Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-49-489/2020
Teisminio proceso Nr. 4-70-3-01142-2018-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 15.1.17; 21.1.5
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. lapkričio 19 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Arvydo Daugėlos ir Tomo Šeškausko (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto juridinio asmens UAB „V.“ atstovo advokato Manto Armalio prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus patarėjas Laimonas Martišauskis 2018 m. gruodžio 4 d. juridiniam asmeniui UAB „V.“ surašė administracinio nusižengimo protokolą dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 57 straipsnio 1 dalyje ir 58 straipsnio 1 dalyje nustatytų administracinių nusižengimų už tai, kad žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), nuo 2018 m. rugsėjo 21 d. iki 2018 m. spalio 26 d. rangovė UAB „V.“, statydama ypatingai kategorijai priskirtiną specialiosios paskirties pastatą (administracinį paslaugų korpusą), nesilaikė statinio statybos techninės priežiūros vadovo 2018 m. rugsėjo 20 d. nurodymų ašyse Za-Va tarp ašių 1A-12r nevykdyti rostverkų įrengimo darbų, kol nebus pateikta darbo projekto ekspertizė, o iškasos po pamatais nebus perduotos. Nustatyta, kad rangovė nuo 2018 m. rugsėjo 21 d. iki 2018 m. spalio 9 d., neturėdama konstrukcinės dalies (rostverkų) darbo projekto dalies ekspertizės akto, toliau vykdė statybos darbus: medicinos korpuso Za ašyje tarp ašių 1a-7a po rostverkais buvo įrenginėjamos tankinto smėlio pagalvės, rostverkams buvo montuojami klojiniai, armatūros karkasas, buvo atlikti rostverko betonavimo darbai. Rangovė nuo 2018 m. rugsėjo 17 d. iki 2018 m. spalio 9 d., neperdavusi paslėptų statybos darbų (po rostverkais atliktų pagrindų sutankinimo darbų) statinio statybos techninės priežiūros vadovui, vykdė tolesnius statybos darbus, t. y. Za, Va ašyse tarp ašių 1a ir 7a montavo klojinius ir armatūros karkasą lifto šachtos ir rūsio pamatų rostverkams, atliko betonavimo darbus. Be to, rangovė, nesilaikydama savo pačios 2018 m. rugpjūčio 1 d. parengto statybos darbų technologijos projekto sprendinių pradėti rūsio sienų mūrijimo darbus tik įrengus polinius pamatus bei rostverkus, Za ašyje tarp ašių 3a-6a pradėjo mūryti rūsio sieną iš FBS 24.4.6t markės gelžbetoninių blokų. Minėti statybos darbai nebuvo užfiksuoti statybos darbų žurnalo Nr. 1 F-7 formoje, o rūsio sienoms naudojamų FBS 24.4.6t markės gelžbetoninių blokų deklaruojama gniuždymo stiprio klasė C12/15 neatitiko statinio techninio projekto specifikacijos 3.5 punkte nurodytos betono stiprio klasės C16/20, t. y. buvo panaudoti silpnesni gelžbetoniniai blokai. Šiais veiksmais UAB „V.“ pažeidė Statybos įstatymo 18 straipsnio 7 dalies 3, 7 punktuose ir Lietuvos Respublikos statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 4 priedo 1, 13, 21, 22, 31 punktuose nustatytus reikalavimus.
2. Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. vasario 15 d. nutarimu UAB „V.“ administracinio nusižengimo teisena nutraukta, nes nepadarytos veikos, turinčios Statybos įstatymo 57, 58 straipsniuose nustatytų administracinių nusižengimų požymių.
3. Šiaulių apygardos teismo 2019 m. birželio 12 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. vasario 15 d. nutarimas paliktas nepakeistas ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento apeliacinis skundas netenkintas.
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 4 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2019 m. birželio 12 d. nutartis panaikinta ir administracinio nusižengimo byla perduota nagrinėti Šiaulių apygardos teismui.
5. Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 20 d. nutarimu Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. vasario 15 d. nutarimas panaikintas ir priimtas naujas nutarimas – UAB „V.“ pripažinta kalta padariusi Statybos įstatymo 57 ir 58 straipsniuose nustatytus administracinius nusižengimus, už šiuos pažeidimus jai paskirtos atitinkamai 1000 Eur ir 80 Eur baudos. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, šios nuobaudos subendrintos apėmimo būdu ir UAB „V.“ paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 1000 Eur bauda.
6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2020 m. balandžio 30 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto juridinio asmens UAB „V.“ atstovo advokato M. Armalio prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.
II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Pareiškėjas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 20 d. nutarimą ir perduoti administracinio nusižengimo bylą nagrinėti apylinkės teismui arba administracinio nusižengimo teiseną UAB „V.“ nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti Statybos įstatymo 57 ir 58 straipsniuose nustatytų administracinių nusižengimų požymių. Prašyme nurodoma:
7.1. Šiaulių apygardos teismas tiek proceso teisės, tiek materialiosios teisės prasme neišanalizavo ir išsamiai neištyrė administracinio nusižengimo protokolu UAB „V.“ inkriminuojamų kaltinimų ir tai galėjo turėti įtakos neteisėtam nutarimui priimti. Šiaulių apygardos teismo išvada, kad UAB „V.“ nevykdė statinio statybos techninės priežiūros vadovo 2018 m. rugsėjo 20 d. nurodymų ir neturėdama konstrukcinės dalies (rostverkų) darbo projekto ekspertizės akto toliau vykdė statybos darbus, padaryta neatsižvelgiant į tai, kad įmonė nebuvo įpareigota turėti tokio ekspertizės akto, todėl, nesant pareigos, negalima ir sankcija už jos nevykdymą bei negalima išvada, jog statinio statybos techninės priežiūros vadovo reikalavimas yra pagrįstas ir privalomas rangovui vykdyti. Statybos įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje nustatyta statinio statybos techninio prižiūrėtojo teisė pareikšti reikalavimą ir stabdyti statybą tik tuo atveju, jeigu yra rangovo nevykdomi to paties įstatymo 19 straipsnio 3 dalies pagrindu pareikšti statinio statybos techninės priežiūros reikalavimai. Tarp jų nėra reikalavimo rangovui gauti projekto ekspertizės aktą (ir iš kitų poįstatyminių teisės aktų nekyla tokia rangovo pareiga). Taigi, jeigu nustatoma, kad statinio statybos techninis prižiūrėtojas reikalauja stabdyti ar stabdo statybą dėl to, kad rangovas nevykdo jo reikalavimo gauti ir (ar) pateikti projekto ekspertizės aktą, toks statinio statybos techninio prižiūrėtojo reikalavimas stabdyti darbus Statybos įstatymo 19 straipsnio 3 ir 4 dalių prasme yra akivaizdžiai teisiškai nepagrįstas, todėl negali būti rangovui privalomas ir rangovas turi teisę atsisakyti jį vykdyti (statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 38.3 punktas).
7.2. Pažymėtina, kad rangovas neturi teisės ekspertuoti savo ar savo subrangovų projekto (Statybos įstatymo 17 straipsnio 8 dalies 1 punktas). Pareiga organizuoti ir gauti statinio projekto ekspertizę tenka statytojui, o šioms pareigoms atlikti statytojas sudaro ekspertavimo paslaugų sutartį su ekspertizės rangovu ir atlieka kitus veiksmus (Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai, statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 122 punktas). Statytojui tenka pareiga turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą projektą, o už projekto tinkamą patvirtinimą yra atsakingas statinio statybos techninę priežiūrą vykdantis subjektas (Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 3 punktas, statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 14.2, 57 punktai). Statybos įstatymo 18 straipsnyje ir (ar) kituose poįstatyminiuose aktuose nėra nustatyta rangovo pareiga organizuoti ir gauti projekto ekspertizės aktą. Šiuos argumentus patvirtina ir išaiškėjusi nauja faktinė aplinkybė, kurią Šiaulių apygardos teismas atsisakė analizuoti ir įvertinti, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2018 m. gruodžio 12 d. privalomuoju nurodymu būtent (duomenys neskelbtini) (statytoją) įpareigojo pašalinti pažeidimą ir pateikti administracinio nusižengimo protokole nurodomo pastato konstrukcinės dalies darbo projekto Nr. (duomenys neskelbtini) ekspertizės aktą. Taigi, subjektas, kuris privalo turėti darbo projekto ekspertizės aktą, yra ne rangovas (šiuo atveju UAB „V.“), o statytojas (duomenys neskelbtini), todėl administracinio nusižengimo protokole suformuluotas kaltinimas dėl neva neteisėto darbo atlikimo (tuo aspektu, kad UAB „V.“ neturi konstrukcinės dalies darbo projekto ekspertizės akto, todėl privalo stabdyti darbus) yra teisiškai nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2018 m. gruodžio 12 d. privalomasis nurodymas turi svarią įrodomąją reikšmę, todėl Šiaulių apygardos teismo atsisakymas šį dokumentą vertinti negali būti laikomas objektyviu sprendimu.
7.3. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-6063-621/2019 (duomenys neskelbtini) iki 2020 m. balandžio 29 d. pratęstas privalomojo nurodymo įvykdymo terminas. Ši aplinkybė rodo UAB „V.“ pateiktų kaltinimų nenuoseklumą ir prieštaringumą, t. y. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija negali teigti, kad UAB „V.“ negalėjo vykdyti darbų neturėdama konstrukcinės dalies (rostverkų) darbo projekto ekspertizės akto ir kad reikalavimas stabdyti darbus buvo teisiškai pagrįstas, bei kartu reikalauti iš statytojo pašalinti pažeidimą – pateikti (turėti) tą patį ekspertizės aktą (dokumentą), kuris nurodomas administracinio nusižengimo protokole (dėl statytojo pažeidimo kartu ar atskirai negali būti atsakinga UAB „V.“, įmonė negali būti baudžiama už tai, ko nepadarė statytojas ar statinio statybos techninę priežiūrą vykdantys asmenys). Rangovo teisę pradėti ir vykdyti darbus bei kitas statybos dalyvių teises ir pareigas, susijusias su projektavimo klausimais, reglamentuojančiame statybos techniniame reglamente STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ nenustatyta pareiga rangovui tikrinti, ar statytojas turi ekspertizės aktą, ar statinio statybos techninis prižiūrėtojas įsitikino, kad toks aktas egzistuoja.
7.4. Administracinio nusižengimo protokole nurodomas Medicininio korpuso (tarp ašių 1a-7a) darbo projektas yra patvirtintas statinio statybos techninės priežiūros vadovo V. S. žyma „Pritariu statyti“. V. S. patvirtintą darbo projektą 2018 metų liepos mėnesį pateikė UAB „V.“, todėl įmonė visiškai pagrįstai bei teisėtai veikė atlikdama statybos darbus ir neprivalėjo gauti ar turėti ekspertizės akto, nes tai yra statytojo ir statinio statybos techninę priežiūrą atliekančių asmenų atsakomybės klausimas. Būtent V. S. turėjo įsitikinti dėl ekspertizės akto egzistavimo, o nustatęs, kad statytojas šio akto neturi, negalėjo pateikti UAB „V.“ darbo projekto su žyma „Pritariu statyti“ ir leisti dirbti. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos patikrinimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu UAB „V.“ atstovai kėlė klausimą dėl statinio statybos techninę priežiūrą vykdančio asmens padarytos klaidos (atkreiptinas dėmesys, kad 2018 m. rugsėjo 20 d. įrašą statybos darbų žurnale padarė kitas statybos techninę priežiūrą vykdęs asmuo – S. G., o ne V. S.). Bylos nagrinėjimo Šiaulių apylinkės teisme metu apklaustas S. G., atsakydamas į klausimą, kam tenka atsakomybė įsitikinti ekspertizės akto egzistavimu prieš projektinės dokumentacijos patvirtinimą žyma „Pritariu statyti“ ir perdavimą darbams vykdyti, nurodė, kad tai yra statinio statybos techninio prižiūrėtojo atsakomybė, o to nepadarius, tai laikytina statinio statybos techninę priežiūrą vykdančio asmens klaida (šiuo atveju – statinio statybos techninio prižiūrėtojo V. S. klaida). Šiaulių apygardos teismo nutarime nėra pateikta teisiškai motyvuotų išvadų, kodėl UAB „V.“ atstovų argumentai teismui neturi jokios įrodomosios reikšmės ir yra nepagrįsti, apsiribojama tik tuo, kad šie argumentai yra jų pasirinkta gynybinė pozicija. Iš to negalima daryti išvados, kad teismas bylą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai.
7.5. Pripažindamas, kad UAB „V.“, neperdavusi paslėptų statybos darbų (po rostverkais atliktų pagrindų sutankinimo darbų) statinio statybos techninės priežiūros vadovui, vykdė tolesnius statybos darbus, Šiaulių apygardos teismas ignoravo įmonės atstovų nurodytas faktines aplinkybes, susijusias su atliktais pagrindų sutankinimo darbais po rostverkais. Šios aplinkybės yra tik pasekmės, tiesiogiai susijusios su darbo projekto dokumentacija, patvirtinta V. S. žyma „Pritariu statyti“. Administracinio nusižengimo protokole nurodomo statybos darbų žurnalo F-7 ir F-25 formose nėra jokių statinio statybos techninio prižiūrėtojo įrašų dėl atsisakymo priimti darbų rezultatą dėl nustatytų darbų rezultato kokybės neatitikčių normatyvinių statybos dokumentų reikalavimams. Atsisakoma tikrinti ir priimti darbų rezultatą tik tuo pagrindu, kad nėra gautas darbo projekto ekspertizės aktas. Liudytojas S. G. bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino, kad atsisakymas tikrinti ir priimti darbų rezultatą yra grįstas ne kokybės trūkumais ar statybos normatyvinių dokumentų reikalavimų pažeidimu, o projektinės dokumentacijos trūkumais. Paslėptų darbų kategorijai priskirtinų darbų atlikimo atveju yra nustatyta techninio prižiūrėtojo teisė (jeigu jis nesutinka priimti darbo) reikalauti iš rangovo atidengti paslėptus darbus, kad būtų patikrinta, ar jie atlikti tinkamai. Esant tokiam reikalavimui, rangovas turi jį vykdyti (Statybos įstatymo 18 straipsnio 7 dalies 6 punktas). Tačiau šiuo atveju to nebuvo reikalaujama. Darbų nepriėmimas motyvuojamas tik projekto ekspertizės akto negavimo aplinkybe, todėl lieka neaišku, dėl kokių realių priežasčių ir ar pagrįstai statinio statybos techninis prižiūrėtojas S. G. ir klaidą padaręs statinio statybos techninės priežiūros vadovas V. S. atsisakė priimti UAB „V.“ perduodamus darbus ir kodėl nebuvo reikalaujama jų atidengimo patikrinimui. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, prieš surašydama administracinio nusižengimo protokolą, privalėjo pašalinti akivaizdžius neaiškumus ir prieštaravimus ir nustatyti, dėl kokių priežasčių nepriimti atlikti pagrindų sutankinimo darbai po rostverkais ir kodėl statinio statybos techninę priežiūrą vykdantys asmenys nereikalavo atidengti darbų patikrinimui. Šias aplinkybes turėjo išsiaiškinti ir bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas, tačiau to nepadarė.
7.6. UAB „V.“ taip pat pripažinta kalta dėl to, kad, nesilaikydama savo pačios statybos darbų technologijos projekto sprendinių, pradėjo sienų mūrijimo darbus, nors tai galėjo pradėti daryti tik įrengusi polinius pamatus bei rostverkus, tačiau administracinio nusižengimo protokole nenurodoma, kokie konkretūs statybos darbų technologijos projekto punkto reikalavimai buvo pažeisti. Šiaulių apygardos teismas dėl šios aplinkybės skundžiamame nutarime nepasisakė. Nei Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, nei Šiaulių apygardos teismas neanalizavo, kokia yra statybos darbų technologijos projekto reikšmė ir paskirtis bei to, kokiu tikslu buvo atlikti penkių blokelių mūrijimo darbai. Neatsižvelgta į statinio statybos vadovo A. T. paaiškinimą dėl šių darbų. Pažymėtina, kad statybos darbų technologijos (vykdymo) projektas nėra statinio projektas ar statinio projekto sudedamoji dalis (statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 24 punktas; statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 3 punktas, 8 priedas). Šio dokumento nerengia projektuotojai, jam netaikoma projekto rengimo, tvirtinimo ir keitimo tvarka (statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 3 punktas). Šis dokumentas gali būti bet kada paties rangovo pakeistas ir tam nereikalingas joks kitų statybos dalyvių pritarimas ar suderinimas. Statinio projektas yra pagrindinis statybos reikalavimų dokumentas ir vadovaujamasi tik šiuo projektiniu dokumentu, kiti dokumentai negali jam prieštarauti, o jeigu prieštarauja, jais negali būti vadovaujamasi (Statybos įstatymo 18 straipsnio 7 dalies 3 punktas). UAB „V.“ statybos darbų technologijos projektas neprieštarauja statinio statybos techniniam projektui, jokie trūkumai nėra fiksuoti. Statybos darbų technologijos projekte tik bendrąja tvarka aprašyta technologinė darbų seka, nėra konkretizuotos darbų atlikimo ašys ir nėra draudimo rūsio blokų įrengimo darbus pradėti ir atlikti tik įrengus visus polius ar rostverkus. Visų pirma tai būtų nelogiška. Darbai atliekami etapais ir, atitinkamo darbo etape (statant statinį ar jo dalį) užbaigus polių ir rostverkų įrengimą, galima pradėti statinio rūsio sienų mūrijimą, nelaukiant ir neatsižvelgiant į tai, ar kituose atskiruose darbų etapuose (statiniuose ar jų dalyse) yra užbaigti rengti poliai ar rostverkai. Be to, statinio statybos vadovas nusprendė sudėti keletą sienų blokų visai kitais tikslais. Šie darbai nebuvo įtraukti į statybos darbų žurnalą ir nebuvo perduoti tikrinti (priimti), nes tai paprasčiausiai nėra privaloma tol, kol statinio statybos vadovas nemano, kad darbas yra atliktas, ir nesiekia darbų rezultato perdavimo ir jo įforminimo dokumentais (statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 4 priedo 3 punktas).
7.7. Šiaulių apygardos teismas visiškai nepasisakė dėl kito UAB „V.“ inkriminuoto pažeidimo – sienos mūrijimo darbų atlikimo, jų nefiksuojant statybos darbų žurnale, ir pateiktose statybinių medžiagų deklaracijose nurodytos kitos betono stiprumo klasės, nei nustatyta techninio projekto specifikacijose. Administracinio nusižengimo protokole pagrįstai nurodoma, kad rūsio sienos mūrijimas nėra fiksuotas statybos darbų žurnale, tačiau Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija neatsižvelgė į statinio statybos vadovo A. T. paaiškinimą. Šiuo atveju atlikti tokį fiksavimą nebuvo jokio pagrindo. Tai nėra užbaigtas darbas, kurį statinio statybos vadovas siekia perduoti tikrinti (priimti) – perduoti ir įforminti dokumentais (statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 4 priedo 3 punktas). Į statybos darbų žurnalą įrašomi tik tie darbai, kuriuos statinio statybos vadovas pats priima iš juos atlikusių asmenų ir laiko užbaigtais. Šiuo atveju kol kas dar neatlikto darbo fiksavimo (įrašymo) statybos darbų žurnale aplinkybė negali būti laikoma Statybos įstatymo pažeidimu. Kaip paaiškino statinio statybos vadovas A. T., krano išbandymo tikslais jo sprendimu sumūryti tik penki pamatiniai blokai, o ne mūro siena, sienos mūrijimo darbai neįvykdyti. Jų, kaip darbo rezultato, nebuvo ir nėra siekiama įforminti ir (ar) perduoti statinio statybos techninei priežiūrai, todėl jokie įrašai statybos darbų žurnale neprivalomi ir nėra daromi. Dėl tos pačios priežasties statybinių medžiagų vertinimas techninių specifikacijų atitikties aspektu yra betikslis. Nėra prasmės techninių specifikacijų atitikimo aspektu tikrinti to, kas nėra laikoma atlikto darbo rezultatu. Tik užbaigus darbą gali būti atliekamas jo įforminimas ir perdavimas bei fiksavimas statybos darbų žurnale. Ir tik po to gali būti atliekamas patikrinimas. Dėl tų pačių argumentų vertinti nepanaudotų statybinių medžiagų deklaracijas taip pat nėra jokio pagrindo, kaip ir nėra jokio pagrindo tai laikyti teisės aktų pažeidimu.
7.8. Dėl visų šių administracinėn atsakomybėn patraukto juridinio asmens atstovų pateiktų argumentų Šiaulių apygardos teismas nepasisakė ir teisinių išvadų nepateikė. Liko neišanalizuoti ir neįvertinti liudytojų S. G. ir A. T. parodymai, plačiau pacituojant tik V. S. parodymus. Neištirtas ir vienas iš esminių byloje esančių rašytinių įrodymų – statybos techninės priežiūros vadovo V. S. žyma „Pritariu statyti“ patvirtintas statybos objekto darbo projektas Nr. (duomenys neskelbtini). Kiti bylos duomenys taip pat tik išvardyti skundžiamo nutarimo 20–31 punktuose, tačiau nėra jų analizės ir teisinių motyvų, pagrindžiančių atsisakymą vertinti pareiškėjo nurodytus argumentus dėl statybos dalyvių teisių ir pareigų. Netaikant statybos dalyvių teises ir pareigas reglamentuojančių teisės normų, padarytas esminis materialiosios teisės pažeidimas, taip pat padaryti esminiai proceso teisės pažeidimai išsamiai ir objektyviai neanalizuojant šių aspektų, sprendžiant dėl UAB „V.“ inkriminuojamų pažeidimų pagrįstumo.
7.9. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2020 m. vasario 4 d. nutartimi grąžinus bylą iš naujo nagrinėti Šiaulių apygardos teismui, pareiškėjas prašė apeliacinės instancijos teismo grąžinti bylą Šiaulių apylinkės teismui nagrinėti iš naujo, tam, kad ji būtų išspręsta iš esmės materialiųjų normų taikymo aspektu, taip sudarant galimybę šalims pasinaudoti apeliacijos teise ir prašyti padarytų išvadų (dėl materialiosios teisės taikymo) peržiūros apeliacine tvarka. Šiaulių apygardos teismas šio prašymo netenkino, todėl iš pareiškėjo buvo atimta teisė į teismo padarytų išvadų peržiūrą apeliacine tvarka, įskaitant ir dėl naujai paaiškėjusios aplinkybės (surašyto Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2018 m. gruodžio 12 d. privalomojo nurodymo) netinkamo įvertinimo. Be to, konstatuotinas esminis proceso teisės pažeidimas ir dėl to, kad, Šiaulių apygardos teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartimi grąžinus bylą apylinkės teismui ir nurodžius iš naujo spręsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos apeliacinio skundo priėmimo klausimą, apeliacinis skundas buvo patikslintas, tačiau neišsiųstas UAB „V.“. Tokiu būdu buvo nepagrįstai apribota UAB „V.“ teisė susipažinti su apeliaciniu skundu ir pareikšti savo poziciją dėl kiekvieno iš apeliacinio skundo argumentų, įskaitant pakeistą skundo dalyką (ANK 649 straipsnis).
8. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Vakarų Lietuvos teisės skyriaus vedėjas Tadas Būdvytis atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo jo netenkinti. Pareigūnas atsiliepime į prašymą nurodo:
8.1. Šiaulių apygardos teismas tinkamai vadovavosi procesinėmis objektyvų bylos aplinkybių ištyrimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančiomis taisyklėmis, todėl visapusiško ir objektyvaus bylos nagrinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Teismas visapusiškai ir išsamiai įvertino visas byloje reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, kad UAB „V.“ padarė jai inkriminuotus pažeidimus, už kuriuos nustatyta atsakomybė Statybos įstatymo 57 ir 58 straipsniuose. Skundžiamame nutarime nuosekliai ir išsamiai išdėstyta, kuriais įrodymais ir kokiomis teisės aktų nuostatomis yra grindžiamos teismo išvados, todėl konstatuoti, kad teismas pažeidė ANK 567 straipsnio ir 569 straipsnio 5 dalies straipsnių nuostatas, nėra pagrindo.
8.2. Šiaulių apygardos teismas 2019 m. balandžio 17 d. nutartyje, kuria byla grąžinta Šiaulių apylinkės teismui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos apeliacinio skundo priėmimo klausimui iš naujo spręsti, nurodė apeliacinio skundo trūkumą – jame nebuvo suformuluotas prašymas, kokia administracinė nuobauda turėtų būti paskirta administracinėn atsakomybėn patrauktam juridiniam asmeniui. Atsižvelgdama į nutartyje išdėstytus motyvus, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija pateikė patikslintą apeliacinį skundą, kuriame nurodė UAB „V.“ skirtinos administracinės nuobaudos rūšį ir dydį. Jeigu UAB „V.“ atstovai negavo patikslinto apeliacinio skundo, jie galėjo veikti aktyviai ir prašyti teismo jį pateikti, o ne praėjus beveik vieneriems metams po to, kai buvo atnaujintas administracinės bylos nagrinėjimas, reikšti pretenzijas dėl neva negauto apeliacinio skundo. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, teikdama prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, patikslinto apeliacinio skundo argumentus pakartojo ir šiame prašyme, todėl pareiškėjo argumentai, neva buvo apribota jo teisė susipažinti su apeliaciniu skundu ir pareikšti savo poziciją dėl kiekvieno iš apeliacinio skundo argumentų, atmestini kaip nepagrįsti, nes, kaip matyti iš byloje pateikto atsiliepimo į prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, dėl šių motyvų atstovas išsamiai pasisakė.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
9. Administracinėn atsakomybėn patraukto juridinio asmens UAB „V.“ atstovo advokato M. Armalio prašymas atmestinas.
Dėl ANK 567 straipsnio ir 569 straipsnio 5 dalies taikymo
10. Prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą grindžiamas Šiaulių apygardos teismo padarytais esminiais materialiosios ir proceso teisės pažeidimais. Pareiškėjo teigimu, teismo atliktas įrodymų tyrimas ir vertinimas neatitinka ANK 567 straipsnyje ir 569 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų – neištirti ir neįvertinti kai kurie svarbūs bylos duomenys ir reikšmingos aplinkybės, nepateikti išsamūs teismo motyvai, kodėl laikomi nepagrįstais administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo argumentai, nesilaikyta pareigos teisiškai pagrįsti daromas išvadas.
11. Pažymėtina, kad pagal ANK 662 straipsnio 13 dalį, nagrinėdamas atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme. Šis teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato (remiasi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis), taip pat negali teismų nutarimuose (nutartyse) išdėstytų išvadų dėl įrodymų vertinimo, įrodymų pakankamumo ar patikimumo pakeisti savomis išvadomis, nes atlikti įrodymų tyrimą, įvertinti įrodymus ir jų pagrindu padaryti išvadas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų funkcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTUxLTQ4OS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-51-489/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-51-489/2017">2AT-51-489/2017</a>, 2AT-18-489/2019). Taigi, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, teismų atliktu įrodymų vertinimu, šis teismas patikrina, ar nebuvo padaryta esminių proceso teisės pažeidimų, ar buvo tinkamai pritaikytos materialiosios teisės normos. Dėl to šioje atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje pareiškėjo teiginius dėl faktinių aplinkybių nustatymo, įrodymų vertinimo teisėjų kolegija nagrinės tik tiek, kiek jie susiję su ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 662 straipsnio 13 dalyje nustatytais atnaujintos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribomis ir pagrindais.
12. Administracinio nusižengimo tyrimas atliekamas vadovaujantis administracinio nusižengimo teisenos paskirtimi ir principais (ANK 563, 566 straipsniai), administracinio nusižengimo bylos aplinkybės turi būti ištiriamos visapusiškai ir objektyviai (ANK 567 straipsnis), laikantis įrodymų vertinimo taisyklių (ANK 569 straipsnis), o teismo sprendimas privalo būti motyvuotas (ANK 635 straipsnio 1 dalis), jo motyvuojamojoje dalyje, be kitų ANK 636 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, turi būti išdėstomi argumentai, kuriais atmetami priešingi įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTUtNDg5LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-5-489/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-5-489/2019">2AT-5-489/2019</a>, 2AT-3-495/2020). ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės ir įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimo esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai teismas ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) išvadas padaro nesiėmę įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; neįvertina visų bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu surinktų bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų; remiasi įrodymais, kurie dėl neatitikties ANK 569 straipsnio 1–3 dalyse nustatytiems reikalavimams negali būti pripažįstami įrodymais, arba atvirkščiai, duomenys nepagrįstai nepripažįstami įrodymais; neišdėsto teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan.
13. Patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje atliktas įrodymų tyrimas ir jų vertinimas esminių trūkumų, dėl kurių reikėtų šį sprendimą naikinti, neturi. Visi duomenys, kuriais apygardos teismas grindė savo išvadas, nustatydamas pareiškėjo ginčijamas faktines bylos aplinkybes, gauti teisėtais būdais, patikrinti ANK nurodytais proceso veiksmais ir išnagrinėti teismo posėdyje. Pagal bylos duomenis ir pareiškėjo prašyme nurodytus argumentus nėra pagrindo pripažinti, kad buvo padaryti prašyme nurodyti esminiai materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimai, kurie galėjo turėti įtakos neteisėto teismo sprendimo priėmimui.
14. Šiaulių apylinkės teismas 2019 m. vasario 15 d. nutarime konstatavo, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija UAB „V.“ veiklos patikrinimą atliko nesilaikydama teisės aktų nustatytų reikalavimų ir tvarkos, todėl šios institucijos pareigūno 2018 m. gruodžio 4 d. UAB „V.“ surašytą administracinio nusižengimo protokolą laikė neleistinomis priemonėmis gautu įrodymų šaltiniu ir dėl šios priežasties administracinio nusižengimo teiseną nutraukė. Padaręs šią išvadą, išsamesnio byloje surinktų įrodymų vertinimo pirmosios instancijos teismas neatliko. Nors Šiaulių apygardos teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą apeliacine tvarka, 2019 m. birželio 12 d. nutartimi tokiai teismo išvadai pritarė ir nutarimą paliko nepakeistą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2020 m. vasario 4 d. nutartimi, nustačiusi, kad apygardos teismas nesilaikė ANK įtvirtintų reikalavimų išsamiai patikrinti pirmosios instancijos teismo nutarimo teisėtumą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir taip padarė esminį proceso teisės pažeidimą, panaikino 2019 m. birželio 12 d. nutartį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti Šiaulių apygardos teismui.
15. Dar kartą išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą apeliacine tvarka, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos išaiškinimus, Šiaulių apygardos teismas 2020 m. kovo 20 d. nutarime konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog UAB „V.“ 2018 m. gruodžio 4 d. administracinio nusižengimo protokolas neteisėtas. Šis teismas taip pat nustatė, kad UAB „V.“ padarė protokole nurodytus Statybos įstatymo 57 ir 58 straipsniuose nustatytus pažeidimus, ir paskyrė šiai įmonei administracinę nuobaudą.
16. Iš nutarimo turinio matyti, kad teismo išvados dėl UAB „V.“ kaltumo padarius jai Statybos įstatymo 57 ir 58 straipsniuose nustatytus pažeidimus grindžiamos byloje esančiais ir nagrinėjimo teisme metu patikrintais įrodymais. Teismas tyrė ir analizavo visus, tiek įmonę kaltinančius, tiek ir teisinančius, įrodymus – statybos darbų žurnalus, paslėptų darbų patikrinimo aktus, UAB „V.“ atstovo paaiškinimus, liudytojų A. T., V. S. ir S. G. parodymus, UAB „V.“ veiklos patikrinimo aktą su priedais ir kt. – juos įvertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, taip pat susiejo į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės, o nutarimo aprašomojoje dalyje išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia UAB „V.“ kaltę, taip pat aptarė UAB „V.“ atstovo iškeltas gynybos versijas ir jas atmetė. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus, esmingai pažeidė ANK 567, 569 straipsniuose nustatytus reikalavimus.
17. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, nesutinkant su apygardos teismo konstatuotu UAB „V.“ padarytu pažeidimu, t. y. su tuo, kad nuo 2018 m. rugsėjo 21 d. iki 2018 m. spalio 26 d. įmonė, statydama ypatingai kategorijai priskirtiną specialiosios paskirties pastatą, nesilaikė statinio statybos techninės priežiūros vadovo 2018 m. rugsėjo 20 d. nurodymų ašyse Za-Va tarp ašių 1A-12r nevykdyti rostverkų įrengimo darbų, kol nebus pateiktas darbo projekto ekspertizės aktas, nurodoma, kad įmonė buvo nubausta už tai, kad neturėjo ir nepateikė minėto ekspertizės akto, nors tokios rangovo pareigos teisės aktai nenustato. Pareiškėjo teigimu, jeigu statinio statybos techninis prižiūrėtojas reikalauja stabdyti ar stabdo statybą dėl to, kad rangovas nevykdo jo reikalavimo pateikti projekto ekspertizės aktą, toks statinio statybos techninio prižiūrėtojo reikalavimas Statybos įstatymo 19 straipsnio 3 ir 4 dalių prasme yra akivaizdžiai teisiškai nepagrįstas, todėl negali būti rangovui privalomas ir šis turi teisę atsisakyti jį vykdyti. Šie pareiškėjo argumentai yra nepagrįsti.
18. Pareiškėjas pateikia netikslią, bylos faktinių aplinkybių neatitinkančią statinio statybos techninės priežiūros vadovo 2018 m. rugsėjo 20 d. nurodymų rangovei UAB „V.“ interpretaciją. Jais UAB „V.“ buvo įpareigota ne pati pateikti darbo projekto ekspertizės aktą, kaip teigia pareiškėjas, o nevykdyti statybos darbų, kol toks ekspertizės aktas nebus pateiktas. Todėl nėra pagrindo laikyti šių imperatyvių ir be išlygų vykdytinų nurodymų teisiškai nepagrįstais ir teigti, kad UAB „V.“ galėjo atsisakyti juos vykdyti, vadovaudamasi statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 38.3 punktu, nustatančiu jos teisę atsisakyti vykdyti statinio statybos techninės priežiūros vadovų reikalavimus dėl statybos darbų vykdymo, jei jie neatitinka teisės aktų, normatyvinių techninių dokumentų, kitų teisės aktų nuostatų.
19. UAB „V.“ administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas ne už tai, kad šio juridinio asmens atstovai nepateikė darbo projekto ekspertizės akto, o už tai, kad ignoruojant minėtus statinio statybos techninės priežiūros vadovo nurodymus nuo 2018 m. rugsėjo 21 d. iki 2018 m. spalio 9 d. bendrovėje toliau buvo vykdomi statybos darbai, taip pažeidžiamos Statybos įstatymo 18 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatos, nustatančios rangovo pareigą, be kita ko, vykdyti statinio statybos techninės (bendrosios ir specialiosios) priežiūros vadovų nurodymus. Pareiškėjo nurodytas Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUktNjA2My02MjEvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eI-6063-621/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eI-6063-621/2019">eI-6063-621/2019</a>, iš kurio matyti, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2018 m. gruodžio 12 d. surašė privalomąjį nurodymą statytojui (duomenys neskelbtini) pateikti statomo pastato (duomenys neskelbtini), Medicinos korpuso patvirtinto darbo projekto Nr. (duomenys neskelbtini) ekspertizės aktą, taip pat liudytojų statinio statybos techninę priežiūrą atlikusių V. S. ir S. G. parodymai, kad už darbo projekto ekspertizės akto pateikimą atsako statybos darbų užsakovas (šiuo atveju – (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad UAB „V.“, kaip rangovė, nėra ir nebuvo įpareigota pateikti šio ekspertizės akto, tačiau ši aplinkybė niekaip nepašalina rangovės pareigos vykdyti statinio statybos techninės priežiūros vadovo nurodymus sustabdyti statybos darbus, kol tokio akto nepateikė (duomenys neskelbtini).
20. Atmestinas pareiškėjo argumentas, kad turėdama Medicinos korpuso (tarp ašių 1a-7a) darbo projektą, 2018 m. liepos mėnesį patvirtintą statinio statybos techninės priežiūros vadovo žyma „Pritariu statyti“, UAB „V.“ galėjo nesilaikyti vėlesnių jo nurodymų ašyse Za-Va tarp ašių 1A-12r nevykdyti rostverkų įrengimo darbų, kol nebus pateiktas darbo projekto ekspertizės aktas. Pagal Statybos įstatymo 18 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatas rangovas privalo vykdyti statybos darbus ne tik pagal turimą darbo projektą, bet ir laikydamasis statinio statybos techninės (bendrosios ir specialiosios) priežiūros vadovų nurodymų. Aplinkybė, kad statinio statybos techninės priežiūros vadovas vėlesniu nurodymu pareikalavo nevykdyti statybos darbų pagal darbo projektą, kurį anksčiau pats buvo patvirtinęs žyma „Pritariu statyti“, savaime nepašalina rangovo pareigos vykdyti tokį nurodymą ir nesuteikia teisės jį ignoruoti. Iš bylos duomenų matyti, kad minėtas aiškiai, nedviprasmiškai suformuluotas nurodymas 2018 m. rugsėjo 20 d. buvo įrašytas į statybos darbų žurnalą, statinio statybos vadovas A. T. su šiuo įrašu buvo susipažinęs.
21. Nesutikdamas su kitu apeliacinės instancijos teismo konstatuotu pažeidimu, kad UAB „V.“ nuo 2018 m. rugsėjo 17 d. iki 2018 m. spalio 9 d., neperdavusi paslėptų statybos darbų (po rostverkais atliktų pagrindų sutankinimo darbų) statinio statybos techninės priežiūros vadovui, vykdė tolesnius statybos darbus, pareiškėjas teigia, jog šiuos darbus atsisakyta tikrinti ir priimti tik todėl, kad nebuvo pateiktas darbo projekto ekspertizės aktas, o ne dėl darbų kokybės trūkumų. Be to, pasak pareiškėjo, teismas privalėjo išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių statinio statybos techninę priežiūrą atlikę asmenys, nesutikdami priimti rangovo perduodamų statybos darbų, nepasinaudojo Statybos įstatymo 18 straipsnio 7 dalies 6 punkte nustatyta teise reikalauti iš rangovo atidengti paslėptus statybos darbus, kad būtų galima patikrinti jų kokybę.
22. Šių pareiškėjo argumentų kontekste pažymėtina, kad, vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 4 priedo 21 ir 22 punktais, paslėptų darbų patikrinimo aktai surašomi iš karto po jų apžiūrėjimo, nepradėjus vykdyti toliau numatytų statybos darbų. Pasirašius aktą suteikiama teisė vykdyti tolesnius akte nurodytus darbus. Paslėptų darbų patikrinimo aktai pasirašomi tik tada, kai šios rūšies darbai užbaigiami visame objekte. Kai šiuos darbus būtina atlikti dalimis, statytojo (užsakovo), rangovo ir statinio projekto vykdymo priežiūros (kai surašant aktą dalyvauja ir projektuotojo atstovas) atstovai patikrina atliktų darbų dalį ir apie tai padaro tam skirtą įrašą formoje F-25. Nurodytos statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ nuostatos nenustato jokių išlygų, leidžiančių vykdyti tolesnius statybos darbus, neperdavus paslėptų statybos darbų statinio statybos techninės priežiūros vadovui. Kaip minėta, statinio statybos techninės priežiūros vadovas, suformulavęs nurodymą nevykdyti statybos darbų pagal darbo projektą, kol nebus gautas darbo projekto ekspertizės aktas, neturėjo teisės ir įgaliojimų tikrinti ir priimti administracinio nusižengimo protokole nurodytų rangovės UAB „V.“ atliktų statybos darbų bei pasirašyti F-25 formose, nes tokių darbų įmonė negalėjo vykdyti. Todėl ir pareiškėjo akcentuojamos bei savaip interpretuojamos Statybos įstatymo 18 straipsnio 7 dalies 6 punkto nuostatos negalėjo būti taikomos. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs besąlyginį draudimą vykdyti aptariamus darbus, neprivalėjo aiškintis statybos techninės priežiūros vadovo atsisakymo tikrinti ir pildyti F-25 formą priežasčių.
23. Nors pareiškėjas nurodo, kad iš administracinio nusižengimo protokolo negalima suprasti, kokio teisės akto pažeidimą UAB „V.“ padarė neva nesilaikydama savo pačios 2018 m. rugpjūčio 1 d. parengto statybos darbų technologijos projekto sprendinių pradėti rūsio sienų mūrijimo darbus tik įrengus polinius pamatus bei rostverkus ir Za ašyje tarp ašių 3a-6a pradėdama mūryti rūsio sieną iš FBS 24.4.6t markės gelžbetoninių blokų, tačiau šiuos teiginius paneigia tiek protokole aiškiai nurodomas konkretus šiais veiksmais padarytas pažeidimas – nesilaikyta Statybos įstatymo 18 straipsnio 7 dalies 3 punkto reikalavimo rangovui vykdyti statybos darbus pagal savo paties parengtą statybos darbų technologijos projektą, tiek ir aptartos apygardos teismo išvados dėl UAB „V.“ veiksmų atitikties Statybos įstatymo 57, 58 straipsniuose nustatytų administracinių nusižengimų požymiams.
Dėl ANK 649 straipsnio taikymo
24. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad, Šiaulių apygardos teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartimi grąžinus bylą apylinkės teismui ir nurodžius iš naujo spręsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento apeliacinio skundo priėmimo klausimą, apeliacinis skundas buvo patikslintas, tačiau neišsiųstas UAB „V.“, dėl to buvo padarytas ANK 649 straipsnio pažeidimas, kuris laikytinas esminiu proceso teisės pažeidimu.
25. Pagal ANK 649 straipsnio 1 dalį, priėmęs apeliacinį skundą, apylinkės teismas per tris darbo dienas išsiunčia jo kopijas (nuorašus) šio kodekso 644 straipsnyje nurodytiems asmenims (be kita ko – ir administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui), išskyrus apeliacinį skundą padavusį asmenį. Šie asmenys turi teisę, o valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos privalo per keturiolika kalendorinių dienų nuo apeliacinio skundo kopijų (nuorašų) išsiuntimo dienos pateikti apygardos teismui atsiliepimus į apeliacinį skundą ir išdėstyti savo nuomonę dėl paduoto apeliacinio skundo. Atsiliepimai į apeliacinį skundą paduodami per apylinkės teismą, o pasibaigus apeliacinių skundų padavimo terminui – tiesiogiai apygardos teismui.
26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, tinkamai nepranešus administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui apie apeliacinį procesą byloje ir neišsiuntus apeliacinio skundo kopijos, nepagrįstai apribojama jo teisė susipažinti su apeliaciniu skundu, pareikšti savo poziciją dėl šiame procesiniame dokumente išdėstytų argumentų ir pateikti atsiliepimą, ir toks pažeidimas yra esminis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-49-2014, 2AT-39-511/2017, 2AT-52-788/2017).
27. Šioje byloje susiklostė kitokia procesinė situacija. Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. vasario 15 d. nutarimu nutraukus administracinio nusižengimo teiseną UAB „V.“, 2019 m. kovo 12 d. teisme gautas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento apeliacinis skundas dėl šio nutarimo, jo kopija 2019 m. kovo 13 d. išsiųsta UAB „V.“. 2019 m. kovo 25 d. Šiaulių apylinkės teisme gautas UAB „V.“ atstovo advokato M. Armalio atsiliepimas į apeliacinį skundą. Šiaulių apygardos teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartimi byla grąžinta apylinkės teismui, nurodžius iš naujo spręsti apeliacinio skundo priėmimo klausimą, nes skunde nesuformuluotas institucijos prašymas dėl UAB „V.“ skirtinos administracinės nuobaudos. Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. balandžio 23 d. nutartimi institucijai nustatytas dešimties kalendorinių dienų terminas minėtam apeliacinio skundo trūkumui pašalinti. 2019 m. gegužės 6 d. Šiaulių apylinkės teisme gautas patikslintas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento apeliacinis skundas ir jis buvo priimtas nagrinėti. Patikslintas apeliacinis skundas kartu su visa bylos medžiaga ir 2019 m. gegužės 7 d. raštu „Dėl patikslinto apeliacinio skundo“ buvo išsiųstas apeliacinės instancijos teismui. Pažymėtina, kad rašto kopijos buvo išsiųstos ir apeliantui bei UAB „V.“.
28. Sutiktina su pareiškėjo argumentu, kad Šiaulių apylinkės teismas nesilaikė ANK 649 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos per tris darbo dienas išsiųsti patikslinto apeliacinio skundo kopiją (nuorašą) administracinėn atsakomybėn traukiamam juridiniam asmeniui, tačiau šis pažeidimas nelaikytinas esminiu proceso teisės pažeidimu, sukliudžiusiu UAB „V.“ pareikšti savo poziciją dėl apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų ir pateikti atsiliepimą, nes:
28.1. Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „V.“ buvo informuota apie paduotą apeliacinį skundą ir jos atstovas pasinaudojo teise pateikti atsiliepimą.
28.2. Apeliacinio skundo ir patikslinto apeliacinio skundo esminiai argumentai nesiskiria, patikslintame apeliaciniame skunde naujų motyvų nebuvo pridėta, o tik pasiūlyta konkrečios rūšies ir dydžio UAB „V.“ skirtina administracinė nuobauda.
28.3. Atmetus patikslintą apeliacinį skundą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2019 m. rugsėjo 13 d. pateikė prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, kuriame pakartojo patikslintame apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, taip pat ir susijusius su UAB „V.“ skirtina administracine nuobauda. UAB „V.“ atstovas teikė atsiliepimą atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 4 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2019 m. birželio 12 d. nutartis panaikinta ir administracinio nusižengimo byla perduota nagrinėti Šiaulių apygardos teismui.
29. Todėl, atsižvelgiant į aptartą proceso eigą, aktyvų UAB „V.“ atstovo dalyvavimą procese, galima teigti, kad prašyme išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo daryti išvados, kad iš esmės buvo pažeistos ANK 649 straipsnio nuostatos.
30. Nenustačius esminių materialiosios ar proceso teisės pažeidimų, naikinti Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 20 d. nutarimą ir perduoti administracinio nusižengimo bylą nagrinėti apylinkės teismui arba administracinio nusižengimo teiseną UAB „V.“ nutraukti pareiškėjo prašyme išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Palikti Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 20 d. nutarimą nepakeistą.
Teisėjai Gabrielė Juodkaitė-Granskienė
Arvydas Daugėla
Tomas Šeškauskas
