A. U. pagal BK 182 str. 2 d., 300 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-45-654/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33234-2020-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.10.1;

2.1.15.3.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 21 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Aleno Piesliako (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. U. gynėjo advokato Petro Ragausko ir civilinės ieškovės UAB,,R“ atstovės advokatės Ivetos Vitkutės-Zvezdinienės kasacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 2 d. nutarties.

Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu A. U. nuteista: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį (sukčiavimas prieš UAB „F“) dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (UAB „F“ mokėjimo nurodymų ruošinių suklastojimas) aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (sukčiavimas prieš UAB „R“) dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (UAB „R“ mokėjimo nurodymų ruošinių suklastojimas) aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (UAB „F“ PVM deklaracijų suklastojimas) dvejų metų laisvės atėmimo bausme; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (UAB „R“ PVM deklaracijų suklastojimas) vienerių metų laisvės atėmimo bausme; pagal BK 183 straipsnio 1 dalį (iš UAB „A“ gautų pinigų pasisavinimas) dvejų metų laisvės atėmimo bausme; pagal BK 183 straipsnio 1 dalį (iš UAB „S“ gautų pinigų pasisavinimas) vienerių metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 64¹ straipsniu, A. U. paskirta subendrinta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė, ją sumažinus vienu trečdaliu, paskirta dvejų metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, ši bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu (pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. vasario 18 d. nuosprendžiu) paskirta dvejų metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams dešimčiai mėnesių, į bausmės laiką įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.

Iš nuteistosios A. U. civilinei ieškovei UAB „F“ priteista 1500 Eur, o civilinei ieškovei UAB „R“ – 2000 Eur proceso išlaidoms atlyginti.

Civilinių ieškovių UAB „F“ ir UAB „R“ civiliniai ieškiniai tenkinti visiškai ir iš nuteistosios A. U. bendrovėms priteista 29 234,46 Eur ir 43 720,85 Eur turtinei žalai atlyginti.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 2 d. nutartimi nuteistosios A. U. gynėjo advokato A. Mažeikos apeliacinis skundas atmestas, o civilinės ieškovės UAB „R“ apeliacinis skundas tenkintas iš dalies – Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio dalis dėl proceso išlaidų atlyginimo pakeista, civilinei ieškovei UAB „R“ iš nuteistosios A. U. priteisiant 4797,65 Eur proceso išlaidoms atlyginti, kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. A. U. nuteista už tai, kad, turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, veikdama bendra tyčia, nuo 2019 m. balandžio 16 d. pagal darbo sutartį dirbdama UAB „F“ buhaltere-konsultante, o nuo 2019 m. gegužės 20 d. iki 2020 m. rugpjūčio 14 d. – apskaitos skyriaus vadove, turėdama teisę suformuoti UAB „F“ vardu mokėjimo pavedimus elektroninės bankininkystės sistemoje ir savo žinioje turėdama UAB „F“ vardu atidarytos banko sąskaitos prisijungimo kodus ir slaptažodžius, apgaulingai nurodydama savo asmeninės banko sąskaitos numerius, neteisėtai įgijo svetimą UAB „F“ priklausantį turtą – 25 961,75 Eur, taip padarydama UAB „F“ didelę turtinę žalą.

2. A. U. taip pat nuteista už tai, kad, turėdama teisę suformuoti UAB „F“ vardu mokėjimo pavedimus elektroninės bankininkystės sistemoje ir savo žinioje turėdama UAB „F“ vardu atidarytos banko sąskaitos prisijungimo kodus ir slaptažodžius, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, bet ne vėliau kaip iki 2019 m. lapkričio 25 d., o kitu atveju – ne vėliau kaip iki 2020 m. vasario 14 d., į du elektroninio mokėjimo nurodymo ruošinius įrašė žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie gavėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) banko sąskaitos numerį, nors iš tiesų tai buvo jos asmeninės banko sąskaitos numeris, ir juos išsaugojo.

3. Be to, A. U. nuteista už tai, kad, turėdama tikslą nuslėpti apgaule savo naudai įgytą didelės – 25 961,75 Eur vertės svetimą UAB „F“ priklausantį turtą, veikdama bendra tyčia, laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 23 d. iki 2020 m. liepos 27 d. UAB „F“ patalpose į šios bendrovės pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas įrašė žinomai neteisingus duomenis apie bendrovės įsigytas prekes ir paslaugas, taip suklastodama tikrus dokumentus, ir juos panaudojo, elektroniniu būdu pateikdama VMI.

4. A. U. taip pat nuteista už tai, kad laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 6 d. iki 2020 m. rugpjūčio 3 d., veikdama bendra tyčia, apgaule savo naudai įgijo didelės – 43 720,85 Eur vertės svetimą UAB „R“ priklausantį turtą, taip padarydama UAB „R“ didelę turtinę žalą.

5. Be to, A. U. nuteista už tai, kad tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, bet ne vėliau kaip iki 2020 m. kovo 6 d., neturėdama teisės suformuoti UAB „R“ vardu mokėjimo pavedimų elektroninės bankininkystės sistemoje, apgaulės būdu, neatsijungusi nuo UAB „R“ priklausančių banko sąskaitų, į du elektroninio mokėjimo nurodymo ruošinius įrašė žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie gavėjo VMI banko sąskaitos numerį, nors iš tiesų tai buvo jos asmeninės banko sąskaitos numeris, ir juos išsaugojo.

6. Taip pat A. U. nuteista už tai, kad, turėdama tikslą nuslėpti apgaule savo naudai įgytą didelės vertės svetimą UAB „R“ priklausantį turtą, veikdama bendra tyčia, laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 25 d. iki 2020 m. liepos 27 d. UAB „F“ patalpose į UAB „R“ pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas įrašė žinomai neteisingus duomenis apie UAB „R“ įsigytas prekes ir paslaugas, taip suklastodama tikrus dokumentus, ir juos panaudojo, elektroniniu būdu pateikdama VMI.

7. A. U. taip pat nuteista už tai, kad laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 11 d. iki 2020 m. liepos 16 d. UAB „F“ patalpose iš UAB „A“ per trylika kartų gavo atsiskaitymą grynaisiais už UAB „F“ suteiktas buhalterinės apskaitos paslaugas, iš viso 4156,02 Eur, tačiau jų UAB „F“ kasininkui neperdavė.

8. Be to, A. U. nuteista už tai, kad laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 14 d. iki 2020 m. sausio 30 d. UAB „F“ patalpose iš UAB „S“ per keturis kartus gavo atsiskaitymą grynaisiais už UAB „F“ suteiktas buhalterinės apskaitos paslaugas, iš viso 952,12 Eur, tačiau jų UAB „F“ kasininkui neperdavė.

II. Apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

9. Išnagrinėjęs nuteistosios A. U. baudžiamąją bylą, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino civilinės ieškovės UAB „R“ prašytą iš nuteistosios priteisti 4797,65 Eur sumą proceso išlaidoms, turėtoms nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atlyginti. Teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad neturėtų būti reikalaujama priteisti atstovo kelionės išlaidų atlyginimą, kadangi nukentėjusioms bendrovėms, registruotoms Kaune, teisminiam bylos nagrinėjimui vykstant Kaune, nebuvo būtinybės ieškotis atstovų kitame mieste. Tokie motyvai paneigtų asmens teisę pasirinkti sau tinkamą atstovą. Be to, nėra pagrindo konstatuoti, kad kelionės išlaidos neatitinka protingumo kriterijų. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendimą sumažinti priteistinų atstovavimo išlaidų dydį motyvavo tuo, kad Kauno apygardos teismas 2020 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu jau nusprendė, jog A. U. turi atlyginti daugiau kaip 900 000 Eur žalos civilinėms ieškovėms UAB „F“ ir UAB „R“, taip pat tuo, kad nuteistoji augina du mažamečius vaikus. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį – į tai, kad padaryti turtinio pobūdžio nusikaltimai, iš kurių nuteistoji gavo didelę turtinę naudą, todėl mažinti atstovavimo išlaidas motyvuojant sunkia turtine nuteistosios padėtimi nebuvo pagrindo. Be to, civilinei ieškovei buvo atstovaujama ne tik teisme, bet ir ikiteisminio tyrimo metu.

III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

10. Kasaciniu skundu nuteistosios A. U. gynėjas advokatas P. Ragauskas prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nuosprendį ir pritaikius BK 75 straipsnio 3 dalį teismo nuožiūra nustatyti nuteistajai nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, o likusios neatliktos bausmės vykdymą atidėti. Kasatorius skunde nurodo:

10.1. Kasacinio teismo suformuluota bausmės vykdymo atidėjimo išimtinio pobūdžio koncepcija sisteminiu požiūriu nesuderinama su vėliau įsigaliojusia nauja BK 75 straipsnio 8 dalimi, kurioje imperatyviai nustatyta, kad, skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Įstatymų leidėjo pozicija yra tokia, kad bausmės vykdymo atidėjimas turi būti taikomas kaip taisyklė, o bausmės vykdymo atidėjimo netaikymas – tai išimtis, kurios taikymui pagrįsti turi būti pateikiami tai pagrindžiantys argumentai.

10.2. 2010–2012 metais priimtais teisės aktais oficialiai deklaruotos baudžiamosios politikos nuostatos, liudijančios baudžiamąją politiką formuojančių valdžios institucijų siekį mažinti realią laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų skaičių ir dažniau atidėti bausmės vykdymą. Jos išreikštos Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo projekto aiškinamajame rašte – įstatymo projekto tikslas sukurti veiksmingą probacijos sistemą, sudarančią sąlygas užtikrinti visuomenės saugumą, mažinti nusikalstamų veikų recidyvus ir laisvės atėmimo vietose esančių asmenų skaičių, – ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. veiklos ataskaitoje – nuo 2012 m. liepos 1 d. įsigaliosiantys Probacijos įstatymas ir su juo susiję kitų įstatymų pakeitimai turėtų sudaryti sąlygas teismams dažniau atidėti bausmės vykdymą. Baudžiamajame įstatyme nei eksplicitiškai, nei implicitiškai nėra jokios nuostatos, tiesiogiai ar netiesiogiai įpareigojančios teismą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą sieti su išimtinės bausmės realizavimo formos koncepcija ir įpareigojančios vertinti, kad bausmės vykdymo atidėjimo taikymas yra nukrypimas nuo įprastos įstatyme nustatytos tvarkos.

10.3. Vienas esminių probacijos turinį apibūdinančių principų, nustatytas Probacijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 5 punkte, yra atkuriamojo teisingumo įgyvendinimas, siejamas būtent su nukentėjusio asmens ir probuojamojo sutaikinimu bei tarpininkavimu siekiant atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą, t. y. nukentėjusių asmenų ir visuomenės interesų apsauga. Tad probacijos taikymas vertintinas ne tik kaip nepažeidžiantis šių asmenų interesų, bet ir juos užtikrinantis. Įvertinus pastarųjų 19 metų palyginamuosius realios laisvės atėmimo bausmės ir laisvės atėmimo vykdymo atidėjimo duomenis matyti, kad skiriant laisvės atėmimo bausmę bausmės vykdymo atidėjimas per šį laikotarpį sudarė nuo 20 proc. iki 39 proc., o tai iš esmės nedera su išimtinės bausmės realizavimo formos koncepcija.

10.4. Vakarų teisės tradicijai nuo pat jos ištakų būdingas ir kasacinio teismo jurisprudencijoje ne sykį akcentuotas vienas fundamentaliausių baudžiamosios teisės principų – visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (lot. in dubio pro reo) – sistemiškai nedera su bausmės vykdymo atidėjimui taikoma taisykle, kad iškilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas. Šiuo atveju teismams nederėjo vadovautis kasacinio teismo išaiškinimu, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau iškilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas.

10.5. Vertindamas galimybę iš dalies atidėti A. U. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, kasatorius pažymi, kad ji augina tris nepilnamečius vaikus (nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, trečiasis vaikas dar nebuvo gimęs, nuteistoji tuo metu laukėsi). A. U. nepilnamečių vaikų interesai pagal įstatymą ir kasacinės instancijos teismo praktiką yra prioritetiniai. Skirdamas bausmę, teismas privalo įvertinti, kokį poveikį vaiko interesams turės nuteistajam paskirta bausmė ir jos vykdymas. Sistemiškai analizuojant baudžiamąjį įstatymą matyti, kad vaikų interesai netgi yra pagrindas asmeniui neskirti tam tikrų bausmės rūšių (pavyzdžiui, BK 49 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad areštas neskiriamas nėščioms moterims ir gali būti neskiriamas asmenims, auginantiems vaiką iki trejų metų, atsižvelgiant į vaiko interesus) ar skirti švelnesnę nei įstatyme nustatytą bausmę, t. y. taikyti išimtinę baudžiamosios atsakomybės redukavimo formą (BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Be to, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „moterį, išėjusią nėštumo ir gimdymo atostogų, <...> apylinkės teismas atleidžia nuo bausmės atlikimo, paskirdamas Baudžiamojo kodekso IX skyriuje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę“.

10.6. Sprendžiant klausimą dėl dalinio bausmės vykdymo atidėjimo taikymo A. U. turi būti įvertinti bausmės tikslai. Atsižvelgiant į jos padarytų veikų pobūdį, kasatoriui nekyla abejonių, kad BK 41 straipsnyje nurodytiems bausmės tikslams pasiekti pakako apriboti jos teisę užimti tam tikras pareigas, o ne atimti jai ir jos kūdikiui laisvę ir atskirti motiną nuo sudėtingą brendimo amžių išgyvenančių jos nepilnamečių vaikų, taip pažeidžiant jų interesus. Nuteistajai atlikus BK 75 straipsnio 3 dalyje nustatytą privalomąją bausmės dalį, nėra jokios prasmės tęsti laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Teismai netiksliai įvertino, jog dėl anksčiau padarytų nusikalstamų veikų pritaikytos priemonės A. U. elgesio nepaveikė, nes ji toliau tęsė nusikalstamas veikas. Po to, kai A. U. pagal ankstesnį nuosprendį buvo pasiųsta atlikti realios laisvės atėmimo bausmės, ji padarė atitinkamas išvadas ir naujų nusikalstamų veikų nebedarė.

11. Kasaciniu skundu civilinės ieškovės UAB,,R“ atstovė advokatė I. Vitkutė-Zvezdinienė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 2 d. nutarties ir Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio dalį dėl civilinės ieškovės UAB „R“ civilinio ieškinio ir subsidiariai priteisti civiliniame ieškinyje nurodytą 43 720,85 Eur sumą iš nuteistosios A. U. ir UAB „F“. Kasatorė skunde nurodo:

11.1. Žemesniųjų instancijų teismai netinkamai išsprendė klausimą dėl civilinei ieškovei UAB „R“ padarytos 43 720,85 Eur turtinės žalos atlyginimo, todėl padarė esminį proceso pažeidimą ir netinkamai pritaikė civilinį įstatymą. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu UAB „R“ pateikė civilinį ieškinį ir prašymą priteisti 43 720,85 Eur turtinei žalai atlyginti subsidiariai iš nuteistosios A. U. ir civilinės atsakovės UAB „F“. Tačiau pirmosios instancijos teismas priėmė žodinę (protokolinę) neskundžiamą nutartį neįtraukti UAB „F“ į bylą kaip civilinės atsakovės, nes ši bendrovė byloje jau yra pripažinta civiline ieškove, todėl civiline atsakove toje pačioje byloje būti nebegali. Nesutikdama su tokiu sprendimu, kasatorė apeliaciniame skunde nurodė, kad UAB „F“ civiline ieškove pripažinta dėl kitų A. U. atliktų nusikalstamų veikų, o dėl prieš civilinę ieškovę atliktų nusikalstamų veikų privalėjo būti pripažinta civiline atsakove. Šio apeliacinio skundo argumento apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo ir dėl jo nepasisakė, todėl padarė esminį procesinį pažeidimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje.

11.2. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad A. U. žalą padarė ne vykdydama darbo funkcijas, todėl atsakomybė dėl šios žalos kyla tik jai, prieštarauja tiek faktinėms bylos aplinkybėms, tiek civilinio įstatymo, reglamentuojančio turtinės žalos atlyginimo iš darbdavio klausimą, nuostatoms, tiek analogiškose bylose suformuotai kasacinės instancijos teismo praktikai. Iš bylos duomenų matyti, kad A. U. neteisėtai užvaldė svetimą UAB „R“ 43 720,85 Eur turtą eidama UAB „F“ buhalterio ir apskaitos vadovo pareigas, tiesiogiai atlikdama jai priskirtas darbines pareigas ir funkcijas. Nuteistoji darbo sutarties pagrindu dirbo UAB „F“, paklusdama darbdavio nustatytai darbo tvarkai, veikė jos vardu atlikdama darbines funkcijas – tvarkydama UAB „R“ buhalterinę apskaitą pagal sutartį Nr. FSB0167. Dėl einamų pareigų A. U. galėjo prieiti prie UAB „R“ elektroninės bankininkystės sąskaitų. Atlikdama jai inkriminuotus nusikalstamus veiksmus, ji buvo savo darbo vietoje, šie veiksmai atlikti jos darbo laiku. Atsižvelgiant į tai, šioje byloje yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.264 straipsnį – darbdavio netiesioginę atsakomybę, nustatant, kad UAB „R“ patirta 43 720,85 Eur turtinė žala turi būti atlyginta subsidiariai A. U. ir UAB „F“. Akivaizdu, kad A. U. kontrolės, kurią laiku turėjo atlikti UAB „F“, stoka yra pakankama žalos atsiradimo priežastis, patvirtinanti UAB „F“ civilinės atsakomybės būtinąją sąlygą. Esant visoms civilinės UAB „F“ atsakomybės sąlygoms, ši bendrovė turi būti pripažinta civiline atsakove dėl nuteistosios padarytų nusikalstamų veikų.

11.3. Apeliacinės instancijos teismo cituojama kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zMjgtMjQ4LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-328-248/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-328-248/2015">3K-7-328-248/2015</a> nelaikytina precedentu šioje baudžiamojoje byloje, kadangi abiejų bylų faktinės aplinkybės nėra panašios. Apeliacinės instancijos teismo nurodytoje byloje buvo prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš likviduojamos bendrovės.

12. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Viktoras Biriukovas atsiliepimais į kasacinius skundus prašo juos atmesti. Prokuroras atsiliepimuose į kasacinius skundus nurodo:

12.1. Nepagrįstas civilinės ieškovės UAB,,R“ atstovės kasacinio skundo argumentas, kad nuspręsdami, jog UAB „R“ padarytą 43 720,85 Eur turtinę žalą turi atlyginti tik A. U., teismai padarė esminį proceso pažeidimą ir teisės taikymo klaidą. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje argumentai, kuriais buvo prašoma taikyti CK 6.264 straipsnį (darbdavio netiesioginę atsakomybę), tinkamai įvertinti ir pripažinti nepagrįstais. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad UAB „F“, kaip darbdavė, ėmėsi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad A. U. atitiktų einamoms pareigoms keliamus kompetencijos ir kvalifikacijos reikalavimus, būtų supažindinta su darbuotojo pareigomis ir atsakomybėmis, todėl elgėsi rūpestingai ir apdairiai. Be to, byloje nustatyta, kad A. U. veikė išimtinai savo naudai ir savo interesais, ji savavališkai, be darbdavio žinios, atliko nusikalstamus veiksmus, šių veiksmų atlikimas neįėjo į jos, kaip įmonės darbuotojos, pareigas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad A. U. žalą padarė ne eidama pareigas, t. y. ne vykdydama darbo funkcijas, todėl atsakomybė dėl padarytos žalos kyla tik jai.

12.2. Nepagrįstas nuteistosios A. U. gynėjo kasacinio skundo argumentas, kad teismai netinkamai pritaikė BK 75 straipsnio nuostatas. Pirmosios instancijos teismas svarstė BK 75 straipsnio taikymo A. U. galimybę, šio straipsnio taikymo sąlygas išanalizavo bei įvertino nagrinėjamoje byloje nustatytų, su padarytomis nusikalstamomis veikomis ir nuteistosios asmenybe susijusių aplinkybių kontekste ir konstatavo, kad nusikalstamas veikas A. U. pradėjo daryti dar atliekant ikiteisminį tyrimą ankstesnėje byloje, kurioje priimtas Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nuosprendis, nusikalstamas veikas ji tęsė ir bylos nagrinėjimo teisme metu. Teismas atsižvelgė į tai, kad A. U. ne vėliau kaip iki 2019 m. kovo 27 d. vėl padarė nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, dėl šios veikos 2019 m. birželio 21 d. priimtas Kauno apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas, o jam įsiteisėjus A. U. netrukus pradėjo daryti šioje byloje nagrinėjamas nusikalstamas veikas. Nuteistoji nepasinaudojo galimybe įrodyti, kad ji padarė teigiamas išvadas iš savo ankstesnių teistumų ir esmingai pakeitė savo elgesį teisinga linkme. Vertindami individualią A. U. situaciją ir dalinio bausmės vykdymo atidėjimo galimybę, teismai motyvuotai išanalizavo kasaciniame skunde nurodytus aspektus.

13. Civilinės ieškovės UAB „F“ atstovas advokatas Linas Kuprusevičius atsiliepimu į kasacinius skundus prašo juos atmesti ir UAB „F“ naudai iš UAB „R“ priteisti 1089 Eur išlaidoms už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą kasacine tvarka, paslaugas apmokėti. Atsiliepime į kasacinius skundus nurodoma:

13.1. Civilinės ieškovės UAB „R“ atstovės kasaciniame skunde nepagrįstai nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo jos apeliacinio skundo dalies dėl UAB „F“ pripažinimo civiline atsakove. Skundžiamoje nutartyje teismas išsamiai išdėstė teisinius argumentus ir motyvus, kodėl UAB „R“ atstovės apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir netenkintinas. Nebūtina atlikti jokio papildomo veiksmo ar priimti atskiro sprendimo, įtraukiant UAB „F“ į bylą kaip civilinę atsakovę, kad būtų galima spręsti dėl bendrovės civilinės atsakomybės už nuteistosios A. U. nusikalstamas veikas. Tai patvirtina ir UAB „R“ atstovės kasaciniame skunde suformuluoti reikalavimai, tarp kurių nebeliko reikalavimo įtraukti UAB „F“ į bylą kaip civilinę atsakovę, nors ir toliau reikalaujama A. U. nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimą priteisti subsidiariai iš nuteistosios ir UAB „F“. UAB „R“ atstovės kasaciniame skunde keliami tie patys klausimai ir reikalavimai, kurie buvo išsamiai išnagrinėti tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose. Teismų sprendimuose išsamiai pasisakyta dėl prašymo priteisti padarytos turtinės žalos atlyginimą subsidiariai iš A. U. ir UAB „F“ nepagrįstumo. Bet kokie savavališki, neįeinantys į darbuotojo darbo funkcijas, nenustatyti darbo sutartyje ir (ar sutartyje) su trečiuoju asmeniu veiksmai nesukelia darbdavio civilinės atsakomybės. Šioje byloje teismai konstatavo, kad A. U., atlikdama nusikalstamus veiksmus, nevykdė darbuotojo funkcijų, neveikė UAB „F“ naudai ar interesais. Pati UAB „R“ savo itin nerūpestingu elgesiu ir veiksmais sudarė sąlygas nuteistajai A. U. įvykdyti prieš ją nusikalstamas veikas ir prisidėjo prie turtinės žalos jai padarymo. UAB „R“ direktoriaus R. M. asmeniniu prašymu atlikdama veiksmus, neįėjusius nei į jos darbo funkcijas, nei į UAB „F“ pagal apskaitos tvarkymo sutartį Nr. FSB0167 prisiimtas pareigas, A. U. veikė ne kaip UAB „F“ darbuotoja, o kaip privatus asmuo, todėl už UAB „R“ padarytą žalą privalo atsakyti asmeniškai.

13.2. Nuteistosios A. U. gynėjo kasacinio skundo argumentai nepagrįsti. Skundžiamuose teismų sprendimuose išsamiai išanalizuotos visos bausmei skirti reikšmingos aplinkybės, o išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus A. U. realią laisvės atėmimo bausmę, yra tinkamai motyvuota ir pagrįsta, padaryta atsižvelgus į visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes. Iki šioje byloje paskirtos bausmės kitose bylose teismai A. U. taikė visas įmanomas švelniausias baudžiamosios atsakomybės formas, bausmės rūšis, kitas lengvatas, tačiau tai jokios įtakos A. U. elgesiui neturėjo. Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad bausmės tikslams pasiekti pakaktų tik apriboti A. U. teisę dirbti buhalterio ir finansininko darbą, nes teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas yra ne bausmės rūšis, o baudžiamojo poveikio priemonė, kuri negali būti paskirta vietoj bausmės.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

14. Nuteistosios A. U. gynėjo advokato P. Ragausko kasacinis skundas atmestinas, o civilinės ieškovės UAB „R“ atstovės advokatės I. Vitkutės-Zvezdinienės kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl kasatoriaus P. Ragausko argumentų dėl BK 75 straipsnio taikymo

15. Dalis kasacinio skundo argumentų yra susijusi su teismo diskrecijos sąlygomis ir bausmės vykdymo atidėjimo vertinimu kaip išimtinės bausmės realizavimo formos bei jos netaikymu iškilus pagrįstai abejonei dėl jos taikymo. Tokie skundo motyvai yra per daug bendri, nesusieti su baudžiamojo įstatymo taikymu A. U. padarytoms nusikalstamoms veikoms, todėl paliekami nenagrinėti.

16. Pirmosios instancijos teismas paskyrė A. U. laisvės atėmimo bausmę, bet jos vykdymo neatidėjo. Teismas svarstė galimybę atidėti bausmės vykdymą, tačiau, pasirėmęs tomis pat aplinkybėmis, kurios buvo svarbios parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį, konstatavo, kad tokios galimybės nėra. Apeliacinės instancijos teismas, pakartojęs pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes ir nurodęs teismų praktiką aiškinant BK 75 straipsnio nuostatas, pritarė pirmosios instancijos teismo sprendimui.

17. Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas nustato BK 75 straipsnis. Jo 3 dalyje, be kitų požymių, nustatyta, kad asmeniui, nuteistam ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, nustatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, o 4 dalyje nustatyta, jog bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 3 dalį gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Taigi, pagal įstatymą teismui sprendžiant dėl asmeniui paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo yra svarbūs du kriterijai: kokios rūšies nusikaltimas yra padarytas ir kokio dydžio bausmė yra paskirta, taip pat ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

18. Materialusis bausmės vykdymo atidėjimo kriterijus yra susijęs su bausmės tikslais. Bausmės tikslai yra nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, tai siekis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės vykdymo atidėjimu irgi siekiama tų pačių tikslų. Tiek BK 75 straipsnio 4 dalies kriterijus – numanymas, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį, tiek bausmės tikslas – siekis paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, yra susiję su ateities prognoze, tikėtinumu, numatymu, kad asmuo daugiau nenusikals. Tik analizuodami ir vertindami buvusį ir esamą asmens elgesį bei jo asmenybę teismai gali susidaryti pakankamą pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba atlikus tik dalį bausmės.

19. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje teisingai nurodyta gausi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nurodanti, į kokias aplinkybes teismas turi atsižvelgti spręsdamas, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Joje pasisakyta, kad baudžiamajame įstatyme nepateikiamas aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ar atlikus dalį paskirtos bausmės, sąrašas. Tačiau šiuo aspektu formuojamoje teismų praktikoje nurodoma, kad, spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-217-976/2018). Svarstant dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ar atlikus dalį jam paskirtos bausmės, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį ir pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.).

20. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, spręsdami dėl galimybės atidėti A. U. paskirtos bausmės vykdymą, pagrindinį dėmesį skyrė ankstesnėms jos padarytoms nusikalstamoms veikoms – jų padarymo laikui, nusikalstamų veikų skaičiui ir sunkumui, ikiteisminio tyrimo pradėjimo, ikiteisminio tyrimo metu vykusių apklausų ir teismų sprendimų įtakai tolesniems jos veiksmams. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu A. U. buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kai viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų yra manymas, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, o tai yra toks pats teismo pasitikėjimas, kaip ir bausmės vykdymo atidėjimo atveju. Padarydama naują nusikaltimą nuteistoji sulaužė teismo pasitikėjimą. Teismas taip pat įvertino, kad apklausiama kituose ikiteisminiuose tyrimuose nuteistoji prisipažino padariusi nusikaltimus ir gailėjosi, tačiau tuoj po to darė naujus nusikaltimus, tai rodo formalų jos prisipažinimą, nenuoširdumą ir jos nepatikimumą. Šios aplinkybės yra labai svarbios teisingam sprendimo dėl bausmės vykdymo atidėjimo priėmimui, nes parodo, kiek praeityje asmuo nesilaikė įstatymų, kiek ankstesni baudžiamieji procesai ir nubaudimai padarė jam įtakos daugiau nenusikalsti – kiek jie pasiekė bausmės tikslus. Jei asmuo anksčiau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, buvo kelis kartus baustas, atliko bausmę, tačiau tai nepadarė įtakos jo elgesiui – bausmės tikslai pasiekti nebuvo, didelė tikimybė, kad ateityje jis ir vėl darys naujus nusikaltimus. Juo labiau jei anksčiau teismas jau patikėjo nuteistuoju, matė pakankamą pagrindą spręsti, kad jis daugiau nenusikals, o jis vėl nusikalto – tai rodo asmens nepatikimumą ir mažina tikimybę, kad ateityje asmuo nenusikals. Į visas šias aplinkybes teismai atsižvelgė svarstydami, ar A. U. atidėti paskirtos bausmės vykdymą.

21. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į dar vieną svarbų vertinimo kriterijų, kuris yra svarbus sprendžiant, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, – tai nusikalstama veika padarytos žalos pašalinimo kriterijus. Tai objektyvus kriterijus, nepriklausantis vien tik nuo atsakomybėn traukiamo asmens, kuriam gresia kriminalinė bausmė, galimų nenuoširdžių ir nepatikrinamų paaiškinimų, pažadų ar savo veiksmų vertinimų. Tai realus, patikrinamas ir tikrą nuteisto asmens požiūrį į savo veiksmų pasekmes parodantis kriterijus. Tokie veiksmai, kaip visos ar dalies turtinės žalos atlyginimas ar susitarimas dėl jos atlyginimo, rodo nuteistojo siekį pašalinti savo veiksmų pasekmes, atkurti buvusią nukentėjusio asmens padėtį, o kartu ir nuoširdų apgailestavimą dėl savo veiksmų, klaidų supratimą, atsakomybės nevengimą ir siekį ateityje nedaryti naujų nusikalstamų veikų. BPK 44 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą ir kasatoriaus minimas atkuriamojo teisingumo principas turėtų pradėti veikti ne probacijos metu, o jau ikiteisminio tyrimo metu ir tęstis teisminio nagrinėjimo metu, ir šį principą įgyvendinti turėtų nuteistasis. A. U. nepadarė nieko, kad pašalintų jos nusikalstamomis veikomis padarytą turtinę žalą. Kaip matyti iš bylos, jau iki šių nusikaltimų padarymo ji buvo skolinga labai didelę pinigų sumą ir neturėjo jokių galimybių grąžinti skolą, tačiau nesirūpino nuo jos nukentėjusiais asmenimis, o pasitaikius progai toliau siekė pagerinti savo gerovę, pati praturtėti darydama nusikaltimus ir padarydama žalą vis naujiems asmenims. A. U. neatliko jokių veiksmų, kad įrodytų, jog bausmės tikslai bus pasiekti be laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Šie motyvai rodo nesant pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

22. Kasacinio skundo argumentas, kad po to, kai A. U. buvo pasiųsta atlikti realios laisvės atėmimo bausmės, ji pasimokė ir padarė išvadas, nepagrįstas niekuo kitu, tik pačios nuteistosios pozicija, nepaneigia teismų išvadų ir nelemia kitokio sprendimo. Žemesniųjų instancijų teismai konstatavo A. U. nepatikimumą, pasitikėjimo ja sulaužymą, todėl nėra jokių motyvų patikėti, kad dabar ji iš savo klaidų pasimokė. Pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos įvertintos faktinės aplinkybės dėl A. U. elgesio nesuteikia pagrindo daryti tokią išvadą.

23. Vienas iš kasacinio skundo argumentų yra tas, kad A. U. atliekant laisvės atėmimo bausmę bus pažeisti jos nepilnamečių vaikų interesai. Įstatymų leidėjas gali nustatyti įvairias bausmes, jų skyrimo sąlygas, atlikimo tvarką, nustatyti, kokiais atvejais gali būti skiriama švelnesnė nei sankcijoje nurodyta bausmė. Tačiau tai nereiškia, kad tokios nuostatos galioja ir kitų rūšių bausmėms ar bausmės vykdymo atidėjimui, kuriuose tokios nuostatos nėra nurodytos. Kasaciniame skunde vaiko interesai yra motyvuojami tik per kitų baudžiamosios teisės institutų reglamentavimą, tačiau nei baudžiamojoje byloje nėra įrodymų, nei kasaciniame skunde nėra motyvų, kodėl, A. U. atliekant laisvės atėmimo bausmę, vaikais negalės pasirūpinti artimi giminaičiai ar kiti asmenys.

Dėl kasatorės UAB „R“ atstovės I. Vitkutės-Zvezdinienės skundo argumentų dėl CK 6.264 straipsnio taikymo

24. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl UAB „R“ atstovės apeliacinio skundo, nurodė, kad A. U. neveikė UAB „F“ naudai ar šios bendrovės interesais; UAB „F“ ėmėsi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad A. U. atitiktų jos einamoms pareigoms keliamus kompetencijos ir kvalifikacijos reikalavimus, būtų supažindinta su darbuotojo pareigomis bei atsakomybėmis, todėl elgėsi rūpestingai ir apdairiai; darbdavys negali kontroliuoti, kad jo samdomas darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, greta nedarytų tyčinių nusikalstamų veikų, siekdamas savo asmeninių interesų. A. U. veikė išimtinai savo naudai ir savo interesais. Ji pati savavališkai, be darbdavio žinios atliko nusikalstamus veiksmus, kurių atlikimas neįėjo į jos, kaip įmonės darbuotojos, pareigas. Todėl negalima teigti, kad UAB „F“ veikoje galima nustatyti darbdavio atsakomybei atsirasti reikalingą ir būtiną priežastingumą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatavo, jog darbuotojas žalą padarė ne eidamas darbo pareigas, tai yra ne vykdydamas darbo funkcijas, o atsakomybė dėl padarytos žalos kyla tiesiogiai darbuotojui. Teisėjų kolegija nepritaria tokiam argumentavimui.

25. Pagal BPK 44 straipsnio 10 dalį kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, ir gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Viena iš šios teisės realizavimo formų yra žalos atlyginimo siekis baudžiamojoje byloje teikiant civilinį ieškinį. Pagal BPK 109 straipsnį teismas civilinį ieškinį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį. Šios nuostatos kartu su BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostata, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas, apibūdina baudžiamąjį procesą kaip vientisą procesą, kuriame pasiremiant įstatymu ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis turi būti teisingai išspręsti visi su nusikalstamos veikos padarymu susiję klausimai, tarp jų ir žalos atlyginimo klausimai.

26. Savo reikalavimą civilinė ieškovė grindžia CK 6.264 straipsnio 1 ir 2 dalimis, kuriose nustatyta, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Pagal šį straipsnį darbuotojais laikomi asmenys, atliekantys darbą darbo sutarties arba civilinės sutarties pagrindu, jeigu jie veikia atitinkamo juridinio ar fizinio asmens nurodymu ir jo kontroliuojami.

27. Teismų praktikoje yra aptarti CK 6.264 straipsnio tikslai – jame nustatyta atsakomybės už kitą asmenį taisykle siekiama užtikrinti, pirma, nukentėjusiojo interesus (toks mechanizmas jam garantuoja operatyvų ir realų kompensacijos gavimą, nes įmonė paprastai yra finansiškai pajėgesnė už fizinį asmenį, nereikia aiškintis konkretaus kaltininko), antra, ginti ir žalą padariusį darbuotoją, iš dalies apsaugant jį nuo finansinės naštos (darbuotojui nereikia skubiai atlyginti žalos, darbdavys gali nesinaudoti regreso teise ar naudotis ja ribotai). Šie du siekiai gali būti suderinti tik tada, kai netiesioginės atsakomybės subjektas yra pajėgus patenkinti nukentėjusio asmens reikalavimus. Kai šių interesų suderinti neįmanoma ir jie konkuruoja tarpusavyje (pvz., neišliko netiesioginės civilinės atsakomybės subjekto, privalančio atlyginti žalą), prioritetas teiktinas nukentėjusio asmens interesų gynybai (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zMjgtMjQ4LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-328-248/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-328-248/2015">3K-7-328-248/2015</a>).

28. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti nuostolius (žalą) (CK 245 straipsnio 1 dalis). Žalą paprastai atlygina asmuo, nevykdęs pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, kitaip tariant, asmuo, dėl kurio neteisėto veikimo ar neveikimo atsirado žala (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1, 2 dalys). Tačiau įstatymai gali nustatyti, kad žalą privalo atlyginti asmuo, kuris tos žalos nepadarė, bet yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (CK 6.246 straipsnio 2 dalis, 6.263 straipsnio 3 dalis). Vienas tokios civilinės atsakomybės atvejų nurodytas CK 6.264 straipsnyje, šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Samdantis darbuotojus asmuo yra atsakingas už tai, kad jo darbuotojai, atlikdami darbo pareigas, laikytųsi teisės aktų reikalavimų, nepažeistų bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai ir tokiu būdu nepadarytų kitiems žalos. Netiesioginės atsakomybės taikymo atveju dėl asmeniui padarytos žalos kaltas yra darbuotojas. Samdančio darbuotojus asmens kaltė yra sutapatinama su darbuotojo kalte ir darbdavys atsako už darbuotojo darbo metu padarytą žalą, jei už tą žalą ne darbo metu atsakytų pats darbuotojas (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2011). Toks teisinis reguliavimas užtikrina nukentėjusiojo ir žalą padariusio darbuotojo interesų pusiausvyrą bei atlieka prevencinę funkciją, nes darbdavys, žinodamas apie ieškinių dėl darbuotojų veiksmais padarytos žalos atlyginimo atsiradimo riziką, skatinamas organizuoti įmonės veiklą tokiu būdu, kad žalos būtų išvengta arba jos atsiradimo rizika būtų minimali. Netiesioginei darbdavio atsakomybei pagal CK 6.264 straipsnį atsirasti būtinos ne tik bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, kaltė, žala bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos), bet ir papildomos sąlygos: turi egzistuoti darbdavio ir darbuotojo darbo ar civilinė sutartis, kurios pagrindu veikiama atitinkamo asmens nurodymu ir jam kontroliuojant, taip pat žala turi būti padaryta einant darbo (tarnybines) pareigas (CK 6.264 straipsnio 1 ir 2 dalys), o darbuotojas tretiesiems asmenims tiesiogiai atsako tada, kai nustatytos jo civilinės atsakomybės sąlygos, bet nėra bent vienos iš dviejų papildomų darbdavio atsakomybės sąlygų (nėra darbo santykių ar žala padaryta nevykdant darbo funkcijų) (žr., pvz., kasacines nutartis civilinėse bylose Nr. 3K-3-385/2013, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zMjgtMjQ4LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-328-248/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-328-248/2015">3K-7-328-248/2015</a>).

29. Apeliacinės instancijos teismo pateikti UAB „F“ neįtraukimo kaip civilinės atsakovės ir jos atsakomybės nebuvimo motyvai yra prieštaringi ir teisiškai nepagrįsti. Nagrinėdami UAB „R“ civilinį ieškinį teismai turėjo analizuoti, ar yra sąlygos taikyti CK 6.264 straipsnio nuostatas, tačiau dėl šio straipsnio taikymo nepasisakė, o savo sprendimus grindė BK 20 straipsnyje nurodytų požymių, apibūdinančių juridinio asmens atsakomybę, nebuvimu. Tokie požymiai, kaip kaltinamojo veikimas juridinio asmens naudai ir jo interesais, yra juridinio asmens atsakomybės sąlygos, tačiau šioje byloje juridinis asmuo nebuvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir pasisakyti, kad nuteistoji neveikė juridinio asmens naudai ar interesais, nebuvo pagrindo. Šiuo atveju teismai netinkamai atskyrė samdančio darbuotojus asmens atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų kaltės, ir juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės institutus. Pirmosios instancijos teismo motyvas, kad UAB „F“ galėtų atsakyti už fizinio asmens padarytą žalą esant juridinio asmens atsakomybės sąlygoms, nėra teisingas. Nėra reikšmingas ir pirmosios instancijos teismo argumentas, kad UAB „F“ pati patyrė žalą dėl A. U. veiksmų ir dėl to negalėtų atsakyti dėl UAB „R“ padarytos žalos, nes nei CK 6.264 straipsnyje, nei kitose teisės normose nėra nuostatų, kad darbdavys, pats patyręs žalą, negalėtų jos atlyginti savo klientui, patyrusiam ją dėl jo darbuotojo kaltės, tai tarpusavyje nesusijusios aplinkybės.

30. Nagrinėdamas civilinės ieškovės UAB „R“ atstovės apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas vartojo tas pačias sąvokas ir naudojo tuos pačius motyvus, kaip ir pirmosios instancijos teismas, ir neištaisė pirmosios instancijos teismo padarytų BPK taikymo klaidų. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad UAB „F“ ėmėsi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad A. U. atitiktų jos einamoms pareigoms keliamus kompetencijos ir kvalifikacijos reikalavimus, būtų supažindinta su darbuotojo pareigomis bei atsakomybėmis, todėl elgėsi rūpestingai ir apdairiai; darbdavys negali kontroliuoti, kad jo samdomas darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, greta nedarytų tyčinių nusikalstamų veikų, siekdamas savo asmeninių interesų, tačiau nenurodė, kiek tai atitinka CK 6.264 straipsnio tikslus ir aiškinimą bei kokią reikšmę turi darbdavio atsakomybei. Teikdamas argumentus dėl darbdavio kontrolės ribų, apeliacinės instancijos teismas neįvertino, kokią reikšmę darbdavio kontrolei turi A. U. veiksmų nustatymo aplinkybės, jos kaip buhalterės darbas ankstesnėje darbovietėje ir jį dirbant padaryti nusikaltimai, jos nuteisimas ir perkėlimas į aukštesnes pareigas. Apeliacinės instancijos teismas nedetalizavo argumento, kad A. U. be darbdavio žinios atliko nusikalstamus veiksmus, kurių atlikimas neįėjo į jos, kaip įmonės darbuotojos, pareigas, nes nusikaltimų darymas niekada neįeis į teisėtai veikiančios bendrovės darbuotojų pareigas.

31. Kaip minėta, atsakomybei pagal CK 6.264 straipsnį atsirasti būtinos ne tik bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, bet ir papildomos sąlygos: turi egzistuoti darbdavio ir darbuotojo darbo ar civilinė sutartis, kurios pagrindu veikiama atitinkamo asmens nurodymu ir jam kontroliuojant, taip pat žala turi būti padaryta einant darbo (tarnybines) pareigas (CK 6.264 straipsnio 1 ir 2 dalys). Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad darbuotojas žalą padarė ne eidamas darbo pareigas, tai yra ne vykdydamas darbo funkcijas, tačiau neįvertino šiai civilinės atsakomybės sąlygai nustatyti reikšmingų faktinių aplinkybių ir nepateikė teisinių argumentų tokiai išvadai pagrįsti. Teismas turėjo pasisakyti, kokią reikšmę turi tai, kad UAB „R“ su A. U. nesiejo jokie santykiai, A. U. dirbo UAB „F“, kuri sutarties pagrindu teikė paslaugas UAB „R“, kokią reikšmę turi nusikalstamų veikų padarymo laikas, vieta, naudotos priemonės ir kitos aplinkybės.

32. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismo sprendimas dėl civilinių ieškinių yra formalus, nepakankamai pagrįstas, priimtas neišsiaiškinus ir neišnagrinėjus visų šiam klausimui išspręsti reikšmingų aplinkybių, neatskleidus konkrečių normų, turinčių įtakos priimamam sprendimui, turinio ir jų reikšmės, o taip buvo pažeisti BPK 109 straipsnis, 111 straipsnio 1 dalis ir 115 straipsnio 1 dalis, ir šie BPK pažeidimai teisėjų kolegijos pripažįstami esminiais, nes suvaržė civilinės ieškovės teises ir sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą procesinį sprendimą.

Dėl civilinio atsakovo įtraukimo į procesą

33. Šioje byloje civilinė ieškovė UAB „R“ pareiškė civilinį ieškinį dėl jai padarytos turtinės žalos atlyginimo ir jame kaip atsakoves nurodė A. U. ir UAB „F“. Spręsdamas klausimą dėl civilinio ieškinio priėmimo, pirmosios instancijos teismas manė, kad byloje nėra duomenų, jog A. U. veikė UAB „F“ naudai ar jos interesais, o UAB „F“ galėtų atsakyti už fizinio asmens padarytą žalą esant juridinio asmens kaltei. Teismo vertinimu, pati UAB „F“ patyrė žalą dėl A. U. veiksmų. Teismas argumentavo, kad nors A. U. savo veiksmais padarė žalą, tačiau UAB „F“ atsakomybė negali būti tapatinama su baudžiamąja atsakomybe. Remdamasis šiais argumentais, pirmosios instancijos teismas priėmė ieškinį tik A. U. atžvilgiu, dėl to nuosprendyje nesvarstė galimybės priteisti žalos atlyginimą iš UAB „F“, o visą žalos atlyginimą priteisė iš A. U. Apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu nepasisakė. Teisėjų kolegija tai vertina kaip teisės taikymo klaidą (BPK 109 ir 111 straipsnių pažeidimai).

34. BPK 111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civiliniai atsakovai gali būti tėvai, globėjai, rūpintojai ar kiti asmenys, taip pat įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurie pagal įstatymus materialiai atsako už nusikalstama įtariamojo arba kaltinamojo veika padarytą žalą. Asmuo įtraukiamas į bylą kaip civilinis atsakovas ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu, teisėjo ar teismo nutartimi. Pagal BPK 109 straipsnį ir 111 straipsnio 1 dalį atsakyti už padarytą žalą baudžiamojoje byloje gali kaltinamasis ir (ar) už jo veikas materialiai atsakingi asmenys, jeigu šie asmenys pagal įstatymą privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą (pavyzdžiui, tėvai ar rūpintojas atsako už nepilnamečio padarytą žalą (CK 6.276 straipsnio 2 dalis)); samdantis darbuotojus asmuo atlygina žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojo, einančio darbines (tarnybines) pareigas, kaltės (CK 6.264 straipsnis); asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, atlygina didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą (CK 6.270 straipsnis); draudimo įmonė atlygina žalą, esant draudžiamajam įvykiui (CK 6.254, 6.987 straipsniai); valstybė atsako už žalą, atsiradusią dėl pareigūno ar tarnautojo neteisėtų veiksmų (CK 6.271, 6.273 straipsniai ir kt.).

35. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK nenustato specialių reikalavimų civiliniam ieškiniui, o teismų praktika pritaria atvejams, kai teismams pateikiamas civilinis ieškinys savo forma ir turiniu atitinka bendruosius procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 111, 135 straipsniai) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-124-648/2016). Civilinis ieškinys atsakovui yra svarbus tuo, kad tai dokumentas, kuriame yra įvardytas jam reiškiamas reikalavimas, nurodomas faktinis ieškinio pagrindas, o tai turi reikšmės gynybos būdų pasirinkimui. Pagal CPK 111 straipsnio 2 dalį kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente, be kitų aplinkybių, turi būti dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėtys, vardai, pavardės ir kiti duomenys. Pagal CPK nuostatas civilinis ieškovas pats pasirenka, ką jis laiko atsakingu už jam padarytą žalą ir ką procesiniame dokumente nurodyti atsakovu. Teismas negali nelaikyti civiliniu atsakovu asmens, kurį tokiu civiliniame ieškinyje nurodė civilinis ieškovas, ar iš anksto nuspręsti, kad toks asmuo nėra atsakingas už padarytą žalą, – tokios galimybės CPK nenustato. CPK 45 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta galimybė teismui nustačius, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukiant bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu. Pagal CPK 45 straipsnio 3 dalį, jeigu ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės ir ieškinį atmeta. Šios nuostatos reiškia tiek ieškovo laisvę pasirinkti atsakovą, tiek tai, kad, civiliniame procese netgi pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje matydamas galimai netinkamą byloje dalyvaujantį atsakovą, teismas vis tiek turi bylą nagrinėti iš esmės ir priimti sprendimą dėl šio asmens.

36. Žemesniųjų instancijų teismų sprendimų vertinimui svarbus ir civilinio ieškinio išsprendimo reglamentavimas. Pagal BPK 115 straipsnio 1 dalį, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta, o pagal BPK 307 straipsnio 6 dalies 1 punktą sprendimai dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo turi būti nurodomi nuosprendžio rezoliucinėje dalyje. Be to, kasacinės instancijos teismo nutartyse pabrėžiama, kad pagal BPK 109 straipsnį civilinis ieškinys baudžiamajame procese nagrinėjamas kartu su baudžiamąja byla. Vadinasi, žalos atlyginimo klausimas gali būti išspręstas tik iš esmės išnagrinėjus baudžiamąją bylą ir priėmus baigiamąjį aktą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0zMDQtOTc2LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-304-976/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-304-976/2016">2K-7-304-976/2016</a>).

37. Remdamasi šiais motyvais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimo arba teisėjo ar teismo nutarties priėmimas žymi momentą, nuo kurio civilinis ieškovas ir civilinis atsakovas tampa proceso dalyviais, nuo kada jie įgyja procesines teises ir pareigas. Priimant sprendimą pripažinti civiliniu ieškovu ar civiliniu atsakovu, neturi būti sprendžiama dėl ieškinio dalyko, tai yra ieškovo formuluojamo reikalavimo pagrįstumo. Tais atvejais, kai civilinis ieškovas pareiškia poziciją, ką jis laiko atsakingu už jam padarytą žalą, teismas pripažįsta tokį asmenį civiliniu atsakovu ir nagrinėja civilinį ieškinį. Išnagrinėjęs bylą teismas dėl civilinio ieškinio (ne)tenkinimo nusprendžia priimdamas nuosprendį ar nutartį.

38. Pagal teismų praktiką tinkamo atsakovo įtraukimo į bylą klausimas gali būti sprendžiamas ir apeliacinio bylos nagrinėjimo stadijoje (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjU2LzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-656/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-656/2007">2K-656/2007</a>, 2K-141/2009, 2K-217-699/2015). Jei už kaltinamojo veikas materialiai atsakingas asmuo kaip civilinis atsakovas nebuvo įtrauktas pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje, tai bylą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas tokį asmenį įtraukia kaip atsakovą. Tokiu atveju dėl civilinio ieškinio atliekamas įrodymų tyrimas (BPK 324 straipsnio 6 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTgxLTYyOC8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-181-628/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-181-628/2020">2K-181-628/2020</a>).

39. Atsiliepime į kasacinius skundus UAB „F“ atstovas paprašė jo atstovaujamojo asmens patirtas išlaidas dėl atsiliepimo į kasacinius skundus surašymo pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti. Kadangi baudžiamoji byla perduodama iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, kur nagrinėjant bylą gali pasikeisti UAB „F“ procesinė padėtis, prašymas išieškoti proceso išlaidų atlyginimą paliekamas nenagrinėtas, o proceso išlaidų klausimą, priklausomai nuo bylos nagrinėjimo rezultatų ir atsižvelgiant į BPK 103–105 straipsnių nuostatas, turės išspręsti apeliacinės instancijos teismas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistosios A. U. gynėjo advokato Petro Ragausko kasacinį skundą atmesti.

Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 2 d. nutarties dalį dėl UAB „R“ civilinio ieškinio ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kitą Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 2 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

UAB „F“ atstovo prašymą dėl proceso išlaidų atlyginimo išieškojimo palikti nenagrinėtą.

Teisėjai Algimantas Valantinas

Artūras Pažarskis

Alenas Piesliakas