Civilinė byla Nr. 3K-3-113/2012
Teisminio proceso Nr. NESUTEIKTAS
Procesinio sprendimo kategorijos: 114.11; 121.13; 128.17 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. kovo 20 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės (pranešėja), Egidijaus Laužiko (kolegijos pirmininkas) ir Vinco Versecko,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens (įkeisto daikto savininko) N. Č. (N. Č.) kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal kreditoriaus Kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo; suinteresuoti asmenys: E. Z., N. Č.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl proceso teisės normų, nustatančių reikalavimus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo turiniui (CPK 585 straipsnio 1 dalis), bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas (CPK 320 straipsnis), reglamentuojančias įrodymų įvertinimą, aiškinimo ir taikymo.
Užtikrinant E. Z. iki 2010 m. gruodžio 29 d. suteikto kredito grąžinimą, hipotekos lakštu Nr. (duomenys neskelbtini) su vėlesniais pakeitimais, 2009 m. gruodžio 30 d. įregistruotu Hipotekos skyriuje prie Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo, kreditoriui buvo įkeisti V. Č. ir N. Č. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantys nekilnojamieji daiktai (duomenys neskelbtini) 0,2679 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su priklausiniais: gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkio pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkio pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pirtimi, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Skolininkas nevykdė paskolos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų – negrąžino skolos nustatytu laiku, todėl kreditorius kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė
Hipotekos skyriaus prie Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo teisėjas 2011 m. kovo 4 d. nutartimi areštavo įkeistą nekilnojamąjį turtą; įspėjo skolininką ir įkeistų daiktų savininkus, kad, negrąžinus skolos (52 419,64 Lt negrąžintos skolos, 2111,14 Lt palūkanų, 6185,52 Lt delspinigių, 135 Lt žyminio mokesčio, 600 Lt teisinių išlaidų) per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas kreditoriui administruoti.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų E. Z. ir N. Č. atskiruosius skundus, 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi juos atmetė ir paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį. Kolegija, atsižvelgdama į tai, kad bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka, todėl sprendė, jog ginčai bet kurioje hipotekos stadijoje, taip pat apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant atskirąjį skundą dėl hipotekos teisėjo priimtos nutarties, kuria tenkintas hipotekos kreditoriaus reikalavimas areštuoti įkeistą daiktą (CPK 558 straipsnis), teisėtumo ir pagrįstumo, negalimi. Bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių atskirieji skundai galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų tenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Kolegija pažymėjo, kad hipotekos teisėjas atlieka procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos teisine procedūra; tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole, t. y. dėl skolos atsiradimo pagrindo, jos dydžio, netinkamo paskolos sutarties sąlygų vykdymo ir kt., jis byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nėra nagrinėjamas, nes nėra šios kategorijos bylų nagrinėjimo dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB SEB bankas v. UAB „Inrent“, UAB „Kavaska“, bylos Nr. 3K-3-50/2010; 2010 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. J. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-260/2010; kt.). Dėl to kolegija atmetė skolininko ir suinteresuoto asmens atskiruosiuose skunduose išdėstytus argumentus, susijusius su skolos dydžiu bei kreditoriaus susitarimo nevykdymu. Kolegija taip pat pripažino nepagrįstais suinteresuoto asmens argumentus, kad kreditoriaus pareiškimas neatitiko turiniui keliamų reikalavimų, nes nebuvo nurodyta hipotekos kodo hipotekos registre; motyvavo, jog kreditorius pateikė teismui pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo ir kartu pridėjo rašytinius dokumentus, pagrindžiančius reikalavimo pagrįstumą; hipotekos kodas hipotekos registre nurodytas sutartinės hipotekos lakšte, kuris taip pat buvo pridėtas prie kreditoriaus pareiškimo.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė
Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo N. Č. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Dėl CPK 558 straipsnio 1 dalies pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai plečiamai aiškino nurodytą teisės normą, kuri įpareigoja kreditorių būtent pareiškime dėl priverstinio skolos išieškojimo (o ne jo prieduose) nurodyti hipotekos kodą hipotekos registre. Kitu atveju, kasatoriaus teigimu, pareiškime pakaktų nurodyti tik rezoliucinę dalį ir prie tokio pareiškimo pridėti hipotekos lakšto kopiją. Pagal teismų praktiką, jeigu kreditoriaus pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, teismas nutartimi atsisako atlikti prašomą procedūrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas „Snoras“ v. G. A., bylos Nr. 3K-3-536/2009).
Dėl CPK 320 straipsnio taikymo, įrodymų įvertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų ir teisės normų, nustatančių bylos nagrinėjimo apeliaciniame procese tvarką, pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas tik formaliai peržiūrėjo Hipotekos skyriaus teisėjo nutartį, pažeisdamas įrodymų įvertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, netyrė ir nevertino atskirajame skunde nurodytų faktinių aplinkybių, iš kurių matyti, kad pradėtas priverstinio vykdymo procesas yra neteisėtas, pažeidžia kasatoriaus teisėtus interesus. Pagal teismų praktiką hipotekos teisėjas turi atsisakyti vykdyti išieškojimą ypatingosios teisenos tvarka ne tik tuo pagrindu, kad kreditoriaus reikalavimas neatitinka formaliųjų hipotekos procedūrų reikalavimų, bet ir tada, kai iš bylos duomenų matyti, jog toks išieškojimas prieštarautų bendriesiems civilinių santykių principams, įtvirtintų neteisėtumą ir neteisingumą, būtų nesąžiningas, neleistinai iškreiptų hipotekos santykių dalyvių interesų pusiausvyrą, neproporcingai pažeistų skolininko ar trečiųjų asmenų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nordea Bank Finland Plc (AB) v. BUAB „Neto“, bylos Nr. 3K-3-433/2010). Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas nevertino kreditoriaus išduoto sutikimo dėl įkeisto turto pardavimo, neatsižvelgė į kreditoriaus prisiimtos pareigos, skolininkui įvykdžius turto perleidimo sutarties sąlygas ir sumokėjus kreditoriui nurodytą pinigų sumą, išregistruoti hipoteką neįvykdymą. Kasatorius nurodo, kad jo atskirasis skundas buvo išnagrinėtas pažeidžiant CPK 321 straipsnio 2 dalį, nes nutartis dėl skundo pagrįstumo buvo priimta per penkiolika minučių.
Atsiliepimu į kasacinį skundą kreditorius Kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Jis nurodo, kad CPK 585 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reikalavimas nurodyti hipotekos kodą siejamas su galimybe identifikuoti hipotekos sandorį ir hipotekos taikymo teisines sąlygas, todėl hipotekos kodo nenurodymas pareiškime yra tik formalus pažeidimas. Kreditorius, pirmą kartą teikdamas pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, apskritai neprivalo pateikti jo reikalavimą pagrindžiančių dokumentų, todėl nagrinėjamoje byloje kreditoriui pateikus tiek pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, tiek pridėjus dokumentus, iš kurių galima nustatyti hipotekos kodą, naikinti teismo nutartį vien formaliais pagrindais nebuvo pagrindo. Kasatoriaus argumentai dėl apeliacinio nagrinėjimo ribų ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo nepagrįsti, nes apeliacinės instancijos teismas hipotekos teisėjo nutartį, priimtą ne ginčo teisenos tvarka, peržiūri tiek, kiek tai leidžia ne ginčo teiseną nustatančios proceso teisės normos ir negali nagrinėti ir spręsti klausimų, kurie nagrinėtini ginčo teisenos tvarka. Kasatoriaus argumentai dėl CPK 321 straipsnio 2 dalies pažeidimo yra susiję su fakto klausimu, todėl kasaciniame teisme nenagrinėtini.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl CPK 558 straipsnio 1 dalies taikymo
CPK 558 straipsnio 1 dalyje nurodyta pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo tvarka ir reikalavimai pareiškimo turiniui: hipotekos kodo hipotekos registre, negrąžintos skolos dydžio, skolininko, įkeisto daikto savininko ir jų adresų (buveinių) nurodymas.
Kasatorius skunde nurodo, kad teismai neatsižvelgė į pareiškimo turinio reikalavimų pažeidimus, nes kreditorius, pateikdamas pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, jame nenurodė hipotekos kodo hipotekos registre. Pareiškimą nagrinėję teismai nustatė, kad kreditorius, pateikdamas teismui pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, pridėjo rašytinius dokumentus (2009 m. gruodžio 29 d. hipotekos lakštą), pagrindžiančius reikalavimo pagrįstumą.
CPK 558 straipsnyje įtvirtinta pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo padavimo tvarka, kurioje nustatyta, kad jeigu skolininkas per hipotekos lakšte nustatytą terminą neįvykdo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo, hipotekos kreditorius gali kreiptis į Hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo, nurodydamas jame hipotekos kodą hipotekos registre, negrąžintos skolos dydį, skolininką, įkeisto daikto savininką ir jų adresus (buveines) (straipsnio 1 dalis); jeigu skola per vieną mėnesį nuo įspėjimo skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įteikimo dienos negrąžinta, hipotekos kreditorius pakartotinai kreipiasi su pareiškimu į Hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo arba įkeisto daikto perdavimo administruoti ir kartu pateikia hipotekos lakštą (straipsnio 2 dalis).
Teismų praktikoje nurodyta, kad hipotekos teisėjas, priimdamas atitinkamą nutartį dėl priverstinio skolos išieškojimo, išanalizuoja gautą pareiškimą, ištiria ir įvertina prie pareiškimo pridėtus dokumentus, išsiaiškina, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, ar pareiškėjas yra hipotekos kreditorius, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos prašomai procedūrai atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. D. A., bylos Nr. 3K-3-241/2009). Atlikdamas kreditoriaus pareiškime nurodytų reikšmingų teisės taikymui aplinkybių ir pateiktų dokumentų tyrimą, hipotekos teisėjas nusprendžia dėl teisinio pareikštų reikalavimų pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. V. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7- 272/2011). CPK 558 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų esmė yra ta, kad įstatyme įtvirtintas reikalavimas nurodyti hipotekos kodą hipotekos registre pirmiausia sietinas su galimybe identifikuoti hipoteką ir jos sąlygas, nustatyti kreditorių, patikrinti, ar yra visos sąlygos pradėti priverstinį išieškojimą iš įkeisto nekilnojamojo turto. Teisėjų kolegija, remdamasi teismų nustatyta aplinkybe nagrinėjamoje byloje, kad kreditorius, pateikdamas pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, pridėjo hipotekos lakštą, daro išvadą, jog pareiškime dėl priverstinio skolos išieškojimo nesant nurodyto hipotekos kodo, hipotekos lakšto pagrindu hipotekos teisėjas turėjo galimybę patikrinti hipotekos kodą ir spręsti dėl hipotekos sąlygų pagrįstumo. Dėl to kasatoriaus nurodytas CPK 558 straipsnio 1 dalies pažeidimas vertintinas kaip formalus, nesudarantis pagrindo naikinti iš esmės teisingą teismo nutartį (CPK 328 straipsnis).
Dėl CPK 320 straipsnio taikymo, įrodymų įvertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų taikymo
Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstą teismo sprendimą ar jo dalį pagal apeliaciniame ar atskirajame skunde nurodytus argumentus. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos apeliaciniame procese nagrinėjimo ribas lemia ir tai, byla nagrinėjama ginčo ar ypatingosios teisenos tvarka. Pagal CPK 442 straipsnio 11 punktą ypatingosios teisenos tvarka teismas nagrinėja bylas dėl hipotekos (kilnojamojo turto įkeitimo) teisinių santykių. Ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal CPK taisykles, su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato CPK V dalis ir kiti įstatymai (CPK 1 straipsnis, 443 straipsnio 1 dalis). CPK 542 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškimus dėl priverstinio skolos išieškojimo hipotekos teisėjas nagrinėja CPK XXXVI skyriuje bei CK nustatyta tvarka, išskyrus kai šiame skyriuje ar kituose įstatymuose numatyta kitaip. Pagal CPK 443 straipsnį bylos dėl hipotekos teisinių santykių pradedamos nagrinėti pareiškėjo pareiškimu, kurio turinys apibrėžia teisme nagrinėjamos bylos ribas, kurių teismas pagal bendrąją taisyklę negali peržengti (CPK 265 straipsnio 2 dalis, 320 straipsnis), byloms dėl hipotekos teisinių santykių išimčių nenustatyta.
Minėta, kad pagrindinė hipotekos teisėjo funkcija nagrinėjant aptariamo pobūdžio bylas – patikrinti, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos hipotekos įregistravimui, keitimui, baigimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, konstatuota, kad tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. AB „Lithun“, bylos Nr. 3K-3-523/2005; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. V. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-201/2007; 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. A. U., bylos Nr. 3K-3-103/2008; 2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB SEB bankas v. UAB „Inrent“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-50/2010). Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, ir nesprendžia kilusių tarp hipotekos šalių ginčų; CPK XXXVI skyriuje nustatytas bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo teisinis reguliavimas yra skirtas sudaryti sąlygas materialiosioms teisėms, kylančioms iš hipotekos teisinių santykių supaprastinta tvarka, tinkamai įgyvendinti, tačiau nėra skirtas ir pritaikytas ginčams dėl teisės nagrinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas „Snoras“ v. G. A., bylos Nr. 3K-3-536/2009). Taigi ginčų, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka, hipotekos teisėjas nenagrinėja.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, nurodo, kad hipotekos teisėjo nutartį, priimtą išnagrinėjus hipotekos kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, apskundus atskiruoju skundu, apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas CPK 320 straipsnio nustatytų ribų (CPK 338 straipsnis), sistemiškai taikydamas ir CPK XXXVI skyriaus normas. Kadangi ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka, nagrinėjimas neįeina į hipotekos teisėjo kompetenciją, tai lemia, kad apeliacinės instancijos teismas, peržiūrėdamas aptariamo pobūdžio hipotekos teisėjo nutartį, turi atsižvelgti į įstatymuose nustatytą hipotekos teisėjo kompetenciją ir taip pat negali nagrinėti bei išspręsti ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka. Nagrinėjamoje byloje įkeisto turto savininkas atskirajame skunde nurodė aplinkybes dėl paskolos sutarties sąlygų įvykdymo bei skolos dydžio nustatymo, apeliacinės instancijos teismas peržiūrėjo hipotekos teisėjo nutartį pagal CPK 442 ir 443 straipsnių taisykles, atsižvelgė į hipotekos teisinių santykių nagrinėjimą nustatančias proceso teisės normas, pagrįstai nevertino ir nepasisakė dėl atskirajame skunde nurodytų faktinių aplinkybių, susijusių su kreditoriaus reikalavimo išieškoti skolą, pagrįstumu, nes tai nebuvo šios kategorijos bylų nagrinėjimo dalykas.
Kasacinio skundo argumentai dėl CPK 321 straipsnio 2 dalies pažeidimo susiję su fakto klausimais ir ginčui išspręsti nėra teisiškai reikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Teisėjų kolegija, patikrinusi apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį teisės taikymo aspektu, sprendžia, kad nėra pagrindo ją naikinti pagal kasaciniame skunde išdėstytus argumentus (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Kasacinis teismas patyrė 25,90 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 20 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus suinteresuoto asmens kasacinio skundo, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš šio proceso dalyvio (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Netenkinus suinteresuoto asmens kasacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į kasacinį skundą surašiusiai šaliai. Kreditoriaus sumokėti advokatui 1815 Lt už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą viršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 ir 8.14 punktuose nurodytą rekomenduojamą priteisti užmokestį, todėl, netenkinus kasacinio skundo, kreditoriui iš suinteresuoto asmens priteistina 1600 Lt.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš suinteresuoto asmens (įkeisto daikto savininko) N. Č. (N. Č.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 25,90 Lt (dvidešimt penkis litus 90 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).
Priteisti kreditoriui Kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš suinteresuoto asmens (įkeisto daikto savininko) N. Č. (N. Č.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1600 (vieną tūkstantį šešis šimtus) Lt bylinėjimosi išlaidų, turėtų surašant atsiliepimą į kasacinį skundą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Egidijus Laužikas
Vincas Verseckas
