S. B. pagal BK 129 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-15-387/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26992-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.3.1.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 21 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Algimanto Valantino (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. B. ir jo gynėjos advokatės Irmos Bekerės kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. birželio 10 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 24 d. nutarties.

Šiaulių apygardos teismo 2021 m. birželio 10 d. nuosprendžiu S. B. nuteistas pagal

Iš S. B. priteista: nukentėjusiajai V. P. 2922,28 Eur turtinei ir 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajai V. Ž. – 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir nukentėjusiajam M. Ž. – 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 24 d. nutartimi nuteistojo S. B. ir jo gynėjos advokatės Irmos Bekerės apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija

nustatė :

I. Bylos esmė

1. S. B. nuteistas už tai, kad 2019 m. birželio 26 d. naktį, bet ne vėliau nei birželio 27 d. 2.30 val., tiksliai nenustatytu laiku, savo pastato ūkinėse patalpose Mažeikių r., Dagių k., Beržupio g. 122, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ranka ir ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytais daiktais sudavė R. Ž. į galvą ir kitas kūno vietas ne mažiau kaip keturiasdešimt penkis smūgius, iš jų ne mažiau kaip trisdešimt smūgių kietu buku daiktu, turinčiu briauną, sudavė į galvą ir išpylė ant pasilenkusio R. Ž. karštą vandenį, taip padarė jam II laipsnio B – III laipsnio keturiasdešimties procentų kūno paviršiaus ploto odos nudegimą, jo komplikacija – riebalinė embolija su progresuojančiu kvėpavimo nepakankamumu ir trauminiu šoku, dėl to R. Ž. mirė įvykio vietoje.

II. Kasacinio skundo argumentai

2. Kasaciniame skunde nuteistasis S. B. ir jo gynėja prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. birželio 10 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 24 d. nutartį ir išteisinti S. B. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Kasatoriai nurodo:

2.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, o tai lėmė neteisingą S. B. nuteisimą pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Bylą nagrinėjusių teismų sprendimai grindžiami tik nuteistojo gynybinės versijos paneigimu, tačiau tikroji įvykių seka byloje nenustatyta. Vien tai, kad S. B. negali tiksliai nupasakoti nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybių, nepatvirtina jo kaltės.

2.2. Vertindami nuteistojo parodymus, teismai akcentavo jų nepatikimumą ir netikslumą, kurį lėmė S. B. apsvaigimas nuo alkoholio. Tačiau, spręsdami jo kaltės klausimą, teismai rėmėsi eksperimentų, atliktų pagal šias netikslias nuteistojo nurodytas įvykio aplinkybes, rezultatais, nepagrįstai laikydami juos objektyviais įrodymais. Nežinant, kaip tiksliai karštas vanduo pateko ant nukentėjusiojo kūno, eksperimentų rezultatais negalima paneigti S. B. gynybinės versijos, kad nukentėjusysis pats apsipylė karštu vandeniu. Pažymėtina, kad tam tikra ekspertų išvadų dalis taip pat grindžiama minėtų eksperimentų rezultatais. Be to, vertindami pastarąjį įrodymų šaltinį, teismai analizavo ir rėmėsi S. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir, pažeisdami Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 242 straipsnio 1 dalies reikalavimus, visiškai neatsižvelgė į tai, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nuteistasis nurodė nematęs nukentėjusiojo apsipylimo veiksmo, nes tuo metu buvo pasilenkęs. Tik pajuto ant savo kūno karšto vandens lašus.

2.3. Ekspertų išvadomis byloje neginčijamai nustatyta, kad R. Ž. mirė nuo nudegimo, tačiau apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad įvykio metu, be nuteistojo ir nukentėjusiojo, kitų asmenų nebuvo, padarė išvadą, jog prieš nukentėjusįjį smurtavo būtent S. B.. Teismas nepagrįstai, prieštaraudamas pirmiau nurodytoms ekspertų išvadoms, konstatavo, kad „smurtiniai S. B. veiksmai vertintini kaip būtina sąlyga, be kurios nukentėjusysis nebūtų miręs. Be to, šie veiksmai dėsningai sukėlė nukentėjusiojo mirtį ir yra svarbiausia jos priežastis.“ Šis teiginys nėra grindžiamas jokiais byloje surinktais įrodymais. Priešingai, byloje nenustatyti nusikaltimo padarymo įrankiai, kuriais buvo sužalotas nukentėjusysis; ant nuteistojo rankų nebuvo aptikta jokių požymių, galinčių patvirtinti fizinio smurto prieš nukentėjusįjį vartojimo faktą; iš nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių kaip neįrodyta pašalinta aplinkybė dėl tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo įvykio metu kilusio konflikto.

2.4. Ekspertų išvados dėl to, kas užpylė ant nukentėjusiojo karštą vandenį, yra skirtingos. Antai specialisto išvadoje Nr. M 328/2019 (04) nurodoma, kad nudegimai padaryti karštu skysčiu, „labiausiai tikėtina, apipiltu ant galvos R. Ž. esant vertikalioje padėtyje (tai nurodo nudegimų forma, neapdegę plaukų galai galinėje galvos dalyje)“. Specialisto išvadoje Nr. pM 1/2020 (04)-328/2019 (04) nurodoma, kad „pagal 2019 m. lapkričio 7 d. atlikto eksperimento rezultatus, kūno nudegimai atitinka odos nudegimus pateiktoje specialisto išvadoje Nr. M 328/2019 (04). Pagal 2019 m. lapkričio 7 d. atlikto eksperimento rezultatus, kūno nudegimai galėjo būti padaryti stovint ir pilant ant savęs vandenį <...> kūnui esant vertikalioje padėtyje (galimai kiek palinkus į priekį).“ Tačiau ekspertizės akte Nr. EKM 51/2020 (01) nurodoma priešinga išvada, kad „nudegimai R. Ž. kūne negalėjo atsirasti 2019 m. lapkričio 7 d. eksperimento sąlygomis, t. y. pilant ant galvos vandenį stovimoje padėtyje“. Tokia išvada daroma remiantis tuo, kad R. Ž. viršugalvio oda nebuvo nudeginta. Pažymėtina, kad šis teiginys tik paneigia tai, jog karštas vanduo buvo patekęs ant nukentėjusiojo galvos, bet nepaneigia nuteistojo gynybinės versijos, kad R. Ž. apsipylė karštu vandeniu pats. Taip pat pirminėje specialisto išvadoje paaiškintas nudegimų nebuvimas žemiau liemens – nukentėjusysis dėvėjo kelnes, o ekspertizės akte ši aplinkybė liko neįvertinta.

2.5. 2019 m. lapkričio 7 d. atlikto eksperimento rezultatai galėjo nesutapti su nukentėjusiajam nustatytais sužalojimais, nes, skirtingai nei nukentėjusysis, eksperimento dalyvis atliekant eksperimentą buvo blaivus ir pylė ant savęs šaltą, o ne karštą vandenį, todėl jo kūno reakcija ir nustatyti rezultatai objektyviai buvo kitokie. Įvertinus šias ir kitas pirmiau nurodytas aplinkybes, kasaciniame skunde teigiama, kad nagrinėjamoje byloje reikėtų vadovautis specialisto išvada Nr. pM 1/2020 (04)-328/2019 (04), kurioje nurodoma, kad „nėra galimybės atsakyti, kokioje tiksliai pozoje buvo R. Ž. vandens už(si)pylimo metu“.

2.6. Atmesdami nuteistojo gynybinę versiją, bylą nagrinėję teismai rėmėsi ne tik pirmiau aptartais nepatikimais eksperimento rezultatais, bet ir ekspertų išvada, kurioje teigiama, kad po nudegimo liepsnos pliūpsniu nukentėjusiojo galimybės matyti ir atlikti savarankiškus veiksmus buvo ribotos. Kasatoriai pažymi, kad byloje nėra nustatyta nukentėjusiojo patirtų nudegimų seka, t. y. kurį iš jam nustatytų nudegimų jis patyrė pirmiau. Be to, ši ekspertų išvada nėra kategoriška, apibūdinama žodžiais „tikėtina“, „galimai“, „ribotos“, todėl kategoriškai nepaneigia S. B. pateiktos įvykio aplinkybių versijos.

2.7. Kasatoriai nesutinka su liudytojo V. D. parodymų vertinimu, taip pat pažymi, kad nagrinėjamu atveju svarbia aplinkybe laikytina tai, jog ir po nudegimo liepsnos pliūpsniu, ir per klaidą apsipylęs karštu vandeniu nukentėjusysis iš karto vėsinosi šaltu vandeniu, o tai neutralizavo karšto vandens poveikį ir kūną veikė vėsinamai. Iš karto atvėsinus nudegintą vietą, sustoja odos pažeidimo procesas, dingsta skausmas. Ši aplinkybė ekspertų liko neįvertinta. Nuteistojo apeliacinės instancijos teismui pareikštas prašymas dėl papildomos ekspertizės skyrimo buvo atmestas, taip atimant jam galimybę tinkamai gintis nuo pareikštų kaltinimų.

2.8. Kasaciniame skunde analizuojamos ekspertų išvados ir eksperto J. Rybalko teismo posėdyje duoti paaiškinimai, pažymint, kad išvada, jog nukentėjusysis negalėjo pats apsipilti karštu vandeniu, gauta modeliuojant situaciją ir remiantis prielaida, kad ap(s)ipylimas karštu vandeniu įvyko tuoj pat po nudegimo liepsna, nukentėjusiajam būnant šoko būsenos, t. y. preziumuojant, kad tokios būsenos nukentėjusysis negalėjo šio veiksmo atlikti pats. Be to, nežinomi būtų ir nuteistojo motyvai ant šoko ištikto apdegusio nukentėjusiojo tyčia užpilti karšto vandens, jei ne noras jam padėti ir per klaidą paimtas karštas vanduo. Juo labiau kad tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo nebuvo jokio konflikto. Pažymėtina, kad ši įvykių versija buvo svarstyta bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu. Teisėjų kolegija buvo ne kartą išsakiusi ketinimą pakeisti S. B. veikos kvalifikavimą į BK 132 straipsnį (neatsargus gyvybės atėmimas), tačiau galutiniu teismo procesiniu sprendimu pripažino S. B. kaltu dėl tyčinio R. Ž. nužudymo.

2.9. Pasisakydamas dėl nuteistojo veikos kvalifikavimo, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad byloje esantys duomenys nepatvirtina, jog S. B. būtų užpylęs karšto vandens ant R. Ž. per klaidą, siekdamas padėti jam numalšinti skausmą patyrus nudegimą nuo liepsnos pliūpsnio iš krosnies. Teisėjų kolegija nurodė, kad pats nuteistasis buvo paaiškinęs, jog jis R. Ž., kai šis nukentėjo nuo liepsnos, apipylė šaltu vandeniu iš žarnos. Be to, skundžiamoje nutartyje pažymima, kad nuteistasis pats ruošė pašarą gyvuliams, tad žinojo, kuriame iš kibirų yra karštas vanduo. Šios išvados nepagrįstos. Be paties S. B. parodymų, byloje ir negalėjo būti duomenų, patvirtinančių neatsargų nukentėjusiojo gyvybės atėmimą. Tačiau nuteistasis neigė patį R. Ž. apipylimo karštu vandeniu faktą. Tai yra jo teisės į gynybą sudedamoji dalis. Teismui atmetus šią įvykio versiją, nuteistojo kaltės forma turėjo būti įrodyta ir nustatyta teisminio bylos nagrinėjimo metu. Tai, kad buvo nustatyta, jog nuteistasis netiksliai nurodė tam tikras įvykio aplinkybes, negali būti laikoma pakankamu jo kaltės (jos formos) įrodymu ir nesudaro pagrindo selektyviai vertinti kitas nuteistojo nurodytas įvykio aplinkybes.

2.10. Kasaciniame skunde akcentuojama, kad, vertinant ekspertizės aktą ar specialisto išvadą, turi būti patikrintas ir įvertintas ne tik šių įrodymų sąsajumas ir leistinumas, bet ir kai kurios kitos aplinkybės: taikytų metodų mokslinis pagrįstumas ir tinkamumas; pateiktos ekspertui ar specialistui medžiagos išsamumas, pakankamumas ir kokybiškumas; ekspertui pateiktų pradinių duomenų teisingumas; ekspertui ar specialistui pateiktos medžiagos ištyrimo visapusiškumas; požymių, kuriais remdamasis ekspertas ar specialistas duoda išvadą, nustatymo teisingumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-2/2005). Vertindamas ekspertizės aktą, pirmosios instancijos teismas neatliko objektyvaus bylos įrodymų vertinimo – nesugretino ekspertizės akto ir specialisto išvadų su byloje esančiais duomenimis; neatkreipė dėmesio į tai, jog specialistui, ekspertui vertinti buvo pateikti neišsamūs, nekokybiški, netikslūs duomenys, o eksperimento rezultatai gauti neturint tikslios pirminės informacijos apie nukentėjusiojo apsipylimo karštu vandeniu būdą; nepašalino prieštaravimų tarp ekspertizės akto ir specialisto išvadų ir nesiėmė priemonių šiems prieštaravimams pašalinti. Byloje liko nepaneigta gynybos iškelta versija, kad nukentėjusysis karštu vandeniu apsipylė pats ir ne vieną kartą, esant skirtingai vandens temperatūrai; tai padarė praėjus ne mažiau kaip valandai po patirto veido nudegimo jam kuriant krosnį.

2.11. Nustatydamas S. B. kaltės formą ir nuteisdamas jį pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, apeliacinės instancijos teismas selektyviai rėmėsi ekspertų išvadomis ir eksperto J. Rybalko duotais paaiškinimais, t. y. išrinko tik S. B. kaltinančias išvadas ir ignoravo jį teisinančias aplinkybes, tarp jų ir eksperto J. Rybalko išsakytą versiją, kad nuteistasis sumaišė karštą vandenį su šaltu ir užpylė ant nukentėjusiojo, norėdamas jam padėti.

2.12. Kasacinės instancijos teismas savo praktikoje yra ne kartą pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų, kad sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negalima pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTc3LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-177/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-177/2009">2K-177/2009</a>, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014). Be to, duomenų, remiantis kuriais galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). Neįrodytas kaltumas tolygu įrodytam nekaltumui. Tokia pozicija išreiškia nekaltumo prezumpcijos taikymą baudžiamajame procese. Nagrinėjamoje byloje buvo išnaudotos visos įrodinėjimo priemonės ir galimybės, tačiau, nesurinkus neginčijamų įrodymų, konstatuotina, kad bylos duomenimis nėra paneigta S. B. iškelta versija, jog R. Ž. karštu vandeniu apsipylė pats ir dėl to mirė. Nuteistojo veikoje nėra BK 129 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo požymių, konkrečiai – tyčios nužudyti kitą žmogų, todėl jis išteisintinas dėl jam pareikšto kaltinimo.

2.13. Kasaciniame skunde nesutinkama su byloje nustatytu nukentėjusiųjų patirtos neturtinės žalos dydžiu. Bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusieji nepalaikė artimų santykių su R. Ž. dėl jo piktnaudžiavimo alkoholiu. Nors teisminio bylos nagrinėjimo metu jie teigė priešingai, pirmiau nurodytos byloje nustatytos aplinkybės verčia suabejoti nukentėjusiųjų nuoširdumu. Nukentėjusieji nenurodė aplinkybių, pagrindžiančių prašomo priteisti jų patirtos neturtinės žalos atlyginimo dydį, todėl pirmosios instancijos teismas civilinius ieškinius tenkino nepagrįstai, o nustatydamas nukentėjusiųjų patirtos neturtinės žalos dydį, nukrypo nuo šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos.

3. Atsiliepime į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras A. Kuzminskas prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma:

3.1. Kasacinis skundas yra atmestinas, nes jo argumentai nepagrįsti, o nuorodos į galimus įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimus yra deklaratyvaus pobūdžio. Nagrinėjant kasaciniame skunde nurodytus argumentus, pastebima, kad didžioji jų dalis, nors ir iliustruojama gausia teismų praktika, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Remiantis kasacinės instancijos teismo formuojama teismų praktika, atsiliepime nurodoma, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu. Kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato.

3.2. Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad dalis jame dėstomų argumentų skirta teismų nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms paneigti ir įrodymų, kuriais remiantis S. B. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, vertinimui kitaip, nei tai darė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Tokie argumentai neturėtų būti kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas, todėl kasacinio skundo teiginiai, kuriais siekiama pakartotinio įrodymų vertinimo ir kitokių teismo išvadų dėl nuteistojo kaltumo, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Dėl to kasacinio skundo argumentai, kurie susiję su įrodinėjimo procesu šioje byloje, turėtų būti nagrinėjami tik tiek, kiek jie atitinka BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytus bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

3.3. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas S. B. apkaltinamąjį teismo nuosprendį, rėmėsi byloje atlikto ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu gautais duomenimis ir pagrįstai pripažino S. B. kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus, teisiamajame posėdyje ištirtus bei pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išnagrinėtus įrodymus ir pati atlikusi papildomą įrodymų tyrimą, visiškai pagrįstai konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl to, kad nuteistasis S. B. padarė BK 129 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikaltimą, yra pagrįstos ir teisingos. Atsiliepime pažymima, kad tai, jog apeliacinės instancijos teisme, nagrinėjant apeliacinį skundą, buvo svarstyta galimybė keisti S. B. pareikštą kaltinimą, visiškai nereiškia, kad buvo padaryta teisės taikymo klaida ar pažeistas baudžiamojo proceso įstatymas.

3.4. Skirtingai nei teigiama kasaciniame skunde, byloje surinktais įrodymais nustatytos veikos padarymo faktinės aplinkybės patvirtino, kad S. B. tyčia ranka ir daiktais, kurie ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyti, sudavė R. Ž. į galvą ir kitas kūno vietas ne mažiau kaip keturiasdešimt penkis smūgius, taip padarė jam daugybines žaizdas, kurios neturėjo įtakos nukentėjusiojo mirčiai, ir ant pasilenkusio R. Ž. išpylė karštą vandenį, taip padarė jam II laipsnio B – III laipsnio keturiasdešimties procentų kūno paviršiaus ploto odos nudegimą, kurio komplikacija – riebalinė embolija su progresuojančiu kvėpavimo nepakankamumu ir trauminiu šoku, dėl to R. Ž. mirė įvykio vietoje. Kasatoriaus padarytos veikos objektyvieji požymiai rodo, kad jis, nors ir neblaivus, tačiau suvokdamas savo veiksmų esmę ir prasmę, būdamas suaugęs, turėdamas pakankamai gyvenimiškos patirties, suprato, kad išpildamas karštą vandenį nukentėjusiajam ant viršutinės kūno dalies, kur yra išsidėstę svarbūs žmogaus gyvybiniai organai, gali sukelti nukentėjusiojo sveikatai ne tik sunkias, bet ir mirtinas pasekmes, ir nors jų nenorėjo, bet leido joms atsirasti. Apeliacinės instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad S. B. nužudė R. Ž. veikdamas netiesiogine tyčia.

3.5. Kasatorių argumentai, kuriuose yra akcentuojamos atskiros byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir pateikiamas kasatoriui naudingas jų vertinimas, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Juo labiau kad į analogiškus argumentus išsamiai ir motyvuotai atsakė apeliacinės instancijos teismas. Teigti, kaip tai daro kasatoriai, kad dėl to buvo pažeisti BPK 20 straipsnio, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 ir 5 dalių reikalavimai, nėra pagrindo.

3.6. Kasatoriai taip pat mano, kad apeliacinės instancijos teismas neatsakė į apeliaciniame skunde keltus klausimus, tačiau kasacinės instancijos teismo yra ne kartą pasisakyta, kad apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio (nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, bet to nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. Laikoma, kad skundas liko neišnagrinėtas tik tuo atveju, jei nėra motyvuotų išvadų bent dėl dalies esminių skundo prašymų ar argumentų. Šiuo atveju S. B. ir jo gynėjos apeliacinis skundas buvo išnagrinėtas tinkamai – buvo atsakyta į esminius skundo argumentus, priimti sprendimai remiantis byloje surinktų duomenų visetu, todėl negali būti daroma išvada, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio nuostatas.

3.7. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad, priešingai nei teigia kasatoriai, teismų nustatytas nukentėjusiųjų patirtos neturtinės žalos dydis yra proporcingas nuteistojo padarytai veikai ir dėl jos kilusioms pasekmėms, atitinka nukentėjusiųjų ir nuteistojo interesų pusiausvyrą, sąžiningumo, teisingumo bei protingumo reikalavimus ir nėra per didelis.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo S. B. ir jo gynėjos advokatės I. Bekerės kasacinis skundas atmestinas.

Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų

5. Kasaciniame skunde nuteistasis S. B. ir jo gynėja prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. birželio 10 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 24 d. nutartį ir išteisinti S. B. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Toks prašymas neatitinka BPK 382 straipsnio, kuriame nurodytos nutartys (ne nuosprendžiai), kurias gali priimti kasacinės instancijos teismas, nuostatų. Iš kasatorių skunde suformuluotų argumentų matyti, kad yra prašoma panaikinti nuosprendį bei nutartį ir bylą nutraukti (BPK 382 straipsnio 2 punktas). Atitinkamai, esant pagrindui, kasacinės instancijos teismas gali priimti tik šią nutartį.

6. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Ši norma reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-181/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-181/2008">2K-P-181/2008</a>, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014, 2K-148-719/2020, 2K-75-511/2022). Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas vadovaujantis sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, įrodymų netiriant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC05LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-9/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-9/2012">2K-P-9/2012</a>, 2K-P-89/2014, 2K-P-58-697/2019, 2K-43-489/2020, 2K-143-788/2022). Dėl to kasacinio skundo teiginiai ir argumentai, susiję su įrodymų vertinimu, nagrinėjami tik tiek, kiek jie atitinka BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytus bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus, t. y. tikrinama, ar nebuvo pažeista BPK 20 straipsnio 5 dalis.

7. Kasaciniame skunde nesutinkama su byloje nustatytu nukentėjusiųjų patirtos neturtinės žalos dydžiu. Teigiama, kad nukentėjusieji nepalaikė artimų santykių su R. Ž. dėl jo piktnaudžiavimo alkoholiu. Nukentėjusieji nenurodė aplinkybių, pagrindžiančių prašomo priteisti jų patirtos neturtinės žalos atlyginimo dydį, todėl teismai, tenkindami civilinius ieškinius, nukrypo nuo šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos.

8. Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydis ir jo piniginė išraiška pirmiausia yra faktinių aplinkybių sritis, kurioje savo kompetenciją įgyvendina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Kasacinės instancijos teismas su civiliniu ieškiniu susijusius klausimus nagrinėja tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), t. y. patikrina, ar nebuvo pažeistos BPK normos, reglamentuojančios civilinio ieškinio nagrinėjimą ir išsprendimą baudžiamojoje byloje, ar teismai, priteisdami neturtinės žalos atlyginimą ir nustatydami jos dydį, tinkamai laikėsi civilinės teisės nuostatų. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiesiems padarytos neturtinės žalos dydį, vertino pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus (nutarties 16 punktas ir šio punkto 16.1–16.6 papunkčiai). Kasaciniame skunde nenurodomi konkretūs BPK normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimo ir vertinimo tvarką, pažeidimai, todėl ši kasacinio skundo dalis paliekama nenagrinėta.

Dėl įrodymų vertinimo

9. Kasaciniame skunde, nurodant, kad šioje byloje nenustatyta tikroji įvykių seka, nesilaikyta BPK 44 straipsnio 6 dalies reikalavimų (nepaisyta in dubio pro reo principo), ginčijama, kad byloje taip ir liko nenustatytas priežastinis ryšys tarp S. B. veiksmų ir kilusių padarinių – R. Ž. mirties, ir dėl to netinkamai taikytos BK 2 straipsnio 4 dalies nuostatos (S. B. veika neatitinka BK 129 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėties požymių).

10. Kaip jau buvo minėta, klausimas, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Taigi, kasacinės instancijos teismas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, tik gali tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškinti ir taikyti baudžiamieji įstatymai ir ar baudžiamojo proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Esminiu įrodymų vertinimo nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xNzYtMzAzLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-176-303/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-176-303/2015">2K-7-176-303/2015</a>, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-270-628/2020, 2K-84-628/2022 ir kt.).

11. Nagrinėjamoje byloje kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad vertindami bylos įrodymus, tarp jų ir teisės medicinos duomenis, jų rezultatus gretindami su kitais bylos įrodymais ir jų pagrindu nustatydami tikrąsias bylos aplinkybes, kad nukentėjusiojo mirčiai įtakos turėjo S. B. veiksmai, teismai būtų iš esmės pažeidę kasatoriaus nurodytus BPK reikalavimus. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad S. B. smurtavo prieš nukentėjusįjį R. Ž., ir, priešingai nei teigia kasatoriai, tinkamai bei teisingai nustatė priežastinį ryšį tarp panaudoto smurto ir nukentėjusiojo mirties.

12. Atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos (veikimo ar neveikimo) ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys. Sprendžiant priežastinio ryšio buvimo klausimą, turi būti nustatyta, ar kaltininko padaryta veika sukėlė padarinius. Tinkamai nustatytas priežastinis ryšys sujungia nusikalstamą veiką ir padarinius į bendrą visumą, kuri leidžia tiksliai parinkti ją atitinkančią baudžiamojo įstatymo normą. Paprastai ši aplinkybė nustatoma remiantis būtent teisės medicinos specialisto ar eksperto išvadomis dėl nukentėjusiojo mirties priežasties, o šios išvados gretinamos su kitais bylos įrodymais.

13. Ekspertizės aktą ar eksperto ar specialisto išvadą teismas turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų byloje esančių įrodymų ištyrimu. Vertinant specialiąsias žinias, pagrindas nesiremti kaip įrodymu eksperto išvada ar jos dalimi gali būti tai, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, kad išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kad išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas, arba tyrimas atliktas neišsamiai, taip pat kiti panašūs atvejai, pvz., kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, kurių visuma remdamasis teismas priėjo prie išvados dėl įrodytomis pripažintų bylos aplinkybių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTE4LTQ4OS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-118-489/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-118-489/2019">2K-118-489/2019</a>). Teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad, spręsdami priežastinio ryšio buvimo klausimą nagrinėjamoje byloje, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nukrypo nuo pirmiau minėtos teismų praktikos.

14. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio ir nutarties, abiejų instancijų teismai byloje esančias teismo medicinos specialisto išvadas Nr. M 328/2019 (04), Nr. pM 17/2019 (04)-328/2019 (04), Nr. pM 1/2020 (04)-328/2019 (04) ir komisinės ekspertizės akto Nr. EKM 51/2020 (01) išvadą, jas pateikusio eksperto J. Rybalko paaiškinimus teisiamajame posėdyje įvertino kartu su kitais byloje esančiais duomenimis ir konstatavo, kad nukentėjusysis negalėjo nei pats sau padaryti kūno sužalojimų, nei pats apsipilti karštu vandeniu, kategoriškai ir argumentuotai teigė, kad tai padarė nuteistasis S. B.. Tokiai išvadai teisėjų kolegija pritaria. Nukentėjusiojo mirties priežastis nustatyta neabejotinai. R. Ž. įvykio vietoje mirė nuo padaryto II laipsnio B – III laipsnio 40 procentų kūno paviršiaus ploto odos nudegimo, kurio komplikacija – riebalinė embolija su progresuojančiu kvėpavimo nepakankamumu ir trauminiu šoku. Abejoti, kad ant pasilenkusio R. Ž. karštą vandenį išpylė S. B., nėra jokio pagrindo. Tokių duomenų nenurodė ir kasatoriai, apsiribodami apeliacinio skundo argumentų kartojimu, kad karštu vandeniu galėjo apsipilti ir pats nukentėjusysis, ir savaip interpretuodami pirminę teismo medicinos specialisto išvadą. Pažymėtina, kad galimo paties nukentėjusiojo apsipylimo karštu vandeniu versija buvo tiriama abiejų instancijų teismų ir, įvertinus byloje surinktų ir ištirtų duomenų visumą, ši versija buvo motyvuotai atmesta.

15. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas tyrė ir analizavo visus įrodymus, juos įvertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, taip pat susiejo į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia S. B. kaltę, motyvuotai pasisakė dėl gynybos išsakytų argumentų, tarp jų ir dėl pirmiau nurodytos gynybos versijos. Pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, o nuosprendis surašytas nesilaikant BPK 301, 305 straipsnių nuostatų, nėra pagrindo.

16. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, atsakė į apeliaciniame skunde pateiktus argumentus, kurių absoliuti dauguma yra kartojama ir kasaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas, išsamiai išanalizavęs nuteistojo S. B. parodymų, duotų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, turinį, lygino šiuos parodymus tarpusavyje, vertino jų kaitą, analizavo juos kitų įrodymų kontekste ir motyvuotai argumentavo, kodėl šiuos parodymus laiko nenuosekliais ir nepatikimais. Atlikęs papildomą įrodymų tyrimą (apklausęs teismo medicinos ekspertą J. Rybalko), teismas aiškiai nurodė, kodėl, nustatydamas nusikaltimo padarymo mechanizmą, remiasi ekspertizės aktu Nr. EKM 51/2020 (01) ir šią ekspertizę atlikusio eksperto paaiškinimais. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tai nulėmė tiek atlikto tyrimo išsamumas ir visapusiškumas, tiek ekspertizę atlikusių ekspertų kvalifikacija. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad BPK reikalavimų pažeidimų, vertindamas specialistų išvadas, apeliacinės instancijos teismas nepadarė.

17. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad nusikalstamos veikos prieš R. Ž. padarymo aplinkybes teismai nustatė byloje surinktų, ištirtų ir įvertintų tiesioginių ir netiesioginių įrodymų visuma, laikydamiesi įrodymų vertinimo taisyklių (BPK 20 straipsnio 5 dalis), todėl panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus dėl esminių BPK pažeidimų nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo S. B. ir jo gynėjos advokatės Irmos Bekerės kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Alvydas Pikelis

Daiva Pranytė-Zalieckienė

Algimantas Valantinas