Dėl žalos atlyginimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-553/2012 Teisminio proceso Nr. nesuteiktas

Procesinio sprendimo kategorijos:

27.7; 44.2.1; 118.3 (S)

(S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas), Algio Norkūno ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė)

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. K. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „Švytūnas“ (jo procesinių teisių perėmėjas – UAB „Skaldos paviršius“) ieškinį atsakovams AB SEB bankui ir G. K. dėl žalos atlyginimo; trečiasis asmuo – AB Turto bankas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas BUAB „Švytūnas“ prašė priteisti iš atsakovų G. K. ir AB SEB Vilniaus banko solidariai 84 886,28 Lt žalos atlyginimo.

Ieškovas nurodė, kad 2004 m. birželio 4 d. nurodymu Nr. N36-30 jo kreditorius Telšių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija nurodė atsakovui AB SEB bankui nutraukti lėšų išdavimą ir pervedimą iš ieškovo atsiskaitomųjų sąskaitų. Atsakovas šio nurodymo neįvykdė ir nuo 2004 m. birželio 7 d. iki 2004 m. birželio 9 d. iš ieškovo atsiskaitomosios sąskaitos bendrovės direktoriui – atsakovui G. K. išdavė 84 380 Lt grynųjų pinigų, už lėšų išgryninimą paėmė 506,28 Lt komisinio mokesčio. Atsakovas G. K. šias lėšas panaudojo ne bendrovės tikslams, o perdavė jas tretiesiems asmenims, taip padarė bendrovei turtinę žalą. Ieškovo nuomone, už padarytą žalą atsakovai yra atsakingi solidariai.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. rugsėjo 25 d. sprendimu ieškinį patenkino. Teismas padarė išvadą, kad byloje nustatytos visos atsakovo G. K. civilinės deliktinės atsakomybės sąlygos. Teismas nurodė, kad atsakovas nuo 2004 m. birželio 7 d. iki 2004 m. birželio 9 d. buvo UAB „Švytūnas“ direktorius. Pagal tuo metu galiojusio Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnį įmonės vadovas buvo vienasmenis valdymo organas, atsakantis už bendrovės veiklos organizavimą. Atsakovas privalėjo įrodyti, kad, paimdamas iš banko grynaisiais 84 886, 28 Lt, panaudojo juos bendrovės tikslams, tačiau to neįrodė. Iš jo paaiškinimų ir 2006 m. rugpjūčio 31 d. ataskaitos apie atliktus ikiteisminio tyrimo veiksmus baudžiamojoje byloje teismas nustatė, kad UAB „Švytūnas“ buvo priedangos įmonė, o paimtus iš banko pinigus atsakovas perdavė tretiesiems asmenims, taip padarė bendrovei turtinę žalą. Teismas konstatavo, kad atsakovas pažeidė Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnyje įtvirtintą pareigą veikti įmonės interesais, todėl įrodyti jo neteisėti veiksmai, kaltė ir priežastinis ryšys. Tačiau teismas sprendė, kad dėl atsiradusios žalos kaltas ir atsakovas AB SEB bankas, nes jei bankas nebūtų padaręs klaidos, tai atsakovas G. K. nebūtų gavęs grynųjų pinigų. Teismas sprendė, kad banko veiksmuose yra deliktinės ir sutartinės civilinės atsakomybės požymių (CK 6.256 straipsnis). Bankui, kaip specializuotai kredito įstaigai, keliami didesni profesinio atidumo ir rūpestingumo standartai. Ginčo laikotarpiu ieškovas buvo AB SEB banko klientas, tačiau bankas buvo nepakankamai rūpestingas ir atidus, nes į ieškovo kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos nurodymus nutraukti lėšų išdavimą atsakė, kad ieškovas banke sąskaitų neturi. Bankas netinkamai vykdė kliento aptarnavimo sutartį ir tai susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su atsiradusia žala. Teismas atmetė atsakovo G. K. argumentus, kad byla turėtų būti nutraukta CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu, nes ieškinys tapatus kitoje civilinėje byloje Nr. 2-177-370/2006 pareikštam ieškiniui, kuri nutraukta ieškovui BUAB „Švytūnas“ atsisakius ieškinio. Teismas nurodė, kad civilinėje byloje Nr. 2-177-370/2006 ieškovas nurodė kitas faktines aplinkybes – kad atsakovas G. K. neatsiskaitė bendrovei už gautus iš kitų asmenų 947 113, 03 Lt, o nagrinėjamoje byloje faktinis ieškinio pagrindas kitas – atsakovo solidarioji atsakomybė kartu su banku.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. kovo 2 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitė: ieškinį atsakovui AB SEB bankui atmetė, priteisė iš atsakovo G. K. ieškovo BUAB „Švytūnas“ procesinių teisių perėmėjui UAB „Skaldos paviršius“ 84 886,28 Lt žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad byloje neįrodyta, jog dėl banko veiksmų bendrovei buvo padaryta turtinė žala. Teisėjų kolegija nurodė, kad banką būtų galima laikyti padariusiu žalą, jei jis bendrovės pinigus būtų pervedęs ar kitaip perleidęs tretiesiems asmenims arba būtų sudaręs sąlygas tretiesiems asmenims gauti pinigus be teisėto pagrindo. Tačiau tokių padarinių dėl banko neteisėto veikimo arba neveikimo nekilo. Pinigus iš bendrovės sąskaitos gavo atsakovas G. K., kuris pagal savo statusą turėjo teisę disponuoti bendrovės lėšomis. Bankas nei tyčia, nei dėl neatsargumo savo veiksmais nedarė įtakos tam, kad atsakovas pasisavintų bendrovės lėšas. Nėra banko ir atsakovo G. K. bendrininkavimo ar kitų suderintų veiksmų. Bankas nesudarė jokių kliūčių tam, kad paimtus pinigus atsakovas panaudotų bendrovės tikslams. Tai, kad paimtus iš sąskaitos pinigus atsakovas pasisavino, yra bendrovės problema, kurią ji gali spręsti reikalaudama, jog būtent bendrovės vadovas atlygintų padarytą žalą. Veiksmų ryšys tarp banko neįvykdyto Valstybinės mokesčių inspekcijos nurodymo nutraukti lėšų išdavimą ir bendrovės vadovo veiksmų pasisavinant bendrovės lėšas yra bendro pobūdžio ir nelaikytinas priežastiniu ryšiu. Iš banko veiksmų tiesiogiai neatsirado bendrovės vadovo neteisėtų veiksmų ir jais padarytos žalos bendrovei. Žala bendrovei padaryta tik tiesioginiais atsakovo G. K. veiksmais. Ieškinys bankui dėl žalos atlyginimo siejamas su tuo, jog jis neįvykdė Valstybinės mokesčių inspekcijos nurodymo nutraukti lėšų išdavimą ir pervedimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl nurodymo nevykdymo Valstybinė mokesčių inspekcija turėjo teisę taikyti bankui sankcijas pagal Mokesčių administravimo įstatymą, tačiau to nepadarė. Be to, Valstybinės mokesčių inspekcijos nurodymas nutraukti lėšų išdavimą ir pervedimą buvo ne tikslas, o priemonė šiam pasiekti – patikrinti, ar bendrovė teisingai apskaičiavo ir sumokėjo mokesčius. Bankas pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai bendrovės lėšų judėjimą patvirtinančių dokumentų kopijas, taip sudarė galimybę pasiekti tikslą. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija atmetė ieškinį atsakovui AB SEB bankui ir konstatavo, kad žala bendrovei padaryta tiesioginiais neteisėtais atsakovo G. K. veiksmais, įrodytos visos jo civilinės atsakomybės sąlygos, todėl tik iš jo priteistinas žalos atlyginimas.

Teisėjų kolegija atmetė atsakovo G. K. argumentus dėl bylos nutraukimo CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu. Teisėjų kolegija nurodė, kad nutrauktoje civilinėje byloje Nr. 2-177-370/2006 ieškovas ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad atsakovas G.K. neatsiskaitė bendrovei už gautus iš kitų asmenų 947 113, 03 Lt, o nagrinėjamoje byloje faktinis ieškinio pagrindas kitas – iš bendrovės sąskaitos atsakovo G. K. paimtų 84 380 Lt nepanaudojimas bendrovės tikslams. 2006 m. sausio 17 d. nutartimi teismas nutraukė civilinę bylą Nr. 2-177-370/2006, nes ieškovo kreditorių susirinkimas nutarė civilinį ieškinį dėl 947 113,03 Lt nuostolių atlyginimo spręsti baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-07004, kuri dar neišnagrinėta.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas G. K. prašo teismų sprendimą ir nutartį panaikinti, civilinę bylą atsakovui G. K. nutraukti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl CPK 293 straipsnio 3 punkto pažeidimo. Kasatoriaus teigimu, teismai nepagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje ir civilinėje byloje Nr. 2-177-370/2006 ieškinių pagrindas netapatus. Teismai, spręsdami dėl ieškinių pagrindo netapatumo, nurodė tik vieną motyvą – atsakomybės formos skirtumą, tačiau, kasatoriaus nuomone, ieškinio pagrindą sudaro ne atsakomybės forma, bet atsakomybės rūšis, o abiejuose bylose ieškinių dalykas ir pagrindas dėl kasatoriaus yra identiškas. Dėl to teismai turėjo civilinę bylą dėl kasatoriaus nutraukti CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu.

2. Dėl materialiosios teisės normų netinkamo taikymo, kitų CPK normų pažeidimo. Kasatorius teigia, kad teismai nepagrįstai kaltės įrodinėjimo naštą perkėlė jam. Jis nėra ieškovo skolininkas, todėl jo kaltė nepreziumuojama ir ją privalo įrodyti ieškovas. Apie Valstybinės mokesčių inspekcijos nurodymus bankui jis nežinojo, todėl pinigus iš bendrovės sąskaitos paėmė teisėtai. Teismai nenurodė motyvų, pagrindžiančių jo ir banko bendrus ir vieningus veiksmus, dėl kurių atsirado žala bendrovei, todėl tokie veiksmai neįrodyti ir nėra pagrindo taikyti solidariąją atsakomybę. Žala bendrovei atsirado dėl banko neteisėto lėšų išdavimo. Teismai nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, todėl padarė neteisingą išvadą, kad paimtus iš banko 84 380 Lt kasatorius panaudojo ne bendrovės tikslams. Teismai netyrė ir neįvertino įrodymų apie banko neteisėtai išduotus pinigus ir neatsižvelgė į tai, kad bankui taikomi didesni rūpestingumo ir atidumo standartai. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad nėra banko kaltės.

Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas AB SEB bankas prašo apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Jame nurodoma, kad kasatorius, kaip bendrovės vadovas, paėmęs iš bendrovės sąskaitos pinigus, privalėjo juos panaudoti bendrovės tikslams. Bankas tam jokių kliūčių nedarė. Nėra banko ir kasatoriaus bendrininkavimo ar kokių nors kitų suderintų veiksmų.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl bylos nutraukimo CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu

CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, sprendimui, nutarčiai ar nutarimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo teisme pareikšti tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, o CPK 293 straipsnio 3 punkte – kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Tuo pripažįstama, kad subjektinė teisė kreiptis į teismą laikoma įgyvendinta. Nutraukiant civilinę bylą CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu, svarbu nustatyti ieškinių tapatumą. Tai nustatoma pagal tris kriterijus: šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą. Vertinant, ar ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo santykis, esantis teisminio nagrinėjimo objektu, ir gynybos būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. Techninių paslaugų kooperatinė bendrovė „Kotenas“, bylos Nr. 3K-3-486/2007).

Kasatorius kaip šios bylos nutraukimo pagrindą nurodo Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. sausio 17 d. nutartį, kuria nutraukta civilinė byla, iškelta pagal ieškovo BUAB „Švytūnas“ ieškinį atsakovams G. K., dalyvaujant trečiajam asmeniui Telšių apskrities VMĮ, dėl nuostolių atlyginimo. Taigi nurodytoje ir nagrinėjamoje bylose nėra šalių sutapimo kriterijaus. Abiejose bylose skirtingi ir ieškinio pagrindai. Byloje, kurioje priimta Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. sausio 17 d. nutartis, atsakovui G. K. buvo pareikštas 947 113, 03 Lt reikalavimas, o faktiniu ieškinio pagrindu nurodomas jo priešingas bendrovės veiklos tikslams elgesys, dėl kurio UAB „Švytūnas“ neteko lėšų, įneštų grynaisiais pinigais į bendrovės kasą. Nagrinėjamos bylos atveju atsakovui G. K. pareikštas reikalavimas priteisti 84 886,28 Lt, o faktiniu ieškinio pagrindu nurodomi jo neteisėti veiksmai paimant nurodytą pinigų sumą iš UAB „Švytūnas“ tsiskaitomosios sąskaitos banke ir jas panaudojant ne bendrovės veiklos tikslais.

Dėl nurodytų motyvų bylą nagrinėjusiems teismams nebuvo pagrindo konstatuoti ieškinio tapatumo ir atitinkamai nutraukti bylą CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu.

Dėl kasatoriaus (atsakovo) atsakomybės pagrindo

Byloje nustatyta, kad aktualiu nagrinėjamam ginčui laikotarpiu, t. y. nuo 2004 m. birželio 7 d. iki 2004 m. birželio 9 d., kada AB SEB bankas kasatoriui išmokėjo UAB „Švytūnas“ atsiskaitomojoje sąskaitoje laikytus ir ieškovo reikalaujamus priteisti 84 380 Lt, kasatorius buvo UAB „Švytūnas“ direktorius – vienasmenis bendrovės valdymo organas (Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 1 dalis. Dėl to, prieš pasisakydama dėl ieškovo materialiojo reikalavimo pagrįstumo, kolegija sprendžia, kad aptartinas kasatoriaus, kaip bendrovės valdymo organo, teisinis statusas, taip pat šio nulemtos atsakomybės ribos.

Bendrovės vadovo pareigos nustatytos CK 2.87 straipsnio 1–4 dalyse. Jose nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu arba jį naudoti asmeninei naudai be juridinio asmens dalyvių sutikimo. Juridinio asmens valdymo organų nariai negali pasipelnyti juridinio asmens sąskaita, o priešingi jų veiksmai būtų juridinio asmens organų narių pareigų pažeidimas pagal CK 2.87 straipsnį. Šioje teisės normoje išdėstyti reikalavimai, kaip turi elgtis juridinio asmens organo narys, o jo kompetencija sudaryti sandorius yra suvaržoma tuo, kad sandoriais negali būti painiojamas nario turtas su asmeniniu turtu ar bendrovės turtas naudojamas asmeninei naudai gauti, ir tai negali būti daroma be juridinio asmens dalyvių sutikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Coris Vilnius“ v. M. M., bylos Nr. 3K-3-230/2005; 2009 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Šilutės girnos“ v. R. P., E. P., Klaipėdos apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-557/2009).

Bendrovės vadovui, pažeidusiam pirmiau išvardytas jo veiklą reglamentuojančias taisykles ir dėl to padarius bendrovei žalą, galimas civilinės atsakomybės taikymas. Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Bylose, kuriose reiškiamas reikalavimas bendrovės vadovui atlyginti padarytą žalą, iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus vadovo veiksmus, padarytos žalos (nuostolių) faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. G. v. AB „Aviakompanija Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-1130/2003; 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Optimalūs finansai“ v. G. P., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy00NDQvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-444/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-444/2009">3K-7-444/2009</a>).

Jau buvo minėta, nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog UAB „Švytūnas“ atsiskaitomojoje sąskaitoje AB SEB banke buvo laikomos bendrovei priklausančios lėšos, kurios galėjo būti naudojamos tik bendrovės veiklos tikslais ir jos interesais. Klaipėdos apygardos teismo 2004 m. gruodžio 17 d. nutartimi bendrovei iškėlus bankroto bylą, paskirtasis administratorius, įgyvendindamas Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnyje jam suteiktus įgaliojimus, iš kurių vienas yra pareiga patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos ir pareikšti ieškinius teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams, nustatė, kad nuo 2004 m. birželio 7 d. iki 2004 m. birželio 9 d. iš atsiskaitomosios banko sąskaitos bendrovės direktoriui (kasatoriui) buvo išmokėta 84 380 Lt. Taigi tiek sumažėjo bendrovės turtas, nes šios pinigų sumos, kaip bendrovės nuosavybės, bendrovės atsiskaitomojoje sąskaitoje bankroto bylos iškėlimo metu nebebuvo. Dėl to buvo pagrindas tirti, ar pinigų suma, išmokėta bedrovės direktoriui (kasatoriui), buvo panaudota bendrovės veiklos tikslais ir interesais. Nagrinėjamoje byloje kasatorius neneigė, kad bendrovei priklausančios lėšos (84 380 Lt), laikytos bendrovės atsiskaitomojoje sąskaitoje AB SEB banke, nuo 2004 m. birželio 7 d. iki 2004 m. birželio 9 d. buvo išmokėtos jam, t. y. bendrovės direktoriui, kuris buvo bendrovės vienasmenis valdymo organas, nurodė, jog iš banko paimtą pinigų sumą perdavė tretiesiems asmenims, tačiau kad šiems bendrovė būtų turėjusi vykdytinų prievolių, byloje nenustatyta. Taigi ieškovas įrodė, kad dėl atsakovo kaltės buvo prarasti bendrovei priklausantys pinigai, atsakovas neįrodė, kad paimtus iš bendrovės sąskaitos 84 380 Lt panaudojo bendrovės veiklai ar kitais jos interesais, todėl ši pinigų suma pagrįstai pripažintina bendrovės nuostoliais, už kuriuos atsakingas kasatorius. Nors kasatorius nesutinka su bylą nagrinėjusių teismų išvada, kuria konstatuota, kad byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių paimtų iš banko pinigų panaudojimą bendrovės veiklai ar interesais, tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatorius į bylą nepateikė priešingų, t. y. šią išvadą paneigiančių, įrodymų, taip pat kasaciniame skunde nenurodė pagrįstų argumentų savo pozicijai pagrįsti. Kolegija pripažįsta nepagrįstais kasatoriaus argumentus dėl esą nepagrįsto kaltės įrodinėjimo naštos jam perkėlimo, nes ieškovas įrodė 84 380 Lt praradimo iš bendrovės sąskaitos faktą bei nustatytas šios pinigų sumos išmokėjimo atsakovui faktas. Taigi byloje nustatyta, kad kasatorius, būdamas bendrovės direktorius, paėmė iš banko bendrovei priklausančias lėšas (84 380 Lt) ir neįrodė, kad panaudojo jas bendrovės veiklai ar interesais, tai traktuojama bendrovės patirta žala, atsiradusia dėl kasatoriaus (žalos padarymo metu buvusio bendrovės direktoriaus) neteisėtų veiksmų.

Minėta, kad, nustačius bendrovės vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis); paneigti šią prezumpciją (kaltės nebuvimą), siekiant išvengti atsakomybės, turi bendrovės vadovas. Nagrinėjamoje byloje kasatorius šios prezumpcijos nepaneigė (CPK 178 straipsnis).

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nepripažino atsakovo AB SEB banko civilinės atsakomybės subjektu, nes žala ieškovui padaryta tiesioginiais kasatoriaus (bendrovės direktoriaus) neteisėtais veiksmais, t. y. paėmus bendrovės lėšas iš banko ir jas panaudojus ne bendrovės veiklai ar interesais.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 346 straipsnio 2 dalis).

Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu

Atmetus kasacinį skundą, iš kasatoriaus valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios teismo raštinės 2012 m. gruodžio 7 d. pažymą kasacinis teismas patyrė 50,68 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo G. K. į valstybės biudžetą 50,68 Lt (penkiasdešimt litų 68 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.

Ši nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Algis Norkūnas

Sigita Rudėnaitė