Kasacinio skundo Nr. DOK-5241/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11981-2019-5
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2020 m. lapkričio 19 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Daugėlos (kolegijos pirmininkas), Dalios Bajerčiūtės ir Artūro Ridiko, susipažinusi su nuteistojo S. B. kasaciniu skundu dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. liepos 16 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 14 d. nutarties, prašymu sustabdyti nuosprendžio bei nutarties vykdymą ir baudžiamąja byla,
n u s t a t ė :
Nuteistasis S. B. kasaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamus teismų sprendimus ir jį išteisinti arba bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Kasatorius nurodo, kad bylą nagrinėję teismai, nesant jokių jo kaltę patvirtinančių įrodymų, nepašalintas abejones vertindami ne kaltinamojo naudai, nustatė, kad jis padarė nusikalstamą veiką bei netinkamai ją kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį ir paskyrė pernelyg didelę baudą bei nepagrįstai konfiskavo transporto priemonę. Kasatorius nurodo ir tai, kad teismai padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, t. y. BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalių, pažeidimus, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės preziumavo nuosprendį ir tinkamo įrodymų tyrimo bei vertinimo neatliko.
Nuteistojo S. B. kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Kasacinio skundo Nr. DOK-5241/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11981-2019-5
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2020 m. lapkričio 19 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Daugėlos (kolegijos pirmininkas), Dalios Bajerčiūtės ir Artūro Ridiko, susipažinusi su nuteistojo S. B. kasaciniu skundu dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. liepos 16 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 14 d. nutarties, prašymu sustabdyti nuosprendžio bei nutarties vykdymą ir baudžiamąja byla,
n u s t a t ė :
Nuteistasis S. B. kasaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamus teismų sprendimus ir jį išteisinti arba bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Kasatorius nurodo, kad bylą nagrinėję teismai, nesant jokių jo kaltę patvirtinančių įrodymų, nepašalintas abejones vertindami ne kaltinamojo naudai, nustatė, kad jis padarė nusikalstamą veiką bei netinkamai ją kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį ir paskyrė pernelyg didelę baudą bei nepagrįstai konfiskavo transporto priemonę. Kasatorius nurodo ir tai, kad teismai padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, t. y. BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalių, pažeidimus, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės preziumavo nuosprendį ir tinkamo įrodymų tyrimo bei vertinimo neatliko.
Nuteistojo S. B. kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Pagal BPK 368 straipsnio 2 dalį kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą, kasatoriaus prašymas.
Nors kasatorius tvirtina, kad netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas, tačiau iš kasacinio skundo turinio matyti, kad faktiškai kasatorius nesutinka su teismų nustatytomis faktinėmis veikos aplinkybėmis ir įrodymų vertinimu. Antai kasatorius teigia, kad jo kaltė padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką nebuvo neabejotinai įrodyta, kad iš esmės pasitvirtino jo parodymai, jog jis, būdamas neblaivus, transporto priemonės nevairavo ir negalėjo vairuoti, o tik užmigo savo automobilyje ir atsibudo jau po eismo įvykio. Taip pat kasatorius kritiškai vertina liudytojo R. I. parodymus, sau naudinga linkme interpretuoja liudytojų V. V., K. Ž., D. V. ir J. R. parodymus. Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasatorius neargumentuoja, kokias teisės aiškinimo ir taikymo klaidas galimai padarė teismai, pripažindami jį kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.
Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti bausmę tik tuo atveju, jeigu bausmės paskyrimas susijęs su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Kasatorius, nesutikdamas su jam paskirtos baudos dydžiu ir turto (transporto priemonės) konfiskavimo taikymu, pateikia vien subjektyvius samprotavimus dėl netinkamo jo charakterizavimo (iki nusikalstamos veikos padarymo jis buvo nepriekaištingos reputacijos) bei pernelyg neproporcingos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, tačiau teisinių argumentų dėl netinkamo BK bendrosios dalies normų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, taikymo nenurodo.
Kasaciniame skunde nenurodyta ir teisiškai reikšmingų argumentų, pagrindžiančių teismų padarytus esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus.
Kasaciniame skunde išdėstyti argumentai iš esmės analogiški nurodytiems nuteistojo apeliaciniame skunde, dėl kurių apeliacinės instancijos teismas pasisakė. Kasatorius netvirtina, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka buvo iš esmės pažeistos BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos.
Pažymėtina ir tai, kad pagal BPK 368 straipsnio 2 dalį vienas iš reikalavimų kasacinio skundo formai yra kasatoriaus prašymas, kuris turi atitikti bent vieną iš BPK 382 straipsnio 2–6 punktuose nurodytų kasacinės instancijos teismo sprendimų. Kasaciniame skunde nurodytas prašymas – išteisinti nuteistąjį S. B. – neatitinka BPK 382 straipsnio nuostatų, kadangi kasacinės instancijos teismas neturi įgaliojimų priimti tokį sprendimą. Kitas alternatyvus kasatoriaus prašymas – bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Pagal BPK 382 straipsnio nuostatas kasacinės instancijos teismas gali priimti sprendimą panaikinti skundžiamus teismų sprendimus ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teisme tik nustačius bent vieną iš BPK 382 straipsnyje numatytų aplinkybių, t. y. 1) jeigu bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas arba 2) byla išnagrinėta pažeidžiant šio Kodekso 224 ir 225 straipsniuose nustatytas teismingumo taisykles. Kasaciniame skunde tokių aplinkybių nenurodyta, taigi minėtas kasatoriaus prašymas yra nepagrįstas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 punktas).
Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti skundžiamų nuosprendžio ir nutarties vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 punktu, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nuteistojo S. B. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Arvydas Daugėla
Dalia Bajerčiūtė
Artūras Ridikas
