Civilinė byla Nr. 3K-3-273/2008
Procesinio sprendimo kategorija 30.3 (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Aloyzo Marčiulionio (pranešėjas) ir Prano Žeimio,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. G. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 7 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Utenos apskrities viršininko administracijos ieškinį atsakovui V. G., tretiesiems asmenims I. S. ir G. S. dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas Utenos apskrities viršininko administracija ieškiniu prašė teismo įpareigoti atsakovą V. G. per mėnesį nuo priimto teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti pavėsinę (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę.
Ieškinyje nurodyta, kad atsakovas nuosavybės teise įgijo pavėsinę, kuri sunyko. Atsakovas savavališkai atstatė pavėsinę. Savavališka statyba konstatuota 2005 m. birželio 4 d. savavališkos statybos akte, už šį pažeidimą 2005 m. birželio 29 d. nutarimu atsakovui paskirta administracinė nuobauda. Atsakovas neparengė supaprastinto pavėsinės projekto ir jo nustatyta tvarka nesuderino bei negavo raštiško žemės sklypo, ant kurio atstatė pavėsinę, savininko sutikimo. Ieškovas 2006 m. kovo 3 d. įsakymu įpareigojo atsakovą iki 2006 m. gegužės 15 d. nugriauti pavėsinę, tačiau jis neįvykdė šio reikalavimo.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė
Utenos rajono apylinkės teismas 2007 m. birželio 29 d. sprendimu ieškovo Utenos apskrities viršininko administracijos ieškinį tenkino iš dalies ir nusprendė įpareigoti atsakovą V. G. per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos patvirtinti reikiamą statybos projektą, gauti nustatytą leidimą ir pašalinti kitus trūkumus, susijusius su statinio statybos dokumentų tinkamu įforminimu.
Teismas nustatė, kad pagal rašytinius įrodymus – Utenos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2005 m. birželio 4 d. savavališko statybos akto, 2005 m. birželio 22 d. protokolo ir 2005 m. birželio 29 d. nutarimo administracinės teisės pažeidimo byloje – atsakovas savavališkai atstatė pavėsinę (duomenys neskelbtini), neturėdamas raštiško žemės sklypo, kuriame vykdė statybą, savininko sutikimo ir neturėdamas nustatyta tvarka parengto ir patvirtinto projekto. Pagal Statybos įstatymo (2001 m. lapkričio 8 d. redakcija) 27 straipsnį statybų valstybinę priežiūrą atliekanti apskrities viršininko administracija, jei statytojas nevykdo šios institucijos reikalavimų, turi teisę kreiptis į teismą dėl įpareigojimų vykdymo, įskaitant reikalavimą, kad statytojas savo lėšomis nugriautų savavališkai pastatytą statinį. Ieškovas 2006 m. kovo 3 d. priėmė įsakymą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, juo įpareigojo atsakovą iki 2006 m. gegužės 15 d. nugriauti pavėsinę ir sutvarkyti statybvietę, šis įpareigojimas neįvykdytas. Žemės sklypas, ant kurio atsakovas atliko statybos darbus, nuosavybės teisėmis priklauso trečiajam asmeniui I. S., šiame sklype nėra įregistruotų atsakovo vardu nekilnojamųjų daiktų ir įregistruoto servituto. Atsakovas 1995 m. birželio 29 d. pirkimo-pardavimo sutartimi nuosavybėn iš UAB,,Komresta“ įgijo pastatą-pavėsinę ir kitus statinius (2 poilsio namus, pirtį, ūkinį pastatą, stoginę) (duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, kad iš ikiteisminio tyrimo metu pateikto Utenos rajono apylinkės prokuratūros 2005 m. birželio 23 d. atsakymo atsakovui nustatyta, kad jo pastatai buvo sunaikinti nugriaunant ir pagrobiant statybines medžiagas, šią veiką atlikę asmenys nenustatyti, tiksliai nenustatyta, kada tie pastatai buvo sunaikinti ar sunyko patys. Atsakovas pateikė parengtą pavėsinės, stoginės, tiltelio per upelį ir lieptų atstatymo techninį projektą, kuris nesuderintas su žemės sklypo savininke. CK 4.103 straipsnio 3 dalies 3 punkte (galiojusi iki 2006 m. spalio 31 d. įstatymo redakcija) nustatyta teismo teisė įpareigoti statytoją nugriauti statinį yra viena iš priemonių žemės savininko teisėms apginti. Seimo kontrolieriaus 2007 m. vasario 9 d. pažymoje nurodyta, kad tik leidus atsakovui atstatyti sunaikintus statinius ir nustačius servitutą prie statinių prieiti, būtų laikoma, kad atsakovo pažeistos teisės atkurtos. Dėl to teismas sprendė taikyti švelnesnę, nei ieškovo prašomą, savavališkos statybos padarinių šalinimo priemonę – įpareigojimą atsakovui parengti reikiamą statybai dokumentaciją (CK 4.103 straipsnio 3 dalies 3 punktas).
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. lapkričio 7 d. sprendimu trečiųjų asmenų I. S. ir G. S. apeliacinį skundą tenkino ir panaikino Utenos rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 29 d. sprendimą bei priėmė naują sprendimą, kuriuo įpareigojo atsakovą V. G. per vieną mėnesį nuo šio sprendimo priėmimo dienos nugriauti pavėsinę, statomą (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę.
Sprendime apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ieškinyje suformuluotas vienas reikalavimas – įpareigoti atsakovą nugriauti pavėsinę. Pirmosios instancijos teismas sprendime nenurodė, kuri ieškinio dalis yra tenkinama, ir šio sprendimo rezoliucinėje dalyje nusprendė dėl to, ko ieškovas ieškiniu neprašė. Utenos rajono apylinkės teismas priėmė sąlyginį sprendimą, nes jo įvykdymas susietas su trečiųjų asmenų valios išraiška, nuo kurios priklauso tai, ar galės atsakovas įteisinti statybos darbus. Sąlyginius teismo sprendimus priimti draudžiama (CPK 267 straipsnis). Atsakovas nevaldo teisėtu pagrindu žemės sklypo, ant kurio siekia tęsti statybas, o tretieji asmenys, kaip šio sklypo savininkai, neįpareigoti duoti sutikimą atsakovui dėl pavėsinės buvimo jų sklype. Seimo kontrolieriaus pažymos turinys teismui yra rekomendacinio pobūdžio, dėl to tik juo priimdamas sprendimą teismas negalėjo vadovautis. Taigi dėl atsakovo nebuvo teisinio pagrindo skirti švelnesnę, nei nurodyta CK 4.103 straipsnio 3 dalies 3 punkte (įpareigojimas nugriauti statinį), savavališkos statybos pasekmių šalinimo priemonę.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas V. G. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 7 d. sprendimą ir palikti galioti Utenos rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 29 d. sprendimą. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:
Apeliacinės instancijos teismo sprendime neįvertinta aplinkybė, kad, atkurdamas nuosavybės teises žemės sklype, kuriame buvo atsakovui priklausantys statiniai, ieškovas pažeidė atsakovo teises. 1995 m. birželio 29 d. pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovas įgijo nuosavybėn statinius iš UAB,,Komresta“, su šia sutartimi atsakovui buvo perduota 1994 m. birželio 15 d. valstybinės žemės nuomos sutartis, kuri buvo įregistruota viešajame registre, ir 1987 m. liepos 8 d. sudarytas poilsiavietės žemės ribų nustatymo planas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendimu neapgynė atsakovo įgytos teisės naudotis nuosavybės teisėmis statiniais juos atstatant, taip pažeidė CK 1.2 straipsnyje įtvirtintą teisinio apibrėžtumo principą, reiškiantį, kad įgytos civilinės teisės turi būti pripažįstamos ir ginamos.
Atsiliepimu į atsakovo V. G. kasacinį skundą ieškovas Utenos apskrities viršininko administracija prašo Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodyti tokie nesutikimo su kasaciniu skundu esminiai argumentai:
Seimo kontrolieriaus pažyma, kurioje nurodytos aplinkybės dėl atsakovo teisių pažeidimo atkuriant nuosavybės teises į žemės sklypą, kurį vėliau įsigijo trečiasis asmuo I. S., yra tik rekomendacinio pobūdžio, tai nėra įrodymas, kad atsakovo teisės dėl nuosavybės teisių atkūrimo buvo pažeistos. Atsakovas vykdė savavališkas statybas, tai patvirtinta bylos rašytiniais įrodymais, kurie nenuginčyti. Savavališkai pastatęs statinį svetimoje žemėje be sklypo savininkų sutikimo statytojas neįgyja teisių tokiu statiniu naudotis ar juo disponuoti (CK 4.103 straipsnio 1 dalis).
Atsiliepimu į atsakovo V. G. kasacinį skundą tretieji asmenys I. S. ir G. S. prašo Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodyti tokie nesutikimo su kasaciniu skundu esminiai argumentai:
Kasacinio skundo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas sprendime nenagrinėjo kasatoriaus teisių pažeidimo, yra nepagrįstas, nes apeliacinės instancijos teisme byla buvo nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kasacinio skundo argumentuose nurodyti materialinės ir proceso teisės normų pažeidimai nepagrindžia esminės reikšmės kasacinio teismo atliekamam teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui valstybės mastu.
k o n s t a t u o j a :
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas sprendžia teisės aiškinimo ir taikymo klausimus, bet ne bylos faktų nustatymo ir vertinimo klausimus.
Kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas yra dėl materialinės teisės normų, reglamentuojančių savavališkos statybos padarinių šalinimo priemones, aiškinimo ir taikymo.
Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nustatė, kad atsakovas V. G. neturėdamas teisės aktų nustatyta tvarka išduoto statybos leidimo ir patvirtinto statybos projekto savavališkai pastatė pavėsinę ant trečiajam asmeniui I. S. priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Utenos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2005 m. birželio 14 d. savavališkos statybos akte Nr. 115-8 konstatuota, kad atsakovas savavališkai atstatė pavėsinę, šiai statybai vykdyti neturėdamas reikiamų dokumentų: žemės sklypo nuosavybės ar kitokio disponavimo dokumentų ir su architektu bei regiono aplinkos apsaugos departamentu suderinto pavėsinės projekto (T. 1, b. l. 5).
1996 m. kovo 19 d. priimto Statybos įstatymo (Nr. I-1240) 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais įstatymų nustatytais pagrindais, taip pat kai turi nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą statinio projektą ir išduotą statybos leidimą. Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis, žemės sklypas, kuriame buvo statomas statinys, nuosavybės teisėmis priklauso trečiajam asmeniui I. S., atsakovas nevaldo šio sklypo jokiais teisėtais pagrindais (T. 1, b. l. 16). Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad išnagrinėjusi savavališkos statybos aktą apskrities viršininko administracija turi teisę dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo priimti sprendimą, įpareigojantį per nustatytą terminą statytoją savo lėšomis nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę. Pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalį statytojui neįvykdžius per nustatytą terminą įpareigojimo apskrities viršininko administracija teikia teismui pareiškimą dėl įpareigojimų vykdymo. Utenos apskrities viršininko 2006 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. 3-68 atsakovas įpareigotas iki 2006 m. gegužės 15 d. nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę (T. 1, b. l. 15). Atsakovui neįvykdžius įpareigojimo iki nurodytos datos ieškovas kreipėsi su ieškiniu dėl nurodytų įpareigojimų vykdymo.
Apeliacinės instancijos teismo sprendime nustatyta, kad ginčo statinys pažeidžia žemės sklypo savininko nuosavybės teises sklypą valdyti, juo naudotis ir disponuoti, dėl to, apgindamas savininko teises į sklypą, teismas įpareigojo atsakovą per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos nugriauti savavališkai pastatytą pavėsinę. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad įpareigojimas nugriauti savavališkai pastatytą statinį yra ne vien priemonė, kuria remdamiesi įgyvendina statybų teisėtumo priežiūrą tam įgalioti viešojo administravimo subjektai, kartu tai privačių asmenų pažeistų teisių gynimo priemonė, nustatyta CK 1.138 straipsnio 2 dalyje ir 4.103 straipsnio 3 dalies 3 punkte.
Kasaciniame skunde atsakovas paaiškina savavališkos statybos veiksmus tuo, kad jis 1995 m. birželio 29 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įgijo nuosavybėn statinius iš UAB,,Komresta“ ir šiuos statinius siekia atstatyti. Teisėjų kolegija, atsakydama į šį kasacinio skundo argumentą, nurodo, kad ikiteisminį tyrimą dėl atsakovo įgytų statinių atlikusios Utenos rajono apylinkės prokuratūros 2006 m. rugsėjo 26 d. rašte pažymėta, jog,,tiksliai nustatyti, kada buvo sunaikinti ir kas tai padarė ar sunyko patys V. G. priklausantys pastatai ikiteisminio tyrimo metu nepavyko“ (T. 1, b. l. 81). Byloje šalys pripažino, kad statinys, kurio vietoje atsakovas pastatė pavėsinę, neišliko. Teisėjų kolegija pažymi, kad statinio sunaikinimas ar savaiminis sunykimas visiškai nereiškia asmens teisės atstatyti tokį statinį nesilaikant teisės norminiuose aktuose nustatytos statybų tvarkos. Savavališkai pastatęs statinį svetimoje žemėje be sklypo savininkų sutikimo statytojas neįgyja jokių teisių tokiu statiniu naudotis ar juo disponuoti (CK 4.103 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju atsakovas privalėjo pasirūpinti reikiamais dokumentais statinio statybai pradėti. Ginčo statinys savavališka statyba pripažintas 2005 m. birželio 14 d. aktu, dėl šios aplinkybės atsakovas buvo įspėtas, tuo tarpu ieškovo sprendimas dėl įpareigojimo atsakovui nugriauti statinį priimtas 2006 m. kovo 3 d., taigi atsakovas turėjo pakankamai laiko tinkamai įforminti statybų dokumentus. Atsakovui neatlikus statybos įteisinimo veiksmų, buvo taikyta visiškai pagrįstai vienintelė likusi savavališkos statybos padarinių šalinimo priemonė – įpareigojimas statytoją per nustatytą terminą statinį nugriauti (CK 4.103 straipsnio 3 dalies 3 punktas). Tokia byloje apeliacinės instancijos teismo sprendimo išvada yra teisiškai pagrįsta, ji atitinka CK 4.103 straipsnio 3 dalies 3 punkte išdėstytos teisės normos aiškinimo ir taikymo praktiką kasacine tvarka išnagrinėtose ankstesnėse bylose, kuriose nustatytos tapačios nagrinėjamai bylai faktinės aplinkybės, kai neturėdamas teisių į žemės sklypą statytojas buvo įpareigotas nugriauti ginčo statinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-129/2007, 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-492/2004).
Darytina išvada, kad byloje nenustatyta CPK 346 straipsnio pagrindų naikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Zigmas Levickis
Aloyzas Marčiulionis
Pranas Žeimys
