N. G. pagal BK 184 str. 2 d., 300 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-43-594/2023

Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00177-2019-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.7.2;

1.2.29.1.1; 2.8.9.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 21 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Alvydo Pikelio ir Albino Antanaičio (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. G. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 29 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. balandžio 29 d. nutarties.

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 29 d. nuosprendžiu N. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 2 dalį vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 45 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir N. G. paskirta subendrinta vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta visiško sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 7 d. nuosprendžiu paskirta 120 MGL (6000 Eur) dydžio bauda, ir N. G. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams ir 120 MGL (6000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 3 dalimis, 5 dalies 5, 8 punktais, N. G. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas iš dalies, nustatant nedelsiant atlikti aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant per visą šį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo sulaikymo vykdant nuosprendį dienos, vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuteistojo paleidimo iš bausmės atlikimo įstaigos dienos.

Iš nuteistojo N. G. priteista civilinei ieškovei AB (duomenys neskelbtini) bankui 16 430,52 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 16 430,52 Eur sumos, skaičiuojant nuo nuteistojo paleidimo iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigos iki visiško priteistos žalos atlyginimo.

N. G. dėl kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. balandžio 29 d. nutartimi nuteistojo N. G. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. N. G. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad iššvaistė jam patikėtą didelės vertės svetimą turtą. Nusikalstama veika padaryta šiomis aplinkybėmis: N. G. sumokėjo tik 1300 Eur pradinę įmoką už 2017 m. gruodžio 11 d. sudarytą tarp jo ir AB (duomenys neskelbtini) banko lizingo sutartį Nr. DV-174-05686 bei pagal jo, UAB (duomenys neskelbtini) (pardavėjo) ir AB (duomenys neskelbtini) banko (pirkėjo) sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. DV-174-05686 2017 m. gruodžio 13 d. turto perdavimo–priėmimo aktu jam patikėjus didelės vertės svetimą turtą – jam naudoti bei valdyti 14 900 Eur vertės automobilį „BMW 528i“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruotą AB (duomenys neskelbtini) banko vardu, jis daugiau jokių turto vertės dengimo mokėjimų neatliko, į AB (duomenys neskelbtini) banko raginimus mokėti susidariusią skolą ir į įspėjimus apie galimą sutarties nutraukimą bei pareigą grąžinti minėtą automobilį bankui nereagavo, o 2018 m. gegužės 8 d. AB (duomenys neskelbtini) bankui vienašališkai nutraukus lizingo sutartį ir pareikalavus grąžinti automobilį „BMW 528i“, šio turto negrąžino, taip bankui padarydamas 13 600 Eur žalą, nes, neturėdamas nei AB (duomenys neskelbtini) banko raštiško sutikimo, nei kitokio teisėto pagrindo, 2018 m. kovo mėn. nuo 15 d. iki 26 d. minėtą automobilį perleido Ukrainos piliečiui, kurio tapatybė tyrimo metu nustatyta ir kuris šį automobilį 2018 m. kovo 26 d. išgabeno iš Lietuvos Respublikos teritorijos.

2. N. G. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad suklastojo ir panaudojo tikrą dokumentą. Nusikalstama veika padaryta šiomis aplinkybėmis: N. G. 2019 m. balandžio 10 d. tyrimo nenustatytoje vietoje savo AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpio nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. vasario 15 d. išraše 2018 m. sausio 5 d. įrašą apie pinigų sumokėjimą UAB „P.“ grafoje „Mokėtojo arba gavėjo pavadinimas Mokėjimo paskirtis“ pakeitė įrašu „AB bankas (duomenys neskelbtini) LIZINGAS“, įrašą „-0,06 Eur“ grafoje „Išlaidos“ pakeitė įrašu „-271,87 Eur“, o 2018 m. vasario 11 d. įrašą apie pinigų gavimą iš (duomenys neskelbtini) grafoje „Mokėtojo arba gavėjo pavadinimas Mokėjimo paskirtis“ pakeitė įrašu „AB bankas (duomenys neskelbtini) LIZINGAS“, įrašą apie lėšų įskaitymą grafoje „Dokumento Nr. ir tipas“ pakeitė įrašu „Lėšų pervedimas“, įrašą „100,00 Eur“ grafoje „Pajamos“ pakeitė įrašu „-271,87 Eur“. Suklastojęs šį sąskaitos išrašą, kaip jo įmokų AB (duomenys neskelbtini) bankui patvirtinimą, šį žinomai suklastotą dokumentą tą pačią dieną panaudojo, t. y. iš savo elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) išsiuntė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiajai tyrėjai E. A. į jos elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) kaip 2019 m. balandžio 8 d. apklausoje duotų parodymų ir įmokų AB (duomenys neskelbtini) bankui patvirtinimą, o tyrėja, remdamasi N. G. žinomai suklastotais bei jo paties pateiktais tikrovės neatitinkančiais duomenimis, būdama jų suklaidinta, 2019 m. balandžio 10 d. priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl N. G. galimai padarytų nusikalstamų veikų.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Kasaciniu skundu nuteistasis N. G. prašo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 29 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. balandžio 29 d. nutartį panaikinti ir jį išteisinti. Netenkinus šio prašymo, tačiau byloje nustačius esminius procesinius pažeidimus, prašo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 29 d. nuosprendį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasatorius skunde nurodo:

3.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai nenustatė inkriminuotų nusikalstamų veikų požymių (kaltės), neatsižvelgė į kasacinės instancijos teismo praktiką, dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų bei in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principo pažeidimus, šie pažeidimai sukliudė teismams išsamiai išnagrinėti bylą bei priimti teisėtus ir pagrįstus sprendimus.

3.2. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis priimtas neišnagrinėjus visų bylos aplinkybių ir nepašalinus abejonių bei prieštaravimų. Pažymima, kad nors skundžiamame nuosprendyje konstatuota, jog jis (N. G.) neturėjo tyčios apgaule įsigyti didelės vertės turtinės teisės, tačiau teismas vis dėlto pripažino jį kaltu pagal BK 184 straipsnio 2 dalį.

3.3. Teismai, pripažindami jį kaltu ir nuteisdami pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, nenustatė, kad jis (N. G.) tyčia siekė iššvaistyti svetimą turtą, perleisdamas už atlygį jį trečiajam asmeniui. Šių aplinkybių nepatvirtino ir liudytojų E. P. bei O. S. parodymai. Byloje nustatyta, kad jis (N. G.) nevykdė išperkamosios nuomos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų dėl objektyvių aplinkybių, t. y. dėl nušalinimo nuo darbo ir negauto darbo užmokesčio. Be to, bylos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis neturėjo jokio tikslo bėgti, slėptis ar tyčia vengti vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, o ieškojo būdų išperkamosios nuomos įmokoms padengti. Akivaizdu, kad teismai šalių civilinius santykius nepagrįstai prilygino nusikalstamai veikai, nes padaryta veika nebuvo tokio pavojingumo, kad būtų pagrįstas pagrindas taikyti baudžiamąją atsakomybę.

3.4. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymima, kad lizingo bendrovei priklausančių transporto priemonių pardavimas dar nėra nusikaltimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjA4LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-208/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-208/2013">2K-208/2013</a>). Todėl, kasatoriaus nuomone, toks byloje nustatytas formalus lizingo sutarties pažeidimas (t. y. kai jis suteikė teisę kitam asmeniui laikinai naudotis lizingo bendrovei priklausančiu automobiliu) pats savaime nepatenka į baudžiamosios teisės reguliuojamą sritį ir neįrodo jo kaltės dėl tyčinio turto iššvaistymo.

3.5. Teismai, pripažindami kaltu ir nuteisdami pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, jo kaltę grindė tik elektroninio laiško turiniu ir banko darbuotojo J. Š. paaiškinimais, duotais teisiamajame posėdyje. Kasatoriaus nuomone, šie įrodymai yra nepakankami siekiant įrodyti jo kaltę dėl baudžiamajame įstatyme įtvirtintos nusikalstamos veikos įvykdymo. Byloje siekiant pašalinti esančias abejones ir įrodyti jo kaltumą (t. y. kad banko išrašai buvo pakeisti tyčia), būtina skirti ekspertizę.

3.6. Atkreipiamas dėmesys, kad, atribojant civilinę ir baudžiamąją atsakomybes (taip pat ir vertinant iš lizingo sutarčių nevykdymo ar netinkamo vykdymo kylančius teisinius padarinius), civilinės sutarties sąlygų pažeidimas pats savaime nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, kai nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis. Kasatoriaus nuomone, nagrinėjamoje byloje nebuvo jokių objektyvių kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis. O tai, kad jis ilgą laiką neinformavo lizingo bendrovės apie susidariusias aplinkybes dėl prarasto automobilio, ar tai, kad dėl pakeistos gyvenamosios vietos nebuvo galimybės su juo susisiekti, neįrodo jo kaltės dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų.

3.7. Civilinio ieškinio tikslas baudžiamojoje byloje yra atlyginti žalą ir atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymima, kad deliktinės atsakomybės atveju asmuo, kuriam padaryta žala, turi teisę reikalauti atkurti iki pažeidimo buvusią padėtį, tačiau nukentėjusysis neturi atsidurti nei geresnėje, nei blogesnėje padėtyje, kokia buvo iki jo teisių pažeidimo. Kasatoriaus nuomone, byloje visiškai tenkinus civilinės ieškovės pareikštą civilinį ieškinį, iš jo nepagrįstai ir pažeidžiant teisingumo principą buvo priteista beveik dvigubai didesnė suma (vertinant priteistos turtinės žalos ir automobilio likutinę vertę kartu) nei realus žalos dydis, nes automobilis yra rastas ir akivaizdžiai bus grąžintas AB (duomenys neskelbtini) bankui.

4. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Giedrius Tarasevičius atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

4.1. Kasacinio skundo argumentai dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir baudžiamojoje byloje padarytų esminių BPK pažeidimų yra nepagrįsti ir atmestini. Be to, kasatorius skunde BPK pažeidimų nepagrindžia konkrečia bylos medžiaga, o vien formaliai neigia įrodytomis pripažintas faktines aplinkybes, pateikdamas savo subjektyvų vertinimą.

4.2. Pagal BK 184 straipsnį atsakomybė nustatyta tam, kas iššvaisto jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą (turtinę teisę). Turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai (nesilaikydamas nustatytos turto perleidimo tvarkos) ir neatlygintinai perleidžia tretiesiems asmenims. Turto perleidimo tvarka paprastai nustatoma norminiais aktais, o esant sutartiniams santykiams – bendru sutarimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTY4LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-168/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-168/2013">2K-168/2013</a>). Neatlygintinis svetimo turto iššvaistymas reiškia, kad šis turtas perleidžiamas neatlyginant jo vertės ar atlyginant ją aiškiai neteisingai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDExLzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-411/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-411/2012">2K-411/2012</a>, 2K-373/2013). Turto iššvaistymas gali būti padarytas ir tyčia, ir dėl neatsargumo (BK 184 straipsnio 4 dalis). Esant tiesioginei tyčiai kaltininkas supranta, kad neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia jam patikėtą ar jo žinioje esantį svetimą turtą tretiesiems asmenims, numato, kad jo savininkas ar teisėtas turto valdytojas neteks turto, ir to nori, o esant netiesioginei tyčiai, suvokdamas tokį veikos pavojingumą ir numatydamas turtinę žalą, kaltininkas, nors ir nenori žalos atsiradimo, sąmoningai leidžia jai kilti.

4.3. Priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, nuteistojo N. G. kaltę padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 184 straipsnio 2 dalyje, patvirtina tiek byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų, tiek nustatytų aplinkybių visuma. Atkreipiamas dėmesys, kad nuteistasis, pasikeitus jo finansinei padėčiai ir negalėdamas vykdyti įsipareigojimų pagal sudarytą lizingo sutartį, apie tai nepranešė bankui, vengė bendradarbiauti su banko atstovais, lizingo būdu įgyto automobilio negrąžino. Aplinkybę, kad automobilis yra perleistas užsienio šalies piliečiui, nuteistasis bankui pranešė tik po kelių mėnesių po jo perleidimo. Be to, nuteistasis nesikreipė į teisėsaugos institucijas dėl to, kad užsienio šalies pilietis, kaip nurodo nuteistasis, jį apgavo ir pasisavino automobilį, taip apsunkindamas šio automobilio suradimą. Taip pat nuteistasis nesiėmė jokių veiksmų šiam automobiliui surasti ir grąžinti. Tai, kad automobilis trečiajam asmeniui buvo perleistas, o ne laikinai perduotas, patvirtina ir liudytojų O. S. ir E. P. parodymai.

4.4. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius duomenis ir spręsdamas dėl nuteistajam pareikštų kaltinimų pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir BK 184 straipsnio 2 dalį, pateikė išsamias bei motyvuotas išvadas dėl nuteistojo veiksmų kvalifikavimo ir vertinimo. Pažymėtina, kad turto iššvaistymas kaip nusikalstama veika nėra siejamas su apgaule, priešingai nei sukčiavimas. Tai, kad nuteistasis buvo išteisintas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, nesudaro pagrindo teigti, kad jo padaryti veiksmai taip pat neatitiko ir BK 184 straipsnio 2 dalyje nustatytų nusikalstamos veikos požymių ir jis neturėjo tyčios iššvaistyti jam patikėto didelės vertės svetimo turto.

4.5. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymima, kad sudarant sutartis dėl materialinių vertybių tarp asmenų paprastai atsiranda civiliniai teisiniai santykiai, kurie gali pereiti į baudžiamuosius teisinius santykius tik esant tam tikroms papildomoms sąlygoms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTkxLzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-191/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-191/2012">2K-191/2012</a>, 2K-210/2012). Šios sąlygos yra susijusios su sudarytų civilinių sutarčių vykdymo objektyviu pasunkinimu, kai viena iš šalių sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas, neperspektyvus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-93/2013, 2K-285/2013). Todėl, be kitų aplinkybių, nustačius tyčios kryptingumą iššvaistyti turtą (pvz., sutarties sudarymo metu kaltininkas nesiruošė vykdyti jos sąlygų, buvo nusprendęs turtą pasisavinti arba jį perleisti tretiesiems asmenims, sąmoningai tapo nemokus, dėl to nebuvo į ką nukreipti išieškojimo ir kt.), sudaromos sąlygos spręsti apie baudžiamosios atsakomybės kilimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-451/2014).

4.6. Priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis ne tik nevykdė lizingo sutartyje nustatytų įsipareigojimų, nemokėjo lizingo įmokų, bet ir žinodamas, jog pagal lizingo sutarties sąlygas draudžiama perleisti teisę naudotis automobiliu be AB (duomenys neskelbtini) banko sutikimo, sąmoningais veiksmais svetimą, jam patikėtą turtą be lizingo davėjo žinios ir sutikimo neatlygintinai be jokių rašytinių dokumentų perleido tretiesiems asmenims, dėl to automobilis nebuvo grąžintas lizingo davėjui ir šiuo metu jo grąžinimas faktiškai tapo neįmanomas, ir lizingo davėjas dėl to patyrė turtinę žalą. Taigi, byloje esančių duomenų visuma leidžia teigti, kad nuteistojo veiksmai peržengė civilinių santykių ribas ir dėl to atsirado baudžiamieji teisiniai santykiai.

4.7. Atmestini kasatoriaus skundo argumentai, kad teismai tinkamai neįvertino byloje esančių įrodymų ir nepagrįstai jį pripažino kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Tai, kad nuteistasis nesutinka su byloje nustatytomis jam nepalankiomis aplinkybėmis ar banko specialisto paaiškinimais, nesudaro pagrindo teigti, kad byloje nebuvo galima vadovautis šio specialisto paaiškinimais ar kad jo turima kvalifikacija nebuvo pakankama. Be to, teisės aktai nenustato pareigos bylą nagrinėjančiam teismui kiekvienu atveju skirti ekspertizę.

4.8. Nepagrįsti kasatoriaus skundo argumentai dėl visiško civilinio ieškinio tenkinimo ir turtinės žalos dydžio. Pažymima, kad bylą nagrinėję teismai atsižvelgė į visas byloje esančias faktines aplinkybes, įvertino automobilio vertę, aplinkybes dėl jo eksploatavimo, sutartyje nurodytas sąlygas, civilinės ieškovės patirtas išlaidas bei nuostolius ir pagrįstai tenkino civilinės ieškovės ieškinį bei iš nuteistojo priteisė 16 430,52 Eur turtinės žalos atlyginimą. Be to, priešingai nei teigia nuteistasis, bylą nagrinėję teismai, tenkindami civilinės ieškovės ieškinį, atsižvelgė ir įvertino, kad automobilis bylos nagrinėjimo teisme metu buvo surastas, tačiau išsamiai bei motyvuotai įvertino ir jo grąžinimo galimybes iš Ukrainos Respublikos, kurioje šiuo metu vyksta kariniai veiksmai, bei tai, kad nuteistasis nuo sužinojimo momento apie tai, jog automobilis yra rastas užsienio valstybėje, nesiėmė jokių veiksmų jam pristatyti į Lietuvą, ir padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo metu grąžinti automobilį civilinei ieškovei nėra galimybės.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistojo N. G. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

6. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMjEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-221/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-221/2008">2K-P-221/2008</a>, 2K-P-9/2012, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC04OS8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-89/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-89/2014">2K-P-89/2014</a>, 2K-P-135-648/2016, 2K-P-58-697/2019, 2K-P-31-788/2021 ir kt.). Įrodymų pakankamumo ir patikimumo klausimais kasacinės instancijos teismas pasisako tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar renkant duomenis ir juos pripažįstant įrodymais nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, ar nustatant faktines veikos padarymo aplinkybes nebuvo ignoruoti svarbūs bylos duomenys, ar pagal nustatytas aplinkybes teisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Klausimas, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjc0LTc4OC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-274-788/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-274-788/2019">2K-274-788/2019</a>, 2K-173-495/2021 ir kt.). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00MDIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-402/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-402/2010">2K-7-402/2010</a>, 2K-329-976/2017, 2K-7-25-495/2020, 2K-141-697/2021, 2K-67-942/2022 ir kt.).

7. Iš nuteistojo N. G. kasacinio skundo turinio matyti, kad kasatorius, nesutikdamas su jo nuteisimu pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį, jame ginčija teismų nustatytas faktines bylos aplinkybes ir įrodymų vertinimą, pateikdamas jų savąjį vertinimą ir interpretaciją, t. y. teigia, jog teismai jo kaltės klausimą išsprendė nenustatę tikrųjų bylos aplinkybių, netinkamai įvertinę įrodymus (liudytojų E. P., O. S. parodymus, specialisto J. Š. paaiškinimus, elektroninio laiško turinį, duomenis apie jo nušalinimą nuo darbo bei negautą darbo užmokestį ir kitus įrodymus), padarė tik prielaidomis grįstą išvadą, jog jis tyčia siekė iššvaistyti didelės vertės svetimą turtą perleisdamas už atlygį jį trečiajam asmeniui bei suklastojo ir panaudojo tikrą dokumentą (t. y. banko sąskaitos išrašą). Kaip jau buvo minėta, kasacinės instancijos teismas nerenka naujų ir iš naujo bylos įrodymų bei jų pakankamumo ir patikimumo aspektais nevertina. Dėl to kasatoriaus teiginiai ir argumentai, susiję su nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių nustatymu ir įrodymų vertinimu, nagrinėjami tik tiek, kiek jie atitinka BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytus bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Dėl kasaciniame skunde nurodytų BPK pažeidimų

8. Kasaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis bei apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuria nuteistojo N. G. apeliacinis skundas buvo atmestas, yra nepagrįsti ir neteisėti, priimti padarius esminius BPK 20 straipsnio ir BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų nuostatų bei in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principo pažeidimus. Tačiau teisėjų kolegija su tokiais kasacinio skundo argumentais nesutinka.

9. Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Be to, pagal BPK 20 straipsnio nuostatas įrodymai gali būti tik teisėtais būdais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokius sprendimus, nei tikėjosi kasatorius, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai, o teismų sprendimai nepagrįsti ir neteisėti.

10. Iš bylos duomenų ir skundžiamų teismų sprendimų turinio matyti, kad, priešingai nei kasaciniame skunde nurodo kasatorius, tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas apkaltinamojo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą pagal nuteistojo skundo argumentus, visas bylos aplinkybes išnagrinėjo pakankamai išsamiai ir nešališkai, įvertino surinktus ir ištirtus įrodymus (paties nuteistojo N. G., civilinės ieškovės AB (duomenys neskelbtini) banko atstovo V. M., liudytojų V. G., O. S., E. P., E. A., parodymus; specialisto J. Š. paaiškinimus; 2017 m. gruodžio 11 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. DV-174-05686, pagal kurią AB (duomenys neskelbtini) bankas iš UAB (duomenys neskelbtini) nupirko klientui N. G. jo pasirinktą automobilį; 2017 m. gruodžio 11 d. lizingo sutartį Nr. DV-174-05686 bei 2017 m. gruodžio 13 d. turto perdavimo–priėmimo aktą, pagal kuriuos N. G. buvo perduotas valdyti ir naudoti bankui nuosavybės teise priklausantis turtas – 14 900 Eur vertės lengvasis automobilis; VĮ „Regitra“ registracijos liudijimą ir išrašus iš Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro, kurie patvirtina, kad automobilio savininkas – AB (duomenys neskelbtini) bankas, o valdytojas N. G.; AB (duomenys neskelbtini) banko 2018 m. vasario 12 d. raginimą Nr. 17940 ir 2018 m. balandžio 23 d. raštą Nr. 04/23, kuriais skolininkas N. G. raginamas sumokėti bankui įmokas pagal nustatytą mokėjimo grafiką ir įspėjamas dėl pasekmių; UAB „T.“ 2018 m. rugpjūčio 1 d. pažymą, pagal kurią nustatyta, kad N. G. automobilį pardavė; AB „S.“, bendrovės „L.“ Lietuvos skyriaus, AB S. banko pateiktus N. G. sąskaitų išrašus; Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2018 m. kovo 19 d. įsakymą, kuriuo N. G. nuo 2018 m. kovo 16 d. buvo nušalintas nuo pareigų, nemokant darbo užmokesčio; Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos pateiktą informaciją; Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Transporto priemonių valstybinių numerių ir konteinerių kodų atpažinimo sistemos įvykių ataskaitoje užfiksuotus duomenis bei VRIS naršyklės „LR sienos kirtimai“ duomenis apie užfiksuotus automobilio sienų kirtimus ir jį vairavusį asmenį; Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos E. A. pateiktus iš N. G. elektroninio pašto gautus duomenis, t. y. Ukrainos piliečio A. M. paso fotonuotrauką bei N. G. banko sąskaitos 2019 m. balandžio 10 d. išrašą; kitus rašytinius įrodymus), patikrino kiekvieno jų tikrumą, pakankamumą, jų tarpusavio ryšį bei įrodomąją reikšmę tiek atskirai, tiek atsižvelgdami į surinktų įrodymų visumą, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdami išskirtinės reikšmės, taip pat motyvuotai aptarė ir paneigė nuteistojo gynybos versijas, kad jis neturėjo tyčios iššvaistyti svetimą turtą (automobilį) perleisdamas jį trečiajam asmeniui, bei tai, kad po lizingo sutarties sudarymo buvo atlikęs dvi pagal mokėjimo grafiką nustatytas įmokas lizingo gavėjui, ir jų pagrindu nustatė faktines aplinkybes, pagrindžiančias nuteistojo N. G. kaltę. Be to, skundžiamuose sprendimuose įrodymai išdėstyti nuosekliai, atskleistas jų turinys ir įrodomoji reikšmė, nurodant argumentuotus motyvus, kodėl vienais įrodymais remiamasi, o kiti atmetami, teismų išvados logiškos, neprieštaringos, pagrįstos įrodymų palyginimu ir savo sprendimų argumentavimu (BPK 305 straipsnio 1 dalis). Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad teismai neištyrė visų byloje surinktų įrodymų ar juos vertino selektyviai ir dėl to padarė BPK 20 straipsnio pažeidimus.

11. Pažymėtina ir tai, kad tiek pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis, tiek apeliacinės instancijos teismo nutartis atitinka jų surašymui keliamus reikalavimus, nustatytus BPK 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktuose, BPK 332 straipsnio 3, 5 dalyse. Apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų, patikrino bylą tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, ir motyvuotai argumentavo, kodėl sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl nuteistojo N. G. kaltės, taip pat išsamiai pasisakė dėl kiekvieno įrodymo patikimumo bei jų visumos pakankamumo ir atsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus tiek dėl faktinių bylos aplinkybių šioje byloje nustatymo teisingumo ir veikų kvalifikavimo tinkamumo, tiek dėl civilinio ieškinio klausimo išsprendimo. Akivaizdu ir tai, kad šioje byloje nebuvo pagrindo vadovautis in dubio pro reo principu, nes baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai turi būti aiškinamos tik tos abejonės, kurių nepavyksta pašalinti bylos nagrinėjimo rungtyniškame procese metu, naudojantis BPK nustatytomis duomenų rinkimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo priemonėmis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTA5LTYyOC8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-109-628/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-109-628/2022">2K-109-628/2022</a>).

12. Priešingai nei teigiama kasatoriaus skunde, tai, kad apeliacinės instancijos teismas nepaskyrė ekspertizės, kad būtų nustatyta, ar ikiteisminio tyrimo tyrėjai 2019 m. balandžio 10 d. išsiųstas AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos išrašas yra suklastotas, nereiškia, jog teismas tinkamai neatliko įrodymų tyrimo ir nepašalino byloje esančių neaiškumų.

13. Aiškinant BPK 324 straipsnio 6 dalį teismų praktikoje yra nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas, pagal gautą apeliacinį skundą tikrindamas apeliacine tvarka apskųsto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, turi teisę, o ne pareigą atlikti įrodymų tyrimą. Sprendimą dėl būtinybės atlikti įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teismas turi priimti įvertinęs pirmosios instancijos teismo įrodymų tyrimo kokybę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNS01MDcvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-5-507/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-5-507/2017">2K-5-507/2017</a>, 2K-232-942/2020, 2K-18-976/2021 ir kt.). Be to, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad išsamus visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC04OS8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-89/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-89/2014">2K-P-89/2014</a>, 2K-247-788/2017, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDMtNjk3LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-43-697/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-43-697/2018">2K-43-697/2018</a> ir kt.), be kita ko, ir atliekami visi įmanomi tyrimai. Teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas, t. y. turi vykti tol, kol nustatomos visos bylai teisingai išspręsti reikšmingos (o ne visos įmanomos) aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDMtNjk3LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-43-697/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-43-697/2018">2K-43-697/2018</a> ir kt.). Todėl prašymo atlikti įrodymų tyrimą atmetimas pats savaime nereiškia, kad priimdamas tokį sprendimą teismas pažeidžia reikalavimą išsamiai ir nešališkai išnagrinėti visas bylos aplinkybes. Vertindamas ir spręsdamas tokius prašymus, teismas vadovaujasi svarbiausiu kriterijumi – ar pateiktas prašymas turi reikšmės bylos aplinkybėms išsamiai ir nešališkai ištirti. Iš bylos duomenų matyti, kad apeliacinės instancijos teismas, 2022 m. sausio 20 d. teisiamajame posėdyje įvertinęs, jog nagrinėjamoje byloje pakanka duomenų inkriminuotos veikos pagal BK 300 straipsnio 1 dalį teisiniam vertinimui (t. y. pirmosios instancijos teisme išsamius paaiškinimus davė specialistas J. Š., buvo apklausta liudytoja E. A. bei pats nuteistasis N. G., taip pat ištirti ir įvertinti kiti rašytiniai įrodymai), protokoline nutartimi atmetė nuteistojo gynėjo pareikštą prašymą atlikti įrodymų tyrimą paskiriant ekspertizę. Todėl vien kasatoriaus nesutikimas su apeliacinės instancijos teismo sprendimu dėl įrodymų tyrimo apimties savaime nereiškia, kad buvo neišsamiai ištirtos visos bylai reikšmingos aplinkybės ir taip pažeistas baudžiamojo proceso įstatymas.

14. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad teismai, vertindami įrodymus ir nustatę, jog N. G. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį, nepadarė esminių BPK pažeidimų, nurodytų kasaciniame skunde.

Dėl BK 184 straipsnio 2 dalies ir BK 300 straipsnio 1 dalies taikymo

15. Kasatorius skunde tvirtina, kad teismai, inkriminuodami jam veiką pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, nenustatė, jog jis tyčia siekė iššvaistyti jam patikėtą didelės vertės svetimą turtą. Kasatoriaus nuomone, teismai nepagrįstai tarp jo (nuteistojo) ir AB (duomenys neskelbtini) banko susiklosčiusius civilinius santykius vertino kaip baudžiamuosius. Tačiau šie kasatoriaus skundo teiginiai ir juos pagrindžiantys kasaciniame skunde nurodyti argumentai yra nepagrįsti ir atmestini.

16. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 184 straipsnio 2 dalį kyla asmeniui, kuris iššvaistė jam patikėtą ar savo žinioje esantį didelės vertės svetimą turtą (turtinę teisę). Kasacinės instancijos teismo praktikoje turto iššvaistymas – tai kaltininkui patikėto ar jo žinioje esančio svetimo turto (turtinės teisės) neteisėtas, neatlygintinas perleidimas padarant žalos turto (turtinės teisės) savininkui arba teisėtam valdytojui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC04OS8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-89/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-89/2014">2K-P-89/2014</a>, 2K-369-303/2017, 2K-7-648/2019, 2K-149-303/2019, 2K-254-895/2020, 2K-64-1073/2022 ir kt.). Patikėtas turtas ar turtinė teisė – tai einamų pareigų, specialių pavedimų, sutarčių ar kitu teisiniu pagrindu kaltininko valdomas svetimas turtas ar turtinė teisė, į kuriuos kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus. Turto iššvaistymas objektyviai pasireiškia kaltininkui patikėto ar jo žinioje esančio svetimo turto ar turtinės teisės neteisėtu, neatlygintinu perleidimu padarant žalos turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui. Patikėtas ar kaltininko žinioje esantis svetimas turtas ar turtinė teisė neteisėtai perleidžiami, jeigu tai atliekant nebuvo laikomasi nustatytos turto ar turtinės teisės patikėjimo ar disponavimo tvarkos, buvo pažeistos esminės turto ar turtinės teisės patikėjimo ar buvimo žinioje sąlygos, turto ar turtinės teisės savininko ar teisėto valdytojo interesai ir taip jam padaryta žala. Kasacinės instancijos teismo praktikoje tyčinė kaltė iššvaistant turtą konstatuojama, jeigu neteisėtas ir neatlygintinas turto perleidimas tretiesiems asmenims bei žalos turto savininkui sukėlimas buvo padaryti tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Turto iššvaistymas laikomas padarytu tiesiogine tyčia, jeigu kaltininkas supranta, kad neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia jam patikėtą ar savo žinioje esantį svetimą turtą tretiesiems asmenims, numato, jog savininkas ar teisėtas turto valdytojas šio turto neteks, ir to nori, o esant netiesioginei tyčiai – suvokia daromos veikos pavojingą pobūdį, numato, kad dėl jos gali kilti turtinė žala, ir nors jos atsiradimo nenori, tačiau sąmoningai leidžia jai kilti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzI1LTg5NS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-325-895/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-325-895/2018">2K-325-895/2018</a>, 2K-340-693/2018, 2K-7-648/2019, 2K-113-697/2022 ir kt.).

17. Teismai, skundžiamuose sprendimuose ištyrę ir įvertinę surinktus įrodymus nagrinėjamoje byloje, nustatė šias reikšmingas aplinkybes: N. G., neturėdamas nei AB (duomenys neskelbtini) banko raštiško sutikimo, nei kitokio teisėto pagrindo, 2018 m. kovo mėn. perleido lizingo būdu jam patikėtą automobilį „BMW 528i“ nenustatytam Ukrainos Respublikos piliečiui, kuris šį automobilį išgabeno iš Lietuvos Respublikos teritorijos, taip iššvaistė jam patikėtą svetimą didelės vertės – 14 900 Eur turtą (automobilį), priklausantį AB (duomenys neskelbtini) bankui. Pažymėtina, kad šios teismų aplinkybės nustatytos remiantis surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, patikrinus kiekvieno jų tikrumą, pakankamumą, taip pat atskleidžiant jų turinį ir įrodomąją reikšmę, nurodant motyvus, kurie iš jų yra patikimi ir pagrindžia vieni kitus, o kurie atmestini.

18. Kasacinės instancijos teismo vertinimu, teismai teisingai nustatė visus būtinuosius iššvaistymo veikos požymius pripažindami, kad nuteistasis N. G. veikė tiesiogine tyčia, nes, žinodamas tiek 2017 m. gruodžio 11 d. lizingo sutartimi ir prie jos esančiu įmokų mokėjimo grafiku, tiek pirkimo–pardavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus (t. y. kad draudžiama perduoti teises ir pareigas tretiesiems asmenims į šį automobilį, prieš tai negavus banko raštiško sutikimo; taip pat ir tai, kad turi mokėti kiekvieną mėnesį pagal mokėjimo grafiką nustatytas įmokas bankui ir kt.) ir jų sąmoningai nesilaikydamas (t. y., neturėdamas nei AB (duomenys neskelbtini) banko raštiško sutikimo, nei kitokio teisėto pagrindo, po trijų mėnesių nuo lizingo sutarties sudarymo perleido jam patikėtą automobilį „BMW 528i“ taip pat neatliko mokėjimų; nereagavo į banko raginimus mokėti susidariusią skolą ir į įspėjimus apie galimą sutarties nutraukimą bei pareigą grąžinti automobilį; o bankui nutraukus lizingo sutartį ir pareikalavus grąžinti automobilį, nei automobilį grąžino, nei už jį sumokėjo), suvokė, kad jam patikėtą didelės vertės svetimą turtą neteisėtai perleidžia trečiajam asmeniui, numatė, kad dėl tokių jo neteisėtų veiksmų teisėtas turto turėtojas (savininkas) AB (duomenys neskelbtini) bankas jo neteks ir patirs didelę turtinę žalą, ir norėjo taip veikti. Taigi, priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, nuteistajam N. G. ši nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 184 straipsnio 2 dalį kaip jam patikėto didelės vertės svetimo turto (automobilio) iššvaistymas.

19. Nepagrįsti ir atmestini kasatoriaus skundo argumentai, kad teismai tarp jo (nuteistojo) ir AB (duomenys neskelbtini) banko susiklosčiusius civilinius santykius neteisingai vertino kaip baudžiamuosius. Pažymėtina, kad, priešingai nei nurodo kasatorius, iš skundžiamų teismų sprendimų turinio matyti, jog teismai argumentuotai ir pagrįstai nurodė, kad būtent dėl N. G. tyčinių veiksmų buvo iš esmės apsunkintos banko galimybės apginti savo pažeistas turtines teises civilinės teisės priemonėmis, todėl efektyvus AB (duomenys neskelbtini) banko teisių gynimas tapo galimas tik baudžiamojo proceso tvarka. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija kitaip vertinti šias nustatytas aplinkybes ir daryti priešingas išvadas neturi jokio teisinio pagrindo.

20. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Šios veikos pavojingos tuo, kad toks dokumentas gali įtvirtinti teisinėje apyvartoje tikrovės neatitinkančią informaciją, lemti neteisingų sprendimų priėmimą, suinteresuotų asmenų teisių pažeidimą ir pan. Svarbiausias dokumento formai keliamas reikalavimas yra jo tinkamumas įrodyti, patvirtinti juridinę reikšmę turinčius faktus. Tikro dokumento suklastojimas yra tada, kai kaltininkas, objektyviai turėdamas teisę savo vardu surašyti, atspausdinti ar kitaip pagaminti tam tikrus dokumentus, neteisėtai savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina tokį dokumentą, jame įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją, arba kito asmens į dokumentą įtrauktus objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtina parašu, antspaudu arba kitokiu būdu, siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-244/2009, 2K-7-35/2011, 2K-56-696/2018, 2K-4-689/2019, 2K-104-1073/2020 ir kt.). Žinomai suklastoto tikro dokumento panaudojimas – tai tokio dokumento pateikimas įmonei, įstaigai, organizacijai, pareigūnui ar kitam asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-775/2007, 2K-328/2014, 2K-32-696/2015, 2K-385-942/2017, 2K-117-697/2017, 2K-104-1073/2020 ir kt.).

21. Teismai, skundžiamuose sprendimuose ištyrę ir įvertinę surinktus įrodymus nagrinėjamoje byloje, nustatė šias aplinkybes: N. G. suklastojo savo AB S. banko sąskaitos išrašą, t. y. savo banko sąskaitos išraše įrašė žinomai neteisingą informaciją apie tai, kad atliko du 271,87 Eur dydžio pavedimus AB (duomenys neskelbtini) bankui, ir šį žinomai suklastotą dokumentą (sąskaitos išrašą kaip jo įmokų bankui patvirtinimą) panaudojo, t. y. jį elektroniniu paštu išsiuntė ikiteisminio tyrimo tyrėjai E. A.

22. Pažymėtina, kad nuteistojo N. G. kaltė pagal BK 300 straipsnio 1 dalį buvo įrodyta remiantis ne tik specialisto J. Š. išsamiais paaiškinimais, bet ir AB (duomenys neskelbtini) banko ir AB (duomenys neskelbtini) banko pateiktais duomenimis apie tai, jog N. G. tokios įmokos AB (duomenys neskelbtini) bankui niekada neatliko iš savo AB S. banke turimos asmeninės sąskaitos, taip pat iš dalies paties N. G. parodymais, duotais teisiamajame posėdyje, liudytojos E. A. parodymais, elektroniniu paštu atsiųsto ikiteisminio tyrimo tyrėjai sąskaitos išrašu, kurio duomenys akivaizdžiai neatitiko AB SEB banko pateiktų tos pačios sąskaitos išrašuose užfiksuotų duomenų. Taigi, pripažįstant N. G. kaltu dėl jam inkriminuoto kaltinimo, buvo atskleisti visi būtinieji BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyti nusikalstamos veikos požymiai, išsamiai aprašytas nusikalstamos veikos mechanizmas, o išvados pagrįstos ištirtais ir įvertintais įrodymais. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigia kasatorius, jo kaltė pagal BK 300 straipsnio 1 dalį įrodyta tinkamai, nenustatyta nei įrodymų vertinimo, nei teisės taikymo klaidų.

Dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su civiliniu ieškiniu

23. Kasaciniame skunde taip pat nesutinkama su civilinio ieškinio dydžio priteisimu, siejant šį klausimą su tuo, kad automobilis „BMW 528i“ yra surastas Ukrainos Respublikoje.

24. Visų pirma atkreiptinas dėmesys, kad vien turtinės žalos dydis yra faktinių aplinkybių sritis, kurioje savo kompetenciją įgyvendina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Kasacinės instancijos teismas gali nagrinėti šį klausimą tik teisės taikymo aspektu, t. y. patikrindamas, ar teismai, priteisdami turtinės žalos atlyginimą ir nustatydami jos dydį, tinkamai laikėsi civilinės teisės nuostatų, ar nebuvo pažeistos BPK normos, reguliuojančios civilinio ieškinio nagrinėjimą ir išsprendimą baudžiamojoje byloje (BPK 376 straipsnio 1 dalis).

25. Pažymėtina, kad lizingo sutarties esmė – lizingo davėjo lizingo gavėjui teikiamas finansavimas, kurio forma yra ne piniginė, bet suteikta galimybė lizingo gavėjui valdyti ir naudotis jam reikalingu daiktu, specialiai tam įsigytu lizingo davėjo, mokant už tai lizingo davėjui periodines įmokas, kurių dydis priklauso nuo konkrečios sutarties sąlygų, bet kurios visais atvejais skirtos lizingo davėjo praradimams įsigyjant daiktą kompensuoti (įvertinamos sutarties administravimo išlaidos, daikto amortizacija jo naudojimo procese ir kt.) ir atlyginti jam už suteiktas finansavimo paslaugas (mokant palūkanas). Kai lizingo davėjas pasirenka nutraukti sutartį, jis turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.281 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančią žalos atlyginimo būdą ir dydį deliktinės atsakomybės atveju, nustatyta, kad priteisdamas žalos atlyginimą teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, įpareigoja atsakingą asmenį atlyginti ją natūra (pateikti tos pat rūšies ir kokybės daiktą, pataisyti sužalotą daiktą ir pan.) arba visiškai atlyginti padarytus nuostolius. Tuo atveju, jeigu teismo sprendimas atlyginti žalą natūra neįvykdomas, tai kreditorius turi teisę reikalauti atlyginti žalą pinigais (CK 6.281 straipsnio 2 dalis).

26. Nagrinėjamoje byloje teismai, nustatę, kad natūra atlyginti civilinei ieškovei AB (duomenys neskelbtini) bankui padarytą žalą nėra galimybės dėl Ukrainos Respublikoje vykstančio karo, tenkino civilinės ieškovės civilinį ieškinį ir iš civilinio atsakovo N. G. priteisė atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą žalą pinigais, t. y. atlyginti visą neišpirktą automobilio vertę bei dėl to negautas mokėjimo palūkanas ir delspinigius. Pažymėtina ir tai, kad byloje buvo pateikti duomenys, patvirtinantys šio civilinio ieškinio dydį ir pagrįstumą. Be to, apeliacinės instancijos teismas analogiškus kaip kasaciniame skunde nuteistojo N. G. skundo argumentus, susijusius su turtinės žalos atlyginimo pobūdžiu, jo dydžio nustatymu, pagrįstumu ir realumu, išnagrinėjo ir skundžiamos nutarties 47–51 punktuose dėl šių argumentų išdėstė motyvuotas išvadas.

27. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, vertindami bylos įrodymus, nepadarė esminių BPK pažeidimų ir pagal byloje nustatytas aplinkybes baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai. Kasaciniame skunde nurodytais pagrindais keisti ar naikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priimtus sprendimus nėra teisinio pagrindo (BPK 369 straipsnis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo N. G. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Sigita Jokimaitė

Alvydas Pikelis

Albinas Antanaitis