Baudžiamoji byla Nr. 2PA-89/2019
Teisminio proceso Nr. 1-86-1-00337-2014-6
Procesinio sprendimo kategorija
2.15.2.3.1 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. lapkričio 4 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Daugėlos (kolegijos pirmininkas), Alvydo Pikelio ir Armano Abramavičiaus (pranešėjas),
išnagrinėjo nuteistojo G. B. pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Bylos esmė
1. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu G. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamų veikų, įvykdytų prie Telšių teniso kortų) laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu dvylikai metų, pagal 284 straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamos veikos prie „Atžalyno“ mokyklos) laisvės atėmimu vieneriems metams aštuoniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas dvylikai metų. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Remiantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2014 m. balandžio 12 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.
2. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 15 d. nuosprendžiu Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 14 d. nuosprendis pakeistas. G. B. veika, kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, perkvalifikuota į BK 129 straipsnio 1 dalį ir už šią nusikalstamą veiką jam paskirta laisvės atėmimo dešimčiai metų bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu už nusikalstamos veikos, nurodytos BK 284 straipsnio 1 dalyje (veika, įvykdyta „Atžalyno“ mokyklos teritorijoje), padarymą bei už nusikalstamos veikos, nurodytos BK 284 straipsnio 1 dalyje (veika, įvykdyta prie Telšių teniso kortų), padarymą paskirtomis bausmėmis ir G. B. paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas dešimčiai metų.
3. Byla nebuvo nagrinėta kasacine tvarka.
4. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu G. B. nuteistas už tai, kad:
4.1. 2014 m. balandžio 12 d. apie 19.30 val. viešoje vietoje – Telšiuose, prie tvenkinio, esančio netoli Telšių teniso kortų, adresu: Plungės g. 74B, Telšiai, veikdamas bendrininkų grupe su M. R., abu demonstravo rankose turimus peilius, G. B. vijosi E. V., sugriebęs jį už striukės, prispaudė prie pastato sienos ir kėsinosi peiliu įdurti apie tris kartus į dešinę koją bei vieną kartą peiliu įdurdamas į dešinę koją padarė durtinę-pjautinę žaizdą dešinio kelio sąnaryje, taip nežymiai jį sužalojo, tęsdamas nusikalstamus veiksmus vijosi E. J., parvertė jį ant žemės, dūrė jam peiliu į kairę šlaunį, sėdmenis ir nugarą, taip padarė durtines-pjautines žaizdas kairėje šlaunies, sėdmens bei nugaros juosmeninėje srityse ir taip nežymiai jį sužalojo, M. R. vieną kartą galva sudavė E. J. į galvą, taip sukeldamas jam fizinį skausmą, grasino peiliu papjauti, taip įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
4.2. G. B. 2014 m. balandžio 12 d. apie 21 val. viešoje vietoje – prie Telšių „Atžalyno“ pagrindinės mokyklos, esančios Telšiuose, P. Cvirkos g. 2, iš chuliganiškų paskatų peiliu dūrė M. N. į nugarą, padarydamas durtinę-pjautinę dešinės juosmeninės priešstuburinės srities žaizdą, taip nežymiai jį sužalojo, tęsdamas nusikalstamus veiksmus peiliu dūrė A. D. į šoną, po ko A. D. nuvirto ant žemės, ir padarė jam durtinį-pjautinį krūtinės ląstos kairės pusės sužalojimą su vidaus organų pažeidimu ir poodinėmis kraujosruvomis žaizdos galuose, ir dėl durtinio-pjautinio krūtinės ląstos kairės pusės sužalojimo su tuščiosios venos kiauriniu pažeidimu ir dėl to įvykusio ūmaus nukraujavimo į pleuros ertmes, A. D. mirus, taip tyčia A. D. nužudė, be to, tokiu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
5. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. liepos 15 d. nuosprendžiu, pakeisdama pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nurodė, kad negalima daryti išvados, jog G. B. smurtą panaudojo be jokios priežasties, t. y. iš chuliganiškų paskatų, nes, atsižvelgiant į konflikto dalyvių tarpusavio pažintį, suvokimą, kad tuoj įvyks masinės muštynės, ir kitas aplinkybes, negalima teigti, jog buvo smurtaujama be priežasties. Įvertinusi byloje surinktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nustatė, kad G. B. 2014 m. balandžio 12 d. apie 21 val. viešoje vietoje – prie Telšių „Atžalyno“ pagrindinės mokyklos, esančios Telšiuose, P. Cvirkos g. 2, peiliu dūrė M. N. į nugarą, padarydamas durtinę-pjautinę dešinės juosmeninės priešstuburinės srities žaizdą, taip nežymiai jį sužalojo, tęsdamas nusikalstamus veiksmus peiliu dūrė A. D. į šoną ir padarė jam durtinį-pjautinį krūtinės ląstos kairės pusės sužalojimą su vidaus organų pažeidimu ir poodinėmis kraujosruvomis žaizdos galuose, ir dėl durtinio-pjautinio krūtinės ląstos kairės pusės sužalojimo su tuščiosios venos kiauriniu pažeidimu ir dėl to įvykusio ūmaus nukraujavimo į pleuros ertmes, A. D. mirus, taip tyčia A. D. nužudė, be to, tokiu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. padarė veikas, atitinkančias BK 129 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų sudėčių požymius.
II. Pareiškimo dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo argumentai
6. Pareiškėjas nuteistasis G. B. prašo atnaujinti baudžiamąją bylą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 455 straipsnio 2 punktu, panaikinti dėl jo priimtą Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 14 d. nuosprendį ir paskesnį apeliacinės instancijos teismo nuosprendį, baudžiamąją bylą nutraukti, jį išteisinti.
7. Pareiškime nurodoma, kad teismai, kvalifikuodami pareiškėjo veiką pagal BK 129 straipsnį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes neatsižvelgė į tai, kad gyvybė nukentėjusiajam buvo atimta esant būtinosios ginties situacijai (BK 28 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1997 m. birželio 13 d. nutarime Nr. 4 „Dėl teismų praktikos taikant įstatymus dėl būtinosios ginties ir jos ribų peržengimo“ išaiškinta, kad teisingas būtinosios ginties instituto taikymas turi skatinti asmenis plačiau naudotis šia teise; kad teisė į būtinąją gintį gali būti realizuota nepriklausomai nuo galimybės išvengti pavojingo kėsinimosi pabėgant, pasislepiant ar kreipiantis pagalbos į kitus asmenis ar pareigūnus; kad vertindami, ar nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos, teismai privalo atsižvelgti į kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą bei besikėsinančiajam padarytos žalos dydį, kad kėsinimosi pobūdį nulemia vertybės, kurioms dėl kėsinimosi gresia pavojus (nuosavybė, lytinė laisvė, gyvybė, sveikata, valstybės saugumas ir pan.); kad kėsinimosi pavojingumą lemia kėsinimosi intensyvumas, besikėsinančiųjų skaičius, jėgų santykis, kėsinimosi metu naudojamos priemonės, galimos žalos dydis ir kitos panašios aplinkybės; kad įstatymas nereikalauja, kad gynybos priemonės ir jos intensyvumas visiškai atitiktų kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą; kad įstatymas neriboja naudojamų priemonių gynybai nuo pavojingo kėsinimosi. Atsižvelgus į šias ir kitas nutarimo nuostatas, akivaizdu, kad baudžiamasis įstatymas pritaikytas netinkamai. Priešingas baudžiamojo įstatymo taikymas šioje byloje reikštų teisės aiškinimo taisyklių koliziją, o tai draudžia tarptautinė teisė (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimas byloje Esertas prieš Lietuvą, peticijos Nr. 50208/06). Dėl to, remiantis teisės taikymo analogija, bendraisiais teisės principais, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 3 straipsnio 3 dalimi, turėtų būti taikomas tas precedentas, kuris palankesnis nuteistajam. Precedentų privalomumą įtvirtina Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnis, be to, jis išplaukia iš teisės į teisingą teismą, kurią įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulė, 31 straipsnio 2 dalis, Teismų įstatymo 5 straipsnio 1 dalis, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 14 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis.
8. Pareiškėjas pažymi, kad būdamas prie mokyklos jis nukentėjusiųjų neieškojo ir neketino su jais konfliktuoti, vengdamas konflikto nelipo iš taksi automobilio prie darželio, kur matė susirinkusius nukentėjusiuosius, o pavažiavo toliau. Vis dėlto konflikto išvengti nepavyko, nes jis, V. P., M.., eidami link V. P. namų, pamatė atbėgančius keturis asmenis, o, pasak M. R., atbėgančių asmenų buvo ir daugiau (iš viso aštuoni). Šią aplinkybę patvirtina liudytojų A. P., A. N., D. M. ir kitų parodymai. Atbėgantys asmenys siekė atkeršyti dėl įvykio prie teniso kortų, o tai pripažino ir apeliacinės instancijos teismas. Dėl to jam, V. P. ir M. R. kilo realus pavojus gyvybei ir sveikatai. Atsižvelgdamas į atbėgančių asmenų skaičių, jis nusprendė gintis panaudodamas peilį. Bylą nagrinėję teismai nevertino aplinkybės, kad atbėgančių asmenų buvo kelis kartus daugiau, todėl jis kartu su V. P. ir M. R. nebūtų pajėgę apsiginti. Svarbu ir tai, kad jis buvo užpultas vienu metu dviejų asmenų, t. y. M. N. ir A. D., taigi jis gynėsi peiliu nuo dviejų asmenų puolimo, o ne smurtavo dėl chuliganiškų paskatų. Pareiškėjas tvirtina, kad peilį turėjo tik savigynos tikslais, nes jam buvo žinoma, kad dėl įvykio prie teniso kortų nukentėjusi pusė siekė jam atkeršyti. Iš to išplaukia, kad nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina jį veikus būtinosios ginties situacijoje, o baudžiamasis įstatymas buvo pritaikytas akivaizdžiai netinkamai.
9. Pareiškime, detaliai aptariant duomenų pripažinimą įrodymais ir jų vertinimo principus, nurodoma, kad teismai, spręsdami asmens baudžiamosios atsakomybės klausimą, turi vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės yra aiškinamos kaltinamojo naudai. Ignoruodami aplinkybes, kurios leidžia šiuo atveju taikyti būtinąją gintį, teismai pažeidė nekaltumo prezumpciją, buvo šališki, nesivadovavo įstatymais, teismų praktika, todėl nesilaikė Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 14 straipsnio, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos „Dėl nekaltumo prezumpcijos ir teisės dalyvauti nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme“ 5 straipsnio, BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų.
10. Pareiškime pažymima, kad pareiškėjas neturi teisinio išsilavinimo, todėl, remiantis principu tantum devolutum quantum appellatum, pirmiau išdėstyti argumentai, kuriais ginčijamas nuosprendžių teisėtumas, nesaisto teismo ir ginčijami nuosprendžiai gali būti panaikinti ir dėl kitų motyvų, nei nurodyti pareiškime.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
11. Nuteistojo G. B. pareiškimas dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo atmestinas.
12. Pagal BPK 451 straipsnio nuostatas, išnagrinėtos baudžiamosios bylos atnaujinamos, jeigu pagal nuosprendžiuose ir nutartyse nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, jog akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir dėl to reikia: 1) panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį bei paskesnes teismų nutartis ir baudžiamąją bylą nutraukti; 2) nuteistojo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal kitą BK specialiosios dalies straipsnį, jo dalį ar punktą, nustatantį lengvesnę nusikalstamą veiką; 3) ištaisius padarytus BK 63–65 straipsnių taikymo pažeidimus, sumažinti nuteistajam paskirtą subendrintą bausmę; 4) nuteistąjį atleisti nuo bausmės, nes suėjo senaties terminas; 5) ištaisius netinkamą amnestijos akto taikymą, nuteistąjį atleisti nuo bausmės arba ją sumažinti. Iš to išplaukia, kad baudžiamųjų bylų atnaujinimas dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo nėra baudžiamųjų bylų nagrinėjimo procedūra, kurios metu dar kartą vertinami įrodymai ir jų pagrindu nustatomos faktinės aplinkybės; baudžiamosios bylos atnaujinimas dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo yra procesas, kuris galimas tik BPK 451 straipsnyje tiksliai nurodytais pagrindais ir sąlygomis, tarp kurių yra tas, kad dėl akivaizdaus baudžiamojo įstatymo pritaikymo sprendžiama pagal nuosprendžiais ir nutartimis nustatytas aplinkybes.
13. Pareiškime nurodoma, kad teismas netinkamai kvalifikavo G. B. veiką pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, nes neatsižvelgė į tai, kad gyvybė nukentėjusiajam buvo atimta esant būtinosios ginties situacijai (BK 28 straipsnis). Pagal nuosprendžiu nustatytas bylos aplinkybes G. B. nuteistas už tai, kad 2014 m. balandžio 12 d. apie 21 val. viešoje vietoje – prie Telšių „Atžalyno“ pagrindinės mokyklos, esančios Telšiuose, P. Cvirkos g. 2, peiliu dūrė A. D. į šoną ir padarė jam durtinį-pjautinį krūtinės ląstos kairės pusės sužalojimą, dėl kurio šis mirė, ir taip tyčia A. D. nužudė. Iš šių nustatytų bylos aplinkybių darytina išvada, kad pareiškėjo prašymas atnaujinti baudžiamąją bylą grindžiamas ne nuosprendžiu nustatytomis bylos aplinkybėmis, o sava tų aplinkybių interpretacija, nes nuosprendžiu nėra nustatytas koks nors nukentėjusiojo A. D. pavojingas kėsinimasis į G. B. gyvybę, sveikatą ir pan. Taigi pagal tokius pareiškėjo argumentus nėra teisinio pagrindo manyti, kad baudžiamasis įstatymas byloje pritaikytas netinkamai ir dėl to reikėtų baudžiamąją bylą atnaujinti. Kolegija kartu pažymi, kad pareiškimo teiginys dėl apeliacinės instancijos teismo motyvuose nurodytos aplinkybės, jog A. D. ir kiti su juo buvę asmenys bėgo prie G. B. ir kartu su juo esančių asmenų siekdami atkeršyti, yra atskirtas nuo visų apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio motyvuose nurodytų aplinkybių. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas vertino tarp G. B. ir su juo buvusių kitų asmenų bei A. D. ir su juo buvusių kitų asmenų susiklosčiusią konfliktinę situaciją kaip masines muštynes, kai viena pusė dalyvavo jame stengdamasi atkeršyti, o kita pusė veikė tęsdama dieną anksčiau įvykusį konfliktą, taip veikė ne gynybos, o puolimo tikslais. Pagal teismų praktiką tokiais atvejais teisė į būtinąją gintį nekyla (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTYzLTMwMy8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-163-303/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-163-303/2017">2K-163-303/2017</a>, 2K-371-697/2018, 2K-221-511/2017 ir kt.).
14. Kolegija pažymi, kad pagal BPK 451 straipsnio 1–5 punktus baudžiamoji byla gali būti atnaujinta dėl aiškiai netinkamo tik baudžiamojo įstatymo pritaikymo, todėl kitų įstatymų ar teisės aktų, kaip antai BPK, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, netinkamas taikymas nesuteikia teisinio pagrindo atnaujinti baudžiamąją bylą pagal BPK XXXIV skyriaus taisykles.
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 453 straipsnio 3 dalimi,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistojo G. B. pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.
.
Teisėjai Arvydas Daugėla
Alvydas Pikelis
Armanas Abramavičius
