V. G. pagal BK 22 str., 172 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-239-139/2015

Teisminio proceso Nr. 1-38-1-00060-2012-4

Procesinio sprendimo kategorijos: (S)

1.1.4.1;

1.2.12.1;

2.3.2.2.11.

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 19 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Armano Abramavičiaus, Olego Fedosiuko ir pranešėjo Vladislovo Ranonio,

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorui Redui Savickui,

išteisintajam V. Ž. (V. Ž.),

išteisintajam E. M., jo gynėjui advokatui Linui Belevičiui,

išteisintojo V. G. gynėjui Aleksandrui Palamarčukui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Redo Savicko kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nuosprendžio, kuriuo panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis – V. G., I. S. (I. S.), E. M., V. Ž. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 172 straipsnį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Panaikintu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu buvo nuteisti: V. G. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 172 straipsnį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis. paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 5 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 15 d. nuosprendžiu, paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir V. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams trims mėnesiams; I. S. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 172 straipsnį – laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant jį per visą bausmės laiką nuo 22 iki 6 val. būti namuose bei per pirmus šešis bausmės mėnesius neatlygintinai išdirbti devyniasdešimt valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; E. M. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 172 straipsnį – 200 MGL (26 000 Lt, t. y. 7530 Eur) dydžio bauda; V. Ž. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 172 straipsnį – 200 MGL (26 000 Lt, t. y. 7530 Eur) dydžio bauda.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Vladislovo Ranonio pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, išteisintojo V. Ž., išteisintojo E. M. ir jo gynėjo, išteisintojo V. G. gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

E. M., V. Ž., V. G. ir I. S. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nuosprendžiu išteisinti dėl kaltinimo pasikėsinant trukdyti pasinaudoti rinkimų teise, o būtent tuo, kad: V. G. ir I. S., veikdami bendrininkų grupe ir siekdami papirkti asmenis, jog šie balsuotų už (duomenys neskelbtini) partiją daugiamandatėje rinkimų apygardoje, ir taip trukdyti jiems realizuoti savo teisę rinkti 2012 m. Seimo rinkimuose, 2012 m. rugsėjo mėn. pabaigoje, tiksliai nenustatytą dieną, prie parduotuvės „Norfa“, esančios (duomenys neskelbtini), ir 2012 m. rugsėjo 27 d., apie 17.20 val., „Statoil“ degalinės, esančios (duomenys neskelbtini), teritorijoje susitiko su L. D., kuri perdavė V. G. ir I. S. informaciją apie tai, kad visas nusikalstamos veikos (trukdymo pasinaudoti rinkimų teise) darymo aplinkybes – paperkamų asmenų buvimo vietas, skaičių ir jų papirkimui naudojamų pinigų sumas, jų perdavimą bei konkrečių kandidatų į Seimo narius reitingavimą (pirmumo balsų suteikimą) balsuojant – jie turi aptarti ir derinti su E. M.

2012 m. rugsėjo 28 d., apie 20 val., (duomenys neskelbtini) partijos būstinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), V. G. ir I. S. susitiko su E. M., o 2012 m. spalio 2 d., apie 12.30 val. ir 16 val., kavinėje „Carre bar and lounge“, esančioje (duomenys neskelbtini), – su E. M. ir V. Ž.. Šių susitikimų metu bendrininkų grupe veikiantys V. G., I. S., E. M. ir V. Ž. susitarė už E. M. ir V. Ž. skiriamą 30 000 Lt (8688,60 Eur) sumą papirkti tris tūkstančius asmenų, kad šie balsuotų už (duomenys neskelbtini) partiją daugiamandatėje rinkimų apygardoje, taip pat reitinguotų (suteiktų pirmumo balsus) (duomenys neskelbtini) partijos sąraše esančius Ž. P., J. G., S. U., V. G. ir V. Ž., taip trukdant asmenims realizuoti savo teisę rinkti. 2012 m. spalio 2 d., apie 16 val., kavinėje „Carre bar and lounge“, vykusio susitikimo metu V. Ž. perdavė V. G. dalį sutartos ir asmenų papirkimui skirtos pinigų sumos – 5000 Lt (1448,10 Eur).

Laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 26 d. iki 2012 m. spalio 11 d. V. G. ir I. S., vykdydami pirmiau nurodytą susitarimą su bendrininkų grupės nariais E. M. ir V. Ž. dėl trukdymo pasinaudoti rinkimų teise, nenustatytiems asmenims žodžiu ir Alytaus pataisos namuose bausmę atliekančiam P. K. telefoninių pokalbių metu perdavė bendrininkų grupės nurodymą papirkti asmenis, kad šie balsuotų už (duomenys neskelbtini) partiją daugiamandatėje rinkimų apygardoje, taip pat reitinguotų (suteiktų pirmumo balsus) (duomenys neskelbtini) partijos sąraše esančius Ž. P., J. G., S. U., V. G. ir V. Ž., taip trukdant asmenims realizuoti savo teisę rinkti 2012 m. Seimo rinkimuose. Šiam nurodymui vykdyti V. G. ir I. S. nenustatytiems asmenims perdavė 2700 Lt (781,97 Eur), o P. K. į Alytaus pataisos namų banko sąskaitą, tarpininkaujant D. K. (D. K.), kuris I. S. prašymu savo vardu atliko pinigų pervedimą banke, pervedė 300 Lt (86,89 Eur).

Bendrininkų grupe veikiantys V. G., I. S., E. M. ir V. Ž. nusikalstamos veikos nepabaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios, nes nenustatyti asmenys ir P. K., kuriems V. G. ir I. S. perdavė bendrininkų grupės nurodymą papirkti ir papirkimui skirtus pinigus, niekam netrukdė pasinaudoti rinkimų teise.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nustatė, kad kaltinime nurodytos faktinės bylos aplinkybės pasitvirtino. Spręsdamas veikos kvalifikavimo klausimą, teismas pažymėjo, kad nusikalstamo tikslo kaltinamieji nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes asmenys, kuriems V. G. ir I. S. perdavė nurodymą papirkti kitus asmenis ir papirkimui skirtus pinigus, niekam netrukdė pasinaudoti rinkimų teise. Kaltinamieji, siekdami papirkti kitus asmenis, trukdė šiems realizuoti savo teisę rinkti, tačiau tokio nusikalstamo tikslo neįgyvendino ne dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, bet dėl to, kad kitiems asmenims nebuvo trukdoma dalyvauti rinkimuose, o jei ir buvo, – tai tokia aplinkybė nebuvo nustatyta šios bylos proceso metu. Byloje nustatyta, kad iki balsavimo pradžios teisėsaugos pareigūnams pradėjus ikiteisminį tyrimą buvo bandoma atšaukti įkalinimo įstaigoje esantiems asmenims perduotą nurodymą balsuoti už (duomenys neskelbtini) partiją. Tokios aplinkybės neleidžia pripažinti, kad kaltinamieji įvykdė baigtinį nusikaltimą. Kadangi V. G., I. S., E. M. ir V. Ž. buvo pradėję realizuoti objektyvius nusikalstamos veikos požymius, tačiau veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių – kiekvieno iš jų veika atitinka nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 172 straipsnyje.

Apeliacinės instancijos teismas konstatavo byloje nesant duomenų, patvirtinančių, kad kokia nors pinigų suma buvo perduota konkrečiam (ar konkretiems) rinkėjui (rinkėjams), kad šis (šie) balsuotų už (duomenys neskelbtini) partiją daugiamandatėje rinkimų apygardoje. Pagal bylos duomenis, P. K. į Alytaus pataisos namų banko sąskaitą pervesti 300 Lt (86,89 Eur) ne kaip tiesioginiam rinkėjui, siekiant jo balso už tam tikrą partiją ar kandidatus, o kaip asmeniui, galinčiam agituoti kitus asmenis balsuoti už tam tikrą partiją ir kandidatus. Apeliacinės instancijos teismas pripažino įrodytu nuteistųjų siekį papirkti rinkėjus balsuoti už tam tikrą politinę partiją ir jos kandidatus, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad rinkėjai realiai nebuvo papirkti ir nebuvo daryta įtaka jų apsisprendimams balsuoti už jų pasirinktą politinę partiją ir konkrečius kandidatus, šis nuteistųjų ketinimas nebuvo įgyvendintas. Nuteistųjų veiksmais nebuvo pasikėsinta trukdyti pasinaudoti rinkimų teise, nes veika nutrūko iki pasikėsinimo stadijos, t. y. rengiantis daryti nusikaltimą. Kadangi rengimasis padaryti nusikaltimą yra baudžiamas tik dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų, o BK 172 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas nesunkus, tai kaltinamieji negali atsakyti pagal baudžiamąjį įstatymą.

Kasaciniu skundu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Redas Savickas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nuosprendį ir palikti galioti be pakeitimų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nuosprendį.

Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, netinkamai taikė BK 22 straipsnio 1 dalies nuostatas bei padarė esminių BPK pažeidimų (BPK 20 straipsnio 5 dalis), kurie turėjo įtakos teisingam šios bylos išnagrinėjimui. Pasak kasatoriaus, teismas nepagrįstai konstatavo, kad teisminio nagrinėjimo metu nustatyti E. M., V. Ž., V. G. ir I. S. veiksmai objektyviai neatitinka pasikėsinimo padaryti nusikaltimą stadijos požymių, jog jie neatliko veiksmų, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas, bei nepagrįstai šių asmenų veiksmus pripažino nutrūkusius rengiantis daryti nusikaltimą.

Kasatorius nurodo, kad BK 172 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali, t. y. nereikalauja pasekmių, nusikaltimas yra baigtas nuo trukdymo pasinaudoti rinkimų teise arba tokio trukdymo organizavimo veiksmų pradžios. Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina įrodyti tiesioginę tyčią, t. y. kad asmenys (E. M., V. Ž., V. G. ir I. S.) suvokė, jog savo neteisėtais veiksmais papirkdami rinkėjus jie trukdo šiems asmenims pasinaudoti savo aktyviąja rinkimų teise ar organizuoja tokio pobūdžio trukdymą, ir norėjo taip veikti. Pasikėsinimas padaryti tyčinę formalia sudėtimi aprašytą nusikalstamą veiką prasideda tada, kai asmuo tiesiogiai pradeda daryti nusikalstamą veiką, aprašytą BK atitinkamo straipsnio dispozicijoje, o tokios veikos darymo pradžia yra laikomas pirmas aktyvus poelgis (pirmas veiksmas). Kadangi BK 172 straipsnio 1 dalies dispozicija nustato, kad baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas naudodamas psichinę prievartą arba papirkdamas, arba apgaulės būdu trukdė asmeniui realizuoti savo teisę rinkti, tai byloje nustatytas pinigų (300 Lt, t. y. 86,89 Eur) pervedimas į P. K. Alytaus pataisos namų sąskaitą ir nurodymas jam, kaip ir už kokią partiją balsuoti rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą metu, anot prokuroro, ir buvo toks pirmas aktyvus poelgis, kuriuo, atlikus parengiamuosius veiksmus, prasidėjo pasikėsinimo stadija. Prokuroras pabrėžia, kad pasikėsinimu laikytina kryptinga, tikslinga veika, padaroma tik tiesiogine tyčia, o kai pasikėsinama padaryti veiką, aprašytą formalia sudėtimi, kaltininkas suvokia pavojingą pradedamos veikos pobūdį ir siekia tą veiką pabaigti, gali nenumatyti aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, kurios sutrukdys pabaigti nusikalstamą veiką. Būtent toks E. M., V. Ž., V. G. ir I. S. siekis bei tikslas buvo nustatytas šioje byloje išnagrinėtais ir įvertintais įrodymais, kuriais nustatytos ir aplinkybės, dėl kurių ši nusikalstama veika nebuvo baigta, t. y. nenustačius, kad P. K. ėmėsi tolesnių veiksmų paperkant rinkėjus.

Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas veikos pasibaigimą rengimosi stadijoje, netinkamai įvertino įrodymus dėl E. M., V. Ž., V. G. ir I. S. nusikalstamų veiksmų, atliktų turint tikslą papirkti laisvės atėmimo bausmes atliekančius rinkėjus, o būtent nepagrįstai neįvertino pinigų (300 Lt, t. y. 86,89 Eur), skirtų rinkėjams papirkti, perdavimo laisvės atėmimo bausmę atliekančiam P. K. kaip aplinkybės, patvirtinančios nusikalstamų veiksmų pradžią. Byloje pripažinta įrodyta tiek pinigų perdavimas P. K., tiek per V. G. ir I. S. E. M. ir V. Ž. nurodymai dėl rinkėjų papirkimo. Įvertinus tai, kad pagal BK 21 straipsnio 1 dalį rengimusi laikomas priemonių arba įrankių suieškojimas ar pritaikymas arba kitoks tyčinis sąlygų nusikaltimui sudarymas (veikimo plano sudarymas, bendrininkų ieškojimas), pagrįstai konstatuota, kad šie rengimosi veiksmai buvo atlikti siekiant trukdyti rinkėjams realizuoti savo teisę rinkti. Kita vertus, nepagrįstai E. M., V. Ž., V. G. ir I. S. tolesni veiksmai įvertinti taip pat kaip atlikti rengimosi stadijoje. Kasatoriaus nuomone, vertinant įrodytą aplinkybę, jog pinigai, skirti rinkėjams papirkti, ne tik buvo surasti, bet ir perduoti nusikalstamam tikslui (rinkėjų papirkimui) įgyvendinti į Alytaus pataisos namus laisvės atėmimo bausmę atliekančiam P. K., paaiškinant ir nurodant, kad šie pinigai skirti rinkėjams papirkti, taip pat patį P. K., kuris irgi yra rinkėjas, instruktuojant apie tai, už kurią partiją balsuoti ir kokius asmenis reitinguoti, turėjo būti konstatuota, kad tai – tyčinis veikimas, kuriuo tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas, t. y. BK 22 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstamos veikos stadija – pasikėsinimas.

Kasatorius pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, pripažinus įrodymu duomenis, nustatytus elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolu (įvertinęs Alytaus pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekančio P. K. telefoninius pokalbius su V. G. bei I. S.), kad pagal pokalbių turinį įrodyta, jog (300 Lt, t. y. 86,89 Eur) P. K. pervesti būtent už tai, kad jis užtikrintų 500–600 Alytaus pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų balsavimą rinkimuose į Lietuvos Respublikos Seimą už (duomenys neskelbtini) partiją daugiamandatėje rinkimų apygardoje bei už konkrečius šios partijos kandidatus. Prokuroras pažymi, kad nors apkaltinamajame nuosprendyje atskirai nepasisakyta dėl trukdymo pasinaudoti rinkimų teise pačiam P. K., tačiau iš 2012 m. rugsėjo 27 d. užfiksuotų pokalbių turinio matyti, kad V. G. ir I. S. nesukonkretina, kokie konkrečiai asmenys iš tų 500–600 nuteistųjų turi balsuoti už (duomenys neskelbtini) partiją, o pokalbių metu P. K., kaip rinkėjas, neišskiriamas ir jis pats mokomas, už ką reikia balsuoti ir kokias pavardes išrinkti. Pokalbių metu nėra akcentuojama, kad jis pats nebalsuotų, o tik instruktuotų kitus asmenis. Dėl to kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad 300 Lt (86,89 Eur) buvo pervesta P. K. ne kaip tiesioginiam rinkėjui, o kaip asmeniui, galinčiam agituoti kitus asmenis balsuoti už tam tikrą partiją ar kandidatus. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs įrodymus, patvirtinančius pinigų pervedimą P. K. ir jo instruktavimą, už kokią partiją ir kokius asmenis reikia balsuoti, atskirai nuo kitų įrodymų vertino duomenis, gautus elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolu (P. K. telefoninius pokalbius su V. G. bei I. S.). Kaip jau minėta, nepagrįstai neįvertinti 2012 m. rugsėjo 27 ir spalio 3 d. pokalbių metu paties P. K. instruktavimas per rinkimus į Lietuvos Respublikos Seimą balsuoti už (duomenys neskelbtini) partiją ir jos kandidatus ir prašymas, kad jis paveiktų ir kitus asmenis, jog šie balsuotų už šią partiją. Šis BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimas, kasatoriaus manymu, vertintinas kaip esminis baudžiamojo proceso pažeidimas, nes jis sukliudė apeliacinės instancijos teismui tinkamai ir išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 172 straipsnio taikymo

Išteisintiesiems inkriminuotos veikos metu galiojo BK 172 straipsnis (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija), pagal kurį atsakė tas, kas naudodamas psichinę prievartą arba papirkdamas, arba apgaulės būdu trukdė asmeniui realizuoti savo teisę rinkti, būti išrinktam arba dalyvauti referendume.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad šis nusikaltimas gali būti padaromas paperkant asmenį, dalyvaujantį rinkimuose, ir taip trukdant jam realizuoti savo teisę rinkti. Pats papirkimas yra trukdymo asmeniui realizuoti savo teisę rinkti būdas. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, t. y. pakanka įrodyti patį papirkimo, kuriuo buvo trukdoma asmeniui (asmenims) įgyvendinti jo (jų) rinkimų teisę, faktą. Nusikaltimas laikomas baigtu nepriklausomai nuo to, ar tokiu elgesiu kaltininkui pavyko sukliudyti asmeniui (asmenims) įgyvendinti jo (jų) rinkimų teisę ar ne (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTIvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-52/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-52/2014">2K-52/2014</a>, 2K-256/2014).

Prokuroro kasaciniame skunde nusikaltimo baigtumo momentas siejamas su trukdymo pasinaudoti rinkimų teise arba tokio trukdymo organizavimo veiksmų pradžia. Kolegija pažymi, kad organizatorius yra vienas iš nusikalstamos veikos bendrininkų (BK 24 straipsnio 4 dalis). Pagal BK 26 straipsnio 4 dalį organizatorius atsako pagal šio kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę už vykdytojo padarytą veiką, ir šio kodekso 24 straipsnio 4 dalį. Taigi organizavimo veiksmai negali būti siejami su BK 172 straipsnyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) numatytos nusikalstamos veikos baigtumo momentu. Šį momentą nulemia vykdytojo veiksmai, išskyrus tuos atvejus, kai BK straipsnio dispozicijoje numatyta atsakomybė už nusikalstamos veikos organizavimą. BK 172 straipsnio 1 dalis (2012 m. lapkričio 8 d. įstatymo redakcija), palyginus su BK 172 straipsniu (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija), papildyta nuostata, kad pagal šį straipsnį atsako ir tas, kas organizavo trukdymą asmeniui realizuoti savo teisę rinkti, būti išrinktam arba dalyvauti referendume. Pagal BK 3 straipsnio 3 dalies nuostatas šis įstatymas neturi grįžtamosios galios.

Kitas prokuroro kasacinio skundo argumentas, esą pagrindžiantis pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, susijęs su pinigų (300 Lt, t. y. 86,89 Eur) pervedimu į nuteistojo P. K. sąskaitą laisvės atėmimo įstaigoje. Šis argumentas neatitinka minėtos trukdymo asmeniui realizuoti savo teisę rinkti papirkimo būdu sampratos, pagal kurią nusikaltimas yra baigtas nuo papirkimo momento. Pripažįstant šį kasatoriaus argumentą pagrįstu, išteisintųjų veiksmai turėtų būti kvalifikuojami kaip baigtas nusikaltimas, o ne kaip pasikėsinimas. Kita vertus, pagal kaltinamajame akte ir teismo nutartyje perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje nurodytą veiką, kurios padarymu buvo kaltinti išteisintieji, P. K. buvo įvardytas kaip asmuo, kuriam buvo perduotas bendrininkų grupės nurodymas papirkti asmenis, kad šie balsuotų už (duomenys neskelbtini) partiją, o ne kaip paperkamas asmuo. Pagal BPK 255 straipsnio 1 dalies nuostatas toks kaltinimas lemia nagrinėjimo teisme ribas, dėl kurių pakeitimo žemesnės instancijos teismuose prokuroras BPK 256 straipsnio tvarka prašymų nepateikė. Taigi visi prokuroro kasacinio skundo teiginiai, kad P. K. patenka į paperkamų asmenų ratą, prieštarauja kaltinimų turiniui ir veikų kvalifikavimui kaip pasikėsinimas trukdyti pasinaudoti rinkimų teise bei viršija nagrinėjimo teisme ribas.

Dėl rengimosi padaryti nusikaltimą ir pasikėsinimo padaryti nusikalstamą veiką

BK 21 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad rengimasis padaryti nusikaltimą yra priemonių ir įrankių suieškojimas ar pritaikymas, veikimo plano sudarymas, bendrininkų telkimas arba kitoks tyčinis nusikaltimo padarymą lengvinančių sąlygų sudarymas. Asmuo atsako tik už rengimąsi padaryti sunkų ar labai sunkų nusikaltimą.

Rengimusi tiesiogiai į numatytą nusikaltimo dalyką dar nesikėsinama, rengimosi veikoje nėra ir kitų objektyvių sumanyto nusikaltimo sudėties požymių, nes kaltininkas yra nusprendęs, kad tik po atitinkamo pasirengimo pradės daryti sumanytą nusikaltimą, t. y. „pereis“ į pasikėsinimo stadiją.

BK 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veiksmas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Nuo baigto nusikaltimo pasikėsinimas skiriasi tuo, kad čia yra ne visi norėto padaryti nusikaltimo objektyvieji požymiai. Pasikėsinimas, kaip tyčinio nusikaltimo stadija, pasireiškia tuo, kad kaltininkas jau yra pradėjęs realizuoti ketinimą padaryti nusikaltimą, tačiau jo nebaigia dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios. Taigi nustatant nusikaltimo, kuris nutrūko pasikėsinimo stadijoje, požymius, atskleidžiant kaltininko tyčią, būtina nustatyti valinį jos turinį, siekimą apibrėžtų padarinių, kurie neatsiranda dėl priežasčių, nepriklausančių nuo kaltininko valios (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDQzLzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-443/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-443/2011">2K-443/2011</a>). Jei pasikėsinama padaryti nusikalstamą veiką, aprašytą formalia sudėtimi, kaltininkas suvokia pavojingą pradedamos veikos pobūdį ir siekia tą veiką pabaigti.

Pasikėsinimas nusikalstamose veikose, apibūdinamose formalia sudėtimi, įmanomas, kai veikos objektyviosios pusės turinį sudaro du ar daugiau veiksmų, kai tarp veiką sudarančių veiksmų (pradžios ir pabaigos) yra laiko atotrūkis. Prokuroras, laikydamas, kad išteisintųjų veiksmai turi būti vertinami kaip pasikėsinimas, šiuo aspektu teisinių argumentų nepateikia. Kolegija sprendžia, kad išteisintiesiems inkriminuoti BK 172 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos – trukdymo pasinaudoti rinkimų teise papirkimo būdu – objektyvieji požymiai, šios teisės normos aiškinimas kasacinės instancijos teismo praktikoje ir žemesnės instancijos teismų nustatytos faktinės bylos aplinkybės iš viso paneigia galimybę vertinti išteisintųjų veiksmus kaip pasikėsinimą padaryti šį nusikaltimą.

Išteisintiesiems inkriminuota BK 172 straipsnyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) numatyta nusikalstama veika – papirkimo būdu trukdymas asmeniui realizuoti savo teisę rinkti – gali pasireikšti ne tik tiesioginiu ar netiesioginiu rinkėjų balsų pirkimu, bet ir dovanų ar kitokio atlyginimo teikimu arba pažadu atsilyginti siekiant paveikti rinkėją (rinkėjus), kad jis (jie) dalyvautų arba nedalyvautų rinkimuose ir (arba) balsuotų už arba prieš vieną ar kitą kandidatą. Šios veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, ar atlygis duodamas, žadamas duoti rinkėjui ar kitam asmeniui, ar atlygis buvo duotas dar iki asmens balsavimo rinkimuose, ar pažadėtas duoti jau prabalsavus. Šiuo atveju svarbu nustatyti, jog taip siekiama papirkti rinkėją, kad jis elgtųsi taip, kaip to pageidauja papirkėjas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad vienas iš alternatyvių dispozicijoje nustatytų trukdymo įgyvendinti savo teisę rinkti būdų – papirkimas – pasireiškia rinkėjo palenkimu už jam pačiam ar kitiems asmenims duodamus ar žadamus pinigus ar kitokias materialines vertybes bei tokio pobūdžio paslaugas ar lengvatas atsisakyti pasinaudoti rinkimų teise, naudojantis šia teise balsuoti už ar prieš konkretų kandidatą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTIvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-52/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-52/2014">2K-52/2014</a>). Minėta, kad BK 172 straipsnyje numatyta formali nusikalstama veika ir atsakomybė numatyta už trukdymą asmeniui realizuoti savo teisę rinkti, kuris papirkimo atveju neįmanomas rinkėjui nežinant, kokio jo elgesio pageidauja papirkėjas. Taigi rinkėjo informuotumas apie papirkėjo siekį paveikti jo valią yra būtinas trukdymo pasinaudoti rinkimų teise objektyvusis požymis, kuriam esant papirkėjo veika turėtų būti kvalifikuojama ne kaip pasikėsinimas, o kaip baigtas nusikaltimas.

Kaip aptarta pirmiau, pagal pareikštus kaltinimus P. K., kuriam pervesti pinigai, įvardijamas kaip asmuo, kuriam buvo perduotas bendrininkų grupės nurodymas papirkti kitus asmenis, t. y. faktiškai nusikaltimo vykdytojas. Taigi nėra pagrindo laikyti, kad šiuo veiksmu buvo tiesiogiai pradėtas daryti nusikaltimas. Iš esmės tai yra bendrininkų telkimas, nurodytas BK 21 straipsnio 1 dalyje kaip vienas iš rengimosi padaryti nusikaltimą veiksmų.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas, išteisintųjų veiksmus įvertinęs kaip rengimąsi padaryti nesunkų nusikaltimą, BK bendrosios dalies normą pritaikė tinkamai.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Redo Savicko kasacinį skundą.

Teisėjai Armanas Abramavičius

Olegas Fedosiukas

Vladislovas Ranonis