Dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

Administracinė byla Nr. A-2100-438/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00714-2020-9

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos (toliau – ir Karo akademija) viršininko (duomenys neskelbtini) 2019 m. rugsėjo 30 d. įsakymą Nr. K-215 „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Įsakymas) bei Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2020 m. vasario 4 d. raštą Nr. 12-01-166 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Karo akademiją grąžinti pareiškėją į Karo akademijos IV kurso kariūno pareigas; 3) priteisti pareiškėjui už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2019 m. spalio 1 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos stipendiją ir maistpinigius. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

1.1. Jam skiriant drausmines nuobaudas buvo atlikti nevisapusiški tarnybiniai patikrinimai, taip pat nesurinkti visi reikalingi dokumentai ir paaiškinimai, nepašalinti akivaizdūs prieštaravimai ir abejonės dėl faktinių aplinkybių. Visa tai nulėmė, kad pareiškėjo veiksmai buvo kvalifikuoti netinkamai, drausminės nuobaudos skirtos nesivadovaujant kariūnų drausminę atsakomybę nustatančiais teisės aktais. Pareiškėjo padaryti drausmės pažeidimai, atsižvelgiant į visas tariamai padarytų drausmės pažeidimų aplinkybes, jų pobūdį, pasekmes, iš esmės nepažeidžia krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos pagrindinių principų, kuriais grindžiama krašto apsaugos sistemos veikla, bei nepadaroma esminė žala krašto apsaugos sistemai, todėl pareiškėjui paskirta atsakomybės priemonė nėra adekvati ir proporcinga jo padarytam drausmės pažeidimui.

1.2. Skiriant drausminę nuobaudą – pašalinimą iš karo mokymo įstaigos – neatsižvelgta į tai, kad yra pagrįstų abejonių dėl to, kad 2019 m. rugsėjo 26 d. išvadoje Nr. RN-10 (toliau – ir Išvada) nurodyti jo veiksmai (kurių buvimą pareiškėjo ir kitų kariūnų parodymai iš esmės paneigia), kurių pagrindu konstatuojamas drausmės pažeidimas, traktuotini kaip pasiekę tokį lygį, kad galėtų būti vertinami kaip darantys esminę žalą krašto apsaugos sistemos institucijai ar krašto apsaugos tvarkai. Išvadoje nurodytų veiksmų visuma greičiausiai rodytų tik bendravimo tarp kariūnų arba su aukštesniais kariniu laipsniu asmenimis problemas, kurios turėtų būti sprendžiamos ne tarnybiniais patikrinimais ir drausminėmis nuobaudomis, o bendravimu ir normaliu tarpusavio santykių problemų sprendimu.

1.3. Rengiant Išvadą, kurios pagrindu priimtas Įsakymas, nesurinkta objektyvių ir patikimų duomenų, liudininkų parodymai yra šališki, neobjektyvūs ir prieštaringi. Pareiškėjui skirtos nuobaudos – pašalinimas iš karo mokymo įstaigos, stipendijos 30 proc. 3 mėnesiams sumažinimas, papeikimas – yra neteisingos, nes pagrįstos prieštaringais ir nepatikimais duomenimis, atliekant šališką ir neobjektyvų tyrimą. Išvadoje remiamasi prieštaringais duomenimis, kurių šaltinis dažnai yra subjektyvi asmens pozicija. Taip pat dalis duomenų yra akivaizdžiai netikslūs ir neišsamūs arba net melagingi.

1.4. Skiriant drausmines nuobaudas taip pat nebuvo atsižvelgta į drausmės pažeidimo sudėties elementų – objekto, objektyviųjų požymių, subjekto ir subjektyviųjų požymių – visumos būtinumą. Išvadoje pareiškėjo kaltės forma nebuvo nustatyta, t. y. nenustatyti subjektyvieji požymiai. Nenustačius faktinių įvykių aplinkybių ir nepašalinus neatitikimų bei prieštaravimų tarp duomenų, negalima tinkamai kvalifikuoti ir pareiškėjo kaltės formos. Nebuvo atsižvelgta į pareiškėjo asmenybę, t. y. jo tarnybos eigą, kad jis neturėjo drausminių nuobaudų, yra teigiamai charakterizuojamas ir pan. Tuo pagrindu naikintinas Įsakymas, kuriuo pareiškėjui paskirtos drausminės nuobaudos, ir Ministerijos Sprendimas, kuriuo atmestas pareiškėjo skundas dėl paskirtų drausminių nuobaudų.

2. Atsakovas Karo akademija atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

2.1. Tarnybinio patikrinimo metu buvo renkami įrodymai siekiant išsiaiškinti konkrečių nusižengimų aplinkybes, apklausiant liudytojus, galinčius pateikti paaiškinimus, kurie yra susiję su tiriamais nusižengimais ir atliekamu tyrimu. Pareiškėjo surinkti kariūnų paaiškinimai, charakteristika iš atliktos nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos 2015–2016 m. ir kiti pridedami dokumentai nėra susiję su tirtu drausmės pažeidimu. Pareiškėjui paskirtos nuobaudos atitinka jo padarytas veikas ir yra kvalifikuotos tinkamai.

2.2. Nors pareiškėjas savo skunde prašo priteisti stipendiją ir maistpinigius už priverstinį pravaikštos laiką, tačiau priverstinė pravaikšta yra terminas, naudojamas darbo teisėje, kuomet darbdavys neteisėtai atleidžia darbuotoją, tačiau ginčą nagrinėjanti institucija pripažįsta šį atleidimą neteisėtų ir darbdavys privalo atlyginti darbuotojui vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką. Todėl reikalavimas atlyginti už priverstinį pravaikštos laiką iš esmės yra neteisingas. Kariūnai maistu aprūpinami tik studijų metu. Stipendija yra neatsiejama dalis nuo pareiškėjo kariūno statuso ir studijų universitete t. y. Karo akademijoje.

2.3. Tarnybinis patikrinimas atliktas laikantis nustatytų terminų ir tvarkos. Išvadoje pareiškėjo padarytos veikos kvalifikuotos tinkamai. Išvados pagrindu priimtas Įsakymas, kuriuo pareiškėjui paskirtos nuobaudos, atitinka tokiam teisės aktui keliamus reikalavimus. Visos šios aplinkybės buvo įvertintos pakartotinai Ministerijos Generalinės inspekcijos ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro. Pareiškėjas nepatvirtino įtikinamais įrodymais, kad Įsakymas ir Sprendimas neteisėti ir nepagrįsti.

II.

3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: 1) panaikino Karo akademijos viršininko Įsakymo 1 dalies 1.3 punktą, 2 dalį, 3 dalį, 4 dalį, 5 dalį, 6 dalį; 2) panaikino Ministerijos Sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl paskirtos drausminės nuobaudos – pašalinimo iš karo mokymo įstaigos nuo 2019 m. spalio 1 d.; 3) grąžino pareiškėją į Karo akademijos IV kursą nuo šio teismo sprendimo paskelbimo dienos; 4) pakeitė Karo akademijos viršininko Įsakymo 1 dalies 1.3. punktu pareiškėjui skirtą drausminę nuobaudą į uždraudimą išeiti iš tarnybos vietos 30 parų; 5) įpareigojo Karo akademiją išmokėti pareiškėjui neišmokėtą stipendiją – 1 934,70 Eur bei maistpinigius – 2 684 Eur už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 29 d.; 6) kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

4. Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl Karo akademijos viršininko Įsakymo, kuriuo pareiškėjui paskirtos drausminės nuobaudos, ir Ministerijos Sprendimo, kuriuo atmestas pareiškėjo skundas dėl paskirtų drausminių nuobaudų, teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat ir dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

5. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes ir į tai, kad pareiškėjas nepateikė įtikinamų įrodymų dėl Išvadoje neteisingai kvalifikuoto drausmės pažeidimo, konstatavo, kad Įsakymu pareiškėjui paskirta nuobauda – papeikimas – už Lietuvos kariuomenės drausmės statuto (toliau – ir Statutas) 98 straipsnio pažeidimą (rūkymą ne tam skirtoje vietoje) atitinka jo padarytą veiką ir yra kvalifikuota tinkamai.

6. Teismas, atsižvelgęs į pateiktus aiškius, nuoseklius karininkų paaiškinimus bei paties pareiškėjo paaiškinime nurodytą patvirtinimą, kad 2019 m. birželio 17 d. ir 19 d. nedalyvavo rytinėje rikiuotėje, turėjo pagrindo manyti, jog pareiškėjas 2019 m. birželio 17 d. ir 19 d. nedalyvavo rytinėje rikiuotėje neturėdamas vadų leidimo, todėl ginčijamu Įsakymu buvo teisėtai nubaustas ir jam teisingai pritaikyta nuobauda pagal Statuto 76 straipsnio (tarnybos pareigų neatlikimą) pažeidimą – stipendijos sumažinimas 30 proc. 3 mėnesiams.

7. Teismas pažymėjo, kad Išvadoje nurodyta, jog pareiškėjas: 1) 2019 m. sausio 15 d. mokymo korpuso koridoriuje III kurso kariūnes (duomenys neskelbtini) išvadino „ožkomis, kurios smirdi“; 2) 2019 m. vasario 27 d. Druskininkuose, Karių reabilitacijos centre, siekdamas tam tikrų tikslų, nufotografavo krn. (duomenys neskelbtini) su draugu ir įkėlė į III kurso kuopos susirašinėjimo programėlę su prierašu „(duomenys neskelbtini) šiandien su gėlėm ir kailiu parėjo į centrą“, „kekšaitė“; 3) 2019 m. balandžio 16 d. atsikalbinėjo ir nereagavo į Kariūnų bataliono vyr. instruktoriaus št. srž. (duomenys neskelbtini) pastabas dėl netinkamo elgesio; 4) 2019 m. gegužės 20 d. praeidamas pro rūkyklą, stovinčioms kariūnėms (duomenys neskelbtini) pasakė „Fui smirdi“; 5) 2019 m. birželio 20 d. nepagarbiai elgėsi su št. srž. (duomenys neskelbtini), atsikalbinėjo, prieštaravo, kad ne št. srž. (duomenys neskelbtini) reikalas domėtis, ką veikia kariūnas. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas padarė minėtas veikas, o tai, kad 2019 m. vasario 27 d. Druskininkuose, Karių reabilitacijos centre, siekdamas tam tikrų tikslų nufotografavo krn. (duomenys neskelbtini) su draugu ir įkėlė nuotrauką į III kuopos susirašinėjimo programėlę bei pateikė savo komentarą, pripažįsta pats pareiškėjas.

8. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas kaltinamas visuotinai priimtų elgesio normų pažeidimu, t. y. pagarbos nesilaikymu, įžeidinėjimu. Tačiau, teismo manymu, būtų neproporcinga taikyti griežčiausią drausminę nuobaudą pareiškėjui už nedidelius pažeidimus, kurie civiliniame gyvenime būtų vertinami kaip mažareikšmiai arba nesunkūs administraciniai nusižengimai. Tokios išvados, teismo nuomone, nepaneigia ir atsakovo nurodyti argumentai, jog kariūnams taikomi išskirtiniai atsakomybės reikalavimai, jiems keliami žymiai aukštesni doros ir sąžiningumo bei kario garbės reikalavimai. Atsakovas teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kaip, pavyzdžiui, nuo 2017 m. gautų kariūnių tarnybinių pranešimų arba paaiškinimų dėl pareiškėjo netinkamo elgesio, kurie patvirtintų, jog nuo 2017 m. pareiškėjas sistemingai įžeidinėjo kariūnes. Esant situacijai, kad patyčios tęsėsi nuo 2017 m., neaišku, kodėl Karo akademijos administracija nesiėmė jokių aktyvių veiksmų sprendžiant tiek tiesioginiams vadams, tiek pačioms kariūnėms žinomą problemą dėl besitęsiančių galimų įžeidinėjimų kariūnių atžvilgiu. Byloje taip pat nėra duomenų, kad nuo 2017 m. pareiškėjui būtų pritaikytos kitos Statuto numatytos poveikio priemonės, pokalbiai, įspėjimai, išskyrus vieną epizodinį susitikimą 2019 m. balandžio 16 d. su plk. ltn. (duomenys neskelbtini), kuomet pareiškėjas buvo įspėtas ir panaikintos jo privilegijos. Atsižvelgus į tai, teismo vertinimu, pareiškėjo elgesio traktavimas kaip veiksmų seka, kuri tęsiasi nuo 2017 m., yra niekuo nepagrįstas.

9. Teismas, įvertinęs pareiškėjo veiksmus, vertino kaip nepagrįstą atsakovo išvadą, kad minėtos pareiškėjo padarytos veikos laikytinos šiurkščiu drausmės pažeidimu, ir vertino, kad minėtos pareiškėjo padarytos veikos turėjo būti kvalifikuojamos pagal Statuto 94 straipsnį kaip Lietuvos karių etikos kodekso (toliau – ir Kodeksas) pažeidimai, t. y. Kodekso 6.2, 6.4, 6.7, 6.14 punktų pažeidimai. Pareiškėjui už Kodekso pažeidimus vadovaujantis Statuto 49 straipsniu galėjo būti skiriamas papeikimas arba papildomos tarnybos užduotys, arba uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos, tačiau jis neturėjo būti pašalinamas iš karo mokymo įstaigos. Todėl pareiškėjui paskirtoji drausminė nuobauda laikytina neadekvačia padarytiems pažeidimams, o jo pašalinimas iš karo mokymo įstaigos neteisėtas.

10. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog pagal byloje pateiktus dokumentus pareiškėjo asmenybė turėtų būti vertinama nevienašališkai. Vyr. ltn. (duomenys neskelbtini) išduotoje charakteristikoje pareiškėjas įvertintas kaip pasižymėjęs pavyzdingu elgesiu, yra gavęs Didžiojo Lietuvos Etmono Jonušo Radvilos mokomojo pulko vado padėką už pasiektus gerus mokymosi rezultatus bei pavyzdingą tarnybą, Kariūnų bazinio kario kurso metu Karo akademijos viršininkas yra pareiškęs padėką pareiškėjui už aktyvų dalyvavimą Lietuvos kariuomenės krepšinio čempionato antrajame atrankiniame ture, pareiškėjas buvo pripažintas geriausiu Karo akademijos I kurso kariūnu, kuriam buvo suteikta garbė prieš rikiuotę atiduoti pagarbą vėliavai, taip pat byloje yra duomenų, jog pareiškėjas III kurso metu išgelbėjo kito kariūno gyvybę.

11. Teismas pripažino, kad pareiškėjas minėtais savo veiksmais padarė drausmės pažeidimą, numatytą Statuto 94 straipsnyje, už kurį turėjo būti nubaustas viena iš Statuto 49 straipsnyje numatytų nuobaudų. Konstatavus, kad atsakovas netinkamai įvertino ir kvalifikavo pareiškėjo padarytus veiksmus, kadangi nepagrįstai juos vertino kaip šiurkštų drausmės pažeidimą ir paskyrė per giežtą drausminę nuobaudą, skundžiamo Įsakymo 1.3 punktu paskirtoji nuobauda – pašalinimas iš karo mokymo įstaigos – keistina į švelnesnę. Teismo vertinimu, adekvati pareiškėjo minėtoms padarytoms veikoms ir pareiškėjo asmenybei nuobauda būtų uždraudimas pareiškėjui išeiti iš tarnybos vietos 30 parų.

12. Teismas pabrėžė, kad, grąžinus pareiškėją į Karo akademijos IV kurso kariūno pareigas, spręstinas stipendijos ir maistpinigių už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo klausimas. Kaip matyti iš atsakovo pateiktų duomenų, bendras stipendijos už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2020 m. liepos 30 d. dydis sudaro 1 790,40 Eur, minimali semestro stipendija – 144,30 Eur, todėl už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 29 d. pareiškėjui priteistina 1 934,70 Eur dydžio stipendija. Už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2020 m. liepos 30 d. maistpinigių dydis sudaro 2 440 Eur, maistpinigių sumos vidurkis nuo 2019 m. spalio iki 2020 m. liepos mėn. yra 244 Eur, todėl už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 29 d. pareiškėjui priteistini 2 684 Eur dydžio maistpinigiai.

III.

13. Atsakovas Karo akademija padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria tenkinta pareiškėjo skundo dalis, ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

13.1. Teismas priimdamas sprendimą netinkamai įvertino byloje esančius atskirus įrodymus bei jų visumą, nepakankamai įsigilino į bylos esmę, drausminių pažeidimų neigiamą poveikį, neatsižvelgė į teismų formuoją praktiką. Todėl padarytos nepagrįstos išvados, netinkamai taikytos ir aiškintos materialiosios teisės normos, bylą išnagrinėta nevisapusiškai.

13.2. Teismas vertindamas pareiškėjo veiksmus nepagrįstai perkvalifikavo pareiškėjo drausmės pažeidimą iš Statuto 69 straipsnio (kario vardo pažeminimas arba krašto apsaugos sistemos diskreditavimas) į Statuto 94 straipsnį (kario etikos pažeidimai). Tokio sprendimo priėmimas yra teismo neįvertintų visumos aplinkybių (su kario statusu siejamais reikalavimais, būsimo karininko laipsnio statuso reikšmė, moralinių savybių įtaka profesijai), reikšmingų tinkamam tokio drausmės pažeidimo kvalifikavimui, pasekmė.

13.3. Svarbi aplinkybė yra tai, kad pareiškėjas ne tik sąmoningai žemino kitus karius, tačiau ir tikslingai siekė didesnių būtent šio veiksmo (pažeminimo) pasekmių, tokius savo veiksmus paviešindamas, taip elgdamasis girdint ir matant kitiems asmenims (kitiems kariams). Šios aplinkybės patvirtina, kad tokie pareiškėjo veiksmai nėra vien jo etikos (gerų elgesio normų standarto) klausimas, kaip teismas pažymi, tačiau ir sąmoningas veiksmas, sąlygojantis asmens ir kario pažeminimą, siekiant atitinkamų jam sukeltinų neigiamų pasekmių.

13.4. Pareiškėjo sąmoningi ir tikslingai atlikti pasikartojantys nepateisinami veiksmai (kurso draugų, kitų karių pažeminimas, užgauliojimas, nepagarbus ir neetiškas elgesys tiek karinėje teritorijoje, tiek už jos ribų bei tokių veiksmų sąmoninga sklaida) neatitinka kario, būsimo karininko statusui ir būdo savybėms keliamų reikalavimų. Kitus karius žeminantis elgesys nesuderinamas nei su būsima priesaika, nei su galimybėmis vadovauti kitiems kariams, ypač turintiems žemesnius laipsnius. Tad pareiškėjo padarytos veikos, atsižvelgiant į visų vertinimų aplinkybių visumą, kvalifikuotos tinkamai. Statuto 69 straipsnio taikymas ir veikos vertinimas yra detalizuotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-3301-552/2019, kuria pažymima, kad žala yra laikoma tarnybos draugų neigiama reakcija, kario vardo diskreditavimas. Pareiškėjo sąmoningai atlikti drausminiai pažeidimai bei jų pakartotinumas, netinkamas pavyzdys kitiems negali būti krašto apsaugos sistemoje toleruojami, skatinami ar vertinami kitaip nei šiurkštus drausmės pažeidimas. Atsakovo paskirta drausminė nuobauda atitinka drausmės pažeidimo reikšmingumą, ypatingai neigiamas pasekmes. Teismas neįvertino, kad pareiškėjas savo elgesiu sumenkino ir pažemino ne tik kitų karių orumą, išreiškė jiems visišką nepagarbą, bet ir savo veiksmais rodė priešiškumą siekiamos profesijos pagrindiniams principams. Tai jau nėra vien etikos klausimo vertinimas.

13.5. Teismo įpareigojimas Karo akademiją išmokėti pareiškėjui stipendiją ir maitinimosi išlaidų piniginę kompensaciją yra nepagrįstas, prieštaraujantis studijų metu teikiamo aprūpinimo tikslams, prieštaraujantis teisiniam reglamentavimui, kuriuo remiantis stipendija ir maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija mokama išimtinai tik studijų metu. Šiuo aspektu reikšmingi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2009 pateikti išaiškinimai.

14. Pareiškėjas atsiliepimu prašo atsakovo Karo akademijos apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėjas atsiliepime nurodo, kad:

14.1. Atsakovas jokių naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs teismas, apeliaciniame skunde iš esmės nenurodo, taip pat nepateikia teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą teismo nustatytas aplinkybes ir įrodymus vertinti kitaip. Teismas nuosekliai ir visapusiškai įvertino byloje esančius įrodymus, juos išsamiai ir argumentuotai ištyrė bei padarė tinkamas išvadas.

14.2. Bylos esmės aspektu teismas aiškiai pasisakė, kad tam, jog būtų pritaikyta Statuto 69 straipsnyje numatyta teisės norma, būtina nustatyti, jog karys pažemino kario vardą, akivaizdžiai sumenkino kario autoritetą, arba atliko krašto apsaugos sistemos institucijas diskredituojančią veiką, kuria akivaizdžiai pažemino karo tarnybos autoritetą, sugriovė pasitikėjimą krašto apsaugos sistema arba ją sukompromitavo. Teismas sprendime išsamiai pagrindė, kodėl pareiškėjo veikos vertinamos kaip karių etikos pažeidimas, bet ne kario vardo pažeminimas arba krašto apsaugos sistemos institucijos diskreditavimas. Atsakovo teiginiai dėl išskirtinio kariūno, kaip būsimo karininko, statuso, yra tendencingi ir spekuliatyvūs, neneigiant išskirtinio karininko statuso objektyvaus būtinumo. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo veiksmai neturėjo tęstinumo pobūdžio, buvo epizodiniai. Teismas taip pat atsižvelgė į pareiškėjo asmenybės charakteristiką. Apeliacinio skundo teiginys, kad teismas neatsižvelgė į formuojamą teismų praktiką, yra nepagrįstas.

14.3. Atsakovo nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2009 kaip tik buvo padaryta išvada, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atsisakė ieškovui iš atsakovo priteisti šio studijų metu gautą stipendiją, tuo pabrėžiant jos autonomiškumą ir tiesiogines sąsajas su gavėju. Atitinkamai darytina išvada, kad pareiškėją neteisėtai pašalinus iš Karo akademijos, neišmokėta stipendija ir maitinimosi išlaidos teismo sprendimu pagrįstai priteistos pareiškėjui.

k o n s t a t u o j a:

IV.

15. Šioje bylos stadijoje atsakovas pirmosios instancijos teismo sprendimą iš esmės ginčija dviem aspektais: 1) teismas nepagrįstai perkvalifikavo pareiškėjo drausmės pažeidimą iš Statuto 69 straipsnio (kario vardo pažeminimas arba krašto apsaugos sistemos diskreditavimas) į Statuto 94 straipsnį (kario etikos pažeidimai); 2) teismas nepagrįstai ir neteisingai pareiškėjui priteisė stipendijos bei maistpinigių kompensaciją už laikotarpį nuo jo pašalinimo iš Akademijos dienos (2019 m. spalio 1 d.) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

16. Šių atsakovo apeliacinio skundo argumentų pobūdis ir apimtis apsprendžia ir bylos, nagrinėjamos apeliacine tvarka, ribas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.).

17. Statuto 69 straipsnyje nustatyta, kad „Už tarnybos ar ne tarnybos metu kario vardą žeminančią veiką, kuria akivaizdžiai menkinamas kario autoritetas, arba krašto apsaugos sistemos institucijas diskredituojančią veiką, kuria akivaizdžiai žeminamas karo tarnybos autoritetas, griaunamas pasitikėjimas krašto apsaugos sistema arba ji kompromituojama, <...> kariūnui skiriamas papeikimas arba papildomos tarnybos užduotys, arba uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos, arba sumažinama stipendija, arba jis atleidžiamas iš pareigų, arba pašalinamas iš karo mokymo įstaigos.“

18. Iš esmės analogiško pobūdžio pareigūnų vardo pažeminimo bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad „Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 7 punkte pateikta „pareigūno vardo pažeminimo“ sąvoka yra siejama su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos (veikimo ar neveikimo), priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo. Antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Apibendrinant, darytina išvada, kad pareigūno atsakomybė pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą yra galima, kai yra nustatoma visuma minėtų aplinkybių. Todėl nesant bent vieno iš šių elementų, atsakomybė minėtu pagrindu yra negalima. Tokiu būdu, nekiekvienas kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas sudaro pagrindą jį atleisti iš tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą, jei nėra nustatomos minėtos pasekmės – akivaizdus vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimas, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimas arba jos kompromitavimas. Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio bei sietinos su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Todėl šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų“ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-438-1561/2008, 2013 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-662-106/2013, 2017 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2840-575/2017).

19. Byloje nustatyta, kad pareiškėjui drausminė nuobauda pašalinimas iš karo mokymo įstaigos nuo 2019 m. spalio 1 d., konstatavus jo veiksmuose kario vardą žeminančią veiką (Statuto 69 str.), skirta už tai, kad jis: 1) 2019 m. sausio 15 d. mokymo korpuso koridoriuje III kurso kariūnes (duomenys neskelbtini) išvadino „ožkomis, kurios smirdi“; 2) 2019 m. vasario 27 d. Druskininkuose, Karių reabilitacijos centre, siekdamas tam tikrų tikslų, nufotografavo krn. (duomenys neskelbtini) su draugu ir įkėlė į III kurso kuopos susirašinėjimo programėlę su prierašu „(duomenys neskelbtini) šiandien su gėlėm ir kailiu parėjo į centrą“, „kekšaitė“; 3) 2019 m. balandžio 16 d. atsikalbinėjo ir nereagavo į Kariūnų bataliono vyr. instruktoriaus št. srž. (duomenys neskelbtini) pastabas dėl netinkamo elgesio; 4) 2019 m. gegužės 20 d. praeidamas pro rūkyklą, stovinčioms kariūnėms (duomenys neskelbtini) pasakė „Fui smirdi“; 5) 2019 m. birželio 20 d. nepagarbiai elgėsi su št. srž. (duomenys neskelbtini), atsikalbinėjo, prieštaravo, kad ne št. srž. (duomenys neskelbtini) reikalas domėtis, ką veikia kariūnas.

20. Iš šių pareiškėjui inkriminuotų veiksmų matyti, kad tai iš esmės yra karo mokymo įstaigoje studijuojančių asmenų tarpusavio bendravimo santykiai, kurie (pareiškėjo atveju) neatitinka geros moralės ir etikos reikalavimų. Tačiau šie santykiai yra susiklostę pakankamai nedideliame asmenų rate, nėra peraugę į viešą erdvę, kurioje kiti visuomenės nariai ar atitinkama jos dalis galėtų susidaryti neigiamą nuomonę apie karo tarnybą, krašto apsaugos sistemą ir pan.

21. Atsakovas nors ir teigia, kad minėti pareiškėjo veiksmai pažemino kario ir karo tarnybos vardą, autoritetą ir kt., tačiau įrodymų, kad minėti pareiškėjo veiksmai būtų peržengę karo mokymo įstaigos ribas ir tapę platesnės visuomenės diskusijų objektu, kuris sukeltų neigiamą visuomenės reakciją karo tarnybos ir jos institucijų atžvilgiu ir pan., nepateikia.

22. Šiuo atveju pareiškėjui inkriminuoti veiksmai moralės ir etikos normų prasme gali būti vertinami kaip nepagarbus ir nepadorus pareiškėjo elgesys, tačiau Statuto 69 straipsnio sudėčiai kvalifikuoti turi būti įrodytas bei nustatytas akivaizdumo kriterijus, patvirtinantis, jog atitinkamais veiksmais asmuo griovė visuomenės pasitikėjimą karo tarnybos institucijomis ir pan.

23. Apibendrinus darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo šiuo klausimu atliktas įrodymų vertinimas bei jų pagrindu padarytos išvados atitinka įrodymų vertinimo taisykles ir kriterijus. Šio vertinimo pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nusprendė, kad pareiškėjui inkriminuota veika neatitinka Statuto 69 straipsnio sudėties, dėl ko priešingi šiuo klausimu atsakovo apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti bei atmetami.

24. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu Nr. 896 patvirtinto Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos statuto (2015 m. vasario 25 d. nutarimo Nr. 215 redakcija) (toliau – ir Akademijos statutas) 85 punkte nustatyta, kad „Kariūnai studijų metu aprūpinami maistu pagal kariams Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytas fiziologines mitybos normas. Kariūnams, kai nėra galimybės jų aprūpinti maistu, taip pat už laisvas nuo tarnybos dienas, kuriomis jie išleidžiami iš Akademijos teritorijos daugiau negu vienai parai, išmokama kariams Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija. Maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija nemokama už tas dienas, kuriomis kariūnai yra išsiųsti į švietimo įstaigą ar tarnybos vietą užsienyje, kur yra visiškai išlaikomi, ir už dienas, kuriomis kariūnai yra išvykę į tarnybinę komandiruotę ir jiems garantuotas maitinimas jos metu arba išmokėti dienpinigiai.“

25. Akademijos statuto 88 punkte taip pat nustatyta, kad <...> „studijų metais visiems kariūnams mokama <...> bazinės socialinės išmokos (toliau – BSI) dydžio stipendija“.

26. Iš šių teisės normų matyti, kad kariūnų aprūpinimas maistu ir stipendijos mokėjimas yra socialinė garantija, kuri suteikiama asmenims, studijuojantiems Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje ir siejama būtent su studijomis šioje mokslo įstaigoje. Tai reiškia, kad kariūnų aprūpinimas maistu (ar piniginė kompensacija) ir stipendijos mokėjimas jiems nėra šių asmenų uždirbamos pajamos, kaip tai suprantama pagal darbo sutartį ar valstybės tarnyboje atvejais. Dėl ko nėra pagrindo taikyti taisyklių, kurios taikomos kompensuojant priverstinę pravaikštą neteisėto atleidimo iš darbo atveju, t. y. kompensuoti negautas darbo pajamas, kurias asmuo gautų, jei nebūtų neteisėto atleidimo. Šiuo atveju asmenį grąžinus į studijas Akademijoje, jis įgis teisę būti aprūpintas maistu ir gauti stipendiją nuo to momento, nuo kurio nutrūko jo studijos. Priešingu atveju, asmuo už tą patį studijų laikotarpį gautų dvi stipendijas ir dvigubą maitinimą. Todėl asmuo manydamas, kad neteisėtu pašalinimu iš mokymo įstaigos jam buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala (pvz., dėl užsitęsusių studijų), gali reikšti savarankišką reikalavimą teismui dėl tokios žalos atlyginimo.

27. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas stipendijos ir kompensacijos už maistpinigius priteisimo klausimą sprendė, vadovaudamasis taisyklėmis, reglamentuojančiomis priverstinės pravaikštos klausimus, dėl ko ši jo sprendimo dalis negali būti pripažinta teisinga ir yra naikinama, priimant naują sprendimą, kuriuo ši pareiškėjo skundo dalis atmetama.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimą pakeisti:

panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria įpareigota Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija išmokėti pareiškėjui (duomenys neskelbtini) neišmokėtą stipendiją –1 934,70 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus trisdešimt keturis eurus ir 70 centų) bei maistpinigius – 2 684 Eur (du tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 29 d., ir atitinkamą pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundo dalį atmesti.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė