A. A. pagal ANK 95 str., 96¹ str.

Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-46-697/2024

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01103-2023-3

Procesinio sprendimo kategorija 6.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. lapkričio 19 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Danutės Jočienės ir Alvydo Pikelio (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. A. atstovo advokato Karolio Žibo bei Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus Jono Griciaus prašymus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI, Institucija) 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu A. A. pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį skirta 3000 Eur dydžio bauda, o pagal ANK 96¹ straipsnio 1 dalį – 800 Eur dydžio bauda. Šios nuobaudos subendrintos ir jam skirta 3000 Eur dydžio bauda.

1.1. A. A. pagal 95 straipsnio 1 dalį nubaustas už tai, kad, būdamas UAB „Statgreita“ (toliau – ir Įmonė), į. k. 301722841, direktorius, nesudaręs rašytinių darbo sutarčių su S. V. (S. V.) bei V. P. (V. P.) ir apie jų įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, nelegaliai įdarbino S. V. ir V. P. ir leido jiems dirbti UAB „Statgreita“ naudai – 2023 m. birželio 1 d. 11.45 val. statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atlikti pagalbinius statybos darbus; taip pažeidė imperatyvias Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.

1.2. Taip pat laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 9 d. iki 2023 m. birželio 18 d., tuo metu, kai Įmonės darbo laiko apskaitos žiniaraštyje V. P. ir S. V. buvo žymimas nedraudžiamasis laikotarpis ir jų valstybinis socialinis draudimas buvo sustabdytas, nurodė S. V. ir V. P. nelegaliai dirbti Įmonės naudai statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Taip A. A. pažeidė imperatyvias Darbo kodekso 42 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas ir padarė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą.

1.3. A. A. pagal ANK 96¹ straipsnio 1 dalį nubaustas už tai, kad, būdamas UAB „Statgreita“ direktorius, neužtikrino ir nekontroliavo, kad Įmonėje būtų laikomasi imperatyvių Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 221 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Užimtumo įstatymo 561 straipsnio 2 dalies nuostatų, būtent: neužtikrino, kad Įmonės darbuotojai V. P. ir S. V. turėtų galiojantį skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą, kurį pagal Statybos įstatymą jiems privalu turėti, kad 2023 m. birželio 1 d. turėtų jį darbo vietoje ir (ar) atlikdami darbus, ir pateiktų jį Institucijos inspektoriams per jų atliekamą patikrinimą statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Taip A. A. padarė administracinį nusižengimą, nurodytą ANK 96¹ straipsnio 1 dalyje.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 13 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto A. A. atstovo advokato K. Žibo skundas netenkintas, Institucijos 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutarimas paliktas nepakeistas.

3. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 19 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 13 d. nutartis panaikinta ir priimta nauja nutartis: iš kaltinimo pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį pašalinta aplinkybė, kad nuo 2023 m. birželio 9 d. iki 2023 m. birželio 18 d. Įmonės darbo laiko apskaitos žiniaraštyje V. P. ir S. V. buvo žymimas nedraudžiamasis laikotarpis; už administracinio nusižengimo, nurodyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje (2023 m. birželio 1 d. veika), padarymą A. A. skirta 1500 Eur dydžio bauda. Kita Institucijos 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutarimo dalis palikta nepakeista. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, A. A. paskirta galutinė nuobauda – 1500 Eur dydžio bauda.

4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2024 m. balandžio 16 d. nutartimis Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus J. Griciaus ir administracinėn atsakomybėn patraukto A. A. atstovo advokato K. Žibo prašymai priimti ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymų atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

5. Administracinėn atsakomybėn patraukto A. A. atstovas advokatas K. Žibas prašo Vilniaus apygardos teismo bei Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis panaikinti ir priimti naują sprendimą – Institucijos 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną A. A. nutraukti. Taip pat prašo priteisti A. A. jo patirtų procesinių išlaidų atlyginimą. Pareiškėjas prašyme nurodo:

5.1. Apygardos teismo nutarties dalis, kuria Institucijos nutarimas paliktas nepakeistas ir A. A. pripažintas padariusiu administracinius nusižengimus, nurodytus ANK 95 straipsnyje bei 96¹ straipsnio 1 dalyje, priimta pažeidžiant teisingo proceso principą (ANK 566 straipsnis), visapusiškai ir objektyviai neištyrus bylos aplinkybių, kaip to reikalaujama ANK 567 straipsnyje, nesilaikius įrodymų vertinimo taisyklių (ANK 569 straipsnio 1, 2, 5 dalys), remiantis prieštaringais įrodymais, nepašalinus byloje esančių prieštaravimų ir pagrįstų abejonių, taip pažeidžiant in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai vertinami kaltininko naudai) principą. Taip buvo padaryti esminiai proceso ir materialiosios teisės pažeidimai. Skundžiama nutartis yra prieštaringa ir nemotyvuota, joje deklaratyviai nurodytos tik išvados dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo, tačiau jos nepagrindžiamos bylos medžiaga, nepasisakyta dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų visumos.

5.2. Byloje nėra pagrindo spręsti, jog Įmonės naudai du darbuotojai dirbo, nesudarius darbo sutarčių (ANK 95 straipsnio 1 dalis). Nei Institucijos nutarime, nei byloje nėra duomenų, būtinų inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti, t. y. nėra nustatyta, kokius konkrečius nurodymus, dėl kokių konkrečių darbo funkcijų S. V. ir V. P. buvo davęs UAB „Statgreita“ vadovas A. A.; neįrodytas A. A. susitarimas dėl nelegalaus darbo su jais. Byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti esant inkriminuojamo nusižengimo objektyviuosius požymius. Apygardos teismo nutartyje formaliai ir atsietai vienas nuo kito pakartojami tam tikri atskiri bylos medžiagos duomenys, tačiau visapusiškas jų vertinimas nepateikiamas, visiškai neaprašyti ir neanalizuoti liudytojų parodymai, teisiškai reikšmingos aplinkybės dėl sutartinių teisinių santykių tarp UAB „Statgreita“, UAB „I“, UAB „K“.

5.3. Per Institucijos atliktą pažeidimo tyrimą, taip pat teisme A. A. nuosekliai aiškino, jog UAB „Statgreita“ ketino vykdyti darbus objekte pagal 2023 m. gegužės 19 d. rangos sutartį, pasirašytą su UAB „I“, tačiau 2023 m. birželio 1 d. jokie darbai dar nebuvo pradėti vykdyti, nes buvo ieškoma žmonių, kurie tuos darbus atliks. Būtent tuo tikslu su S. V. ir V. P. buvo susitarta susitikti objekte, apžiūrėti darbų apimtį, susitarti dėl darbų vykdymo, sąlygų. Darbo sutartys su šiais asmenimis turėjo būti pasirašytos tik atlikus objekto apžiūrą, nustačius darbų apimtis ir susitarus dėl darbo užmokesčio. Darbai turėjo būti pradėti po to, kai UAB „I“ būtų perdavusi darbų frontą rašytiniu aktu.

5.4. Kaip liudytojas apklaustas UAB „I“ (rangos darbus objekte vykdžiusios bendrovės) direktorius K. B. byloje taip pat paaiškino, kad nei UAB „Statgreita“, nei S. V. ir V. P. jokių darbų objekte nevykdė, darbų frontas perduotas nebuvo; atvykusiems asmenims, kurie norėjo persirengti, persirengimo vagonėlį galėjo parodyti objekte esantis UAB „I“ darbuotojas (darbų vykdytojas). Kaip liudytojas apklaustas UAB „K“ (darbų objekte užsakovės, plėtotojos) direktorius J. K. taip pat nuosekliai paaiškino, kad, pagal jam žinomą informaciją, 2023 m. birželio 1 d. subrangovė UAB „Statgreita“ jokių darbų nevykdė, o objekte buvę asmenys buvo iškviesti tik apžiūrėti objekto ir jie jokių darbo funkcijų neatliko. Kaip liudytojas apklaustas V. P. taip pat nurodė, jog 2023 m. birželio 1 d. jis atvažiavo į objektą ne dirbti, o susitarti dėl įdarbinimo, pažiūrėti, ar tiks sąlygos. Jie, laukdami įmonės atstovo, nenorėjo išsipurvinti ir persirengė vagonėlyje, kurį parodė kiti statybininkai, toliau laukė prie objekto. Šių asmenų parodymai apygardos teismo nutartyje neaprašyti ir nevertinti.

5.5. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, paneigiančių šiuos liudytojų paaiškinimus. Byloje nėra nustatyta, kad 2023 m. birželio 1 d. objekte (duomenys neskelbtini) UAB „Statgreita“ realiai vykdė kokius nors statybos rangos ar pagalbinius darbus. Taip pat nėra duomenų, kad buvo kokie nors UAB „I“ mokėjimai Įmonei už darbus, kad darbai buvo perduoti ar priimti ir pan. Dėl to Institucijos nutarime išdėstyta pozicija, kurią skundžiamoje nutartyje palaikė apygardos teismas, kad S. V. ir V. P. statybos objekte atliko realias darbo funkcijas, yra pagrįsta tik prielaidomis ir netinkamu įrodymų vertinimu. Išvada, kad S. V. ir V. P. įvykio vietoje neva teigė, jog yra įdarbinti UAB „Statgreita“, ir tik vėliau (po pokalbių telefonu su A. A.) pakeitė parodymus, neatitinka tikrovės ir tokių duomenų byloje nėra. Iš kūno kameros vaizdo įrašo matyti, kad kiti asmenys, dirbantys objekte, nurodė, jog šiuos asmenis mato pirmą kartą (t. y. paneigia, kad jie dirbo). Byloje S. V. ir V. P. paaiškinimai, jog jie objekte nedirbo, patvirtinti iš esmės visų byloje apklaustų liudininkų parodymais (išskyrus teisiškai suinteresuotų Institucijos darbuotojų subjektyvią interpretaciją), o priešingų objektyvių duomenų ir įrodymų byloje nėra.

5.6. Pripažinus nepagrįstomis Institucijos nutarime ir apygardos teismo nutartyje nurodytas išvadas dėl ANK 95 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo ir jo aplinkybių, susijusių su 2023 m. birželio 1 d. S. V. ir V. P. darbu statybų objekte, pripažintinos nepagrįstomis ir išvados dėl Užimtumo įstatymo 561 straipsnio 2 dalies pažeidimo, argumentuojant tuo, jog A. A. neužtikrino, kad statybos objekte įmonės naudai dirbę S. V. ir V. P. turtėtų darbo vietoje galiojantį skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą ir pateiktų jį kontrolės institucijoms per atliekamą patikrinimą.

6. Vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius J. Gricius prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 19 d. nutartį ir perduoti administracinio nusižengimo bylą iš naujo nagrinėti apygardos teismui arba panaikinti apygardos teismo nutartį ir palikti galioti VDI Vilniaus teritorinio skyriaus 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje. Pareiškėjas prašyme nurodo:

6.1. Apygardos teismas netinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, pašalindamas iš kaltinimo pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį A. A. veiką, kad jis nurodė V. P. ir S. V. dirbti Įmonės naudai nuo 2023 m. birželio 9 d. iki 2023 m. birželio 18 d., t. y. tuo metu, kai Įmonės atsakingi asmenys informavo VSDFV apie tai, kad šiems darbuotojams deklaruoti nedraudžiamieji laikotarpiai, ir darbo laiko apskaitos žiniaraštyje jiems buvo žymimas nedraudžiamasis laikotarpis.

6.2. Apygardos teismas nevertino ir neanalizavo byloje surinktų įrodymų visumos, todėl netinkamai ir nepagrįstai kvalifikavo A. A. padarytą veiką kaip administracinį nusižengimą, nurodytą ANK 100 straipsnio 1 dalyje („Darbo laiko apskaitos pažeidimas“). ANK imperatyviai nurodyta, jog atsakomybė už darbo laiko apskaitos pažeidimą pagal ANK 100 straipsnio 1 dalį darbdaviui ar kitam atsakingam asmeniui kyla tik tada, kai į darbo laiko apskaitą neįtraukiamas darbuotojo faktiškai dirbtas darbo laikas tuo metu, kai jis apdraustas valstybiniu socialiniu draudimu. Šiuo atveju darbuotojams buvo suteiktos nemokamos atostogos – poilsio laikas, kurio metu darbdavys net negalėjo jiems ne tik nurodyti, bet ir leisti dirbti, t. y. darbo laikas tiesiog negalėjo būti apskaitomas (nepriklausomai nuo to, ar į darbo laiko apskaitos žiniaraštį įrašomi teisingi ar žinomai melagingi duomenys), todėl negalėjo būti padarytas ir administracinis nusižengimas, nurodytas ANK 100 straipsnio 1 dalyje.

6.3. Tokia apygardos teismo formuojama praktika paneigiama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta asmens teisė turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą užmokestį už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, taip pat paneigiamos galiojančios Darbo kodekso ir Užimtumo įstatymo nuostatos ir ignoruojamas bendrasis teisės principas ex iniuria ius non oritur (iš neteisės teisė nekyla). Apygardos teismas formuoja ypač ydingą ir pavojingą praktiką, suteikiančią teisinę galimybę visiems nesąžiningiems darbdaviams ateityje leisti ar nurodyti dirbti savo naudai asmenims, nors ir esantiems Įmonės darbuotojų sąraše, tačiau neapdraustiems valstybiniu socialiniu draudimu (tuo metu, kai darbdavys deklaravęs darbuotojams nedraudžiamuosius laikotarpius), t. y. ekonomiškai išnaudoti pavaldžius darbuotojus, paliekant juos be socialinės apsaugos, nemokant jiems darbo užmokesčio ir valstybei privalomų įmokų (mokesčių), ir kartu išvengti atsakomybės už nelegalų darbą. Įstatymų leidėjas, sukurdamas Darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies nuostatas, jų imperatyvų vykdymą siejo ne su techniniu veiksmu (pranešimo apie darbo sutarties sudarymą ir asmens priėmimą į darbą pateikimu), o su darbuotojo socialinių garantijų užtikrinimu (valstybiniu socialiniu draudimu).

6.4. Apygardos teismas formaliai išnagrinėjo bylą ir visiškai nevertino tos aplinkybės, kad A. A. ne tik pateikė Inspekcijai darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraščius, kuriuose nebuvo darbuotojų pažymėtas faktiškai dirbtas laikas, bet net ir po Inspekcijos pradėto tyrimo taip ir nepateikė VSDFV patikslintų pranešimų (12-SD) apie darbuotojų nedraudžiamųjų laikotarpių pabaigą, neatitaisė iškreiptų aplinkybių, nesumokėjo darbuotojams atlyginimo už atliktą darbą, o valstybei – privalomų mokesčių už šį laikotarpį. T. y. jis taip ir neužtikrino, kad darbuotojams šis laikotarpis būtų įtrauktas į darbo stažą, būtiną atitinkamoms socialinio draudimo išmokoms apskaičiuoti ir gauti. Šiuo atveju darbas nedraudžiamaisiais laikotarpiais turi nelegalaus darbo požymių.

6.5. Institucijos atlikto tyrimo metu nustatyta, kad UAB „Statgreita“ vadovas A. A. nurodė Įmonės naudai dirbti V. P. ir S. V. tuo metu, kai jiems buvo žymimi nedraudžiamieji laikotarpiai. Jiems už darbą nedraudžiamuoju laikotarpiu nebuvo mokami atlyginimai, už juos darbdavys nemokėjo socialinio draudimo įmokų, jų dirbti laikotarpiai nebuvo įtraukti į asmens darbo stažą, būtiną socialinėms išmokoms gauti. Darbdavė (draudėja) UAB „Statgreita“ apie minėtų darbuotojų nedraudžiamuosius laikotarpius informavo VSDFV teritorinį skyrių, pateikdama 12-SD formos pranešimus, t. y. pranešė apie jų valstybinio socialinio draudimo šiais laikotarpiais sustabdymą. Tai reiškia, kad darbuotojai šiais laikotarpiais negalėjo atlikti jokių darbo funkcijų Įmonės naudai. Tam, kad minėtiems darbuotojams vėl būtų taikomos valstybinio socialinio draudimo nuostatos, darbdavys privalėjo pateikti VSDFV 12-SD pranešimus apie nedraudžiamųjų laikotarpių pabaigą.

6.6. Apygardos teismas visiškai nepagrįstai nusprendė, kad Institucija, priimtu nutarimu kvalifikuodama A. A. veiksmus kaip ANK 95 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo padarymą, taikė įstatymo ir (ar) teisės analogiją. Tyrimo metu Institucija sistemiškai vertino Darbo kodekso ir Užimtumo įstatymo imperatyvias nuostatas, nukreiptas į darbuotojų teisių, apimančių visas be išimties socialines garantijas, užtikrinimą, todėl nustačiusi, kad imperatyvių įstatymų nuostatų nesilaikoma, o tos teisės buvo pažeistos ir darbuotojai buvo sąmoningai tyčia palikti be jokių socialinių garantijų, pagrįstai konstatavo, kad jų darbas Įmonės naudai buvo nelegalus ir buvo padarytas Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas pažeidimas.

7. Administracinėn atsakomybėn patraukto A. A. atstovas advokatas K. Žibas atsiliepimu į vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus J. Griciaus prašymą prašo jo netenkinti. Advokatas atsiliepime į prašymą nurodo:

7.1. Byloje Institucija laikosi pozicijos, kad nustačius aplinkybę, jog asmuo faktiškai dirbo nedraudžiamuoju (šiuo atveju nemokamų atostogų) laikotarpiu, tai įeina į ANK 95 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo sudėtį. Taip nepagrįstai ir neteisėtai išplečiami nelegalaus darbo objektyvieji požymiai, nurodyti Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje, pagal šią dalį asmens darbas nedraudžiamuoju laikotarpiu nepatenka į nelegalaus darbo sąvoką ir apimtį.

7.2. Be to, minėtų nedraudžiamųjų laikotarpių forminimas nutarime nurodytą laikotarpį (nuo 2023 m. birželio 9 d. iki 2023 m. birželio 18 d.) galėjo būti labiau techninio pobūdžio klaida, nes Įmonėje buvo susiklosčiusi praktika, jog darbuotojai rašytinių prašymų dėl nemokamų atostogų nerašydavo, o informuodavo žodžiu. VSDFV informacinėje sistemoje laikotarpio (pranešimo apie nedraudžiamuosius laikotarpius) fiksavimo data buvo 2023 m. liepos 13 d., t. y. praėjus kuriam laikui, todėl galėjo būti netiksliai nurodytos nedarbo dienos. Tai nebuvo sąmoningas A. A. siekis pažeisti darbo laiko apskaitos tvarką.

7.3. Institucijos prašyme akcentuojamos teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios darbuotojo teisinę padėtį, esant nedraudžiamajam laikotarpiui dėl nemokamų atostogų, su atsakomybės pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį taikymu nėra susijusios. Prašyme pateikti argumentai dėl ANK 100 straipsnio 1 dalyje nurodyto pažeidimo teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai neturi, kadangi šis pažeidimas A. A. inkriminuotas nebuvo. Kita vertus, sutiktina su prašyme išdėstyta pozicija, kad pagal nustatytas bylos aplinkybes taip pat nėra pagrindo spręsti, jog A. A. padarė minėtą pažeidimą. Apygardos teismas, A. A. veiksmuose nenustatęs ANK 95 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo sudėties, esminio materialiosios ar proceso teisės pažeidimo nepadarė.

8. Vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius J. Gricius atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto A. A. atstovo advokato K. Žibo prašymą prašo jo netenkinti. Vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius atsiliepime į prašymą nurodo:

8.1. Teismai tinkamai, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylos dalį dėl A. A. padarytų ANK 95 straipsnio 1 dalyje ir 96¹ straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinių nusižengimų, t. y. dėl to, kad leido V. P. ir S. V. 2023 m. birželio 1 d. nelegaliai dirbti statybos objekte Įmonės naudai; dėl to, kad per Institucijos inspektorių 2023 m. birželio 1 d. atliktą patikrinimą jie neturėjo suformuotų skaidriai dirbančio asmens kodų ir jų nepateikė atliekamo patikrinimo metu.

8.2. A. A. atstovas savo prašyme atkartoja pirminiuose apylinkės ir apygardos teismams teiktuose skunduose nurodytus teiginius, kad Įmonėje nebuvo vykdomas nelegalus darbas, nes tarp šalių nesusiformavo darbo teisiniai santykiai, todėl A. A. neprivalėjo užtikrinti, kad minėtiems asmenims būtų suformuoti skaidriai dirbančio asmens kodai. Institucija palaiko apylinkės ir apygardos teismams pateiktuose atsiliepimuose išdėstytą savo poziciją. Teismai visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylos dalį dėl V. P. ir S. V. nelegalaus darbo 2023 m. birželio 1 d. statybos objekte, įvertinę įrodymų visetą priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą palikti šią nutarimo dalį nepakeistą.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

9. Administracinėn atsakomybėn patraukto A. A. atstovo advokato K. Žibo ir vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus J. Griciaus prašymai atmestini

Dėl A. A. atstovo advokato K. Žibo argumentų dėl ANK 95 straipsnio 1 dali

10. ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė darbdaviams už nelegalų darbą. Tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo), sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTI1LTk0Mi8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-25-942/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-25-942/2018">2AT-25-942/2018</a>, 2AT-16-489/2023, 2AT-33-976/2024).

11. Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamoje byloje A. A. pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad, būdamas UAB „Statgreita“ direktorius, nesudaręs rašytinių darbo sutarčių su S. V. bei V. P. ir apie jų įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nepranešęs VSDFV teritoriniam skyriui, nelegaliai įdarbino šiuos asmenis ir leido jiems 2023 m. birželio 1 d. dirbti statybos objekte Įmonės naudai.

12. Administracinėn atsakomybėn patraukto A. A. atstovas advokatas K. Žibas nesutinka su tokiu sprendimu, nurodo, kad teismai netinkamai įvertino įrodymus, visapusiškai ir objektyviai neištyrė bylos aplinkybių, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl nelegalaus darbo požymių buvimo A. A. veikoje. Pareiškime nurodoma, kad S. V. ir V. P. statybos objekte nurodytą dieną nedirbo, o buvo atvykę susitikti su A. A. ir susitarti dėl jų įdarbinimo; teismas nepagrįstai atmetė šias aplinkybes patvirtinančius duomenis.

13. Pasisakant dėl šių pareiškėjo argumentų, visų pirma primintina, kad, pagal ANK 662 straipsnio 13 dalį, nagrinėdamas atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme, patikrina teisės taikymo aspektu ir yra saistomas toje administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjusiais nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių. Tai reiškia, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato (remiasi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis), taip pat negali teismų nutarimuose (nutartyse) išdėstytų išvadų dėl įrodymų vertinimo, įrodymų pakankamumo ar patikimumo pakeisti savomis išvadomis, nes atlikti įrodymų tyrimą, įvertinti įrodymus ir jų pagrindu padaryti išvadas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų funkcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTUxLTQ4OS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-51-489/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-51-489/2017">2AT-51-489/2017</a>, 2AT-63-976/2022). ANK įtvirtinto administracinių nusižengimų bylų atnaujinimo instituto paskirtis yra patikrinti, ar byloje nebuvo padaryta teisės taikymo klaidų, ir jas ištaisyti. Šis institutas nėra galimybė dar kartą ginčyti faktines aplinkybes ir įrodymų vertinimą, pareiškėjui nesutinkant su žemesnės instancijos teismų priimtais procesiniais sprendimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-15-788/2024). Atsižvelgiant į šias įstatymo bei teismų praktikos nuostatas, įrodymų vertinimo klausimai šioje proceso stadijoje nagrinėtini tinkamo procesinių teisės normų laikymosi bei tinkamo materialiųjų teisės normų taikymo nustatytoms faktinėms aplinkybėms aspektu. Pareiškėjo prašyme išdėstyti argumentai dėl nagrinėjamoje byloje netinkamai atlikto įrodymų vertinimo, tiek, kiek jie susiję su įrodymų turinio analize ir faktinių aplinkybių nustatymu, nėra atnaujintos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dalykas.

14. Teismų praktikoje nurodoma, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis administracinio nusižengimo byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, įrodymų šaltinių patikimumas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTIzLTQ4OS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-23-489/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-23-489/2020">2AT-23-489/2020</a>, 2AT-36-511/2022, 2AT-17-303/2023). Tačiau kartu teismų praktikoje pažymima, kad duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas yra išskirtinė teismo teisė, todėl administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu pats savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, jei byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto nutarimo priėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTMyLTMwMy8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-32-303/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-32-303/2021">2AT-32-303/2021</a>).

15. Apylinkės teismo nutartyje išsamiai aptarti ir išanalizuoti liudytojų patikrinimą atlikusių VDI inspektorių parodymai, objekte dirbusių S. V. ir V. P. parodymai bei jų rašytiniai paaiškinimai, administracinėn atsakomybėn patraukto A. A. paaiškinimai, UAB „I“ direktoriaus K. B., UAB „K“ direktoriaus J. K. parodymai teisme bei jų rašytiniai paaiškinimai, 2023 m. liepos 31 d. nelegalaus darbo tyrimo aktas, 2023 m. birželio 1 d. tyrimo veiksmų protokolas, statybos rangos sutartis tarp įmonių UAB „K“ ir UAB „I“, statybos subrangos sutartis tarp UAB „Statgreita“ ir UAB „I“, vaizdo įrašai, užfiksuoti vaizdo ir garso įrašymo įranga „Bodycam“, duomenys iš VSDFV apie S. V. ir V. P. įdarbinimo laiką ir kiti duomenys. Ištyręs ir įvertinęs šių byloje esančių įrodymų visumą, teismas padarė išvadą, kad Institucijos inspektorių atlikto tyrimo metu neabejotinai nustatyta, jog S. V. ir V. P., susitarę dėl darbo su A. A. ir vykdydami jo nurodymus, 2023 m. birželio 1 d. realiai pradėjo dirbti UAB „Statgreita“ naudai, vykdė 2023 m. gegužės 19 d. statybos subrangos sutartimi aptartus Įmonės įsipareigojimus (atliko objekto tvarkymo darbus), tačiau tuo metu su jais nebuvo pasirašytos darbo sutartys ir apie jų įdarbinimą nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui.

16. Apygardos teismas, tikrindamas šio apylinkės teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, taip pat vertino byloje surinktus įrodymus ir priimtoje nutartyje išdėstė argumentus, išsamiai paaiškindamas, kodėl pritaria apylinkės teismo išvadoms tiek dėl faktinių aplinkybių, susijusių su S. V. ir V. P. buvimu (darbu) statybos objekte 2023 m. birželio 1 d., tiek dėl teisinio šių aplinkybių vertinimo. Pažymėtina, kad tiek apylinkės, tiek apygardos teismai priimtose nutartyse analizavo A. A. paaiškinimus (kad S. V. ir V. P. nurodytą dieną į statybų objektą buvo atvykę tik susitarti dėl įdarbinimo, tačiau jokių darbo funkcijų tą dieną neatliko) ir pateikė išsamius argumentus, kodėl šiais paaiškinimais nesivadovauja ir kuo remdamiesi daro priešingas išvadas.

17. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo advokato K. Žibo teiginiais, kad bylą nagrinėję teismai visapusiškai ir objektyviai neištyrė bylos aplinkybių, rėmėsi prieštaringais įrodymais, nepašalino byloje esančių prieštaravimų ir kt. Teismų išvados dėl faktinių aplinkybių pagrįstos įrodymų, ištirtų ir įvertintų tinkamai laikantis ANK procesinėse nuostatose įtvirtintų reikalavimų, visuma. Priimtos nutartys motyvuotos, jose aiškiai išdėstyti argumentai dėl įrodymų vertinimo ir kitų teismų daromų išvadų, priimtų nutarčių turinys taip pat atitinka įstatymo ir jį aiškinančios teismų praktikos nuostatas. Atsižvelgdama į tai, bylą nagrinėjanti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad buvo padaryta procesinių pažeidimų.

18. Kartu konstatuotina, kad pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes tinkamai pritaikytos ir materialiosios teisės normos, nustatančios atsakomybę už nelegalų darbą (ANK 95 straipsnio 1 dalis). Byloje nustatyta, kad 2023 m. birželio 1 d. S. V. ir V. P. statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atliko pagalbinius darbus – rinko statybines šiukšles teritorijoje, perkėlė lentas; patikrinimą atliekantiems inspektoriams S. V. nurodė, kad yra įdarbintas pirmą dieną ir dirba UAB „Statgreita“ (vėliau šiuos parodymus pakeitė); abu buvo apsirengę darbiniais drabužiais, o paprašyti patikrinimą atliekančių Institucijos inspektorių palikti statybvietę ir nebetęsti darbų nuėjo į statybinį vagonėlį persirengti savo drabužiais. Šios teismų nustatytos aplinkybės patvirtina, kad S. V. ir V. P. nurodytame statybų objekte atliko darbo funkcijas, o ne lankėsi kitais tikslais. Pagal Darbo kodekso 34 straipsnio 2 dalį, darbo funkcija gali būti laikomas bet kokių veiksmų, paslaugų ar veiklos atlikimas, taip pat tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas. Byloje nustatyta, kad S. V. ir V. P. nurodytame statybų objekte rinko šiukšles, perkėlė lentas, t. y. atliko pagalbinius darbus, be to, buvo tam pasirengę – vilkėjo darbinius drabužius, žinojo, kur persirengti. Taip pat abu patvirtino, kad objekte buvo A. A. nurodymu, o S. V. nurodė ir tai, kad yra įdarbintas UAB „Statgreita“. Taigi, byloje esantys įrodymai patvirtina ir tai, kad darbus statybos objekte S. V. ir V. P. atliko A. A. vadovaujamos UAB „Statgreita“ naudai. Darbo sutartys 2023 m. birželio 1 d. su S. V. ir V. P. sudarytos nebuvo, apie jų įdarbinimą teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui. Šios aplinkybės atitinka Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje nurodytus nelegalaus darbo požymius. Atsižvelgiant į tai, administracinė atsakomybė pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį A. A., kaip darbdaviui, pritaikyta tinkamai.

19. Nustačius, kad S. V. ir V. P. 2023 m. birželio 1 d. statybos objekte dirbo (atliko darbo funkcijas) UAB „Statgreita“ naudai, šios įmonės vadovui A. A. kilo pareiga užtikrinti, kad įmonės naudai dirbę asmenys turėtų (ir patikrinimą atliekantiems inspektoriams pateiktų) skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodus. Tokių kodų S. V. ir V. P. nurodytą dieną neturėjo. Tai atitinka pažeidimo padarymo metu galiojusioje ANK 96¹ straipsnio 1 dalies redakcijoje nurodyto pažeidimo turinį.

Dėl vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus argumentų dėl ANK 95 straipsnio 1 dalies netaikymo

20. Institucijos priimtu 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu A. A. pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį buvo nubaustas ir už tai, kad laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 9 d. iki 2023 m. birželio 18 d., tuo metu, kai Įmonės darbo laiko apskaitos žiniaraštyje V. P. ir S. V. buvo žymimas nedraudžiamasis laikotarpis ir jų valstybinis socialinis draudimas buvo sustabdytas, nurodė šiems asmenims nelegaliai dirbti Įmonės naudai statybos objekte. Apylinkės teismas su tokiu Institucijos nutarimu sutiko, tačiau apygardos teismas nusprendė, kad nurodymas asmenims dirbti nedraudžiamaisiais laikotarpiais (nemokamų atostogų metu) neatitinka nelegalaus darbo požymių, ir šią Institucijos priimto nutarimo dalį panaikino. Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pateiktame prašyme su tokiu apygardos teismo sprendimu nesutinkama.

21. ANK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad valstybės vykdomas persekiojimas yra galimas tik už veikas, kurios aiškiai apibrėžtos įstatyme, nes to reikalauja nullum crimen sine lege (nėra nusikaltimo be įstatymo) principas. Atitinkamai teisės pažeidimo požymiams keliamas, be kita ko, ir reikalavimas, kad požymis būtų nustatytas įstatymo ar išplauktų iš įstatymo aiškinimo, kaip akcentuoja ir minėto principo atšaka – nullum crimen sine lege certa (nusikalstama veika ir dėl jos padarymo kylantys padariniai privalo būti maksimaliai aiškiai ir tiksliai aprašyti įstatyme). Bendriausiu požiūriu pastarasis principas reiškia, kad teisės pažeidimo požymiai įstatyme turi būti tiksliai ir aiškiai apibrėžti. Šis principas perteikiamas ir Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto, kuris yra ratifikuotas Lietuvos Respublikos Seimo, 22 straipsnio 2 dalyje: „Nusikaltimo sąvoka aiškinama labai tiksliai, nesivadovaujant jokia analogija. Iškilus neaiškumui, sąvoka aiškinama tiriamojo, kaltinamojo ar nuteistojo naudai.“ Taigi pagrindiniai nullum crimen sine lege certa principo elementai yra teisės pažeidimo sudėties požymių tikslumas ir aiškumas (apibrėžtumas, vienareikšmiškumas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjE4LTEwNzMvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-218-1073/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-218-1073/2020">2K-218-1073/2020</a>, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTI2LTEwNzMvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-26-1073/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-26-1073/2021">2AT-26-1073/2021</a>).?????

22. Nelegalaus darbo požymiai įtvirtinti Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią normą nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu ir (arba) nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba trečiosios šalies pilietis, kuris neturi teisės būti ar gyventi ir (arba) dirbti Lietuvos Respublikoje ir (arba) kuris neturi suformuoto galiojančio skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo, jeigu privalu jį turėti, arba skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kode užšifruojamus duomenis, nurodytus Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 151 straipsnio 8 dalyje, pagrindžiančių dokumentų tais atvejais, kai skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodas negali būti suformuojamas, arba nustatomos šios dalies 1 punkte nurodytos aplinkybės.

23. Iš nagrinėjamoje byloje esančių duomenų matyti, kad darbo sutartys su S. V. ir V. P. buvo sudarytos nuo 2023 m. birželio 2 d. ir apie jų įdarbinimą atitinkamai pranešta VSDFV teritoriniam skyriui. Taigi, laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 9 d. iki 2023 m. birželio 18 d. S. V. ir V. P. dirbo esant galiojančioms ir tinkamai įstatymo nustatyta tvarka sudarytoms ir įformintoms darbo sutartims, tačiau tuo metu Įmonės darbo apskaitos žiniaraščiuose jiems buvo žymimi nedraudžiamieji laikotarpiai (nemokamos atostogos) ir apie tai taip pat pateikta informacija VSDFV teritoriniam skyriui. Sutiktina su Institucijos pozicija, kad toks darbdavio elgesys (nurodant darbuotojams dirbti tuo metu, kai jiems darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose žymimi nedraudžiamieji laikotarpiai) yra nesąžiningas ir pažeidžia darbuotojų teisę į socialinę apsaugą. Toks darbdavio elgesys galėtų būti vertinamas kaip kituose ANK straipsniuose nurodytų pažeidimų padarymas (pvz., kaip nurodyta apygardos teismo nutartyje – ANK 100 straipsnis). Tačiau, atsižvelgiant Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje išdėstytų nelegalaus darbo požymių visumą, darytina išvada, kad nurodymas asmenims dirbti tuo metu, kaip jiems žymimi nedraudžiamieji laikotarpiai, neatitinka nelegalaus darbo požymių. Esant nedraudžiamajam laikotarpiui darbo sutartis nenustoja galioti. Todėl, vadovaujantis aptartomis įstatymo bei jį aiškinančios teismų praktikos nuostatomis, reikalaujančiomis, kad administracinė atsakomybė asmeniui būtų taikoma tik už veikas, kurios atitinka įstatyme įtvirtintus neteisėtos veikos požymius, ir draudžiančiomis administracinę atsakomybę taikyti per plačiai, administracinė atsakomybė dėl nurodymo asmenims dirbti nedraudžiamaisiais laikotarpiais pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį nekyla. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad panaikindamas Institucijos nutarimo dalį, kuria A. A. buvo nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį už tai, kad laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 9 d. iki 2023 m. birželio 18 d., tuo metu, kai Įmonės darbo laiko apskaitos žiniaraštyje V. P. ir S. V. buvo žymimas nedraudžiamasis laikotarpis ir jų valstybinis socialinis draudimas buvo sustabdytas, jis nurodė šiems asmenims nelegaliai dirbti Įmonės naudai statybos objekte, apygardos teismas įstatymą pritaikė tinkamai.

Dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti

24. A. A. atstovas advokatas K. Žibas pateikė prašymą atlyginti 1050 Eur A. A. turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

25. ANK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 59¹ straipsnio 1 punktą (kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių), šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Taigi asmeniui iš valstybės jo patirtų išlaidų už advokato pagalbą atlyginimas priteisiamas tik tuo atveju, jeigu administracinė teisena nutraukiama, nesant jo veikoje administracinio nusižengimo požymių.

26. Šioje byloje administracinėn atsakomybėn patraukto A. A. atstovo prašymas netenkintinas, paliekama galioti apygardos teismo nutartis, kuria palikta galioti Valstybinės darbo inspekcijos 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutarimo dalis dėl A. A. nubaudimo pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, būdamas UAB „Statgreita“ direktorius, nesudaręs rašytinių darbo sutarčių su S. V. bei V. P. ir apie jų įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nepranešęs VSDFV teritoriniam skyriui, nelegaliai įdarbino juos ir leido jiems 2023 m. birželio 1 d. dirbti Įmonės naudai statybos objekte. Esant šioms aplinkybėms, A. A. išlaidos, patirtos Lietuvos Aukščiausiajame Teisme už advokato paslaugas, nagrinėjant atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, neatlyginamos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Palikti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 19 d. nutartį nepakeistą.

Atmesti A. A. atstovo advokato Karolio Žibo prašymą priteisti A. A. 1050 Eur jo turėtų proceso išlaidų atlyginimą.

Teisėjai

Olegas Fedosiukas

Danutė Jočienė

Alvydas Pikelis