T. G. pagal BK 145 str. 2 d., 140 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-226-387/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30957-2020-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

5.4.2; 2.8.9.4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. lapkričio 19 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Aleno Piesliako ir Algimanto Valantino (pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorei Jolitai Urbelienei,

nukentėjusiosios D. G. atstovui advokatui Sauliui Ženteliui,

nuteistajam T. G. (T. G.) ir jo gynėjui advokatui Česlovui Bakasėnui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. G. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu

T. G. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 straipsnio 2 dalį išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Paliktas galioti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokuroro 2020 m. rugsėjo 29 d. nutarimas, kuriuo, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, T. G. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už inkriminuotą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir ikiteisminis tyrimas nutrauktas.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu

T. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme vieneriems metams, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo bausme vieneriems metams, įpareigojant dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje, nesilankyti D. G. gyvenamojoje vietoje ir su ja nebendrauti, išskyrus klausimus, susijusius su nepilnamečio vaiko auginimu, per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir T. G. paskirta subendrinta vienerių metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6, 7, 9 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant T. G. bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, nesilankyti D. G. gyvenamojoje vietoje ir su ja nebendrauti, išskyrus klausimus, susijusius su nepilnamečio vaiko auginimu, per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Iš nuteistojo T. G. priteistas nukentėjusiajai D. G. 2200 Eur ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi nukentėjusiosios atstovo advokato, prašiusio nuteistojo kasacinį skundą atmesti, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, prokurorės, prašiusios nuteistojo kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu T. G. pagal BK 145 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad jis 2020 m. lapkričio mėn. pradžioje, išsikrausčius nukentėjusiajai D. G. iš jų bendrų namų, sistemingai baugino nukentėjusiąją tiek savo veiksmais, tiek naudodamas psichinę prievartą (t. y. ėjo į jos darbovietę, gaudė degalinėje, įsiveržė į namus, automobilyje įrengė sekimo įrangą, skambino telefonu ir grasino fiziškai susidoroti, siuntė grasinamojo pobūdžio SMS žinutes, terorizavo grasindamas sunaikinti turtą – odontologijos kabinetą), dėl to sukėlė nukentėjusiajai stresą, baimę, nerimą ir suteikė pakankamą pagrindą manyti, kad jo grasinimai padaryti pavojingą veiką gyvybei, sveikatai ir turtui gali būti įvykdyti.

2. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu T. G. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad jis, konflikto metu smurtaudamas prieš savo šeimos narį – buvusią sutuoktinę D. G., nežymiai ją sužalojo. Nusikalstama veika padaryta šiomis aplinkybėmis: T. G. 2020 m. rugpjūčio 3 d. apie 22 val. jo tėvams priklausančiame gyvenamajame name, kuriame jis kartu gyveno su savo buvusia sutuoktine D. G. ir mažamečiu vaiku D. G., tyčia, panaudodamas smurtą artimoje aplinkoje, kilusio žodinio konflikto metu išspyrė vaiko kambario duris, už kurių buvo D. G. su jų mažamečiu vaiku, sugriebė D. G. už kairiojo žasto ir jėga išvedė iš kambario į svetainę, ten apsistumdė ir parkrito ant žemės, o toliau tęsdamas savo veiką, paėmė nukentėjusiajai už galvos ir vieną kartą trenkė į grindis bei sudavė ne mažiau kaip septynis smūgius rankomis į įvairias kūno vietas, taip padarė nukentėjusiajai poodinių kraujosruvų kaktoje, krūtinėje, kairiame žaste, dešinėje šlaunyje ir poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu dešiniame petyje.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

3. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs T. G. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, neišsamiai ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai neįvertino byloje surinktų įrodymų visumos, jų tarpusavio sąsajų, nepagrįstai suteikė prioritetą T. G. parodymams, o kitus įrodymus (nukentėjusiosios D. G., liudytojų parodymus, SMS žinučių ir garso įrašo turinį bei kitus rašytinius duomenis) vertino selektyviai ir atsietai vieną nuo kito, taip pat neatsižvelgė į kasacinės instancijos teismo praktiką, dėl to padarė neteisingas ir įrodymais nepagrįstas išvadas dėl T. G. išteisinimo pagal BK 145 straipsnio 2 dalį.

4. Nagrinėjamoje byloje surinkti ir įvertinti įrodymai bei nustatytos aplinkybės patvirtina, kad T. G. sistemingai baugino D. G., taip pat ją terorizavo grasindamas, dėl to nukentėjusioji patyrė psichologinę prievartą, todėl jam kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 145 straipsnio 2 dalį.

5. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs, kad T. G. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje, nepraėjus vieneriems metams nuo ankstesnės veikos, inkriminuotos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, dėl kurios padarymo jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, panaikino Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokuroro 2020 m. rugsėjo 29 d. nutarimą ir sprendė dėl T. G. baudžiamosios atsakomybės už 2020 m. rugpjūčio 3 d. padarytą nusikalstamą veiką.

6. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad byloje surinkti ir įvertinti įrodymai patvirtina, jog T. G., 2020 m. rugpjūčio 3 d. vykusio konflikto metu smurtaudamas prieš savo šeimos narį – buvusią sutuoktinę D. G., nežymiai ją sužalojo, dėl to jam kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

III. Kasacinio skundo argumentai

7. Kasaciniu skundu nuteistasis T. G. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo pagal BK 145 straipsnio 2 dalį ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nuosprendį. Kasatorius skunde nurodo:

7.1. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai nenustatė inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal BK 145 straipsnio 2 dalį požymių, patvirtinančių šios veikos pavojingumą ir realumą, neatsižvelgė į kasacinės instancijos teismo praktiką, dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies pažeidimus, šie pažeidimai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

7.2. Apeliacinės instancijos teismas, skundžiamame sprendime pripažindamas jį (kasatorių) kaltu pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, rėmėsi tik selektyviais ir atsietais vienas nuo kito įrodymais, nevertino bylai reikšmingų aplinkybių (t. y. vykusio konflikto tarp nukentėjusiosios ir nuteistojo esmės), suabsoliutino nukentėjusiosios D. G. nenuoseklius ir prieštaringus parodymus, o paties nuteistojo parodymų nevertino ir juos ignoravo. Kasatoriaus nuomone, nukentėjusioji, tik siekdama įgyti didesnę bendros nuosavybės turto dalį ir apriboti jo bendravimą su mažamečiu vaiku, inicijavo ikiteisminį tyrimą dėl neva jo (nuteistojo) agresyvaus elgesio.

7.3. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių objektyvių ir patvirtinančių duomenų, kad T. G. grasino nukentėjusiajai, terorizavo dėl turto ar kad ją persekiojo darbe, gyvenamojoje vietoje, degalinėje ir taip jai sukėlė baimę, nerimą, stresą bei nesaugumo jausmą. Šių aplinkybių nepatvirtina nei liudytojos V. Č. parodymai, nei 2020 m. lapkričio 27 d. telefoninis pokalbis ar SMS žinutės. Be to, apeliacinės instancijos teisme papildomai apklausta nukentėjusioji D. G. negalėjo tiksliai paaiškinti apie grasinimo ir bauginimo atvejus, t. y. įvardyti tikslų jų skaičių ir laiką, šių grasinimų konkretų turinį, esmę ir realumą. Kasatoriaus nuomone, inkriminuojant veiką pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, šios aplinkybės yra esminės, dėl to skundžiamame sprendime jo kaltė turėjo būti nustatyta pagrįstais duomenimis, o ne spėjimais (prielaidomis) ar nenuosekliais nukentėjusiosios parodymais.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

8. Nuteistojo T. G. kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl BK 145 straipsnio 2 dalies taikymo

9. Kasaciniame skunde, nepritariant apeliacinės instancijos teismo išvadoms dėl sistemingo bauginimo panaudojant psichinę prievartą (BK 145 straipsnio 2 dalis), prašoma panaikinti šio teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas, inkriminuodamas jo veiksmus pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, tinkamai nenustatė šios veikos pavojingumo ir realumo.

10. BK 11 straipsnio 1 dalis nurodo, kad nusikaltimas yra pavojinga ir šiame kodekse uždrausta veika (veikimas ar neveikimas), už kurią nustatyta laisvės atėmimo bausmė. Ši BK nuostata reiškia, kad nusikalstama veika turi formaliai atitikti ne tik nusikalstamos veikos sudėtį, įtvirtintą BK straipsnyje, bet ir pavojingumo reikalavimą. Nenustačius veikos pavojingumo, baudžiamoji atsakomybė neturi būti taikoma. Veikos pavojingumas – tai veikos savybė padaryti žalą visuomeniniams žmonių santykiams, fiziniams ar juridiniams asmenims. Kartu tai ir kriterijus, pagal kurį įstatymų leidėjas diferencijuoja deliktus į nusikaltimus, administracinius ir drausminius nusižengimus bei civilinius teisinius santykius. Negali būti nusikaltimu visuomenei pavojinga veika, jeigu ji nenustatyta baudžiamajame įstatyme. Lygiai taip pat negali būti laikoma nusikaltimu veika, formaliai atitinkanti Baudžiamojo kodekso straipsnį, bet neturinti visuomenei pavojingo pobūdžio.

11. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nagrinėjant baudžiamąsias bylas dėl nusikalstamų veikų, kurių sudėtys formaliosios, pasisakyta, kad nusikaltimo pavojingumas yra vienas iš kriterijų, lemiančių baudžiamosios atsakomybės taikymą. Nusikaltimo pavojingumą nulemia du kriterijai – pavojingumo pobūdis ir pavojingumo laipsnis. Pavojingumo pobūdis paprastai priklauso nuo nusikaltimo objekto, t. y. nuo saugomų teisinių gėrių, į kuriuos kėsinamasi, vertingumo. Pavojingumo pobūdžiui turi įtakos ir padaryta žala, nes ji tiesiogiai yra susijusi su nusikaltimo objektu. Nustatant padarytos veikos pavojingumo laipsnį, esminę reikšmę irgi turi padarytos žalos dydis, taip pat ir kiti veiksniai – veikos padarymo būdas, kaltė, veikos motyvai, tikslai. Vadinasi, padarinių nustatymas ir įvertinimas yra būtini konstatuojant visos nusikalstamos veikos pavojingumo – kiekvienos veikos materialiojo požymio buvimą. Padarinių kaip būtino požymio neįtvirtinimas nusikalstamos veikos sudėtyje nereiškia, kad BK aprašytos veikos, kurių sudėtys yra formaliosios, nesukelia pavojingų padarinių ir kad jų apskritai nereikia tirti byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODYvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-86/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-86/2006">2K-86/2006</a>, 2K-271-648/2015, 2K-86-648/2016 ir kt.). Taigi, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės taikymą už nusikalstamos veikos, nustatytos BK 145 straipsnio 2 dalyje, padarymą, taip pat svarbu nustatyti, kiek pavojinga veika, dėl kurios padarymo kaltininkas traukiamas atsakomybėn.

12. Pagal BK 145 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas terorizavo žmogų, grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką, arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą.

13. BK 145 straipsnio 2 dalyje įvardytos dviejų rūšių veikos: 1) žmogaus terorizavimas, grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką; 2) sistemingas žmogaus bauginimas, naudojant psichinę prievartą. Šioje byloje aktuali antroji veikos rūšis – sistemingas žmogaus bauginimas, naudojant psichinę prievartą. Bauginimas gali reikštis grasinimais nužudyti ar sutrikdyti sveikatą, sunaikinti ar sugadinti turtą; tai tokie veiksmai, kurie sukelia kitam žmogui baimę, nerimą, įtampą, nesaugumo jausmą. Bauginimu gali būti pripažįstami įvairaus pobūdžio veiksmai, kaip antai: įžeidinėjimai, grasinimai; kai kurie chuliganiški veiksmai, kaip antai: gąsdinantys telefono skambučiai, triukšmo kėlimas, siekiant sukelti baimę, nerimą ir pan. Be to, baudžiamajai atsakomybei pagal minimą požymį būtinas bauginančių veiksmų sistemingumas. Objektyviai sistemingumas reikalauja bent trijų bauginamojo pobūdžio veiksmų, padarytų per tam tikrą, nelabai ilgą laiko tarpą ir rodančių kaltininko elgesio kryptingumą. Negali būti vertinami kaip sistemingi keli per tam tikrą laiko tarpą padaryti veiksmai, kurių nesieja bendras sumanymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzAwLzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-300/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-300/2013">2K-300/2013</a>, 2K-423-303/2016, 2K-205-942/2022, 2K-207-594/2024 ir kt.).

14. Pažymėtina, kad sistemingas bauginimas visuomet būna nukreiptas į konkretų asmenį, siekiant jam sukelti psichologinį diskomfortą. Veiksnių, kuriuos nukentėjusysis sieja su neigiamu psichologiniu poveikiu, visuma yra individualaus pobūdžio, todėl, vertinant bauginimo (grasinimo) realumą, labai svarbu atsižvelgti į tai, kaip jį suprato nukentėjusysis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjk5LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-299/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-299/2013">2K-299/2013</a>, 2K-278-489/2022), tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusio asmens suvokimas nėra vienintelis bauginimo (grasinimo) fakto, turinio ir realumo nustatymo kriterijus. Nukentėjusiojo manymas turi būti pagrįstas ir objektyviais duomenimis, iš kurių galima spręsti, jog šis asmuo iš tikrųjų buvo bauginamas. Nors grasinimo (bauginimo) realumui konstatuoti nėra būtina, kad grasinantysis (bauginantysis) realiai ketintų įgyvendinti grasinimą, tačiau visada reikia įsitikinti, kad nukentėjusysis pagal grasinimo (bauginimo) išraišką ir kitas aplinkybes turėjo objektyvų pagrindą bijoti dėl savo gyvybės ar sveikatos, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjM4LTY5OS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-238-699/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-238-699/2016">2K-238-699/2016</a>, 2K-172-788/2017, 2K-269-303/2020 ir kt.).

15. Be kita ko, nagrinėjamu atveju svarbu atkreipti dėmesį, kad BK 145 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta tik laisvės atėmimo iki ketverių metų bausmė. Nors už apysunkius nusikaltimus įstatymų leidėjas paprastai nustato kelių rūšių bausmes, už šį nusikaltimą nustatyta vienintelė laisvės atėmimo bausmė. Taigi įstatymų leidėjas žmogaus terorizavimą ar sistemingą bauginimą laiko pakankamai pavojingu nusikaltimu, keliančiu realų pavojų žmogaus gyvybei ar sveikatai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjk5LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-299/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-299/2013">2K-299/2013</a>). Todėl, pripažįstant tam tikrą elgesį psichine prievarta, o jos daugkartinį panaudojimą – sistemingu bauginimu, vertintinas tokių veiksmų pavojingumas ir grasinimų realumas. Toks aiškinimas, be kita ko, kildinamas iš konstitucinėje jurisprudencijoje suformuluotų reikalavimų, kad nusikalstamomis veikomis įstatyme gali būti pripažintos tik tokios veikos, kurios iš tikrųjų yra pavojingos ir kuriomis iš tikrųjų yra daroma žala asmens, visuomenės, valstybės interesams arba dėl šių veikų kyla grėsmė, kad tokia žala bus padaryta (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai); siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms, ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Šių nuostatų taikymas, atskleidžiant BK 145 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusikaltimo požymius, leidžia išvengti tarp asmenų kilusių bet kokių konfliktų kriminalizavimo. Todėl neatitiktų baudžiamojo įstatymo paskirties praktika, jei šios kategorijos bylose nebūtų analizuojamas pakankamas padarytų veikų pavojingumas, ar išsakyti grasinimai (bauginimai) yra realūs, taip pat neįvertinus kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzAwLzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-300/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-300/2013">2K-300/2013</a>, 2K-423-303/2016, 2K-172-495/2023, 2K-207-594/2024).

16. Apeliacinės instancijos teismas, skundžiamame nuosprendyje nustatydamas, kad T. G. veika pasireiškė sisteminga psichine prievarta, panaikino pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir pripažino jį kaltu pagal BK 145 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2020 m. lapkričio mėn. pradžioje, dėl atsiradusių tarpusavio nesutarimų ir konfliktinių santykių išsikrausčius buvusiai sutuoktinei – nukentėjusiajai D. G. su jų mažamečiu vaiku iš bendrų namų, T. G. ne mažiau nei tris kartus ėjo į nukentėjusiosios darbovietę, ją gaudė degalinėje, automobilyje įrengė sekimo įrangą, 2020 m. lapkričio 27 d. įsiveržė į jos namus, taip pat 2020 m. lapkričio 27 d. skambino telefonu ir grasino fiziškai susidoroti, sakydamas: „Aš tave sunaikinsiu visiškai, jeigu tu nesugrįši namo“, taip pat terorizavo grasindamas sunaikinti jos turtą – odontologijos kabinetą, sakydamas: „Aš sunaikinsiu viską, viską, ką mes sukūrėme“, siuntė grasinamojo pobūdžio SMS žinutes: „Nori, gali atimti man tėvystės teises, man vis tiek, ateis laikas aš jums viską priminsiu“, „Puikaus poilsio, nekantraudamas laukiu sugrįžimo“, „Viešbutį užsakei“, „Tiesa, ačiū tau, kad laiku išsinešdinai“, „Ah, kaip tu prisiklijavai prie šios vietos. Kaip vyksta susirašinėjimas? Ir kaip silpnaprotis gyvena ištaškęs šeimą? Kas atsakys už D. vaikystę?“, „T., tai jėga. Kaip mergauti?“, „Akuku. Kaip T.?“, „Mokėk, mokėk advokatams“, „Nuotrauką, kurioje pavaizduota špyga“, „Kuo ten mėgaujiesi šeimą išardžiusi, keistabūde“, „Kalė“, „Vibratorių nusipirkai, ar morka varai?“, „Tu rytoj atvažiuosi pietų ar ne? Išgirdau tave. Lauk dovanėlių po eglute“, „Rytoj per pietus atvažiuosi? Pasistenk, jei neatvažiuosi aš atvažiuosiu į kabinetą“, „Pirmadienį? Ne, aš pasakiau pirmadienį kitaip atsikeršysiu. Pirmadienį per pietus kad būtum čia. Tu mane supratai, mergina? Jei negrįši iki Naujųjų metų aš uždarysiu kabinetą, prisiekiu“, „O jei išsipisinėsi, atsistosiu prie kabineto ir visiems sakysiu, kad tau stogas nučiuožė“, „Jeigu neatvažiuosi keršysiu“, „Rytoj atvažiuosi, ar man šiandien atvažiuoti? Verčiau atvažiuoki. Ko neatsakai?“, „Tau yra mėnuo, jeigu atgal neatvažiuosi, keisk pavardę“, „Aš ramus, nebijok manęs“, „Labas, nekankink daugiau nieko, ypatingai D., sugrįžk namo, aš daugiau nešauksiu“. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, tokius T. G. veiksmus ir išsakytas frazes įvertino kaip nukentėjusiajai daromą sistemingą bauginimą, panaudojant psichinę prievartą, kuris jai sukėlė stresą, nerimą, baimę ir nesaugumo jausmą, kad išsakyti grasinimai gali būti įvykdyti.

17. Pažymėtina, kad byloje nustatyta ir nėra ginčo dėl to, jog T. G. konfliktavo su buvusia sutuoktine D. G. ir siekdamas, kad ji grįžtų gyventi į bendrus namus, siųsdamas SMS žinutes ir 2020 m. lapkričio 27 d. tiek atvykęs į jos namus, tiek vėliau vykusio telefoninio pokalbio metu išsakė neetiško pobūdžio teiginius. Tuo tarpu iš bylos duomenų matyti, kad, be pačios nukentėjusiosios D. G. abstrakčių parodymų apie T. G. ėjimą į jos darbovietę, gaudymą degalinėje ar apie automobilyje įrengtą sekimo įrangą ir nuolatinius telefoninius skambučius (t. y. tiksliai ir aiškiai nekonkretizuojant aplinkybių apie bauginimo (grasinimo) atvejus, jų tikslų skaičių, laiką, turinį ir realumą), daugiau byloje nėra surinkta duomenų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, jog šie T. G. veiksmai būtų pasireiškę kaip nusikalstamos veikos sudėtis BK 145 straipsnio 2 dalies prasme. Tokių duomenų nenustatė ir apkaltinamąjį nuosprendį priėmęs apeliacinės instancijos teismas.

18. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pagal nustatytas bylos aplinkybes įvertinusi T. G. veiksmus (t. y. 2020 m. lapkričio 27 d. atvykimą į nukentėjusiosios ir jo sūnaus namus), siųstų SMS pranešimų ir 2020 m. lapkričio 27 d. telefoninio pokalbio turinį, daro išvadą, kad T. G. veiksmai, parašytos ir išsakytos frazės savo turiniu ir išraiškos būdu sukėlė neigiamas, nemalonias emocijas D. G., tačiau įvertinus viso įvykio kontekstą, esant ilgalaikiam ir nuolatiniam buvusių sutuoktinių konfliktui, šie užfiksuoti žodžiai pripažįstami kaip buitinio, tarpasmeninio konflikto dalis ir akivaizdžiai sietini su hiperbolizuotai perteikiama susiklosčiusia situacija, savęs ir situacijos parodomuoju pobūdžiu, emocijomis, pykčiu dėl nukentėjusiosios ir jų mažamečio vaiko išsikraustymo iš jų bendrų namų, o ne sistemingu nukentėjusiosios bauginimu naudojant psichinę prievartą. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, tokie T. G. veiksmai ir išsakytos frazės, nors ir emocionalūs, negali būti vertinami nei kaip pavojingi, nei kaip realus bauginimas (grasinimas) nukentėjusiajai ir nepatvirtina jo veiksmuose buvus tiesioginę tyčią sistemingai ją bauginti naudojant psichinę prievartą.

19. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad T. G. veiksmai, už kuriuos jis nuteistas apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 2 dalį (D. G. sistemingas bauginimas naudojant psichinę prievartą), neatitinka šio nusikaltimo sudėties požymių. Taigi apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kuriuo T. G. buvo išteisintas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, ir pripažindamas jį kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Dėl to apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikinamas ir paliekamas galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendis be pakeitimų (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

20. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. spalio 14 d. pažyma, joje apskaičiuota, kad už advokato Č. Bakasėno suteiktą antrinę teisinę pagalbą T. G. valstybės naudai priteistina 156,82 Eur.

21. Pažymėtina, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys (BPK 106 straipsnio 1 dalis). Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atlyginimą, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

22. Kadangi, išnagrinėjus šią baudžiamąją bylą kasacine tvarka, apeliacinės instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis panaikinamas ir paliekamas galioti pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis be pakeitimų, ir T. G. lieka išteisintas, tai už gynėjo darbą šioje byloje turi būti sumokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 4 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 21 d. nuosprendį ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nuosprendį be pakeitimų.

Atmesti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. spalio 14 d. prašymą priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą iš išteisintojo T. G.

Teisėjai Eligijus Gladutis

Alenas Piesliakas

Algimantas Valantinas