Dėl proceso teisės normų, įtvirtinančių draudimą išieškoti iš konfiskuoto turto ir reglamentuojančių vykdymo veiksmų sustabdymą, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-123-421/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10969-2023-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.8.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. birželio 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. G. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 31 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. G. skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Brigita Palavinskienė, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, advokatų profesinė bendrija „Černiauskas ir partneriai“, K. U., D. M., uždaroji akcinė bendrovė „Temis“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, įtvirtinančių draudimą išieškoti iš konfiskuoto turto ir reglamentuojančių vykdymo veiksmų sustabdymą, aiškinimo ir taikymo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad antstolė vykdo išieškojimą iš skolininkės K. U.-R. (toliau – skolininkė) išieškotojų – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir pareiškėjo – naudai. Antstolė 2021 m. spalio 22 d. areštavo skolininkei priklausantį turtą – dalį žemės sklypo ir butą. Pareiškėjas kreipėsi į antstolę, prašydamas priverstine tvarka vykdymo procese realizuoti skolininkei nuosavybės teise priklausantį areštuotą nekilnojamąjį turtą.

3. Antstolė 2023 m. liepos 14 d. patvarkymu Nr. S-23-171-18389 prašymo netenkino, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 626 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 755 straipsniu ir motyvuodama tuo, kad skolininkei priklausantis turtas yra areštuotas Vilniaus apygardos teismo prokuratūros, siekiant užtikrinti galimą civilinį ieškinį, turto konfiskavimo, išplėstinio turto konfiskavimo taikymą.

4. Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolės patvarkymą, tačiau antstolė atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir klausimą dėl antstolės veiksmų teisėtumo perdavė nagrinėti teismui.

5. Pareiškėjo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra priimtas teismo nuosprendis, nutartis ar nutarimas dėl skolininkei priklausančio turto konfiskavimo, šis turtas nėra valstybės nuosavybė, todėl nėra teisinio pagrindo taikyti CPK 755 straipsnį.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartimi atmetė pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų.

7. Teismas nustatė, kad ikiteisminio tyrimo byloje Vilniaus apygardos prokuratūra 2021 m. gegužės 13 d. areštavo skolininkei priklausantį turtą. Vilniaus apygardos prokuratūros 2023 m. kovo 27 d. nutarime, kuriuo netenkintas antstolės prašymas panaikinti taikomus apribojimus skolininkei nuosavybės teise priklausančiam turtui, nurodyta, kad ikiteisminiame tyrime įtariamosios statusą turinčio asmens (skolininkės) turtui yra pritaikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, kuriuo apribota skolininkės nuosavybės teisė ir į turtą, uždraudžiant šį turtą valdyti bei juo disponuoti. Nutarime pažymėta, kad taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, siekiant užtikrinti galimą civilinį ieškinį, turto konfiskavimą, išplėstinį turto konfiskavimą.

8. Teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo išaiškinimu, kad CPK 755 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas antstoliui nukreipti išieškojimą į konfiskuotą turtą arba pareiga sustabdyti turto realizavimo veiksmus, jeigu skolininkui priklausantis realizuotinas turtas baudžiamojo proceso nustatyta tvarka paimamas siekiant užtikrinti galimą šio turto konfiskavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-6-916/2021), nustatė, kad ikiteisminiame tyrime turtui taikomas areštas, siekiant užtikrinti galimą šio turto konfiskavimą, todėl antstolė, priimdama ginčijamą patvarkymą, veikė teisėtai ir pagal jai įstatymų suteiktus įgaliojimus.

9. Teismas taip pat nurodė, kad CPK 755 straipsnio 1 dalies norma laikytina specialiąja, joje nėra nurodyta, kad ji taikoma tik tais atvejais, kai nėra kitų pirmesnės ar tos pačios eilės reikalavimų, kuriems užtikrinti yra taikomas areštas. Reikalavimų patenkinimo eilė būtų aktuali tik tuo atveju, jei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nustatyta tvarka būtų nutarta išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (CPK 755 straipsnio 2 dalis). Kadangi nagrinėjamu atveju baudžiamajame procese buvo areštuotas skolininkei priklausantis turtas, pareiškėjo argumentai, kad tiek Vilniaus apygardos prokuratūros reikalavimas, tiek pareiškėjo reikalavimas yra priskirtini tai pačiai – trečiajai – reikalavimų patenkinimo eilei, laikytini neturinčiais teisinės reikšmės sprendžiant dėl CPK 755 straipsnio 1 dalyje nustatyto draudimo taikymo.

10. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjo atskirąjį skundą, 2023 m. spalio 31 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartį paliko nepakeistą.

11. Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-6-916/2021 pateiktais išaiškinimais dėl skirtingų bylų faktinių aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar antstolis, vykdydamas išieškojimą, turi teisę realizuoti skolininkui priklausantį areštuotą nekilnojamąjį turtą, kai šiam turtui yra taikomas prokuratūros areštas ikiteisminiame tyrime, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą. Nurodytoje kasacinio teismo byloje buvo sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių antstolio veiksmus, šiam nurašant lėšas iš turto, kuriam taikytas turto areštas baudžiamojo proceso tvarka. Nors nagrinėjamoje byloje ir kasacinio teismo nagrinėtoje byloje buvo išieškoma iš skirtingų rūšių turto – nekilnojamojo turto ir lėšų, tačiau yra aktualus pateiktas išaiškinimas dėl išieškojimo vykdymo procese iš turto, kuris yra areštuotas BPK nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas ikiteisminio tyrimo metu skolininkės turtui taikomas civiliniam ieškiniui ir galimam turto konfiskavimui, išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti, todėl padarė išvadą, kad antstolė, priimdama patvarkymą, veikė teisėtai ir pagal jai įstatymų suteiktus įgaliojimus.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12. Kasaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 31 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės: panaikinti antstolės 2023 m. liepos 14 d. patvarkymą Nr. S-23-171-18389 ir įpareigoti antstolę priimti patvarkymą priverstine tvarka realizuoti skolininkei K. U.-R. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą vykdymo procese. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Teismai netinkamai aiškino ir taikė CPK 755 straipsnio 1 dalį ir nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos. Kasacinio teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-6-916/2021 nebuvo nagrinėjamas klausimas dėl antstolio veiksmų teisėtumo sprendžiant, ar antstolis turi teisę realizuoti skolininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą, kai šiam yra taikomas prokuratūros areštas ikiteisminio tyrimo metu. Byloje buvo nagrinėjamas klausimas dėl vykdymo procese atliekamų veiksmų, susijusių su lėšų išieškojimu (nurašymu), teisėtumo. Areštuoto nekilnojamojo turto realizavimo klausimus (CPK 691, 694 straipsniai) ir išieškojimą iš areštuotų lėšų bei tokių lėšų skirstymo klausimus (CPK 689 straipsnis) reglamentuoja skirtingos teisės normos. Teismai neturėjo teisės vadovautis teisės normomis, kurios reglamentuoja išieškojimą iš lėšų ir jų skirstymą vykdymo procese, ir pagal analogiją spręsti, kad nekilnojamojo turto arešto ikiteisminio tyrimo metu faktas draudžia realizuoti areštuotą nekilnojamąjį turtą. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose. Teismai vadovavosi kasacinio teismo nutartimi, kurioje buvo nagrinėjami su esamu ginču nesusiję klausimai. Be to, nurodytoje nutartyje nėra pateiktas išaiškinimas, kad CPK 755 straipsnio 1 dalis draudžia antstoliui realizuoti nekilnojamąjį turtą, kai jam taikomas areštas ikiteisminio tyrimo metu.

12.2. CPK 755 straipsnio 1 dalis taikytina tuomet, kai yra įsiteisėjęs teismo nuosprendis, teismo nutartis ar teismo nutarimas, kuriuo asmeniui paskirtas turto konfiskavimas ir nurodytas konkretus konfiskuotinas turtas. Šioje normoje neįtvirtinta, kad ji apima ir BPK nustatyta tvarka pritaikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą, kuris gali būti taikomas, kai siekiama užtikrinti galimą turto konfiskavimą. Skolininkei priklausančiam nekilnojamajam turtui yra pritaikytas tik laikinas nuosavybės teisės apribojimas ikiteisminio tyrimo metu, tačiau nėra priimtas procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje, kuriuo būtų nutarta nekilnojamąjį turtą konfiskuoti. Teismai nusprendė, kad išieškojimas iš nekilnojamojo turto negalimas vien tik dėl to, kad jam buvo pritaikytas laikinas apribojimas (areštas) ikiteisminio tyrimo metu.

12.3. Apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo kitų tos pačios instancijos teismų suformuota teismine praktika dėl ginčui aktualių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pabrėžia teismų pareigą laikytis savo pačių ar aukštesnės instancijos teismų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų, taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumą ir nuspėjamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-386-1075/2019):

12.3.1. Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2S-1174-430/2020 nekilnojamajam turtui buvo taikomas prokuratūros areštas ikiteisminio tyrimo metu. Antstolis atsisakė vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto dėl to, kad šis buvo areštuotas baudžiamojoje byloje, tačiau antstolio patvarkymas dėl atsisakymo realizuoti baudžiamojoje byloje areštuotą turtą buvo panaikintas, nurodant, kad CPK 755 straipsnio 1 dalis galėtų būti taikoma tuomet, kai yra įsiteisėjęs teismo nuosprendis, teismo nutartis ar teismo nutarimas, kuriuo asmeniui paskirtas turto konfiskavimas ir nurodytas konkretus konfiskuotinas turtas.

12.3.2. Net ir Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2S-22-567/2021, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl hipoteka įkeisto turto, kuris buvo areštuotas baudžiamojoje byloje, priverstinio realizavimo, teismas akcentavo ne hipotekos egzistavimo faktą, o aplinkybę, ar yra įsiteisėjęs teismo sprendimas baudžiamojoje byloje dėl ginčo nekilnojamojo turto konfiskavimo.

12.3.3. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2S-497-864/2021, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, yra nurodęs, kad CPK 755 straipsnio norma reglamentuoja situaciją, kai konfiskuotas turtas jau yra valstybės nuosavybė. Konfiskuotas turtas valstybės nuosavybe tampa nuo nuosprendžio ar nutarimo skirti administracinę nuobaudą įsiteisėjimo momento, nepriklausomai nuo to, pas ką turtas yra ar kieno vardu įregistruotas.

12.3.4. Analogiškai CPK 755 straipsnio 1 dalį aiškino ir Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. eB2-2812-258/2021, nurodydamas, kad CPK 755 straipsnio 1 dalyje neįtvirtinta, jog ji apima ir BPK nustatyta tvarka pritaikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą, kuris gali būti taikomas, kai siekiama užtikrinti galimą turto konfiskavimą.

13. Antstolė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo kasacinį skundą, o Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 31 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartį palikti nepakeistas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

13.1. Teismai pagrįstai vadovavosi kasacinio teismo išaiškinimais, nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ir kasacinio teismo nagrinėtoje byloje buvo išieškoma iš skirtingų rūšių turto – nekilnojamojo turto ir lėšų, tačiau buvo pateiktas aktualus išaiškinimas dėl išieškojimo vykdymo procese iš turto, kuris yra areštuotas BPK nustatyta tvarka.

13.2. Sutiktina su pareiškėjo argumentu, kad areštuoto turto realizavimo ir lėšų skirstymo klausimus reglamentuoja skirtingos teisės normos, tačiau nesutiktina su pozicija, jog negalima vadovautis normomis, kurios reglamentuoja lėšų skirstymą vykdymo procese, kai sprendžiamas klausimas dėl areštuoto nekilnojamojo turto realizavimo vykdymo procese. Paminėtina, jog, pardavus bet kokį skolininkui priklausantį turtą, lėšos yra skirstomos tokia pat tvarka, kaip ir skolininkui priklausiusios nurašytos lėšos.

13.3. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad CPK 755 straipsnio 1 dalis laikytina specialiąja norma. Joje nėra nurodyta, kad ji taikytina tik tais atvejais, kai nėra kitų pirmesnės ar tos pačios eilės reikalavimų, kuriems užtikrinti yra taikytas areštas. Reikalavimų patenkinimo eilė būtų aktuali tik tuo atveju, jei BPK nustatyta tvarka būtų nutarta išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (CPK 755 straipsnio 2 dalis). Aptariamu atveju baudžiamajame procese buvo areštuotas skolininkei priklausantis nekilnojamasis turtas, todėl pareiškėjo argumentai, kad tiek Vilniaus apygardos prokuratūros reikalavimas, tiek pareiškėjo reikalavimas yra priskirtini tai pačiai reikalavimų patenkinimo eilei, laikytini neturinčiais teisinės reikšmės sprendžiant dėl CPK 755 straipsnio 1 dalyje nustatyto draudimo taikymo.

13.4. Pareiškėjo nurodyta teismų praktika – Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-497-864/2021 ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-22-567/2021 – nėra analogiškai taikytina susidariusiai situacijai. Minėtos teismo nutartys priimtos nagrinėjant ginčą dėl priverstinio, hipotekos kreditoriui įkeisto, turto realizavimo. Antstolė nevykdo išieškojimo hipotekos kreditoriui, todėl hipotekos kreditoriaus teisės išieškant iš įkeisto turto ir kito trečiosios eilės išieškotojo teisės neturėtų būti sutapatinamos.

13.5. Skolininkei taikomi Vilniaus apygardos prokuratūros ir Vilniaus miesto apylinkės teismo apribojimai bei įregistruota žyma apie įsiskolinimą už perkamą turtą. Dėl taikomų nuosavybės teisės disponavimo apribojimų antstolė negali vykdyti išieškojimo iš skolininkei priklausančio turto.

14. Kitų atsiliepimų į kasacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka negauta.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl CPK 755 straipsnio 1 dalies, įtvirtinančios draudimą išieškoti iš konfiskuoto turto, aiškinimo ir taikymo

15. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus įvykdymo pagal pateiktus vykdomuosius dokumentus turi būti atliekama, atsižvelgiant į tai, jog nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės bei teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104-684/2017 ir jos 12 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika). Paaiškėjus faktui, kad skolininko turtui yra nustatyti apribojimai, antstolis įgyja pareigą nustatyti, ar šie apribojimai nėra kliūtis atlikti tolimesnius vykdymo veiksmus, susijusius su išieškojimu iš skolininkui priklausančio turto, ar nėra teisinio pagrindo vykdomąją bylą sustabdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-678/2013).

16. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar antstolė pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo vykdymo procese priverstine tvarka realizuoti skolininkei nuosavybės teise priklausantį areštuotą nekilnojamąjį turtą, kai šiam turtui yra taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, siekiant užtikrinti galimą realizuotino turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą BPK nustatyta tvarka. Antstolė tokį atsisakymą grindė CPK 626 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 755 straipsnio 1 dalimi. Teismai, vadovaudamiesi CPK 755 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-6-916/2021 pateiktu išaiškinimu, kad CPK 755 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas antstoliui nukreipti išieškojimą į konfiskuotą turtą arba pareiga sustabdyti turto realizavimo veiksmus, jeigu skolininkui priklausantis realizuotinas turtas baudžiamojo proceso nustatyta tvarka paimamas siekiant užtikrinti galimą šio turto konfiskavimą, antstolės neteisėtų veiksmų nekonstatavo.

17. Kasaciniame skunde pareiškėjas įrodinėja, kad teismai netinkamai taikė CPK 755 straipsnio 1 dalį, nes ji taikoma, kai yra įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas, kuriuo asmeniui paskirtas turto konfiskavimas ir nurodytas konkretus konfiskuotinas turtas. Skolininkei priklausančiam nekilnojamajam turtui yra pritaikytas tik laikinas nuosavybės teisės apribojimas ikiteisminio tyrimo metu, tačiau nėra priimtas procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje, kuriuo būtų nutarta nekilnojamąjį turtą konfiskuoti. Pareiškėjo teigimu, teismai taip pat nepagrįstai vadovavosi kasacinio teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-6-916/2021 pateiktu išaiškinimu, nes bylų faktinės aplinkybės skiriasi. Kasacinio teismo nutartyje nebuvo nagrinėjamas klausimas dėl antstolio veiksmų teisėtumo sprendžiant, ar antstolis turi teisę realizuoti skolininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą, kai jam yra taikomas areštas ikiteisminio tyrimo metu.

18. Toliau teisėjų kolegija pasisakys dėl CPK 755 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo ir atsakys į kasaciniame skunde keliamą klausimą, ar antstolis, vykdydamas išieškojimą, turi teisę realizuoti skolininkui priklausantį areštuotą nekilnojamąjį turtą, kai šiam turtui BPK nustatyta tvarka yra taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą.

19. Vienas iš civilinio proceso tikslų yra tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas ir priimant sprendimus, aiškinti bei plėtoti teisę (CPK 2 straipsnis). Teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismas, vykdydamas jam priskirtą konstitucinę teisingumo vykdymo funkciją, aiškina ir taiko teisę konkrečiu atveju kiekvienoje konkrečioje byloje spręsdamas konkretų ginčą. Teismas aiškina ir taiko teisę ne abstrakčiai ar hipotetiškai, bet kiekvienoje konkrečioje byloje nagrinėdamas ir spręsdamas klausimus dėl asmenų pažeistų ar ginčijamų teisių ar įstatymų saugomų interesų gynimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-49-701/2024, 13 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

20. Aiškinant CPK 755 straipsnį, pirmiausia atsižvelgtina į tai, kad jis yra įtvirtintas CPK LV skyriuje, kuriame reglamentuojama išieškotų lėšų paskirstymo ir išmokėjimo išieškotojams tvarka. CPK 755 straipsnis nustato teismo nuosprendžio, nutarties ar nutarimo arba institucijos ar pareigūno nutarimo dėl turto konfiskavimo vykdymo eilę. Pagal CPK 755 straipsnio 1 dalį (2019 m. birželio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIII-2270, įsigaliojusi nuo 2020 m. sausio 1 d., aktuali ginčo laikotarpiu), jeigu skolininko turtas konfiskuojamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) ar Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, išieškoti iš nuosprendyje, nutartyje ar nutarime nurodyto konfiskuoto turto draudžiama.

21. Taikant lingvistinį CPK 755 straipsnio 1 dalies aiškinimo metodą, darytina išvada, kad ši norma taikytina tais atvejais, kai yra įsiteisėjęs teismo nuosprendis, teismo nutartis ar teismo nutarimas, kuriuo asmeniui paskirtas turto konfiskavimas ir nurodytas konkretus konfiskuotinas turtas. Draudimas išieškoti iš nurodyto turto reiškia, kad kitų kreditorių reikalavimai negali būti patenkinami iš minėto turto. Atsižvelgiant į aptartą šios normos vietą Civilinio proceso kodekse, į jos reguliavimo turinį, negalima daryti išvados, kad ji taikoma ir tais atvejais, kai turtas dar nėra konfiskuotas, tačiau jam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą. Minėta straipsnio dalis nereglamentuoja vykdomosios bylos ar vykdymo veiksmų sustabdymo, todėl nelaikytina savarankišku teisiniu pagrindu sustabdyti vykdymo veiksmus dėl to, kad BPK ar ANK nustatyta tvarka asmens turtui yra taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 72, 723 straipsniai).

22. Taikant lyginamąjį metodą ir lyginant ginčui aktualiu laikotarpiu galiojančią CPK 755 straipsnio 1 dalį ir anksčiau galiojusią to paties straipsnio redakciją, matyti, kad CPK 755 straipsnio 1 dalies reglamentavimas iš esmės pasikeitė, panaikinant nuteistojo kreditorių anksčiau pareikštų reikalavimų patenkinimo iš konfiskuojamo turto pirmenybės taisyklę.

23. Pagal iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusią CPK 755 straipsnio 1 dalies redakciją, vykdant teismo nuosprendį, nutartį ar nutarimą dėl turto konfiskavimo, skolininko turtas buvo perduodamas realizuoti po to, kai yra patenkinti iki teismo nuosprendžio priėmimo dienos pareikšti nuteistojo kreditorių turtiniai reikalavimai ir padengtos su tuo susijusios vykdymo išlaidos. Jeigu nuosprendyje, nutartyje ar nutarime išvardyti daiktai konfiskuoti, nuteistojo kreditorių turtiniai reikalavimai turėjo būti tenkinami išieškant iš kito turto, o iš konfiskuotų daiktų išieškoma tik tada, kai nėra kito turto, iš kurio gali būti išieškoma, arba kai jo neužtenka (CPK 755 straipsnio 2 dalis).

24. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusi CPK 755 straipsnio 1 dalies redakcija iš esmės pakeitė teismo procesinio sprendimo dėl turto konfiskavimo vykdymo eilės teisinį reglamentavimą, įtvirtindama draudimą išieškoti iš konfiskuoto turto. Pasikeitusi įstatymo leidėjo pozicija patvirtina, kad konfiskuotas turtas yra valstybės nuosavybė ir iš tokio turto negali būti patenkinami kitų kreditorių reikalavimai.

25. Atsižvelgiant į tai, kad CPK 755 straipsnis nustato teismo nuosprendžio, nutarties ar nutarimo arba institucijos ar pareigūno nutarimo dėl turto konfiskavimo vykdymo eilę, o nagrinėjamu atveju nebuvo priimtas galutinis procesinis sprendimas konfiskuoti turtą, sutiktina su kasacinio skundo argumentu, jog teismai aptarta proceso teisės nuostata vadovavosi nesant tam teisinio pagrindo, nes ji byloje susiklosčiusio teisinio santykio tiesiogiai nereglamentuoja.

26. Kasaciniame skunde pareiškėjas taip pat teigia, kad teismai nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-6-916/2021 pateiktu išaiškinimu, nes nutartis nelaikytina precedentu nagrinėjamai bylai, kadangi bylų faktinės aplinkybės skiriasi ir skiriasi ginčo santykiams taikytinos teisės normos.

27. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020, 59 punktas).

28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-6-916/2021, kuria vadovavosi teismai, buvo sprendžiama dėl antstolio veiksmų, šiam atsisakius tenkinti pareiškėjo prašymą nurašyti lėšas iš skolininkės banko sąskaitos ir užbaigti vykdomąją bylą. Antstolis savo atsisakymą motyvavo tuo, kad skolininkės lėšos sąskaitoje yra areštuotos BPK nustatyta tvarka, siekiant užtikrinti galimą civilinį ieškinį, turto konfiskavimo, išplėstinio turto konfiskavimo taikymą, todėl išieškojimas iš šio turto negalimas remiantis CPK 626 straipsnio 2 dalies 1 punktu. Kasacinis teismas nurodė, kad, pagal CPK 689 straipsnio 5 dalį, gavus duomenis apie lėšų areštą BPK tvarka, pateikti nurodymai priverstinai nurašyti lėšas sustabdomi ir nevykdomi. Tai reiškia, kad arešto taikymas BPK nustatyta tvarka šios įstatymo nuostatos pagrindu yra procesinis pagrindas sustabdyti lėšų nurašymą ir jo nevykdyti, neatsižvelgiant į eiliškumą. Kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad CPK 689 straipsnio 5 dalis vertintina kaip specialioji CPK 626 straipsnio 3 dalies norma. Taigi, kasacinis teismas nurodytoje byloje aiškino CPK 689 straipsnio 5 dalies taikymą ir jos santykį su CPK 626 straipsnio 3 dalimi.

29. Atsižvelgiant į aptartoje kasacinio teismo byloje aiškintas teisės normas, darytina išvada, kad nagrinėjamos bylos ir civilinės bylos Nr. e3K-3-6-916/2021, kuria vadovavosi teismai, faktinės aplinkybės skiriasi – buvo išieškoma iš skirtingų rūšių turto: nagrinėjamoje byloje – iš nekilnojamojo turto, o kasacinio teismo išnagrinėtoje byloje – iš lėšų, kasacinio teismo išnagrinėtoje byloje buvo aiškinama CPK 689 straipsnio 5 dalis, jos santykis su CPK 626 straipsnio 3 dalimi. Teismai neatsižvelgė į išnagrinėtos bylos faktinių aplinkybių skirtumus, į toje byloje aiškintas ir taikytas teisės normas, kurios skiriasi nuo nagrinėjamoje byloje susiklosčiusios faktinės situacijos, todėl nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-6-916/2021 pateiktais išaiškinimais, kaip teismo precedentu nagrinėjamai bylai.

30. Kita vertus, nors CPK 755 straipsnio 1 dalis tiesiogiai ginčo teisiniam santykiui netaikytina – nėra priimto įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo, kuriuo būtų konfiskuotas konkretus turtas, tačiau svarbu CPK nuostatas taikyti sistemiškai ir atsižvelgti į CPK 626 straipsnio 2 dalies 1 punktą, reglamentuojantį privalomąjį turto realizavimo veiksmų sustabdymą, nes atsisakymą tenkinti pareiškėjo prašymą antstolė grindė ir CPK 626 straipsnio 2 dalies 1 punktu.

Dėl CPK 626 straipsnio 2 dalies 1 punkto, reglamentuojančio antstolio pareigą sustabdyti turto realizavimo veiksmus, kai asmeniui laikinai apribojamos nuosavybės teisės į realizuotiną turtą ar šis turtas areštuojamas, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą

31. Pagal CPK 626 straipsnio 2 dalies 1 punktą, antstolis privalo sustabdyti turto realizavimo veiksmus ir lėšų išmokėjimą, kai fiziniam ar juridiniam asmeniui laikinai apribojamos nuosavybės teisės į realizuotiną turtą ar šis turtas areštuojamas, jei šios teisės apribojamos ar turtas areštuojamas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Pagal šio straipsnio 3 dalį, kai turtas areštuotas ar nuosavybės teisės į turtą laikinai apribotos tos pačios ar paskesnės eilės kreditorių reikalavimams užtikrinti, išieškojimas iš šio turto nestabdomas. Šiuo atveju išieškojimas iš areštuoto turto ar lėšų vykdomas Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka.

32. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sistemiškai vertinant CPK 626 straipsnyje įtvirtintas taisykles, tais atvejais, kai skolininko turtas areštuojamas kelis kartus ir skirtingų kreditorių reikalavimams patenkinti, pirmenybė suteikiama pirmesnės negu išieškotojo eilės kreditoriaus reikalavimams, t. y. sustabdomi turto realizavimo veiksmai pagal ankstesnio kreditoriaus reikalavimą, kai reikalavimą pareiškia pirmesnės eilės kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104-684/2017, 16 punktas). Naujas, pagal kito kreditoriaus reikalavimą taikytas turto arešto faktas nėra savarankiškas pagrindas sustabdyti turto realizavimą iš to turto, kuris yra areštuotas pagal kito kreditoriaus reikalavimą. Toks pagrindas būtų tik tokiu atveju, kai turtas areštuojamas siekiant užtikrinti pirmesnės negu išieškotojo eilės kreditoriaus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104-684/2017, 18 punktas).

33. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjant aptartą bylą galiojo ankstesnė CPK 755 straipsnio redakcija, kurioje nebuvo įtvirtinta nauja įstatymo leidėjo pozicija, pagal kurią draudžiama išieškoti iš konfiskuoto turto, o buvo reglamentuota, kad, vykdant teismo procesinį sprendimą dėl turto konfiskavimo, skolininko turtas perduodamas realizuoti po to, kai yra patenkinti iki teismo nuosprendžio priėmimo dienos pareikšti nuteistojo kreditorių turtiniai reikalavimai ir padengtos su tuo susijusios vykdymo išlaidos. Pasikeitęs CPK 755 straipsnio reguliavimas nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad šiuo atveju pareiškėjo ir valstybės reikalavimas, kuris atsirastų, jei teismo procesiniu sprendimu būtų taikomas turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas, būtų tos pačios eilės, todėl nagrinėjamu atveju CPK 626 straipsnio 3 dalis netaikytina. Jeigu būtų priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis, kuriuo būtų nuspręsta taikyti turto konfiskavimą (išplėstinį turto konfiskavimą) nuo jo įsiteisėjimo dienos, nebūtų galima išieškoti iš atitinkamo turto, todėl pareiškėjo reikalavimas negalėtų būti patenkintas iš konfiskuoto turto.

34. Atsižvelgiant į tai, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas įtariamajam gali būti skiriamas skirtingais tikslais – siekiant užtikrinti civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą arba išplėstinį turto konfiskavimą (BPK 151 straipsnio 1 dalis), laikino nuosavybės teisės apribojimo paskirtis lemia ir skirtingus antstolio veiksmus dėl turto realizavimo. Sisteminis CPK 626 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 3 dalies ir 755 straipsnio 1 dalies aiškinimas sudaro pagrindą daryti išvadą, kad tuo atveju, kai skolininko turtui yra pritaikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą, antstolis neturėtų tęsti šio turto realizavimo veiksmų ir, vadovaudamasis CPK 626 straipsnio 2 dalies 1 punktu, privalėtų juos sustabdyti.

35. Toks aiškinimas tiesiogiai įtvirtintas ir nuo 2024 m. liepos 3 d. įsigaliosiančioje patikslintoje CPK 626 straipsnio 3 dalies redakcijoje, pagal kurią išieškojimas nestabdomas tik tais atvejais, kai išieškoma iš areštuoto turto ar turto, į kurį laikinai apribotos nuosavybės teisės, siekiant užtikrinti civilinį ieškinį pagal tos pačios ar paskesnės eilės kreditorių reikalavimus.

36. Būtinybę antstoliui pagal CPK 626 straipsnio 2 dalies 1 punktą sustabdyti turto realizavimo veiksmus taip pat patvirtina ir laikino nuosavybės teisės apribojimo, kaip vienos iš BPK įtvirtintų procesinių prievartos priemonių, taikymo tikslas bei turto konfiskavimo (išplėstinio turto konfiskavimo) tikslas.

37. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas įtariamajam gali būti skiriamas siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą arba išplėstinį turto konfiskavimą. Turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė. Tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Išplėstinis turto konfiskavimas – kaltininko turto ar jo dalies, neproporcingos kaltininko teisėtoms pajamoms, paėmimas valstybės nuosavybėn, kai yra pagrindas manyti, kad turtas gautas nusikalstamu būdu (BK 723 straipsnis). Turto konfiskavimo tikslas – panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, o ne jį nubausti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-224-1073/2023, 20 punktas). Konfiskuotas turtas valstybės nuosavybe tampa nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2010). Jeigu konkretaus turto, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, realizavimas nebūtų sustabdytas ir iš šio turto būtų įvykdytas išieškojimas, priėmus procesinį sprendimą konfiskuoti turtą ir jam įsiteisėjus, nebūtų galimybės užtikrinti vienos iš BK įtvirtintų baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir nebūtų pasiektas jos tikslas.

38. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad nors teismai ne visiškai tiksliai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias proceso teisės normas, tačiau iš esmės priėjo prie teisingos išvados, kad antstolė, atsisakiusi tenkinti pareiškėjo prašymą vykdymo procese priverstine tvarka realizuoti skolininkei nuosavybės teise priklausantį areštuotą nekilnojamąjį turtą, vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų nepažeidė, veikė teisėtai pagal jai įstatymų suteiktus įgaliojimus, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

39. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

40. Kasacinį skundą atmetus, pareiškėjo kasaciniame teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnis).

41. Antstolė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių kasaciniame teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų faktą ir jų dydį, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

42. Kasaciniame teisme su procesinių dokumentų įteikimu susijusios išlaidos sudaro 6,87 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 22 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu).

43. CPK 96 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Kasaciniame teisme patirtos su procesinių dokumentų įteikimu susijusios išlaidos yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (redakcija, įsigaliojusi nuo 2024 m. sausio 1 d.) nustatytą minimalią 8 Eur valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl į valstybės biudžetą iš pareiškėjo nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Virgilijus Grabinskas

Donatas Šernas