Dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Civilinė byla Nr. e2A-40-372/2019

Teisminio proceso Nr. 2-12-3-00876-2018-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 2.6.10.5.1; 2.6.29.3; 3.3.1.1.; 3.2.4.4.; 3.3.1.20.; 3.3.1.18.3.; 2.6.2.1.; 2.6.8.9.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 15 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo už akių pakeitimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-4575-1022/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei L. G. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės L. G. 434,43 Eur dydžio negrąžintą kreditą, 89,84 Eur bendrą vartojimo kredito kainą, 434,08 Eur mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas už naudojimąsi vartojimo kredito suma po sutarties nutraukimo dienos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 22 Eur žyminį mokestį. Ieškinyje nurodė, kad pradinis kreditorius UAB „4Finance“ 2017 m. birželio 29 d. sudaryta paskolų portfelio pardavimo sutartimi reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą perleido ieškovei UAB „Legal Balance“.

2. Ieškovė ieškinyje prašė priimti sprendimą už akių, jei atsakovė nepateiktų atsiliepimo į pareikštą ieškinį. Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo tvarka, negavus atsiliepimo į ieškinį, teismas priėmė sprendimą už akių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmai 2018 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė ieškovei UAB „Legal Balance“ iš atsakovės L. G. – 434,43 Eur negrąžintą kreditą, 89,84 Eur bendrą vartojimo kredito kainą, 39,10 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 563,37 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. liepos 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas: 12,93 Eur žyminį mokestį.

4. Teismas konstatavo, kad pradinis kreditorius savo įsipareigojimus įvykdė – visą kredito sumą pervedė į atsakovės nurodytą sąskaitą, tačiau atsakovė sutarties sąlygų nesilaikė, suteikto vartojimo kredito iki sutartyje nustatyto termino pabaigos negrąžino, bendros vartojimo kainos nesumokėjo. Byloje nėra duomenų, jog atsakovė būtų sumokėjusi pradiniam kreditoriui ar iš jo reikalavimo teisę perėmusiai ieškovei skolą.

5. Teismas pažymėjo, kad ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 89,84 Eur bendrą vartojimo kredito kainą ir 434,08 Eur mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas už naudojimąsi vartojimo kredito suma po Sutarties nutraukimo, nurodydama, jog palūkanas geranoriškai paskaičiavo ne už atsiskaityti vėluojamus beveik trejus metus, o už 416 dienas bei taikydama ne Sutartyje numatytą bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą – 133,10 proc., o 87,67 proc. metinę palūkanų normą už negrąžintą kredito sumą – 434,43 Eur. Teismas nurodė, kad byloje pateiktos vartojimo kredito Sutarties bendrųjų sąlygų 4.1. punkte numatyta, jog už naudojimąsi kreditu kredito gavėjas privalo mokėti fiksuotas palūkanas, išreikštas bendra kredito kainos metine norma, kurios procesinė išraiška pateikiama sutarties specialiose sąlygose, o 4. 4. punkte numatyta, jog palūkanos skaičiuojamos nuo kredito išmokėjimo kredito gavėjui dienos (imtinai) iki dienos, kuomet visas kreditas yra faktiškai sugražinamas kredito davėjui. Taigi, mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimas tęsiasi iki Sutarties pasibaigimo. Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas konstatavo, kad ieškovės reikalavimas priteisti 89,84 Eur bendrą vartojimo kredito kainą, t. y. Sutartyje numatytas mokėjimo (pelno) palūkanas kaip mokestį už pinigų skolinimą pagal sutarties grafiką iki sutarties nutraukimo, yra pagrįstas ir tenkintinas.

6. Teismas pažymėjo, kad palūkanos kaip mokestis už pinigų skolinimą skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Praleidus terminą paskolai grąžinti, vietoje pelno palūkanų, nustatytų Sutartyje ar įstatyme, mokamos kompensuojamosios palūkanos (CK 6.874 straipsnio 1 dalis) bei procesinės palūkanos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovei neįvykdžius prievolės, ieškovė įgijo teisę reikalauti atlyginti nuostolius, t. y. įgijo teisė į kompensuojamąsias palūkanas.

7. Teismas nurodė, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, tačiau įstatymas teismui suteikia teisė kontroliuoti šalių interesų pusiausvyrą ir tais atvejais, kai šalys susitaria dėl netesybų dydžio. Taip pat nurodė, jog teismas neturi leisti vienai sutarties šaliai nepelnytai praturtėti dėl neprotingo dydžio netesybų, ypatingai, kai ginčas yra kilęs iš vartojimo sutarties.

8. Teismas nurodė, kad nustatydamas, ar pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti bei spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.) ir stengtis nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros.

9. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluotų įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną; netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Šia įstatymo norma siekiama sukurti teisinį aiškumą dėl vartojimo kredito gavėjo civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę įstatyme nustatyta ir iš anksto žinoma pinigų suma. Kompensacinių mokėjimų (netesybų ar kompensacinių palūkanų), neatsižvelgiat į jų pavadinimą sutartyje, dydis taipogi negali viršyti 0,05 procento už kiekvieną pradelstą dieną. Teismas pažymėjo, jog norėdama, kad būtų priteisti didesni nei minimalūs nuostoliai, ieškovė privalėjo juos įrodyti, tačiau ieškovė tokių įrodymų nepateikė, todėl jai priteistini 39,10 Eur dydžio nuostoliai (434,43 Eur x 0,05 proc. x 180 d.), o likusioje dalyje ieškovės reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

10. Teismas nurodė, kad patenkinus ieškovės pagrindinį reikalavimą, iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už teismo sprendimu priteistą 563,37 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. liepos 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis). Taip pat nurodė, kad ieškovei iš atsakovo, proporcingai teismo patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, priteistinos bylinėjimosi išlaidos.

III. Apeliacinio skundo argumentai

11. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Legal Balance“ prašo: 1) pakeisti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo už akių dalį dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po Sutarties nutraukimo ir priteisti apeliantei iš atsakovės L. G. 434,08 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po Sutarties nutraukimo; 2) pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir ieškovei priteisti iš atsakovės 22,00 Eur bylinėjimosi išlaidų; 3) kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą; 4) priteisti ieškovei iš atsakovės 15 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas už naudojimosi vartojimo kredito suma po Sutarties nutraukimo dienos bei proporcingai sumažino bylinėjimosi išlaidas.

11.2. Teismas preziumavo faktą, kad visais atvejais palūkanos, kurios skaičiuojamos po kredito grąžinimo termino pabaigos, yra netesybos. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė sutartimi įsipareigojo sutarties neįvykdymo atveju toliau mokėti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, kurios skaičiuojamos pagal specialiosiose sąlygose nurodytą bendrą vartojimo kredito kainą ir sudaro 133,10 proc., tačiau ieškovė geranoriškai mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas po sutarties nutraukimo dienos paskaičiavo, taikydama ne sutartyje įtvirtintą 133,10 proc. bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą, bet Sutartyje įtvirtintą 87,67 proc. metinę palūkanų normą. Po sutarties nutraukimo mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos buvo skaičiuojamos toliau. Įstatymai nenumato mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų skaičiavimo pabaigos momento, kadangi pagal bendrąją taisyklę laikoma, kad tol, kol atsakovė negrąžina paskolintos vartojimo kredito sumos, ji ja naudojasi ir už šį naudojimąsi kreditoriui privalo mokėti sutartas mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas;

11.3. Teismas neskiria mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, kurios Lietuvos teismų jurisprudencijoje traktuojamos kaip atlygis už naudojimąsi pinigais, paskirties ir netesybų, kurios yra skirtos kompensuoti minimaliems kreditoriaus patirtiems nuostoliams negautų pajamų pavidalu. Teismas, spręsdamas dėl palūkanų dydžio teisėtumo, turėjo atkreipti dėmesį į tai, kad sutarties šalys privalo vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; kredito gavėjas, pasirašydamas kredito sutartį, susitarė dėl palūkanų ir jų dydžio; smulkus vartojimo kreditas paprastai imamas trumpam laikotarpiui, todėl palūkanos už tokio tipo kreditus būna didesnės;

11.4. Teismui, kitaip nei kompensuojamųjų palūkanų ar netesybų atžvilgiu, nesuteikta teisė kontroliuoti pelno palūkanų dydį ir savo iniciatyva vertinti šių palūkanų atitiktį protingumo kriterijui. Atsakovė teisme nepareiškė reikalavimo mažinti palūkanas, neginčijo sutarties sąlygų, nereikalavo sutarties sąlygų pakeitimo, nevykdė procesinės pareigos pateikti atsiliepimą į ieškinį, todėl teismui savo iniciatyva iš esmės nebuvo pagrindo kištis į sutartinius šalių santykius ir, modifikuojant sutartį, mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas vertinti kaip sutartines netesybas ir jas mažinti;

11.5. Teismas, mažindamas nurodytų mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų dydį, nepagrįstai rėmėsi VKĮ 11 straipsnio 8 dalimi ir ieškovės prašomas priteisti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas po sutarties nutraukimo prilygino netesyboms. Sutartyje įtvirtinta 133,10 proc. bendros vartojimo kredito kainos metinė norma atitinka tuo metu galiojusios VKĮ redakcijos 21 straipsnio 1 dalies reikalavimus, todėl nei ji, nei sutartyje įtvirtinta 87,67 proc. metinė palūkanų norma, kuri sudaro tik dalį bendros vartojimo kredito kainos metinės normos, teismo negalėjo būti mažinama;

11.6. Nustačius, jog ieškovės reikalavimas tenkintinas visa apimtimi, teismo procesinio sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista nurodant, jog ieškovei priteistinos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.

13. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalių, kuriomis buvo priteistos mažesnės mokėjimo palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo.

Ieškovės UAB „Legal Balance“ apeliacinis skundas tenkintinas.

14. Ieškovės apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės tuo, jog ieškovė neprašė priteisti nei netesybų, nei kompensuojamą funkciją atliekančių palūkanų. Apeliantė ieškinyje aiškiai nurodė, kad prašo priteisti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas. Teismas, remdamasis LR VKĮ 11 straipsnio 8 dalimi, netinkamai vertino mokėjimo ir kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų bei netesybų santykį. Apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako dėl šių ieškovės apeliacinio skundo argumentų.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės.

15. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad tarp Pradinės kreditorės – UAB „4Finance“ ir atsakovės L. G. 2014 m. spalio 1 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė suteikė atsakovei 434,43 Eur (1 500 Lt) dydžio vartojimo kreditą 12 mėnesių terminui, o atsakovė įsipareigojo iki 2015 m. gruodžio 1 d. grąžinti ieškovei 434,43 Eur dydžio kreditą ir sumokėti 232,65 Eur dydžio kredito kainą. 2017 m. birželio 29 d. pradinė kreditorė UAB „4Finance“ Paskolų portfelio pardavimo sutarties pagrindu perleido reikalavimą į atsakovės skolą ieškovei UAB „Legal Balance“. Ieškovė 2017 m. liepos 20 d. pranešimu dėl kreditoriaus pasikeitimo informavo atsakovę, kad UAB „Legal Balance“ yra perėmusi reikalavimo teisę į atsakovės L. G. 1 391,98 Eur skolą pagal Sutartį ir į su skola susijusias papildomas teises. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė L. G. būtų grąžinusi ieškovei negrąžintą kreditą ir įvykdžiusi kitas savo pinigines prievoles ieškovei.

16. Byloje nustatyta, kad pagal Reikalavimo perleidimo sutartį Pradinis kreditorius perleido apeliantei reikalavimo teisę į atsakovės L. G. skolą. CK 6.101 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės. Šios nustatytos aplinkybės ir nurodytas teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad apeliantė įgijo reikalavimo teisę ne tik į pagrindinę skolą, bet ir papildomą teisę reikalauti mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų.

17. Ieškinio reikalavimas yra kilęs iš Vartojimo kredito sutarties. Sutarties 4.4. ir 6.5. punktais šalys susitarė, jog mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos skaičiuojamos nuo vartojimo kredito išmokėjimo atsakovei dienos (imtinai) iki dienos, kuomet visas vartojimo kreditas yra faktiškai sugrąžinamas pradiniam kreditoriui. Sutarties 4.1. punktu atsakovė įsipareigojo pradiniam kreditoriui mokėti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas išreikštas bendra vartojimo kredito kainos norma. Sutarties specialiosiose sąlygose Kredito skiltyje nurodoma, kad bendra vartojimo kredito kainos metinė norma sudaro 133,10 proc., o metinė palūkanų norma – 87,67 proc. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad nors mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos gali būti skaičiuojamos iki visiško vartojimo kredito grąžinimo dienos, tačiau ieškovė atsižvelgdama į tai, kad sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, geranoriškai mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas po sutarties termino pasibaigimo dienos paskaičiavo taikydamas ne sutartyje įtvirtintą 133,10 proc. bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą, bet sutartyje įvirtintą 87,67 proc. metinę palūkanų normą ir tik už 416 kalendorines dienas, nors atsakovė pagal sutartį vėluoja atsiskaityti beveik 3 metus. Taigi nagrinėjamos bylos atveju, kaip teisingai pažymi ir apeliantė, šalys buvo susitarusios dėl pelno palūkanų kaip mokesčio už pinigų skolinimą.

18. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; pvz., 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos). Prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priskiriamos ir CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos procesinės palūkanos. Jų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNzUtMjQ4LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-275-248/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-275-248/2015">3K-3-275-248/2015</a>).

19. Sutarties nutraukimas neturi įtakos sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Kasacinio teismo išaiškinta, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MDkvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-509/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-509/2010">3K-3-509/2010</a>). Kreditoriaus reikalavimas sumokėti kompensuojamąsias palūkanas laikytinas reikalavimu skolininkui taikyti civilinę atsakomybę, o kreditoriaus reikalavimas sutartyje nustatytu terminu sumokėti mokėjimo (pelno) palūkanas – reikalavimu prievolę įvykdyti natūra (CK 6.213 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03Ny0zNzgvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-77-378/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-77-378/2015">3K-3-77-378/2015</a>).

20. Pažymėtina, kad CK 6.872 straipsnio 1 dalis numato, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos sumos dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Pažymėtina, kad CK 6.228 straipsnio 1 dalyje šaliai suteikta teisė atsisakyti sutarties arba tam tikros sąlygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sąlyga nepagrįstai suteikė kitai šaliai perdėtą pranašumą. Šalių pasiektas susitarimas įformintas teisės aktų pripažįstama tvarka tampa teisiškai įpareigojančiu aktu, nustatančiu teises ir pareigas. Sprendžiant ginčus, kylančius iš sutartinių santykių, nevalia ignoruoti sutarties šalių valios ir vadovautis vien įstatymo nuostatomis. Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0yNjIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-262/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-262/2010">3K-7-262/2010</a>). Nagrinėjamu atveju tarp šalių sudarytos sutarties sąlygos, teismo vertinimu, nepažeidžia vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros.

21. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas po sutarties nutarties apskaičiavo, taikydama 87,67 proc. metinę palūkanų normą, kuri yra mažesnė nei Sutartyje numatyta 133,10 proc. bendra vartojimo kredito kainos metinė norma, todėl palankesnė atsakovei, t. y. vartotojai. Be to, ieškovė apskaičiavo ir prašo priteisti 434,08 Eur palūkanas už 416 dienų, nors atsakovė pagal sutartį vėluoja atsiskaityti beveik trejus metus. Todėl naujoji kreditorė ne tik papildomai nedidino atsakovės skolos, bet ją sumažino. Ieškovės (naujosios kreditorės) reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą traktuotinas kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNTcvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-357/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-357/2007">3K-3-357/2007</a>).

22. Sutarties sudarymo metu galiojusiame Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnyje (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.) buvo nurodoma, jog preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 procentų. Byloje nebuvo įrodinėjama, kad vartojimo kredito kainos metinė norma šių reikalavimų neatitiko. Atsakovei buvo suteiktas 434,43 Eur vartojimo kreditas 12 mėnesių terminui, o sutartyje įtvirtinta 87,67 proc. metinė palūkanų norma, kuri yra net mažesnė, nei tuo metu buvęs vidurkis, ir atitinka tuo metu galiojusios Vartojimo kredito įstatymo redakcijos 21 straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus.

23. Taip pat ieškovės apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad atsakovė teisme nepareiškė reikalavimo mažinti palūkanas, neginčijo sutarties sąlygų, nereikalavo sutarties sąlygų pakeitimo, neįvykdė procesinės pareigos pateikti atsiliepimą į ieškinį, todėl teismas savo iniciatyva nepagrįstai sumažino mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas. Iš tiesų, nors atsakovė pripažintina silpnąja ginčo šalimi, ji teisme nepareiškė reikalavimo mažinti palūkanas, neginčijo sutarties sąlygų, nereikalavo sutarties sąlygų pakeitimo, neįvykdė procesinės pareigos pateikti atsiliepimą į ieškinį.

24. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad ši papildoma apsauga nesudaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (sutarčių reikia laikytis), todėl nereiškia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų teisių apsaugos priemonėmis, siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Jei iš turimų įrodymų matyti, kad skolininkas sistemingai laiku nevykdo prievolių, o skolininko, nors ir saugomo vartotojams taikomų papildomų teisinių apsaugos mechanizmų, ir kreditoriaus teisių bei pareigų įgyvendinimo požiūriu skolininkui netenka neproporcingai griežta prievolių vykdymo našta, teismas turi teisinį pagrindą tenkinti kreditoriaus pareiškimą nepaisydamas sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01OC8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-58/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-58/2012">3K-3-58/2012</a>; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MDAvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-500/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-500/2014">3K-3-500/2014</a>). Sutiktina su apeliante, kad atsakovė, sudarydama sutartį, prisiėmė sutartyje nustatytus įsipareigojimus žinodama, kad yra atsakinga už sutarties įvykdymą, laiku negrąžino kredito ir nesiėmė jokių veiksmų, kad skola būtų grąžinta ar mokėjimai atidėti vėlesniems terminams. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma sudaro teisinį pagrindą ieškovės reikalavimą tenkinti ir 434,08 Eur mokėjimo palūkanas priteisti.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

25. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad nusprendęs nepriteisti mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, netinkamai kvalifikavo sutartyje numatytas palūkanas ir nepagrįstai netenkino dalies ieškovės UAB „Legal Balance“ reikalavimų, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių keistinas, ieškinį tenkinant visiškai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

26. CPK 93 straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė 22 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudarė žyminis mokestis. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių, patenkinta 100 procentų ieškovės reikalavimų, todėl ieškovei iš atsakovės priteistų bylinėjimosi išlaidų suma nuo 12,93 Eur padidintina iki 22 Eur.

27. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas, jog ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas, ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos patirtos apeliacinės instancijos teisme. Byloje pateikti duomenys apie sumokėtą žyminį mokestį. Ieškovei iš atsakovės priteistinas sumokėtas 15,00 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Šiaulių apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą už akių pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679,

– 434,43 Eur (keturių šimtų trisdešimt keturių eurų 43 ct) negrąžintą kreditą,

– 89,84 Eur (aštuoniasdešimt devynių eurų 84 ct) bendrą vartojimo kredito kainą,

– 434,08 Eur (keturių šimtų trisdešimt keturių eurų 08 ct) mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas už naudojimąsi vartojimo kredito suma po sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos,

– 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 958,35 Eur (devynių šimtų penkiasdešimt aštuonių eurų 35 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. liepos 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo,

– bylinėjimosi išlaidas – 22 Eur (dvidešimt du eurus) žyminį mokestį.“

Priteisti ieškovei UAB „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, Žalgirio g. 90, LT-09303 Vilnius, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) iš atsakovės L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15,00 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.

Ši Šiaulių apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Birutė Simonaitienė