Baudžiamoji byla Nr. 2K-208-976/2019
Teisminio proceso Nr. 1-04-1-00001-2014-4 Procesinio sprendimo kategorija 1.1.8.1.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. spalio 31 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vytauto Masioko (kolegijos pirmininkas), Audronės Kartanienės ir Rimos Ažubalytės (pranešėja),
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorui Rolandui Jurkevičiui,
nuteistajam V. S.,
nuteistajam R. V. vaizdo konferencijos būdu,
nuteistojo V. S. gynėjui advokatui Aidui Mažeikai,
nuteistojo R. V. gynėjai advokatei Zitai Malovai,
nuteistojo E. K. gynėjui advokatui Arnui Paliukėnui,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Nėrijaus Puškoriaus kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio.
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 22 d. nuosprendžiu:
E. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dvylikai metų; 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu septyneriems metams; 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu devyneriems metams; 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu šešeriems metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdu ir E. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas keturiolikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.
V. S. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu vienuolikai metų; 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu septyneriems metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir V. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vienuolikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.
R. V. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu devyneriems metams; 199 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu septyneriems metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir R. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas devyneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, kaip nusikalstamos veikos įrankiai konfiskuoti automobiliai,,Rover 45“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir,,Toyota Corolla“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)).
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, kaip nusikalstamos veikos rezultatai iš V. S. konfiskuoti 995,24 Eur, iš R. V. – 200,22 Eur.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 22 d. nuosprendis pakeistas.
Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalintos apygardos teismo nustatytos aplinkybės, kad V. S., R. V. ir E. K. neteisėtai laikė labai didelį narkotinių medžiagų kiekį, bei pripažinta, kad R. V. ir E. K. neteisėtai gabeno didelį narkotinių medžiagų kiekį.
E. K., nuteistam pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirta penkerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį (dėl 2014 m. sausio 22 d. epizodo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. sausio 1 d.)) paskirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį (dėl 2014 m. balandžio 28 d. epizodo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. sausio 1 d.)) paskirta ketverių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdu ir E. K. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas šešeriems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
V. S., nuteistam pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirta penkerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. sausio 1 d.) paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir V. S. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
R. V., nuteistam pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirta penkerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. sausio 1 d.) paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir R. V. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, iš R. V. konfiskuota 200,22 Eur, ir šie pinigai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, grąžinti šiam nuteistajam kaip teisėtam savininkui.
Kita Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 22 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistųjų, gynėjų, prašiusių kasacinį skundą atmesti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. E. K. ir V. S. nuteisti už tai, kad, veikdami organizuota grupe su Ispanijos Karalystėje veikiančiu asmeniu, kuriam byla išskirta ir paskelbta jo paieška, bei kitais tyrimo nenustatytais asmenimis, t. y.: E. K. 2013 m. gruodžio mėnesį kartu su asmeniu, kuriam byla išskirta ir paskelbta jo paieška, organizavo – parengė nusikalstamas veikas – susitarė su asmeniu, kuriam byla išskirta ir paskelbta paieška, įgyti labai didelį narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių – kiekį, šią narkotinę medžiagą neturint leidimo gabenti iš Ispanijos Karalystės į Lietuvos Respubliką ir neturint leidimo šį labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių – gabenti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tuo tikslu, veikdamas su asmeniu, kuriam byla išskirta ir paskelbta paieška, pagal parengtą nusikalstamos veikos planą ir pasiskirstytus vaidmenis 2014 metų sausio mėnesį Lietuvos Respublikoje nusikalstamoms veikoms daryti E. K. surado ir įgijo automobilį „Rover 45“ (Didžiosios Britanijos valstybiniai registracijos numeriai (duomenys neskelbtini)) su specialiai dujų įrangos balione įrengta slėptuve, kurį 2014 m. sausio 18 d., laikotarpiu nuo 17.09 iki 17.22 val., autobusų stotelėje, esančioje Kalvarijos rajone, Slabatkos kaime, prieš tai nurodęs V. S. išvykimo iš Lietuvos Respublikos į Ispanijos Karalystę dieną ir susitikimo vietą, perdavė pastarajam vykti į Ispanijos Karalystę, turint tikslą Ispanijos Karalystėje įgyti iš asmens, kuriam byla išskirta ir paskelbta paieška, narkotines medžiagas ir pargabenti jas kontrabandos būdu į Lietuvos Respubliką. Po to V. S., vykdydamas išankstinį susitarimą su asmeniu, kuriam byla išskirta ir paskelbta jo paieška, ir pastarojo nurodymus, 2014 m. sausio 22 d. apie 1.00 val. iš Ispanijos Karalystės į Lietuvos Respubliką, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną su Lenkijos Respublika, per buvusį Lazdijų kelio postą, esantį Lazdijų r., 135 kelio Lazdijai–Seinai 9 km, vykdamas pirmiau minėtu lengvuoju automobiliu „Rover 45“, paslėpęs automobilio dujų balione įrengtoje slėptuvėje, neturėdamas leidimo, gabeno Ispanijoje iš asmenis, kuriam byla išskirta ir paskelbta paieška, įgytą 31 paketą narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, kurių svoris 4895 g, ir šį labai didelį kiekį narkotinės medžiagos jis, turėdamas tikslą nugabenti E. K. į Lietuvos Respubliką, neturėdamas leidimo gabeno paslėpęs minėto automobilio dujų balione Lietuvos Respublikos teritorijoje, iki jį 2014 m. sausio 22 d. apie 1.00 val. minėto 135 kelio Lazdijai–Seinai 9 km, apie 5 metrų atstumu nuo Lietuvos Respublikos valstybės sienos, sulaikė muitinės pareigūnai, kurie Kauno teritorinės muitinės Kybartų kelio poste, esančiame Kybartuose, J. Basanavičiaus g. 2, atlikę minėto automobilio „Rover 45“ detalų muitinį tikrinimą, automobilio dujų balione aptiko narkotines medžiagas – 31 paketą narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, kurių svoris 4895 g.
2. E. K. ir R. V. nuteisti už tai, kad, veikdami organizuota grupe su Ispanijos Karalystėje veikiančiu asmeniu, kuriam byla išskirta ir paskelbta paieška, bei kitais tyrimo nenustatytais asmenimis, t. y.: E. K. 2014 m. balandžio mėnesį kartu su asmeniu, kuriam byla išskirta ir paskelbta paieška, organizavo – parengė nusikalstamas veikas – susitarė su asmeniu, kuriam byla išskirta ir paskelbta paieška, turint tikslą platinti, įgyti didelį narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių – kiekį, šią narkotinę medžiagą neturint leidimo gabenti iš Ispanijos Karalystės į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir šį didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių – neturint leidimo, turint tikslą platinti, laikyti ir gabenti Lietuvos Respublikos teritorijoje. E. K., veikdamas pagal iš anksto su asmeniu, kuriam byla išskirta ir paskelbta paieška, parengtą nusikalstamos veikos planą ir pasiskirstytus vaidmenis, po to, kai 2014 m. balandžio 28 d. parūpino narkotinėms medžiagoms neteisėtai gabenti Lietuvos Respublikos teritorijoje automobilį „Toyota Corolla“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2014 m. balandžio 28 d. apie 13.30 val. šiuo automobiliu, jį vairuojant asmeniui, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, atvyko prie prekybos centro „Mega“, Kaune, Islandijos pr. 32, esančios degalinės „Statoil 1-2-3 Mega“, turint tikslą įgyti iš R. V. didelį kiekį narkotinės medžiagos, kuris pagal išankstinį susitarimą ir vykdydamas jo ir asmens, kuriam byla išskirta ir paskelbta paieška, nurodymus, tą pačią 2014 m. balandžio 28 d. apie 9 val. iš Ispanijos Karalystės į Lietuvos Respubliką, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną su Lenkijos Respublika, per buvusį Lazdijų kelio postą, esantį Lazdijų r., 135 kelio Lazdijai–Seinai 9 km, vykdamas keleiviu mikroautobusu „Citroen Jumper“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paslėpęs kelioniniame krepšyje esančiose penkiose maisto produktų ir skalbimo priemonių pakuotėse neturėdamas leidimo, gabeno Ispanijoje asmens, kuriam byla išskirta ir paskelbta paieška, perduotus 12 vnt. paketų su dideliu narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių – kiekiu, kurių svoris 2093,29 g ir kurias toliau, turėdamas tikslą perduoti jas E. K., neturėdamas leidimo gabeno minėtu automobiliu nuo Lietuvos Respublikos valstybės sienos Lietuvos teritorijoje Kauno miesto link, iki prie prekybos centro „Mega“ Kaune esančios degalinės „Statoil 1-2-3 Mega“. Po to E. K., iš anksto susitaręs su R. V., nuo šios vietos maždaug nuo 13.30 val. vykdamas kartu su juo (R. V.) asmens, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, vairuojamu automobiliu „Toyota Corolla“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gabeno minėto automobilio bagažinėje krepšį su minėtu dideliu kiekiu narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, kurių kiekis 2093,29 g, iki 2014 m. balandžio 28 d. 14.25 val. Vilniaus mieste, Grigiškių ir Vilniaus gatvėse, kur pirmiau minėto automobilio „Toyota Corolla“ atliktos kratos metu Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai surado ir paėmė krepšyje paslėptus 12 vnt. paketų su kanapėmis ir jų dalimis, kurių kiekis 2093,29 g.
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
3. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2018 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 22 d. nuosprendį, pritaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskyrė nuteistiesiems švelnesnes bausmes. Tokį sprendimą teismas priėmė konstatavęs pernelyg ilgą baudžiamojo proceso trukmę.
III. Kasacinio skundo argumentai
4. Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Nėrijus Puškorius prašo pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 19 d. nuosprendį dėl E. K., V. S. ir R. V. paskirtų bausmių ir panaikinti jiems BK 54 straipsnio 3 dalies taikymą.
2.1. E. K., nuteistam pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, paskirti vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmę; pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį (dėl 2014 m. sausio 22 d. epizodo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. sausio 1 d.)) paskirti šešerių metų laisvės atėmimo bausmę; pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį paskirti aštuonerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę; pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį (dėl 2014 m. balandžio 28 d. epizodo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. sausio 1 d.) paskirti penkerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pripažinti, kad E. K. nusikaltimus, nurodytus BK 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, BK 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje, BK 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 2 dalyje, BK 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje, padarė sunkinančiomis aplinkybėmis, veikdamas su organizuota grupe. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdu ir E. K. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dvylikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.
2.2. V. S., nuteistam pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, paskirti dešimties metų laisvės atėmimo bausmę; pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. sausio 1 d.) paskirti penkerių metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pripažinti, kad V. S. nusikaltimus, nustatytus BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje, padarė sunkinančiomis aplinkybėmis, veikdamas su organizuota grupe. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir V. S. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dešimčiai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.
2.3. R. V., nuteistam pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį, paskirti aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę; pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. sausio 1 d.) paskirti penkerių metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pripažinti, kad R. V. nusikaltimus, nurodytus BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 2 dalyje, BK 199 straipsnio 2 dalyje, padarė sunkinančiomis aplinkybėmis, veikdamas su organizuota grupe. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir R. V. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą aštuoneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
5. Kasatorius skunde nurodo:
3.1. Apeliacinės instancijos teismas, pritaikydamas nuteistiesiems BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir nustatydamas nuteistiesiems bausmės dydžius, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
3.2. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad šioje byloje pernelyg ilga proceso trukmė laikytina išimtine aplinkybe, lemiančia BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymą, yra nepagrįsta ir neatitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, nes skundžiamame nuosprendyje išdėstytos aplinkybės negali būti laikomos išimtinėmis.
3.3. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė, priklausomai nuo baudžiamojoje byloje nustatytų bausmei skirti reikšmingų aplinkybių (BK 54 straipsnio 2 dalis ir kt.) bei teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimo aplinkybių, gali būti pagrindas švelninti bausmę pagal atitinkamo Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribas (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Tuo atveju, kai, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltininko asmenybę ir įmanomai trumpiausio laiko reikalavimo pažeidimo aplinkybes, nustatomas pagrindas konstatuoti, kad pernelyg ilga proceso trukmė yra išimtinė aplinkybė, dėl kurios straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, gali būti skiriama švelnesnė bausmė, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00NS8yMDA3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-45/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-45/2007">2K-7-45/2007</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjU2LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-256/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-256/2009">2K-256/2009</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTAzLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-503/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-503/2010">2K-503/2010</a>, 2K-192/2011 ir kt.).
3.4. Kita vertus, pagal EŽTT sprendimus ir Lietuvos teismų formuojamą praktiką galimybė švelninti bausmę dėl baudžiamojo proceso trukmės siejama ne su proceso ilgumu savaime, bet su konkrečios bylos aplinkybėmis nepagrįsta pernelyg ilga jo trukme, dėl kurios pažeidžiama Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą. Kriterijai, kuriais remdamasis EŽTT vertina, ar proceso trukmė atitinka Konvencijos reikalavimus, yra suformuluoti daugelyje šio teismo išnagrinėtų bylų. Tokie kriterijai paprastai yra bylos sudėtingumas, baudžiamajame procese persekiojamo asmens elgesys, institucijų veiksmai organizuojant bylos procesą, proceso reikšmė persekiojamam asmeniui ir t. t. (Sorvisto prieš Suomiją, Meilus prieš Lietuvą ir kt.). Išvadą dėl konkretaus proceso (ne)atitikties Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimams visada lemia ne izoliuotas atskiro kriterijaus, bet jų visumos vertinimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTAyLzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-102/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-102/2009">2K-102/2009</a>, 2K-7- 109/2013, 2K-315/2013, 2K-172/2014 ir kt.).
3.5. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas skirdamas bausmes nuteistiesiems be pagrindo suabsoliutino proceso trukmę nurodydamas, kad jis tęsėsi beveik penkerius metus dėl objektyvių priežasčių. Lietuvos apeliacinis teismas, išsamiai išanalizavęs bylos nagrinėjimo teisme eigą ir proceso trukmės priežastis, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju valstybės institucijos ėmėsi priemonių, kad procesas vyktų kuo trumpiau ir greičiau, nepagrįsto bylos nagrinėjimo vilkinimo nebuvo. Pagrindinės priežastys, dėl ko bylos nagrinėjimas teisme užtruko, – teismo posėdžio pertraukos dėl gynėjų ir liudytojų nedalyvavimo bei teisėjų užimtumo ir ligos, taip pat dėl beveik 2,5 metų vykdomo teisinės pagalbos prašymo Ispanijos Karalystei. Nors apeliacinis teismas padarė išvadą, kad ši byla iš esmės negali būti vertinama kaip sudėtinga ar didelės apimties, visgi nėra pagrindo sutikti su teismo išvadomis, kad pirmosios instancijos teismo ir apeliacinio proceso bendra trukmė šiuo atveju viršijo įmanomai trumpiausią laiką. Teisinės pagalbos prašymas Ispanijos Karalystei, kurio vykdymas užtruko beveik pusę bylos nagrinėjimo teisme laiko, buvo pateiktas nuteistųjų iniciatyva, dėl to nuteistieji suvokė, kad dėl jų prašymo apklausti N. M., kuris tuo metu buvo sulaikytas Ispanijos Karalystėje, bylos nagrinėjimo procesas užsitęs. Apeliacinės instancijos teismui jau kreipusis dėl teisinės pagalbos į Ispanijos Karalystę dėl N. M. apklausos ir ilgą laiką nesulaukus šio prašymo įvykdymo, teismo posėdžių metu ne kartą buvo svarstytas klausimas dėl šio prašymo įvykdymo būtinybės, tačiau patys nuteistieji ir jų gynėjai primygtinai reikalavo sulaukti šio prašymo įvykdymo, dėl to ir buvo daromos teismo posėdžio pertraukos. Tai rodo, kad patys nuteistieji nebuvo suinteresuoti, kad byla būtų išnagrinėta kuo greičiau, piktnaudžiaudami savo teisėmis, siekė vilkinti procesą.
3.6. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas pernelyg ilgą proceso trukmę kaip išimtinę aplinkybę BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti, taip pat atkreipė dėmesį į nuteistiesiems taikytų kardomųjų priemonių – suėmimų trukmę. Šios aplinkybės taip pat negali būti vertinamos kaip lemiančios švelnesnės nei įstatyme nustatytos bausmės skyrimą. Teismai, pasisakydami dėl nuteistiesiems paskirtų kardomųjų priemonių – suėmimo pratęsimo ar nutarčių, kuriomis buvo tęsiamos šios kardomosios priemonės, pagrįstumo, įvertinę nusikaltimų, kurių padarymu buvo kaltinami nuteistieji, pobūdį, sunkumą, ne kartą konstatavo, kad viešasis interesas išsamiai, visapusiškai ištirti ir teisiškai įvertinti kaltinamųjų galimai padarytas nusikalstamas veikas visuomenės saugumui leidžia ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, ir jiems paskirtų griežčiausių kardomųjų priemonių taikymas neprieštarauja proporcingumo principui. Lietuvos apeliacinis teismas, 2018 m. rugpjūčio 29 d. išnagrinėjęs E. K. prašymą dėl kardomosios priemonės – suėmimo pakeitimo švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, pats tokį nuteistojo prašymą atmetė, nurodydamas, kad E. K. paskirtos kardomosios priemonės taikymo terminas pateisinamas ir atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje suformuluotus kriterijus, į kuriuos būtina atsižvelgti, sprendžiant dėl procesinių prievartos priemonių trukmės pagrįstumo, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką bei nepažeidžia Baudžiamojo proceso kodekso nuostatų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad vien ilgas griežčiausios kardomosios priemonės taikymas, kai jis yra pagrįstas, nelemia to, jog būtų švelninama laisvės atėmimo bausmė ir skiriama tokio dydžio, kuris pateisintų suėmimo terminą, kadangi tai prieštarautų ir protingumo principui, ir BK 41 straipsnio nuostatoms.
3.7. Nors sutiktina su teismo argumentais, kad beveik penkerių metų laikotarpis yra gana ilgas, tačiau, atsižvelgus į bylos nagrinėjimo teisme aplinkybes, jos sudėtingumą, laukiamo teisinės pagalbos prašymo, kuris buvo pateiktas pačių nuteistųjų iniciatyva, įvykdymo laikotarpį, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nenustačius nepateisinamų delsimų ar kitokių institucijų nekvalifikuotų veiksmų, o priešingai, konstatavus, kad valstybės institucijos ėmėsi priemonių, kad procesas vyktų kuo trumpiau ir greičiau, nėra teisinio pagrindo proceso trukmę laikyti išimtinėmis aplinkybėmis ir taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Sutiktina, kad ilga proceso trukmė turi būti įvertinta skiriant nuteistiesiems bausmes, tačiau ši aplinkybė nagrinėjamu atveju gali būti reikšminga tik sprendžiant klausimą dėl bausmės dydžio skyrimo, artimo minimaliam pagal BK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribas.
3.8. Apeliacinės instancijos teismas, individualizuodamas bausmes kiekvienam iš nuteistųjų atskirai, visiškai nemotyvavo nustatytų laisvės atėmimo bausmių terminų dydžių pagrįstumo, formaliai nurodydamas, kad, įvertinus nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, asmenybę, aptartas įmanomai trumpiausio laiko reikalavimo pažeidimo aplinkybes, yra pagrindas jiems paskirti švelnesnes bausmes, kurios užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą bei BK 41 straipsnyje nurodytų siekiamų bausmės tikslų realizavimą. Nors apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje teigė, jog atsižvelgė į nusikaltimų pavojingumą, nuteistuosius charakterizuojančius duomenis, kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, visgi apeliacinės instancijos teismas nurodęs, kad E. K., V. S. ir R. V. jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė veikdami organizuota grupe, nenustatė jų atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jog veika padaryta organizuota grupe, kaip nustato BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas.
3.9. BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos nuostatos savaime yra skirtos tinkamam teisingumo principo įgyvendinimui baudžiamajame procese užtikrinti. Bausmė visų pirma turi atlikti nubaudimo ir asmens pataisymo funkciją, kuri sukeltų tam tikrus nuteistojo elgesio pokyčius, o bausmę skiriantis teismas privalo atrasti tinkamą santykį tarp skiriamos bausmės dydžio ir šia bausme siekiamų tikslų. Šiuo atveju teismas, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas bei paskirdamas nepagrįstai švelnią bausmę (t. y. penkerių metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose), netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nukrypo nuo esminių bausmei skirti taikomų proporcingumo ir teisingo nubaudimo principų. Lietuvos apeliacinis teismas neskyrė pakankamai dėmesio bausmės paskirčiai, todėl nepasiekė pusiausvyros tarp proporcingo nubaudimo ir bausmės tikslų realizavimo ir tokiu būdu netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Nėrijaus Puškoriaus kasacinis skundas netenkinamas.
Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo
7. Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Dėl to bausmės griežtumo klausimas kasacinės instancijos teisme gali būti nagrinėjamas išsiaiškinant, ar skiriant bausmę nebuvo pažeisti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Tačiau tais atvejais, kai nėra pagrindo konstatuoti, jog parenkant bausmės rūšį ir jos dydį būtų netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas ar būtų padaryta esminių proceso pažeidimų surašant nuosprendį, paskirtos bausmės rūšies ar dydžio klausimai nėra bylos nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme dalykas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzQ1LTUwNy8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-345-507/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-345-507/2015">2K-345-507/2015</a>, 2K-337-489/2017).
8. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Švelnesnė, negu straipsnio sankcijoje nustatyta, bausmė skiriama tik esant BK 62 straipsnio arba 54 straipsnio 3 dalyje nurodytiems pagrindams. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Tokiu atveju, t. y. taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nurodyti, kokios yra reikšmingos (išimtinės) aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas konkrečiam asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjUxLzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-251/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-251/2008">2K-251/2008</a>, 2K-3/2010, 2K-128/2011, 2K-491/2012, 2K-436-489/2016, 2K-317-489/2017, 2K-337-489/2017 ir kt.). Teismų praktikoje yra nustatyta ir kita taisyklė: taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas galima tada, kai nėra BK 62 straipsnyje nurodytų pagrindų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC04OS8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-89/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-89/2014">2K-P-89/2014</a>, 2K-2/2015, 2K-29-489/2015, 2K-337-489/2017 ir kt.).
9. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio, nagrinėjamoje byloje BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas, be kita ko, iš esmės siejamas su nepagrįstai ilgu baudžiamuoju procesu ir ilgą laiką nuteistiesiems taikytu suėmimu. Kasaciniame skunde nurodoma, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo pripažinti, kad baudžiamasis procesas truko nepagrįstai ilgai, nes jį lėmė objektyvios priežastys (teisėjų, nagrinėjusių bylą, kaita, ilgas teisinės pagalbos prašymo vykdymas), be to, prie jo prisidėjo gynybos piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis (prašymas apklausti liudytoją, sulaikytą Ispanijoje), o ilgas suėmimo taikymas nuteistiesiems pats savaime taip pat negali lemti BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo, juolab suėmimo pagrįstumas ir teisėtumas nagrinėjamoje byloje buvo tikrinamas aukštesnės instancijos teismų.
10. BPK 44 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi teisę, kad jo bylą per kuo trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai yra sprendžiamas asmeniui pareikšto kokio nors baudžiamojo kaltinimo klausimas, toks asmuo turi teisę, kad bylą per kuo trumpiausią laiką viešai ir teisingai išnagrinėtų pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas.
11. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė, priklausomai nuo baudžiamojoje byloje nustatytų bausmei skirti reikšmingų aplinkybių (BK 54 straipsnio 2 dalis ir kt.) ir teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimo aplinkybių, gali būti pagrindas švelninti bausmę pagal atitinkamo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribas (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjU2LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-256/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-256/2009">2K-256/2009</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTAzLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-503/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-503/2010">2K-503/2010</a>, 2K-7-109/2013 ir kt.) arba gali būti skiriama švelnesnė, nei sankcijoje nurodyta, bausmė (BK 54 straipsnio 3 dalis), jei atsižvelgus į nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltininko asmenybę ir bylos išnagrinėjimo per įmanomai trumpiausią laiką reikalavimo pažeidimo aplinkybes nusprendžiama, kad pernelyg ilga proceso trukmė yra išimtinė aplinkybė, dėl kurios straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-192/2011, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00NS8yMDA3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-45/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-45/2007">2K-7-45/2007</a>, 2K-107-489/2017, 2K-215-895/2019). Tokia teismų praktika atitinka EŽTT jurisprudenciją, kurioje bausmės švelninimas, taikomas atsižvelgiant į įmanomai trumpiausio proceso pažeidimą, yra laikomas tinkama ir pakankama teisinės gynybos dėl pernelyg ilgo proceso trukmės priemone (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTAzLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-503/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-503/2010">2K-503/2010</a>, 2K-7-109/2013, 2K-150/2014, 2K-107-489/2017).
12. Lietuvos teismų praktikoje galimybė švelninti bausmę dėl baudžiamojo proceso trukmės siejama ne su savaime proceso ilgumu, bet su konkrečios bylos aplinkybėmis nepagrįsta pernelyg ilga jo trukme, dėl kurios pažeidžiama Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjgxLTc0Ni8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-281-746/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-281-746/2016">2K-281-746/2016</a>, 2K-48-696/2017). Viso bylos konteksto vertinimas, tikrinimas, ar buvo proceso metu nepateisinamo delsimo požymių, ar buvo laikotarpių, kai ikiteisminio ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo atliekami jokie procesiniai veiksmai arba jie buvo atliekami per ilgai, yra teismo diskrecija ir teismo išvadą dėl konkretaus proceso (ne)atitikties Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimams visada lemia ne izoliuotas atskiro kriterijaus, bet jų visumos vertinimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTUtODk1LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-55-895/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-55-895/2015">2K-55-895/2015</a>, 2K-87-942/2017, 2K-107-489/2017, 2K-215-895/2019).
13. Kriterijai, kuriais remiantis vertinama, ar baudžiamojo proceso trukmė atitinka Konvencijos reikalavimus, paprastai yra bylos sudėtingumas (faktų, kuriuos reikia nustatyti, pobūdis, padarytų nusikalstamų veikų, kaltinamų asmenų skaičius, įrodymų kiekis ir jų rinkimo sudėtingumas, teisiniai bylos aspektai, kt.); asmenų, dėl kurių taikytas baudžiamasis persekiojimas, elgesys; institucijų veiksmai organizuojant bylos procesą; proceso reikšmė persekiojamam asmeniui (pvz., taikytų procesinių prievartos priemonių griežtumas ir jų taikymo trukmė) (2009 m. sausio 13 d. sprendimas byloje Sorvisto prieš Suomiją, peticijos Nr. 19348/04; 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, peticijos Nr. 53161/99; 2015 m. sausio 13 d. sprendimas byloje Tomczyk prieš Lietuvą, peticijos Nr. 7708/12, ir kt.).
14. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio, vertindamas prieš nuteistuosius vykusio baudžiamojo proceso trukmės pagrįstumą, teismas visų pirma tinkamai nustatė baudžiamojo proceso trukmę (nuo kiekvieno iš nuteistųjų sulaikymo dienos iki apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio priėmimo praėjo beveik penkeri metai) ir tuomet nuosekliai, laikydamasis pirmiau išdėstytų EŽTT ir kasacinės instancijos teismo praktikoje suformuotų reikalavimų, motyvavo, kodėl nagrinėjamoje byloje proceso trukmė yra nepagrįstai ilga.
15. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo padaryta išvada, kad byla iš esmės nevertintina kaip sudėtinga nei faktiniu (bylos apimtis nėra didelė, nes Vilniaus apygardos teismui 2014 m. spalio 21 d. perduotos bylos apimtį sudarė šeši tomai; nusikalstamos veikos susideda iš dviejų epizodų, dėl jų padarymo kaltinami ir nuteisti trys asmenys, byloje nėra didelio įrodymų kiekio), nei teisiniu požiūriu.
16. Vertinant valstybės institucijų veiksmus organizuojant bylos procesą, buvo nustatyta, kad nors valstybės institucijos ėmėsi priemonių, kad procesas vyktų kuo trumpiau ir greičiau, tačiau vis dėlto proceso trukmei įtakos turėjo tai, kad dėl objektyvių priežasčių byla net keturis kartus buvo pradėta nagrinėti iš naujo (pirmosios instancijos teisme beveik išnagrinėjus šią baudžiamąją bylą buvo pakeistas teisėjas, nagrinėjęs baudžiamąją bylą (buvo paskirtas į aukštesnės instancijos teismą), apeliacinės instancijos teisme kelis kartus buvo pakeista bylą nagrinėjusios teisėjų kolegijos sudėtis), ilgai buvo vykdomas teisinės pagalbos prašymas. Sprendžiant dėl proceso organizavimo buvo vertintas teismų posėdžių skaičius, taip pat neįvykusių posėdžių priežastys – bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo paskirtas dvidešimt vienas teisiamasis posėdis, šeši iš jų neįvyko dėl gynėjų ir liudytojų nedalyvavimo teisiamuosiuose posėdžiuose bei teisėjo užimtumo kitose bylose; nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, buvo paskirta septyniolika teismo posėdžių, iš jų šeši neįvyko dėl liudytojų, gynėjų nedalyvavimo, taip pat dėl gynėjų ir teisėjų kolegijos narės ligos, penki neįvyko dėl to, kad nebuvo įvykdytas teisinės pagalbos prašymas. Dėl minėtų priežasčių pirmasis teismo posėdis apeliacinės instancijos teisme įvyko tik po septynių mėnesių septyniolikos dienų nuo baudžiamosios bylos gavimo apeliacinės instancijos teisme. Taip pat dėl gynėjų ir teisėjų kolegijos narių užimtumo kitose bylose, apeliacinės instancijos teisme gavus atsakymą į teisinės pagalbos prašymą, teismo posėdį buvo galima paskirti tik po daugiau kaip dviejų mėnesių. Išanalizavusi šiuos duomenis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija padarė pagrįstą išvadą, kad iš esmės nepagrįsto bylos nagrinėjimo vilkinimo organizuojant procesą nebuvo. Kita vertus, nė vienas posėdis nebuvo atidėtas dėl nuteistųjų kaltės. Taigi, teisėjų kolegija daro išvadą, kad objektyvios proceso trukmę nulėmusios priežastys – teisėjų kaita, teisinės pagalbos prašymo vykdymas, teisėjų ir gynėjų užimtumas kitose bylose – neleidžia konstatuoti bylos vilkinimo, tačiau neatleidžia valstybės institucijų nuo pareigos organizuoti procesą taip, kad jis neužtruktų nepagrįstai ilgai.
17. Kasaciniame skunde ginčijama, kad teisinės pagalbos prašymo pateikimas, kurio vykdymas apeliacinės instancijos teisme truko beveik du su puse metų metų, turėtų būti vertinamas ne kaip valstybės institucijų pareigos tinkamai organizuoti procesą dalis, tačiau kaip gynybos piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, taip prisidedant prie užsitęsusio baudžiamojo proceso.
18. Kaip matyti iš bylos, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme gynybos prašymu buvo kreiptasi teisinės pagalbos į Ispanijos Karalystę dėl N. M. apklausos. Apeliacinės instancijos teismas į Ispanijos Karalystę dėl N. M. apklausos pirmą kartą kreipėsi 2016 m. gruodžio 28 d., o teisinės pagalbos prašymas buvo įvykdytas 2018 m. gegužės 16 d., posėdis, gavus įvykdytą prašymą dėl gynėjų ir teisėjų užimtumo kitose bylose, paskirtas 2018 m. rugpjūčio 29 d. (t. y. po dviejų mėnesių trylikos dienų). Įvertinusi tai, kad N. M. yra vienas svarbiausių liudytojų nagrinėjamoje byloje, kad gynyba, pateikusi prašymą dėl jo apklausos, pateikė ir informaciją apie jo sulaikymą (t. y. buvimą valstybės valdžios žinioje) Europos Sąjungos valstybėje – Ispanijoje, teisėjų kolegija sprendžia, kad tokio prašymo teikimas negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis. Taigi šis laikas taip pat buvo pagrįstai priskirtas proceso terminui, už kurį atsakingos valstybės institucijos. Tokia apeliacinės instancijos teismo išvada atitinka ir EŽTT praktiką, pagal kurią nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo neturi pareigos bendradarbiauti su valstybės institucijomis ir padėti joms spartinant savo baudžiamosios bylos procesą, jam taip pat negali būti priekaištaujama dėl naudojimosi nacionalinėje teisėje nustatytomis teisinės gynybos priemonėmis, tačiau jo elgesys yra objektyvus veiksnys, galintis nulemti proceso pailginimą, už kurį valstybė neatsako (2007 m. gruodžio 11 d. sprendimas byloje P?cheur prieš Liuksemburgą, peticijos Nr. 16308/02).
19. Kasaciniame skunde taip pat ginčijamas suėmimo termino kaip labai svarbaus veiksnio sprendžiant dėl nepagrįstai ilgo proceso vertinimas. Kaip matyti iš bylos, nuteistiesiems E. K., V. S. ir R. V. proceso metu labai ilgai (beveik penkerius metus) buvo taikoma griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas. Kasaciniame skunde nurodoma, jog teismai, pasisakydami dėl nuteistiesiems paskirto suėmimo pratęsimo pagrįstumo, įvertinę nusikaltimų, kurių padarymu buvo kaltinami nuteistieji, pobūdį, sunkumą, ne kartą konstatavo, kad viešasis interesas išsamiai, visapusiškai ištirti ir teisiškai įvertinti kaltinamųjų galimai padarytas nusikalstamas veikas visuomenės saugumui leidžia ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, ir jiems paskirtų griežčiausių kardomųjų priemonių taikymas neprieštarauja proporcingumo principui. Šis kasacinio skundo argumentas nepagrįstas. Bylą nagrinėjantis teismas, sprendžiantis klausimą, ar baudžiamasis procesas nebuvo nepagrįstai ilgas, ne tik kad gali, tačiau ir turi vertinti suėmimą ir jo trukmę kaip svarbią aplinkybę. Kaip teisingai nurodė apeliacinės instancijos teismas, pagal EŽTT praktiką suėmimo faktas savaime yra veiksnys, kuris turi būti apsvarstytas vertinant, ar laikomasi reikalavimo priimti sprendimą dėl bylos esmės per įmanomai trumpiausią laiką pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį (pvz., 2009 m. birželio 9 d. sprendimas byloje Matoń prieš Lenkiją, peticijos Nr. 30279/07, par. 29; 2011 m. rugsėjo 15 d. sprendimas byloje Paskal prieš Ukrainą, peticijos Nr. 24652/04, par. 58; 2015 m. sausio 13 d. sprendimas byloje Pawlak prieš Lenkiją, peticijos Nr. 28237/10, par. 46; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzEtNTExLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-31-511/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-31-511/2018">2K-31-511/2018</a>, 2K-215-895/2019).
20. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą ir motyvuotą išvadą, jog beveik penkerius metus iki apeliacinio teismo nuosprendžio priėmimo ir įsiteisėjimo trukusi byla nevertintina kaip sudėtinga; organizuojant procesą nenustatytas vilkinimas, tačiau, nepaisant valstybės institucijų pastangų, nuteistieji, kurie, be kita ko, beveik penkerius metus buvo suimti, nepagrįstai ilgą laiką nebuvo tikri dėl savo teisinės padėties, nors patys neprisidėjo prie nepagrįstai ilgo baudžiamojo proceso. Todėl daroma išvada, kad apeliacinės instancijos teismas motyvuotai konstatavo, kad baudžiamasis procesas truko nepagrįstai ilgai.
21. Padaręs išvadą, kad pirmosios instancijos teismo ir apeliacinio proceso bendra trukmė nagrinėjamu atveju viršijo įmanomai trumpiausią laiką, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nuteistųjų teisės į greitą procesą pažeidimo aplinkybes, taip pat įvertinęs, kad nuteistiesiems nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios buvo taikomas suėmimas, pripažino, kad pernelyg ilga proceso trukmė yra išimtinė aplinkybė, dėl kurios BK 260 straipsnio 2 ir 3 dalių sankcijose nustatytų minimalių bausmių paskyrimas E. K., V. S. ir R. V. aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Prokuroras kasaciniame skunde nurodo, kad, net ir konstatavus pernelyg ilgą baudžiamojo proceso trukmę, tai turėjo lemti bausmių skyrimą pagal sankcijos ribas, skiriant bausmes, artimas minimalioms, taip pat nurodo, kad teismas nemotyvavo atitinkamų bausmių parinkimo nuteistiesiems.
22. Šioje nutartyje pirmiau nurodyta kasacinės instancijos teismo praktika leidžia teigti, kad nepagrįstai ilgas procesas priklausomai nuo byloje nustatytų aplinkybių gali būti pagrindas švelninti bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribas (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) arba nustačius, kad nepagrįstai ilgas procesas laikytinas išimtine aplinkybe, dėl kurios straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, skiriama švelnesnė bausmė, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį. Kaip jau minėta, apeliacinės instancijos teismas išsamiai motyvavo, kodėl baudžiamasis procesas nagrinėjamoje byloje pripažįstamas nepagrįstai ilgu. Įvertinęs nusikalstamų veikų pavojingumą (buvo padaryti labai sunkus ir sunkūs nusikaltimai, tai, kad nusikaltimai buvo daromi organizuotos grupės, tai, kad narkotinėmis medžiagomis realiai nebuvo disponuojama, nes padarytos nusikalstamos veikos buvo teisėsaugos kontroliuojamos ir laiku užkardytos), kaltininkų asmenybes (ankstesnius teistumus, šeiminę padėtį, užimtumą ir kitas aplinkybes) ir bylos išnagrinėjimo per įmanomai trumpiausią laiką reikalavimo pažeidimo aplinkybes (kurios labai plačiai aptartos skundžiamame nuosprendyje), teismas tokį nuteistųjų teisės į greitą procesą pažeidimą pripažino išimtine aplinkybe ir, skirdamas bausmes, taikė BK 54 straipsnio 3 dalį. Pažymėtina, kad, skirtingai nei teigia kasatorius, teismas individualizavo bausmes visiems nuteistiesiems, nors galutinis bausmių dydis kai kuriems iš jų yra vienodas (V. S. ir R. V. padarė skirtingo pavojingumo nusikaltimus, tačiau jų asmenybės taip pat skiriasi, pvz., teistumų skaičius Lietuvoje). Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas aptarė, įvertino ir gana plačiai motyvavo kiekvieno nuteistojo bausmės rūšiai ir dydžiui reikšmingų aplinkybių visumą, t. y. baudžiamojon atsakomybėn traukiamų asmenų asmenybes ir įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumą.
23. Teisėjų kolegija daro bendrą išvadą, kad teisės taikymo aspektu pagal kasacinio skundo argumentus patikrinus apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė BK 54 straipsnio 3 dalį. Nenustačius BPK 369 straipsnyje nustatytų teismų sprendimų panaikinimo bei pakeitimo pagrindų, kasacinis skundas yra netenkinamas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Nėrijaus Puškoriaus kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Vytautas Masiokas
Audronė Kartanienė
Rima Ažubalytė
