Civilinė byla Nr. 3K-3-465/2013
Teisminio proceso Nr. 2-29-3-00327-2012-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 128.19
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. spalio 2 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Vasarienės ir Vinco Versecko,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens „Redpall Limited“ kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2013 m. vasario 5 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. I. pareiškimą suinteresuotiems asmenims E. M., valstybės įmonės Registrų centro Telšių filialui, kompanijai „Redpall Limited“ dėl praleisto termino pirkimo–pardavimo sutarčiai įregistruoti atnaujinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių termino atnaujinimą nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarčiai įregistruoti, aiškinimo ir taikymo.
Pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo E. M. 1999 m. vasario 1 d. sudarė sutartį, pagal kurią E. M. pardavė, o pareiškėjas nusipirko 0,1966 ha ploto žemės sklypą, gyvenamąjį namą su pusrūsiu ir mansarda bei ūkiniais pastatais, garažu, kiemo įrengimais, esančius (duomenys neskelbtini). Sutartis buvo patvirtinta notarine tvarka. Pareiškėjas mokėjo už elektros energiją, patiektą adresu: (duomenys neskelbtini), remontavo nekilnojamuosius daiktus, sudarė sutartį dėl fiksuoto telefono ryšio tiekimo, vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo, namo apsaugos. Per 1964 m. CK 225 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą pareiškėjas sutarties neįregistravo Nekilnojamojo turto registre.
Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas atnaujinti terminą 1999 m. vasario 1 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarčiai įregistruoti VĮ įmonės Registrų centro Telšių filiale. Jis nurodė, kad 1999 m. vasario–balandžio mėnesiais darbe dalyvavo įvairiose darbo grupėse, buvo atsakingas už svarbių darbų atlikimą, dokumentų rengimą, visi šie darbai buvo susiję su strateginiu objektu – Būtingės terminalo veiklos pradžia, todėl pareiškėjas neturėjo laisvo laiko, kad galėtų nuvykti įregistruoti sandorį. Nors apie tai, kad pareiškėjas turi vykti įregistruoti sandorį, buvo pasakęs tiek generaliniam direktoriui, tiek jo pavaduotojui, tačiau šie nesudarė galimybių jam išvykti.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė
Mažeikių rajono apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 19 d. nutartimi pareiškimą patenkino, atnaujino terminą 1999 m. vasario 1 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarčiai, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruoti.
Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatavo, kad sandoris realiai buvo sudarytas, nebuvo apsimestinis. Įgytą turtą nuo 1999 m. teisėtai valdo pareiškėjas (naudoja jį, rūpinasi, gerina).
Teismas sprendė, kad pareiškėjo didelis, nepertraukiamas užimtumas darbe, darbo vietos buvimas ne (duomenys neskelbtini) mieste, o už miesto ribų, lėmė trijų mėnesių termino sutarčiai įregistruoti praleidimą. Teismas laikė, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, pateiktais 2000 m. vasario 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje H. W., V. V. v. J. N., V. P., bylos Nr. 3K-3-66/2000, 2006 m. sausio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. J. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino juridinę reikšmę turintiems veiksmams atlikti atnaujinimo, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03MC8yMDA2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-70/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-70/2006">3K-3-70/2006</a>, bei 1964 m. CK 255 straipsnio 1 dalimi, šį terminą atnaujino.
Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs suinteresuoto asmens „Redpall Limited“ atskirąjį skundą, 2013 m. vasario 5 d. nutartimi Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nutartį paliko nepakeistą.
Teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įstatyme nustatytas trijų mėnesių terminas nėra naikinamasis, šį terminą, praleistą dėl svarbių, teismas gali atnaujinti.
Teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, pateiktais nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. pareiškimą dėl termino nekilnojamojo turto sandoriui įregistruoti atnaujinimo, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMTQvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-114/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-114/2009">3K-3-114/2009</a>, nutartyje, priimtoje civilinėje byloje I. B. v. G. P., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMzIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-332/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-332/2010">3K-3-332/2010</a>, kad: ne teisinė registracija sukuria nuosavybės teisę; nuosavybės teisė atsiranda teisės aktuose nustatytais pagrindais; teisine registracija, kuri turi būti atlikta per įstatyme nustatytus terminus, yra tik įregistruojami nuosavybės teisių atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai.
Teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į pareiškėjo darbo pobūdį, nepertraukiamą užimtumą darbe vykdant svarbų valstybei projektą, pareiškėjo darbo vietą, liudytojų parodymus, sandorio atitiktį šalių valiai, įvertinęs faktą, jog pareiškėjas turtą valdė, naudojo, disponavo bei rūpinosi juo kaip savininkas, pagrįstai atnaujino terminą 1999 m. vasario 1 d. sutarčiai įregistruoti.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo „Redpall Limited“ prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2013 m. vasario 5 d. nutartį ir atmesti pareiškėjo pareiškimą dėl termino atnaujinimo.
Kasacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
1. Teismai nukrypo nuo kasacinio teismo 1964 m. CK 255 straipsnio, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 1, 3 dalių aiškinimo ir taikymo praktikos nustatydami, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
1964 m. CK nustatytas trijų mėnesių terminas nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandoriui įregistruoti nėra naikinamasis, tačiau visais atvejais gali būti atnaujinamas tik dėl svarbių priežasčių. Svarbiomis priežastimis teismas gali pripažinti ligą, komandiruotę, stichinę nelaimę ir pan. Šios aplinkybės gali būti pagrindas atnaujinti terminą nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarčiai įregistruoti, kai tos priežastys yra įrodytos. Kasacinis teismas netgi tokių subjektyvių ir (arba) epizodiškai trukusių aplinkybių, kaip senyvas pareiškėjo amžius, sklerozė, notaro neišaiškinimas sutarties šalims dėl jos neįregistravimo teisinių padarinių, epizodinis gydymasis ligoninėje, epizodinis reabilitacijos periodas, nepripažįsta svarbiomis ir praleisto termino neatnaujina. Svarbiomis įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimis laikytinos tik aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas, pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, ūmios ligos, teismų ar kitų valstybės institucijų veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje H. W., V. V. v. J. N., V. P., bylos Nr. 3K-3-66/2000; 2006 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. J. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino juridinę reikšmę turintiems veiksmams atlikti atnaujinimo, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03MC8yMDA2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-70/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-70/2006">3K-3-70/2006</a>; 2009 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. Š. v. A. D., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOTYvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-296/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-296/2009">3K-3-296/2009</a>). Taigi svarbiomis pripažįstamos tik objektyvios, įrodytos, viso praleisto termino metu egzistavusios aplinkybės, o nesvarbiomis – subjektyvios ir nuo paties terminą praleidusio asmens valios ir veiksmų priklausiusios aplinkybės arba aplinkybės, kurios egzistavo tik epizodiškai ir sistemiškai negalėjo turėti įtakos termino praleidimui. Teismai procesiniuose sprendimuose neatribojo subjektyvių ir objektyvių aplinkybių, kurios privalo būti nustatytos ir atitinkamai įvertintos kiekvienoje termino atnaujinimo byloje, pobūdžio.
Teismai trylika metų praleistą terminą nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandoriui įregistruoti atnaujino atsižvelgdami į 1999 m. vasario–1999 m. balandžio mėnesiais, t. y. du mėnesius per pradelstą trylikos metų laikotarpį, buvusį pareiškėjo darbo pobūdį, didelį, nepertraukiamą užimtumą darbe vykdant svarbų valstybei projektą, pareiškėjo darbo vietą. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pareiškėjui taikytinų rūpestingumo, atidumo ir protingumo reikalavimų trylika metų praleisto termino atnaujinimo kontekste nevertino ir procesiniuose sprendimuose dėl šios individualios ginčo aplinkybės nepasisakė. Kasacinio teismo praktikoje spendžiant klausimą dėl termino nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandoriui įregistruoti atnaujinimo, įrodinėjimo dalyku pripažįstamos ne tik trijų mėnesių termino eigos metu, bet ir po trijų mėnesių termino pasibaigimo iki kreipimosi į teismą dėl termino atnaujinimo buvusios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje H. W., V. V. v. J. N., V. P., bylos Nr. 3K-3-66/2000; 2006 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. J. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino juridinę reikšmę turintiems veiksmams atlikti atnaujinimo, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03MC8yMDA2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-70/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-70/2006">3K-3-70/2006</a>).
2. Teismai nepagrįstai nustatinėjo, tyrė ir priimdami procesinius sprendimus rėmėsi duomenimis, kurie nėra susiję su praleisto termino priežasčių svarbumu. Procesinius sprendimus teismai grindė su ginčo dalyku ir įstatymų leidėjo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatyme įtvirtintomis praleisto termino atnaujinimo sąlygomis nesusijusiomis aplinkybėmis. Pagal šio įstatymo 8 straipsnio 1, 2 dalis termino atnaujinimas siejamas su vienintele aplinkybe, t. y. teismo išvada, ar besikreipiančio asmens nurodomos aplinkybės gali būti laikomos svarbiomis atnaujinant terminą. Teismai nustatinėjo, tyrė ir termino atnaujinimą inter alia grindė valdymo buvimo faktu, o ne sandorio registracijos termino praleidimą lėmusių aplinkybių svarba.
3. Teismai pažeidė CPK įtvirtintas ir kasacinio teismo praktikoje išplėtotas įrodinėjimo, įrodymų vertinimo ir įrodymų pusiausvyros taisykles, nes ignoravo pareiškėjui tenkančią įrodinėjimo pareigą (178 straipsnis), pažeidė rungimosi (CPK 12 straipsnis), dispozityvumo (CPK 13 straipsnis), lygiateisiškumo (CPK 8 straipsnis) civiliniame procese principus; suabsoliutino atskiras pareiškėjo nurodytas aplinkybes, ignoravo būtinumą priimant sprendimą remtis įrodymų pusiausvyros principu ir nevertino nagrinėjamos bylos duomenų visumos.
4. Teismai nevertino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą santykio su kasatoriaus teise gauti nusikalstama veika E. M. padarytos žalos atlyginimą, išieškant jį iš ginčo turto, kuris kasatoriaus naudai buvo areštuotas dar 2010 m. kovo 8 d., t. y. beveik dveji metai iki pareiškėjo 2012 m. vasario 5 d. kreipimosi į teismą dėl termino sutarčiai įregistruoti atnaujinimo.
Kol sandoris nėra įregistruotas atitinkamame registre, laikytina, kad nėra užbaigtas tokio sandorio sudarymas ir jis negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. S. I., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MDQvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-404/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-404/2012">3K-3-404/2012</a>). Areštavus nekilnojamąjį turtą ir pradėjus kasatoriaus reikalavimo iš šio turto išieškojimą, nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandoris negali būti užbaigtas ir įsigalioti po to, kai jau de jure ir de facto yra apribota disponavimo ginčo turtu galimybė ir pradėtas išieškojimas iš ginčo turto kasatoriaus naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civiliniu bylų skyriaus 2005 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos E. Ž. pareiškimą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo, bylos Nr. 3K-3-209/2005). Būtinumą nagrinėjamoje byloje atsižvelgti ir į kasatoriaus – sąžiningo trečiojo asmens interesus, patvirtina ir CK 1.75 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma, kurioje nustatyta, kad neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais. Kasacinio teismo analogiškose bylose suformuluotos teisės aiškinimo bei taikymo taisyklės patvirtina, kad teismai nagrinėjamoje byloje privalėjo analizuoti ir aiškiai motyvuoti, ar terminas sandoriui įregistruoti gali būti atnaujinamas jau po to, kai disponavimas ginčo turtu yra apribotas vykdomojoje byloje ir iš šio turto pradėtas išieškojimas sąžiningo trečiojo asmens naudai. Teismų išvados turėjo būti pagrįstos aplinkybe, kad privalomas sandorių registravimas atlieka viešąją teisinio tikrumo, civilinės apyvartos stabilumo, trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo funkciją.
Atsiliepime į kasacinį skundą pareiškėjas prašo kasacinį skundą atmesti, nurodo tokius esminius nesutikimo su atsakovo kasaciniu skundu argumentus:
Teismai pagrįstai atnaujino pareiškėjui terminą nekilnojamojo turto pirkimo– pardavimo sutarčiai įregistruoti. Kasatorius, siekdamas sau palankaus sprendimo, akcentuoja formalius teisės aktų reikalavimus, tačiau nenurodo įstatymų nuostatų bei kasacinio teismo praktikos, pagal kurią analogiška situacija šiuo metu vertinama atsižvelgiant į objektyvius kriterijus bei ginamų interesų svarbą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalį 2000 m. CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai taikomi sprendžiant ginčus teismine tvarka, nepaisant to, kada yra atsiradę civiliniai santykiai, iš kurių kilęs ginčas. Teismai, vertindami termino sutarčiai įregistruoti praleidimo priežastis, vadovavosi pirmiau išvardytais principais ir konstatavo, kad terminas praleistas dėl objektyvių priežasčių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių aplinkybių. Teismai taip pat vertino byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, tarp jų – ir pareiškėjo turto valdymo nuo jo įsigijimo aplinkybę. Teismų sprendimai atitinka kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. B. v. G. P., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMzIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-332/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-332/2010">3K-3-332/2010</a>), Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas (5 ir 6 straipsnius), Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnį ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pateiktus šio straipsnio išaiškinimus. Naujo turinio nuosavybės santykių teisinis reglamentavimas, kuris inter alia užtikrino ir nesikišimo į privačius santykius principo (2000 m. CK 1.2 straipsnio) veikimą, įpareigoja teismą kiekvienu atveju taip individualiai įvertinti teisines situacijas, kuriose taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl sutarties įregistravimo termino atnaujinimo, kad nebūtų pažeistas proporcingumas tarp pereinamajam laikotarpiui paliktos viešojo administravimo veiksmų įtakos privatiniams nuosavybės teisiniams santykiams ir sandorio šalies, visiškai įvykdžiusios sutartines prievoles kitai šaliai, tačiau neįvykdžiusios įstatyme nustatytos pareigos sandorį įregistruoti viešajame registre, teisių ir teisėtų interesų apsaugos.
Pagal 1964 m. CK 225 straipsnio dispoziciją teisiškai reikšmingas būtent trijų mėnesių laikotarpis, per kurį nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis turėjo būti įregistruota atitinkamoje įstaigoje. Pagal nurodytą teisės normą teismai turėjo spręsti klausimą tik dėl šio termino atnaujinimo, esant svarbioms jo praleidimo priežastims. Kasacinio teismo praktika, įsigaliojus naujajam CK, keitėsi. Kasatorius nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 30 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03MC8yMDA2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-70/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-70/2006">3K-3-70/2006</a>, nes šioje byloje laikotarpis po trijų mėnesių termino registracijai atlikti pasibaigimo nebuvo pagrindinis įrodinėjimo dalykas. Teismai netiesiogiai pasisakė, kad šioje byloje yra teisiškai reikšmingesnių faktinių aplinkybių. Kasacinio teismo praktikoje, priešingai nei teigia kasatorius, duomenys apie ginčo turto valdymo faktą nėra nesusiję su praleisto termino priežasčių svarbumu.
Pareiškėjas tinkamai įrodė aplinkybes, kad jis praleido terminą sutarčiai įregistruoti dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, taip pat kad yra tikrasis ginčo turto savininkas. Šias aplinkybes patvirtino liudytojai, taip pat byloje esantys pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai. Kasatorius nebuvo aktyvus, nepateikė jokių nurodytas aplinkybes paneigiančių įrodymų, nedalyvavo posėdyje, kuriame byla nagrinėta iš esmės. Sprendimai priimti nepažeidžiant proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, ir kasatoriaus nurodytų principų.
Pareiškėjas pateikė pakankamus įrodymus, patvirtinančius, kad, nors jis nėra oficialiai įregistruotas ginčo nekilnojamojo turto savininku, tačiau faktiškai yra šio turto savininkas nuo 1999 m. vasario 1 d. (turto įsigijimo). Pareiškėjas yra visiškai sąžiningas kasatoriaus atžvilgiu ir niekuo dėtas dėl suinteresuoto asmens turtinės prievolės kasatoriui, atsiradusios vienuolika metų po ginčo nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo. Registracija viešajame registre, taip pat jos nebuvimas savaime nereiškia valdymo nebuvimo ir negali būti vertinama taip, kad susidarytų kliūtis teismui konstatuoti valdymo teisės buvimą.
Atsiliepime į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo E. M. prašo kasacinį skundą atmesti, nurodo tokius esminius nesutikimo su atsakovo kasaciniu skundu argumentus:
Teismai šioje byloje nustatė, kad terminą sutarčiai įregistruoti pareiškėjas praleido dėl svarbių priežasčių; pabrėžė, kad sandoris buvo realiai sudarytas; sprendė, kad ne teisinė registracija sukuria nuosavybės teisę; pasisakydami dėl termino sutarčiai įregistruoti praleidimo priežasčių, teismai nurodė, kad pareiškėjas šį terminą praleido dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių priežasčių, be to, vadovavosi byloje nustatytų faktinių aplinkybių, tarp jų – ir patvirtinančių turto valdymą nuo pat jo įsigijimo, visuma. Sprendžiant klausimą dėl termino sutarčiai įregistruoti atnaujinimo 1964 m. CK 255 straipsnio bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 1, 3 dalių nuostatos turi būti taikomos bei aiškinamos sistemiškai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi, 2000 m. CK 1.5 straipsniu, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 ir 6 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniu, kuriame įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas; nuosavybės neliečiamumas ir nuosavybės teisių apsauga, pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimus, inter alia reiškia, kad savininkas, kaip subjektinių teisių į nuosavybę turėtojas, turi ne tik teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo teisių, bet ir kad valstybė užtikrintų jo nuosavybės teisių gynimą ir apsaugą. Sandorio šalies, visiškai įvykdžiusios sutartines prievoles kitai šaliai, tačiau neįvykdžiusios įstatymo nustatytos pareigos įregistruoti sandorį viešajame registre, teisės ir teisėti interesai turi būti saugomi, taip pat turi būti užtikrintas sandorių bei jų pagrindu susiformavusių teisinių santykių stabilumas, teikiant pirmenybę ne formaliems sandorio negaliojimo dėl registravimo neatlikimo argumentams, bet šalių valiai, be to, siekiant užkirsti galimybę neproporcingai dideliems turto įgijėjo praradimams, palyginus su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatų tikslais.
Pagal 1964 m. CK 225 straipsnį reikšmingas yra tik trijų mėnesių laikotarpis, per kurį sutartis turi būti įregistruojama atitinkamoje įstaigoje, teismas gali atnaujinti būtent šį dėl svarbių priežasčių praleistą terminą.
Teismai šioje byloje sprendė, jog terminą sutarčiai įregistruoti pareiškėjas yra praleidęs dėl svarbių priežasčių; akcentavo, kad sandoris buvo sudarytas realiai, nėra apsimestinis. Taigi pareiškėjas termino praleidimo priežasčių svarbumą įrodė, teikdamas paaiškinimus teismo posėdyje, šiuos paaiškinimus patvirtinus liudytojų parodymais, byloje esančiais įrodymais. Kasatorius nepateikė teismui jokių įrodymų, paneigiančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes, nedalyvavo teismo posėdyje. Byloje nebuvo kitų įrodymų, kuriuos teismai turėjo vertinti.
Byloje pakanka įrodymų, jog faktinis ginčo turto savininkas nuo 1999 m. vasario 1 d. yra pareiškėjas, kuris kasatoriaus atžvilgiu yra visiškai sąžiningas; teismai pagrįstai ir teisėtai gynė būtent pareiškėjo teises ir interesus.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu, kartu yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų faktinių bylos aplinkybių. Nagrinėjant bylą kasacine tvarka, fakto klausimai analizuojami tiek, kiek reikalinga nustatyti, ar teismai tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias termino atnaujinimą nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarčiai įregistruoti.
Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių termino atnaujinimą nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarčiai įregistruoti pagal CK 255 straipsnį, aiškinimo ir taikymo
Pagal CK 255 straipsnio 1 dalį nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis turėjo būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. Privalomo registravimo taisyklės nesilaikymas sutartį darė negaliojančią (CK 255 straipsnio 2 dalis). Įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas teismo galėjo būti atnaujintas, nustačius, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 255 straipsnio 1 dalis). Jeigu teismas prašymą atnaujinti terminą atmeta, tai taikomi CK 255 straipsnio 2 dalies padariniai.
Termino praleidimo priežasčių svarbumo vertinimas įstatymų leidėjo paliktas teismų diskrecijai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, spręsdami, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismai turi įvertinti svarbia priežastimi nurodomų aplinkybių pobūdį: tai gali būti tam tikri įvykiai (pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, liga ir pan.), kurie nepriklauso nuo asmens valios, trečiųjų asmenų, susijusių (pvz., giminaičiai, atstovai ir pan.) arba nesusijusių (pvz., teismas, kitos institucijos ir pan.) su terminą praleidusiu asmeniu, taip pat paties terminą praleidusio asmens veiksmai ir šių veiksmų nulemtos aplinkybės; svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas, pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, ūmios ligos, teismų ar kitų valstybės institucijų veiksmai; vertindami termino praleidimo priežastis, teismai privalo atsižvelgti ir į nustatyto termino tikslus, nes dažnai termino praleidimas sukelia svarbius teisinius padarinius ne tik jį praleidusiajam, bet ir kitiems asmenims, kurių elgesį gali lemti terminą praleidusio asmens pasinaudojimas ar nepasinaudojimas įstatymo suteikiamomis teisėmis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje P. Š. v. A. D., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOTYvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-296/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-296/2009">3K-3-296/2009</a>). Kasacinis teismas taip pat laikosi nuostatos, kad sprendžiant termino atnaujinimo klausimą turi būti įrodinėjamos ir vertinamos viso laikotarpio iki kreipimosi į teismą metu egzistavusios aplinkybės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje H. W., V. V. v. J. N., V. P., bylos Nr. 3K-3-66/2000; 2006 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. J. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino juridinę reikšmę turintiems veiksmams atlikti atnaujinimo, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03MC8yMDA2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-70/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-70/2006">3K-3-70/2006</a>).
Pareiškėjo ir suinteresuoto asmens nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, sudaryta 1999 m. vasario 1 d. Pagal sudarymo metu galiojusias pirmiau nurodytas 1964 m. CK nuostatas ši sutartis turėjo būti įregistruota viešajame registre. Pareiškėjas sutarties neįregistravo, t.y. pažeidė imperatyviąsias įstatymo nuostatas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad teise kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti praleistą terminą sutarčiai įregistruoti pareiškėjas pasinaudojo praėjus trylikai metų nuo sutarties sudarymo, galiojant 2000 m. Civiliniam kodeksui.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalį tokiu, kaip nagrinėjamoje byloje, atveju neįregistruotam sandoriui taikytini 1964 m. CK 255 straipsnio 2 dalyje nustatyti padariniai, t. y. sutartis laikytina negaliojančia; tačiau nustatyta išimtis – sandoris galioja, jei dėl svarbių priežasčių praleistą sutarties įregistravimo terminą teismas atnaujina.
Teismai pripažino pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kurios patvirtina įstatyme nustatyto trijų mėnesių termino praleidimą, svarbiomis, tačiau teisėjų kolegija pabrėžia, kad pagal kasacinio teismo praktiką spręsdami šį klausimą teismai turėjo nustatyti ir vertinti priežastis bei aplinkybes, kurios nulėmė sutarties neįregistravimą per įstatymo nustatytą terminą ir delsimo kreiptis į teismą dėl įregistravimo termino atnaujinimo laiką. Pirmosios instancijos teismas kasacinio teismo išaiškinimais vadovavosi tik pagrįsdamas teisę teismui atnaujinti praleistą terminą. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad aplinkybė, jog pareiškėjas ilgai delsė kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, nėra pakankamas pagrindas pareiškimui atmesti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad išvada galėjo būti padaryta tik įvertinus pareiškėjo viso delsimo laikotarpio priežastis. Nagrinėjamoje byloje teismai nenustatinėjo faktinių aplinkybių, sutrukdžiusių pareiškėjui kreiptis į teismą dėl termino sutarčiai įregistruoti atnaujinimo anksčiau. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai, priimdami skundžiamas nutartis, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos. Kadangi teismo procesiniam sprendimui priimti nepakanka byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir būtina nustatyti naujų aplinkybių, o kasacinis teismas fakto klausimų nesprendžia (CPK 353 straipsnio 1 dalis), tai byla perduotina nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Su kasacinio skundo argumentu, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino atnaujinimo, nepagrįstai nustatinėjo ir tyrė aplinkybes, susijusias su pareiškėjo ginčo nekilnojamojo turto faktiniu valdymu, teisėjų kolegija nesutinka. Teismų nustatytos aplinkybės, kad pareiškėjas ginčo turtą valdė, naudojosi, disponavo, rūpinosi juo, yra svarbios. Tačiau pažymėtina, kad teismai jas turi vertinti kitų nustatytų faktinių aplinkybių kontekste. Vėlesnėse kasacinio teismo nutartyse yra išaiškinta, kad, spręsdamas sandorio privalomos teisinės registracijos termino atnaujinimo klausimą, teismas turi užtikrinti, kad nebūtų pažeistas Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas, veikiantis greta su pagrindiniais sutarčių teisės principais: sutarčių laisvės bei šalių autonomijos; teisinėje situacijoje, kai įstatymų leidėjas, įgyvendindamas valstybei tenkančią pareigą užtikrinti nuosavybės teisių gynimą ir apsaugą, keitė teisinį reglamentavimą taip, kad nuosavybės teisė į nekilnojamuosius daiktus (turtą) atsiranda nuo turto perdavimo įgijėjui momento (išskyrus atvejus, kai ką kita nustato sutartis ar įstatymas), o ne nuo sandorio įregistravimo viešame registre momento, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatos aiškintinos vertinant jų tikslus; naujuoju nuosavybės santykių reglamentavimu atsisakyta neproporcingai didelės viešojo administravimo veiksmų įtakos privatiniams nuosavybės teisiniams santykiams; nuoseklaus pereinamojo laikotarpio garantu tapo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatos, kuriomis siekta teisėms ir pareigoms, atsiradusioms iki Civilinio kodekso, įsigaliojusio nuo 2001 m. liepos 1 d., įgyvendinti nustatyti tokį teisinį mechanizmą, kuris užtikrintų „senųjų“ teisių ir pareigų įgyvendinimą „senąja“ tvarka; tačiau būtina pažymėti, kad iš esmės naujo turinio nuosavybės santykių teisinis reglamentavimas, kuris inter alia užtikrino ir nesikišimo į privačius santykius principo veikimą (CK 1.2 straipsnis), įpareigoja teismą kiekvienu konkrečiu atveju taip individualiai įvertinti teisines situacijas, kuriose taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl įregistravimo termino atnaujinimo, kad nebūtų pažeistas proporcingumas tarp pereinamajam laikotarpiui paliktos viešojo administravimo veiksmų įtakos privatiniams nuosavybės teisiniams santykiams ir sandorio šalies, visiškai įvykdžiusios sutartines prievoles kitai sutarties šaliai, tačiau nevykdžiusios įstatymo jam nustatytos pareigos sandorį įregistruoti viešame registre, teisių ir teisėtų interesų apsaugos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartį, priimtą civilinėje byloje I. B. v. G. P., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMzIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-332/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-332/2010">3K-3-332/2010</a>). Spręsdami termino nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarčiai įregistruoti atnaujinimo klausimą, teismai turi nustatyti, ar sandorio sudarymas, nors jis nebuvo įregistruotas, atitiko šalių valią, ar termino atnaujinimas ir sandorio įregistravimas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. pareiškimą dėl termino nekilnojamojo turto sandoriui įregistruoti atnaujinimo, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMTQvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-114/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-114/2009">3K-3-114/2009</a>).
Teisėjų kolegija sutinka su kasatoriaus argumentu, kad, sprendžiant termino ginčo nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarčiai įregistruoti atnaujinimo klausimą, kai disponavimas šiuo turtu yra apribotas trečiojo asmens naudai, būtina atsižvelgti į sąžiningo trečiojo asmens interesus. Nagrinėdamas pagal faktines aplinkybes panašią bylą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad teismai privalo spręsti dėl galimų sąžiningo trečiojo asmens teisių gynimo būdų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjos E. Ž. pareiškimą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo, bylos Nr. 3K-3-209/2005).
Remdamasi pirmiau nurodytomis aplinkybėmis ir išaiškinimais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, apeliacinės instancijos teismui nagrinėjant šią bylą iš naujo, reikia ne tik papildomai nustatyti faktines aplinkybes, lėmusias pareiškėjo neveikimą (nesikreipimą į teismą dėl termino atnaujinimo, sutarties neįregistravimą Nekilnojamojo turto registre) laikotarpiu nuo įstatyme nustatyto termino pasibaigimo iki kreipimosi į teismą, pateikti šiuo laikotarpiu egzistavusių pareiškėjo neveikimo priežasčių svarbumo vertinimą, bet ir spręsti termino atnaujinimo klausimą atsižvelgiant tiek į pareiškėjo, kaip ginčo turto faktinio savininko, interesus, užtikrinant nuosavybės teisės gerbimo principo laikymąsi, tiek į sąžiningo trečiojo asmens, siekiančio, kad būtų nukreiptas išieškojimas į ginčo turtą, formaliai esantį skolininko – suinteresuoto asmens E. M. nuosavybe, interesus.
Dėl kitų kasacinio skundo argumentų
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, skundžiamų teismų nutarčių turinį ir kasacinio skundo argumentą, kad teismai pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, prieina prie išvados, kad skundo argumentais keliamai ne teisiniai CPK 178 straipsnio, 185 straipsnio 1 dalies taikymo aspektai, o iš esmės kvestionuojamos teismų nustatytos aplinkybės, siekiama kitokio, nei teismų padarytas, šių aplinkybių, jų svarbos vertinimo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl šios kasacinio skundo dalies kasacijos dalykas nėra suformuluotas pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies reikalavimus.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 2 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 60,43 Lt tokių išlaidų. Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti apeliacinės instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 96 straipsniai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Šiaulių apygardos teismo 2013 m. vasario 5 d. nutartį panaikinti ir perduoti šiam teismui bylą nagrinėti iš naujo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Algis Norkūnas
Dalia Vasarienė
Vincas Verseckas
