Dėl teisės į atvaizdą ir privatų gyvenimą pažeidimo, neturtinės žalos atlyginimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-265/2008

Procesinio sprendimo kategorijos: 26.6;

26.7; 121.19.2 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Aloyzo Marčiulionio ir Sigitos Rudėnaitės (pranešėja),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. F. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. F. ieškinį atsakovui UAB „Lietuvos rytas“ dėl tikrovės neatitinkančių ir garbę bei orumą žeminančių žinių paneigimo, dėl teisės į atvaizdą ir privatų gyvenimą pažeidimo, neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys J. K., K. S., L. V., R. N. ir T. B.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą ir nurodė, kad (duomenys neskelbtini) dienraščio „Lietuvos rytas“ Nr. (duomenys neskelbtini) pirmame puslapyje buvo išspausdintas straipsnis „Įtakingas politikas – slaptų aistrų įkaitas“ ir to paties dienraščio priedo „Gyvenimo būdas“ pirmame, trečiame, penktame, septintame ir aštuntame puslapiuose buvo išspausdintas straipsnis „Po politikos mūšių – į jaunos draugės glėbį“. Ieškovė prašė:

1) pripažinti tikrovės neatitinkančiais ir ieškovės garbę bei orumą žeminančiais šiuos duomenis, išspausdintus (duomenys neskelbtini) dienraštyje „Lietuvos rytas“ bei jo priede „Gyvenimo būdas“,: „Dažniausiai namuose jo jau laukia A. <…>; <…> (duomenys neskelbtini) politikas ir su juo gyvenanti (duomenys neskelbtini) A. F. <…>; Su įtakingu politiku ketverius metus slapta gyvenanti buvusi šokėja <…>; Po politikos mūšių į jaunos draugės glėbį <…>; Vedęs (duomenys neskelbtini) partijos lyderis V. U. slapta gyvena su (duomenys neskelbtini) mergina <…>; Už aprūpintą gyvenimą A. turėtų būti dėkinga milijonieriui V. U., kuris turi šeimą (duomenys neskelbtini) <…>; Savo įtakingo draugo dėka mergina gavo darbą Ūkio ministerijoje, šiemet ji įgis brangiai kainuojantį universitetinį išsilavinimą, važinėja nauju visureigiu <…>; Juk (duomenys neskelbtini) buto savininkė yra priešais ją (duomenys neskelbtini) bute, kartu su V. U. gyvenanti mergina <…>; <…> įsikėlę į (duomenys neskelbtini) butą, V. U. ir A. F. <…>; R. T. dažnai matydavo juos rytais išeinančius kartu <…>; Vakarais A. drauge su politiku išlipdavo iš jo prabangaus automobilio BMW <…>; Kartais į namus BMW vairuotojas parveždavo vieną A., padėdavo jai iki buto antrajame aukšte nusinešti pirkinių krepšius <…>; prieš metus šis jaunas vyriškis, užėjęs į vidų kartu su A. F., iš buto išėjo tik po kelių parų <…>; A. ir V. U. draugystė yra vieša paslaptis <…>; <…> čempionato metu Stokholme šokėja A. vakarus leido su V. U. <…>; Tuomet A. tikrai draugavo su U. <…>; Ir mes, šokėjos, taip pat bendravome su jos draugu <…>; A. draugės bandė paaiškinti, kad nesąžininga draugauti su vedusiu ir mažamečius vaikus auginančiu vyru <…>; 2003 m. mergina pradėjo važinėti nauju baltos spalvos visureigiu „Suzuki Grand Vitara“ <…>; Šis automobilis kainavo apie 70 tūkstančių litų <…>; Per visą tuometę rinkimų kampaniją V. U. lydėjo A. <…>; Jis su savo drauge įsitaisydavo ant automobilio BMW galinės sėdynės, būdavo susikibę už rankų <…>; Tačiau jau po mėnesio, šių metų sausio 9 dieną, paskola bankui buvo grąžinta <…>; namą, kuriame gyvena V. U. su savo drauge A. F. <…>; <…> nakvojote kartu su A. F. <…>; Šiąnakt Jūs nakvojote viename bute kartu su A. F. <…>; <…> jūs su A. nuolat būnate kartu <…>“;

2) įpareigoti atsakovą per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos dienraštyje,,Lietuvos rytas” nemokamai, be komentarų išspausdinti pirmiau nurodytų teiginių paneigimą;

3) pripažinti, kad atsakovas pažeidė ieškovės teisę į atvaizdą ir teisę į privatų gyvenimą;

4) priteisti 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Ieškovė teigė, kad nurodytuose straipsniuose išdėstyti duomenys neatitinka tikrovės ir žemina jos garbę bei orumą. Tokių duomenų paskelbimas bei informacijos apie ieškovės privatų gyvenimą rinkimas be ieškovės sutikimo pažeidė jos teisę į privatų gyvenimą. Be to, dienraštyje be ieškovės sutikimo atgaminus ieškovės nuotraukas, kurios nebuvo darytos viešoje vietoje ir kurios nebuvo susijusios su ieškovės visuomenine veikla, jos tarnybine padėtimi, buvo pažeista ieškovės teisė į atvaizdą. Rengiant ir spausdinant publikacijas, buvo pažeista ir ieškovės teisė į būsto neliečiamybę. Ieškovės teigimu, ji patyrė neturtinę žalą, nes po publikacijų, kuriose teigiama, kad ieškovė buvo vedusio vyro meilužė, kad buvo jo išlaikoma ir kad tik jo dėka gavo darbą, įgijo brangų automobilį bei nekilnojamąjį turtą, kad, V. U. nesant namuose, jo bute ieškovę lanko kitas vyras, išspausdinimo ji patyrė neigiamų dvasinių išgyvenimų, nes tapo apkalbų objektu, buvo priversta aiškintis artimiesiems. Be to, paskelbus ieškovės gyvenamosios vietos adresą, ji nebesijaučia saugi. Dėl publikacijų ieškovei teko aiškintis įvairioms valstybės institucijoms ir įrodinėti, kad publikacijose nurodytas butas jai priklauso teisėtai.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismas 2007 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – pripažino tikrovės neatitinkančiais ir ieškovės garbę ir orumą žeminančiais šiuos duomenis, išspausdintus (duomenys neskelbtini) dienraštyje,,Lietuvos rytas“ bei jo priede,,Gyvenimo būdas“: „Dažniausiai namuose jo jau laukia A.; <...> (duomenys neskelbtini) politikas ir su juo gyvenanti (duomenys neskelbtini) A. F. <...>; Su įtakingu politiku ketverius metus slapta gyvenanti buvusi šokėja <...>; Po politikos mūšių į jaunos draugės glėbį <…>; Vedęs (duomenys neskelbtini) partijos lyderis V. U. slapta gyvena su (duomenys neskelbtini) mergina <…>; Savo įtakingo draugo dėka mergina gavo darbą Ūkio ministerijoje, šiemet ji įgis brangiai kainuojantį universitetinį išsilavinimą, važinėja nauju visureigiu <…>; Juk (duomenys neskelbtini) buto savininkė yra priešais ją (duomenys neskelbtini) bute, kartu su V. U. gyvenanti mergina <…>; <…> įsikėlę į (duomenys neskelbtini) butą, V. U. ir A. F. <…>; R. T. dažnai matydavo juos rytais išeinančius kartu <…>; Vakarais A. drauge su politiku išlipdavo iš jo prabangaus automobilio BMW <…>; Kartais į namus BMW vairuotojas parveždavo vieną A., padėdavo jai iki buto antrajame aukšte nusinešti pirkinių krepšius <…>; A. ir V. U. draugystė yra vieša paslaptis <…>; <…> čempionato metu Stokholme šokėja A. vakarus leido su V. U. <…>; Tuomet A. tikrai draugavo su U. Ir mes, šokėjos, taip pat bendravome su jos draugu <…>; A. draugės bandė paaiškinti, kad nesąžininga draugauti su vedusiu ir mažamečius vaikus auginančiu vyru <…>; 2003 m. mergina pradėjo važinėti nauju baltos spalvos visureigiu „Suzuki Grand Vitara“ <…>; Šis automobilis kainavo apie 70 tūkstančių litų <…>; Per visą tuometę rinkimų kampaniją V. U. lydėjo A. <…>; Jis su savo drauge įsitaisydavo ant automobilio BMW galinės sėdynės, būdavo susikibę už rankų <…>; Tačiau jau po mėnesio, šių metų sausio 9 dieną, paskola bankui buvo grąžinta <…>; <…> namą, kuriame gyvena V. U. su savo drauge A. F. <…>; <…> nakvojote kartu su A. F. <…>; Šiąnakt Jūs nakvojote viename bute kartu su A. F. <…>; <…> jūs su A. nuolat būnate kartu“; įpareigojo atsakovą per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos dienraščio,,Lietuvos rytas” pirmame puslapyje nemokamai, be komentarų, kitų šiame puslapyje spausdinamų straipsnių paskelbti pripažintų tikrovės neatitinkančiais ir ieškovės garbę bei orumą žeminančių teiginių paneigimą; pripažino, kad atsakovas pažeidė ieškovės teisę į atvaizdą ir teisę į privatų gyvenimą; priteisė ieškovei iš atsakovo 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Pirmosios instancijos teismas pripažino tai, kad straipsnyje nurodytos aplinkybės apie tai, kad ieškovė gyvena su V. U., jo dėka susimoka už mokslą, turi darbą, butą ir automobilį, o be V. U. susitikinėja ir su dar vienu vyriškiu, žemina jos garbę ir orumą. Tai, kad ieškovė yra valstybės tarnautoja, politinės partijos narė, kelia jai didesnius moralinių normų paisymo reikalavimus, o jų ignoravimas sulaukia didesnio visuomenės pasipiktinimo ir pasmerkimo. Visų nurodytų duomenų paskleidimas galėjo sudaryti neigiamą visuomenės nuomonę apie ieškovę, o tokia visuomenės nuomonė – sumenkinti ieškovės savęs vertinimą. Teismas nusprendė, kad kompleksiškas ginčo aplinkybių įvertinimas leidžia daryti išvadą, kad minėtų duomenų paskleidimas turėjo įtakos neigiamam požiūriui į ieškovę, sumenkino jos reputaciją, nes ieškovė buvo pavaizduota kaip žemos moralės žmogus, turtingo politiko išlaikytinė. Teismas, vertindamas pirmiau nurodytų teiginių atitiktį tikrovei, atsižvelgė į tai, kad atsakovas ir tretieji asmenys minėtų teiginių pagrįstumą įrodinėjo remdamiesi vienintelės liudytojos R. T. parodymais. Šios liudytojos parodymai nebuvo vertinami kaip objektyvūs, atsižvelgiant į ieškovės ir liudytojos priešiškus santykius bei į tai, kad liudytojos R. T. parodymai buvo paneigti liudytojų G. V., I. Č., J. B. parodymais, paneigiančiais ieškovės ir V. U. bendro gyvenimo ir bendro ūkio tvarkymo faktus. Dėl nurodytų priežasčių buvo nuspręsta, kad atsakovas neįvykdė jam tenkančios įrodinėjimo pareigos pagrįsti dienraštyje,,Lietuvos rytas” išspausdintų teiginių atitiktį tikrovei.

Teismas pažymėjo, kad atsakovas neįrodė, jog žinia apie tai, kad „Savo įtakingo draugo dėka mergina gavo darbą Ūkio ministerijoje, šiemet įgis brangiai kainuojantį universitetinį išsilavinimą, važinėja nauju visureigiu“, yra teisinga ir nurodė, kad byloje surinkti rašytiniai įrodymai šią žinią paneigia. Teismas pažymėjo, kad ieškovė, kaip valstybės tarnautoja ir politinės partijos narė, laikytina viešuoju asmeniu, todėl ji galėjo tikėtis nuolatinio padidinto visuomenės dėmesio, kritikos ir susidomėjimo jos asmeniu bei privačiu gyvenimu. Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetą, teismas nustatė, kad garbės ir orumo bylose reikalaujamos nustatyti faktų visumos – žinių paskleidimo fakto, fakto, kad paskleistos žinios yra apie ieškovę, jog jos žemina asmens garbę ir orumą bei neatitinka tikrovės – neatitiko du publikacijose apie ieškovę paskelbti teiginiai: „<...> prieš metus šis jaunas vyriškis, užėjęs į vidų kartu su A. F., iš buto išėjo tik po kelių parų“ (nustatyta, kad šis faktas atitiko tikrovę, nes bute lankėsi ieškovės brolis) ir „<… > už aprūpintą gyvenimą A. turėtų būti dėkinga milijonieriui V. U., kuris turi šeimą (duomenys neskelbtini)“ (šis teiginys buvo straipsnio autorių nuomonė, kuriai teisingumo kriterijus netaikytinas).

Dienraštyje „Lietuvos rytas“ ir jo priede „Gyvenimo būdas“ publikuotuose straipsniuose buvo išspausdintos ir ieškovės nuotraukos, kuriose ji užfiksuota privačioje aplinkoje. Teismas, ištyręs nuotraukas ir atsižvelgęs į trečiųjų asmenų T. B. ir J. K. parodymus, nustatė, kad straipsnyje publikuotos ieškovės nuotraukos darytos iš priešais esančio namo balkono, kuris yra privati nuosavybė ir negali būti laikomas vieša vieta. Teismas nustatė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog ieškovė būtų davusi sutikimą dienraščio „Lietuvos rytas“ fotografui V. G., kuris fotografavo ieškovę rengiant kitą straipsnį, naudoti ieškovės nuotrauką straipsnyje „Po politikos mūšių – į jaunos draugės glėbį“. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas pripažino, kad buvo pažeista ieškovės teisė į atvaizdą.

Teismas nustatė, kad ieškovė nei atsakovui, nei tretiesiems asmenims nebuvo suteikusi teisės patekti į ieškovei nuosavybės teise priklausantį butą, jį fotografuoti, o tretieji asmenys į ieškovės gyvenamąją patalpą pateko apgaule, todėl pripažino, kad, paviešinus informaciją apie ieškovės gyvenamąją patalpą, buvo pažeista ieškovės teisė į privatų gyvenimą. Tokios pozicijos teismas laikėsi ir todėl, kad bylos duomenimis buvo nustatyta, jog ieškovė buvo sekama žurnalistų, buvo stebimas namas, kuriame ji gyveno, nesant teisėto visuomenės intereso būti informuotai apie privatų ieškovės gyvenimą.

Teismas padarė išvadą, kad atsakovo paskleistų žinių apie tai, kad ieškovė, būdama jauna mergina, gyvena su daug vyresniu politiku, turinčiu šeimą, yra jo finansiškai remiama, jo dėka gavo darbą valstybės tarnyboje, be jo, susitikinėja su dar vienu vyriškiu, paskelbimas viename populiariausių Lietuvos dienraščių pažemino ieškovę, jos reputacija artimųjų, draugų, bendradarbių ir kitų aplinkinių akyse pablogėjo, sukėlė ieškovei neigiamų dvasinių išgyvenimų, dėl to ji patyrė neturtinės žalos. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė yra viešasis asmuo, nusprendė, kad pakankamas tikrovės neatitinkančių ir garbę bei orumą žeminančių žinių paskleidimu padarytos neturtinės žalos atlyginimas – šių žinių paneigimas. Teismas konstatavo, kad privataus gyvenimo ir teisės į atvaizdą pažeidimai ieškovei sukėlė neigiamas pasekmes ir ieškovei iš atsakovo priteisė 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Teismas nusprendė, kad, nors ir neteisėtas žurnalistų patekimas į ieškovės butą, ir tai, kad dienraščio,,Lietuvos rytas“ skaitytojams tapo žinoma, kaip atrodo ieškovės gyvenamasis būstas ir kokia yra jo remontui naudotų medžiagų kaina, nelėmė neturtinės žalos ieškovei atsiradimo.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 5 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo panaikintas ir byla buvo perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovas atskleidė vieną iš žinių šaltinių, įvardydamas ieškovės kaimynę R. T., kurios parodymais remiantis buvo pripažinta, kad (duomenys neskelbtini) dienraštyje,,Lietuvos rytas” paskelbti duomenys neatitinka tikrovės ir žemina ieškovės garbę bei orumą, turėjo teisinį pagrindą šį asmenį įtraukti byloje dalyvaujančiu asmeniu. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo padaryta išvada, jog atsakovas, panaudodamas fotografo V. G. darytą ieškovės nuotrauką, pažeidė ieškovės teisę į atvaizdą, padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens V. G. teisių ir pareigų. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad šie procesinės teisės normų pažeidimai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo panaikintas ir byla buvo perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Teisėjų kolegija akcentavo ir tai, kad iš naujo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme būtina atriboti (duomenys neskelbtini) dienraščio „Lietuvos rytas“ Nr. (duomenys neskelbtini) pirmame puslapyje išspausdinto straipsnio „Įtakingas politikas – slaptų aistrų įkaitas“ epizodus nuo (duomenys neskelbtini) dienraščio „Lietuvos rytas“ Nr. (duomenys neskelbtini) priedo „Gyvenimo būdas“ pirmame, trečiame, penktame, septintame ir aštuntame puslapiuose išspausdinto straipsnio „Po politikos mūšių - į jaunos draugės glėbį“ epizodų teisės į privatų gyvenimą bei teisės į atvaizdą požiūriu ir kiekvieną epizodą įvertinti savarankiškai (CK 2.22 - 2.24 straipsniai, Visuomenės informavimo įstatymas).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė, remdamasi CPK 346 straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose nurodytais pagrindais peržiūrėti bylą kasacine tvarka, prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 5 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:

1. Apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas, kad atsakovas, panaudodamas fotografo V. G. darytą ieškovės nuotrauką, pažeidė ieškovės teisę į atvaizdą, nusprendė dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą fotografo V. G. teisių ir pareigų, o tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas), netinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas. Kadangi ieškovės atvaizdą atgamino ir publikacijose panaudojo ne V. G., o atsakovas, tai V. G. į bylos nagrinėjimą neturi būti patrauktas nei atsakovu, nei trečiuoju asmeniu, nes V. G. jokių neteisėtų veiksmų neatliko ir teismo sprendimas neturės įtakos V. G. teisėms ir pareigoms. Pagal CPK 37 straipsnio 1 dalį dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi tik proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Be to, apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ginčo nuotrauka yra V. G. nuosavybė, nors atsakovas bylos nagrinėjimo metu tvirtino, jog nuotrauka su ieškovės atvaizdu yra atsakovo nuosavybė.

2. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas, atsakovui atskleidus vieną iš žinių šaltinių ir įvardijus ieškovės kaimynę R. T., turėjo teisinį pagrindą šį asmenį įtraukti byloje dalyvaujančiu asmeniu. Tikrovės neatitinkantys ir ieškovės garbę bei orumą žeminantys duomenys buvo paskleisti per visuomenės informavimo priemonę – dienraštį, kurio leidėjas yra atsakovas. Atsakomybė už skleidžiamos informacijos teisėtumą tenka viešosios informacijos skleidėjui (Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 63 dalis, 51 straipsnio 1 dalis). Turint omenyje tai, kad atsakovas išspausdino trečiųjų asmenų – žurnalisčių, nurodant jų vardus ir pavardes, parašytą straipsnį, kasatorė mano, kad apeliacinės instancijos teismas turėjo laikyti, kad pirminis informacijos šaltinis visuomenės informavimo priemonės atžvilgiu yra tretieji asmenys – straipsnio autorės žurnalistės, o ne asmenys, suteikę žinias žurnalistėms. Tokios nuomonės kasatorė laikosi, teigdama, kad galimi atvejai, kai visuomenės informavimo priemonė, elgdamasi apdairiai ir rūpestingai, žurnalisčių parašyto straipsnio nebūtų publikavusi. Be to, išvada, kad žurnalistas yra pirminis informacijos šaltinis visuomenės informavimo priemonės atžvilgiu, darytina atsižvelgiant į Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 72 dalį, kurioje nustatyta, kad žurnalistas yra fizinis asmuo, kuris profesionaliai renka, rengia ir teikia medžiagą viešosios informacijos rengėjui bei 41 straipsnio 2 dalies 1 punktą, įpareigojantį būtent žurnalistą teikti tik teisingas žinias bei patikrintus faktus. Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnyje įtvirtinta pirminio informacijos šaltinio atsakomybė už padarytą žalą tik šiame straipsnyje nustatytais atvejais. Kasatorė pripažįsta, kad nagrinėjamos bylos atveju žurnalisčių informacijos šaltinis galėjo būti R. T., tačiau visuomenės informavimo priemonės – atsakovo UAB,,Lietuvos rytas” – pirminis informacijos šaltinis buvo žurnalistės, kurios byloje patrauktos trečiaisiais asmenimis.

Kasatorė pažymi, kad sąvokų,,žurnalisto informacijos šaltinis” ir,,pirminis informacijos šaltinis” atribojimas yra svarbus tuo aspektu, kad žurnalisto informacijos šaltinis neturėtų būti laikomas atsakingu už tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimą žurnalistui, išskyrus tiesiogines televizijos ir radijo laidas, nes būtent žurnalistas, surinkęs medžiagą straipsniui ir prieš ją pateikdamas viešosios informacijos skleidėjui, privalo patikrinti faktų pagrįstumą. Dėl šios priežasties, kasatorės manymu, CK 6.264 straipsnyje įtvirtinta netiesioginė viešosios informacijos rengėjo ir skleidėjo atsakomybė už savo darbuotojų padarytą žalą, kad, teismui pripažinus tokios žalos padarymo faktą, viešosios informacijos rengėjas ir skleidėjas pirminio informacijos šaltinio – žurnalisto atžvilgiu galėtų pasinaudoti CK 6.280 straipsnyje įtvirtinta regreso teise.

Kasaciniame skunde pažymima ir tai, kad teismų praktikoje daugeliu atveju žurnalistų informacijos šaltiniai bylose apklausiami kaip liudytojai, o ne įtraukiami dalyvauti bendraatsakoviais ar trečiaisiais asmenimis. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neatkreipė dėmesio į tai, kad nei atsakovas, nei tretieji asmenys nepateikė įrodymų, kad R. T. būtų žurnalistėms pateikusi tiksliai tokius duomenis, kokie buvo išspausdinti publikacijose.

Atsiliepimų į kasacinį skundą CPK 351 straipsnio nustatyta tvarka negauta.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasaciniame skunde keliami procesinės teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimai dėl trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų (CPK 47 straipsnis), įtraukimo į procesą bylose dėl asmeninių neturtinių teisų gynimo ir absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo pripažinimo tuo atveju, kai tretieji asmenys neįtraukiami į bylos nagrinėjimą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Civilinio proceso teisės trečiųjų asmenų instituto tikslas- užtikrinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą. Tiek tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus (CPK 46 straipsnis), tiek tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų (CPK 47 straipsnis) turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir įstatymo nustatytą galimybę šį interesą įgyvendinti įstodami į prasidėjusį teisminį ginčą. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, nėra tiesioginiai tarp šalių atsiradusio materialinio teisinio santykio subjektai, tačiau jie yra susiję materialiniais teisiniais santykiais su viena iš šalių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtaką jų teisių apimčiai; jie dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje tam, kad išvengtų savo teisinės padėties pablogėjimo, ir gali būti įtraukiami į prasidėjusį procesą ne tik savo pačių iniciatyva, bet ir kitų dalyvaujančių asmenų ar teismo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1042-2002; 2004 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81-2004). Aptartos įstatyminės ir teismų praktikos nuostatos reiškia ir tai, kad spręsdamas dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesinio statuso pripažinimo, teismas visais atvejais turi identifikuoti materialinį teisinį santykį, kuris tą asmenį sieja su ginčo šalimis, ir materialinę teisės normą, kurioje nustatytos galimos teismo sprendimo pasekmės trečiojo asmens teisėms ir pareigoms.

Įstatymo draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis), šis įstatymo imperatyvas sukuria bylą nagrinėjančiam teismui pareigą, nustačius tikėtiną teisinę sprendimo įtaką ne tik bylos dalyviams, bet ir kitiems asmenims, imtis priemonių įtraukti juos į prasidėjusį procesą. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra konstatuojamas tada, kai teismas,,nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų“. Sisteminis nurodytų procesinės teisės normų vertinimas leidžia daryti išvadą, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytomis pasekmėmis – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Įstatyminės sąvokos,,teismas nusprendė“ turinys yra atskleistas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-159-2007). Tai savo ruožtu reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kaip konkrečiai teismo sprendimu buvo įtakota neįtraukto į procesą asmens teisinė padėtis ir kokias įstatymo nustatytas teisines pasekmes teismo sprendimas sukėlė.

Sprendžiant dėl trečiųjų asmenų bylose dėl asmeninių neturtinių teisų gynimo būtina įvertinti visuomenės informavimo priemonių (viešosios informacijos rengėjų) atsakomybės specifiką. Pagal CK 2.24 straipsnio 5 dalį visuomenės informavimo priemonės atsakomybė už asmens garbės ir orumo pažeidimą gali atsirasti trejopu pagrindu: kai visuomenės informavimo priemonė, paskleisdama apie asmenį duomenis, žinojo arba turėjo žinoti, kad jie neatitinka tikrovės; kai tuos duomenis paskelbė jos darbuotojas; kai duomenys paskleisti anonimiškai, o visuomenės informavimo priemonė atsisako nurodyti tuos duomenis pateikusį asmenį. Visuomenės informavimo priemonei neatsiranda pareiga atlyginti turtinę ir neturtinę žalą dėl to, kad buvo paskleista žinomai neteisinga informacija, jeigu ji padarė viską, ką konkrečioje situacijoje buvo įmanoma padaryti, siekiant nustatyti skelbiamos informacijos tikrumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-205/2005).

Šios CK normos turi būti aiškinamos ir taikomos Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo kontekste (2000 m. rugpjūčio 29 d. įstatymo Nr. VIII-1905 redakcija). Šio įstatymo 54 straipsnyje nustatyta bendroji viešosios informacijos rengėjų ir (ar) platintojų pareiga atlyginti teisės į privatumą ar garbės ir orumo pažeidimu padarytą žalą. Pagal įstatymo 55 straipsnį viešosios informacijos rengėjas neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą, jeigu jis nurodė informacijos šaltinį, atitinkantį 55 straipsnio 1 dalies 1-7 punktuose nustatytus kriterijus; tokiais atvejais atsakingas yra pirmas paskleidęs duomenis asmuo. Aiškindamas šias teisės normas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad žinių perdavimas žurnalistui, kuris rengia informaciją viešosios informacijos rengėjui, gali būti laikomas žinių paskelbimu, jeigu tai yra žinios pagal Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalį (dabartinės įstatymo redakcijos 55 straipsnio 1 dalis) ir paskleistos joje nurodytais būdais. Šių žinių paskelbimas, padarytas viešosios informacijos rengėjo, yra jų pakartojimas. Kitais atvejais tai yra informacijos suteikimas žurnalistui, kuris privalo ją patikrinti, laikydamasis profesinei veiklai keliamų reikalavimų. Tokia informacija negali būti laikoma pirminio skleidėjo paskelbtų žinių pakartojimu, nes ji turi tapti tyrimo medžiaga viešosios informacijos rengėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-807/2001). Pirminis informacijos šaltinis, kurio suteiktos žinios buvo viešosios informacijos rengėjo paskelbtos, turi būti įtrauktas į bylą tuomet, kai viešosios informacijos rengėjas šias žinias pakartojo (Visuomenės informavimo įstatymo 55 straipsnio 1 dalis).

Pagal CK 2.22 straipsnyje nustatytą reglamentavimą atsakingas už asmens teisės į atvaizdą pažeidimą yra asmuo, kuris atliko neteisėtus veiksmus: panaudojo asmens atvaizdą be jo sutikimo arba neleistinu būdu.

Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad į procesą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis turėjo būti įtraukti ginčo publikacijose panaudotos fotografijos autorius V. G. ir straipsnių autoriams žinias suteikusi R. T., tačiau nenurodė, kokias teisines pasekmes ir kokių materialinių įstatymų pagrindu šiems asmenims sukėlė pirmosios instancijos teismo sprendimas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė aptartas įstatymines ir teismų praktikos taisykles ir neatskleidęs nagrinėjamo klausimo esmės priėmė neteisėtą procesinį sprendimą. Dėl to skundžiama teismo nutartis naikinama ir bylą perduodama iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 5 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Zigmas Levickis

Aloyzas Marčiulionis

Sigita Rudėnaitė