Civilinė byla Nr. 3K-3-460/2013
Teisminio proceso Nr. 2-01-3-17989-2011-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 42.9; 42.11.5; 50.11.4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. spalio 2 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės (kolegijos pirmininkė), Birutės Janavičiūtės ir Algio Norkūno (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. B. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 14 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinį atsakovui V. B. dėl iškeldinimo iš tarnybinės gyvenamosios patalpos.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl šalių teisinių santykių kvalifikavimo ir materialiosios teisės normų, reglamentuojančių garantijas, iškeldinant iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų, aiškinimo ir taikymo.
Pagal ieškovo ir atsakovo 1997 m. lapkričio 27 d. sudarytą tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį atsakovui, tuo metu ėjusiam Vilniaus miesto VPK tardymo valdybos viršininko pavaduotojo pareigas, jo darbo laikotarpiu suteiktas tarnybinis butas, esantis (duomenys neskelbtini). 2010 m. kovo 4 d. įsakymu Nr.10-TE-113 atsakovas nuo 2010 m. kovo 14 d. atleistas iš vidaus tarnybos, kurioje dirbo trisdešimt vienerius metus, nes po reorganizavimo buvo panaikinta atsakovo pareigybė, o kitų jam pasiūlytų pareigų atsakovas eiti nesutiko. Atsakovas du kartus įspėtas, kad išsikeltų iš nuomojamų tarnybinių gyvenamųjų patalpų pasibaigus tarnybos santykiams.
Ieškovas, remdamasis CK 6.620 straipsniu, kreipėsi į teismą prašydamas iškeldinti atsakovą iš tarnybinio buto; nurodė, kad sudarant tarnybinių gyvenamųjų patalpų sutartį galiojo Butų kodeksas ir 1964 m. CK 360–363 straipsnių nuostatos, kurios neteko galios priėmus naują, t.y. 2000 m., Civilinį kodeksą (toliau – CK). Nors šalių teisiniai santykiai atsirado iki įsigaliojant CK, atsakovą atleidus iš pareigų galiojant šiam kodeksui, nauji teisiniai santykiai turi būti sprendžiami pagal galiojančias teisės normas, t. y. CK 6.620 straipsnį, Vidaus tarnybos statuto 47 straipsnio 3 dalį.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismas 2012 m. kovo 27 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, pateiktu 2002 m. sausio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje T. J. V. v. Kauno miesto valdyba ir kt., bylos Nr. 3K-3-18/2002, kad teisės normų kaita negali turėti įtakos toms teisėms ir pareigoms, kurios atsirado iki šių aktų įsigaliojimo, sprendė, kad turi būti ginamos atsakovo teisės, įgytos netekusio galios teisės akto pagrindu.
Remdamasis tarnybinio buto suteikimo atsakovui metu galiojusio Butų kodekso 105 straipsnio 1 dalies 6 punktu, pagal kurį, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų negalėjo būti iškeldinami asmenys, ne mažiau kaip dešimt metų išdirbę įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, kurios suteikė jiems tarnybinę gyvenamąją patalpą, nustatęs, kad iki 1998 m. liepos 1 d. (nuo šios datos neteko galios Butų kodeksas) atsakovas buvo išdirbęs pas ieškovą septyniolika metų, konstatavo, kad atsakovas, įgijo teisę būti iškeldintas iš tarnybinės gyvenamosios patalpos tik suteikiant jam kitą gyvenamąją patalpą.
Konstatavęs, kad atsakovas įgijo civilines teises ir pareigas pagal Butų kodekso 105 straipsnio 6 dalį, teismas nurodė, jog šios teisės ir pareigos savaime neišnyksta ir gali būti įgyvendinamos net ir tuo atveju, kai teisės aktas vėlesniu teisės aktu yra pripažįstamas netekusiu galios, jeigu pastarajame nėra specialiai nurodyta, kad įgytos civilinės teisės ir pareigos išnyksta nuo naujojo teisės akto įsigaliojimo.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2013 m. sausio 14 d. sprendimu panaikino Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. kovo 27 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį patenkino: nusprendė iškeldinti atsakovą iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos.
Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas; nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo iškeldinimo atveju taikytina iki 1998 m. liepos 1 d. galiojusio Butų kodekso 105 straipsnio 6 punkte nustatyta garantija, pagal kurią iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, negalėjo būti iškeldinami asmenys, ne mažiau kaip dešimt metų išdirbę įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, kurios suteikė jiems tarnybinę gyvenamąją patalpą. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties sudarymo metu turėjo teisę pasinaudoti nurodyta įstatymo garantija, nes tuo metu vidaus tarnyboje jis buvo išdirbęs septyniolika metų. Tačiau teisėjų kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties 7 punktą, pagal kurį šalys susitarė, jog sutartis gali būti nutraukta nuomotojo (ieškovo) reikalavimu, jeigu nuomininkas yra nutraukęs darbo santykius su įmone, įstaiga, organizacija. Tokiu atveju nuomininkas ir visi kartu su juo gyvenantys asmenys iš suteiktų tarnybinių patalpų iškeldinami įstatymų nustatyta tvarka. Tokia sutarties nuostata iš esmės atitiko tuo metu galiojusio 1964 m. CK 362 straipsnio nuostatą.
Atsižvelgusi į tai, kad atsakovas 2010 m. kovo 1 d. pateikė tarnybinį prašymą atleisti jį iš vidaus tarnybos, esant Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytam pagrindui, t. y. panaikinus pareigybę dėl vidaus reikalų įstaigos ar jos struktūrinio padalinio likvidavimo, reorganizavimo ar dėl tarnybos organizavimo pakeitimų ir nesutinkant eiti jam pasiūlytų pareigų, teisėjų kolegija konstatavo, jog, atsakovui išreiškus valią būti atleistam iš vidaus tarnybos, ieškovas įgijo teisę pareikšti jam reikalavimą išsikelti iš suteiktų tarnybinių gyvenamųjų patalpų. Butų kodekso 105 straipsnio 6 punkte įtvirtinta garantija netaikytina, nes jos buvo atsisakyta tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties 7 punktu.
Teisėjų kolegija, remdamasi 2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią, esant civiliniams teisiniams santykiams, atsiradusiems iki naujojo CK įsigaliojimo, naujasis CK taikomas toms teisėms ir pareigoms bei teisinėms situacijoms, kurios atsiranda jam įsigaliojus, taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios nors ir atsirado iki šio kodekso įsigaliojimo, tačiau įgyvendinamos jam galiojant, nurodė, kad ieškovo ir atsakovo ginčo atveju taikytinas tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties 7 punktas ir CK 6.620 straipsnis.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 14 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. kovo 27 d. sprendimą.
Kasacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
Dėl teisės normų negaliojimo atgaline tvarka ir teisėtų lūkesčių
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad civilinės teisės ir pareigos, atsiradusios galiojant ankstesniam teisės aktui, savaime neišnyksta, jos gali būti įgyvendinamos net ir tuo atveju, kai šis aktas yra panaikinamas vėlesniu teisės aktu, jeigu pastarajame nėra specialiai nurodyta, kad minėtos teisės ir pareigos išnyko nuo naujo teisės akto įsigaliojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Radviliškio miškų urėdija v. R. K., V. K. (V. K.), bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDIvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-102/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-102/2006">3K-3-102/2006</a>). 2000 m. CK šeštosios knygos XXXI skyriaus trečiojo skirsnio normos nagrinėjimo ginčo atveju netaikytinos, nes civiliniai teisiniai santykiai, iš kurių kildinama atsakovo teisinė apsauga, atsirado iki šio kodekso įsigaliojimo. Teisių į ginčo patalpas ir teisinių garantijų apimtis nustatytina vadovaujantis teisės aktais, galiojusiais ginčo teisinių santykių atsiradimo metu, t. y. 1997 metais, bei garantijos į gyvenamąsias patalpas įgijimo metu. Atsakovo įgyta teisinė apsauga – nebūti iškeldintam iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, vėlesniais įstatymais nebuvo panaikinta.
Dėl tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties
Apeliacinės instancijos teismas pažeidė materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos.
Sprendime teismas nepagrįstai nurodė, kad pagal 1997 m. lapkričio 27 d. tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties 7 punktą buvo atsisakyta Butų kodekso 105 straipsnio 6 punkte įtvirtintos garantijos. Butų kodeksas 1997 m. lapkričio 27 d. tipinės nuomos sutarties sudarymo metu de facto galiojo (nuo 1983 m. kovo 3 d. iki 1998 m. liepos 1 d.), todėl jo nuostatos nagrinėjamiems santykiams taikytinos nepaisant to, nurodytos jos šalių sutartyje ar ne. Pagal Butų kodekso 105 straipsnį atsakovas įgijo teisę naudotis gyvenamąja patalpa šios teisės nebesiejant su tarnybos santykiais ir turėjo pagrindą tikėtis, kad įgyta teisė, patalpomis naudojantis nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, neišnyks, nebus panaikinta.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad jeigu tarnybinių patalpų nuomos teisinių santykių dalyviai pakeitė nuomos sutartį ar sudarė naują sutartį ir jose susitarė nuomos sutarties nutraukimui ir nuomininko iškeldinimo teisiniams padariniams taikyti 2000 m. CK normas, tai šalių ginčui ir taikytinos šios nuostatos ir jose nustatytos garantijos iškeldinamiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Neringos savivaldybė v. M. V., bylos Nr. 3K-3-497/2010). Pasikeitus tarnybinių patalpų nuomos teisiniam reglamentavimui, tarnybinės patalpos nuomos santykiai modifikuoti nebuvo, 1997 m. lapkričio 27 d. tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis be pakeitimų galiojo iki ieškovo reikalavimo ją nutraukti ir iškeldinti atsakovą pareiškimo, todėl atsakovas įgijo teisę būti iškeldintas tik suteikiant jam kitą gyvenamąją patalpą pagal Butų kodekso 105 straipsnio 1 dalies 6 punktą.
Dėl asmens teisės į kitą gyvenamąją patalpą, iškeldinant iš tarnybinės gyvenamosios patalpos
Apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnį), padarė neteisingą išvadą ir nepagrįstai netaikė Butų kodekso normų.
Apeliacinės instancijos teismas sprendime tik nurodė, kad Butų kodekso 105 straipsnio 6 punkte įtvirtinta garantija netaikytina, nes jos buvo atsisakyta tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos 7 punktu, tačiau neanalizavo ir nevertino esminių aplinkybių bei įrodymų, pateiktų atsakovo atsiliepime į ieškinį bei apeliacinį skundą, taip pažeidė CPK 185 straipsnio 1 dalį. Teismas nesivadovavo Butų kodekso, Butų privatizavimo įstatymo, kitų teisės aktų nuostatomis, kurios svarbios sprendžiant klausimą, ar atsakovo iškeldinimas atitinka įstatymą. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų, kad tais atvejais, kai asmuo keldinamas iš be teisinio pagrindo naudojamų tarnybinių gyvenamųjų patalpų, kita patalpa jam gali būti nesuteikiama, jeigu asmuo jau pasinaudojo teise apsirūpinti gyvenamuoju plotu lengvatine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nacionalinė M. K. Čiurlionio menų gimnazija v. O. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-584/2004; 2009 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos rašytojų sąjunga v. V. V., R. V., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03MS8yMDA5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-71/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-71/2009">3K-3-71/2009</a>). Asmenys, gyvenę tarnybiniuose butuose, buvo priskiriami prie asmenų, kurių teisė apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis nebuvo įgyvendinta, todėl jie buvo įtraukiami į sąrašą asmenų komunaliniams butams gauti. Asmuo, pasinaudojęs vienu iš apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis būdų, buvo laikomas įgyvendinusiu valstybės suteikiamą garantiją apsirūpinti gyvenamuoju plotu ir pakartotinai tokia garantija nebuvo suteikiama. Atsakovas neturėjo galimybės apsigyventi kitame bute, nes nuo 1997 m. lapkričio 27 d. be pakeitimų buvo tęsiami tarnybinio buto nuomos santykiai. Tarnybos metu atsakovui nebuvo suteiktas žemės sklypas, jis nebuvo priimtas į gyvenamųjų namų statybos kooperatyvus. Kadangi atsakovas neįgijo minimalius reikalavimus atitinkančio gyvenamojo ploto, tai laikytina, jog jis neprarado teisinės apsaugos (iškeldinimo atveju gauti kitą gyvenamąją patalpą). Teismas šio, t. y. teisinės apsaugos išsaugojimo nepasinaudojus valstybės nustatytomis lengvatomis, klausimo neišsprendė.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. vasario 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Lietuvos rašytojų sąjunga v. V. V., R. V., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03MS8yMDA5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-71/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-71/2009">3K-3-71/2009</a>, nurodė, kad nors ieškovo ir atsakovo teisiniams santykiams dėl iškeldinimo iš tarnybinio buto taikytinos CK 6.620–621 straipsnių nuostatos, o pagal 6.620 straipsnį asmenys gali būti iškeldinti iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos, tačiau asmuo, išdirbęs pas ieškovą daugiau nei dešimt metų, pagal tuo metu galiojusio Butų kodekso 105 straipsnio 6 punktą, įgijo teisę būti iškeldintas iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų, suteikiant jam kitą gyvenamąją patalpą.
Dėl ginčo santykiams taikytinų teisės normų
Pirmosios instancijos teismas, taikydamas tarnybinių patalpų suteikimo metu galiojusius teisės aktus, pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausias Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2002 m. sausio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje T. J. V. v. Kauno miesto valdyba ir kt., bylos Nr. 3K-3-18/2002, suformuota praktika. Vėlesnis teisinio reglamentavimo pakeitimas negali turėti įtakos asmens įgytoms teisėms, jeigu priešingai nenurodyta teisinio reglamentavimo pakeitimą lemiančiame akte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus universiteto Eksperimentinės ir klinikinės medicinos institutas v. P. P., I. P., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OTIvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-492/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-492/2007">3K-3-492/2007</a>). Taigi, sprendžiant ginčą dėl iškeldinimo ir tarnybinių gyvenamųjų patalpų, taikytinas Butų kodeksas, nepaisant to, kad ieškinys teismui paduotas šiam teisės aktui nebegaliojant. Priešinga išvada prieštarautų suformuotai teismų praktikai bei bendriesiems teisėms principams.
Tarnybos santykius su ieškovu nutraukus 2010 m. kovo 14 d. atsakovo teisės, įgytos pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, garantijos bei lūkesčiai turi būti ginami, taikant Butų kodekso 96 ir 105 straipsnius.
Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 14 d. sprendimą ir nurodo tokius esminius nesutikimo su atsakovo kasaciniu skundu argumentus:
Dėl teisės principo lex retro non agit taikymo ir teisėtų lūkesčių
Šalių ginčo teisinė situacija susidarė galiojant 2000 m. CK. Be to, nagrinėjamoje byloje sprendžiami klausimai dėl teisių ir pareigų, atsiradusių iki CK įsigaliojimo, tačiau įgyvendinamų jam įsigaliojus. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai ginčo santykiams spręsti taikė 2000 m. CK nuostatas. Šių teisės normų taikymas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. sausio 11 d., 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimams, 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimui, kuriuose konstatuota, kad įstatymai taikomi tiems faktams ir padariniams, kurie atsiranda po šių įstatymų įsigaliojimo, taip pat atitinka 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalis.
Teisėtų lūkesčių principo įgyvendinimas galimas tik nepažeidžiant teisingumo principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nacionalinė M. K. Čiurlionio menų gimnazija v. O. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-584/2004). Vadovaujantis teisingumo principu, būtina atsižvelgti į tai, jog Butų kodekso normos akivaizdžiai neatitiko tuometės pasikeitusios Lietuvos Respublikos ekonominės ir teisinės situacijos.
Atsakovas 1997 m. lapkričio 27 d. pasirašė Tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kurios sąlygos, vadovaujantis CK 6.189 straipsnio 1 dalimi, jam tapo privalomos ir turi būti vykdomos. Pagal šią sutartį (1 ir 7 punktus) bei Vidaus tarnybos statuto 47 straipsnio 3 dalį, atsakovo tarnybos santykių su ieškovu nutrūkimas (kartu ir pareigūno statuso netekimas) 2010 m. kovo 14 d. laikytinas juridiniu faktu, kuris yra nuomininko pareigos išsikelti iš jam suteiktos gyvenamosios patalpos pagrindas.
Dėl tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos santykių teisinio reglamentavimo
Kvalifikuojant tarnybinės gyvenamosios patalpos naudojimosi santykius turi būti remiamasi tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties sudarymo metu galiojusiais įstatymais, kurių pagrindu susiformavo ginčo santykiai. Butų kodeksas 1997 m. lapkričio 27 d. tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties sudarymo metu de facto jau neveikė, nes nebeegzistavo speciali sutarties įforminimo tvarka – Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto išduodamas specialus orderis. Atsakovas nepateikė įrodymų apie nuomos įforminimą orderiu, todėl Butų kodeksas netaikytinas.
Dėl ieškovo reikalavimo iškeldinti atsakovą, nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos, turi būti sprendžiama įvertinus tai, ar jis pasinaudojo arba galėjo pasinaudoti teise apsirūpinti gyvenamuoju plotu pagal Butų privatizavimo įstatymą.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu, kartu kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų faktinių bylos aplinkybių. Nagrinėjant bylą kasacine tvarka, fakto klausimai analizuojami tiek, kiek reikalinga nustatyti, ar apeliacinės instancijos teismas teisingai kvalifikavo šalių teisinius santykius, ar tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias asmens garantijas iškeldinant jį iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų.
Dėl ginčo teisinių santykių kvalifikavimo
Iš bylos medžiagos matyti, kad tarnybinių gyvenamųjų patalpų sutartis sudaryta 1997 m. lapkričio 27 d. Šios sutarties sudarymo metu galiojo ne tik 1983 m. Butų kodeksas, kuriuo remiasi kasatorius, bet ir 1964 m. CK bei 1992 m. Gyventojų aprūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymas, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 29 d. nutarimas Nr. 495 „Dėl tarnybinių gyvenamųjų patalpų“. Šiuose teisės aktuose nustatyta skirtinga tarnybinės gyvenamosios patalpos skyrimo tvarka.
Pagal Butų kodekso 103 straipsnio 2 ir 3 dalis sprendimą suteikti tarnybinę gyvenamąją patalpą turėjo teisę priimti atitinkami subjektai, tarp jų savo žinioje tarnybines gyvenamąsias patalpas turinčios įmonės, įstaigos, organizacijos administracija, o pagal priimtą sprendimą tarnybinė gyvenamoji patalpa buvo suteikiama naudotis pagal orderį, kurį išduodavo rajono, miesto rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas. Taigi tam, kad pagal Butų kodeksą atsirastų tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos santykiai, privalėjo būti visos šios įstatyme nustatytos sąlygos: specialus nuomos sutarties objektas – patalpos, turinčios tarnybinių gyvenamųjų patalpų statusą; specifinės sutarties šalys – darbovietė (įstaiga, organizacija) ir darbuotojas; speciali sutarties įforminimo tvarka – rajono (miesto) Darbo žmonių deputatų (Liaudies deputatų) tarybos vykdomojo komiteto sprendimu priskiriant patalpas tarnybinių gyvenamųjų patalpų fondui ir suteikiant jas nuomininkui pagal vykdomojo komiteto išduodamą specialų orderį, t. y. nebuvo įstatyme nustatyto reikalavimo sudaryti rašytinę tarnybinių gyvenamųjų patalpų sutartį kaip atskirą dokumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus universiteto Eksperimentinės ir klinikinės medicinos institutas v. P. P., I. P., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OTIvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-492/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-492/2007">3K-3-492/2007</a>). Siekiant įgyvendinti 1983 m. Butų kodeksą buvo priimti, be kita ko, Gyvenamųjų patalpų suteikimo nuostatai, Tarnybinių gyvenamųjų patalpų suteikimo ir naudojimosi jomis instrukcija, tačiau ji buvo panaikinta Vyriausybės 1991 m. lapkričio 29 d. nutarimu Nr. 495 „Dėl tarnybinių gyvenamųjų patalpų“. Šiuo nutarimu patvirtintose Tarnybinių gyvenamųjų patalpų suteikimo, apskaitos ir naudojimo taisyklėse (13.9 punkte) buvo įtvirtinta, kad negali būti iškeldinti iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, asmenys, kurie ne mažiau kaip dešimt metų dirbo toje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, suteikusioje jiems tarnybines patalpas. Ši nuostata atitiko Butų kodekso 105 straipsnio 6 punktą. Tačiau tokia šių Taisyklių redakcija galiojo tik iki 1994 m. vasario 21 d. Nuo 1994 m. vasario 22 d. įsigaliojusioje redakcijoje tokios garantijos nebeliko ir tarnybinių gyvenamųjų patalpų sutarties sudarymo metu (1997 m. lapkričio 27 d.) ji nebegaliojo.
1992 m. Gyventojų aprūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2000 m. birželio 19 d.) 22 straipsnyje buvo nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sudarymo tvarką ir su jos vykdymu susijusius klausimus reguliuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Priėmus Gyventojų aprūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą, 1992 m. buvo pakeistos ir papildytos 1964 m. CK normos, reglamentuojančios gyvenamosios patalpos nuomą. Pagal 1964 m. CK 30 skirsnio 318 straipsnį šiame skirsnyje reglamentuojama gyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių, pagrįstų Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymu, sudarymo, vykdymo ir pasibaigimo tvarka, kai šios patalpos priklauso: 1) fiziniams asmenims; 2) gyvenamųjų namų, statybos ar eksploatavimo bendrijoms; 3) savivaldybėms; 4) įmonėms ir organizacijoms. Tarnybinių gyvenamųjų patalpų suteikimo ir naudojimo, iškeldinimo iš jų klausimus reglamentavo 1964 m. CK 30 skirsnio 360–363 straipsniai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 29 d. nutarimu Nr. 495 „Dėl tarnybinių gyvenamųjų patalpų“ (redakcija, galiojusi nuo 1997 m. gegužės 31 d.; toliau – Vyriausybės nutarimas Nr. 495) patvirtintas darbuotojų, kuriems gali būti suteiktos tarnybinės gyvenamosios patalpos, pareigų ir kategorijų sąrašas (toliau – Sąrašas) bei Tarnybinių gyvenamųjų patalpų suteikimo, apskaitos ir naudojimo taisyklės (toliau – Taisyklės). Pagal Sąrašo 1 punktą tarnybinės gyvenamosios patalpos galėjo būti suteiktos vyriausiųjų policijos komisariatų vadovams ir jų pavaduotojams. Taisyklėse detaliau reglamentuotas tarnybinių patalpų suteikimas. Pagal Taisyklių 5 punktą, remiantis sprendimu suteikti tarnybinę gyvenamąją patalpą, kurį priima atitinkamas subjektas (savivaldybės valdymo organas, įmonės ar organizacijos vadovas, bendrijos narių visuotinis ar įgaliotinių susirinkimas), sudaroma tarnybinės gyvenamosios patalpos sutartis. Tipinė sutarties forma pateikta Taisyklių 1 priede (toliau – Tipinė sutartis). Taisyklių 11 punkte nurodyti subjektai, kurie galėjo būti iškeldinti iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų tik suteikiant jiems kitą gyvenamąją patalpą, bet taikant CK 363 straipsnį. Taigi iškeldinimo klausimas pagal Taisyklių nuostatas buvo reglamentuojamas CK, bet ne Butų kodekso.
Palyginus šalių 1997 m. lapkričio 27 d. sudarytą tarnybinių gyvenamųjų patalpų sutartį ir Tipinę sutartį, matyti, kad jos yra labai panašios. Tarnybinių gyvenamųjų patalpų sutarties preambulėje nurodyta, kad tarnybinės patalpos kasatoriui suteikiamos VPK 1997 m. rugsėjo 25 d. įsakymo Nr. 101 pagrindu. Bylą nagrinėję teismai nenustatė, o kasatorius neįrodinėjo, kad tarnybinės gyvenamosios patalpos jam buvo suteiktos pagal Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto išduotą orderį. Byloje teismų nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad tarnybinės patalpos kasatoriui buvo suteiktos pagal 1964 m. CK, Gyventojų aprūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą ir Vyriausybės nutarimą Nr. 495, taigi šalių teisiniai santykiai kvalifikuojami būtent pagal šių teisės aktų nuostatas.
Dėl garantijas iškeldinant iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad civilinius teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai paprastai negalioja atgaline data, t. y. jie negalioja tiems juridiniams faktams ir šių faktų padariniams, kurie atsirado iki naujų teisės aktų įsigaliojimo. Civilinės teisės ir pareigos, atsiradusios galiojant ankstesniam aktui, savaime neišnyksta, jos gali būti įgyvendinamos net ir tuo atveju, kai šis aktas yra panaikinamas vėlesniu teisės aktu, jeigu pastarajame nėra specialiai nurodyta, kad minėtos teisės ir pareigos išnyko nuo naujojo teisės akto įsigaliojimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nacionalinė M.K. Čiurliono menų mokykla v. O. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-1187/2003). Kasatorius prašo patenkinti reiškiamus reikalavimus, remdamasis šia bendro pobūdžio taisykle. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmiau nurodyta taisyklė gali būti taikoma tik nustačius garantijos įgijimo faktą.
Kasatoriaus argumentas, kad, nutraukus tarnybos santykius su ieškovu, kasatoriaus teisės, įgytos pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, garantijos bei lūkesčiai turi būti ginami, taikant Butų kodekso 96 ir 105 straipsnius, atmestinas kaip nepagrįstas. Butų kodekso 105 straipsnio 6 punkte nustatyta, kad nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų negali būti iškeldinti asmenys, ne mažiau kaip dešimt metų išdirbę įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, kurios suteikė jiems tarnybinę gyvenamąją patalpą. Nagrinėjant bylą, kasatorius įrodinėjo esant būtent šį garantijos įgijimo pagrindą. Teisėjų kolegija pažymi, kad Butų kodekso 105 straipsnio 6 punkte įtvirtinta garantija galėtų būti taikoma tik tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad kasatoriui tarnybinės gyvenamosios patalpos buvo suteiktos Butų kodekse nustatytais pagrindais ir tvarka. Nustačius, kad tarnybinės gyvenamosios patalpos kasatoriui suteiktos ne pagal Butų kodekso nuostatas, o taikant 1964 m. CK 30 skyriaus, Gyventojų aprūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo ir Vyriausybės nutarimo Nr. 495 nuostatas, Butų kodekse nustatytos garantijos negali būti taikomos, nes to nenumato nė vienas iš išvardytų teisės aktų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatorius neįgijo garantijos pagal Butų kodekso 105 straipsnio 6 punktą, o neįgyta garantija negali būti ginama. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai netaikė Butų kodekso nuostatų.
1997 m. lapkričio 27 d. tarnybinių gyvenamųjų patalpų sutarties 1 punkte nurodyta, kad tarnybinės gyvenamosios patalpos kasatoriui suteikiamos jo darbo laikotarpiui. Pagal 7 punktą sutartis gali būti nutraukta nuomotojo reikalavimu, jeigu nuomininkas yra nutraukęs darbo santykius su įmone, įstaiga, organizacija; nuomininkas ir visi kartu su juo gyvenantys asmenys iš suteiktų tarnybinių gyvenamųjų patalpų iškeldinami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Šią bylą nagrinėję teismai nustatė, kad šalių tarnybos santykiai pasibaigė 2010 m. kovo 14 d. (kasatorių atleidus iš tarnybos). Ieškovas pareikalavo kasatoriaus išsikelti iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų. Kaip jau minėta, iškeldinimas iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų buvo reglamentuotas 1964 m. CK ir jame nebuvo nustatytos prievolės įstaigai iškeldinant asmenį, nutraukusį tarnybą, iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų, suteikti jam kitą gyvenamąją patalpą kasatoriaus nurodytu ir Butų kodekse (105 straipsnio 6 punkte) įtvirtintu pagrindu. Neįgyta garantija, kaip jau minėta, negali būti ginama.
Dėl kitų kasacinio skundo argumentų
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo turinį ir kasacinio skundo argumentą, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 185 straipsnio 1 dalį, prieina prie išvados, kad skundo argumentais keliamai ne teisiniai CPK 185 straipsnio 1 dalies taikymo aspektai, o iš esmės ginčijamas šioje nutartyje pirmiau aptartų materialiosios teisės normų taikymas. Iš to teisėjų kolegija daro išvadą, kad dėl šios kasacinio skundo dalies kasacijos dalykas nėra suformuluotas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad kasaciniame skunde nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse, priimtose civilinėse bylose Nr. 3K-3-18/2002, Nr. 3K-3-584/2004, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OTIvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-492/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-492/2007">3K-3-492/2007</a> ir <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03MS8yMDA5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-71/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-71/2009">3K-3-71/2009</a>, pateiktais išaiškinimais kasatorius siekia pagrįsti argumentą, kad nagrinėjant šį ginčą taikytinos Butų kodekso nuostatos. Šiose nutartyse pateiktais išaiškinimais nėra pagrindo remtis, nes skiriasi nurodytų ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės. Antai 2002 m. sausio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje T. J. V. v. Kauno miesto valdyba ir kt., bylos Nr. 3K-3-18/2002, nustatyta, kad teisiniai santykiai tarp šalių atsirado iki Butų kodekso įsigaliojimo, o jo nuostatos galiojo nuomos sutarties pabaigos metu; 2004 m. lapkričio 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nacionalinė M. K. Čiurlionio menų gimnazija v. O. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-584/2004, bylą nagrinėję teismai nustatė, kad nuomininkui ir jo šeimos nariams tarnybinė gyvenamoji patalpa buvo suteikta pagal 1980 m. galiojusį CK. Teismas nurodytoje byloje pasisakė dėl pagal Butų kodeksą įgytos garantijos praradimo; 2007 m. lapkričio 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Vilniaus universiteto Eksperimentinės ir klinikinės medicinos institutas v. P. P., I. P., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OTIvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-492/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-492/2007">3K-3-492/2007</a>, nustatyta, kad tarnybinės gyvenamosios patalpos 1987 m. buvo suteiktos pagal Butų kodeksą, nuomos santykiai pasibaigė 1995 m. (mirus asmeniui, kuriam jos buvo suteiktos) ir ieškovo reiškiamas reikalavimas, kurį teismai patenkino, buvo iškeldinti atsakoves, suteikiant joms kitas gyvenamąsias patalpas (taikant įgytą garantiją); 2009 m. vasario 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Lietuvos rašytojų sąjunga v. V. V., R. V., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03MS8yMDA5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-71/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-71/2009">3K-3-71/2009</a>, nustatyta, kad tarnybinė gyvenamoji patalpa irgi buvo suteikta pagal Butų kodeksą. Šioje byloje nustatyta, kad butas nebuvo suteiktas pagal Butų kodekso nuostatas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad kasatoriaus argumentas dėl apeliacinės instancijos teismo nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos, suformuotos pirmiau nurodytose nutartyse, yra grindžiamas kasacinio teismo nutartimis dėl įstatymų taikymo, kuriose yra nustatytos iš esmės skirtingos faktinės ir teisinės aplinkybės nei nagrinėjamoje byloje. Tai sudaro pagrindą išvadai, kad kasacinio nagrinėjimo dalykas nėra suformuluotas pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Jeigu kasacinio nagrinėjimo dalykas nesuformuluotas išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas), tai kasaciniam teismui nėra teisinio pagrindo pasisakyti dėl nurodytų argumentų, ir jie atmestini.
Atmetus kasacinį skundą, kasatoriaus turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnis). Ieškovas duomenų apie bylinėjimosi išlaidas, turėtas kasaciniame teisme, nepateikė. Valstybei iš kasatoriaus priteistinas išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimas – iš viso 13,57 Lt (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsniu, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš atsakovo V. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 13,57 Lt (trylika litų ir 57 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Dangutė Ambrasienė
Birutė Janavičiūtė
Algis Norkūnas
