Dėl žalos priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-610/2013

Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00106-2010-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 27.7; 44.2.4.1; 114.11

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. lapkričio 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algio Norkūno (pranešėjas), Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Juozo Šerkšno,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. G. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 8 d. nutarties ir Panevėžio apygardos teismo 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo – bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „IBCA trobos“ (išregistruota; teisių perėmėjas – M. D.) ieškinį atsakovui A. G. dėl žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl bankrutuojančios bendrovės vadovo civilinės atsakomybės, žalos atlyginimo, keliami įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimo klausimai.

Panevėžio apygardos teismo 2009 m. lapkričio 5 d. nutartimi UAB „IBCA trobos“ iškelta bankroto byla. Šios įmonės vadovui – atsakovui nustatytas terminas perduoti teismo paskirtam administratoriui UAB „Viresita“ įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, visus įmonės dokumentus bei turto sąrašą. Ieškovo vadovu nuo 2006 m. vasario 1 d. ir vieninteliu įmonės akcininku buvo atsakovas. Bankroto administratoriui atsakovas turto neperdavė, o balansus, sudarytus 2008 m. gruodžio 31 d. ir 2009 m. lapkričio 16 d. duomenimis, teismui ir administratoriui pateikė bylos nagrinėjimo metu (2010 m. spalio 15 d.). Utenos rajono apylinkės teismas 2009 m. gegužės 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-29-455/2009 (toliau – baudžiamoji byla), atsakovą pripažino kaltu pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, konstatavo, kad, būdamas atsakingas už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą, atsakovas aplaidžiai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, dėl to 2008 m. darbuotojams neišmokėta 17 124,02 Lt.

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl žalos priteisimo. Jis nurodė, kad, iškėlus bankroto bylą, atsakovas ieškovo bankroto administratoriui neperdavė įmonės turto, kurį sudaro 15 124,77 Lt vertės žaliavos, 252 982 Lt vertės nebaigta statyba, kasoje buvę 9724,45 Lt, atsakovui išduota 4165,48 Lt suma; be to, atsakovas, būdamas įmonės vadovu, laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. spalio 31 d. realiai neišmokėjo ieškovo darbuotojams atlyginimo, nors surašė ir savo parašais patvirtino 17 124,02 Lt darbo užmokesčio darbuotojams išmokėjimą. Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovo 299 120,72 Lt žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovas atsisakė reikalavimo dalies priteisti 19 301,05 Lt, nes Didžiojoje knygoje nurodytos ieškovo turėtos 15 124,77 Lt vertės žaliavos galėjo būti panaudotos A. V. namo statybai ir nurašytos 2008 m. gruodžio 19 d. aktu, o neišmokėto darbo užmokesčio 17 124,02 Lt suma mažintina 4176,28 Lt suma, išmokėta atsakovui kaip darbo užmokestis.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Panevėžio apygardos teismas 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovo 270 240,67 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo ieškinio padavimo (2010 m. vasario 18 d.) iki visiško sprendimo įvykdymo; valstybei iš atsakovo – 6 433,81 Lt bylinėjimosi išlaidų; priėmė ieškovo ieškinio dalies dėl 19 301,05 Lt priteisimo iš atsakovo atsisakymą ir šią bylos dalį nutraukė; kitą ieškinio dalį atmetė.

Teismas, atsižvelgęs į atsakovo nurodytas aplinkybes, kad: 2006 m. gruodžio 31 d. ieškovo apskaitoje yra sudarytas nebaigtos statybos aktas (nurodoma bendrovės turėta nebaigta statyba); iš šio akto matyti, kad ieškovas nurodytu laikotarpiu vykdė penkių rąstinių namų statybą, kurių nebaigtos gamybos bendra vertė (kaina) buvo 303 340 Lt; nebaigta gamyba buvo realizuota (A. V. namas (nebaigta statyba 8799 Lt) perduotas užsakovui 2008 m. vasario 21 d.; R. D. IĮ, (nebaigta statyba 85 000 Lt) objektas perduotas 2006 m. birželio mėnesį; A. K. namas (nebaigta statyba 110 187 Lt) perduotas užsakovui 2006 m. rugpjūčio 8 d.; P. namas (nebaigta gamyba 57 953 Lt) parduotas antstolio iš varžytynių 2007 m. birželio 19 d.; G. K. namas (nebaigta gamyba 41 301 Lt) 2007 m. spalio 23 d. antstolės perduotas išieškotojui), byloje esančius įrodymus (nurašymo, atliktų darbų priėmimo, turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui, turto perdavimo išieškotojui aktus), patvirtinančius, kad visi namai, išskyrus A. V., buvo realizuoti dar 2006–2007 metais, sprendė, jog 2008 m. buhalterinės apskaitos dokumentuose, tarp jų – įmonės Didžiojoje knygoje, 2008 m. spalio 31 d. jie negalėjo būti fiksuojami.

Atsižvelgęs į baudžiamojoje byloje esančius liudytojų parodymus, iš kurių matyti, kad šie asmenys dirbo prie namo statybų, bei juos iš dalies patvirtinančius įrodymus – atsakovo pateiktus dokumentus apie 780 Lt sumos kurui 2008 m. gruodžio 5 d. ir 2009 m. sausio 5 d. pervedimą A. A., aplinkybes, kad atsakovas teismui nenurodė, kokius darbus iki 2009 m. sausio 1 d. vykdė ieškovas, pirmiau nurodyti namai jau buvo realizuoti, o A. V. statytas namas perduotas 2008 m. vasario 21 d., teismas sprendė, kad ieškovas vykdė ir kitus užsakymus, apie kurių buvimą nei teismui, nei ieškovo administratoriui dokumentų atsakovas nepateikė; įvertinęs aplinkybę, kad A. V. namo statybai buvo panaudotos žaliavos, kurios nurašytos metų pabaigoje, sprendė, kad šio statinio nebaigta gamyba (8799 Lt) galėjo būti įtraukta į įmonės Didžiąją knygą 2008 m. spalio 31 d.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje esantį atsakovo paaiškinimą, iš kurio matyti, kad ieškovas veiklos nevykdė 8 mėnesius (nuo 2006 m. gruodžio mėn.), tai, kad teismui nepateikta duomenų, patvirtinančių, jog ieškovas jokios veiklos nevykdė ir 2008 m. kovo–gruodžio mėn., padarė išvadą, kad, 2008 m. spalio 31 d. Didžiosios knygos duomenimis, 252 982 Lt nebaigta statyba yra dalies statinių, apie kuriuose atliekamus darbus duomenys nėra teikiami; sprendė, kad atsakovas ieškovo administratoriui neperdavė nebaigtos statybos, kurios vertė, atėmus A. V. perduotame name atliktų darbų vertę, yra 244 183 Lt.

Teismas laikė, kad atsakovui – įmonės vadovui – taikytini aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui, todėl jis privalėjo veikti išimtinai įmonės interesais, būti jai lojalus, o atstovaudamas įmonei, kaip jos vadovas, atsakyti už įmonės kasdienės veiklos organizavimą, veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (CK 2.87 straipsnis). Be to, atsakovas privalėjo atsiskaityti atstovaujamajam už viską, ką yra gavęs vykdydamas pavedimą (CK 2.150 straipsnis). Teismas konstatavo, kad atsakovas nevykdė pirmiau nurodytų pareigų, taip padarydamas įmonei ir jos kreditoriams 270 240,67 Lt žalos ir privalo ją visiškai atlyginti.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, 2013 m. gegužės 8 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismo 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimą paliko nepakeistą; priteisė valstybei iš atsakovo išlaidas – 64,88 Lt, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Teisėjų kolegija sprendė, kad esminis ginčas nagrinėjamoje byloje vyksta dėl to, ar, atsakovui neperdavus BUAB „IBCA trobos“ Didžiojoje knygoje nurodytos 252 982 Lt vertės nebaigtos gamybos, buvo padaryta žala įmonei. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad į bendrovės Didžiąją knygą (2008 m. spalio 31 d. duomenimis) galėjo būti įtrauktos ir žaliavos, panaudotos A. V. namo statybai (8799 Lt vertės), todėl ginčas kilo dėl 244 183 Lt (252 982 Lt – 8799 Lt) žalos atlyginimo.

Remdamasi Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 10 straipsnio 4 dalies 6 punkto nuostatomis, atsižvelgusi į byloje nustatytą aplinkybę, kad administratoriui iki nagrinėjamos bylos iškėlimo ieškovo turto balansas bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dieną nebuvo sudarytas ir nebuvo perduotas nei jis, nei turtas pagal šį balansą, teisėjų kolegija sprendė, kad dėl tokių atsakovo veiksmų buvo nepagrįstai apribotos administratoriaus pareigų, numatytų ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte, įgyvendinimo, taip pat ir CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatytos vadovo atsakomybės sąlygų pagrindimo galimybės.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju administratorius pagrįstai vadovavosi vėliausiais įmonės turtinę padėtį atspindinčiais duomenimis, t. y. Didžiosios knygos 2008 m. spalio 31 d. įrašais, kuriais ir užfiksuota 252 982 Lt nebaigta gamyba; nors bylos nagrinėjimo metu atsakovo iniciatyva ir buvo sudaryti balansai 2008 m. gruodžio 31 d. ir 2009 m. lapkričio 16 d., tačiau atsakovas buhalterinės apskaitos dokumentais bei kitais rašytiniais įrodymais nepagrindė Didžiojoje knygoje 2008 m. spalio 31 d. užfiksuotos nebaigtos gamybos vertės kitimo nuo 2008 m. spalio 31 d. iki Panevėžio apygardos teismo 2009 m. lapkričio 5 d. nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo; 2010 m. spalio 15 d. aiškinamajame rašte ir atsakovo atstovo 2013 m. kovo 20 d. paaiškinimuose nurodoma, kad bendrovėje buvusi 252 982 Lt vertės nebaigta gamyba buvo parduota užsakovams arba realizuota vykdymo procese, tačiau jokių duomenų apie tokius veiksmus po 2008 m. spalio 31 d. byloje nėra, o visi atsakovo nurodyti veiksmai (išskyrus su A. V. namu susijusias žaliavas), realizuojant 2006 m. gruodžio 31 d. nebaigtos statybos akte nurodytą turtą, atlikti dar iki 2007 metų pabaigos ir negali būti siejami su nebaigta gamyba, užfiksuota 2008 m. spalio 31 d. kaip likutis šio laikotarpio pradžiai, juolab kad, 2006 m. gruodžio 31 d. duomenimis, nebaigta statyba įvertinta net 303 340 Lt, o ginčas kilo dėl Didžiojoje knygoje nurodytos ir administratoriui neperduotos 252 982 Lt vertės nebaigtos gamybos. Teisėjų kolegija sprendė, kad pirmiau nurodytos aplinkybės leidžia teigti, jog didžioji dalis pajamų (išskyrus už A. V. namą), kurias ieškovas realiai gavo realizavęs nebaigtą statybą, nurodytą 2006 m. gruodžio 31 d. akte, pagal apskaitos dokumentus įtraukta į ieškovo apskaitą dar iki 2007 metų pabaigos ir, atsižvelgiant į nurašymo aktus, negalėjo atsispindėti 2008 m. spalio 31 d. Didžiojoje knygoje. Nors apeliantas jokios kitos nebaigtos gamybos, išskyrus nurodytą 2006 m. gruodžio 31 d. nebaigtos statybos akte, nenurodo, teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyto turto realizavimas 2006 – 2007 metais nepaneigia 2008 m. spalio mėn. atliktų įmonės Didžiosios knygos įrašų teisingumo, o įmonės vadovas, neperdavęs administratoriui finansinės apskaitos dokumentuose nurodyto turto (nebaigtos gamybos, kurios sudėties patikimais įrodymais nepagrindžia) elgėsi neteisėtai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), dėl ko ieškovui buvo padaryta žala, lygi neperduoto (netekto) turto vertei (ĮBĮ 10 straipsnis, 7 straipsnio 1 dalis, CK 6.247, 6.249 straipsniai).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas prašo pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 8 d. nutartį ir Panevėžio apygardos teismo 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimą: atmesti ieškovo reikalavimą dėl 244 183 Lt žalos atlyginimo, perskirstyti valstybei priteistas bylinėjimosi išlaidas.

Kasacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

Teismų išvada, kad atsakovas pažeidė CK 2.87 straipsnio, 2.150 straipsnio, 6.246 straipsnio 1 dalies, 6.263 straipsnio nuostatas, todėl privalo atlyginti 244 183 Lt žalą dėl neperduotos nebaigtos statybos, padaryta netinkamai aiškinant ir taikant CK 6.245–6.249 straipsnių nuostatas.

Ieškovas, turėdamas pareigą pagal CPK 178 straipsnį, neįrodė atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų, padarytos žalos fakto, priežastinio ryšio), o teismai jų nenustatė. Atsakovo veiksmais, nustatytais baudžiamojoje byloje (netinkamu (aplaidžiu) buhalterinės apskaitos tvarkymu, įmonės vadovo pareigos perduoti visus dokumentus (turtą) įmonės bankroto administratoriui nevykdymu) žala ieškovui nebuvo padaryta. Pagal CK 6.245 straipsnio 3 dalį atlyginami turi būti tik padaryti, o ne spėjami nuostoliai. Neteisėtais veiksmais galėtų būti laikoma tik įmonės turto už 244 183 Lt pasisavinimas, tačiau tokio fakto teismai nenustatė. Įmonės vadovų ir jos dalyvių neteisėtais veiksmais padaryta žala pagal įstatymą nepreziumuojama, vien įmonės valdymo organų bet kokios neteisėtos veikos nepakanka jų civilinei atsakomybei atsirasti.

Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas bankroto bylos iškėlimo momentu turėjo 244 183 Lt vertės nebaigtos statybos. Vien aplinkybė, kad nėra duomenų, jog ieškovas 2008 m. kovo–spalio mėnesiais nevykdė veiklos, negali būti vertinama, kaip įrodanti, jog įmonė veiklą vykdė. Nors pirmosios instancijos teismas aplaidžios apskaitos faktą, nustatytą baudžiamojoje byloje, laikė prejudiciniu įrodinėjant darbuotojams neišmokėto darbo užmokesčio dalį, į toje pačioje byloje nustatytą faktą, kad „atsakovas A. G. aplaidžiai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „IBCA TROBOS“ turto ir įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 8 d. iki 2008 m. spalio 31 d.“ neatsižvelgė. Nebaigta 244 183 Lt vertės statyba Didžiojoje knygoje pažymėta dėl aplaidžios apskaitos, vien įrašais joje ieškovo turtas negalėjo būti sukurtas, todėl teismai nepagrįstai padarė pirmiau nurodytas išvadas (dėl veiklos vykdymo 2008 m. kovo–spalio mėnesiais, nebaigtos 244 183 Lt vertės statybos turėjimo). Net jei būtų nustatyta, kad atsakovas veiklą aptariamu laikotarpiu vykdė, neištirta, kokia veikla buvo vykdoma, koks konkretus turtas sukurtas, kuris turėjo būti perduotas bankroto administratoriui, ar jį sukūrė būtent ieškovas.

Pažymėtina, kad 2008 m. spalio 31 d. Didžioji knyga nėra tiesioginis apskaitos dokumentas, joje daromi įrašai kitų apskaitos dokumentų pagrindu, todėl ji nelaikytina tiesioginiu įrodymu. Byloje nenustatyta, kas šią knygą pildė. Be to, atsakomybės taikymui buvo būtina nustatyti, kad atsakovas pasisavino turtą ir tai padarė tyčia.

Teismai atsakovo civilinę atsakomybę kildino vien iš fakto, kad atsakovas ieškovui neperdavė Didžiojoje knygoje nurodytos nebaigtos statybos, tačiau vien šios formalios pareigos nevykdymas negali užtraukti civilinės atsakomybės. Šiuo atveju susiklostė „vidiniai“ santykiai, kurių nevykdymo padariniu galėtų būti tik materialinė atsakomybė, kurios taikymui būtina nustatyti įstatyme įtvirtintas sąlygas. Teismai šių sąlygų nenustatinėjo.

Byloje nenustatyta ieškovo turtinė padėtis, į kurią jis turėtų būti grąžinamas, todėl teismai, pažeisdami CK 6.237 straipsnio nuostatas, sudarė sąlygas jam nepagrįstai praturtėti; nesiaiškino, ar apskritai ieškovui buvo padaryti realūs nuostoliai, o reikalaujama suma būtina ieškovo ar ieškovo kreditorių reikalavimams tenkinti.

2. Teismai, vertindami byloje esančius įrodymus ir darydami išvadas, pažeidė CPK 12, 177, 178, 185 straipsnių nuostatas.

Pažeidimas pasireiškė tuo, kad teismai nepagrįstai įrodomąją reikšmę suteikė vien ieškovo pateiktiems įrodymams, o atsakovo pateiktų įrodymų nevertino. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad UAB „IBCA trobos“ 2008 m. kovo–spalio mėnesį vykdė veiklos daugiau nei dirbdama prie A. V. namo, taip pat kad 2008 m. spalio 31 d. Didžiosios knygos duomenys dėl 252 982 Lt nebaigtos statybos yra tikri, o ne netinkamos apskaitos rezultatas, taip pat neįrodė, kokį konkretų turtą atsakovas pasisavino ir jo neperdavė ieškovui; nepagrįstai didesnę įrodomąją galią suteikė 2008 m. spalio 31 d. Didžiosios knygos duomenims.

Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovo teisių perėmėjas M. D. prašo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 8 d. nutartį ir Panevėžio apygardos teismo 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimą palikti nepakeistus ir nurodo tokius esminius nesutikimo su atsakovo kasaciniu skundu argumentus:

1. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad ieškovas neįrodė, o teismai nenustatė jo civilinės atsakomybės sąlygų. Apeliacinės instancijos teismas nustatė faktą, kad atsakovas nesudarė ieškovo turto balanso bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dieną ir administratoriui nebuvo perduotas nei jis, nei turtas pagal ieškovo balansą, ir pagrįstai vadovavosi vėliausiai sudarytais ieškovo turtinę padėtį atspindinčiais kitais buhalteriniais dokumentais (Didžiąja knyga), o atsakovas savo pateiktais įrodymais nepagrindė Didžiojoje knygoje nurodytos ir administratoriui neperduotos 252 982 Lt vertės nebaigtos gamybos panaudojimo po pirmiau nurodytos knygos sudarymo.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad 2010 m. spalio 15 d. aiškinamajame rašte, 2013 m. kovo 20 d. paaiškinimuose nurodoma, jog bendrovėje buvusi 252 982 Lt vertės nebaigta gamyba buvo parduota užsakovams arba realizuota vykdymo procese, tačiau jokių duomenų apie tokius veiksmus po 2008 m. spalio 31 d. byloje nėra, o visi atsakovo nurodyti veiksmai (išskyrus su A. V. namu susijusias žaliavas), realizuojant 2006 m. gruodžio 31 d. nebaigtos statybos akte nurodytą turtą, atlikti dar iki 2007 metų pabaigos, pagrįstai sprendė, kad šie faktai negali būti siejami su nebaigta gamyba, užfiksuota 2008 m. spalio 31 d. kaip likutis. Dėl nurodytų priežasčių teismas pagrįstai konstatavo, kad 2008 m. spalio mėn. atlikti Didžiosios knygos įrašai yra teisingi, o atsakovas neperdavė administratoriui įmonės finansinės apskaitos dokumentuose nurodyto turto, t. y. elgėsi neteisėtai, dėl ko ieškovui buvo padaryta žala, lygi neperduoto turto vertei.

Teismai tinkamai taikė CPK 182 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nes teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu baudžiamojoje byloje yra konstatuoti atsakovo neteisėti veiksmai. Atsakovo argumentas, kad baudžiamojoje byloje nustatytais veiksmais ieškovui nebuvo padaryta žala, yra nepagrįstas ir atmestinas. Teismams nustačius faktą, kad įmonės buhalteriniuose dokumentuose nurodyta nebaigta statyba egzistavo, atsakovas jos neperdavė ieškovo bankroto administratoriui, atsakovas gali kelti tik teisės klausimą, ar nebaigtos statybos neperdavimo faktas laikytinas neteisėtais veiksmais pagal CK 6.246, 6.263 straipsnius. Valdymo organo pareigos, nustatytos ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte, nevykdymas – neteisėti veiksmai, atsakovas nepagrįstai teigia priešingai. Žala ieškovo kreditoriams pasireiškė tuo, kad dėl turto bankroto administratoriui neperdavimo kreditoriai negalėjo bankroto byloje iš jo patenkinti reikalavimų. Atsakovo argumentas, kad ieškovas nepagrįstai praturtėjo, jo naudai priteisus žalos atlyginimą, taip pat nepagrįstas, nes bankroto byloje liko 468 776,86 Lt nepatenkintų kreditorių reikalavimų (nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu dėl ieškovo pabaigos), o ieškovui iš atsakovo priteista 270 240,64 Lt.

Atmestinas atsakovo argumentas, kad buhalterinę apskaitą pildė ne jis, todėl jam netaikytina civilinė atsakomybė, o ieškovo apskaitą tvarkęs darbuotojas per aplaidumą galėjo padaryti klaidingus įrašus apskaitos registruose, nes atsakovas šių aplinkybių neįrodė, teismai jų nenustatė, be to, baudžiamojoje byloje nustatyti būtent atsakovo nusikalstami veiksmai – aplaidus apskaitos tvarkymas, o už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas.

Teismai, tinkamai įvertinę byloje esančius rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus, nustatė nebaigtos gamybos buvimo faktą, todėl atsakovo argumentas, kad šis faktas nenustatytas, nepagrįstas.

Atsakovo argumentas, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog įmonė 2008 m. kovo 10 d. vykdė kokią nors veiklą, taip pat yra nepagrįstas, nes baudžiamojoje byloje kaip liudytojai apklausti V. R., A. K. ir kt. nurodė, kad 2008 metais jie dirbo prie statybų; tokias aplinkybes patvirtina ir duomenys, esantys ieškovo pildytuose darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, įrodymai, susiję su atsakovo 2008 m. kovo 10 d. išleistomis lėšomis įmonės ūkinei veiklai. Be to, atsakovas nepaneigė byloje esančių rašytinių įrodymų - UAB „IBCA trobos“ 2008 m. spalio 31 d. apskaitos registrų.

Ieškovo pateikta Didžioji knyga, sudaryta 2008 m. spalio 31 d., yra ieškovo apskaitos registras, leistinas ir sąsajus įrodymas, nepaneigtas atsakovo jokiais kitais įrodymais, kuriame atliktas įrašas apie nebaigtą statybą liudija tikrą ir įvykusį ūkinį įvykį (nebaigtos statybos įtraukimą į UAB „TBCA trobos“ apskaitą), kurio pagrindu toks įrašas buvo atliktas. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad įmonės Didžioji knyga laikytina netinkamu įrodymu.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustatinėja bylos faktų – yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Teismas turi teisę peržengti kasacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 353 straipsnio 2 dalis). Vadovaudamasi nurodytomis nuostatomis, teisėjų kolegija nagrinėja šią bylą tik pagal kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį apibrėžtas ribas, nes nenustatyta pagrindų šias peržengti, ir remdamasi bylą nagrinėjusių teismų procesiniuose sprendimuose nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis.

Dėl žalos kaip bendrovės vadovo civilinės atsakomybės pagrindo įrodinėjimo apskaitos dokumentais

Bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Apie tai ne kartą pasisakyta kasacinio teismo nutartyse (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMzUvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-335/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-335/2009">3K-3-335/2009</a>; 2011 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Limantra“ v. N. G., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzAvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-130/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-130/2011">3K-3-130/2011</a>; kt.). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad bendrovės vadovo ir jos dalyvių neteisėtais veiksmais padarytos žalos įstatymai nepreziumuoja, vien įmonės vadovo neteisėtos veikos nepakanka jo civilinei atsakomybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Saulėtekis“ v. I. K. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MDQvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-604/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-604/2006">3K-3-604/2006</a>); kad bendrovės vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žalos (nuostolių), kuri yra ne tik viena būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, bet ir pagrindas konkrečius bendrovės vadovo veiksmus (neveikimą) vertinti kaip neteisėtus ir lėmusius žalos atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „IBCA trobos“ (teisių perėmėjas M. D.) v. A. G., bylos Nr. 3K-3-493/2012). Taikyti bendrovės vadovui civilinę atsakomybę yra pagrindas tada, kai ieškovas įrodymais pagrindžia žalos (nuostolių) faktą ir dydį. Kitu atveju laikytina, kad ieškovas neįrodė savo teisės pažeidimo, todėl neturi teisės į teisminę gynybą ir ieškinio patenkinimą (CPK 5 straipsnis).

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala gali būti padaryta turto netekimu, todėl ir žala bendrovei gali būti padaryta dėl turto, kuris buvo bendrovės vadovo žinioje, netekimo. Šis faktas turi būti patvirtinamas įrodymais, kad turtas įmonėje buvo, bet jo neliko, taip pat nėra to turto ekvivalento, jeigu pagal aplinkybes jis turėtų būti. Įmonės turtas yra apskaitomas pagal apskaitos dokumentus, todėl turto turėjimas ir netekimas gali būti įrodinėjamas apskaitos dokumentais. Jais turi būti patikimai patvirtinamas turto turėjimo faktas. Vienas iš apskaitos dokumentų yra įrašai Didžiojoje knygoje, tačiau juos vertinant kaip įrodymus turi būti įvertinta jų kilmė ir įrodomoji galia. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 2 dalį Didžioji knyga yra apskaitos registras, kuriame yra apibendrinti ūkinių operacijų ir įvykių suvestiniai duomenys. Šie įrašai daromi pagal apskaitos dokumentus (Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 3 dalis). Taigi įrašai Didžiojoje knygoje yra išvestiniai faktiniai duomenys, jie atspindi buhalterinės apskaitos faktus, bet tiesiogiai nepatvirtina faktinės turto būklės, jo egzistavimo natūra fakto. Atsižvelgiant į tokią įrašų Didžiojoje knygoje prigimtį ir paskirtį, vertintina, kad vien Didžiosios knygos įrašai gali būti nepakankami patvirtinti faktui, jog turtas tam tikru metu buvo bendrovėje, nors jis buhalterinėje apskaitoje pagal dokumentus užfiksuotas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05OC8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-98/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-98/2008">3K-3-98/2008</a>; 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „ Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMzUvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-335/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-335/2009">3K-3-335/2009</a>; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. I. G. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01ODgvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-588/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-588/2009">3K-3-588/2009</a>; 2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. Ž. v. M. Petrovas ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-316/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-316/2010">3K-3-316/2010</a>; kt.). Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai yra nepakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje įrodinėjant konkretaus turto priklausymą bendrovei ir žalos padarymą jo netekimu pateikiamas įrašas bendrovės Didžiojoje knygoje. Jis nepatvirtintas išsamiais ūkinių operacijų ar įvykių dokumentais, tai yra suvestiniai, o ne detalūs konkrečių objektų duomenys. Įrašas Didžiojoje knygoje įrodo buhalterinės apskaitos būklę tam tikru metu, bet neįrodo faktinio turto buvimo. O byloje esantys turto perleidimo dokumentai patvirtina konkrečių nebaigtos statybos objektų perleidimo faktus 2006–2007 metais. Ieškovas nepateikė įrodymų dėl jokios kitos nebaigtos gamybos, išskyrus nurodytą 2006 m. gruodžio 31 d. nebaigtos statybos akte. Įrodymai dėl vėliau atliktų darbų nebaigtos statybos objektuose yra neišsamūs ir nedetalūs, todėl neturi pakankamos įrodomosios galios.

Pagal CPK 263 straipsnį teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Teisėtumas reiškia, kad teismo sprendimas turi būti grindžiamas galiojančia teise, o pagrįstumas – kad teisė buvo taikyta teismo nustatytiems faktams, kurie nustatyti įstatymo numatytais įrodymais, teisėtomis įrodinėjimo priemonėmis ir įrodymus tinkamai įvertinus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. birželio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjų J. J. K. ir kt. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMjgvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-228/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-228/2007">3K-3-228/2007</a>). Sprendimas atitinka teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus, jei teismas, išspręsdamas bylą, teisingai taiko materialiosios ir proceso teisės normas, o padarytos išvados atitinka įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas byloje reikšmingas aplinkybes ir pagrįstos atitinkamomis teisės normomis. Proceso teisės normų pažeidimai, lemiantys neteisingą bylos išsprendimą, sudaro pagrindą aukštesnės instancijos teismui panaikinti byloje priimtą teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. ir kt. v. UAB „Tortela“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-131/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-131/2008">3K-3-131/2008</a>). Šioje byloje pagal CPK 185 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles vien suvestinio pobūdžio Didžiosios knygos apskaitos duomenys ir netiesioginiai nedetalizuoti įrodymai dėl vėlesnių statybos darbų nepakankami išvadai, kad prieš bankroto bylos iškėlimą bendrovėje egzistavo 244 183 Lt vertės nebaigta gamyba ir ši jos vadovo nebuvo perduota bankroto administratoriui, taip bendrovei padarant žalą.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad tos teismų sprendimo ir nutarties dalys, pagal kurias priteistas žalos atlyginimas dėl nebaigtos statybos neperdavimo, neatitinka pirmiau nurodytų teisėtumo, pagrįstumo ir įrodymų vertinimo reikalavimų. Teismų padarytos išvados nėra pagrįstos visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, o priimti sprendimas ir nutartis negali būti laikomi pagrįstais ir teisėtais, todėl yra pagrindas reikalavimus dėl 244 183 Lt žalos priteisimo atmesti kaip neįrodytus (CPK 5 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

Kadangi BUAB „IBCA trobos“ išregistruota iš Juridinių asmenų registro, o iš bylos duomenų matyti, kad šios įmonės teisių perėmėjas yra M. D. (2012 m. vasario 27 d. sutartis dėl reikalavimo teisių perleidimo), tai likusi dalis žalos atlyginimo, kurio pagrįstumo kasatorius neginčijo, ir procesinės palūkanos priteistinos ieškovo teisių perėmėjui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, sudaro 35,11 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), kurių atlyginimas, patenkinus atsakovo kasacinį skundą, priteistinas iš ieškovo teisių perėmėjo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

Teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo kasatorius turi teisę kreiptis į šią bylą nagrinėjusį pirmosios instancijos teismą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas iš dalies ir priteista ieškovui BUAB „IBCA trobos“ (į. k. 300037724) iš atsakovo A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 270 240,67 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo ieškinio padavimo (2010 m. vasario 18 d.) iki sprendimo visiško įvykdymo, ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 8 d. nutarties dalį, kuria ši teismo sprendimo dalis palikta nepakeista, panaikinti ir dėl šių dalių priimti naują sprendimą.

Priteisti ieškovo BUAB „IBCA trobos“ (į. k. 300037724) teisių perėmėjui M. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 26 057,67 Lt (dvidešimt šešis tūkstančius penkiasdešimt septynis litus 67 ct) žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio padavimo (2010 m. vasario 18 d.) iki sprendimo visiško įvykdymo.

Kitas Panevėžio apygardos teismo 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 8 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.

Priteisti valstybei iš ieškovo BUAB „IBCA trobos“ (į. k. 3000 37724) teisių perėmėjo M. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme – 35,11 Lt (trisdešimt penkis litus 11 ct).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Algis Norkūnas

Sigita Rudėnaitė

Juozas Šerkšnas