Dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovui akcinei bendrovei „Vingriai“

Civilinė byla Nr. 3K-3-458/2013 (S)

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-03212-2011-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 127.4; 124.7

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 2 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Juozo Šerkšno ir Vinco Versecko,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės „Vingriai“ generalinio direktoriaus Č. K. ir atsakovo akcinės bendrovės „Vingriai“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nutarties ir Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 7 d. nutarties, kuriomis nutraukta atsakovo akcinės bendrovės „Vingriai“ restruktūrizavimo byla pagal ieškovo akcinės bendrovės „Vingriai“ generalinio direktoriaus Č. K. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovui akcinei bendrovei „Vingriai“, trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, – akcinė bendrovė „SEB lizingas“, peržiūrėjimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių įmonės restruktūrizavimo institutą, ir proceso teisės normų, reglamentuojančių procesinių terminų atnaujinimą, sustabdymą ir pratęsimą, taip pat teismo nutarčių įsiteisėjimo taisykles, aiškinimo ir taikymo.

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartimi pagal AB „Vingriai“ generalinio direktoriaus Č. K. pareiškimą AB „Vingriai“ buvo iškelta restruktūrizavimo byla ir nustatytas šešių mėnesių nuo nutarties įsiteisėjimo dienos terminas įmonės restruktūrizavimo planui parengti ir pateikti teismui tvirtinti. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs trečiojo asmens AB „SEB lizingas“ atskirąjį skundą, 2012 m. balandžio 5 d. nutartimi konstatavo, kad nors AB „Vingriai“ turtinė padėtis ir balansuoja ties nemokumo riba, tačiau pripažinti ja nemokia nėra pagrindo, nes jos pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės į jos balansą įrašyto turto vertės ir iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog ūkinės–komercinės veiklos įmonė nėra nutraukusi, todėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartis iškelti AB „Vingriai“ restruktūrizavimo bylą nekeistina.

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi buvo patvirtintas restruktūrizuojamos AB „Vingriai“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas. Trečiasis asmuo AB „SEB lizingas“ pateikė atskirąjį skundą, prašydamas pakeisti skundžiamą teismo nutartį ir įtraukti AB „SEB lizingas“ į RAB „Vingriai“ kreditorių sąrašą su 6 674 412,29 Lt reikalavimu bei panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutarties dalį, kuria buvo patvirtintas vienintelio RAB „Vingriai“ akcininko L&M INTERNATIONAL TRADING LTD, JA 3 846 300 Lt reikalavimas, ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

RAB „Vingriai“ administratorius 2013 m. rugsėjo 3 d. kreipėsi į teismą dėl termino įmonės restruktūrizavimo planui pateikti pratęsimo. 2013 m. rugsėjo 13 d. trečiasis asmuo – AB „SEB lizingas“ – teismui pateikė prašymą nutraukti RAB „Vingriai“ restruktūrizavimo bylą. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartimi AB,,SEB lizingas“ prašymą nutraukti restruktūrizavimo bylą atmetė ir pratęsė terminą įmonės restruktūrizavimo planui pateikti iki 2012 m. lapkričio 5 d.

RAB „Vingriai“ administratorius 2012 m. spalio 12 d. pateikė teismui prašymą sustabdyti įmonės restruktūrizavimo plano patvirtinimo teisme terminą iki įsiteisės nutartis dėl įmonės kreditorių reikalavimų, nurodytų apskųstoje Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje, patvirtinimo. Trečiasis asmuo AB „SEB lizingas“ prašė netenkinti RAB „Vingriai“ restruktūrizavimo administratoriaus prašymo ir nutraukti AB „Vingriai“ restruktūrizavimo bylą, nes AB „Vingriai“ yra neabejotinai nemoki ir siekia stabdyti restruktūrizavimo procesą vieninteliu tikslu – maksimaliai ilgai išlaikyti restruktūrizuojamos įmonės statusą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. lapkričio 23 d. nutartimi nutraukė AB „Vingriai“ restruktūrizavimo bylą. Teismas nurodė, kad yra apskųsta tik dalis Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutarties, kuria patvirtintas RAB „Vingriai“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, o kita šios nutarties dalis yra įsiteisėjusi, todėl nėra prielaidų daryti išvadą, kad nėra asmenų, kurie turėtų tikrojo RAB „Vingriai“ kreditoriaus teisinį statusą ir galėtų priimti sprendimą dėl restruktūrizavimo plano – patvirtinta neginčijama kreditorių reikalavimų suma sudaro 16 661 324,16 Lt. Teismas konstatavo, kad byloje nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, jog buvo imtasi bent kokių priemonių įmonės restruktūrizavimo planui parengti per nustatytą šešių mėnesių bei teismo pratęstą terminą. Nurodytomis aplinkybėmis teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindų stabdyti terminą restruktūrizavimo planui patvirtinti, objektyvios priežastys, dėl kurių restruktūrizavimo planas nebuvo pateiktas teismui laiku tvirtinti, taip pat nenustatytos.

Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs atsakovo RAB „Vingriai“ atskirąjį skundą, 2013 m. vasario 7 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nutartį. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad spręsdamas dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo pagrįstumo pagal Įmonės restruktūrizavimo įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punktą teismas turi įvertinti realias restruktūrizavimo plano projekto pateikimo teismui tvirtinti galimybes, o ne nagrinėti restruktūrizuojamos įmonės finansinę padėtį ir ekonomines perspektyvas. Įmonių restruktūrizavimo įstatyme nėra draudimo spręsti restruktūrizavimo plano tvirtinimo klausimą tol, kol neišspręstas visų kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimas, todėl kreditorių susirinkimas gali balsuoti dėl restruktūrizavimo plano tvirtinimo, o teismas nutartimi gali tvirtinti planą net ir tais atvejais, kai neišspręstas kai kurių kreditorių reikalavimo tvirtinimo klausimas. Be to, nagrinėjamoje byloje yra apskųsta ir neįsiteisėjusi tik dalis Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutarties, kuria buvo patvirtinti RAB „Vingriai“ kreditorių reikalavimai, todėl nutarties dalis dėl kitų kreditorių reikalavimų, kurie nebuvo ginčyti ir sudaro 16 661 324,16 Lt, yra įsiteisėjusi, o kreditoriai įgiję visas jiems įstatymo suteikiamas teises dalyvauti priimant sprendimus dėl įmonės restruktūrizavimo plano patvirtinimo. Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad teismui nustatytu terminu restruktūrizavimo plano projektas nebuvo pateiktas ne dėl objektyvių aplinkybių, kurios galėjo būti nedelsiant operatyviai pašalintos, o dėl to, kad atsakovas nebuvo įgyvendinęs imperatyviųjų įstatymo nuostatų, būtinų restruktūrizavimo planui patvirtinti, t. y. restruktūrizavimo plano projektas nebuvo patvirtintas kreditorių susirinkime, o pats atsakovas, nebandęs sušaukti kreditorių susirinkimo, kuriame turėjo būti balsuojama dėl restruktūrizavimo plano projekto tvirtinimo, elgėsi aplaidžiai.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė

Kasaciniu skundu ieškovas AB „Vingriai“ generalinis direktorius Č. K. ir atsakovas AB „Vingriai“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nutartį ir Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 7 d. nutartį ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui, taip pat priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Dėl nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos 2011 m. liepos 4 d. nutartyje, priimtoje UAB „Šeba“ restruktūrizavimo byloje, bylos Nr. 3K-3-314/2011

Kasatoriaus teigimu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pirmiau nurodytoje nutartyje suformavo praktiką, kad nesant patvirtintų visų kreditorių finansinių reikalavimų tik išimtiniais atvejais kreditorių susirinkimas gali balsuoti dėl restruktūrizavimo plano tvirtinimo. Pasak kasatoriaus, nagrinėjamoje byloje ginčytini kreditorių reikalavimai yra 22 940 997,12 Lt, taigi tai sudaro daugiau kaip 1/3 dalį visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos vertinės išraiškos, todėl restruktūrizavimo planas dėl šių objektyvių priežasčių negali būti tvirtinamas tik kreditorių, kurių finansiniai reikalavimai yra teismo patvirtinti.

Dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo vertinant termino pateikti restruktūrizavimo planą teismui praleidimo priežastis

Kasatorius nurodo, kad atsakovo restruktūrizavimo plano projektas kartu su administratoriaus išvada buvo parengti laiku ir tinkamai, tačiau jie nebuvo pateikti teismui, nes to nenumato ĮRĮ, o pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kreditorių susirinkimas negali būti šaukiamas, jei neišspręstas esminės dalies ginčijamų kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimas, be to, atsakovo restruktūrizavimo administratoriaus prašymas stabdyti terminą restruktūrizavimo planui pateikti teismo nebuvo išspręstas iki restruktūrizavimo plano pateikimo teismui termino pabaigos, t. y. 2012 m. lapkričio 5 d. Kasatoriaus teigimu, RAB „Vingriai“ vadovai bei jos savininkas, matydami realias galimybes pasiekti restruktūrizavimo tikslus atsiskaityti su kreditoriais bei išsaugoti verslą, esant didelės dalies kreditorių pritarimui įmonę restruktūrizuoti, toliau siektų iškelti AB „Vingriai“ restruktūrizavimo bylą bei IRĮ nustatytais terminais sušaukti kreditorių susirinkimą, kurio pritarimą gavus galėtų sėkmingai įgyvendinti restruktūrizavimo planą. Kasatoriaus nuomone, protingumo ir teisingumo kriterijus atitiktų būtent termino restruktūrizavimo planui pateikti praleidimo priežasčių pripažinimas svarbiomis, taip, išsprendus esminę dalį ginčijamų RAB „Vingriai“ kreditorių reikalavimų, suteikiant galimybę kreditoriams greičiau susitarti dėl restruktūrizavimo plano tvirtinimo. Kasatoriaus teigimu, būtina atsižvelgti ir į atsakovo sąžiningumą, nes jis neteikė restruktūrizavimo plano tvirtinti ne siekdamas vilkinti įmonės restruktūrizavimo procesą, bet remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika.

Dėl CPK 279 straipsnio ir 320 straipsnio 2 dalies aiškinimo ir taikymo

Kasatoriaus nuomone, bylose, kurios susijusios su viešuoju interesu, kaip ir nagrinėjamoji restruktūrizavimo byla, CPK 279 straipsnis, kuriame nustatyta, kad teismo sprendimo (nutarties) dalis dėl savarankiškų reikalavimų įsiteisėja, jei nėra apskųsta, pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui, turėtų būti taikomas su tam tikromis išimtimis, nes įsiteisėjus nutarties daliai ji tampa vykdytina, taigi kilus ginčui apeliacinės instancijos teismas negalėtų apginti viešojo intereso, kaip kad numatyta CPK 320 straipsnio 2 dalyje.

Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo AB „SEB lizingas“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 23 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 7 d. nutartis palikti nepakeistas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

AB „SEB lizingas“ nuomone, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 4 d. nutartis, nuo kurios suformuotos praktikos, kasatoriaus teigimu, neva nukrypo teismai, priimdami procesinius sprendimus šioje byloje, negali būti taikoma nagrinėjant šią bylą, nes bylų faktinės aplinkės turi esminių skirtumų. Be to, šioje byloje itin svarbu įvertinti, ar AB „Vingriai“ restruktūrizavimas atitinka įstatymo keliamus tikslus, nes vien atsakovo įsiskolinimai valstybės institucijoms (ginčijami Finansų ministerijos 6 245 969,71 Lt ir Valstybinės mokesčių inspekcijos 5 862 678,36 Lt reikalavimai) verčia teismus, atsižvelgiant į viešąjį interesą, itin kruopščiai analizuoti restruktūrizuojamos įmonės veiksmus ir prašymus bei vertinti ĮRĮ įtvirtintus tikslus ir principus. AB „SEB lizingas“ teigimu, AB „Vingriai“ nuo 2010 m. nemoka nei kreditoriams, nei socialinio draudimo fondui, nei valstybės biudžetui. Įmonės skolos yra ilgalaikio pobūdžio, ir privatiems subjektams bei valstybės biudžetui vis didėja.

Trečiasis asmuo nurodo, kad teismas negali neribotą laiką atnaujinti terminus restruktūrizavimo planui pateikti ar šiuos sustabdyti, nes tai prieštarautų CPK 78 straipsniui, ĮRĮ 14 straipsnio 5 daliai ir ĮRĮ įtvirtintiems tikslams. Tai, kad civilinėje byloje dėl įmonės restruktūrizavimo teismui skirtas aktyvus vaidmuo, nereiškia, jog teismas privalo kelti ir tirti klausimus, kurių dalyvaujantys byloje asmenys nekelia. AB „SEB lizingas“ nuomone, ne teismas, o kasatorius turėjo veikti aktyviai ir rengti restruktūrizavimo planą bei teikti jį kreditoriams, o ne pasyviai laukti teismo sustabdymo, remiantis vien subjektyviu teisės normų aiškinimu. Trečiojo asmens vertinimu, net jei teismas ir nepatvirtintų kreditorių sąrašo, tai nepaneigtų įmonės pareigos įstatymo nustatytais terminais pateikti restruktūrizavimo planą. Nagrinėjamoje byloje kasatorius iki šiol nėra pateikęs kreditoriams jokio restruktūrizavimo plano, o kasatoriaus teiginys, kad nepriklausomai nuo šio proceso baigties jis ir vėl kreipsis dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tik patvirtina, kad AB „Vingriai“ restruktūrizavimo procesas yra laikina apsauga nuo bankroto ir kreditorių, tačiau neturi nieko bendra su tikraisiais restruktūrizavimo tikslais ir principais.

AB „SEB lizingas“ nurodo nesutinkantis su kasatoriaus argumentais dėl CPK 279 straipsnio 1 dalies taikymo, nes įstatyme yra numatyta galimybė skųsti dalį procesinio sprendimo dėl savarankiškų reikalavimų ir viešasis interesas neriboja CPK 279 straipsnio 1 dalies taikymo bankroto ir restruktūrizavimo bylose, kurios per se yra susijusios su proceso operatyvumo tinkamu įgyvendinimu.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl įmonės restruktūrizavimo bylos nutraukimo nustatytu terminu nepateikus restruktūrizavimo plano

Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (nagrinėjamam ginčui aktuali 2010 m. spalio 1d. įstatymo redakcija) 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas įstatymo tikslas – sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto. Ūkinės veiklos plėtra ir stabilumas – viena iš sėkmingo valstybės ekonomikos funkcionavimo ir visuomenės materialinės gerovės prielaidų, todėl finansinius sunkumus patiriančių įmonių veiklos išsaugojimas laikytinas viešąjį interesą atitinkančiu ir dėl to prioritetiniu restruktūrizavimo proceso tikslu. Restruktūrizavimo tikslo siekiama ekonomines, organizacines ir kt. priemones derinant su įmonės kreditorių pagalba, t. y. restruktūrizavimo procese, siekiant išsaugoti įmonės veiklą, ribojami tam tikri įmonės kreditorių interesai, tai suponuoja reikalavimą restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui aiškinant ir taikant įstatymo nuostatas nepažeisti proporcingumo principo, rasti teisingą restruktūrizuojamos įmonės ir jos kreditorių interesų pusiausvyrą.

Restruktūrizavimo proceso, kaip įmonės veiklos pertvarkymo bei jos įsipareigojimų kreditoriams modifikavimo, prigimtis lemia tam tikro pačios įmonės dalyvių ir kreditorių susitarimo būtinybę, šis susitarimas pasiekiamas įgyvendinant ĮRĮ nustatytas procedūras, inter alia svarstant ir tvirtinant restruktūrizavimo planą. Tam, kad vyktų restruktūrizavimo procesas, restruktūrizavimo planui turi pritarti įmonės kreditoriai. IRĮ nustatyta, kad kreditorių susirinkimas pritaria restruktūrizavimo plano projektui, jeigu už tai balsuoja kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 2/3 visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos vertinės išraiškos (ĮRĮ 14 straipsnio 3 dalis). Įmonės restruktūrizavimo plane, be kitų priemonių, numatoma kreditorių pagalba dėl skolinių įsipareigojimų, susidariusių iki įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo teisme, vykdymo: reikalavimų vykdymo terminų atidėjimas, reikalavimų (jų dalies) atsisakymas, piniginės prievolės pakeitimas kita prievole (ĮRĮ 12 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Šis įmonės kreditorių interesų ribojimas reiškia, kad kreditoriai sutinka atsisakyti nedelsiamo savo reikalavimų dalies patenkinimo, kad vėliau galėtų atgauti didesnę skolos dalį. Taigi, pagal Lietuvos įstatymų leidėjo pasirinktą teisinio reguliavimo modelį restruktūrizavimo procesas neįmanomas be reikalavimų daugumą turinčių kreditorių pritarimo, o kreditorių pritarimas galimas tik tuo atveju, kai restruktūrizavimo planas yra pakankamai realus ir įgyvendintinas.

Kartu pažymėtina, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, įmonės kreditoriai neturi galimybės daryti įtaką restruktūrizavimo bylos procesui tol, kol kreditorių susirinkimui nėra pateikiamas restruktūrizavimo planas. Pažymėtina, kad pagal ĮRĮ 8 straipsnį nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos įmonė naudojasi prievolių vykdymo lengvatomis: uždraudžiamas įmonės piniginių prievolių vykdymas, apribojamas turto perleidimas, sustabdomas netesybų ir palūkanų skaičiavimas, sustabdomas išieškojimo pagal vykdomuosius dokumentus vykdymas ir kt. Tam, kad šiuo laikotarpiu būtų užtikrinta teisinga įmonės ir jos kreditorių interesų pusiausvyra bei išlaikytas proporcingumo principas privačius kreditorių interesus ribojant dėl įmonės veiklos išsaugojimo galimybės, restruktūrizavimo byla turi vykti operatyviai, laikantis ĮRĮ nustatytų procesinių terminų. Įstatyme įtvirtinta, kad restruktūrizavimo plano projektas turi būti pateiktas tvirtinti teismui ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos. Teismas restruktūrizavimo administratoriaus arba įmonės valdymo organo prašymu turi teisę pratęsti šį terminą, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui (ĮRĮ 14 straipsnio 5 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama restruktūrizavimo plano pratęsimo galimybė ilgesniam negu vieno mėnesio laikotarpiui, tačiau tokie atvejai vertinami kaip išskirtiniai. Teisėjų kolegija pažymi, kad termino restruktūrizavimo planui pateikti pratęsimas turi būti pateisinamas objektyviomis aplinkybėmis ir atitikti restruktūrizavimo proceso tikslą bei principus. Įstatyme nenustatyta galimybė restruktūrizavimo plano rengimą tęsti neribotą laiką dėl to, kad nėra patvirtinti visų arba lemiamą balsų skaičių turinčių kreditorių reikalavimai, kartu pažymėtina, kad įstatyme nėra nuostatų, pagal kurias restruktūrizavimo plano rengimas ir tvirtinimas būtų siejamas su visų kreditorių reikalavimų patvirtinimu, priešingai – pagal ĮRĮ 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą restruktūrizavimo plane į kreditorių sąrašą įtraukiami ir asmenys, kurių reikalavimus įmonė ginčija ir teismo sprendimai dėl jų nėra įsiteisėję, įsiteisėjus teismų sprendimams dėl šių reikalavimų, atitinkamai patikslinamas restruktūrizavimo planas. Priešingas įstatymo nuostatų dėl termino restruktūrizavimo planui rengti aiškinimas reikštų galimybę restruktūrizuojamai įmonei piknaudžiauti įstatymo suteikiamomis teisėmis, ir, nesant realios įmonės veiklos išsaugojimo galimybės, imituoti restruktūrizavimo procesą tam, kad kuo ilgesnį laiką galėtų naudotis ĮRĮ 8 straipsnyje įtvirtintomis lengvatomis. Pažymėtina, kad pagal įstatymą įmonės restruktūrizavimo procesas negali tęstis ilgiau kaip ketverius metus, teismas šį terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip vieneriems metams (ĮRĮ 12 straipsnio 3 dalis).

Apibendrindama aptartą teisinį reglamentavimą teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatoriaus skundo argumentas, jog teismas turėjo pratęsti (sustabdyti) restruktūrizavimo plano pateikimo terminą tol, kol bus patvirtinti dalies didžiųjų kreditorių reikalavimai, nepagrįstas. Jeigu nustatytais terminais restruktūrizavimo planas nepateikiamas, inter alia dėl to, kad nepasiektas įmonės dalyvių ir kreditorių susitarimas, teismas restruktūrizavimo bylą turi nutraukti (ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nagrinėjamu atveju, nepaisant to, kad teismas restruktūrizavimo planui rengti kasatoriui suteikė terminą, gerokai viršijantį nustatytą įstatyme, kasatorius restruktūrizavimo plano teismo nustatytu terminu nepateikė, todėl teismas pagrįstai bylą nutraukė.

Šių išvadų nepaneigia kasatoriaus nurodyta teismų praktika dėl senosios redakcijos ĮRĮ nuostatų aiškinimo ir taikymo. 2011 m. liepos 4 d. nutartyje, priimtoje UAB „Šeba“ restruktūrizavimo byloje, bylos Nr. 3K-3-314/2011, kasacinis teismas sprendė dėl kreditoriaus, kuris ginčijo jam nedalyvaujant patvirtintą restruktūrizavimo planą, teisės dalyvauti kreditorių susirinkime balsuojant dėl restruktūrizavimo plano ir taip apsaugant savo teisėtus interesus. Nagrinėjamoje byloje AB,,SEB lizingas“ laikosi pozicijos, kad nėra kliūčių pateikti restruktūrizavimo planą tvirtinti kreditoriams, kurių reikalavimai yra teismo patvirtinti ir nutartis dėl jų patvirtinimo neapskųsta, t.y. įsiteisėjusi. Tai reiškia, kad šis kreditorius sutiko su tuo, jog neturės balsavimo teisės kitiems kreditoriams sprendžiant dėl pritarimo restruktūrizavimo planui. Taigi civilinės bylos Nr. 3K-3-314/2011 ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės yra skirtingos, todėl 2011 m. liepos 4 d. nutartis, priimta nurodytoje byloje, neturi precedentinės reikšmės šiai bylai. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad nurodytoje nutartyje pateikti išaiškinimai dėl ribojimo tvirtinti restruktūrizavimo planą, pažeidžiant lemiamą balsų skaičių turinčių kreditorių teisę dalyvauti sprendžiant šį klausimą, kasatoriaus nepagrįstai traktuojami kaip pateisinantys restruktūrizavimo plano rengimą ne įstatyme nustatytais terminais, bet iki ginčijamų kreditorių reikalavimų išsprendimo įsiteisėjusiais teismų sprendimais.

Kasaciniame skunde kasatorius nurodo ir tai, kad restruktūrizavimo byloje negalimas dalies teismo nutarties, kuria patvirtinti kreditorių reikalavimai, įsiteisėjimas. Šis kasatoriaus argumentas nepagrįstas įstatymu. CPK 279 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimo (nutarties) dalis dėl savarankiškų reikalavimų įsiteisėja, jei nėra apskųsta, pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui. Įstatyme nenustatyta šios taisyklės taikymo išimčių įmonių bankroto ar restruktūrizavimo bylose, todėl apeliacine tvarka apskundus teismo nutarties dėl kreditorių reikalavimų patvirtinimo dalį, neapskųsta teismo nutarties dalis įsiteisėja, o kreditoriai įgyja su reikalavimo patvirtinimu susijusias teises (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 17 d. nutartį, priimtą BUAB,,Adreka“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-283/2013).

Dėl aptartų aplinkybių visumos teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamas teismo nutartis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Kasacinis teismas patyrė 45,35 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 2 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus kasacinio skundo, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš AB „Vingriai“ (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nutartį ir Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 7 d. nutartį palikti nepakeistas.

Priteisti iš akcinės bendrovės „Vingriai“ (įmonės kodas 120230369) 45,35 Lt (keturiasdešimt penkis litus 35 ct) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu kasaciniame teisme, į valstybės biudžetą. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Sigita Rudėnaitė

Juozas Šerkšnas

Vincas Verseckas