Dėl testamento nuginčijimo

Nr. DOK-962

Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01167-2023-9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. kovo 26 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Egidijos Tamošiūnienės ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2026 m. kovo 7 d. paduotu ieškovės I. T. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. vasario 10 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

Ieškovė I. T. padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. vasario 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. T. ieškinį atsakovei R. Š. dėl testamento nuginčijimo, trečiasis asmuo byloje – notarė D. A., kuria paliktas nepakeistas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. sprendimas, peržiūrėjimo.

Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. vasario 10 d. nutartį ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - tenkinti ieškinį, arba panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. vasario 10 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Ieškovės kasacinis skundas paduotas remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovės kasaciniame skunde nurodoma, kad:

1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai aiškino ir taikė galiojančias teisės aktų nuostatas, todėl buvo padaryti akivaizdūs materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimai, nukrypta nuo teismų formuojamos praktikos, turintys esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui.

2. Pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismai, iš esmės, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, kadangi neatsižvelgė į asmens būseną - testatorės sveikatos, psichikos būklę ir kitas svarbias aplinkybes, tikrąją valią, sprendžiant klausimą, ar testatorė galėjo sudaryti sandorį ir, ar norėjo jį sąmoningai apskritai sudaryti. Todėl, sprendime nebuvo vertinama testatorės asmens būsena ir tikroji jos valia, o nutartyje išvis apie tai nieko nepasisakyta.

3. Bylą nagrinėję teismai, taip pat, pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, įtvirtintas CPK 176, 177 straipsniuose, 183 straipsnio 1 dalyje, 185 straipsnio 1 dalyje, nes tinkamai neįvertino pirmiau ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų, liudytojų parodymų ir jų paaiškinimų įrodomosios reikšmės, patikimumo ir pakankamumo, visapusiškai ir objektyviai neišnagrinėjo aplinkybių (susijusių su testatorės vartotų stiprių medikamentų, kurie turėjo esminę įtaką jo psichikos sveikatos būklei, nuolatinio alkoholio vartojimo), kurios buvo įrodinėjamos proceso metu. Teismai, pažeisdami CPK 183 straipsnio 1 dalies nuostatas, rėmėsi įrodymu (teismo ekspertizės aktu), kurio turinys prieštaravo išvadai.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kadangi kasaciniame skunde nekeliama teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi. Papildomai pažymėtina, kad už kasacinį skundą mokėtinas 115 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 4 dalis, 7 dalis, 82 straipsnis). Teikiant ieškinį ieškovė 50 proc. buvo atleista nuo bylinėjimosi išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą, tačiau jo galiojimas pasibaigė 2024 m. vasario 14 d. Ieškovė už kasacinį skundą sumokėjo 57,50 Eur, todėl konstatuotina, kad ieškovė sumokėjo per mažai žyminio mokesčio.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti I. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) 57,50 (penkiasdešimt septynis eurus 50 centų) žyminio mokesčio, sumokėto 2026 m. kovo 2 d. Perlas Finance, kodas ZP26352.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos Sigita Rudėnaitė

Egidija Tamošiūnienė

Dalia Vasarienė