Civilinė byla Nr. 3K-3-271/2009
Procesinio sprendimo kategorija 129.15 (S)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. liepos 10 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Gražinos Davidonienės (pranešėja) ir Antano Simniškio,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. A. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos O. A. skundą dėl antstolio A. A. procesinių veiksmų; suinteresuoti asmenys: S. A. ir UAB „Eskala“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl procesinės teisės normų, reglamentuojančių terminą vykdomajam dokumentui pateikti, taikymo.
2002 m. antstolis V. M. priėmė vykdyti 1996 m. kovo 5 d. vykdomąjį raštą, 2002 m. gruodžio 17 d. surašė asmens ir turto neradimo aktą. Antstolis A. A. antrą kartą pagal išieškotojo UAB „Escala“ prašymą ir pateiktą 1996 m. kovo 5 d. vykdomąjį raštą priėmė 2008 m. birželio 19 d. šį dokumentą vykdyti ir 2008 m. rugpjūčio 18 d. priėmė patvarkymą, kuriuo pradėjo išieškojimą iš pareiškėjos ir jos sutuoktinio turto. Ieškovės teigimu, terminas vykdomajam raštui pateikti skaičiuotinas nuo 1996 m. kovo 5 d., todėl antstolio A. A. veiksmai neteisėti, nes vykdomajam raštui pateikti buvo suėjęs trejų metų terminas; antstolis V. M., 2002 metais priimdamas vykdyti vykdomąjį raštą, jį priėmė taip pat pažeisdamas terminą, per kurį vykdomasis dokumentas galėjo būti pateiktas vykdyti (1964 m. CPK 387 straipsnis), todėl ir antstolio V. M. 2002 m. gruodžio 17 d. surašytas asmens ir turto neradimo aktas ir atlikti vykdymo veiksmai buvo neteisėti, t. y. atlikti praleidus terminą vykdomajam dokumentui pateikti. Dėl to ieškovė teigė, kad laikytina, jog vykdomasis raštas nuo 1996 m. kovo mėnesio iš viso nebuvo pateiktas vykdyti; nesant kitų duomenų, kad vykdomasis raštas būtų pateiktas vykdyti iki 2002 metų, vykdomoji byla turėjo būti nutraukta. Pareiškėja prašė teismo pripažinti neteisėtais antstolio A. A. veiksmus ir panaikinti jo 2008 m. rugpjūčio 18 d. priimtą patvarkymą „Dėl skolos išieškojimo nukreipimo į nekilnojamąjį turtą“, 2008 m. rugpjūčio 18 d. turto arešto aktą vykdomojoje byloje, 2008 m. liepos 28 d. patvarkymą vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl skolos išieškojimo, sustabdyti vykdymo veiksmus.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2009 m. sausio 12 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė. Teismas, nustatęs, kad asmens ir turto neradimo aktas buvo surašytas 2002 m. gruodžio 17 d. ir tą pačią dieną kartu su vykdomuoju raštu buvo grąžintas išieškotojui, nurodė, kad vykdomojo rašto pateikimo vykdyti terminas prasidėjo įsigaliojus naujos redakcijos CPK, nes iki naujo CPK įsigaliojimo nebuvo suėję 1964 m. CPK kodekse nustatytas trejų metų vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti terminas, todėl šio vykdomojo rašto pateikimui vykdyti taikytinas dešimties metų terminas, kuris nebuvo pasibaigęs.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos atskirąjį skundą, 2009 m. kovo 26 d. nutartimi jį atmetė ir paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį. Kolegija nurodė, kad vykdomasis dokumentas buvo vykdomas iki 2002 m. gruodžio 17 d., t. y. iki tol, kol teismo antstolis V. M. surašė asmens ir turto neradimo aktą; vykdomojo rašto pateikimo antstoliui A. A. metu (2008 m. birželio 19 d.) terminas tęsėsi įsigaliojus naujos redakcijos Civilinio proceso kodeksui, nes iki jo įsigaliojimo nebuvo suėję 1964 m. Civilinio proceso kodekse nustatytas trejų metų vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti terminas, todėl sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad dešimties metų terminas vykdomajam dokumentui pateikti nebuvo pasibaigęs pagal CPK 606, 607 straipsnius.
Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė
Kasaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 26 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – prašymą tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasatorės teigimu, vykdomasis dokumentas, kuris be svarbios priežasties nebuvo pateiktas vykdyti per įstatyme nustatytą terminą, negrįžtamai praranda vieną iš esminių vykdomojo dokumento savybių – priverstinį vykdytinumą. Tai, kad terminas buvo pasibaigęs, įrodo prie civilinės bylos pridėtoje vykdomojoje byloje esantis „Litimpeks“ banko 2002 m. gruodžio 13 d. prašymas dėl vykdymo; šis dokumentas, kasatorės teigimu, patvirtino, jog 1996 m. kovo 5 d. vykdomasis raštas 2002 metais antstoliui V. M. buvo pateiktas vykdyti praleidus 1964 m. CPK 387 straipsnio 1 dalyje nustatytą trejų metų terminą, tačiau pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai šio įrodymo nevertino, todėl padarė neteisingą išvadą, kad terminas nebuvo pasibaigęs. Antstolis, nustatęs, kad vykdomasis dokumentas buvo pateiktas pasibaigus terminui, turėjo nutraukti vykdomąją bylą ir vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui, o vėlesnis tokio dokumento pateikimas vykdyti tam pačiam ar kitam antstoliui neatkuria priverstinio vykdomojo dokumento vykdytinumo. Nagrinėjamoje byloje išieškotojas, praleidęs terminą vykdomajam dokumentui pateikti, o antstolis, nesiaiškindamas, ar nebuvo kliūčių priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą, pažeidė CPK normas ir išieškotojas nepagrįstai ir neteisėtai įgyvendino savo teisę, kilusią iš neteisės.
Atsiliepimu į pareiškėjos kasacinį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Eskala“ prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodoma, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai pagrįstai netyrė ir nevertino antstolio V. M. veiksmų pagrįstumo, nes jie nesusiję su skundžiamo antstolio A. A. veiksmais. Pareiškėja pirmojo antstolio veiksmus turėjo teisę skųsti, kai antstolis iki 2002 m. gruodžio 17 d. vykdė išieškojimą. Teismai pagrįstai pripažino, kad antstoliui A. A. pateiktam vykdomajam raštui vykdyti taikytinos 2002 m. CPK normos. Antstoliui V. M. 2002 m. gruodžio 17 d. grąžinus vykdomąjį dokumentą, dar nebuvo suėjęs 1964 m. CPK nustatytas trejų metų terminas vykdomajam dokumentui vykdyti, todėl terminas ir pagal naująjį CPK nebuvo praleistas.
k o n s t a t u o j a :
Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl procesinės teisės normų, reglamentuojančių termino vykdomajam dokumentui pateikti skaičiavimo tvarką, taikymo pagal Civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymą
Kasatorė skundu ginčija teismų nutartis, kuriomis, jos manymu, neteisingai taikytos procesinės teisės normos dėl terminų, per kuriuos vykdomieji dokumentai pateikiami vykdyti, skaičiavimo.
Galimybė priverstinai įvykdyti vykdomąjį dokumentą yra ribojama tam tikru terminu. CPK 606 straipsnyje nustatyti terminai, per kuriuos vykdomieji dokumentai gali būti pateikti vykdyti. Savo esme tai yra procesinis terminas. Procesinis terminas – tai įstatyme arba teismo nustatytas laikas, per kurį teismas, dalyvaujantys byloje asmenys ar kiti civilinio proceso dalyviai privalo arba gali atlikti tam tikrus procesinius veiksmus, nagrinėjant civilines bylas ir priimant teismo sprendimus bei juos vykdant. Procesinių terminų pasibaigimo teisinių padarinių, skaičiavimo tvarką reglamentuoja CPK. Pasibaigus procesiniam terminui, išnyksta teisė atlikti procesinį veiksmą, t. y. pasibaigia subjektinės procesinė teisė (CPK 75 straipsnio 1 dalis).
Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad, vykdant 1996 m. kovo 5 d. išduotą vykdomąjį raštą, šio rašto vykdymo klausimas buvo išspręstas 2002 m. gruodžio 17 d., kai antstolis V. M. surašė asmens ir turto neradimo aktą. Taigi vykdymo procesas vyko pagal 1964 m. CPK taisykles. 1964 m. CPK 388 straipsnio, reglamentavusio termino vykdomajam dokumentui pateikti nutraukimo institutą, 3 dalyje buvo nurodyta, kad tuo atveju, kai grąžinamas vykdomasis dokumentas, pagal kurį visiškai ar iš dalies neišieškota, naujas terminas, per kurį vykdomieji dokumentai pateikiami vykdyti, pradedamas skaičiuoti nuo dokumento grąžinimo išieškotojui dienos, t. y. vykdomojo dokumento pateikimas vykdyti nutraukia termino, per kurį vykdomasis dokumentas galėjo būti pateiktas vykdyti, eigą (1964 m. CPK 387 straipsnis, 388 straipsnio 1 dalis). Pagal 1964 m. CPK 387 straipsnį teismo sprendimai galėjo būti pateikti vykdyti per trejus metus nuo jų įsiteisėjimo. Taigi darytina išvada, kad, aiškinant nurodytas teisės normas, skolininkei gavus antstolio V. M. 2002 m. gruodžio 17 d. surašytą asmens ir turto neradimo aktą, naujas terminas vykdomojo rašto pateikimui vykdyti buvo pradėtas skaičiuoti nuo dokumento grąžinimo išieškotojui datos ir tęsėsi įsigaliojus naujajam CPK, nes Civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad CPK nustatytas dešimties metų įsiteisėjusio teismo sprendimo pateikimo vykdyti terminas taikomas, jeigu šis terminas prasidėjo įsigaliojus šiam Kodeksui, taip pat jei iki CPK įsigaliojimo nustatytas trejų metų įsiteisėjusio teismo sprendimo pateikimo vykdyti terminas buvo nepasibaigęs iki šio CPK įsigaliojimo. Dėl to kasatorės ginčijamas terminas teismų teisingai buvo skaičiuotas pagal šiame straipsnyje nurodytas taisykles, t. y. vadovaujantis tiek CPK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnio 6 dalimi, tiek CPK 606 straipsniu, pagal kurį vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per dešimt metų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Bylą nagrinėję teismai teisingai nustatė, kad vykdomojo rašto pateikimo antstoliui A. A. metu (2008 m. birželio 19 d.) terminas jau tęsėsi įsigaliojus naujos redakcijos CPK, nes iki jo įsigaliojimo nebuvo suėjęs 1964 m. Civilinio proceso kodekse nustatytas trejų metų vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti terminas, todėl teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstą teismų padarytą išvadą, kad dešimties metų terminas vykdomajam dokumentui pateikti nebuvo pasibaigęs pagal CPK 606, 607 straipsnius. Teisėjų kolegija, atkreipia dėmesį į tai, kad kasatorė tinkamai ir laiku neskundžia antstolio V. M. veiksmų; šio antstolio veiksmai, vadovaujantis CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka, nebegali būti kvestionuojami, todėl kasaciniame skunde nurodytas įrodymas teismų buvo pagrįstai nevertintas. Pripažintina, kad vykdomojo rašto pateikimo antstoliui A. A. metu CPK 606 straipsnyje nurodytas terminas, per kurį vykdomieji dokumentai gali būti pateikiami vykdyti, nebuvo praleistas. Nagrinėjant bylą, nenustatyta aplinkybių, patvirtinančių, kad vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti neteisėtai (CPK 629 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Darytina išvada, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nepažeidė procesinės teisės normų dėl terminų vykdomajam dokumentui pateikti skaičiavimo tvarkos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Byloje nustatyta, kad suinteresuotas asmuo UAB „Eskala“, pateikdamas atsiliepimą į kasacinį skundą, turėjo 1190 Lt išlaidų, sumokant už advokato pagalbą surašant šį procesinį dokumentą; netenkinus kasacinio skundo, prašo šią sumą priteisti iš kasatorės. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 punkte nurodyti rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai, kurie apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1368 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2008 m. sausio 1 d. patvirtino minimalios mėnesinės algos dydį – 800 Lt. Nurodytų Rekomendacijų 8.14 punkte nustatytas rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokestis už atsiliepimą į kasacinį skundą apskaičiuotinas nustatytą koeficientą (nagrinėjamu atveju – 2) dauginant iš minimalios mėnesinės algos. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad suinteresuoto asmens UAB „Eskala“ sumokėtas advokatui mokestis už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą atitinka rekomenduotiną maksimalų užmokestį už procesinio dokumento surašymą, todėl ši suma, netenkinus kasacinio skundo, priteistina suinteresuotam asmeniui iš kasatorės.
Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo
Kasacinis teismas patyrė 62 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus kasatorės O. A. kasacinio skundo, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš O. A. (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93, 96 straipsniais, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti suinteresuotam asmeniui UAB „Eskala“ (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjos O. A. (duomenys neskelbtini) 1190 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą devyniasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų, turėtų surašant atsiliepimą į kasacinį skundą.
Priteisti iš pareiškėjos O. A. (duomenys neskelbtini) 62 Lt (šešiasdešimt du litus) į valstybės biudžetą išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Janina Januškienė
Gražina Davidonienė
Antanas Simniškis
