Civilinė byla Nr. 3K-3-239/2009 Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2.3; 78.2.1 (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus, Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė) ir Prano Žeimio (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. (A. K.) kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 19 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei I. B.-K. dėl nuostolių atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1999 m. sausio 9 d. ieškovas ir atsakovė sudarė santuoką, kurioje 1999 m. gegužės 6 d. gimė duktė A. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2004 m. spalio 7 d. sprendimu šalių santuoka buvo nutraukta ir patvirtinta jų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią ieškovas įsipareigojo mokėti nepilnametės dukters išlaikymui po 1000 Lt kas mėnesį nuo 2004 m. spalio 1 d. iki dukters pilnametystės. Ieškovas sumokėjo vaiko išlaikymui 28 000 Lt. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. sprendimu buvo pripažinta, kad ieškovas nėra A. tėvas, ir nuo 2006 m. lapkričio 28 d. nutrauktas išlaikymo išieškojimas. Ieškovo teigimu, atsakovė, nesąžiningai nutylėdama faktą, jog jis nėra jos vaiko tėvas, jį apgavo, todėl jis teikė vaikui išlaikymą, kurį, vykdydami vaiko išlaikymo prievolę, privalėjo teikti atsakovė ir jos vaiko biologinis tėvas. Laikydamas, kad vaiko išlaikymui sumokėti pinigai yra jo patirti nuostoliai, ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 28 000 Lt nuostolių atlyginimo ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo tesime iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2007 m. lapkričio 8 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė ieškovui iš atsakovės 28 000 Lt nuostolių atlyginimo bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2007 m. lapkričio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 18 d. galutiniu sprendimu teismo 2007 m. lapkričio 8 d. preliminarus sprendimas buvo paliktas nepakeistas.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. kovo 19 d. sprendimu patenkino atsakovės apeliacinį skundą, panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 18 d. galutinį sprendimą ir priėmė naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmetė.
Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad 1999 m. sausio 9 d. buvo sudaryta ieškovo ir atsakovės santuoka, kurioje 1999 m. gegužės 6 d. gimė duktė A. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2004 m. spalio 7 d. sprendimu šalių santuoka nutraukta, patvirtinta jų santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, pagal kurią ieškovas įsipareigojo mokėti dukters išlaikymui po 1000 Lt kas mėnesį nuo 2004 m. spalio 1 d. iki vaiko pilnametystės.
2006 m. lapkričio 28 d. ieškovas kreipėsi į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, prašydamas nustatyti, kad jis nėra A. K., gim. 1999 m. gegužės 6 d., tėvas.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. sprendimu tenkintas ieškovo ieškinys, pripažinta, kad jis nėra atsakovės dukters tėvas, ir nuo 2006 m. lapkričio 28 d. nutrauktas iš ieškovo atsakovės dukteriai priteisto išlaikymo išieškojimas.
A. K. (buv. A. K.) tėvai yra atsakovė I. B.-K. (buv. I. K.) ir A. K.
Vykdydamas teismo 2004 m. spalio 7 d. sprendimą, ieškovas nepilnametės A. išlaikymui ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2004 m. spalio 1 d. iki 2006 m. lapkričio 28 d., sumokėjo 28 000 Lt.
Pirmosios instancijos teismas, be pirmiau išvardytų aplinkybių, nustatė, kad 1998 metais šalims artimai bendraujant, ruošiantis bendram santuokiniam gyvenimui, atsakovė turėjo artimų santykių su kitu vyru, dėl šios priežasties pastojo ir 1999 m. gegužės 6 d. jai gimė duktė A., kurios tėvu vėliau ir buvo nustatytas kitas asmuo; atsakovė neinformavo ieškovo, su kuriuo ketino sudaryti santuoką, apie turėtus artimus santykius su kitu vyru, pranešė ieškovui apie nėštumą tik kaip apie su juo susijusį faktą; 1999 m. sausio 9 d. ieškovas ir atsakovė sudarė santuoką, jiems žinant apie atsakovės nėštumą ir ieškovui manant, kad jis yra būsimo vaiko tėvas. Tačiau, teismo vertinimu, ieškovas neįrodė, kad dėl atsakovės nėštumo jis buvo priverstas sudaryti su ja santuoką. Teismas laikė, kad atsakovė, nepranešdama ieškovui iki jų santuokos sudarymo ir dukters A. gimimo apie jų artimo bendravimo metu turėtus artimus santykius su kitu vyru, taigi ir apie galimybę ginčo laikotarpiu pastoti nuo kito vyro, o, atsakovei pastojus, nepasakydama ieškovui apie tai, kad jos būsimo vaiko tėvas gali būti ne jis, o kitas asmuo, taip pat nesiimdama priemonių dukters tėvystei išsiaiškinti, sudarė sąlygas šalių sutarčiai dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią ieškovas įsipareigojo teikti nepilnametės A. išlaikymui po 1000 Lt kas mėnesį, sudaryti ir ją patvirtinti teismo 2004 m. spalio 7 d. sprendimu. Teismas sprendė, kad taip atsakovė pažeidė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246, 6.263 straipsniai), nurodydamas, jog atidus, apdairus ir rūpestingas asmuo tokioje situacijoje būtų pasielgęs kitaip, t. y. būtų pranešęs būsimam sutuoktiniui (ieškovui) apie artimus santykius su kitu vyru, ėmęsis priemonių dukters tėvystei išsiaiškinti, nesudaręs sąlygų, esant abejonių dėl tėvystės, šalims susitarti dėl ieškovo įsipareigojimo mokėti vaikui išlaikymą bei šiam susitarimui patvirtinti teismo sprendimu, ir taip nepadaręs žalos. Nustatęs, kad atsakovės kaltus veiksmus ir ieškovui kilusias pasekmes sieja priežastinis ryšys, nes atsakovės veiksmai atlikti anksčiau nei atsirado nuostolių, o šie yra atsakovės elgesio rezultatas, toks elgesys yra nuostolių atsiradimo priežastis (CK 6.247 straipsnis), teismas darė išvadą, kad ieškovo ginčo laikotarpiu nepilnametės A. išlaikymui sumokėta 28 000 Lt suma yra nuostoliai, jo patirti dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, todėl nurodyta suma priteistina ieškovui iš atsakovės. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovas nėra nepilnametės A. biologinis tėvas, todėl jis neturi pareigos teikti jai išlaikymą, ši pareiga įstatyme nustatyta biologiniam vaiko tėvui ir ji atsiranda nuo vaiko gimimo (CK 3.137, 3.192 straipsniai); nuginčijus ieškovo tėvystę, buvo paneigta jo pareiga išlaikyti nepilnametę A. nuo jos gimimo.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija laikė, kad byloje nepakanka atsakovės kaltę patvirtinančių įrodymų ir nenustatyta, jog ji sąmoningai slėpė nuo ieškovo galimą kito vyro tėvystę. Teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo pinigus, kuriuos ieškovas sumokėjo atsakovės dukteriai išlaikyti, vertinti kaip atsakovės ieškovui padarytus nuostolius, nes vaiko turtas ir turtinės teisės yra atskirtos nuo tėvų ir kitų asmenų turto ir turtinių teisių, vaikui priteistas išlaikymas yra nepilnamečio vaiko nuosavybė, kurią tvarko vaiko tėvas (motina) uzufrukto teisėmis išimtinai vaiko interesais (CK 3.185 straipsnis, 3.186 straipsnio 1 dalis, 3.203 straipsnio 1 dalis). Dėl to ieškovo reikalavimą dėl 28 000 Lt nuostolių atlyginimo priteisimo teisėjų kolegija pripažino nepagrįstu, nes išlaikymą ieškovas mokėjo vaikui, o ne atsakovei, ir tai nėra jos turtas; be to, ieškovas negrindė reikalavimų tuo, kad išlaikymas buvo panaudotas ne vaiko interesams ir dėl to jis pagal CK 3.203 straipsnio 2 dalį turėtų būti priteistas vaikui iš asmens, panaudojusio išlaikymą ne vaiko interesams. Pažymėjusi, kad pagal CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punktą išlaikymas negali būti išreikalaujamas kaip be pagrindo įgytas, jeigu gavėjas veikė sąžiningai arba nebuvo padaryta sąskaitybos klaida, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad išlaikymo gavėjas šiuo atveju yra nepilnametis vaikas, laikė, jog toks išlaikymas negali būti išreikalautas. Teisėjų kolegija taip pat darė išvadą, kad, nenustačius civilinės atsakomybės sąlygų, kurioms esant žalą turėtų atlyginti atsakovė, manytina, jog prievolė ieškovui kyla ne iš delikto. Pažymėjusi, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta (CK 6.237 straipsnio 1 dalis), teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad ginčo 2004 m. spalio 1 d.–2006 m. lapkričio 28 d. laikotarpiu, t. y. tuo laikotarpiu, kai ieškovas teikė vaikui išlaikymą ir sumokėjo 28 000 Lt, atsakovė taip pat teikė išlaikymą savo dukteriai, teisėjų kolegija konstatavo, jog nėra pagrindo manyti, kad atsakovė nepagrįstai praturtėjo iš ieškovo teikiamo išlaikymo vaikui. Kadangi pareiga mokėti išlaikymą savo vaikams įstatyme įtvirtinta biologiniams tėvams, tai I. B.-K. teisėjų kolegija laikė netinkama atsakove šioje byloje, nurodydama, jog nepagrįsto praturtėjimo institutas gali būti taikomas tais atvejais, kai asmens veiksmai yra teisėti ir nėra asmens (šiuo atveju asmens, privalančio teikti išlaikymą) kaltės.
III. Kasacinio skundo dalykas ir pagrindas, atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas A. K. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 19 d. sprendimą ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 18 d. galutinį sprendimą. Kasacinį skundą ieškovas grindžia šiais argumentais:
1. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas ieškinį dėl to, kad byloje nenustatyta, jog atsakovė sąmoningai slėpė nuo ieškovo galimą kito vyro tėvystę, ir taip laikydamas, kad atsakovės civilinė atsakomybė galėtų kilti tik dėl žalos padarymo tyčia, netinkamai aiškino ir taikė CK 6.248 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog kaltė gali būti tyčia arba neatsargumas, taip pat CK 6.263 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Bendro pobūdžio pareiga elgtis taip, kad nepadarytum kitam asmeniui žalos, glaudžiai susijusi su pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai, todėl vien žalos padarymo faktas gali būti pripažįstamas neteisėtu (kaltu) veiksmu. Kasatoriaus manymu, nagrinėjamoje byloje kaltės forma atsakovės civilinei atsakomybei kilti neturi reikšmės, nes šiuo atveju svarbus žalą padariusio asmens (atsakovės) faktinio elgesio ir tam tikro, t. y. apdairaus, rūpestingo, atidaus ir sąžiningo žmogaus, elgesio analogiškoje situacijoje standarto santykis. Apeliacinės instancijos teismas nevertino, ar atsakovės elgesys atitiko rūpestingo, protingo ir atidaus teisinių santykių dalyvio elgesį analogiškoje situacijoje.
2. Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo patirtos materialinės išlaidos dėl to, jog atsakovė, nutylėdama galimą kito vyro tėvystę, elgėsi neapdairiai, nerūpestingai, neatidžiai ir nesąžiningai, laikytinos ieškovo patirta materialine žala, netinkamai aiškino ir taikė CK 6.249 straipsnio 1 dalį. Kasatoriaus teigimu, pagal šias CK nuostatas žala yra bet kokios (visos) neigiamos neteisėtų veiksmų materialios pasekmės. Tai reiškia, kad visos asmens patirtos materialinės išlaidos, atsiradusios kaip neteisėtų veiksmų (neveikimo) pasekmė, laikytinos patirta žala. Svarbu nustatyti, ar tokios išlaidos būtų patirtos, jeigu nebūtų atlikti neteisėti veiksmai (neveikimas). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad jeigu atsakovė prieš tėvystės įforminimo faktą būtų informavusi ieškovą apie tai, kad, artimai bendraudama su juo, ji artimai bendravo su kitu vyru, t. y. būtų elgusis apdairiai, rūpestingai, atidžiai ir sąžiningai, neigiamų pasekmių būtų išvengta, t. y. nebūtų susiklostę ieškovo tėvystės santykiai, pinigus vaiko išlaikymui būtų mokėjęs tikrasis vaiko tėvas.
3. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pagrindu ieškiniui atmesti pripažino aplinkybę, kad ieškovo prašomą atlyginti materialinę žalą sudaro pinigų suma, ieškovo sumokėta vaikui išlaikyti. Kasatoriaus manymu, jo sumokėtų pinigų paskirtis šiuo atveju neturi reikšmės, svarbu nustatyti, ar šių pinigų mokėjimo priežastis buvo atsakovės neteisėtas veikimas (neveikimas). Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad asmuo, nuginčijus jo tėvystę, negali reikalauti žalos atlyginimo, yra neteisinga, pažeidžianti asmens konstitucinę teisę į žalos atlyginimą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis).
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė I. B.-K. prašo atsakovo kasacinį skundą atmesti ir skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nesutikimą su kasaciniu skundu atsakovė grindžia šiais argumentais:
1. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar šią pareigą įvykdė. Galėjimas ar negalėjimas, galimybių turėjimas ar neturėjimas, sugebėjimas ar nesugebėjimas atlikti reikalaujamus veiksmus ar susilaikyti nuo jų atlikimo yra kaltės, o ne neteisėtumo klausimas. Dėl to kasatoriaus argumentas, kad tuo pačiu laikotarpiu su skirtingais vyrais turinti artimų santykių moteris privalo apie tai pasakyti tam vyrui, kuriam praneša apie nėštumą ir kuris nėštumo fakto pagrindu sutinka vesti tą moterį, negali būti pagrindu pripažinti atsakovės veiksmų neteisėtumą.
2. Sprendžiant veiksmų neteisėtumo klausimą, įvertintini ir ieškovo veiksmai: ar jis buvo pakankamai atidus, rūpestingas ir galėjo numatyti pasekmes. Šalių santuoka buvo sudaryta šeštąjį atsakovės nėštumo mėnesį, iki santuokos jie gyveno atskirai, be to, kaip nurodo kasatorius, atsakovė iki santuokos sudarymo draugavo ir su kitais vyrais. Tokiomis aplinkybėmis kasatorius visada turėjo galimybę išsiaiškinti tėvystę. Tėvystės nuginčijimo faktas buvo netikėtas tiek ieškovui, tiek atsakovei, taigi ji sąmoningai neslėpė nuo ieškovo galimos kito vyro tėvystės.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl ginčo teisinių santykių kvalifikavimo
Atsakovė, su kuria pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2004 m. spalio 7 d. sprendimu patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo nustatyta nepilnametės dukters A. gyvenamoji vieta, nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos tapo dukteriai nuosavybės teise priklausančio turto, be kita ko, gauto ir kaip išlaikymas, tvarkytoja uzufrukto teisėmis (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, 3.190 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.186 straipsnio 1 dalį atsakovė, būdama įstatyminė savo nepilnametės dukters atstovė (uzufruktorė), turi pareigą tvarkyti dukteriai priklausantį turtą išimtinai jos interesais, t. y. taip, kad jis teiktų vaikui maksimalią materialią ir dvasinę naudą bei būtų viena iš sąlygų, užtikrinančių jo sveiką, darną fizinę bei psichinę raidą.
Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai laikė, kad vaikui priklausančios kaip išlaikymas gautos ir atsakovės uzufrukto teisėmis tvarkytos lėšos pagal byloje pareikštą ieškinį negali būti civilinės atsakomybės objektas. CK 3.185 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vaikų ir tėvų turto atskyrimo principas, pagal kurį nepilnametis vaikas gali būti nuosavybės teisinių santykių subjektas, turto savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. R. S., bylos Nr. 3K-3-469/2006; 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. A. S., bylos Nr. 3K-3-531/2008; kt.). Dėl to negalima išieškoti iš vaikui priklausančio turto, kurį tėvai ar vienas iš jų tvarko uzufrukto teisėmis, pagal tėvų ar vieno iš jų prievoles, nes šis turtas yra ne tėvų, o jų nepilnamečio vaiko, kuris neatsako pagal savo tėvų prievoles, nuosavybė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, 3.189 straipsnio 2 dalis).
Tačiau apskųstą sprendimą priėmęs apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė, būdama jos nepilnametei dukteriai išlaikyti ieškovo sumokėtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis, negali būti deliktinės civilinės atsakomybės pagal byloje pareikštą ieškinį subjektas.
Nagrinėjamoje byloje ieškovas, kurio tėvystė nuginčyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, prašo priteisti iš atsakovės, motinos vaiko, kuriam 2004 m. spalio 1 d.–2006 m. lapkričio 28 d. laikotarpiu ieškovas suteikė 28 000 Lt išlaikymo, materialinės žalos atlyginimą, laikydamas nurodytą pinigų sumą šią žalą sudarančiais jo nuostoliais, atsiradusiais dėl neteisėtų atsakovės veiksmų. Neteisėtais atsakovės veiksmais (neveikimu) ieškovas laiko tai, kad atsakovė, šalių artimo bendravimo ir pasiruošimo santuokos sudarymui metu turėjusi artimų santykių su kitu vyru, nei iki santuokos sudarymo dėl atsakovės nėštumo, nei nutraukiant santuoką ir teismui tvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių nepranešė apie šį faktą ieškovui, tokį atsakovės elgesį (neveikimą) vertindamas kaip neatitikusį atidaus, rūpestingo ir sąžiningo žmogaus elgesio standartų. Taigi nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl atsakovės atsakomybės už žalą, ieškovo kildinamą iš atsakovės padaryto delikto – bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), t. y. laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis), pažeidimo.
Kadangi reikalavimo dėl vaiko išlaikymui skirtų lėšų, kaip panaudotų ne vaiko interesais, išieškojimo (CK 3.203 straipsnio 2 dalis) ar dėl nepagrįstai įgyto turto grąžinimo (CK 6.237, 6.241 straipsniai) nagrinėjamoje byloje nebuvo pareikšta, tai apskųsto apeliacinės instancijos teismo sprendimo argumentai, susiję su nurodytų materialinės teisės normų aiškinimu ir taikymu, kuriais iš esmės tik ir buvo grindžiamos šio teismo išvados dėl ieškovo pareikšto reikalavimo nepagrįstumo, negali būti pripažinti sudarančiais pagrindą šioje byloje pareikštam ieškiniui atmesti. Kartu teisiškai reikšmingais nepripažintini ir nesvarstytini šiuos apeliacinės instancijos teismo argumentus kvestionuojantys kasacinio skundo argumentai.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad, priešingai nei sprendė apeliacinės instancijos teismas, ginčo teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip civilinės deliktinės atsakomybės santykiai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis), tačiau tam, kad būtų konstatuota atsakovės prievolė atlyginti žalą, pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles turi būti nustatytos visos šios sąlygos: neteisėta veika (veiksmai, neveikimas), žalos padarymo faktas, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos, kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai).
Dėl teisinės atsakomybės sąlygų
Išlaikymo teikimas yra pagrindinis nepilnamečio vaiko turto (nuosavybės) šaltinis. Išlaikymo paskirtis – būtinų sąlygų vaikui sveikai, darniai fiziškai ir psichiškai augti, vystytis bei tobulėti užtikrinimas. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti ir reikalingas nuolat, kas dieną, todėl labai svarbus vaiko išlaikymo stabilumo išsaugojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008). Vaiko teisės į išlaikymą nepertraukiamas įgyvendinimas gali būti užtikrintas, taigi ir pirmiau nurodyti išlaikymo tikslai gali būti pasiekti tik tada, kai tėvai sąžiningai bei itin atidžiai ir rūpestingai vykdo įstatyme (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, 3.190 straipsnio 1 dalis) jiems nustatytas su vaikui nuosavybės teise priklausančiu turtu, be kita ko, gaunamu ir kaip išlaikymas, tvarkymu susijusias teises bei pareigas. Tėvų, nevykdančių ar netinkamai vykdančių savo pareigas vaikams, veiksmai ar neveikimas vertintini kaip priešingi teisei.
Vaiko ir tėvų tarpusavio teisės bei pareigos grindžiamos vaiko kilme (CK 3.137 straipsnio 2 dalis), t. y. vaiko gimimu iš konkrečių tėvų. Tačiau, įvykus biologiniam vaiko gimimui, vaiko ir tėvų tarpusavio teisiniai santykiai dar neatsiranda. Vaiko iš tėvų kilmė su ja susijusių, įstatymuose nustatytų teisių ir pareigų atsiradimą lemia tik patvirtinta įstatyme (CK 3.138 – 3.140 straipsniai) nustatyta tvarka. Sąlyga vaiko kilmei iš motinos nustatyti yra įstatyme (CK 3.139 straipsnis) nustatyta tvarka patvirtintas faktas, jog moteris yra biologinė vaiko motina. Vaiko kilmę iš motinos paprastai patvirtina medicinos įstaigos, kurioje vaikas gimė, išduotas vaiko gimimo pažymėjimas. Tuo tarpu vaiko kilmei iš tėvo nustatyti fiziologinis aspektas, t. y. ar registruojamas kaip vaiko tėvas vyras yra biologinis vaiko tėvas, nesiaiškinamas. Bendrasis principas vaiko kilmei iš tėvo nustatyti yra CK 3.140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisinė tėvystės prezumpcija, pagal kurią, jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, nors vaikas pradėtas iki santuokos, kaip vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis. Šiuo atveju pagrindas įrašyti vyrą kaip tėvą yra santuokos liudijimas.
Taigi teisiniai išlaikymo santykiai tarp tėvų ir jų nepilnamečių vaikų atsiranda iš tam tikros teisinių faktų (įvykio – vaiko gimimo iš tų tėvų – ir teisinių veiksmų – šio fakto įregistravimo) sudėties, iš kurių svarbiausias faktas yra vaiko gimimas iš tų tėvų, lemiantis, kad egzistuoja prigimtinė vaiko biologinių tėvų pareiga išlaikyti savo vaiką.
Įvykus gimimo faktui, sukuriančiam tėvų ir vaikų biologinę kraujo giminystę, tėvai įgyja tik biologinę, t. y. prigimtinę, pareigą išlaikyti savo vaiką (Konstitucijos 38 straipsnis, CK 3.137, 3.192 straipsniai), kurios negalima priversti vykdyti teismine tvarka. Teisinė prievolė teikti išlaikymą ir materialiai rūpintis savo vaiku atsiranda tik tėvams, kurių tėvystė (motinystė) įforminta įstatyme nustatyta tvarka, t. y. tiems, kurie vaiko gimimo įraše nurodyti kaip vaiko tėvas (motina). Tokia, pagal įstatymą atsiradusi, išlaikymo prievolė gali būti įvykdoma priverstine tvarka. Be to, ši su nepilnamečių vaikų išlaikymu susijusi turtinė, kitaip dar vadinama alimentinė, prievolė, yra asmeninio (intuitu personae) pobūdžio. Tai reiškia, kad tiek motina, tiek tėvas, jeigu pagal įstatymą nustatyta vaiko kilmė iš jų, yra asmeniškai (individualiai) atsakingi už išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams teikimą, todėl šių prievolių vykdymas negali būti perleistas ar perkeltas kitiems (išskyrus įtėvius) asmenims, įkeičiamas, įskaitytas už skolas ir pan., taip pat negali būti atsisakyta jų vykdymo.
Tačiau dėl pirmiau nurodytų vaiko kilmės iš tėvo nustatymo taisyklių galima tokia situacija, kai teisinis vaiko kilmės iš tėvo konstatavimas neatitinka biologinės vaiko kilmės iš tėvo tikrovės, t. y. vaiko motinos sutuoktinis, vaiko gimimo įraše įrašytas kaip vaiko tėvas, nėra biologinis šio vaiko tėvas, taigi ir subjektas, kuriam pagal įstatymą gali atsirasti vaiko kilme grindžiama asmeninė pareiga išlaikyti šį vaiką. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios atitikties buvimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis bei turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima įstatyme nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius, todėl atitinkamas vaiko tėvų elgesys, užtikrinantis šios atitikties egzistavimą, yra būtina tėvų pareigų, be kita ko, ir pareigos tvarkyti jų nepilnamečių vaikų nuosavybe esantį turtą uzufrukto teise išimtinai vaikų interesais, tinkamo (sąžiningo, atidaus ir rūpestingo) vykdymo sąlyga.
Nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad vaiko motinos veiksmai (veikimas ar neveikimas), lėmę jos sutuoktinio, nesančio biologiniu jos vaiko tėvu, taigi ir prigimtinės (vaiko kilme grindžiamos) pareigos teikti šiam vaikui išlaikymą turėtoju, įrašymą tėvu vaiko gimimo įraše, taip sudarant sąlygas įpareigoti tokį asmenį vykdyti pagal įstatymą ne jam, o kitam asmeniui – biologiniam vaiko tėvui – priklausančią asmeninio pobūdžio prievolę, pripažintini netinkamu (nesąžiningu, neatidžiu ir nerūpestingu) įstatyme (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, 3.186 straipsnio 2 dalis) vaiko motinai, kaip uzufruktorei, nustatytų su jos vaikui nuosavybės teise priklausančiu turtu, be kita ko, gaunamu ir kaip išlaikymas, tvarkymu susijusių pareigų vykdymu. Minėta, kad tėvų, nevykdančių ar netinkamai vykdančių savo pareigas vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais teisei, t. y. neteisėtais.
Byloje nustatyta, o kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų faktinių aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis), kad šalims artimai bendraujant ir ruošiantis santuokos sudarymui, atsakovė turėjo artimų santykių su kitu vyru, dėl šios priežasties pastojo ir 1999 m. gegužės 6 d. jai gimė duktė A., kurios tėvu vėliau buvo pripažintas tas kitas vyras; atsakovė neinformavo ieškovo, su kuriuo ketino sudaryti santuoką, apie turėtus artimus santykius su kitu vyru, pranešė ieškovui apie nėštumą tik kaip apie su juo susijusį faktą; ieškovas ir atsakovė sudarė santuoką, jiems žinant apie atsakovės nėštumą ir ieškovui manant, kad jis yra būsimo vaiko tėvas; santuokos nutraukimo šalių bendru sutikimu, sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudarymo ir jos teisminio tvirtinimo metu atsakovė taip pat neatskleidė ieškovui nurodytų aplinkybių.
Remdamasi aptartais motyvais, teisėjų kolegija laiko šiuos byloje nustatytus faktus teikiančiais pagrindą pripažinti atsakovės, kaip įstatyminės jos nepilnametės dukters atstovės (uzufruktorės), elgesį, prigimtinę ir kartu asmeninę jai žinimo biologinio jos vaiko tėvo pareigą teikti vaikui išlaikymą perkeliant kitam asmeniui (ieškovui), nesąžiningu ir pažeidusiu įstatyme (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, 3.186 straipsnio 1 dalis) jai nustatytą pareigą jos nepilnamečiam vaikui nuosavybės teise priklausantį turtą tvarkyti išimtinai jo interesais. Toks atsakovės elgesys vertintinas kaip neapdairus ir nerūpestingas, t. y. neatitinkantis bendro pobūdžio pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs pirmiau išvardytas faktines aplinkybes, turėjo teisinį pagrindą konstatuoti atsakovės kaltą (neatidų ir nerūpestingą) neveikimą (CK 6.248 straipsnio 3 dalis), lėmusį 28 000 Lt nuostolių ieškovui, neprivalėjusiam teikti, tačiau dėl pirmiau nurodyto atsakovės elgesio suteikusiam jos nepilnametei dukteriai nurodyto dydžio išlaikymą, padarymą (CK 6.247, 6.249 straipsniai), neteisėtu (CK 6.246 straipsnis) ir sukėlusiu atsakovei deliktinę civilinę atsakomybę (CK 6.263 straipsnis). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas sąlygas atsakovės civilinei atsakomybei atsirasti, todėl pagrįstai tenkino ieškovo reikalavimą.
Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas dėl byloje pareikšto materialinio teisinio reikalavimo – atlyginti padarytus nuostolius – pasisakė, tik pažymėdamas, kad civilinei atsakomybei atsirasti būtina nustatyti esmines jos sąlygas, bei formaliai konstatuodamas, jog byloje nepakanka atsakovės kaltę patvirtinančių įrodymų ir nenustatyta, kad ji sąmoningai slėpė nuo ieškovo galimą kito vyro tėvystę. Toks atsakovės civilinės atsakomybės klausimo sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, nes ieškinio netenkinimo pagrindu laikydamas faktą, kad byloje nenustatyta atsakovės sąmoningo (t. y. tyčinio) slėpimo nuo ieškovo galimos kito vyro tėvystės, apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, gali pasireikšti ne tik tyčia, bet ir neatsargumu, kai asmuo atitinkamomis aplinkybėmis elgiasi nepakankamai apdairiai ir rūpestingai. Tai lėmė netinkamą CK 6.248 straipsnio 3 dalies nuostatų, reglamentuojančių kaltę, apskųstame apeliacinės instancijos teismo sprendime aiškinimą ir taikymą (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Šis pažeidimas sudaro pagrindą panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti iš esmės teisingą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 359 straipsnio 3 dalis).
Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad tokiu teismo sprendimu nepaneigiami atsakovės nepilnametės dukters teisės ir teisėti interesai, susiję su materialinių deramos vaiko raidos sąlygų sudarymu. Atsakovė, būdama įstatyminė savo nepilnametės dukters atstovė (uzufruktorė), yra ir toliau atsakinga už šių dukters teisių ir teisėtų interesų užtikrinimą, visų pirma apimantį tinkamą dukters išlaikymo pareigos vykdymą, kurio našta vienodai tenka tiek atsakovei, tiek pagal įstatymą šią prievolę turinčiam tėvu atsakovės dukters gimimo įraše įrašytam jos biologiniam tėvui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Patenkinus ieškovo kasacinį skundą ir panaikinus apeliacinės instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškinys atmestas, bei palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškinys patenkintas, atitinkamai išsprendžiami bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimai. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalyje, 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę pralaimėjusi šalis atlygina laimėjusiai šaliai visas bylinėjimosi išlaidas.
Byloje nėra duomenų apie bylinėjimosi išlaidas, ieškovo patirtas apeliacinės instancijos teisme. Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, tai atsakovės apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos jai neatlyginamos. Paduodamas kasacinį skundą, ieškovas sumokėjo 420 Lt žyminio mokesčio, todėl, patenkinus kasacinį skundą, jam priteistina iš atsakovės nurodyto dydžio šio mokesčio išlaidų (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys, 340 straipsnio 5 dalis). Be to, kasaciniame teisme patirta 35,15 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Patenkinus ieškovo kasacinį skundą, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalis 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 19 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 18 d. galutinį sprendimą.
Priteisti ieškovui A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės I. B.-K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 420 Lt (keturi šimtai dvidešimt litų) žyminio mokesčio.
Priteisti valstybei iš atsakovės I. B.-K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 35,15 Lt (trisdešimt penki litai 15 centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Sigitas Gurevičius
Janina Stripeikienė
Pranas Žeimys
