Dėl žalos atlyginimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-105/2012

Teisminio proceso Nr. nesuteiktas

Procesinio sprendimo kategorijos: 95.1; 95.3;

44.5.2.8 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Egidijaus Laužiko (kolegijos pirmininkas) ir Vinco Versecko (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Statinių priežiūra“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 19 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Statinių priežiūra“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Alma littera“ dėl žalos atlyginimo; tretieji asmenys – uždaroji akcinė draudimo bendrovė „Ergo Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „Invalda Service“, uždaroji akcinė bendrovė draudimo kompanija „PZU Lietuva“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje šalių ginčas yra dėl to, kuris asmuo – prižiūrėti nuomojamas patalpas, užtikrinti gerą jų būklę ir savo sąskaita atlikti patalpų ūkinę priežiūrą pagal nuomos sutartį įsipareigojęs nuomininkas (atsakovas UAB „Alma littera“) ar statybos–remonto darbus pagal rangos sutartį nuomininko patalpose vykdęs rangovas (atsakovas UAB „Statinių priežiūra“) – yra atsakomybės subjektas dėl nuomininko patalpose esančiame sanitariniame mazge įvykusios vandentiekio avarijos, kurios metu dėl prasiskverbusio vandens apgadintas ieškovo draudėjui priklausęs turtas ir padaryta turtinės žalos.

Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ prašė priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Alma littera“ ir UAB „Statinių priežiūra“ 22 422 Lt žalos atlyginimo ir 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2004 m. vasario 27 d. buvo sudaryta UAB „Invalda Real Estate“ (nuomotojas) ir atsakovo UAB „Alma littera“ (nuomininkas) Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. A/386 (toliau – ir Nuomos sutartis), pagal kurią atsakovas išsinuomojo 533,51 kv. m ploto patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), trečiame ir ketvirtame aukštuose. Šios sutarties 5.2.5 punkte nurodyta, kad nuomininkas UAB „Alma littera“ įsipareigoja savo sąskaita atlikti išnuomotų patalpų ūkinę priežiūrą. Atsakovo UAB „Alma littera“ ir pastato administratoriaus UAB „Invalda Service“ sutarties dėl išnuomotų patalpų priežiūros nebuvo sudaryta.

2006 m. rugsėjo 4 d. atsakovai UAB „Alma littera“ ir UAB „Statinių priežiūra“ sudarė Rangos sutartį, pagal kurią atsakovas UAB „Statinių priežiūra“ įsipareigojo atlikti atsakovo UAB „Alma littera“ biuro patalpų remontą. Šie darbai buvo pradėti 2006 m. rugsėjo 7 d., baigti – 2006 m. gruodžio 12 d.

2006 m. rugsėjo 22 d. pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), įvykus vandentiekio avarijai, buvo apgadintas ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ draudėjui UAB „Ac Nielsen Baltics“ priklausantis turtas (gamybiniai įrenginiai – kompiuterinė įranga). Vanduo prasiskverbė iš UAB „Alma littera“ nuomojamose patalpose esančio sanitarinio mazgo dėl santechnikos įrenginio (praustuvo pajungimo žarnelės) trūkumo. Padarytai žalai atlyginti ieškovas išmokėjo draudėjui 22 422 Lt draudimo išmokos.

UAB „Invalda Service“ 2006 m. rugsėjo 26 d. akto duomenimis, vandens prasiskverbimo priežastis – praustuvo pajungimo žarnelės metalinio apvalkalo pažeidimas vykdant statybos–remonto darbus sanitarinio mazgo patalpose; šiuos darbus vykdė UAB „Alma littera“ samdyta UAB „Statinių priežiūra“; laiku nepakeista žarnelė plyšo ir užliejo UAB „Ac Nielsen Baltics“ patalpas. Kadangi statybos darbai prilygintini didesnio pavojaus darbams, tai, ieškovo teigimu, atsakovas UAB „Statinių priežiūra“, kurio kaltė dėl padarytos žalos preziumuojama, privalo atlyginti tretiesiems asmenims atsiradusią žalą kaip statybos–remonto darbus pagal 2006 m. rugsėjo 4 d. Rangos sutartį vykdęs rangovas (CK 6.649 straipsnio 1, 2 dalys, 6.682 straipsnio 1 dalis). Atsakovas UAB „Alma littera“ – patalpų, kuriose įvyko vandentiekio avarija, nuomininkas, įsipareigojęs naudotis patalpomis, jas prižiūrėti, užtikrinti gerą jų būklę ir savo sąskaita atlikti patalpų ūkinę priežiūrą, todėl, ieškovo nuomone, šis atsakovas, kurio kaltė taip pat preziumuojama, privalo atlyginti jam atsiradusią žalą kaip santechnikos įrenginio, dėl kurio trūkumo jo draudėjui padaryta žalos, valdytojas (CK 6.266 straipsnio 1 dalis).

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2010 m. gegužės 26 d. sprendimu ieškinį iš dalies tenkino: priteisė ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovo UAB „Alma littera“ 22 422 Lt žalos atlyginimo ir 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2008 m. lapkričio 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą ieškinio dalį atmetė.

Teismas nesutiko su ieškovo pozicija, kad dėl jo patirtos žalos atsakingi abu atsakovai – UAB „Statinių priežiūra“ kaip rangovas ir UAB „Alma littera“ kaip statinio (santechnikos įrenginio) valdytojas. Teismas, remdamasis Nuomos sutarties 5.2.5 punkto nuostata, kad atsakovas (nuomininkas) UAB „Alma littera“ savo sąskaita įsipareigojo atlikti išnuomotų patalpų ūkinę priežiūrą, padarė išvadą, jog avarijos santechniniame mazge metu šis atsakovas buvo ginčo patalpų valdytojas. Teismas pažymėjo, kad, atsakovo UAB „Statinių priežiūra“ teigimu, atsakovo UAB „Alma littera“ prašymu dviejų sanitarinių mazgų remonto darbai buvo atliekami etapais, t. y. tik suremontavus pirmąjį sanitarinį mazgą, remonto darbai buvo pradėti kitame. Teismas, kritiškai įvertinęs apklaustų liudytojų (atsakovo UAB „Alma littera“ darbuotojų), tvirtinusių, kad avarija įvyko remontuojamame sanitariniame mazge, parodymus, vadovavosi atsakovo UAB „Statinių priežiūra“ paaiškinimais, jog sanitariniame mazge, kuriame įvyko avarija, darbai nebuvo vykdomi, o UAB „Statiniu priežiūra“ ir subrangovų darbuotojai šiuo mazgu nesinaudojo. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad vandentiekio avarijos metu UAB „Statinių priežiūra“ nebuvo sanitarinio mazgo, kuriame įvyko avarija, valdytojas. Teismo nuomone, byloje neginčytinai nustatyta, kad vandentiekio avarijos priežastis – sanitariniame mazge esančio praustuvo laiku nepakeistos pajungimo žarnelės su metaliniu apvalkalu pažeidimas. Teismas, remdamasis 2006 m. rugsėjo 26 d. vandentiekio avarijos (duomenys neskelbtini), priežasties nustatymo aktu, 2006 m. rugsėjo 27 d. aktu, taip pat trečiojo asmens UAB „Invalda Service“ atstovo parodymais, konstatavo, jog ieškovas neįrodė atsakovo UAB „Statinių priežiūrą“ neteisėtų veiksmų dėl 2006 m. rugsėjo 22 d. įvykusios vandentiekio avarijos, o atsakovas UAB „Alma littera“ nepateikė duomenų, pagrindžiančių, kad žalos ieškovui atsirado dėl CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (CPK 178 straipsnis). Teismas padarė išvadą, kad UAB „Statinių priežiūra“ nėra tinkamas atsakovas byloje ir neprivalo atlyginti žalos ieškovui. Spręsdamas dėl žalos dydžio, teismas nustatė, kad dėl ieškovo draudėjui UAB „Ac Nielsen Baltics“ padarytos žalos buvo išmokėta 22 422 Lt draudimo išmokos, apskaičiuotos remiantis teismui pateiktu UAB „Sonex Technologies“ 2006 m. rugsėjo 28 d. defektiniu aktu Nr. 20060928. Vertindamas, kad byloje nėra įrodymų, jog ieškovas neteisingai apskaičiavo UAB „Ac Nielsen Baltics“ atlygintinų nuostolių dydį, teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo UAB „Alma littera“ žalos atlyginimą (CK 6.1015 straipsnis), taip pat 6 proc. procesines palūkanas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis) yra pagrįsti ir tenkintini.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. gegužės 19 d. sprendimu Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 26 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį iš dalies tenkinti: priteisti ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovo UAB „Statinių priežiūra“ 22 422 Lt žalos atlyginimo ir 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2008 m. lapkričio 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą ieškinio dalį atmesti.

Nustačiusi, kad patalpų savininko UAB „Invalda Real Estate“ ir atsakovo UAB „Alma littera“ sudaryta Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis buvo įregistruota viešame registre, teisėjų kolegija nurodė, jog pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją šis atsakovas preziumuojamas patalpų, dėl iš kurių prasiskverbusio vandens buvo sugadintas ieškovo draudėjui priklausęs turtas, valdytoju. Tačiau, pažymėjusi, kad ši prezumpcija gali būti paneigta kitais įrodymais, teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinius duomenis, šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde ir atsiliepimuose į jį nurodytus argumentus, sutiko su atsakovo UAB „Alma littera“ tvirtinimu, jog patalpas, kuriose įvyko avarija, pagal Rangos sutartį jis perdavė valdyti rangovui UAB „Statinių priežiūra“, todėl pagal ieškinį turi atsakyti šis atsakovas. Konstatavusi, kad atsakovas UAB „Statinių priežiūra“ avarijos metu buvo patalpų, kuriose įvyko avarija, valdytojas, šis atsakovas galėjo ir turėjo apžiūrėti perimtas patalpas bei užtikrinti tinkamą jų priežiūrą, elgtis taip, kad nebūtų padaryta žalos tretiesiems asmenims, teisėjų kolegija sprendė, jog nagrinėjamu atveju šis atsakovas pažeidė CK 6.246 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, todėl yra atsakingas už ieškovo draudėjui padarytą žalą. Vertindama, kad byloje įrodyti atsakovo UAB „Statinių priežiūra“ neteisėti veiksmai, dėl kurių buvo padaryta žalos ieškovo draudėjui, taip pat žalos faktas ir dydis, teisėjų kolegija, pripažinusi pirmosios instancijos teismą netinkamai įvertinusiu byloje esančius įrodymus, dėl to neteisingai nustačiusiu faktines bylos aplinkybes ir netinkamai taikiusiu CK 6.266 straipsnio normas, šio teismo sprendimą panaikino ir priteisė ieškovui 22 422 Lt žalos atlyginimo bei procesines palūkanas iš atsakovo UAB „Statinių priežiūra“.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Statinių priežiūra“ prašo apeliacinės instancijos teismo sprendimą panaikinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.266 straipsnio nuostatas dėl atsakomybės subjekto – pastatų, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininko (valdytojo), todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad tinkamas atsakovas (faktinis patalpų, kuriose įvyko vandentiekio avarija, valdytojas) pagal byloje pareikštą ieškinį yra rangovas UAB „Statinių priežiūra“, o ne ginčo patalpų nuomininkas UAB „Alma littera“. Kasatoriaus nuomone, atsakingu asmeniu pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį yra savininkas arba valdytojas, turintis savarankišką daiktinę valdymo teisę (CK 4.22 straipsnis). Ši prezumpcija gali būti nuginčyta ir atsakingu subjektu pripažintas faktinis objekto valdytojas, jeigu jis turėjo teisę (pareigą) daryti fizinį (ūkinį) poveikį objektui. Kasatoriaus teigimu, jis (rangovas) šiuo konkrečiu atveju negali būti laikomas ginčo patalpų pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme, nes neturėjo nei savarankiškos daiktinės, nei faktinės šių patalpų valdymo teisės. Byloje teismų nustatyta, kad vandentiekio avarija įvyko dėl žarnelės nusidėvėjimo, taigi – ne dėl kasatoriaus atliktų rangos darbų, o dėl nuomininko pareigos tinkamai prižiūrėti ginčo patalpas nevykdymo. Būtent atsakovas UAB „Alma littera“, turėdamas patalpas savo žinioje, tinkamai ir laiku nepadarė fizinio (ūkinio) poveikio patalpoms (jų einamojo remonto), nevykdė ūkinės priežiūros, dėl to plyšo nusidėvėjusi vandentiekio žarnelė, dėl užliejimo vandeniu buvo apgadintas ieškovo draudėjui priklausęs turtas. Kasatoriaus įsitikinimu, bet kokiu atveju jis (rangovas) negali būti laikomas nei patalpų savininku, nei valdytoju, nei faktiniu valdytoju, atsakingu pagal CK 6.266 straipsnį, nes negalėjo daryti ginčo patalpoms jokio fizinio (ūkinio) poveikio; tai buvo nuomininko UAB „Alma Littera“ teisė ir pareiga.

2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėdamas kito atsakovo apeliacinį skundą tinkamai nepranešęs kasatoriui apie bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka vietą bei laiką ir taip neužtikrinęs jam galimybės pristatyti savo bylą žodiniame procese, pažeidė procesinių dokumentų įteikimą, šalių informavimą apie bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka vietą ir laiką reglamentuojančias, taip pat šalių lygiateisiškumo principą įtvirtinančias proceso teisės normas, nukrypo nuo kasacinio teismo šiuo klausimu formuojamos praktikos. Kasacinio teismo nurodyta, kad tinkamu dalyvaujančio byloje asmens informavimu apie bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka vietą ir laiką pripažįstamas teismo pranešimo išsiuntimas šio asmens nurodytu adresu, išskyrus tuos atvejus, kai pranešimas teismui grįžta neįteiktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“ v. AB „Spauda“, bylos Nr. 3K-3-52/2010). Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismo pranešimas apie posėdžio vietą ir laiką grįžo jam neįteiktas. Iš apeliacinės instancijos teismo pasirengimo teisminiam nagrinėjimui dokumentų matyti, kad šalia nurodytų kasatoriaus duomenų (tarp jų – buveinės adreso: (duomenys neskelbtini)) pieštuku įrašytas kitas adresas: (duomenys neskelbtini), kuris nesusijęs su kasatoriaus buveinės ir veiklos adresu. Kasatoriaus teigimu, tai reiškia, kad pranešimas apie apeliacinės instancijos teismo posėdžio vietą ir laiką jam buvo išsiųstas ne jo nurodytu (t. y. klaidingu) adresu. Taigi jis nebuvo tinkamai (jo nurodytoje procesinių dokumentų įteikimo vietoje) informuotas apie bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka vietą ir laiką.

Pareiškime dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo ieškovas AB „Lietuvos draudimas“, sutikdamas su kasacinio skundo argumentu dėl netinkamo CK 6.266 straipsnio taikymo, nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas naikintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti.

Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas UAB „Alma littera“ prašo apskųstą apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, nurodo šiuos nesutikimo su kasaciniu skundu argumentus:

1. Vadovaujantis CK 4.22 straipsnio 2 dalimi, 4.27 straipsnio 2, 3 dalimis, atsakovas UAB „Alma littera“ nepripažintinas ginčo patalpų valdytoju daiktinės teisės prasme, tačiau toks vertinimas nepaneigia apeliacinės instancijos teismo išvadų dėl pagal pareikštą ieškinį atsakingo asmens. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai pasisakyta, kad statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį; valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą. Nagrinėjamu atveju atsakovas UAB „Alma littera“, Nuomos sutarties 5.2.5 punkte įsipareigojęs savo sąskaita atlikti išsinuomotų patalpų ūkinę priežiūrą, pripažintinas ginčo patalpų valdytoju prievolinės teisės pagrindu. Atsakovo teigimu, jis šią savo pareigą įgyvendino sąžiningai ir tinkamai – siekdamas atlikti einamąjį patalpų remontą, sudarė Rangos sutartį su kasatoriumi. Perdavus objektą pagal šią sutartį kasatoriaus žinion, atsakovo UAB „Alma littera“ kaip ginčo patalpų valdytojo CK 6.266 straipsnio prasme statusas pasibaigė.

2. Bylos duomenimis, apeliacinės instancijos teismo pranešimas apie bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka vietą ir laiką kasatoriui buvo išsiųstas įprastiniu adresu: (duomenys neskelbtini). Pranešimas grįžo neįteiktas dėl nežinomų priežasčių. Teismas, siekdamas užtikrinti tinkamą proceso dalyvio informavimą, išsiuntė kasatoriui pakartotinį pranešimą adresu: (duomenys neskelbtini). Taigi apeliacinės instancijos teismo veiksmai, pranešant kasatoriui apie bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka vietą ir laiką, buvo tinkami, teismas, išsiųsdamas kasatoriui pranešimą adresu: (duomenys neskelbtini), savo pareigą atliko. Tokiomis aplinkybėmis nėra pagrindo sutikti su kasacinio skundo argumentais dėl jame nurodytų proceso teisės normų pažeidimo.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių. Teisėjų kolegija šią bylą nagrinėja neišeidama už CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatytų ribų.

Ieškinys dėl 22 422 Lt žalos atlyginimo ir 6 proc. dydžio procesinio palūkanų priteisimo nagrinėjamoje byloje pareikštas draudiko AB „Lietuvos draudimas“, išmokėjusio draudėjui UAB „Ac Nielsen Baltics“ 22 422 Lt draudimo išmokos atlyginti žalai, padarytai dėl to, kad nuomininko UAB „Alma littera“ patalpose esančiame sanitariniame mazge, kuriame rangos darbus atlikinėjo rangovas UAB „Statinių priežiūra“, įvyko vandentiekio avarija ir jos metu dėl prasiskverbusio vandens apgadinta ieškovo apdrausta draudėjui priklausanti kompiuterinė įranga.

Draudiko ieškinys, prašant priteisti padarytą žalą solidariai, pareikštas dviem atsakovams: (1) UAB „Statinių priežiūra“ – kaip statybos–remonto darbus pagal 2006 m. rugsėjo 4 d. rangos sutartį, sudarytą su užsakovu UAB „Alma littera“, vykdžiusiam rangovui, reikalavimo pagrindu nurodant rangovo sutartinę civilinę atsakomybę už tinkamą sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymą reglamentuojančias CK normas, ir (2) nuomininkui UAB „Alma littera“ – kaip statinio (santechnikos įrenginio), dėl kurio trūkumo padaryta žalos, valdytojui, reikalavimo pagrindu nurodant CK 6.266 straipsnį, reglamentuojantį statinio savininko (valdytojo) deliktinę civilinę atsakomybę be kaltės.

Dėl ieškovo teisės reikalauti atlyginti žalą iš atsakovo UAB „Statinių priežiūra“

Civilinis procesas grindžiamas dvišališkumu. Tai reiškia, kad kiekviename procese yra dvi šalys – ieškovas (asmuo, kuris pareiškia reikalavimą savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomiems interesams apginti) ir atsakovas (asmuo, kuriam yra pareiškiamas reikalavimas). Šalys civiliniame procese dažniausiai yra atitinkamų materialinių teisinių santykių, iš kurių kilo ginčas, dalyvės (atvejai, kai šalys civiliniame procese nėra atitinkamų materialinių teisinių santykių, iš kurių kilo ginčas, dalyvės yra tada, kai, pavyzdžiui, ieškinys pareikštas netinkamo ieškovo, ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, ieškinys pagal CPK 49 straipsnį pareikštas siekiant apginti viešąjį interesą ir pan.). Procesinių teisių turėjimas yra nulemtas materialiųjų teisių turėjimo. Tik esant ieškovui ir atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektams, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti kilusį šalių ginčą. Dėl to visais atvejais svarbu išsiaiškinti šalies tinkamumo civiliniame procese klausimą. Netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialiojo teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas), arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. N. v. M. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-56/2007). Teismui sprendžiant klausimą dėl konkretaus asmens procesinės padėties – ieškovo ar atsakovo – tinkamumo, būtina nustatyti ir įvertinti, iš kokio materialiojo teisinio santykio yra kilęs ginčas, kas yra to materialiojo teisinio santykio tiesioginiai subjektai, kuris subjektas turi reikalavimo teisę ir kuris – pareigą pagal ją atsakyti. Nustačius, kad konkretus asmuo nėra materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi reikalavimo teisės (netinkamas ieškovas) ir (ar) pareigos pagal ją atsakyti (netinkamas atsakovas), nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamą ieškovą ir (ar) atsakovą byloje.

Pirmiau nurodytų teisės normų ir išdėstytų išaiškinimų kontekste teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl aptariamų proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo, be kita ko, yra konstatavęs, kad pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, jog jų teisės ir (ar) teisėti interesai pažeidžiami. Tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje komercinė firma „Indra“ v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-361/2006).

Atsižvelgiant į faktus, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimą atsakovui UAB „Statinių priežiūra“, ir ieškinyje nurodomą šio reikalavimo teisinį pagrindą, materialusis teisinis santykis, iš kurio kildinamas nagrinėjamas ginčas atsakovui UAB „Statinių priežiūra“, kvalifikuotinas sutartinės civilinės atsakomybės teisiniu santykiu. Šis apibrėžiamas kaip turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytą asmenų procesinio subjektiškumo reglamentavimą ir materialiojo teisinio santykio, iš kurio ieškovas kildina ginčą atsakovui UAB „Statinių priežiūra“, pobūdį, konstatuoja, kad teisę reikšti reikalavimą šiam atsakovui kaip rangovui atlyginti žalą, padarytą dėl to, jog neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta 2006 m. rugsėjo 4 d. rangos sutartis, turi kita šios sutarties šalis – užsakovas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Kiti asmenys gali pareikšti ieškinį rangovui tuo atveju, jeigu reikalavimo teisę turintis asmuo perleido jam savo teisę (CK 6.101 straipsnis).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju AB „Lietuvos draudimas“, nebūdamas 2006 m. rugsėjo 4 d. rangos sutarties šalis (užsakovas), nėra materialiųjų sutartinių teisinių santykių, iš kurių kildina savo reikalavimą rangovui (atsakovui UAB „Statinių priežiūra“), tiesioginis subjektas. AB „Lietuvos draudimas“ ieškiniu, pateiktu atsakovui UAB „Statinių priežiūra“, ginčas yra keliamas dėl UAB „Alma littera“ teisių gynimo, tačiau byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą daryti išvadą, kad ši būtų perleidusi tokią teisę ieškovui. Dėl to šalių procesiniuose dokumentuose nurodomos aplinkybės, susijusios su atsakovo UAB „Statinių priežiūra“ veiksmais, atliktais (neatliktais) vykdant jo ir atsakovo UAB „Alma littera“ rangos sutartį, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Ieškovo nurodomi atsakovo UAB „Statinių priežiūra“ veiksmai, pasireiškę 2006 m. rugsėjo 4 d. rangos sutarties sąlygų pažeidimu, galėtų būti vertinami tuo atveju, jei ieškinį dėl žalos atlyginimo būtų pareiškusi UAB „Alma littera“ kaip šios sutarties šalis.

Nustačius, kad AB „Lietuvos draudimas“ neturi reikalavimo teisės atsakovui AB „Statinių priežiūra“, AB „Lietuvos draudimas“ ieškinys šiam atsakovui, pareikštas jam kaip statybos–remonto darbus pagal 2006 m. rugsėjo 4 d. rangos sutartį, sudarytą su užsakovu UAB „Alma littera“, vykdžiusiam rangovui, turėjo būti atmestas taikant vien tik CPK 5 straipsnį.

Dėl išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis, kuria, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, spręsta tenkinti dalį ieškinio, priteisiant ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ jo prašomą žalos atlyginimą iš atsakovo AB „Statinių priežiūra“, negali būti palikta galioti. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinys atsakovui UAB „Statinių priežiūra“ atmestas, paliktina nepakeista, tačiau kitais, šioje nutartyje išdėstytais, teisiniais argumentais.

Dėl ieškovo teisės reikalauti atlyginti žalą iš atsakovo UAB “Alma littera“

CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Jis atsako be kaltės, tačiau gali būti atleistas nuo atsakomybės, jeigu įrodo, kad žala atsirado dėl force majeure aplinkybių arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 straipsnio 1 dalis). CK 6.266 straipsnyje nurodomas valdymas – tai objekto (statinio, įrenginio ar kitokios konstrukcijos) turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą. Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Ši prezumpcija gali būti paneigta kitais įrodymais. Tai reiškia, kad, esant registracijos duomenims viešajame registre, jame nurodytas asmuo gali įrodyti, kad atsakingas už žalą asmuo iš tikrųjų yra kitas. Juo gali būti objekto savininkas ar valdytojas, nors jo teisės ir nebūtų įregistruotos viešajame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje „If P&C Insurance“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-222/2011). Aptariama prezumpcija nustatyta tam asmeniui, kuris nuosavybės teisę ar valdymą yra paviešinęs – įrodinėjimo pareiga trenka viešajame registre nurodytam savininkui ar valdytojui. Šios nuostatos neeliminuoja galimybės kreditoriui ar skolininkui, kuriam nustatyta prezumpcija, įrodinėti, kad konkretus asmuo yra faktinis objekto savininkas ar valdytojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje A. S. v. Tauragės rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-7-365/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje AB „If draudimas“ v. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos ir kt., bylos Nr. 3K-3-62/2009).

Bylos duomenimis, 2004 m. vasario 27 d. buvo sudaryta UAB „Invalda Real Estate“ ir atsakovo UAB „Alma littera“ Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. A/386, pagal kurią atsakovas išsinuomojo 533,51 kv. m ploto patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), trečiame ir ketvirtame aukštuose. Pagal šios sutarties 5.2.2, 5.2.5 punktus nuomininkas UAB „Alma littera“ įsipareigojo prižiūrėti nuomojamas patalpas, užtikrinti gerą jų būklę bei savo sąskaita atlikti patalpų ūkinę priežiūrą. Atsižvelgiant į tai, remiantis pirmiau aptarta kasacinio teismo praktika dėl CK 6.266 straipsnio aiškinimo ir taikymo, atsakovas UAB „Alma littera“, juolab esant išviešintoms Nekilnojamojo turto registre jo kaip nuomininko teisėms, pripažintinas išsinuomotų patalpų, kartu statinio (sanitarinio mazgo), dėl kurio trūkumo ieškovo draudėjo turtui padaryta žalos, valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį, kuriam prievolinės teisės (nuomos sutarties) pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ir tvarkyti objektą.

Rangos (statybos rangos) sutartis – tai sutartis dėl šalių sulygtų darbų (statybos darbų) atlikimo (CK 6.644 straipsnio 1 dalis, 6.681 straipsnio 1 dalis). Rangovas prievolinės teisės pagrindu gali būti traktuojamas kaip objekto, kuriame atlieka rangos darbus, valdytojas CK 6.266 straipsnio prasme. Kiekvienu konkrečiu atveju pagal sutarties sąlygas bei faktinę padėtį svarstytina ir spręstina, ar rangovas, vykdydamas sutartį, įgyja teisę eksploatuoti, prižiūrėti ir tvarkyti patalpas, t. y. ar turi patalpas savo žinioje, teisę daryti joms ūkinį bei fizinį poveikį.

Ar vandentiekio avarijos metu ginčo patalpų (kartu sanitarinio mazgo) eksploataciją ir priežiūrą vykdė nuomininkas (atsakovas UAB „Alma littera“), ar tai buvo pavesta kitam asmeniui (rangovui – atsakovui UAB „Statinių priežiūra“), yra fakto klausimas. Nuomininkui remiantis aplinkybe, kad aptariamu momentu šios funkcijos vykdymas buvo pavestas rangovui, jis šį faktą privalo įrodyti, nes įrodinėjimo pareiga, remiantis CPK 178 straipsniu, tenka jam.

Bylos duomenimis, 2006 m. rugsėjo 4 d. atsakovai UAB „Alma littera“ ir UAB „Statinių priežiūra“ sudarė Rangos sutartį, pagal kurią atsakovas UAB „Statinių priežiūra“ įsipareigojo atlikti atsakovo UAB „Alma littera“ biuro patalpų remontą; šie darbai buvo atliekami 2006 m. rugsėjo 7 d. – 2006 m. gruodžio 12 d. laikotarpiu. Byloje taip pat yra duomenų, kad, atsakovui UAB „Statinių priežiūra“ vykdant Rangos sutartį ir atliekant remonto darbus, atsakovas UAB „Alma littera“ naudojosi patalpomis (vykdė jose savo veiklą), t. y. valdė ginčo patalpas kaip nuomininkas pagal Nuomos sutarties (taip pat 5.2.2, 5.2.5 punktų) sąlygas, taigi neprarado (o rangovas atitinkamai neįgijo) patalpų (taip pat ginčo sanitarinio mazgo) valdymo teisės, kartu – atsakomybės už jų trūkumus. Taigi nagrinėjamu atveju ginčo patalpos (taip pat sanitarinis mazgas) tebuvo atsakovo UAB „Statinių priežiūra“ darbo vieta, kurioje jis atliko Rangos sutartimi sulygtus darbus, todėl galėtų būti atsakingas tik už savo kaip rangovo neteisėtus (kaltus) veiksmus, jeigu dėl jų atsirado žalos (CK 6.657 ir kt. straipsniai). Konstatuotina, kad atsakovas UAB „Alma litera“ neįrodė, jog ginčo patalpas (taip pat sanitarinį mazgą) prižiūrėti ir tvarkyti, t. y. valdyti, perdavė kitam subjektui – atsakovui UAB „Statinių priežiūra“. Teisėjų kolegijos vertinimu, Rangos sutarties sąlygos ir bylos faktiniai duomenys neteikia pagrindo spręsti kitaip, t. y. kad vandentiekio avarijos metu (2006 m. rugsėjo 22 d.) ginčo objektas pagal šią sutartį buvo perduotas kasatoriaus žinion. Remiantis tuo, kas aptarta, negalima sutikti su apskųstame apeliacinės instancijos teismo sprendime padaryta išvada, kad atsakovas UAB „Statinių priežiūra“ pripažintinas ginčo patalpų valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas UAB „Alma littera“ privalo atlyginti ieškovo patirtą žalą kaip statinio (santechnikos įrenginio), dėl kurio trūkumo padaryta žalos, valdytojas (CK 6.266 straipsnis). Teisėjų kolegija tokią pirmosios instancijos teismo išvadą vertina kaip pagrįstą ir atitinkančią pirmiau šioje nutartyje aptartus bei išdėstytus kasacinio teismo išaiškinimus. Byloje įrodyta, kad žalos ieškovui padaryta dėl ginčo patalpose įvykusios vandentiekio avarijos, kurios priežastis – šių patalpų sanitariniame mazge esančio praustuvo laiku nepakeistos pajungimo žarnelės su metaliniu apvalkalu pažeidimas (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Pagal nagrinėjamos bylos duomenis nėra pagrindo nesutikti ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas UAB „Alma littera“ nepateikė duomenų žalos AB „Lietuvos draudimas“ atsiradimui dėl CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių pagrįsti. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo sprendime pagrįstai spręsta, jog nagrinėjamo ginčo atveju atsakovui UAB „Alma littera“ atsirado jo, kaip statinio valdytojo, deliktinė civilinė atsakomybė.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai, pažeisdamas CK 6.266 straipsnio nuostatas ir nukrypdamas nuo kasacinio teismo formuojamos teisės aiškinimo bei taikymo praktikos, nepripažino atsakovo UAB „Alma littera“ ginčo patalpų valdytojų, atsakingu pagal ieškovo šioje byloje pareikštą jam ieškinį. Dėl išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis, kuria, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, spręsta atmesti ieškinį atsakovui UAB „Alma littera“, taip pat negali būti palikta galioti. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinys atsakovui UAB „Alma littera“ tenkintas, pripažintina teisėta ir paliktina nepakeista.

Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

Kiti kasacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės nagrinėjamos bylos teisiniam rezultatui ir teismų praktikai formuoti, todėl dėl jų, kaip nesudarančių CPK 346 straipsnio 2 dalyje išvardytų kasacijos pagrindų, teisėjų kolegija nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose, patirta 99,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tenkinus atsakovo UAB „Statinių priežiūra“ kasacinį skundą, šios išlaidos priteistinos valstybės naudai iš atsakovo UAB „Alma littera“ (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Iš atsakovo UAB „Alma littera“ taip pat priteistina atsakovui UAB „Statinių priežiūra“ 673 Lt už kasacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 19 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 26 d. sprendimą.

Priteisti atsakovui UAB „Statinių priežiūra“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo UAB „Alma littera“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 673 (šešis šimtus septyniasdešimt tris) Lt žyminio mokesčio.

Priteisti valstybei iš atsakovo UAB „Alma littera“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 99,50 Lt (devyniasdešimt devynis litus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Egidijus Laužikas

Vincas Verseckas