyti ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, būtina dar kartą analizuoti bylos medžiagą, pakartotinai tirti ir vertinti bylos faktus. Teisėjų kolegija pažymi, kad tuo atveju, kai kasacinis teismas panaikina skundžiamą teismo sprendimą (nutartį) ir perduoda bylą žemesnės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai kasacinio teismo nutartyje paprastai gali būti nurodoma, kaip reikia aiškinti atitinkamą teisės normą, kokias faktines aplinkybes privalu aiškintis, kokius procesinius veiksmus reikia atlikti. Sutiktina su kasacinio skundo argumentu, kad pagal CPK 362 straipsnio 2 dalį kasacinio teismo nutartyje pateikti išaiškinimai yra privalomi žemesnės instancijos teismui. Teisėjų kolegija pažymi, kad tai nereiškia, jog kasacinis teismas tokiais atvejais nurodo žemesnės instancijos teismui, kaip išspręsti bylą – kaip vertinti įrodymus ar faktus, kokį įstatymą taikyti ir panašiai. Tokių nurodymų kasacinis teismas negali duoti, todėl bylos faktų, įrodymų vertinimas išlieka žemesnės instancijos teismo prerogatyva.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs šią bylą kasacine tvarka, 2014 m. kovo 21 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 3K-3-157/2014) grąžino bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka ir nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl abiejų sutarties šalių atsakomybės sprendžiant klausimus ir bendradarbiaujant dėl krovinio gabenimo ir apmokėjimo, neatsižvelgė į atsakovo teisėtus lūkesčius bei jo, kaip kontrahento, teisę apsispręsti dėl ginčo sutarties tęsimo. Apeliacinės instancijos teismas sutarties nuostatas taikė formaliai, neanalizuodamas galimų padarinių, neatsižvelgdamas į aplinkybę dėl neproporcingai sutartyje nustatytos krovinio sulaikymo galimybės, palyginti su įmonės darbuotojo pranešimu apie apmokėjimo tvarkos pakeitimą. Kasaciniame skunde keliami kasacinio teismo nurodymų tinkamo įvykdymo klausimai, kuriais teisėjų kolegija pasisako. Teisėjų kolegija, pasisakydama kasaciniame skunde keliamais klausimais, atkreipia dėmesį į proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, kooperacijos (CPK 7, 8 straipsniai) principų nustatytų reikalavimų, be kita ko, reiškiančių, kad šalys privalo sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdamos į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, laikymosi. Iš Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) išplaukiančios valstybės pozityviosios pareigos dėl asmens teisės į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką yra plėtojamos Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir Teismas) jurisprudencijoje; joje galima išskirti kategoriją bylų, kuriose konstatuoti žmogaus teisių pažeidimai dėl Konvencijos požiūriu nepagrįsto pakartotinio bylos grąžinimo nagrinėti, kaip ultima ratio instituto, taikymo (žr., pvz., Božic v. Croatia, no. 22457/02, judgment 29 June 2006, § 36, Wierciszewska v. Poland, no. 41431/98, judgment of 25 November 2003 ir kt.). Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad pasikartojantis sprendimų dėl žemesnių instancijų teismų padarytų klaidų šalinimo priėmimas viename proceso lygmenyje atskleidžia teismų sistemos institucijų nekokybišką darbą ir vertinamas neigiamai Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies prasme (žr., pvz., cituotą sprendimą Wierciszewska v. Poland). Taigi nacionaliniai apeliacinės ir kasacinės instancijos teismai, naudodamiesi jiems suteikta diskrecijos teise taikyti žemesnės instancijos teismų sprendimų ir nutarčių teisėtumo bei pagrįstumo kontrolės mechanizmus, privalo būti itin atsargūs ir atsižvelgti į Teismo jurisprudencijoje suformuluotus principus dėl proceso operatyvumo, žinoma, juos derinant su pagrindiniu proceso tikslu – tinkamai išnagrinėti bylą.

Nagrinėjamojoje byloje kasaciniame skunde pakartotinai keliami fakto klausimai, kuriuos būtina nustatyti sprendžiant, ar apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė įstatyme nustatytus sutarties aiškinimo principus kvalifikuojant ginčo santykius ir sprendžiant dėl sutartinės atsakomybės taikymo. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad kilus ginčui dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo konkrečios sutarties turinio ir jos sąlygos aiškinimas, sutartimi sulygtų šalių pareigų bei teisių nustatymas yra fakto klausimai, tačiau klausimas, ar apeliacinės instancijos teismas teisingai taikė sutarties aiškinimo principus ir taisykles, laikytinas teisės klausimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Ervin“ v. Ageratec AB, bylos Nr. 3K-3-128/2010; 2011 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Creditum Vilnius“ v. AB „Utenos melioracija“, bylos Nr. 3K-3-318/2011; 2015 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Solo House“ v. UAB „Bendras tikslas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-302/2015; kt.), dėl kurio kasacinis teismas turi pasisakyti.

Dėl Ekspedijavimo sutarties vykdymo

Šalys 2004 m. birželio 23 d. sudarė krovinių Ekspedijavimo sutartį Nr.3.2-70 su priedu, pagal kurią kasatorius, kaip klientas, pavedė, o ieškovas, kaip ekspeditorius, įsipareigojo už atlyginimą atsakovo lėšomis organizuoti atsakovo krovinių gabenimą ir atlikti kitus su gabenimo organizavimu susijusius veiksmus. Šalių sudaryta krovinių Ekspedijavimo sutartis atitinka įstatyme pateiktą šios rūšies sutarties sampratą (CK 6.824 straipsnis). Bylą nagrinėjusių teismų nustatyta, kad buvo sudaryta neterminuota krovinių Ekspedijavimo sutartis; kad sutartis yra atlygintinė; kad sutartis dėl konkrečios paslaugos, susijusios su krovinių vežimu, laikoma sudaryta nuo to momento, kai ekspeditorius patvirtina gautą užsakymą. Sutiktina su atsiliepimo į kasacinį skundą argumentu, kad byloje nėra duomenų, jog šalys sutartį ar atskirus jos punktus būtų laikiusios neteisėtais, byloje nėra duomenų dėl sutarties sąlygų ginčijimo. Šalių ginčas kilo dėl Ekspedijavimo sutarties atitinkamų punktų nuostatų aiškinimo ir tinkamo vykdymo: sutarties 2.1.5 punkto, nustatančio, kad „Ekspeditorius turi teisę vienašališkai nustatyti užmokesčio mokėjimo tvarką, jei klientas pažeidžia šią sutartį“; sutarties 3.5 punkto: „Klientas sumoka sutarties priede nurodytą užmokestį per 30 dienų nuo sąskaitos išrašymo dienos“; sutarties 3.7 punkto: „Piniginės prievolės neįvykdymas nustatytu terminu yra esminis sutarties pažeidimas“; sutarties 2.2.6 punkto: „Užsakovas įsipareigoja atlyginti papildomas ekspeditoriaus išlaidas, atsiradusias vykdant sutartį (pagal sutarties priede numatytus įkainius)“; sutarties 2.1 punkto: „Ekspeditorius turi teisę sulaikyti krovinį, jei Klientas laiku neįvykdo piniginės prievolės“. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, aiškindamas sutarties ginčo punktus, neatsižvelgė į sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas įstatyme, sutarties vykdymo praktiką ir pan. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuotos kasacinio teismo praktikoje. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Auksinis varnas” v. AB,,Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-424/2004; 2004 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Libra Vitalis“ v. UAB „Homo Faber“, bylos Nr. 3K-3-274/2004; 2010 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Ervin“ v. Ageratec AB, bylos Nr. 3K-3-128/2010; 2011 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Creditum Vilnius“ v. AB „Utenos melioracija“, bylos Nr. 3K-3-318/2011; kt.). Apeliacinės instancijos teismas bylą pakartotinai apeliacine tvarka nagrinėjo žodinio proceso tvarka. Teismas, spręsdamas dėl Ekspedijavimo sutarties nuostatų turinio ir tinkamo jų vykdymo, atsižvelgdamas į šalių nusistovėjusią sutarties vykdymo praktiką, aiškinosi sutartyje abiejų šalių susitarimu nustatytas teises ir pareigas. Teismas, spręsdamas, ar dėl apmokėjimo tvarkos pakeitimo buvo nuspręsta nepažeidžiant sutarties nuostatų šiuo klausimu, tyrė, analizavo ir vertino visus bylos duomenis, atsižvelgdamas į šalių derybas ginčo klausimu, vertino bylos duomenis dėl šalių elgesio po pranešimo apie apmokėjimo tvarkos pakeitimą, kitas faktines aplinkybes kartu su sutarties šalių atstovų, taip pat kasatoriaus įmonės vadovės, paaiškinimais, duotais apeliaciniame teisme, iš konstatuotų faktų visumos padarė išvadas dėl sutartinių įsipareigojimų tinkamo vykdymo. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su jos sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais ir pan., todėl negali būti suabsoliutinamas gramatinis (lingvistinis) atskirų sutarties nuostatų aiškinimo metodas, kuris neužtikrintų sutarties šalių teisių pusiausvyros. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą, ar vienašalis mokėjimo tvarkos pakeitimas buvo atliktas nepažeidžiant kasatoriaus teisių ir teisėtų interesų, vertino Ekspedijavimo sutarties nuostatas, pagal kurias šalys susitarė, kad ieškovas turi teisę vienašališkai nustatyti užmokesčio mokėjimo tvarką, jei klientas pažeidžia šią sutartį – Ekspedijavimo sutarties 2.1.5 punktas. Ieškovas sutarties pažeidimu įvardijo tai, kad atsakovas laiku neatsiskaitė už anksčiau suteiktas ekspedijavimo paslaugas, todėl jis buvo priverstas kreiptis į teismą dėl įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo, susidariusi skola buvo išieškota per antstolius. Pagal Ekspedijavimo sutarties 3.7 punktą piniginės prievolės neįvykdymas nustatytu terminu yra esminis sutarties pažeidimas, todėl, esant nurodytam prievolės pažeidimo pagrindui, apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad ieškovas, vienašališkai nustatydamas mokėjimo tvarką, elgėsi teisėtai, tam turėdamas sutartinį pagrindą. Ekspedijavimo sutartis yra atlygintinė, todėl reikalavimas vykdyti sutarties sąlygas dėl užmokesčio už suteiktas ekspedijavimo paslaugas sumokėjimo negali būti vertinamas kaip sankcija užsakovui.

Kasacinis teismas buvo nurodęs apeliacinės instancijos teismui išsiaiškinti, ar kasatorius apie mokėjimo tvarkos pakeitimą buvo informuotas per protingą laiką, per kurį jis galėjo pareikšti savo nuomonę dėl krovinio gabenimo, priėmimo ir sutarties vykdymo; įvertinti kasatoriaus teisėtų lūkesčių principą laiku gavus informaciją apie ekspeditoriaus ketinimą pakeisti mokėjimo tvarką, spręsti dėl krovinio gabenimo ar sutarties nutraukimo, jei jam nepalanki mokėjimo už paslaugą tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuos teisiškai reikšmingus faktus ginčo sprendimui apeliacinės instancijos teismas tyrė ir vertino. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad 2009 m. sausio 5 d. kasatorius elektroniniu paštu pateikė ieškovui užsakymus organizuoti baldų krovinio pervežimą iš Kinijos į Lietuvą krovinio gavėjui – kasatoriui šalių sudarytos Ekspedijavimo sutarties pagrindu. Ieškovas 2009 m. vasario 4 d. informavo kasatorių raštu, kad mokėjimo atidėjimas nebus taikomas; kad kasatorius dėl tokio mokėjimo sąlygų pakeitimo prieštaravimų ar pageidavimo nutraukti Ekspedijavimo sutartį nepareiškė, užsakymai buvo ir toliau vykdomi. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad, kasatoriui nepareiškus pretenzijų bei nepateikus pasiūlymų dėl mokėjimo tvarkos pakeitimo, toks mokėjimo tvarkos pakeitimas, tikėtina, buvo priimtinas. Be to, apeliacinės instancijos teismas, remdamasis bylos duomenimis ir kasatoriaus atstovės (įmonės direktorės) atitinkamais paaiškinimais, duotais apeliacinės instancijos teisme, sprendė, kad įmonės vadovei buvo žinoma apie mokėjimo tvarkos pakeitimą. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovas pateikė kasatoriui 2009 m. kovo 9 d. informaciją apie krovinio gabenimo įkainius ir kas įskaičiuota į kainą; informaciją apie konteinerių sandėliavimo įkainius bei informaciją apie tai, kad konteineriai su kroviniais Klaipėdos uoste nemokamai laikomi 14 dienų nuo iškrovimo iš laivo dienos; kroviniui atvykus į Klaipėdos uostą, kasatorius buvo papildomai informuotas apie tai, kad jam buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros dėl apmokėjimo ir kad jis prieš daugiau nei du mėnesius buvo informuotas apie pareigą sumokėti už šiuos krovinius jų atgabenimo į uostą dieną. Remiantis tuo, kas aptarta, atmestini kasacinio skundo argumentai, kad apie mokėjimo tvarkos pakeitimą kasatorius sužinojo krovinių atgabenimo į uostą dieną.

Be to, kas aptarta, kasacinis teismas buvo nurodęs apeliaciniam teismui išsiaiškinti kasatoriaus darbuotojų įgaliojimus derinant klausimus dėl apmokėjimo tvarkos. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, kasatoriaus atstovės (įmonės vadovės) paaiškinimus, sprendė, kad tikėtina, jog dėl apmokėjimo tvarkos keitimo vadybininkų susitarimai atitiko įmonės vadovų valią, nes, bylos duomenimis, jokių pretenzijų šiems asmenims po užsakymo vykdymo nebuvo pareikšta, pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog vykdydami savo pareigas pagal nurodytą Ekspedijavimo sutartį jie viršijo savo įgaliojimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog iš įmonės vadovės teismo posėdyje duotų atitinkamų paaiškinimų sprendžia, kad vadybininkai, iškilus klausimams, susijusiems su ginčo krovinių gabenimo organizavimu, kreipėsi į įmonės vadovę. Kasacinio skundo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl įmonės darbuotojų įgaliojimų, nelaikytini pagrįstais.

Teisėjų kolegija iš bylos duomenų ir apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas, aiškindamas Ekspedijavimo sutarties nuostatas ir jų vykdymo aplinkybes, vadovavosi CK 6.193 straipsnyje nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis bei sutarties vykdymo principais.

Dėl sutartinių įsipareigojimų pagal Ekspedijavimo sutartį vykdymo sustabdymo

Pirmiau nurodyta, kad šalių sudarytos Ekspedijavimo sutarties 2.1 punkte buvo nustatyta, jog ekspeditorius turi teisę sulaikyti krovinį, jei klientas laiku neįvykdo piniginės prievolės. Apeliacinės instancijos teismas konstatavęs, kad ieškovo veiksmai vykdant Ekspedijavimo sutartį ir keičiant apmokėjimo tvarką buvo teisėti, sprendė, kad ieškovas turėjo teisinį pagrindą sustabdyti sutartinių įsipareigojimų vykdymą kasatoriui pažeidžiant prievolę atsiskaityti su ieškovu pagal nustatytą mokėjimo tvarką, apie kurią kasatorius buvo tinkamai ir laiku informuotas. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas padarė neteisėtą išvadą, jog ieškovas ėmėsi teisėtų savigynos priemonių ir turėjo tam pagrindą. Atsakydama į šį kasacinio skundo argumentą teisėjų kolegija pažymi, kad savigyna – išskirtinis civilinių teisių gynimo būdas, kai asmuo dėl tikrai ar tariamai pažeistų teisių gynimo nesikreipia į teismą, bet savo nuožiūra taiko teisių gynimo priemones. Savigyna leidžiama tik Civiliniame kodekse nustatytais atvejais; taikomi savigynos būdai ir priemonės turi atitikti teisės pažeidimo pobūdį ir kiekvienu konkrečiu atveju neperžengti savigynos ribų (CK 1.139 straipsnis, 6.253 straipsnio 8 dalis). Priešpriešinių prievolių vykdymo sustabdymas – vienas įstatyme leidžiamų savigynos būdų, jo taikymo pagrindai ir sąlygos apibrėžtos CK 6.46, 6.58 straipsniuose. CK 6.46 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad skolininkas turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą, kai kreditorius nevykdo priešpriešinės pareigos, jeigu skolininko ir kreditoriaus priešpriešinės pareigos susijusios taip, kad galima pateisinti prievolės vykdymo sustabdymą. Šio savigynos būdo taikymas reglamentuojamas ir sutarčių teisės normų. CK 6.207 straipsnyje įtvirtinta sutarties šalių teisė sustabdyti sutarties vykdymą: jeigu šalys turi įvykdyti sutartį tuo pačiu metu, tai bet kuri iš jų turi teisę sustabdyti sutarties vykdymą tol, kol kita šalis nepradės jos vykdyti; kai šalys savo prievoles turi įvykdyti viena paskui kitą, tai turinti sutartį įvykdyti vėliau šalis gali sustabdyti vykdymą tol, kol kita šalis neįvykdo savo prievolių; šalys šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta teise turi naudotis sąžiningai. CK 6.208 straipsnio dalyje nustatyta galimybė taikyti savigyną, kai sutartis įvykdoma netinkamai: šalis gali sustabdyti savo prievolių vykdymą tol, kol kita šalis pašalina įvykdymo trūkumus, bei reikalauti atlyginti nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos gretutinių teisių asociacija v. UAB „Liuks“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-152/2014; kt.). Teisėjų kolegija pažymi, kad iš apeliacinės instancijos teismo nutarties argumentų visumos spręstina, jog teismas ieškovo veiksmus dėl prievolės – ekspedijavimo paslaugų vykdymo sustabdymo – laikė proporcingais kasatoriaus veiksmams vengiant apmokėjimo pagal Ekspedijavimo sutarties nuostatas. Teisėjų kolegija laiko pagrįstomis apeliacinės instancijos teismo išvadas, kad ieškovas pasinaudojo teise sustabdyti prievolės – ekspedijavimo paslaugų – vykdymą, o ne sulaikyti krovinį. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad, remiantis bylos įrodymais, nėra pagrindo spręsti, kad kasatoriaus galimybės atsiimti krovinius iš Klaipėdos uosto buvo apribotos ar kad ieškovas savo veiksmais būtų ribojęs šias galimybes. Pirmiau minėta, kad, bylos duomenimis, ieškovas 2009 m. kovo 9 d. pateikė informaciją apie krovinių gabenimo įkainius, taip pat kas yra įskaičiuota į kainą, be kita ko, nurodė krovos darbus Klaipėdos uoste; dokumentus (BDK, CMR, tranzitinė deklaracija); konteinerio pervežimą iš Klaipėdos į Kauną; tuščio konteinerio grąžinimą atgal į uostą. Teisėjų kolegija laiko pagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad nurodyta krovinių gabenimo organizavimo paslaugų struktūra patvirtina, jog, atgabenęs krovinius į Klaipėdos uostą, tačiau jų nepristatęs į paskirties vietą Kaune, ieškovas pasinaudojo ne daikto sulaikymo teise, bet sustabdė prievolių pagal Ekspedijavimo sutartį vykdymą, informuodamas atsakovą apie tai, kad jei negaus apmokėjimo, neatgabens krovinio „iki durų“, t. y. į krovinio pristatymo vietą Kaune (CK 6.813 straipsnis.). Apeliacinės instancijos teismas, be to, kas minėta, spręsdamas dėl ieškovo veiksmų teisėtumo, pažymėjo tai, kad byloje nėra duomenų, jog kasatorius būtų trukdęs paimti krovinius ar organizuoti jų nuvežimą į Kauną pačiam kasatoriui, kad kasatorius būtų kreipęsis į jo nurodomą pirkėją dėl išankstinio prekių (ginčo krovinių) apmokėjimo ir pan. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad kasatorius elgėsi pasyviai, nesiėmė jokių priemonių, kad vykdyti sutartį nebūtų sunkiau, nurodė, kad nei krovinių atgabenimo į uostą dieną, kai buvo pateiktos sąskaitos faktūros apmokėti, nei per 30 dienų nuo jų pateikimo už suteiktas ekspedijavimo paslaugas jis neatsiskaitė ir tokio savo neveikimo nepagrindė konkrečiomis pateisinančiomis priežastimis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šiais argumentais. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas – CK 6.38, 6.200 straipsniai – įpareigoja kiekvieną sutarties šalį ne tik sąžiningai, tinkamai vykdyti savo prievoles, bet ir atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau, bendradarbiauti su kita šalimi. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad pareigą bendradarbiauti ir savo teises įgyvendinti sąžiningai turi abi sutarties šalys, todėl jos abi turi veikti aktyviai ir atlikti protingumo kriterijų atitinkančius veiksmus, esančius tinkamo šalių bendradarbiavimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal AB „Citadele“ banko pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-189/2012; kt.). Teisėjų kolegija, bylos duomenimis, neturi pagrindo nesutikti su apeliacinės instancijos teismo nutarties argumentais, iš kurių spręstina, kad kasatorius šių nuostatų nesilaikė.

Dėl sutartinės atsakomybės taikymo

Pagal Ekspedijavimo sutarties 2.2.6 punktą, atsakovas įsipareigojo atlyginti papildomas ekspeditoriaus išlaidas, atsiradusias vykdant sutartį (pagal sutarties priede numatytus įkainius). Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas atlyginti papildomas išlaidas sandėliuojant ginčo krovinius ir nuomojant konteinerius yra teisėtas ir pagrįstas. Sutiktina su atsiliepimo į kasacinį skundą argumentais, kad ieškovas, vykdydamas kasatoriaus užsakymus pagal Ekspedijavimo sutartį, užsakė reikalingas krovinių (baldų) pervežimo ir pervežimo organizavimo paslaugas, krovinius faktiškai pervežė tarptautinė konteinerių pervežimų jūrų keliais bendrovė, o kasatorius vengia atsiskaityti už suteiktas paslaugas, nors 20 222,62 Lt (5856,88 Eur) skolos už krovinių ekspedijavimo paslaugas neginčija, ginčas yra kilęs dėl 18 903,53 Lt (5474,84 Eur) nuostolių sumokėjimo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, kad kasatorius nesielgė kaip atidus ir rūpestingas verslininkas, jog kokiomis nors priemonėmis ar veiksmais išvengtų krovinio sandėliavimo bei kitų išlaidų, už kurias jis yra atsakingas pagal Ekspedijavimo sutartį. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ieškovas patyrė nuostolius kasatoriui tinkamai nevykdant Ekspedijavimo sutarties, todėl kasatorius turi pareigą juos atlyginti (Ekspedijavimo sutarties 2.2.6 punktas, CK 6.256 straipsnio 1, 2 dalys). Apeliacinės instancijos teismas kasatoriaus priešieškinio dėl nuostolių atlyginimo netenkino, nenustatęs ieškovo neteisėtų veiksmų vykdant Ekspedijavimo sutartį. Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už netinkamą sutartinės prievolės vykdymą (CK 6.256 straipsnio 2 dalis).

Dėl pareigos motyvuoti teismo sprendimą

CPK 331 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje glausta forma turi būti išdėstytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, taip pat įstatymai ir kiti teisės aktai bei teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi darydamas išvadas. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl visų ieškovo civilinės atsakomybės sąlygų ir nepagrįstai atsakovui neatlygino jo patirtus nuostolius ir tuo pažeidė teismo pareigą motyvuoti teismo sprendimą (CPK 331 straipsnio 4 dalis). Įvertinant šį kasacinio skundo argumentą, svarbi yra tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika dėl pareigos motyvuoti teismo sprendimą.

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, judgement of 27 September 2001, par. 30). Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. Š. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-296/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vakarų krova“ v. UAB „Litforina“ bylos Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui. Vertinant, ar apeliacinio skundo motyvai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

Atsižvelgiant į teismo sprendimo motyvavimui keliamus reikalavimus ir jų aptartą aiškinimo praktiką, pirmiau nurodytas kasacinio skundo argumentas nelaikytinas pagrįstu. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai pagrindė, kodėl kasatoriaus priešieškinis dėl nuostolių atlyginimo negali būti tenkinamas nesant civilinės atsakomybės sąlygos – ieškovo neteisėtų veiksmų. Šie argumentai savaime yra pakankami tam, kad kasatoriaus priešieškinis būtų atmestas, nes nesant nustatytų neteisėtų veiksmų, kitų civilinės atsakomybės sąlygų nustatymas nekeičia civilinės atsakomybės taikymo galimybės, t. y. vis tiek nėra pagrindo priteisti nuostolių atlyginimą. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje absoliučiu teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą laikomas visiškas teismo sprendimo (nutarties) motyvų nebuvimas. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažįstamas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (CPK 328 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Lietuvių katalikų mokytojų sąjunga ir kt., bylos Nr. 3K-7-38/2008; 2012 m. gegužės 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. B. v. SIA Bodybalt, bylos Nr. 3K-3-213/2012; kt.). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas atsakė į esminius apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, savo išvadas pagrindė byloje pateiktais ir ištirtais įrodymais bei kasacinio teismo praktikos nuostatomis. Ta aplinkybė, kad apskųsto apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo motyvai yra glausti ir ne visiškai išsamūs, teisėjų kolegijos vertinimu, nenulėmė neteisto procesinio sprendimo priėmimo. Dėl to teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su kasacinio skundo argumentais, kad apeliacinės instancijos teisme buvo pažeistos procesinių sprendimų motyvavimo taisyklės.

Kiti kasacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir neturi įtakos priimtų teismų sprendimų teisėtumui, todėl teisėjų kolegija jų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako, nes tai nesudaro teisinio pagrindo peržiūrėti apskųstus teismų sprendimus kasacine tvarka.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal kasacinį skundą teisės taikymo aspektu, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo kasacine tvarka pakeisti ar panaikinti apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis), todėl ji paliktina nepakeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, sudaro 8,37 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atmetus kasacinį skundą, ši suma priteistina valstybei iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis).

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Ieškovas pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad už atsiliepimą į kasacinį skundą sumokėjo 1179,64 Eur, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nurodyta suma viršija teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalų 8.14 punkte nustatytą dydį. Vadovaudamasi CPK 98 straipsnio 2 dalimi bei atsižvelgdama į bylos sudėtingumą, teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovo prašomi užmokesčio dydžiai mažintini ir jam už advokato suteiktas teisines paslaugas kasaciniame teisme iš kasatoriaus priteistina 600 Eur.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Palikti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartį nepakeistą.

Priteisti iš UAB „Auster“ ir Ko (j. a. k. 235313220) 600 (šešis šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų UAB „Arijus“ (j. a. k. 133336251) naudai.

Priteisti valstybei iš UAB „Auster“ ir Ko (j. a. k. 235313220) 8,37 Eur (aštuonis Eur ir 37 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Nutarties kopiją siųsti antstoliui M. L.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Birutė Janavičiūtė

Janina Januškienė

Antanas Simniškis