Dėl pažeistų teisių

Civilinė byla Nr. 3K-3-103/2012

Teisminio proceso Nr. nesuteiktas

Procesinio sprendimo kategorijos: 114.11; 30.5; 30.10

(S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas) ir Antano Simniškio (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. T. kasacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 23 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. T. ieškinį atsakovams V. Š. ir J. Š., trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, dėl pažeistų teisių.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kilę teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą bei savininko nuosavybės teisų gynimą aiškinimo ir taikymo klausimai.

Ieškovas prašė teismo uždrausti atsakovams važinėti bet kokiomis transporto priemonėmis jo žemės sklypu (duomenys neskelbtini), vežti, pilti smėlį, žvyrą ir kitas medžiagas. Jis nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso 2,79 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kuriame yra įsiterpęs 0,9345 ha atsakovams priklausantis žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Ieškovo teigimu, atsakovai įsigijo žemės sklypą be nustatyto įvažiavimo į savo valdą, nuosavybės teisės dokumentuose nėra bendro naudojimo kelių, tik servitutinis priėjimas prie vandens. Anot ieškovo, atsakovas, naudodamasis savo valda, savavališkai išvažinėjo ir suformavo kelią įstrižai per ieškovo sklypo žemės ūkio naudmenas, toliau kelią formuoja veždamas smėlį, žvyrą, kitas medžiagas.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas iš byloje esančių dokumentų, šalių atstovų parodymų nustatė, kad ieškovas pagal 2001 m. lapkričio 22 d. sutartį nusipirko iš B. A. 2,79 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), sutartyje nurodyti žemės naudojimo apribojimai, servitutų nėra, tik teisė prieiti prie vandens telkinių, nenurodant konkrečios vietos. Sutarties 1 punkte nurodyta, kad sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Žemės sklypas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, pažymėjimo 4 punkte nurodyta, kad žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus, pirkėjas sutiko pirkti šį sklypą be geodezinio plano. Iš Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyriaus atstovės ir liudytojos projekto autorės D. I. parodymų teismas nustatė, kad kelias išminusuotas iš ieškovo žemės sklypo, tai vietinės reikšmės kelias, valstybinė žemė, nuo pagrindinio kelio skaičiuojant, šis kelias eina per septynių naudotojų sklypus, tai vienintelis kelias patekti į atsakovų sodybą, aplinkui pelkės. Teismas nurodė, kad žemės ribų paženklinimo – parodymo akte yra nurodytas 4 m pločio keliukas, jis pažymėtas ir plane (T. 3, b. l. 13). Teismas konstatavo, kad uždraudus važinėti ginčo keliu atsakovams nėra galimybės patekti į savo sodybą.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2011 m. gegužės 23 d. nutartimi Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija nustatė, kad ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribų koordinatės, posūkio taškai ir kiti kadastro duomenys nėra nustatyti ir įregistruoti. Ieškovo žemės sklypo pardavėja B. A. nuosavybės teisę į ginčo žemės sklypą įgijo 2001 m. lapkričio 22 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu. Nuosavybės teisė į šį žemės sklypą Alytaus apskrities viršininko administracijos 2001-07-23 sprendimu Nr. 33-15005 buvo atkurta O. V., jos pasirašytame 2001 m. birželio 10 d. žemės sklypų ribų paženklinimo–parodymo akte yra nurodytas 4 m pločio keliukas, kaip valstybei priklausanti žemėnauda. Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad dėl nurodytame akte esančių taisymų pradėtas ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas Alytaus rajono apylinkės prokuratūros 2009 m. birželio 11 d. nutarimu, konstatavus, jog nepadaryta nusikalstama veika, numatyta BK 300 straipsnio 1 dalyje; Alytaus rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutarime konstatuota, kad nurodytame akte esami teksto išbraukymai, koregavimai ir prirašymai yra tik apsirikimo taisymas arba netikslumų šalinimas ir kad nėra jokio pagrindo manyti, jog taisymai tyčia atlikti V. Š., J. Š. ar kitų asmenų interesais arba K. T. nenaudai. Kolegija pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo byloje kaip liudytoja apklausta D. I., surašiusi 2001 m. birželio 10 d. žemės sklypų ribų paženklinimo–parodymo aktą, parodė, jog: 4 m pločio keliukas yra išminusuotas iš O. V. žemės sklypo ploto; keliukas yra pažymėtas (duomenys neskelbtini) projekte atskirais punktyrais; žemės sklypų ribų paženklinimo–parodymo akto 7 punkto įrašą „4 m pločio keliukas“ reikėjo išbraukti, nes jis neįėjo į žemės sklypo plotą – buvo išminusuotas. Kolegija nurodė, kad pažymėjime apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą ieškovo K. T. žemės sklypą ir teises į jį nėra duomenų apie ginčo keliuką, nes jo plotas neįeina į ieškovo žemės sklypo plotą, todėl negali būti duomenų ir apie servitutą. Kolegija nustatė, kad ginčo keliukas yra pažymėtas ištraukoje iš (duomenys neskelbtini) žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo plano, Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2010 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. K-189 „Dėl Žemėtvarkos schemos tvirtinimo“ patvirtintame Vietinės reikšmės kelių tinklo žemėtvarkos schemoje, yra nurodytas 2001 m. birželio 10 d. žemės sklypų ribų paženklinimo–parodymo akte bei O. V. nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančiame 2001 m. birželio 10 d. ginčo žemės sklypo ribų nustatymo abrise, akivaizdžiai matyti šioje byloje esančiame plane iš (duomenys neskelbtini) žemės reformos žemėtvarkos projekto. Kolegijos vertinimu, Alytaus apskrities viršininko administracijos Alytaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2006 m. vasario 15 d. raštas atsakovei J. Š., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus žemėtvarkos skyriaus 2010 m. lapkričio 24 d. raštas Nr. (1.31)-V-3-972 Alytaus rajono apylinkės teismui, kuriuose yra nurodoma, kad ieškovo žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kerta valstybei priklausanti valstybinio fondo žemė – vietinės reikšmės vidaus kelias, kurio užimamas plotas neįskaičiuotas į K. T. priklausančio žemės sklypo plotą, laikytini oficialiaisiais rašytiniais įrodymais, turinčiais didesnę įrodomąją galią (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė Miroslavo seniūno 2005 m. gruodžio 7 d. atsakymu ieškovui, Komunalinio ūkio skyriaus vyriausiosios specialistės pažyma (be datos), nes šių raštų duomenys neatitinka pirmiau nurodytų pirminių šaltinių duomenų.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas K. T. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimą bei Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2011 m. gegužės 23 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 4.93, 4.96 straipsnius, netaikė Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnio, Kelių įstatymo 3 straipsnio, 6 straipsnio 1, 4 dalių, 7 straipsnio; Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 21 punkto, Statybos įstatymo 2 straipsnio 9 punkto, 8 straipsnio, Statybos techninio reglamento STR1.01.09:2003. Teismų išvados prieštarauja oficialiesiems rašytiniams įrodymams bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis). Teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir proceso teisės normas, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika.

Kasatoriaus teigimu, byloje esantys rašytiniai įrodymai, vaizdo nuotraukos patvirtina, kad jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype nesuformuotas valstybei ar kitam asmeniui priklausantis kelias. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį visi duomenys laikomi teisingais ir išsamiais iki jie nenuginčyti. VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto duomenų išrašas patvirtina, kad žemės sklypui yra nustatytas ir įregistruotas tik servitutinis priėjimas prie vandens telkinio. Ginčo sklype registruoto kelio nėra ir VĮ Registrų centro kadastro žemėlapio ištraukoje. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai įvertino oficialiuosius rašytinius įrodymus (trijų savininkų nuosavybės dokumentus, VĮ Registrų centro duomenis), tai lėmė Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnio netaikymą, Kelių įstatymo pažeidimą, CK normų dėl savininko teisių apsaugos netaikymą.

Kasatorius nurodo, kad teismai nesivadovavo Kelių įstatymu, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje R. T. ir kt. v. O. Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-344/2007, pateiktu sąvokos „kelias“ išaiškinimu. Nagrinėjamu atveju ginčo kelias nėra nustatytas nei įstatymu (ar jo pagrindu priimtu poįstatyminiu aktu), nei servitutu. Kasatoriaus teigimu, savivaldybės tarybos sprendimas yra vienintelis teisinis pagrindas, nustatantis vietinės reikšmės kelio teisinį statusą, tačiau šioje byloje nenustatyta aplinkybių, kad jo sklype yra įregistruotas kelias su numeriu, pavadinimu, ilgiu, pločiu, tam tikromis koordinatėmis.

Teismai netinkamai vertino Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2010 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. K-189 „Dėl žemėtvarkos schemos tvirtinimo“ (toliau – Tarybos sprendimas) patvirtintą Alytaus rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemą, kuri pripažintina oficialiuoju rašytiniu įrodymu (prima facie). Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ar ginčo kelias buvo registruotas Alytaus rajono savivaldybėje, įtrauktas į Tarybos sprendimu patvirtintą schemą. Apeliacinės instancijos teismas, nors ir vertino šį sprendimą, tačiau padarė klaidingą išvadą, jog ginčo kelias šioje schemoje yra pažymėtas. Neįvertinti Alytaus rajono savivaldybės 2008 m. gegužės 23 d. pažyma, 2010 m. lapkričio 9 d. atsakymas į paklausimą, kurie neginčytinai patvirtina aplinkybę, kad kasatoriaus sklype jokio registruoto kelio, kaip inžinerinio statinio, nėra. Nevertindami oficialiųjų įrodymų teismai pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimą Nr. 51 „Dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“ bei juo patvirtintą „Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, apžvalgą“. Taip pat teismai netinkamai vertino nuosavybės teisių atkūrimo į kasatoriaus (anksčiau – O. V.) sklypą dokumentus, neatsižvelgdami į tai, kad 2001 m. atkuriant nuosavybės teises buvo išminusuotas ne bendro valstybinio kelio 241 kv. m plotas, o tik 0,001 ha, kas sudaro servitutinį priėjimą prie vandens, įregistruotą Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje. Teismai nevertino ir Žemėtvarkos skyriaus 2006 m. vasario 15 d. pažymos Nr. (1.24) V3-401, patvirtinančios, kad iki atsakovų buvęs žemės sklypo savininkas formuojant sklypą nustatyti kelio servituto nepageidavo, kasatoriaus teigimu, paneigiančios teismo išvadą, kad jo sklype tariamai yra valstybinis bendrojo naudojimo kelias. Kasatoriaus teigimu, nėra tariamo valstybinio vietinės reikšmės kelio nuoseklios eigos per keletą sklypų: viename prašoma nustatyti kelio servitutą, o kitame tariamai teigiama esant valstybinį kelią. Teismai neįvertino Aplinkos apsaugos departamento 2007 m. kovo 7 d. rašto, kad ginčo vietoje kelio formavimas negalimas, nes 2006 m. gegužės 25 d. priimtas Alytaus rajono savivaldybės tarybos sprendimas Nr. K-121 dėl saugotinų želdinių apsaugos, o pagal atsakovų projektinį pasiūlymą kelio trasoje augantys uosiai turėtų būti sunaikinti.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovai J. Š. ir V. Š. prašo apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

1. Vietinės reikšmės kelių tinklas kaimo vietovėse teisiškai nustatomas ir įtvirtinamas žemės reformos žemėtvarkos projektuose. Nagrinėjamu atveju aktualu tai, kad nustatyta tvarka patvirtinto ir galiojančio atitinkamos kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendiniai dėl vietinės reikšmės kelio privalo atitikti ir sutapti atliekant konkretaus žemės sklypo matavimus, jei pastarąjį kerta ar įsiterpia vietinės reikšmės kelias. Apeliacinis teismas savo nutartyje vienareikšmiškai konstatavo, kad juridinį ginčo kelio galiojimą ir jo faktinį egzistavimą patvirtina:

1) galiojantis vietovės teritorijų planavimo dokumentas – (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos projektas, teismo ištirta ištrauka iš šio projekto papildymo plano (T. 3, b. l. 13), originalus planas apžiūrėtas teismo posėdžio metu apeliacinės instancijos teisme);

2) Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2010 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. K-189 „Dėl Žemėtvarkos schemos tvirtinimo“ patvirtinta Vietinės reikšmės kelių tinklo žemėtvarkos schema (T. 2, b. l. 130–133), kurios originalai buvo apžiūrėti teismo posėdžio metu apeliacinės instancijos teisme);

3) 2001 m. birželio 10 d. Žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktas bei prijungtoje prie civilinės bylos ginčo sklypo nuosavybės teisių atkūrimo byloje esantis 2001 m. birželio 10 d. ginčo žemės sklypo ribų nustatymo abrisas, kiti sklypo bylos dokumentai;

4) Alytaus apskrities viršininko administracijos Alytaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2006 m. vasario 15 d. raštas atsakovei (T 2, b. l. 44);

5) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus žemėtvarkos skyriaus 2010 m. lapkričio 24 d. rašte Nr. (1.31)-V-3-972, adresuotame Alytaus rajono apylinkės teismui, esantys duomenys, kad ieškovo žemės sklypą kerta valstybei priklausanti valstybinio fondo žemė – vietinės reikšmės vidaus kelias, kurio užimamas plotas neįskaičiuotas į K. T. priklausančio žemės sklypo plotą, tai atitinka pirmiau nurodytus pirminius šaltinius, ir šis rašytinis įrodymas laikytinas oficialiuoju, turinčiu didesnę įrodomąją galią (CPK 197 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į tai ir remiantis byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis (CPK 353 straipsnio 1 dalis), teigtina, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, apibrėžiančios įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

Atsiliepimu į kasacinį skundą tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą ir apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepime iš esmės pakartojami Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimo ir Kauno apygardos teismo nutarties argumentai, nurodant, kad teismai teisingai nustatė, jog ginčo vietinės reikšmės vidaus keliukas egzistuoja ir yra išminusuotas iš žemės sklypo ploto, todėl laikytina, kad žemesniųjų instancijų teismai tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinė funkcija vykdoma remiantis bylą nagrinėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniuose sprendimuose nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, kasacinis teismas iš naujo bylos faktų nenustatinėja.

Dėl įrodymų vertinimo ir kasatoriaus nuosavybės teisų pažeidimo

Savininko teisių turinį sudaro jo teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Šias teises asmuo įgyja tapdamas savininku. Pagal įstatymus jos yra saugomos ir ginamos. Šioje byloje kasatorius prašė teismo apginti jo nuosavybės teisę nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, dėl to, siekdamas pagrįsti savo kaip savininko teisių pažeidimo faktą, jis visų pirma privalo įrodyti, kad ginčo žemė jam priklauso nuosavybės teise; antra, kad atsakovų naudojimasis ginčo žemės sklypu neturi teisinio pagrindo, todėl yra neteisėtas (CPK 178 straipsnis).

Vienas nuosavybės teisės įgijimo pagrindų – įgijimas pagal sandorius (CK 4.47 straipsnio 1 punktas). Byloje nustatyta ir nėra ginčo, kad kasatorius 2001 m. lapkričio 22 d. su B. A. sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo nuosavybės teisę į 2,79 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Sutarties 1 punkte nurodyta, kad sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus, pirkėjas sutinka pirkti šį žemės sklypą be geodezinio plano. Sutartyje taip pat nurodyti žemės naudojimo apribojimai, nustatyta, kad servitutų nėra, tik teisė prieiti prie vandens telkinių, nenurodant konkrečios vietos. Byloje taip pat nustatyta, kad žemės sklypo pardavėja B. A. nuosavybės teisę į ginčo žemės sklypą įgijo 2001 m. lapkričio 22 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu. Nuosavybės teisė į šį žemės sklypą Alytaus apskrities viršininko administracijos 2001 m. liepos 23 d. sprendimu Nr. 33-15005 buvo atkurta O. V.

Kasatorius, siekdamas įrodyti atsakovų naudojimosi jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalimi faktą ir neteisėtumą, kasaciniame skunde nurodo, kad teismai, spręsdami bylą, netinkamai vertino ar visiškai nevertino byloje esančių rašytinių įrodymų, todėl netinkamai išsprendė klausimą dėl ginčo žemės ir kelio statuso, kelio dislokacijos kasatoriaus žemės sklype, taip pažeisdami proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimą Nr. 51 „Dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“ bei juo patvirtintą „Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, apžvalgą“.

Vertinant šiuos kasacinio skundo argumentus atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasaciniame skunde teigiant apie nukrypimą nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 51 „Dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“ bei juo patvirtinta „Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, apžvalga“. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad teismai, nagrinėdami bylas, turi vadovautis teismų procesiniais sprendimais suformuotais precedentais (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Turto bankas ir kt. v. V. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-591/2008; kt.). Dėl to kasacinio skundo nuorodos į Senato nutarimą bei juo patvirtintą apžvalgą, kurie yra tik metodinė medžiaga, negali patvirtinti ir nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinto kasacijos pagrindo buvimo. Tai konstatavusi, teisėjų kolegija šioje nutartyje daugiau nepasisako dėl kasacinio skundo teiginių, kuriais apeliuojama į pirmiau nurodytą Senato nutarimą bei apžvalgą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra ne kartą pažymėjęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje daugiabučių namų savininkų bendrija,,Eglutė“ v. E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; kt.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,JG Property developments“ v. A. B., bylos Nr. 3K-3-500/2010; kt.). Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, labai svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. S. v. antstolė R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-409/2008). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią – atmesti. Tai atliekama įrodymų tyrimo ir vertinimo proceso metu. Teismo sprendimas remtis vienais įrodymais ir jų pagrindu konstatuoti buvus ar nebuvus tam tikras bylos aplinkybes, o kitus įrodymus atmesti ir jais nesivadovauti, turi būti tinkamai motyvuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „JG Property developments“ v. V. K., bylos Nr. 3K-3-99/2009).

Šioje byloje šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus grindė paaiškinimais, rašytiniais įrodymais, tarp jų ir turinčiais oficialiųjų rašytinių įrodymų statusą, nuotraukomis, liudytojos D. I. parodymais. Apskųstų teismų procesinių sprendimų turinys, atsižvelgiant į faktinius bylos duomenis, teisėjų kolegijos vertinimu, teikia pagrindą išvadai, kad teismai, priimdami procesinius sprendimus, įvertino visus byloje surinktus įrodymus. Tai, kad apskųstuose teismų procesiniuose sprendimuose tiesiogiai nepasisakyta dėl kurio nors įrodymo vertinimo, neteikia pagrindo pripažinti, jog įrodymai liko neįvertinti, nes visa bylos medžiaga ir apskųstų teismų procesinių sprendimų turinys leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamiesi teismai priėmė apskųstus procesinius sprendimus.

Byloje pateiktose įrodinėjimo priemonėse yra prieštaringos informacijos apie bylai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, todėl ją nagrinėję teismai įrodymų tyrimo ir vertinimo proceso metu turėjo šiuos prieštaravimus išspręsti, įvertinti ir nustatyti, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią – atmesti. Apskųstų teismų procesinių sprendimų turinys patvirtina, kad teismai nurodytą klausimą išsprendė. Nustatydami bylai išspręsti reikšmingas faktines bylos aplinkybes dėl ginčo žemės ir kelio statuso, kelio dislokacijos, teismai, įvertinę įrodymus, rėmėsi: 2001 m. birželio 10 d. žemės sklypų ribų paženklinimo–parodymo aktu, (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos projektu bei ištrauka iš šio projekto papildymo plano, Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2010 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. K-189 „Dėl Žemėtvarkos schemos tvirtinimo“ patvirtinta Vietinės reikšmės kelių tinklo žemėtvarkos schema, prie civilinės bylos prijungtos O. V. nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančiu 2001 m. birželio 10 d. žemės sklypo ribų nustatymo abrisu, planu iš (duomenys neskelbtini) žemės reformos žemėtvarkos projekto, trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovės paaiškinimais, liudytojos D. I., surašiusios 2001 m. birželio 10 d. žemės sklypų ribų paženklinimo–parodymo aktą, parodymais, taip pat Alytaus apskrities viršininko administracijos Alytaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2006 m. vasario 15 d. raštu atsakovei ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus žemėtvarkos skyriaus 2010 m. lapkričio 24 d. raštu Nr. (1.31)-V-3-972, adresuotu Alytaus rajono apylinkės teismui, kuriuose yra duomenų, kad kasatoriaus žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kerta valstybei priklausanti valstybinio fondo žemė – vietinės reikšmės vidaus kelias, kurio užimamas plotas neįskaičiuotas į kasatoriui priklausančio žemės sklypo plotą. Šiose skirtingose įrodinėjimo priemonėse esančių duomenų tapatumas suponuoja jų patikimumą. Kasatorius teigdamas, kad teismai netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepateikia teisinių argumentų, patvirtinančių, kad yra teisinis pagrindas nesiremti nurodytais įrodymais ir juos atmesti, taip pat kad teismų išvados neatitinka byloje surinktų įrodymų viseto. Kasatoriaus teiginiai, kuriais, remiantis VĮ Registrų centro duomenimis, apeliuojama į tai, kad Nekilnojamojo turto registre nėra duomenų apie kelio buvimą jam nuosavybės teise priklausančiame sklype, nepaneigia teismų padarytų išvadų, nes valstybei priklausanti valstybinio fondo žemė – vietinės reikšmės vidaus kelias – negali būti įskaičiuota į kasatoriui priklausančio žemės sklypo plotą. Teigdamas, kad teismai netinkamai vertino Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2010 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. K-189 „Dėl Žemėtvarkos schemos tvirtinimo“ patvirtintą Vietinės reikšmės kelių tinklo žemėtvarkos schemą, nuosavybės teisių atkūrimo į kasatoriaus (anksčiau – O. V.) sklypą dokumentus, Alytaus rajono savivaldybės 2010 m. lapkričio 9 d. atsakymą į advokatės paklausimą, Alytaus rajono savivaldybės 2008 m. gegužės 23 d. pažymą Nr. (3.24) K26-992 bei neįvertino visų byloje surinktų įrodymų, kasatorius nepateikia teisinių argumentų, teikiančių pagrindą padaryti kitokią išvadą, negu ją padarė bylą nagrinėję teismai, t. y., kad kasatoriaus žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kerta valstybei priklausanti valstybinio fondo žemė – vietinės reikšmės vidaus kelias, kurio plotas neįskaičiuotas į kasatoriui priklausančio žemės sklypo plotą. Pažymėtina, kad byloje nustatyta, jog kasatoriui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas suformuotas atlikus tik preliminarius matavimus, šio sklypo, kaip ir jį kertančios valstybinio fondo žemės - kelio, geodeziniai matavimai nėra atlikti. Aplinkybės, kad ginčo valstybinio fondo žemė – vietinės reikšmės vidaus kelias –neatitinka techninių statinio reikalavimų ir įstatymo nustatyta tvarka nėra įregistruotas vietos savivaldybėje, kelio buvimo fakto savaime nepaneigia, juolab neteikia pagrindo išvadai, kad ta žemė nuosavybės teise priklauso kasatoriui. Teisėjų kolegija, įvertinusi faktinius bylos duomenis, kasacinio skundo bei atsiliepimų į kasacinį skundą argumentus, sprendžia, kad teismų padarytos išvados ginčo žemės ir kelio statuso, kelio dislokacijos atitinka byloje surinktus įrodymus bei nustatytas faktines bylos aplinkybes ir yra padarytos nepažeidžiant CPK normų, reglamentuojančių įrodymus, įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai).

Nustačius, kad ginčo žemės savininkas yra ne kasatorius, o valstybė, teismai pagrįstai, tinkamai taikydami materialinės teisės normas, šioje byloje nekonstatavo kasatoriaus, kaip savininko, nuosavybės teisių pažeidimo. Atsižvelgiant į tai bei į šios bylos ir bylos R. T. ir kt. v. O. Z. ir kt., kurioje buvo priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 24 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-344/2007, faktinių aplinkybių neatitikimą, šioje byloje taip pat nėra pagrindo pripažinti, kad ją nagrinėję teismai nukrypo nuo nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje pateiktų išaiškinimų.

Kiti kasacinio skundo argumentai vertintini kaip neturintys reikšmės teismų praktikos formavimui bei apskųstų teismų procesinių sprendimų teisėtumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Teisėjų kolegija, patikrinusi apskųstus teismų procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad juos naikinti kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atmetant kasacinį skundą, kasatoriaus turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnis).

Kasaciniame teisme patirta 66,58 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (2012 m. kovo 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios teismo raštinės pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atmetus kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos į valstybės pajamas priteistinos iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis).

Atsakovai atsiliepimu į kasacinį skundą prašo priteisti iš kasatoriaus bylinėjimosi išlaidas, tačiau tokių išlaidų dydį patvirtinančių dokumentų nepateikė. Dėl to šis atsakovų prašymas netenkintinas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 23 d. nutartį palikti nepakeistus.

Priteisti iš kasatoriaus K. T. 66,58 Lt (šešiasdešimt šešis Lt 58 ct.) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (j. a. kodas 188659752, įmokos kodas 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Birutė Janavičiūtė

Zigmas Levickis

Antanas Simniškis