Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

Administracinė byla Nr. eA-1999-815/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00029-2020-0

Procesinio sprendimo kategorija 15.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. T. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. rugsėjo 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. T. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Palangos miesto savivaldybės administracijai, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėja A. T. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslinusi prašė: 1) panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, ir atsakovas) 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste pilietei B. M.“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti NŽT atkurti nuosavybės teises į P. M. nekilnojamojo turto dalį – 0,7827 ha žemės plotą natūra, arba, nustačius, kad nuosavybės teisių natūra atkurti nėra galimybės, atnaujinti pareiškėjai terminą pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamąją žemę arba dalį atlyginti perduodant lygiavertį žemės, miško ar vandens telkinio plotą, neatlygintinai nuosavybėn perduodant sklypą individualiai statybai miestuose ir kaimo vietovėse, lygiavertį turėtajam prie nuosavybės teise turimų pastatų.

2. Pareiškėja paaiškino, kad B. M. 1991 m. lapkričio 1 d. su pareiškimu kreipėsi į Palangos miesto valdybą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į iki nacionalizacijos P. M. nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą. Po B. M. mirties visą mirusiosios turtą, taip pat ir teisę į nuosavybės teisių atkūrimą pagal testamentą paveldėjo pareiškėja. NŽT Sprendimu atkūrė nuosavybės teises į B. M. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,7827 ha žemės atlyginant pinigais. Pareiškėjos nuomone, NŽT Sprendimo nepagrindė Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 12 straipsnyje numatytais pagrindais, kuriems esant nuosavybės teisės į žemę nėra atkuriamos natūra, o yra valstybės išperkama. Be to, NŽT neinformavo pareiškėjos apie aplinkybę, kad šiuo atveju nebuvo galimybės atkurti nuosavybės teisių natūra į dalį žemės, nepateikė tai galinčių patvirtinti objektyvių duomenų, nepasiūlė pareiškėjai pasirinkti kitus Atkūrimo įstatyme numatytus atlyginimo už valstybės išperkamą žemę būdus, tačiau priėmė nepagrįstą Sprendimą nuosavybės teises atkurti atlyginant pinigais.

3. Atkreipė dėmesį, kad Atkūrimo įstatyme numatyta, jog institucijos, nagrinėjančios piliečių prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nesant galimybės pagal šį įstatymą nuosavybę grąžinti natūra, privalo piliečiams raštu pasiūlyti kitus šiame įstatyme numatytus atlyginimo būdus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad teisės aktai nuo 2012 m. numatė galimybę pretendentams atkurti nuosavybės teises keisti savo apsisprendimą, kokiu būdu bus atlyginama už valstybės išperkamą žemę. Kartu šie teisės aktai numatė pareigą atsakovei informuoti pretendentus apie teisinio reguliavimo pakeitimus. Pareiškėja pažymėjo, kad 2012 m. gruodžio 6 d. pranešimu informavo atsakovą, kad nori, jog nuosavybė būtų atkurta natūra.

4. Patikslintame skunde pareiškėja papildomai nurodė, kad NŽT jos neinformavo apie aplinkybę, kad į dalį žemės nuosavybės teisės natūra atkurti negalima, nepateikė jokių tai patvirtinančių duomenų, 2013 m. kovo 4 d. ir 2013 m. gegužės 7 d. raštais informavo apie galimybę atkurti nuosavybę natūra, 2014 m. lapkričio 7 d. pasiūlė pakeisti atkūrimo būdą, tačiau po šio pasiūlymo du kartus atkūrė nuosavybės teises natūra. Todėl pareiškėja buvo suklaidinta.

5. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas nurodė, kad NŽT veiksmai sudarė pareiškėjai prielaidą manyti, kad jai nuosavybės teisės bus atkurtos natūra, kadangi 2016 m. ir 2018 m. sprendimais dalis nuosavybės teisių buvo atkurtos minėtu būdu. Akcentavo, kad NŽT pareiškėjos raštu neinformavo, jog nebėra galimybės atkurti nuosavybės teisių jos pageidaujamu būdu ir nepasiūlė pareikšti valios dėl atlyginimo būdo už valstybės išperkamą žemę.

6. Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.

7. Nurodė, kad buvęs savininkas P. M. iki žemės nacionalizacijos Palangos mieste valdė 1,87 ha žemės. Pagal giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus B. M. turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į 0,9350 ha P. M. valdytos žemės dalį. Pagal Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemą, buvusio savininko valdytas sklypas pateko į valstybinės reikšmės miškų plotus. Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 6 punktu, nuosavybės teisės į miškus, esančius 7 km pločio juostoje nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių, neatkuriamos.

8. Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje (redakcijoje, galiojusioje iki 2012 m. vasario 1 d.) buvo įtvirtina, kad pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. gali pareikšti arba pakeisti pareikštą valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Jeigu pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, atkūrimo būdą parenka Atkūrimo įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos. Piliečiai pareikšti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo galėjo iki 2003 m. balandžio 1 d. Nuo 2012 m. vasario 1 d. Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostata buvo pakeista ir joje numatyta, jog piliečiams, kurie nustatytais terminais nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginimą už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas Atkūrimo įstatyme ar nurodytuoju būdu nėra galimybės atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, galėjo būti atkuriamos tik atlyginant pinigais.

9. Nuo 2019 m. vasario 1 d. įsigaliojo Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymas, numatantis galimybę piliečiams iki 2019 m. birželio 1 d. pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį mieste, už kurią dar nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje. Pažymėjo, kad pareiškėja nepasinaudojo minėta teise. Pareiškėja nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad ji iš NŽT Palangos skyriaus negavo visos ir teisingos informacijos ir tai jai sutrukdė siekti palankaus rezultato nuosavybės teisių atkūrimo procedūroje.

10. NŽT nurodė, kad šiuo atveju nebuvo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą atnaujinti terminą pakeisti valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti perduodant lygiavertį žemės, miško ar vandens telkinio plotą, neatlygintinai nuosavybėn perduodant lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai miestuose ir kaimo vietovėse, lygiavertį turėtajam žemės sklypą prie nuosavybės teise turimų pastatų, kadangi nei pareiškėja, nei B. M. laiku ir tinkamai nepasinaudojo galimybe pakeisti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą žemę.

11. Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje buvo numatyta, kad tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybės atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.

12. Atsakovas nurodė, kad jis išnaudojo visas galimybes siekdamas atkurti pareiškėjai nuosavybės teises į buvusio savininko P. M. nuosavybės teise valdytą žemę ir Sprendimas yra galutinis rezultatas siekiant užbaigti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą.

13. Atsiliepime į patikslintą skundą atsakovas pažymėjo, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 2003 m. lapkričio 13 d. sprendimu Nr. 176 suderintoje informacijoje apie laisvą (neužstatytą) žemę dalis buvusių Palangos miesto bendrųjų ganyklų buvo pažymėta kaip laisva (neužstatyta), t. y. galima grąžinti natūra žemė. Atsižvelgdamas į šią informaciją, atsakovas buvusių bendrųjų ganyklų teritorijoje suformuotuose sklypuose 2016 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) B. M. grąžino nuosavybėn natūra 0,0457 ha žemės dalį ((duomenys neskelbtini)-juose sklypuose); NŽT 2018 m. spalio 23 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) – 0,0316 ha žemės dalį ((duomenys neskelbtini)-iuose sklypuose). Palangos miesto savivaldybės administracija 2018 m. vasario 19 d. raštu informavo, kad daugiau buvusių bendrų ganyklų teritorijoje laisvos (neužstatytos) žemės, kurią galima būtų gražinti natūrą – nėra. Be to, Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjos skundą nepateikė jokios informacijos apie Palangos mieste esančią laisvą (neužstatytą) žemę ir galimybę pareiškėjai gražinti žemę natūra, pažymėdama, kad pareiškėja skunde reikalavo atkurti nuosavybės teises į žemės plotą natūra, o reikalavimo teisė į nuosavybės teisės atkūrimą buvo kildinama iš nuosavybės teisės, esančios (duomenys neskelbtini) rajono teritorijoje. NŽT pabrėžė, kad nei B. M., nei pareiškėja, kaip jos turto paveldėtoja, nepasinaudojo galimybe pareikšti (pakeisti) valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą žemę. NŽT neinformavo pareiškėjos, nes apie galimybę pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo buvo paskelbta viešai. Be to, pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad ji negavo pilnos ir teisingos informacijos ir tai sutrukdė siekti jai palankaus rezultato.

14. Teismo posėdžio metu NŽT atstovė nurodė, kad pretendentai turėjo pareigą būti aktyviais nuosavybės teisių atkūrimo procese ir domėtis vykstančiomis procedūromis. Pabrėžė, kad informacija apie galimybę pretendentams pakeisti valią dėl atlygino būdo už valstybės išperkamą žemę buvo skelbiama viešai – spaudoje, internete.

15. Trečiasis suinteresuotas asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjos skundą ir patikslintą pozicijos neturėjo, prašė skundą nagrinėti teismo nuožiūra.

II.

16. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. rugsėjo 4 d. sprendimu pareiškėjos A. T. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

17. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad B. M. 1991 m. spalio 1 d. Palangos miesto valdybai pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į jos seneliui P. M. iki nacionalizacijos nuosavybės teise priklausiusį 4,9 ha žemės plotą, buvusį (duomenys neskelbtini) kaime. Pirminiame prašyme B. M. nurodė, kad pageidauja, jog nuosavybės teisės į P. M. iki nacionalizacijos nuosavybės teise priklausiusią žemę būtų atkurtos natūra buvusioje vietoje. Teismo teigimu, ginčo tarp šalių, kad buvo išreikšta valia dėl atkūrimo natūra ir ji nebuvo pakeista, nėra. Teismas taip pat konstatavo, kad mirus B. M., pareiškėja, B. M. turto perėmėja, yra pretendentė atkurti nuosavybės teises į iki nacionalizacijos P. M. nuosavybės teise valdytą žemę.

18. NŽT Palangos žemėtvarkos skyrius 2012 m. sausio 30 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atlyginimo pinigais už mieste turėtą valstybės išperkamą žemę“ informavo pareiškėją, kad jeigu ji pageidauja, turi teise pasinaudoti Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybe pakeisti valią ir už mieste turėtą valstybės išperkamą žemę prašyti atlyginti pinigais. Pareiškėja 2012 m. gruodžio 6 d. rašte NŽT Palangos skyriui išreikšdama valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nurodė, kad nepageidauja, jog nuosavybės teisės būtų atkurtos atlyginant pinigais ir patvirtino, kad pageidauja, jog B. M. (mirusi), būtų atkurta nuosavybės teisė į Palangos miesto bendrose ganyklose suformuotų žemės sklypų dalis.

19. Teismas konstatavo, kad pareiškėja išreiškė valią, jog nuosavybės teisės būtų atkurtos natūra. Pareiškėja nenurodė ir neišreiškė valios dėl jokio kito nuosavybės teisų atkūrimo būdo, numatyto tuo metu galiojusio Atkūrimo įstatymo 16 straipsnyje. Taigi, pareiškėja nebuvo pasirinkusi jokio kitokio, nei natūra, atkūrimo būdo ir nebuvo nurodžiusi atlyginimo būdo už valstybės išperkamą žemę. Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte buvo įtvirtinta, kad atkuriant nuosavybės teisę natūra yra grąžinama laisva (neužstatyta) žemė savininko turėtoje vietoje, taigi konstatuota, kad pretendentė ir jos teisių perėmėja siekė atkurti nuosavybės teises natūriniu būdu į žemę, buvusią savininko turėtoje vietoje.

20. NŽT Palangos skyrius 2013 m. kovo 4 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“ informavo pareiškėją, kad Palangos miesto savivaldybės taryba 2003 m. lapkričio 13 d. sprendimu Nr. 176 patvirtino, jog dalis 152,99 ha bendrų ganyklų ploto yra laisva (neužstatyta) žemė. Joje buvo suformuoti 24 žemės sklypai, viso 6,2332 ha, į kurią pretenduoja 350 pretendentų iš 98 buvusių savininkų. Taip pat minėtu raštu pareiškėja buvo informuota apie B. M. bendrose ganyklose suformuotuose sklypuose tenkančias dalis. Atsižvelgiant į pareiškėjos pareikštą valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, NŽT 2016 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste pilietei B. M.“ atkūrė nuosavybės teises į B. M. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,0457 ha žemės. Taip pat NŽT 2018 m. spalio 23 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste pilietei B. M.“ atkūrė nuosavybės teises į B. M. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,0316 ha žemės.

21. Teismas atkreipė dėmesį, kad buvusio savininko valdytas sklypas pateko į valstybinės reikšmės miškų plotus. Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 6 punktu, nuosavybės teisės į miškus, esančius 7 km pločio juostoje nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių, neatkuriamos. Taip pat Palangos miesto savivaldybės administracija 2018 m. vasario 19 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“ informavo NŽT Palangos skyrių, kad buvusių bendrų ganyklų teritorijoje laisvos (neužstatytos) žemės, kurią būtų galima grąžinti natūra, nėra. Teismas konstatavo, kad NŽT, vadovaudamasis pretendentės 1991 m. spalio 1 d. pareiškime ir pareiškėjos 2012 m. gruodžio 6 d. pranešime pareikšta valia, 2016 m. spalio 26 d. ir 2018 m. spalio 23 d. sprendimais pretendentei atkūrė nuosavybės teises į dalį iki nacionalizacijos P. M. priklausiusio nekilnojamojo turto, tačiau dėl objektyvių priežasčių neturėjo galimybės atkurti nuosavybės teisių natūra į likusią P. M. nuosavybės teise valdytą žemę, todėl Sprendimu pareiškėjai už valstybės išperkamą žemę atlygino pinigais.

22. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, be kita ko, Atkūrimo įstatymo nuostatas (5, 12, 21 straipsnius), padarė išvadą, kad nuosavybės teisės piliečiams į žemę buvo atkuriamos pagal jų prašymuose išreikštą valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, išskyrus minėto įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje numatytą išimtį, pagal kurią, tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pretendentės ir jos teisių paveldėtojos (pareiškėjos) prašyme išreikšta valia buvo nuosavybės susigrąžinimas buvusioje vietoje ir Atkūrimo įstatymo numatytais terminais valia nebuvo keičiama, todėl atsakovas neturėjo teisinio pagrindo pareiškėjai atkurti nuosavybės teises kitu būdu, kaip priimti sprendimą atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teises atkuriant atlyginant pinigais. Teismas taip pat pažymėjo, kad iš nuosavybės teisių atkūrimą (restituciją) reglamentuojančių teisės normų matyti, kad įstatymų leidėjas pasirinko ribotą restituciją. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) taip pat nurodė, kad teisė į restituciją – nuosavybės teisių atkūrimą – taip pat nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinama laikantis įvairių sąlygų ir apribojimų.

23. Vertindamas argumentą, kad NŽT nesilaikė Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje numatytos pareigos nesant galimybės pagal šį įstatymą nuosavybę grąžinti natūra, piliečiams raštu pasiūlyti kitus šiame įstatyme numatytus atlygimo būdus, teismas nurodė, jog NŽT Palangos skyrius 2012 m. sausio 30 d. raštu informavo pareiškėją, kad piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. nustatyta tvarka priskirtą miestų teritorijoms, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, iki 2012 m. birželio 1 d. gali pakeisti valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę atlyginti pinigais. Taip pat NŽT Palangos skyrius 2014 m. lapkričio 7 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atlyginimo lygiaverčiu miško plotu“ informavo pareiškėją, kad ji iki 2015 m. kovo 1 d. gali pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad informacija apie pasikeitusį teisinį reguliavimą ir galimybę pakeisti valią dėl atlyginimo būdo buvo paskelbta viešai. Be to, Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimo (aktualioje redakcijoje) nebuvo įtvirtinta pareiga institucijai pranešti asmeniui, kad jis gali pareikšti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, išskyrus šio įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje numatytu atveju. Be to, pranešimas ar nepranešimas piliečiui apie kitus nuosavybės teisių atkūrimo būdus nesudaro kliūčių patiems pretendentams domėtis nuosavybės teisių atkūrimo procesu ir teikti prašymą dėl kito nuosavybės teisių atkūrimo būdo. Taigi, teismas sutiko su aplinkybe, kad NŽT nepranešė apie nuosavybės atkūrimo būdo pakeitimo galimybę, tačiau šios aplinkybės teismas nelaikė esmine ar turinčia įtakos priimto Sprendimo teisėtumui.

24. Įvertinęs nustatytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad skundžiamas NŽT Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjos skundas buvo atmestas. Atmetęs pareiškėjos skundą, teismas atmetė pareiškėjos prašymą atlyginti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

III.

25. Pareiškėja padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo: 1) panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. rugsėjo 4 d. sprendimą; 2) priimti naują sprendimą – pareiškėjos 2020 m. kovo 16 d. pateiktą patikslintą skundą tenkinti ir panaikinti NŽT Sprendimą bei įpareigoti NŽT atkurti nuosavybės teises į P. M. nekilnojamojo turto dalį – 0,7827 ha žemės plotą natūra, arba, nustačius, kad nuosavybės teisių natūra atkurti nėra objektyvios galimybės, – atnaujinti pareiškėjai terminą pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti perduodant lygiavertį žemės, miško ar vandens telkinio plotą, neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai miestuose ir kaimo vietovėse, lygiavertį turėtajam žemės sklypą prie nuosavybės teise turimų pastatų (Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 ir 4 punktai); 3) priteisti pareiškėjai iš atsakovo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

26. Pareiškėjos manymu, pirmosios instancijos teismas pasisakė tik dėl dviejų aplinkybių – ar pareiškėja buvo išreiškusi valią pakeisti nuosavybės teisių atkūrimo būdą ir ar buvo atsakovo informuota apie galimybę tokį veiksmą atlikti, tačiau teismas pirmiausiai privalėjo nustatyti, ar yra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kurių pagrindu administracinis aktas gali būti panaikintas. Pirmosios instancijos teismas taip pat nenurodė, ar Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimus.

27. Iš 1991 m. spalio 1 d. pretendentės B. M. Palangos miesto valdybai pateikto prašymo matyti, kad pretendentė siekė nuosavybės teisių atkūrimo (atstatymo) natūra, tačiau nenurodė, kad prašo atkurti nuosavybės teisę į žemės sklypą, kuris nuosavybės teise priklausė P. M., todėl NŽT turėjo imtis veiksmų dėl minėtos valios patikslinimo (pateikto prašymo sukonkretinimo), o ne dėl valios keitimo.

28. Po pretendentės mirties pareiškėja nuosekliai siekė atkurti nuosavybės teisę natūra, suteikiant tą patį ar kitą žemės sklypą. Įstatymų leidėjas nebuvo įtvirtinęs pareigos pareiškėjui nurodyti konkretų ir vienintelį būdą, kurio pageidauja, kad nuosavybės teisė jam būtų atkurta. Valios išreiškimas, kad nuosavybės teisė būtų atkurta natūra, nebuvo sietinas su nuosavybės teisių atkūrimu tik į tą patį, anksčiau valdytą žemės sklypą, todėl institucijai keliami aukštesni atidumo reikalavimai.

29. NŽT turėjo pareigą informuoti pareiškėją, kad nuosavybės teisių atkurti prašyme nurodytu būdu nėra galimybių, tačiau pareiškėja apie tai nebuvo informuota. NŽT nusprendė atkurti nuosavybės teisę sumokant piniginę kompensaciją, tačiau nebuvo pateikta aplinkybių, kurios leistų įvertinti, ar nėra kitų galimų nuosavybės teisių atkūrimo būdų pagal B. M. 1991 m. spalio 1 d. išreikštą valią. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ar iš tikrųjų NŽT neturi kitų galimybių atkurti nuosavybės teisę natūra, tokių aplinkybių nepatvirtino ir atsakovas. Teismas taip pat nevertino B. M. išreikštos valios turinio – pareiškėja yra įsitikinusi, kad išreikšta valia sietina su nuosavybės teisių atkūrimu natūra, t. y. nuosavybės teisių atkūrimo į laisvą valstybinę žemę, o ne tik į tą patį žemės sklypą, kuris nuosavybės teise buvo valdomas P. M..

30. Kadangi NŽT apie tai, kad nėra galimybės atkurti nuosavybės teisės natūra, ar kad būtina patikslinti pateiktą prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, pareiškėjos neinformavo, jai atsirado teisėti lūkesčiai, kad jai bus suteikti žemės sklypai ar vienas žemės sklypas kitoje vietovėje. Laikotarpiu nuo 1991 m. spalio 1 d. (B. M. kreipimosi į Palangos miesto valdybą su prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo) iki 2019 m. birželio 1 d. atsakovas tik du kartus kreipėsi į pareiškėją – 2012 m. sausio 30 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas neminėjo kitų galimų nuosavybės teisės atkūrimo būdų, tik galimybę pakeisti valią ir prašyti už valstybės išperkamąją žemę atlyginti pinigais; 2014 m. lapkričio 17 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjai buvo siūloma pasinaudoti galimybe pakeisti valią tam, kad nuosavybės teisė būtų atkurta į miško žemės sklypą pasirinktos vietovės rajone. Minėtu raštu nebuvo konstatuota, kad NŽT neturi galimybių atkurti pareiškėjai nuosavybės teisę į žemės sklypą. Po šių pranešimų atsakovas du kartus atkūrė pareiškėjai nuosavybės teisę į dalį nekilnojamojo turto natūra. Pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikti duomenys, kad NŽT iki 2019 m. birželio 1 d. pareiškėjai siūlė pasirinkti kitą nuosavybės atkūrimo atlyginimo būdą dėl to, kad nebuvo galima atkurti nuosavybės natūra. NŽT 2012 m. sausio 30 d. ir 2014 m. lapkričio 17 d. raštuose nenurodoma, kad NŽT negali atkurti pareiškėjai nuosavybės teisės natūra.

31. Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad aplinkybė, jog NŽT nepranešė apie nuosavybės atkūrimo būdo pakeitimo galimybę, nesudaro pagrindo naikinti Sprendimą. Nurodyti NŽT veiksmai, pareiškėjos įsitikinimu, neatitinka gerojo administravimo principo. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gegužės 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTM2NC01MjUvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1364-525/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1364-525/2020">eA-1364-525/2020</a> nurodė, kad pareiškėjos informavimas apie tai, kad ji gali apsispręsti dėl nuosavybės teisių į žemę atlyginimo būdo keitimo lygiaverčiu miško plotu ir nepasinaudojimas šia teise, nepanaikina institucijos pareigos tinkamai, nepažeidžiant piliečių teisėtų lūkesčių, atkurti nuosavybės teises. Šiuo atveju NŽT pareiškėjai leido pagrįstai tikėtis, kad nuosavybės teisės bus atkurtos pasirinktu būdu – suteikiant lygiavertį žemės sklypą. NŽT taip pat suteikė teisėtus lūkesčius, kad ši teisė nebus paneigta. Tiek B. M., tiek pareiškėjos valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo buvo aiškiai išreikšta, todėl NŽT negalėjo atkurti nuosavybės teises kompensuojant pinigais.

32. Pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikta įrodymų, kad nuosavybės teisių atkūrimas į likusią neatkurtą žemės plotą, perduodant lygiavertį žemės plotą pagal prašymo pateikimo metu galiojusius ir vėliau įsigaliojusius teisės aktus, nebuvo galimas. Priešingai – Palangos miesto valdybos 1993 m. balandžio 20 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjai buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,1523 ha žemės plotą, todėl NŽT privalėjo perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus kitoje vietoje Palangos mieste, t. y. atsakovas neturėjo pagrindo atsisakyti atkurti nuosavybės teisės lygiaverčiu žemės sklypu. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėja įvardijo kelis žemės sklypus, į kuriuos galėtų būti atkuriama nuosavybės teisė natūra.

33. Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

34. Atsakovas pabrėžia, kad Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog tais atvejais, kai nėra galimybės grąžinti išlikusį nekilnojamąjį turtą natūra, teisinga kompensacija taip pat užtikrina nuosavybės teisių atkūrimą. NŽT teigimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir išsamiai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, rašytinius įrodymus, teisingai taikė ir aiškino teisės aktus ir teismų praktiką, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

35. Trečiasis suinteresuotas asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

36. Palangos miesto savivaldybės administracijos manymu, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra aiškus, pagrįstas ir išsamus, todėl pareiškėjos apeliacinis skundas atmestinas.

k o n s t a t u o j a:

IV.

37. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas panaikinti NŽT 2019 m. lapkričio 27 d. Sprendimą, kuriuo atsakovas atkūrė nuosavybės teises į B. M. (kurios turto perėmėja – pareiškėja) tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,7827 ha žemės plotą, atlyginant pinigais, taip pat įpareigoti NŽT atlikti veiksmus.

38. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė, konstatavęs, kad pareiškėja išreiškė valią, jog nuosavybės teisės būtų atkurtos natūra (Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pareiškėja, teismo teigimu, nenurodė ir neišreiškė valios dėl jokio kito nuosavybės teisių atkūrimo būdo, numatyto tuo metu galiojusio Atkūrimo įstatymo 16 straipsnyje, taigi, ji nebuvo pasirinkusi jokio kitokio atkūrimo būdo ir nebuvo nurodžiusi atlyginimo būdo už valstybės išperkamą žemę. Teismas konstatavo, kad NŽT dėl objektyvių priežasčių neturėjo galimybės atkurti nuosavybės teisių natūra į likusią neatkurtą P. M. nuosavybės teise valdytą žemę, todėl Sprendimu pareiškėjai pagrįstai už valstybės išperkamą žemę atlygino pinigais.

39. Pareiškėja apeliaciniame skunde su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir mano, kad Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Nurodo, jog po pretendentės mirties pareiškėja nuosekliai siekė atkurti nuosavybės teisę natūra, suteikiant tą patį ar kitą žemės sklypą. Įstatymų leidėjas nebuvo įtvirtinęs pareigos pareiškėjui nurodyti konkretų ir vienintelį būdą, kurio pageidauja, kad nuosavybės teisė jam būtų atkurta. Valios išreiškimas, kad nuosavybės teisė būtų atkurta natūra, nebuvo sietinas su nuosavybės teisių atkūrimu tik į tą patį, anksčiau valdytą žemės sklypą. Pasak pareiškėjos, pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ar iš tikrųjų NŽT neturi kitų galimybių atkurti nuosavybės teisę natūra, tokių aplinkybių nepatvirtino ir atsakovas. Pareiškėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino B. M. išreikštos valios turinio – pareiškėja yra įsitikinusi, kad išreikšta valia sietina su nuosavybės teisių atkūrimu natūra, t. y. nuosavybės teisių atkūrimo į laisvą valstybinę žemę, o ne tik į tą patį žemės sklypą, kuris nuosavybės teise buvo valdomas P. M..

40. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikta įrodymų, jog nuosavybės teisių atkūrimas į likusią neatkurtą žemės plotą, perduodant lygiavertį žemės plotą pagal prašymo pateikimo metu galiojusius ir vėliau įsigaliojusius teisės aktus, nebuvo galimas. Teigia, jog pati pareiškėja įvardijo kelis žemės sklypus, į kuriuos galėtų būti atkuriama nuosavybės teisė natūra. Akcentuoja, jog jai atsirado teisėti lūkesčiai, kad jai bus suteikti žemės sklypai ar vienas žemės sklypas kitoje vietovėje, nes buvo atkurtos nuosavybės teisės natūra į dalį žemės sklypo.

41. Apeliaciniame skunde pareiškėja teigia, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog aplinkybė, kad NŽT nepranešė apie nuosavybės atkūrimo būdo pakeitimo galimybę, nesudaro pagrindo naikinti Sprendimą. Nurodyti NŽT veiksmai, pareiškėjos įsitikinimu, neatitinka gerojo administravimo principo.

42. Apeliaciniame skunde pareiškėja taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė tik dėl dviejų aplinkybių – ar pareiškėja buvo išreiškusi valią pakeisti nuosavybės teisių atkūrimo būdą ir ar buvo atsakovo informuota apie galimybę tokį veiksmą atlikti, tačiau teismas pirmiausiai privalėjo nustatyti, ar yra ABTĮ 91 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kurių pagrindu administracinis aktas gali būti panaikintas. Pirmosios instancijos teismas taip pat nenurodė, ar Sprendimas atitinka VAĮ reikalavimus.

43. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

44. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. kovo 4 d. nutarime konstatavo, kad okupacinei valdžiai 1940 m. ir vėliau įvykdžius nacionalizaciją ir kitais neteisėtais būdais nusavinus privačią nuosavybę, buvo paneigta pati žmogaus prigimtinė teisė turėti privačią nuosavybę, kad nuosavybės teisių, pažeistų neteisėtai nusavinant privačią nuosavybę, atkurti remiantis tuo metu galiojusiais įstatymais buvo neįmanoma, t. y. tam buvo būtina įstatymu nustatyti specialų (ad hoc) teisinį reguliavimą. Aukščiausioji Taryba 1991 m. birželio 18 d. priėmė įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“, įsigaliojusį 1991 m. rugpjūčio 1 d., kuriame buvo nustatyta, kokiems asmenims, į kokį turtą, kokiomis sąlygomis ir kokia tvarka yra atkuriamos nuosavybės teisės. Iš šiame įstatyme nustatyto teisinio reguliavimo matyti, jog buvo pasirinkta ne restitutio in integrum, bet ribota restitucija.

45. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. liepos 5 d. nutarime konstatavo, kad Seimo 1997 m. liepos 1 d. priimtas Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas įsigaliojo 1997 m. liepos 9 d. Pažymėtina, kad nors šio įstatymo pavadinimas ir skiriasi nuo anksčiau nuosavybės teisių atkūrimą reguliavusio įstatymo – įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“, jis reguliuoja to paties pobūdžio, t. y. restitucijos, santykius. Įstatymo preambulėje nustatyta, kad „Lietuvos Respublikos piliečių prieš okupaciją įgytos nuosavybės teisės nepanaikintos ir turi tęstinumą“, kad „1992 metais Lietuvos Respublikos piliečių valia priimta <... > Konstitucija garantuoja ir gina valstybės, jos piliečių teises bei nuosavybę“, kad „tęstinių nuosavybės teisių atkūrimas grindžiamas 1991 m. birželio 18 d. įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nuostata – Lietuvos Respublikos piliečiams grąžinamas išlikęs nekilnojamasis turtas, o jei šios galimybės nėra, teisingai už jį atlyginama“. Kaip ir anksčiau galiojęs įstatymas „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (taip pat ir su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) yra specialus (ad hoc) įstatymas, skirtas restitucijos santykiams reguliuoti ir nuosavybės teisių atkūrimui įgyvendinti; jis turi būti taikomas tik tol, kol vyksta nuosavybės teisių atkūrimas, o baigus restituciją jis neteks prasmės ir turės būti pripažintas netekusiu galios. Taigi, nuosavybės teisių atkūrimo procesas, kuris prasidėjo 1991 m. rugpjūčio 1 d. ir trunka ilgiau negu tris dešimtmečius, negali būti tęsiamas neprotingai ilgai.

46. Įstatymų leidėjas Atkūrimo įstatymo 21 straipsnyje „Specialios šio įstatymo taikymo nuostatos“ nustatė specialias nuostatas, pagal kurias piliečių prašymai atkurti nuosavybės teises, pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir neišnagrinėti iki Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įsigaliojimo, nagrinėjami ir sprendimai dėl jų priimami laikantis šio įstatymo nuostatų (šio straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje pabrėžtina, kad pagal Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalį tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad ši norma yra specialioji ją lyginant su kitomis Atkūrimo įstatymo nuostatomis (be kita ko, su Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi), skirta užtikrinti, jog nuosavybės teisių atkūrimo procesas nebūtų tęsiamas neprotingai ilgai, kad patys nuosavybės teisių atkūrimu suinteresuoti asmenys aktyviai reikštų savo valią dėl atkūrimo proceso įgyvendinimo. Asmenims nereiškiant valios Atkūrimo įstatymo nustatytais terminais ir esant Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje nustatytoms aplinkybėms nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams pinigais.

47. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad buvusio savininko valdytas sklypas pateko į valstybinės reikšmės miškų plotus. Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 6 punktu, nuosavybės teisės į miškus, esančius 7 km pločio juostoje nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių, neatkuriamos. Tai savo apeliaciniame skunde pripažįsta pareiškėja, nurodydama, jog turėjo būti svarstomas teisių atkūrimas į kitus sklypus natūra (žr. šios nutarties 40 punktą) (juolab, kad dalis nuosavybės buvo atkurta natūra kitoje vietoje). Akcentuotina, kad pretendentė atkurti nuosavybės teises į turtą išreiškė valią atkurti nuosavybės teises į iki nacionalizacijos nuosavybės teise priklausiusią žemę natūra buvusioje vietoje (1991 m. spalio 1 d. prašymas), pareiškėja 2012 m. gruodžio 6 d. rašte NŽT Palangos skyriui išreikšdama valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nurodė, kad nepageidauja, jog nuosavybės teisės būtų atkurtos atlyginant pinigais ir patvirtino, kad pageidauja, jog B. M. (mirusi), būtų atkurta nuosavybės teisė į Palangos miesto bendrose ganyklose suformuotų žemės sklypų dalis. Vėliau pareiškėja Atkūrimo įstatymo nustatytais terminais valios nuosavybės teisių atkūrimo procese nereiškė. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja išreiškė valią, jog nuosavybės teisės būtų atkurtos natūra (Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas), tačiau pareiškėja nenurodė ir neišreiškė valios dėl atlyginimo būdo už valstybės išperkamą žemę, numatyto tuo metu galiojusio Atkūrimo įstatymo 16 straipsnyje. Todėl nustačius aplinkybes, kad Atkūrimo įstatymo nustatytais terminais pareiškėja nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atlyginama už valstybės išperkamą turtą, nuosavybės teisės jai galėjo būti atkuriamos atlyginant pinigais pagal Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalį (žr. analogišką Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-627-525/2021).

48. Teisėjų kolegija pažymi, kad, konstatavus, jog pagal Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalį atsakovas galėjo priimti skundžiamą Sprendimą, nes Atkūrimo įstatymo nustatytais terminais pareiškėja nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atlyginama už valstybės išperkamą turtą, negali būti laikomi teisiškai reikšmingais ir paneigiančiais pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas apeliacinio skundo argumentai tiek apie jos valios pareiškimą nuosavybę atkurti natūra, tiek apie jos, esą, teisėtus lūkesčius, tiek apie atsakovo neveikimą pareiškėjai nesiūlant kitų šiame įstatyme numatytų atlyginimo būdų. Minėta, jog Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalies norma yra specialioji ją lyginant su kitomis Atkūrimo įstatymo nuostatomis (be kita ko, su Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi), skirta užtikrinti, jog nuosavybės teisių atkūrimo procesas nebūtų tęsiamas neprotingai ilgai, kad patys nuosavybės teisių atkūrimu suinteresuoti asmenys aktyviai reikštų savo valią dėl atkūrimo proceso įgyvendinimo, todėl atsakovo veika, nepasiūlant kitų šiame įstatyme numatytų atlyginimo būdų, nesudaro pagrindo naikinti Sprendimą.

49. Skundžiamas Sprendimas priimtas laikantis Atkūrimo įstatymo nuostatų, grindžiamas 2019 m. lapkričio 27 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) (taigi, atitinka Atkūrimo įstatymo 18 str. 5 d.), todėl nėra jokių pagrindų konstatuoti, kad jis neatitinka VAĮ reikalavimų. Teisėjų kolegija nenustatė ir Sprendimo panaikinimo pagrindų, nustatytų ABTĮ 91 straipsnyje.

50. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

51. Netenkinus pareiškėjos apeliacinio skundo, konstatuotina, kad pareiškėja neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos A. T. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. rugsėjo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė