Civilinė byla Nr. e3K-3-84-378/2021
Teisminio proceso Nr. 2-15-3-00210-2019-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.3.5;
2.1.4.1; 2.1.5.6
(NS)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. balandžio 14 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algirdo Taminsko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiųjų asmenų duomenys neskelbtini ir ieškovo duomenys neskelbtini kasacinius skundus dėl duomenys neskelbtini apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 5 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo duomenys neskelbtini ieškinį atsakovei duomenys neskelbtini dėl duomenys neskelbtini tėvystės nuginčijimo; tretieji asmenys duomenys neskelbtini; institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys neskelbtini apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių terminą kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.152 straipsnis), aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovas teismo prašė atnaujinti praleistą dėl svarbių priežasčių ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą dėl duomenys neskelbtini tėvystės nuginčijimo, nustatyti, kad duomenys neskelbtini nėra duomenys neskelbtini biologinis vaikas, o duomenys neskelbtini nėra duomenys neskelbtini biologinis tėvas, panaikinti duomenys neskelbtini rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įrašo Nr. duomenys neskelbtini dalį, kurioje kaip duomenys neskelbtini tėvas įrašytas duomenys neskelbtini.
3. Ieškovas nurodė, kad jo motina duomenys neskelbtini ir tėvas duomenys neskelbtini nebuvo sudarę santuokos. duomenys neskelbtini, gyvendamas su ieškovo motina faktinėje šeimoje, turėjo artimų santykių su atsakove. duomenys neskelbtini metais atsakovei gimė duomenys neskelbtini. Ieškovo tėvas, manydamas, kad tai jo vaikas, pripažino tėvystę pareiškimu. Kilus abejonių dėl tėvystės, duomenys neskelbtini atliko DNR tyrimą, šis parodė, jog duomenys neskelbtini nėra biologinis duomenys neskelbtini tėvas. Dėl duomenys neskelbtini ieškovo tėvas laiku nesikreipė į teismą, o po jo mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė ieškovas.
4. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį nesutiko su ieškiniu ir nurodė, kad ji įsitikinusi, jog duomenys neskelbtini yra vaiko tėvas. Jos manymu, atliktas DNR testas yra klaidingas. duomenys neskelbtini sveikata pablogėjo apytikriai tik duomenys neskelbtini metais duomenys neskelbtini mėnesį, todėl atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį. duomenys neskelbtini teikė išlaikymą atnešdamas maisto produktų, daiktų, sauskelnių, darė remontą, aktyviai dalyvavo vaiko gyvenime, lankėsi pas vaiko teisių apsaugos specialistus.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
5. duomenys neskelbtini apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino.
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad faktą, jog nėra biologinis vaiko tėvas, duomenys neskelbtini sužinojo duomenys neskelbtini, gavęs savo užsakyto ir UAB „duomenys neskelbtini“ atlikto genetinio tėvystės tyrimo rezultatus. Terminas kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo baigėsi duomenys neskelbtini. Ieškovas prašė teismo atnaujinti praleistą vienerių metų terminą kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, nes jis praleistas dėl svarbių priežasčių – sunkios duomenys neskelbtini sveikatos būklės, kurią sukėlė ligos – duomenys neskelbtini, kuriomis jis sirgo iki mirties.
7. Iš duomenys neskelbtini Nacionalinio duomenys neskelbtini instituto medicinos dokumentų išrašo (siuntimo) nustatyta, kad duomenys neskelbtini buvo diagnozuotas duomenys neskelbtini, ligonio būklė sunki, jis mieguistas, operacinis gydymas neįmanomas, rekomenduojamas simptominis gydymas pagal gyvenamąją vietą. Iš duomenys neskelbtini VšĮ duomenys neskelbtini rajono savivaldybės poliklinikos medicinos dokumentų išrašo – siuntimo nustatyta, kad I duomenys neskelbtini diagnozuotas duomenys neskelbtini, jis duomenys neskelbtini lankytas namuose dėl pablogėjusios sveikatos, nukreiptas į ligoninės terapijos skyrių, diagnozė – duomenys neskelbtini. Pacientui nustatytas neįgalumas, jis iš dalies darbingas.
8. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs medicininius dokumentus, liudytojos duomenys neskelbtini, trečiojo asmens duomenys neskelbtini, ieškovo atstovės pagal įstatymą duomenys neskelbtini paaiškinimus dėl duomenys neskelbtini noro nuginčyti tėvystę, atsižvelgdamas į duomenys neskelbtini savo iniciatyva atliktą DNR tyrimą, jo mirtį praėjus keliems mėnesiams nuo senaties termino kreiptis į teismą pasibaigimo, pripažino, kad duomenys neskelbtini norėjo ir siekė, jog tėvystė dėl duomenys neskelbtini būtų nuginčyta, tačiau dėl savo ligos negalėjo laiku kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo. Dėl to pirmosios instancijos teismas atnaujino duomenys neskelbtini praleistą terminą dėl tėvystės nuginčijimo dėl duomenys neskelbtini, nurodęs, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių – duomenys neskelbtini ligos.
9. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad duomenys neskelbtini atliktas genetinis tyrimas teismui nebuvo įpareigojantis, todėl teismas duomenys neskelbtini nutartimi paskyrė DNR ekspertizę, pavesdamas ekspertams atsakyti į klausimą, ar duomenys neskelbtini yra duomenys neskelbtini biologinis tėvas. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos duomenys neskelbtini atliktos ekspertizės akte Nr. duomenys neskelbtini konstatuota, kad duomenys neskelbtini nėra duomenys neskelbtini biologinis tėvas. Teismo posėdžio metu teismo ekspertė duomenys neskelbtini patvirtino išvadą.
10. Pirmosios instancijos teismas iš ieškovo atstovės pagal įstatymą duomenys neskelbtini, trečiojo asmens duomenys neskelbtini, atsakovės duomenys neskelbtini parodymų bei liudytojų paaiškinimų nustatė, kad duomenys neskelbtini iki duomenys neskelbtini metais atlikto DNR tyrimo pagal galimybes periodiškai rūpinosi duomenys neskelbtini kaip savo vaiku, tačiau po atlikto DNR tyrimo duomenys neskelbtini nustojo rūpintis duomenys neskelbtini. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis duomenys neskelbtini artimųjų paaiškinimais, pažymėjo, kad duomenys neskelbtini apie gimusią duomenys neskelbtini nepasisakė, duomenys neskelbtini šeimos nariai apie duomenys neskelbtini sužinojo tik atsakovei iškėlus bylą dėl išlaikymo priteisimo. duomenys neskelbtini šeimos nariai taip pat paaiškino, kad jie su atsakove nebendrauja, pati atsakovė taip pat nedėjo pastangų, kad vaikas bendrautų su duomenys neskelbtini motina, tėvu, seserimis, broliu, kitais giminaičiais. Teismas, nustatęs, kad atsakovė nepriėmė duomenys neskelbtini vardu duomenys neskelbtini palikimo, paaiškindama, kad jai nerūpi materialinis interesas, padarė išvadą, jog atsakovė nedėjo pastangų, kad duomenys neskelbtini ryšys su duomenys neskelbtini tėvo šeima būtų išsaugotas.
11. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir pačio vaiko nuomonę apie tėvą, ryšį, prisiminimus. Bylos nagrinėjimo metu duomenys neskelbtini apklausė psichologė, duomenys neskelbtini buvo sulaukusi duomenys neskelbtini m. duomenys neskelbtini mėn. Remiantis psichologės paaiškinimu, teismo buvo nustatyta, kad daryti griežtų apibendrinimų neįmanoma, dėl vaiko amžiaus į jo nuomonę galima atsižvelgti, bet ne ja vadovautis, nes vaikas pagal amžių yra mažas, jam sunku suvokti tarpasmeninius santykius šeimoje. Dėl to teismas į duomenys neskelbtini pateiktus parodymus atsižvelgė tik taip, kaip ji išdėstė savo šeimos suvokimą piešinyje.
12. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, jog atsakovė nedėjo maksimaliai pastangų, kad būtų apsaugoti vaiko interesai netekus tėvo. Pažymėjo, kad, teisme nuginčijus duomenys neskelbtini tėvystę dėl duomenys neskelbtini ir todėl nutraukus duomenys neskelbtini gaunamą našlaičio pensiją, tai neatimtų atsakovei teisės, nustačius vaiko biologinį tėvą, kreiptis į jį ir reikalauti išlaikymo priteisimo. Atsižvelgdamas į vaiko amžių, nenustatęs jo susiformavusių socialinių ryšių su duomenys neskelbtini ir jo aplinka, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad, nuginčijus tėvystę, vaiko socialiniai ryšiai nebus pažeisti.
13. duomenys neskelbtini apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą, 2020 m. birželio 5 d. sprendimu panaikino duomenys neskelbtini apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė.
14. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis liudytojų paaiškinimais, medicinos dokumentais, nustatė, kad trečiasis asmuo duomenys neskelbtini, atsiliepime į ieškinį nurodė, jog, atsakovei besilaukiant, I duomenys neskelbtini paklaustas apie būsimą vaiko tėvą, paneigė savo tėvystę ir jokių ketinimų būti tėvu neturėjo. duomenys neskelbtini atsiliepime į ieškinį teigė, kad jos tėvas duomenys neskelbtini buvo šantažuojamas atsakovės suteikti jos vaikui savo pavardę ir būti įrašytam kaip vaiko tėvu. duomenys neskelbtini savo atsiliepime į ieškinį taip pat nurodė, kad atsakovė galėjo priversti duomenys neskelbtini priimti sprendimą dėl tėvystės prieš jo valią.
15. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad ieškinio senaties terminas dėl tėvystės nuginčijimo prasidėjo nuo vaiko gimimo datos ir praleistas ne dėl svarbių priežasčių, nes duomenys neskelbtini vaiko gimimo dieną turėjo būti žinoma ar buvo žinoma, kad ne jis yra duomenys neskelbtini biologinis tėvas (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). duomenys neskelbtini savo iniciatyva atliktas DNR tyrimas tik patvirtino jo manymą nesant duomenys neskelbtini biologiniu tėvu, tačiau tai nereiškė senaties termino eigos pradžios.
16. Apeliacinės instancijos teismas išankstinį DNR tyrimą laikė tik įrodymų rinkimu dėl tėvystės paneigimo. Kadangi duomenys neskelbtini yra miręs, byloje dėl objektyvių priežasčių nebuvo įmanoma nustatyti tikrosios duomenys neskelbtini valios dėl tėvystės, tai apeliacinės instancijos teismas neatmetė ir tokios tikimybės, jog duomenys neskelbtini norėjo likti tėvu, nepaisydamas atlikto DNR tyrimo. Liudytojai duomenys neskelbtini teismo posėdžių metu paaiškino, kad po vaiko gimimo duomenys neskelbtini lankė duomenys neskelbtini, atveždavo žaislų, maisto, kitų daiktų.
17. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo, tyrė ir vertino byloje esančius medicininius duomenys neskelbtini sveikatos būklės dokumentus, liudytojų paaiškinimus, ir sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šio asmens sveikatos būklė dėl jam diagnozuotos ligos buvo prasta, pagal duomenys neskelbtini instituto pateiktą informaciją, duomenys neskelbtini metais duomenys neskelbtini negalėjo būti operuojamas, jam buvo rekomenduotas simptominis gydymas, tačiau į ligoninę šis asmuo buvo paguldytas tik paskutinėmis savaitėmis iki jo mirties, t. y. jo sveikata teismo nebuvo vertinama kaip buvusi tokios būklės, kad trukdė kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo ar įgalioti kitą asmenį tvarkyti būtinus tam dokumentus.
18. Dėl to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nebuvo pagrindo atnaujinti praleistą CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą reikalavimui nuginčyti tėvystę, kurią pats duomenys neskelbtini pripažino duomenys neskelbtini pareiškimu. Be to, DNR tyrimo duomenys duomenys neskelbtini buvo žinomi duomenys neskelbtini, o jis mirė praėjus daugiau nei metams nuo DNR tyrimo atsakymų gavimo.
19. Apeliacinės instancijos teismas, nurodęs, kad pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo, kai ginčo šalis ieškinio senatį reikalauja taikyti, yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti, plačiau nepasisakė dėl socialinės tėvystės egzistavimo.
III. Kasacinių skundų ir atsiliepimo į juos teisiniai argumentai
20. Kasaciniu skundu tretieji asmenys duomenys neskelbtini prašo panaikinti duomenys neskelbtini apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 5 d. sprendimą ir palikti galioti duomenys neskelbtini apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą kasaciniame teisme. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
20.1. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai suabsoliutino vaiko gimimo įraše nurodyto asmens tėvystės klausimą, nevertindamas vaiko teisės žinoti tikrąją savo kilmę, nustatyti vaiko biologinį tėvą, turint tikslą, jog vaiko ryšys su biologiniu tėvu realiai galėtų susiformuoti. Teismas nesivadovavo prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu. Mirus gimimo liudijime įrašytam vaiko tėvui, kuris nėra biologinis vaiko tėvas, tėvystės nuginčijimas ir biologinio tėvo nustatymas labiausiai atitinka vaiko interesus. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05LzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-9/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-9/2007">3K-3-9/2007</a>; 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-475-969/5018).
20.2. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 3.152 straipsnio 1 dalį ir neteisingai nustatė ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžios momentą tėvystei ginčyti nuo vaiko gimimo momento. Šis terminas turėjo būti pradėtas skaičiuoti nuo DNR testo rezultatų gavimo.
20.3. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 1.131 straipsnio 2 dalį, nepagrįstai neatnaujino ieškinio senaties termino. Teismas neįvertino duomenys neskelbtini sveikatos būklės ir jos įtakos jo gebėjimui įgyvendinti savo teises.
21. Kasaciniu skundu ieškovas duomenys neskelbtini prašo panaikinti duomenys neskelbtini apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 5 d. sprendimą ir palikti galioti duomenys neskelbtini apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
21.1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 3.152 straipsnio 1 dalį, padarė neteisingą išvadą, kad ieškinio senaties terminas dėl tėvystės, kuri pripažinta pareiškimu, nuginčijimo prasideda nuo vaiko gimimo datos. Toks terminas prasideda paaiškėjus aplinkybėms, suteikiančioms pagrindą būti tikram dėl tėvystės fakto. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad duomenys neskelbtini buvo visiškai įsitikinęs, jog duomenys neskelbtini nėra jo biologinis vaikas. Aplinkybę, kad nėra biologinis vaiko tėvas, duomenys neskelbtini sužinojo gavęs genetinio tėvystės tyrimo rezultatus.
21.2. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 1.131 straipsnio 2 dalį, nepagrįstai konstatavo, kad duomenys neskelbtini sveikatos būklė nebuvo svarbi priežastis atnaujinti ieškinio senaties terminą tėvystei nuginčyti, kai į teismą dėl tėvystės nuginčijimo kreipiasi įpėdinis. Svarbios priežastys yra vertinamoji aplinkybė, todėl būtina nustatyti ne tik jų objektyvų egzistavimą, bet ir asmens, kuris dėl šių priežasčių laiku nesikreipė į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, subjektyvų požiūrį į šias aplinkybes ir jų svarbą.
22. Atsiliepimu į kasacinius skundus atsakovė duomenys neskelbtini prašo juos atmesti ir palikti nepakeistą skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
22.1. Kasaciniai skundai grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, kurie atspindi tik duomenys neskelbtini šeimos narių valią, tačiau nėra aiškiai išreikšta mirusio asmens valia. Be to, tėvystę ginčija ne vaiko tėvas, kuris įrašytas į vaiko gimimo liudijimą, o duomenys neskelbtini – kitas duomenys neskelbtini vaikas, kuriam duomenys neskelbtini metų.
22.2. Nė vienas liudytojas nenurodė, kad duomenys neskelbtini norėjo nuginčyti tėvystę. Priešingai, šio asmens pasirašytas pareiškimas dėl tėvystės pripažinimo buvo patvirtintas notariškai. duomenys neskelbtini, net ir gavęs DNR tyrimo atsakymus, nesiėmė aktyvių veiksmų tėvystės panaikinimo procesui pradėti.
22.3. Kasaciniuose skunduose nenurodyta, kas galėtų būti vaiko biologinis tėvas, įrodinėta tik tai, kad duomenys neskelbtini nėra biologinis duomenys neskelbtini vaikas. Atsakovė buvo įsitikinusi, kad vaiko biologinis tėvas yra duomenys neskelbtini, nes tarp jo ir vaiko buvo ne tik kraujo ryšys, bet klostėsi ir socialiniai santykiai.
22.4. Apeliacinės instancijos teismas iš liudytojų paaiškinimų teisingai nustatė ieškinio senaties termino pradžią ir pagrįstai šio termino neatnaujino. duomenys neskelbtini turėjo abejonių dėl tėvystės dar atsakovei besilaukiant, duomenys neskelbtini metais atliktas DNR tyrimas tik patvirtino abejones. Nors duomenys neskelbtini tėvystės nebuvimo faktą žinojo jau prieš dvejus metus, tačiau jokių veiksmų tėvystei paneigti nesiėmė. Pažymėtina, kad byloje nustatyta, jog duomenys neskelbtini vieną mėnesį prieš mirtį darbavosi sode, ryškių sveikatos pokyčių nebuvo, t. y. asmuo blogai pasijuto tik pusę metų prieš mirtį ir ši aplinkybė neturėjo įtakos kreiptis ar išreikšti valią dėl tėvystės nuginčijimo. duomenys neskelbtini niekada neturėjo tikslo panaikinti ar nuginčyti savo tėvystę dėl mergaitės.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių termino kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo įgyvendinimo tvarką, aiškinimo ir taikymo
23. Vaiko kilmės nustatymas yra teisinio santykio tarp tėvų ir vaiko atsiradimo pagrindimo nustatymas. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnis įtvirtina vaiko teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus. 1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnio 1 dalis įtvirtina kiekvieno asmens, taip pat ir vaiko, teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas, o to paties straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad valstybės institucijos neturi teisės apriboti naudojimosi šiomis teisėmis, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Vaiko ir tėvų tarpusavio ryšys yra vertybė, saugoma Konvencijos 8 straipsnyje (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą byloje Johansen prieš Norvegiją, peticijos Nr. 17383/90).
24. Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad, sprendžiant su vaikais susijusius šeimos klausimus, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Tėvystės nuginčijimo klausimai taip pat sprendžiami vadovaujantis vaiko interesais (CK 3.142 straipsnio 2 dalis, 3.146–3.148, 3.150 straipsniai).
25. Vaiko interesai – tai pirmiausia įstatymuose nustatytos vaiko teisės ir galimybės šias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje. Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik tiesos dėl biologinės kilmės konstatavimas, todėl, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Šis aiškinimas nereiškia, kad vaiko kilmės nustatymas laikytinas prioritetiniu vaiko interesu, tačiau nuginčyti tėvystę būtina tuo atveju, kai siekiama nustatyti kito asmens tėvystę. Dėl to ginčijant tėvystę kartu turėtų būti keliamas reikalavimas nustatyti kito asmens tėvystę, nes tėvystės nuginčijimo instituto pagrindinis tikslas yra tikrojo biologinio tėvo nustatymas.
26. Valstybė, pasirinkdama vaiko kilmės iš motinos ir tėvo nustatymo būdus ir sąlygas, įtvirtina tam tikras jos ginamas vertybes, pavyzdžiui, Lietuvos teisinėje sistemoje nustatyta biologinė motinystė (žr. CK 3.139 straipsnį), tačiau tėvystė yra preziumuojama tėvui ir motinai esant santuokoje (žr. CK 3.140 straipsnio 1–3 dalis, 3.143 straipsnio 3 dalį, 3.150 straipsnio 1 dalį), taip ginant ne tiek biologinę tėvystę, kiek šeimos santykių, kuriamų santuokos pagrindu, stabilumą. Tais atvejais, kai vaikas gimsta ne santuokoje, valstybė įtvirtina kitus būdus nustatyti galimą tėvystę, t. y. tėvystės pripažinimo ir nustatymo institutus (CK 3.140 straipsnio 4 dalis).
27. Tėvystei pripažinti yra būtinos šios sąlygos: 1) vaiko gimimo įraše nėra duomenų apie tėvą dėl to, kad vaikas gimė ne santuokoje arba buvo nuginčyta vaiko motinos sutuoktinio tėvystė (CK 3.141 straipsnio 1–2 dalys); 2) vaiko motinos sutikimas (CK 3.142 straipsnio 1 dalyje, 3.143 straipsnio 1, 4 dalyse nustatyta, kad pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo vyras, laikantis save vaiko tėvu, paduoda kartu su vaiko motina, o CK 3.144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai vaiko motina negali kartu paduoti pareiškimo dėl tėvystės pripažinimo, šį turi patvirtinti teismas); 3) asmens, laikančio save vaiko tėvu, savanoriškas pareiškimas dėl tėvystės pripažinimo (CK 3.142 straipsnio 1 dalis, 3.143 straipsnio 1, 4 dalys); 4) nepilnamečio asmens, laikančio save vaiko tėvu, tėvų, globėjų, rūpintojų ar neveiksnaus ar ribotai veiksnaus šioje srityje asmens, laikančio save vaiko tėvu, globėjų sutikimas, o jiems nesutinkant – teismo leidimas, patvirtinimas pripažinti tėvystę (CK 3.142 straipsnio 3 dalis, 3.144 straipsnio 1 dalis); 5) vyresnio nei dešimties metų vaiko sutikimas (CK 3.142 straipsnio 2 dalis), o jam nesutinkant, išskyrus pilnametį vaiką (CK 3.144 straipsnio 3 dalis), pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo turi patvirtinti teismas (CK 3.144 straipsnio 1 dalis).
28. Vyrui, laikančiam save vaiko tėvu, tačiau nesančiam tikram dėl egzistuojančio genetinio ryšio su vaiku ar net ir žinančiam, kad jis nėra vaiko biologinis tėvas, suteikiama galimybė pripažinti tėvystę pareiškimu, esant šios nutarties 27 punkte nustatytoms sąlygoms. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tokiu būdu įtvirtinama galimybė pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo išreikšti ketinimą būti tėvu, prisiimti tėvo vaidmenį ir atlikti tėvo funkcijas, t. y. plėtoti socialinę, psichologinę tėvystę, tačiau pažymėtina, kad asmuo, kuris žinojo nesantis vaiko biologiniu tėvu, bet pripažino tėvystę, iš esmės praranda galimybę vėliau ją nuginčyti, taip ginant šeimos santykių, tėvo ir vaiko santykių stabilumą, nepriklausomai nuo biologinės tiesos (žr. CK 3.152 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzg3LTkxNi8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-387-916/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-387-916/2020">e3K-3-387-916/2020</a> 18 punktą).
29. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad tėvystė, pripažinta savanorišku pareiškimu, gali būti nuginčyta tik išimtiniais atvejais, pavyzdžiui, dėl to, kad save tėvu laikęs asmuo buvo apgautas sukčiaujant, priverstas pripažinti tėvystę ar suklydo dėl fakto, kuris jam nebuvo žinomas tuo metu, kai pripažino tėvystę, ir dėl kurio, esant tokioms pačioms aplinkybėms, galėjo suklysti bet kuris vidutiniškai protingas žmogus. Kiekvienu atveju turi būti siekiama nustatyti tinkamą pusiausvyrą tarp šioje situacijoje susiduriančių (teisinio tėvo, galimo biologinio tėvo, motinos ir vaiko) interesų, ypatingą reikšmę suteikiant vaiko interesui turėti du lygiaverčius tėvus (tėvą ir motiną) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzg3LTkxNi8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-387-916/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-387-916/2020">e3K-3-387-916/2020</a>, 28 punktas).
30. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad, siekiant sudaryti sąlygas darniai vaiko fizinei ir psichologinei raidai, būtina įvertinti tai, kad tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, ir, nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai. Požiūris į tėvystę ne tik kaip į biologinį ryšį leidžia užtikrinti šeimos santykių teisinio reglamentavimo lankstumą ir atsižvelgti į gyvenimo realijas. Tai leidžia geriau apsaugoti vaiko interesus, nes tėvo (motinos) teisės ir pareigos gali būti nustatytos ir asmeniui, kurio su vaiku kraujo giminystė nesieja. Šiuolaikinė šeimos teisė pripažįsta, kad biologinis vaiko ir tėvo ryšys nebėra vienintelis tėvystės pagrindas. Teismų praktikoje nesudaroma galimybės nuginčyti tėvystę asmeniui, nesančiam biologiniu vaiko tėvu, bet pripažinusiam tėvystę pareiškimu, jei vaiko biologinio tėvo nustatymas byloje neaiškus ir, nuginčijus tėvystę, vaikui kiltų grėsmė likti be tėvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMDQvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-304/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-304/2010">3K-3-304/2010</a>; 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtOTItNzA2LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-92-706/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-92-706/2016">e3K-3-92-706/2016</a>, 14 punktas; 2019 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMTUtNjg3LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-115-687/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-115-687/2019">3K-3-115-687/2019</a>, 22 punktas).
31. Kadangi asmuo, įrašytas kaip vaiko tėvas, tačiau vėliau siekdamas paneigti savo ir vaiko kraujo ryšio faktą, faktiškai nutraukia ir teisinį santykį su vaiku, vadinasi, vaikas lieka be tėvo, tai, atsižvelgiant į būtinumą apsaugoti vaiko interesus ir užtikrinti jo statuso apibrėžtumą, yra nustatyta trumpa ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo senatis.
32. CK 3.152 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01OTYvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-596/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-596/2013">3K-3-596/2013</a>).
33. Kaip jau nurodyta šios nutarties 28 punkte, vyrui, laikančiam save vaiko tėvu, tačiau nesančiam tikram dėl egzistuojančio genetinio ryšio su vaiku, suteikiama galimybė pripažinti tėvystę pareiškimu, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms. Viena iš būtinųjų sąlygų – asmens, laikančio save vaiko tėvu, savanoriškas pareiškimas dėl tėvystės pripažinimo (CK 3.142 straipsnio 1 dalis, 3.143 straipsnio 1, 4 dalys). Toks asmens pareiškimas yra asmens valios išorinė išraiška. Įstatymų leidėjas CK 3.152 straipsnio 1 dalimi suteikia galimybę asmeniui, nesančiam vaiko tėvu ir tai sužinojusiam, laisva valia išreikšti ketinimą ginčyti tėvystę ar jos neginčyti, tačiau taip pat yra nustatytas konkretus terminas, per kurį asmuo gali išreikšti savo valią. Nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad tiek tėvystės pripažinimas, tiek tėvystės ginčijimas yra kiekvieno konkretaus asmens teisė, kuria jis naudojasi savo nuožiūra.
34. Nagrinėjamoje byloje teismų nustatyta, kad, duomenys neskelbtini gimus vaikui, duomenys neskelbtini tėvystę pripažino duomenys neskelbtini pareiškimu, kurio pagrindu duomenys neskelbtini rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus akte (gimimo įraše) Nr. duomenys neskelbtini buvo padarytas tėvystės įrašas.
35. Byloje šalys neginčijo, kad duomenys neskelbtini aplinkybę, jog jis nėra biologinis duomenys neskelbtini tėvas, sužinojo gavęs duomenys neskelbtini atlikto genetinio tėvystės tyrimo rezultatus. Vadinasi, nuo šios dienos asmuo galėjo įgyvendinti savo teisę kreiptis į teismą ir ginčyti tėvystę. Dėl to teisėjų kolegija nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas skundžiamame sprendime neteisingai nusprendė, jog ieškinio senaties terminas dėl tėvystės nuginčijimo prasidėjo nuo vaiko, duomenys neskelbtini, gimimo datos, tačiau tokia apeliacinės instancijos teismo išvada bylos išnagrinėjimo kasacine tvarka rezultato nekeičia.
36. Kadangi genetinio tėvystės tyrimo rezultatai duomenys neskelbtini tapo žinomi duomenys neskelbtini, tai terminas tėvystei ginčyti prasidėjo nuo šio momento ir baigėsi duomenys neskelbtini. Iš bylos duomenų matyti, kad duomenys neskelbtini mirė duomenys neskelbtini, ligoninėje asmuo buvo gydytas tik paskutinėmis savaitėmis iki mirties, o mirė po duomenys neskelbtini mėnesių, kai baigėsi terminas tėvystei ginčyti. Teismų taip pat nustatyta, kad duomenys neskelbtini buvo nustatyta sunki liga, neįgalumas, dalinis darbingumas, rekomenduotas simptominis gydymas pagal gyvenamąją vietą, tačiau nenustatyta, kad asmuo buvo nepajėgus kalbėti ar bendrauti ir reikšti savo valią. Be to, pirmosios instancijos teismas iš liudytojos duomenys neskelbtini, trečiojo asmens duomenys neskelbtini, ieškovo duomenys neskelbtini parodymų nustatė, kad duomenys neskelbtini genetinį DNR tyrimą tėvystei nustatyti duomenys neskelbtini metais atliko pats, savo iniciatyva, taip pat pats važinėjo į duomenys neskelbtini medicinos įstaigas gydytis, vadinasi, byloje nepripažinta, jog šis asmuo nebuvo pajėgus atlikti tam tikrus veiksmus ir tokiu būdu reikšti savo valią.
37. Nors teismai iš liudytojų parodymų nustatė, kad duomenys neskelbtini, gavęs DNR tyrimo rezultatus, nebesirūpino vaiku, tačiau tai nesuteikia pagrindo daryti išvadą, jog tokie veiksmai lėmė ir jo apsisprendimą ginčyti tėvystę.
38. Tėvystės pripažinimas yra savanoriškas asmens sprendimas tapti tėvu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzg3LTkxNi8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-387-916/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-387-916/2020">e3K-3-387-916/2020</a>, 30 punktas), taigi ir valia juo nebebūti turi būti taip pat aiškiai asmens išreikšta. Minėta, kad asmenys savo teises privalo įgyvendinti teisės aktų nustatyta tvarka, todėl vien duomenys neskelbtini kalbėjimas apie tai, kad jis nėra vaiko tėvas, nesudarė prielaidų spręsti, jog šis asmuo savo valią dėl tėvystės nuginčijimo įgyvendino CK 3.152 straipsnyje nustatyta tvarka, nes, kaip jau pažymėta šios nutarties 33 punkte, asmuo, net ir žinodamas, jog nėra vaiko tėvas, gali tėvystės ir neginčyti.
39. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad duomenys neskelbtini faktą apie tai, jog nėra biologinis duomenys neskelbtini tėvas, žinojo nuo duomenys neskelbtini metų, tačiau nesiėmė jokių veiksmų tėvystei nuginčyti, todėl pripažintina, kad buvo praleistas vienerių metų ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo senaties terminas.
40. Nagrinėjamoje byloje į teismą dėl duomenys neskelbtini tėvystės duomenys neskelbtini nuginčijimo kreipėsi duomenys neskelbtini įpėdiniai, teigdami, kad apie gimusį vaiką jie sužinojo duomenys neskelbtini metais, kai vaiko motina kreipėsi į teismą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, duomenys neskelbtini metais jiems tapo žinoma, kad duomenys neskelbtini nėra duomenys neskelbtini biologinis tėvas, todėl prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą dėl duomenys neskelbtini tėvystės nuginčijimo, praleistą dėl svarbių priežasčių (nurodyto asmens ligos).
41. Nors atsižvelgiant į būtinumą apsaugoti vaiko interesus ir užtikrinti jo statuso apibrėžtumą yra nustatyta trumpa (vienerių metų) ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo senatis (CK 3.152 straipsnio 1 dalis), tačiau vienerių metų ieškinio senaties terminas dėl tėvystės nuginčijimo gali būti atnaujintas, jei jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Svarbios priežastys yra vertinamoji aplinkybė, todėl būtina nustatyti ne tik jų objektyvų egzistavimą, bet ir asmens, kuris dėl šių priežasčių laiku nesikreipė į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, subjektyvų požiūrį į šias aplinkybes ir jų svarbą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01OTYvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-596/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-596/2013">3K-3-596/2013</a>).
42. Ieškovas prašė teismo atnaujinti praleistą senaties terminą, tačiau pažymėtina, kad CK 3.151 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog pareikšti ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo vyrui, kuris yra miręs, gali jo įpėdiniai, jeigu asmuo, įrašytas kaip vaiko tėvas, mirė nepasibaigus ieškinio senaties terminui, nustatytam šio kodekso 3.152 straipsnyje, t. y. pagal CK 3.151 straipsnio 3 dalį ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo įpėdinis gali pareikšti tik tada, jei gimimo liudijime nurodytas tėvas mirė nepasibaigus vienerių metų laikotarpiui nuo sužinojimo momento (CK 3.152 straipsnis).
43. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CK 3.152 straipsnio 2 dalis ieškinio senaties termino pradžią sieja su paties asmens, įrašyto kaip vaiko tėvo, sužinojimo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjimo aplinkybių, suteikiančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės, momentu, todėl CK 3.152 straipsnio 3 nuostata, suteikianti mirusio vyro įpėdiniams teisę pareikšti ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo, taikytina tik tais atvejais, kai asmuo, įrašytas kaip vaiko tėvas, mirė nepasibaigus CK 3.152 straipsnyje nustatytam terminui, ir aiškintina kaip įtvirtinanti asmens, įrašyto kaip vaiko tėvo, teisę laisvai apsispręsti dėl tėvystės, o įpėdiniai šią teisę gali įgyvendinti tik tais atvejais, kai ieškinio senaties terminas iki asmens mirties dar nebuvo pasibaigęs.
44. Papildomai pažymėtina, kad tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat jis apima įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius, todėl šio klausimo sprendimas nėra vien tik biologinės tikrovės konstatavimas, t. y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko. Asmens apsisprendimo teisė prisiimti šias pareigas, o paaiškėjus aplinkybėms, kad vaiko gimimo įraše nurodyta biologinė tėvystė neegzistuoja, ginčyti ar neginčyti tėvystę, visų pirma yra susijusi su pačiu asmeniu, kuris yra įrašytas kaip vaiko tėvas. Dėl to įpėdiniai teisę ginčyti mirusio asmens tėvystę gali įgyvendinti tik tais atvejais, jeigu asmens valia dėl tėvystės nuginčijimo buvo susiformavusi iki tokio asmens mirties ir asmuo nespėjo įgyvendinti savo teisės, ir tik tuomet, kai ieškinio senaties terminas iki asmens mirties dar nebuvo pasibaigęs. Ši teisė yra neturtinė teisė, todėl įpėdiniai turi teisę ją įgyvendinti tik tuo atveju, jeigu asmens valia jau buvo susiformavusi, tik dėl mirties jis nespėjo jos įgyvendinti.
45. Pagal EŽTT praktiką teisė į privataus gyvenimo gerbimą, be kita ko, apima asmens teisę nustatyti santykius su kitais žmonėmis, taip pat ir reikalavimą gerbti asmens sprendimą tapti ar netapti tėvu (žr., pvz., 2007 m. balandžio 10 d. sprendimą byloje Evans prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 6339/05; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNjItOTY5LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-362-969/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-362-969/2018">3K-3-362-969/2018</a> 37 punktą; 2018 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDc1LTk2OS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-475-969/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-475-969/2018">e3K-3-475-969/2018</a> 11 punktą; 2019 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNjctOTY5LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-67-969/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-67-969/2019">e3K-3-67-969/2019</a> 40 punktą).
46. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad duomenys neskelbtini gimimo liudijime kaip tėvas nurodytas duomenys neskelbtini mirė po duomenys neskelbtini mėnesių, kai baigėsi CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas tėvystei ginčyti. Priežasčių, kurios trukdė duomenys neskelbtini laiku pareikšti ieškinį teismui, byloje nenustatyta, todėl pagrindo atnaujinti praleistą senaties terminą nebuvo, įvertinus dar ir tas aplinkybes, jog duomenys neskelbtini mirė jau pasibaigus ieškinio senaties terminui, nustatytam CK 3.152 straipsnyje.
47. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad nors apeliacinės instancijos teismas ir neteisingai nustatė ieškinio senaties termino eigos pradžią, tačiau šis proceso pažeidimas nelėmė to, kad galėjo būti neteisingai išspręsta byla, ir nesudaro pagrindo naikinti teisėtą apeliacinės instancijos teismo sprendimą, nes apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias tėvystės nuginčijimą, išvadas grindė atsižvelgdamas į bylos aplinkybes.
Dėl bylos procesinės baigties
48. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą teisės taikymo aspektu, nekonstatuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnyje nurodytų pagrindų jį panaikinti ar pakeisti. Dėl šios priežasties skundžiamas apeliacinės instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
49. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis).
50. Atsakovei duomenys neskelbtini buvo teikiama duomenys neskelbtini valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba apmokant duomenys neskelbtini procentų teisinės pagalbos išlaidų (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos duomenys neskelbtini skyriaus 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimas Nr. duomenys neskelbtini). Pagal duomenys neskelbtini valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020 m. lapkričio 24 d. pažymą Nr. duomenys neskelbtini atsakovei šioje byloje suteiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 198 Eur.
51. Konstatavus, kad ieškovo duomenys neskelbtini bei trečiųjų asmenų duomenys neskelbtini kasaciniai skundai atmestini, iš šių bylą pralaimėjusių šalių valstybei priteistinas atsakovei suteiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas. Ieškovo atstovei duomenys neskelbtini buvo teikiama duomenys neskelbtini proc. dydžio valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos duomenys neskelbtini skyriaus 2020 m. liepos 30 d. sprendimas Nr. duomenys neskelbtini), pagal kurią duomenys neskelbtini buvo duomenys neskelbtini proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas. Taigi ieškovo atstovė nėra atleista nuo išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsakovės atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą.
52. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 6 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 16,63 Eur tokių išlaidų.
53. Netenkinus ieškovo duomenys neskelbtini kasacinio skundo, šių išlaidų atlyginimas turėtų būti priteisiamas iš bylą pralaimėjusios šalies, tačiau, minėta, ieškovo duomenys neskelbtini atstovei kasaciniame teisme buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl ieškovas kasaciniame teisme yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei atlyginimo.
54. Netenkinus trečiųjų asmenų duomenys neskelbtini kasacinio skundo, pastarųjų išlaidų atlyginimas turėtų būti priteistas valstybei iš bylą pralaimėjusių šalių (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis), tačiau ši suma yra mažesnė nei minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.). Atsižvelgiant į tai, procesinių dokumentų įteikimo išlaidų dalies atlyginimas valstybės naudai nepriteistinas (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsniu,
n u t a r i a :
duomenys neskelbtini apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo duomenys neskelbtini valstybės naudai 39,60 Eur (trisdešimt devynis Eur 60 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo. Ši valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5630.
Priteisti iš trečiojo asmens duomenys neskelbtini valstybės naudai 39,60 Eur (trisdešimt devynis Eur 60 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo. Ši valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5630.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Danguolė Bublienė
Gražina Davidonienė
Algirdas Taminskas
