Nr. DOK-1117
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03444-2024-3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2026 m. kovo 26 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Egidijos Tamošiūnienės ir Dalios Vasarienės,
susipažinusi su 2026 m. kovo 18 d. paduotu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ciongo“ kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 18 d. sprendimo peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 18 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo. Byloje Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 18 d. sprendimu panaikinta Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 1 d. sprendimo dalis, kuria ieškovės UAB „Ciongo“ ieškinys tenkintas ir pripažinti nesąžiningais ir negaliojančiais nuo sudarymo momento ieškovės UAB „Ciongo“ ir atsakovų A. R., L. R. ir L. U. 2023 m. rugpjūčio 3 d. sudarytų keturračio motociklo CF MOTO 450L nuomos sutarčių UAB 8.2.1 papunkčiai, ir priimtas naujas sprendimas – ieškinys atmestas.
Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 18 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. liepos 1 d. sprendimą. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Nr. DOK-1117
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03444-2024-3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2026 m. kovo 26 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Egidijos Tamošiūnienės ir Dalios Vasarienės,
susipažinusi su 2026 m. kovo 18 d. paduotu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ciongo“ kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 18 d. sprendimo peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 18 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo. Byloje Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 18 d. sprendimu panaikinta Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 1 d. sprendimo dalis, kuria ieškovės UAB „Ciongo“ ieškinys tenkintas ir pripažinti nesąžiningais ir negaliojančiais nuo sudarymo momento ieškovės UAB „Ciongo“ ir atsakovų A. R., L. R. ir L. U. 2023 m. rugpjūčio 3 d. sudarytų keturračio motociklo CF MOTO 450L nuomos sutarčių UAB 8.2.1 papunkčiai, ir priimtas naujas sprendimas – ieškinys atmestas.
Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 18 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. liepos 1 d. sprendimą. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl įrodinėjimo standarto. Apeliacinės instancijos teismas nevertino keturračio motociklo techninės priežiūros dokumentų, tai, kad kiti dalyviai keturračiais pravažiavo saugiai, inžinerinės specialisto išvados, atsakovo pasirašyto defektacijos akto ir nepagrįstai pareikalavo neginčijamų įrodymų (pvz., paties smūgio vaizdo įrašo ar įrodymo dėl techninės būklės perdavimo minutės), o tai pažeidžia civiliniame procese galiojantį tikimybių pusiausvyros standartą. Apeliacinės instancijos teismas įrodymus vertino selektyviai, be teisinių motyvų, pažeisdamas CPK 331 straipsnio 4 dalies 3 punktą, atmetė pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad esant keturračio defektui nebuvo įmanoma pradėti ir tęsti pramogos, todėl smūgis turėjo įvykti tik keturratį valdant atsakovams. Be to, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai suteikė prioritetą atsakovo žodiniams paaiškinimams, o ne rašytiniam įrodymui.
2. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.279 straipsnio 4 dalį, reglamentuojančią solidariąją atsakomybę, bei pažeidė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę. Apeliacinės instancijos teismas ieškinį atmetė motyvuodamas tuo, kad byloje nėra nustatytas konkretus atsakovas, kuris padarė įvykį. Toks aiškinimas tiesiogiai prieštarauja CK 6.279 straipsnio 4 dalies esmei ir tikslui, nes būtent ši teisės norma yra specialiai skirta situacijoms, kai žala padaroma asmenų grupei bendrai ar paeiliui valdant daiktą ir neįmanoma nustatyti vieno konkretaus kaltininko. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai ieškovei nurodė pareigą įrodyti konkretų asmenį, nors pagal nurodytą nuostatą, konstatavus bendrą naudojimosi daiktu faktą ir atsiradusią žalą, būtent atsakovai privalo įrodyti, kad žala nebuvo jų veiksmų rezultatas. To nepadarius, taikoma solidarioji atsakomybė.
3. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.248 straipsnio 3 dalį ir CK 6.246 straipsnio 1 dalį, nepagrįstai susiaurino vartotojo bendrojo pobūdžio rūpestingumo pareigos ribas. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės suformavo neteisingą teisės taikymo taisyklę: jeigu keturračius išsinuomoję asmenys yra lydimi organizatoriaus instruktoriaus, klientas atleidžiamas nuo pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai. Apeliacinės instancijos teismas ignoravo objektyvų faktą, kad transporto priemonę tiesiogiai ir fiziškai valdė bei kliūtis apvažiuoti turėjo patys atsakovai; pajutę keturračio valdymo sutrikimus, jie privalėjo nedelsiant sustoti ir informuoti instruktorių, o ne perduoti jį kitiems asmenims ar tęsti važiavimą. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad visa atsakomybė dėl važiavimo eigos ir nepastebėtų technikos laužymo momentų tenka instruktoriui, iš esmės paneigia asmeninę kiekvieno civilinių teisinių santykių dalyvio pareigą elgtis taip, kad nepadarytų žalos svetimam turtui.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Gražinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ciongo“ (juridinio asmens kodas 305569720) 2026 m. kovo 17 d. AB Artea banke už kasacinį skundą mokėjimo nurodymu Nr. 0317084646427 sumokėtą 23 (dvidešimt trijų) Eur žyminį mokestį, mokėjimo užduoties kodas (ID): ZP29960.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Sigita Rudėnaitė
Egidija Tamošiūnienė
Dalia Vasarienė