Dėl teisės normų, reglamentuojančių rangos teisinius santykius, ieškinio senaties terminą, įrodymus, įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-58-701/2021

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00350-2018-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.3; 2.6.18.1; 3.1.6.2; 3.2.4.9.6.2; 3.2.4.1; 3.2.4.4; 3.2.4.9.3.2; 3.2.4.9.3.3; 3.2.4.11

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Danguolės Bublienės ir Antano Simniškio (pranešėjas ir kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Italiana LT“, atsakovės „Kopparbergs Bryggeri AB“ ir trečiojo asmens akcinės bendrovės „Panevėžio stiklas“ kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 25 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Italiana LT“ ieškinį atsakovei „Kopparbergs Bryggeri AB“ dėl skolos priteisimo ir žalos atlyginimo bei atsakovės „Kopparbergs Bryggeri AB“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Italiana LT“, dalyvaujant tretiesiems asmenims akcinei bendrovei „Panevėžio stiklas“ ir akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių rangos teisinius santykius, ieškinio senaties terminą, įrodymus, įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo.

2. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 128 715,06 Eur skolos, 21 568,22 Eur žalos atlyginimo (18 973,50 Eur už pagamintą ir neatsiimtą produkciją, 2594,72 Eur – už medžiagas, kurios buvo įsigytos jau pateiktiems užsakymams vykdyti), 23 426,14 Eur dydžio delspinigius, 10,19 proc. dydžio procesines palūkanas už byloje priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

3. Ieškovė nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio 25 d. ji ir atsakovė sudarė sutartį Nr. 25.08.2016 (toliau – ir Sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo teikti atsakovei išpilstymo į butelius ir pakavimo paslaugas, o atsakovė įsipareigojo priimti šias paslaugas ir už jas sumokėti (Sutarties 1 punktas). Sutarties 2.1 punkte šalys sutarė, kad atsakovė apmokės ieškovei sąskaitas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo sąskaitos pateikimo, kuri išrašoma per 15 dienų nuo momento, kai ieškovė patvirtina atsakovės užsakymą. Sutarties 3.6 punkte sulygta, kad atsakovė turi atsiimti parengtas prekes ne vėliau kaip per 5 dienas nuo dienos, kurią ieškovė nurodo kaip siuntimo datą. Sutarties 7.2 punktu šalys susitarė, kad tuo atveju, jei bus vėluojama ieškovei sumokėti už suteiktas paslaugas, ieškovė turi teisę reikalauti baudos (delspinigių), kurios dydis yra 0,1 proc. neapmokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną, pateikus rašytinį pranešimą kartu su baudos apmokėjimo terminu.

4. Ieškovė teigė, kad atsakovė pagal sutartį pateikdavo ieškovei užsakymus, šiuos ieškovė patvirtindavo ir vykdydavo, paslaugos buvo teikiamos tinkamai. 2016 metų pabaigoje atsakovė vienašališkai sustabdė ir galiausiai nutraukė užsakymų, pateiktų ieškovei pagal sutartį, vykdymą, nepagrįstai apkaltindama ieškovę tariamai netinkamų paslaugų teikimu, nesumokėjo už dalį jau perduotų atsakovei prekių ir neatsiėmė dalies ieškovės jau pagamintų anksčiau užsakytų prekių. Be to, ieškovė jau buvo įsigijusi reikiamas medžiagas kitiems, atsakovės jau pateiktiems užsakymams pagal sutartį vykdyti. Tokiu būdu ieškovė patyrė žalą, kurią sudaro skola pagal išrašytas ir neapmokėtas sąskaitas, delspinigiai, išlaidos už CHEP palečių nuomą bei žala už pagamintą ir neatsiimtą produkciją.

5. Ieškovė teigia, kad ji 2018 m. kovo 16 d. kreipėsi į atsakovę su pretenzija dėl žalos, prašydama apmokėti pateiktas sąskaitas, delspinigius, geranoriškai kompensuoti pirmiau nurodytus nuostolius, taip pat ištaisyti kitą sutarties vykdymo pažeidimą – atsiimti jau pagamintą atsakovės produkciją ir tinkamai užbaigti vykdyti sutartį per 30 dienų nuo šios pretenzijos gavimo dienos. Tuo atveju, jei per nurodytą terminą ši pretenzija nebus patenkinta, ieškovė prašė laikyti, kad ji nutraukia sutartį dėl atsakovės įvykdytų esminių sutarties pažeidimų suėjus pretenzijoje nurodytam 30 dienų terminui. 2018 m. balandžio 4 d. ieškovė gavo atsakovės atsakymą į pretenziją, jame nurodyta, kad atsakovė atsisako vykdyti ieškovės prašymus.

6. Ieškovė nurodė, kad pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras atsakovės skola ieškovei sudaro 128 779,05 Eur. Ieškovė buvo parengusi atsakovei 18 973,50 Eur vertės (įskaitant ir šių prekių sandėliavimą) užsakymo dalį, tačiau šią atsakovė atsisakė atsiimti, be to, ieškovė jau buvo įsigijusi 2594,72 Eur vertės medžiagas, būtinas kitiems atsakovės užsakymams vykdyti (butelius, etiketes), kurių ieškovė negali panaudoti kitiems užsakymams vykdyti. Remiantis Sutarties 7.2 punktu atsakovė turi sumokėti ieškovei delspinigius, skaičiuotinus už paskutinius 6 mėnesius iki šio ieškinio pateikimo dienos, t. y. 23 437,79 Eur. Iš atsakovės ieškovei taip pat priteistinos 10,19 proc. (8 proc. + 2,19 proc.) dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą skolos ir delspinigių sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

7. Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės 447 194,50 Eur nuostolių atlyginimą, 10,41 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą nuostolių sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

8. Atsakovė nurodė, kad Sutarties 1.2 punkte šalys nustatė, jog butelius ir pakavimo medžiagas patieks ieškovė ir tai įeina į paslaugos kainą. Ieškovė, vykdydama sutartį, 2016 m. rugpjūčio 29 d. išpilstė pirmąją atsakovės patiekto aviečių skonio sidro „Kopparberg Sparkling Rosé Raspberry“ partiją, o 2016 m. rugpjūčio 30 d. – pirmąją braškių skonio sidro „Kopparberg Sparkling Rosé Strawberry“ partiją. Išpilstymas į butelius vyko 2016 m. rugpjūčio 29–31 d., rugsėjo 12–14 d., rugsėjo 26–27 d., spalio 3–8 d. bei spalio 10–12 d. Iš viso vykdydama atsakovės užsakymą ieškovė turėjo išpilstyti 389 625 butelius, iš jų 356 298 buvo perduoti vežėjams, pakrauti į vilkikus ir išgabenti į Jungtinę Karalystę. Iš viso pakrauta ir iš ieškovės išvažiavo 22 vilkikai su išpilstyta produkcija. Vilkikai buvo kraunami 2016 m. rugsėjo 2, 5, 16, 20, 22, 28, 29 d. ir spalio 5, 6, 7, 10, 11, 13 d.

9. Atsakovė teigė, kad pagal Sutarties 1.1 ir 5.2 punktus ieškovės pareiga buvo ne tik išpilstyti gėrimus, bet ir užtikrinti tinkamą bei patikimą jų supakavimą, kad būtų užtikrintas prekių apsaugojimas transportavimo ir sandėliavimo metu (naudojant kranus ir kitą įrangą). Tai buvo daroma supakuojant po 6 butelius į 1 kartoninę dėžę, kartotines dėžes sukraunant ant medinių padėklų ir visą padėklą apvyniojant apsaugine plėvele. Atsakovė visą ieškovės išpilstytą produkciją pardavė platintojai Jungtinėje Karalystėje „Cider of Sweden Ltd“, o šis atvykusią produkciją pardavė „Asda“ mažmeninės prekybos tinklui, pastarasis išvežiojo šią produkciją po savo parduotuves Jungtinėje Karalystėje. Iš viso „Kopparberg Sparkling Rosé Raspberry“ ir „Kopparberg Sparkling Rosé Strawberry“ buteliai buvo išvežioti ir pardavinėjami apie 300 „Asda“ parduotuvių visoje Jungtinėje Karalystėje. Produkcijos kelias iki vartotojo atsakovei bendradarbiaujant su ieškove atrodė taip: 1) atsakovė iš gamyklos Švedijoje atgabendavo sidrą cisternose į ieškovės išpilstymo cechą Kaune; sidrą transportavo atsakovės samdyta transporto kompanija „Foodtankers“; 2) ieškovė sidrą išpilstydavo į butelius, pagamintus AB „Panevėžio stiklas“, supakuodavo, sukraudavo ant medinių transporto padėklų ir pakraudavo į vilkikus; 3) supakuotą produkciją iš ieškovės cecho į Jungtinę Karalystę vilkikais gabeno transporto bendrovė „Kuehne & Nagel“, kurią pasamdė Jungtinėje Karalystėje veikianti produkciją nupirkusi platintoja įmonė „Cider of Sweden Ltd“; 4) į Jungtinę Karalystę vilkikais atgabenta produkcija buvo sandėliuojama bendrovės „Kuehne & Nagel“ logistikos sandėlyje Birmingame; kelyje nuo Kauno iki sandėlio Birmingame krovinys iš vilkikų nebuvo iškraunamas ar perkraunamas; 5) iš sandėlio Birmingame produkcija buvo vežama į devynis visoje Jungtinėje Karalystėje esančius „Asda“ mažmeninės prekybos tinklo paskirstymo sandėlius; 6) iš „Asda“ sandėlių produkcija išvežiota į apie 300 „Asda“ parduotuvių; 7) „Asda“ parduotuvėse produkciją įsigydavo vartotojai.

10. Atsakovės teigimu, 2016 m. rugsėjo 29 d. ji pradėjo gauti vartotojų pranešimus apie sprogusius butelius, iš viso – 44. Buvo sudaryta krizės valdymo komanda, buvo informuota ieškovė, ji 2016 m. spalio 13 d. laiške paaiškino, kad butelių gamintojui tai buvo naujas produktas (naujos formos butelis), jis dar nesuderino visų technologinių procesų, todėl sproginėjančių butelių gali padaugėti. Laiške ieškovė taip pat išreiškė nuomonę, kad visoje pirmojoje butelių partijoje bus nevienodo stiklo storio butelių ir kad gamintojas įsigijo naują butelių kokybės kontrolės mašiną, kuri pradės veikti tą mėnesį ir problema bus išspręsta. 2016 m. spalio 17 d. vyko atsakovės ir „Asda“ prekybos tinklo atstovų susitikimas, jo metu „Asda“ išreiškė labai didelį susirūpinimą produkto saugumu ir poziciją, kad produktas turi būti išimtas iš prekybos. 2016 m. spalio 18 d. Birmingamo sandėlyje vykusioje apžiūroje dalyvavo ieškovės, atsakovės, AB „Panevėžio stiklas“ sandėlio atstovai bei nepriklausomos stiklo ekspertizių laboratorijos „Glass Technology Services Ltd“ (toliau – ir GTS) atstovai. Jos metu pastebėta nemažai išoriškai nepažeistų, bet šlapių kartoninių dėžių, taip pat dėžių, kurios buvo deformuotos dėl drėgmės, bet jau išdžiūvusios. Jas atidarius rastos butelių šukės. Apžiūros metu GTS ekspertai paėmė uždarytose dėžėse rastų trūkusių butelių duženas skubiai ekspertizei. Kitos dienos ryte jie informavo, kad butelių trūkimo priežastis buvo tai, kad buteliai neatlaikė vidinio slėgio dėl stiklą silpninančio faktoriaus – silicio inkliuzų stikle, kurie pateko į stiklą gamybos metu. Ekspertų aiškinimu, tokių trūkumų paprastai atsiranda, kai blogai išrūšiuotos perdirbti skirtos stiklo atliekos dedamos į išlydytą stiklo masę.

11. Atsakovė nurodė, kad, atsižvelgdama į incidentų mastą ir pavojų žmonių gyvybei bei sveikatai, taip pat į Jungtinės Karalystės įstatymų reikalavimus, ji 2016 m. spalio 17 d. priėmė sprendimą atšaukti ir išimti iš mažmeninės prekybos visą ieškovės išpilstytą produkciją, kurios tinkamumo vartoti data buvo iki 2018 m. balandžio 6 d. Laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 18 d. iki 2016 m. lapkričio 17 d. GTS ištyrė vartotojų grąžintų butelių trūkimo priežastis, atliko slėgio bandymus su ieškovės buteliais ir nustatė, kad didelis butelių kiekis neatlaikė minimalaus reikalaujamo 14 bar slėgio dėl gamybos broko. Atsakovė 2016 m. spalio 19 d. pareiškė pretenziją ieškovei dėl visos produkcijos.

12. Atsakovės teigimu, pagrindinė žala (nuostoliai) pasireiškė Jungtinėje Karalystėje, o dėl ieškovės kaltės atsiradusias papildomas išlaidas apmokėjo platintoja įmonė „Cider of Sweden Ltd“, ši vėliau pareiškė atitinkamas pretenzijas atsakovei. Pradėjus sproginėti buteliams platintoja įmonė „Cider of Sweden Ltd“ kreipėsi į GTS ir sumokėjo už suteiktas paslaugas, taip pat už advokatų kompanijos „Charles Russel Speechlys“ teisines konsultacijas. Be to, įmonė „Cider of Sweden Ltd“ turėjo papildomai apmokėti atšauktos produkcijos surinkimo iš „Asda“ parduotuvių, papildomo sandėliavimo ir atšauktos produkcijos naikinimo paslaugas. Produkcijos sunaikinimas laikytinas įmonės „Cider of Sweden Ltd“ turto netekimu. Be to, produkcijos atvežimo į Jungtinę Karalystę sąnaudos tapo beprasmės, kadangi atvežtų prekių nebebuvo galima parduoti. Taigi, produkcijos atvežimo į Jungtinę Karalystę sąnaudos taip pat laikytinos įmonės „Cider of Sweden Ltd“ nuostoliu. Bendra įmonės „Cider of Sweden Ltd“ nuostolių suma yra 422 763,58 Eur.

13. Atsakovė nurodė, kad patyrė ir kitų nuostolių. Ji pagamino ir pristatė ieškovei į Kauną išpilstyti produkcijos daugiau, nei atsiėmė ir pardavė platintojai. Iš viso pagaminta ir pristatyta ieškovei produkcijos, kuri turėjo būti išpilstyta į 389 625 butelius, o atsiimti tik 356 298 buteliai. Atsakovė neturi tikslių žinių, koks yra šio skirtumo (33 327 butelių) likimas. Iš ieškovės ieškinio atsakovė daro išvadą, kad didžioji dalis (ar visa) šios produkcijos buvo supilstyta į butelius ir sandėliuojama ieškovės sandėlyje. Ši atsakovės produkcijos dalis taip pat yra sugadinta, todėl jos gamybos ir pristatymo į Kauną sąnaudos yra atsakovės nuostoliai, kurie yra 13 300,80 Eur dydžio. Anot atsakovės, jeigu teismas tenkins (visą ar iš dalies) ieškovės ieškinį, tai likusios pas ieškovę produkcijos vertė būtų po 1,05 Eur už butelį, arba iš viso 34 993,34 Eur, ir jos reikalavimas laikomas padidintu papildomai 21 692,63 Eur.

14. Atsakovė teigė, kad iš naujo turėjo pagaminti tokią pačią produkciją ir užsakyti išpilstymo paslaugą kitam išpilstytojui. Produkcijai išpilstyti atsakovė sudarė sutartį su Belgijos įmone „Konings NV“, tačiau išpilstymo paslauga šioje įmonėje buvo brangesnė, nei buvo sutarta su ieškove. Taigi atsakovės nuostolis yra „Konings NV“ mokamos kainos ir su ieškove sutartyje sutartos paslaugos dėl to paties butelių kiekio kainos skirtumas. Šis nuostolis, įvertinus sutaupytas transportavimo sąnaudas, yra 11 130,12 Eur dydžio. Bendra atsakovės patirtų nuostolių suma yra 447 194,50 Eur (422 763,58 + 13 300,80 + 11 130,12).

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

15. Kauno apygardos teismas 2019 m. liepos 29 d. sprendimu ieškinį atmetė, tenkino priešieškinio dalį – priteisė atsakovei iš ieškovės 223 597,25 Eur nuostolių, 10,41 proc. metines procesines palūkanas už priteistą nuostolių sumą (223 597,25 Eur) nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

16. Teismas nustatė, kad šalių sutartų ieškovės darbų kaina sudaro beveik 3/4 dalis, o medžiagų kaina – 1/4 dalis visos sandorio kainos. Dėl tokios proporcijos, t. y. rangos darbų vertei esant didesnei nei medžiagų vertei, teismas nusprendė, kad tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip rangos teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.645 straipsnio 4 dalis).

17. Teismas, pasisakydamas dėl Sutarties aiškinimo, nurodė, jog tarp šalių nekyla ginčo dėl to, kad „Prestige“ dizaino buteliai, į kuriuos buvo išpilstytas atsakovės pristatytas gėrimas, ieškovės buvo įsigyti iš AB „Panevėžio stiklas“ ir išpilstymo bei perdavimo atsakovei metu buvo ieškovės nuosavybė. Be to, teisė į butelio dizainą priklauso ieškovei. Sutarties 1.1 punktu šalys susitarė, kad į butelius išpilstytas alkoholinis gėrimas toliau vadinamas prekėmis, o 4.1 punktu – kad pagal šią sutartį vykdytojas yra atsakingas tik už alkoholinio gėrimo išpilstymą į butelius, taip pat susitarė, kad jeigu vykdytojas laikosi kliento kokybės reikalavimų ir gerosios gamybos praktikos ir tiesiogiai nesukelia kokių nors prekių kokybės nukrypimų, vykdytojas jokiais atvejais negali būti laikomas atsakingu už prekių kokybę, sudėtį, skonio savybes ir t. t., bet jomis neapsiribojant. Pagal Sutartį prekė yra į butelius išpilstytas gėrimas. Taigi, prekės dalis yra butelis. Sutarties formuluotė „pilstymo į butelius ir pakavimo medžiagas“ („bottling and packaging materials“) reiškia ir butelį (pirminę pakuotę), todėl ieškovė įsipareigojo tiekti butelius. Aplinkybė, kad medžiagų dizainas turi būti aptariamas su vykdytoju, atsižvelgiant į tinkamumą vykdytojui ir jo tiekėjų galimybes, nešalina ieškovės atsakomybės už butelio kokybę, nes šalys susitarė, kad atsakovė pasirenka butelio dizainą, atsižvelgdama į tinkamumą vykdytojui ir jo tiekėjų galimybes. Aplinkybė, kad šalys į sutarties tekstą įtraukė formuluotę „tiekėjų galimybes“, rodo, kad ieškovė turėjo teisę pirkti butelį ir iš kitų savo tiekėjų, o atsakovė nebuvo pateikusi imperatyvaus įpareigojimo butelį pirkti iš AB „Panevėžio stiklas“. Be to, įvertintina, kad nors Sutarties 4.1 punkte šalys susitarė, jog pagal šią Sutartį vykdytojas yra atsakingas tik už alkoholinio gėrimo išpilstymą į butelius, tačiau jos kartu susitarė, kad vykdytojas laikosi kliento kokybės reikalavimų ir gerosios gamybos praktikos ir turi tiesiogiai nesukelti kokių nors prekių kokybės nukrypimų. Kadangi prekė yra ne tik sidras, bet ir butelis, darytina išvada, kad ieškovė įsipareigojo pateikti ne tik kokybišką išpilstymo paslaugą, bet ir butelį bei pakavimo medžiagas. Ieškovė, teikdama išpilstymo paslaugą, tiekė savo medžiagas, todėl atsako už jų, įskaitant butelius, kokybę (CK 6.38 straipsnio 4 dalis, 6.333 straipsnis, 6.665 straipsnio 5 dalis).

18. Spręsdamas dėl ieškinio senaties, nustatęs, kad tarp šalių nekyla ginčo, jog atsakovės įrodinėjamų trūkumų paaiškėjimo metu prekės jau buvo parduotos platintojai įmonei „Cider of Sweden Ltd“, teismas nurodė, kad atsakovė, kuri jau pardavė prekes, negali savo teisių, nukreipdama reikalavimą į rangovą, ginti CK 6.334 straipsnyje ar 6.665 straipsnyje, kur nustatyti baigtiniai galimų alternatyvių pirkėjo ar užsakovo reikalavimų sąrašai, nustatytais būdais. Kartu netaikytini ir CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte ar 6.667 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti ieškinio senaties terminai. Pažymėjęs, jog atsakovė nurodo, kad, reaguodama į įmonės „Cider of Sweden Ltd“ pretenziją, atlygino jai padarytą žalą, kartu patirdama nuostolius, kurių atlyginimą ir prašo priteisti iš ieškovės, teismas padarė išvadą, jog atsakovė pagrįstai pasirinko savo teisų gynimo būdą – nuostolių atlyginimą, todėl taikytinas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Nustatęs, kad 2016 m. spalio 19 d. atsakovės atstovas el. laišku ieškovės atstovui pateikė pretenziją, nurodydamas, jog pristatyti produktai neatitinka lūkesčių ir negali būti parduodami, teismas nusprendė, kad jau tuo metu atsakovė žinojo apie savo teisių pažeidimą, todėl ieškinio senaties termino eiga prasidėjo 2016 m. spalio 19 d. Atsakovė priešieškinį pateikė 2018 m. liepos 20 d. Nuo 2016 m. spalio 19 d. iki 2018 m. liepos 20 d. nepraėjo treji metai, todėl teismas padarė išvadą, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

19. Teismas nustatė, kad atsakovė taip pat nepraleido sutartyje nustatyto termino pretenzijai pateikti. Be to, atsakovei reiškiant reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, o ne dėl netinkamos kokybės paslaugų, sutartyje nustatytas terminas pretenzijai pateikti netaikytinas.

20. Teismas, pasisakydamas dėl priešieškinio, nurodė, kad atsakovė aplinkybes, jog dalis butelių susprogo dėl to, kad jie buvo brokuoti, grindžia GTS ataskaitomis. Teismas vertino, kad aplinkybė, jog atsakovė ne pirmą kartą kreipiasi į GTS ir kad ši už atliktus darbus gauna atlygį iš atsakovės, nesudaro pagrindo pripažinti GTS ekspertinę išvadą nepatikima net nevertinant jos turinio. Teismas tokią pačią išvadą padarė ir dėl doc. Dr. G. Vaickelionio ekspertinės išvados. Teismas nurodė, kad tiek GTS, tiek doc. dr. G. Vaickelionis turi specialiųjų žinių, susijusių su stiklo gaminimo technologijomis, todėl jų pateikti įrodymai vertintini kitų įrodymų kontekste. Teismas pažymėjo, kad šalių pateiktų ekspertinių išvadų rezultatai kardinaliai priešingi, jas atlikę asmenys daro skirtingas išvadas.

21. Teismas nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo dėl šių nustatytų faktinių aplinkybių: AB „Panevėžio stiklas“ ieškovės užsakymui vykdyti iš UAB „Kauno stiklas“ atsivežė „Prestige“ butelio formas ir jas sumontavo į savo gamybos liniją; AB „Panevėžio stiklas“ iki šio užsakymo „Prestige“ dizaino butelių nebuvo gaminusi; atsakovė nėra gaminusi sidro „Prestige“ buteliuose.

22. Teismas pažymėjo, kad GTS ekspertai atliko hidrostatinio slėgio bandymus su 1005 panaudotais buteliais ir nustatė, kad 10 iš 501 testuoto pavyzdžio neatlaikė 14 bar slėgio, 28 iš 504 pavyzdžių neatlaikė 14 bar slėgio. Vadovaujantis Europos standarto LST EN ISO 7458 (ISO 7458:2004 Stiklinės talpos – Atsparumas vidiniam slėgiui – Bandymų metodai) 2 punktu bandymas turi būti atliekamas su iš anksto nustatytu talpyklų skaičiumi; su bandymui naudojamomis talpyklomis negali būti atlikti bet kokie kiti mechaniniai ar terminiai bandymai, kurie galėtų paveikti jų atsparumą vidiniam slėgiui. Vadovaujantis AB „Panevėžio stiklas“ butelio „Prestige“ techniniu aprašymu, butelis turi atlaikyti 14 bar vidinį slėgį. Teismas nurodė, kad aiškinantis butelių dužimo priežastis nustatyta, jog šampaninio tipo buteliai niekada nėra naudojami antrą kartą, jie po panaudojimo gali būti panaudoti tik stiklo laužui ir perdirbimui. Priešingai nei kiti buteliai, kurie užpildomi be slėgio ar su mažu slėgiu (pvz., alaus), šampaninio tipo buteliai užpildomi didesniu slėgiu (šiuo atveju nuo 3,5 bar iki 4 bar). Užpildomi buteliai patiria įvairų mechaninį, terminį, slėgio poveikį. Teismas pažymėjo, kad trečiojo asmens AB „Panevėžio stiklas“ atstovė technologė V. R., liudytojas doc. dr. G. Vaickelionis nurodė, jog po butelių užpildymo esant vidiniam slėgiui stiklas patiria „stiklo nuovargį“, o šis lemia butelio susilpnėjimą, be to, toks reiškinys kaip butelio „statinis nuovargis“ aprašytas ir GTS ataskaitoje. Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, Europos standarto LST EN ISO 7458 visos normos formuluotę, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nusprendė, kad standarte vartojamas žodis „bandymas“ reiškia, jog butelis jau yra buvęs naudotas, o naudotas butelis laikytinas netinkamu tai paskirčiai, dėl kurios jis yra sukurtas. Dėl to su juo atliktas slėgio bandymo tyrimas prieštarauja standarte nustatytoms normoms ir negali būti vertinamas kaip įrodymas, patvirtinantis, kad AB „Panevėžio stiklas“ buteliai „Prestige“ neatitiko kokybės reikalavimų.

23. Teismas nurodė, jog pagal GTS pateiktą medžiagą matyti, kad konstatuotos tokios butelių dužimo priežastys: 1) gamybos proceso metu atsiradusios butelių dužimo priežastys: 4 buteliuose – inkliuzai, kurie lėmė butelio dužimą, 1 butelyje – V formos siūlė butelio dugne; 2) tikėtina (manoma), kad gamybos proceso metu atsiradusios butelių dužimo priežastys: 2 buteliuose – išankstinis įtrūkis; 3) po gamybos proceso: 1 butelyje – išankstinis įtrūkis, atsiradęs grubaus kontakto metu, 1 butelyje – grubus kontaktas. Nors doc. dr. G. Vaickelionio ekspertinėje išvadoje paneigiami GTS ekspertinės išvados rezultatai, tačiau GTS duomenys pateikti atlikus realų stiklo duženų tyrimą laboratorijoje, naudojant tam skirtą įrangą, taip pat tyrimai paremti fraktologijos metodu, kurio, kaip doc. dr. G. Vaickelionis nurodė, jis nežino. Teismas vertino, kad doc. dr. G. Vaickelionio ekspertinės išvados dalis dėl stiklo butelių dužimo priežasčių, kuri atlikta tik pagal GTS pateiktas fotonuotraukas, nėra pakankamai patikima vertinant butelių dužimo priežasčių analizę. Ieškovės ir trečiojo asmens argumentai, kad GTS nežinojo visų stiklo dužimo priežasčių, tyrė dužusius butelius neturėdami visų stiklo šukių, teismo vertinimu, nepaneigia GTS padarytų išvadų, kad 5 iš tirtų butelių silpninančios savybės buvo defektai, atsiradę gamybos metu. Tai, kad dalis atsakovei pateiktų butelių buvo brokuoti, netiesiogiai patvirtina ir ieškovo darbuotojos A. K. el. laiškas atsakovo darbuotojui, kuriame ji nurodo informaciją, gautą iš AB „Panevėžio stiklas“, kad „tai buvo naujas produktas (naujos formos butelis), jiems reikėjo pritaikyti technologinį procesą naujų butelių gamybai, todėl galėjo padidėti sprogusių butelių procesas“. Teismas nurodė, kad ieškovės ir trečiojo asmens argumentus, jog ieškovės patiektų prekių kokybę patvirtina Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2017 m. vasario 9 d. raštas Nr. 33S-(33.6)-83, paneigia kiti byloje esantys įrodymai, be to, ši tarnyba neatliko laboratorinių stiklo butelių tyrimų, o tik įvertino, ar stiklo butelių gamybos procesas atitinka standartus. Aplinkybė, kad dalis prekių vis dar yra ieškovės sandėlyje, buteliai nesudužę, teismo vertinimu, nėra pagrindas daryti išvadą, kad visos ieškovės patiektos prekės buvo kokybiškos, nes buteliai buvo gaminami atskiromis partijomis, kurių kokybė galėjo skirtis (darbuotojos A. K. 2016 m. spalio 13 d. el. laiškas). Pirmosios stiklo butelių gamybos partijos galėjo būti nekokybiškos, o vėliau, jau sureguliavus gamybos procesą, nusipirkus butelių kontrolės mašiną, stiklo buteliai buvo gaminami kokybiški. Ieškovės sandėlyje laikomi paskutinių partijų buteliai, todėl tikėtina, kad, ištaisius gamybos trūkumus, jie yra kokybiški.

24. Teismas nustatė, kad transportavimo metu viename vilkike prekės suvirto domino principu, kitame vilkike prekių paletės išsiklaipė, dalis produkcijos į sandėlį buvo pristatyta praradusi prekinę išvaizdą, produkciją gabenę vilkikai buvo nestabilūs, dalis jų buvo tik su viena tvirtinimo lenta iš kairės ir dešinės, ne visuose vilkikuose krovinys buvo sutvirtinamas diržais. Teismas nusprendė, jog atsakovė neįrodė, kad palečių suvirtimą ar dėžių išsiklaipymą lėmė būtent per silpnos dėžės (antrinė pakuotė) ir pernelyg mažas palečių apvyniojimas plėvele, už ką buvo atsakinga ieškovė. Ši nurodė, kad dėžės, į kurias buvo pakuojami buteliai, buvo standartinės, jokių įrodymų, patvirtinančių, kad dėžės buvo minkštesnės, nepateikta. Teismas pažymėjo, jog su tokio tipo buteliais ieškovė dirbo daugybę metų, duomenų, kad anksčiau būtų buvę pretenzijų iš klientų dėl netinkamos kokybės pakuotės, nėra. Įrodymų, patvirtinančių, kad krovinio pažeidimus lėmė pernelyg mažas palečių apvyniojimas plėvele, taip pat nepateikta. Tai, kad atsakovės darbuotoja el. laiške nurodė, jog vežėjas turi problemų su padėklų stabilumu, kad, jų nuomone, dėžės yra labai silpnos, teismo vertinimu, neįrodo, jog yra netinkama pakuotė. Teismo vertinimu, palečių nestabilumą, slankiojimą vilkike gali lemti ir kiti veiksniai – netinkamas vilkikas ir prekių pakrovimas, vairuotojo veiksmai ir pan., o krovinio slankiojimas galėjo lemti palečių suvirtimą ar išsiklaipymą, o kartu ir butelių pažeidimą.

25. Teismas nusprendė, kad pateikti įrodymai (el. laiškai, fotonuotraukos, liudytojų E. P., A. K. paaiškinimai) leidžia daryti išvadą, jog prekių palečių suvirtimo ir išsiklaipymo metu buteliai patyrė neleistiną mechaninį poveikį ir toks kontaktas galėjo nulemti butelių stiklo įskilas, kurios lėmė GTS ataskaitose nustatytą butelių dužimą dėl grubaus kontakto. Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad grubų kontaktą buteliai galėjo patirti po jų pagaminimo AB „Panevėžio stiklas“ ar pas ieškovę, pažymėjo, jog tiek stiklo gamybos linija, tiek ieškovės gamybos linija yra standartizuotos, sertifikuotos, turinčios kokybės kontrolės sistemas. Teismas nusprendė, kad butelių gamybos brokas, t. y. inkliuzai ar netinkama V formos siūlė butelio dugne, galėjo atsirasti dėl naujų formų sumontavimo į gamybos liniją, tačiau po butelio suformavimo liejimo formoje, jam atvėsus iki temperatūros, žemesnės nei 500 °C, jau po butelio atskyrimo nuo formos AB „Panevėžio stiklas“ ir ieškovės gamybos linijos veikė įprastu režimu ir šiuose prekių gamybos etapuose nebuvo jokių naujovių, nesuderintų mechanizmų, kokybės sistemos trūkumų ar pan. Atsakovė įrodymų, patvirtinančių, kurioje gamybos proceso ar sidro išpilstymo į butelius grandinėje buteliai patyrė neleistiną kontaktą, nepateikė. Nors ant dugno briaunos rantelių pastebėta metalo medžiagų liekanų, tačiau trūkimo pradžios vietoje jokių medžiagų liekanų nebuvo rasta, nenurodomas ir priežastinis ryšys tarp grubaus kontakto, kaip butelio dužimo priežasties, ir metalinio paviršiaus, todėl daryti išvadą, kad butelio dužimo priežastis buvo grubus kontaktas su metaliniu paviršiumi, nėra pagrindo. Be to, įvertintina tai, kad iš GTS ataskaitų nėra galimybės atsekti, kuris tirtas butelis kokiu vilkiku buvo transportuojamas. Teismas nusprendė, kad labiau tikėtina, jog grubų kontaktą, lėmusį vėlesnį dužimą, buteliai patyrė transportavimo metu. Ieškovės ir trečiojo asmens argumentus, kad buteliai galėjo būti pažeisti kratant, teismas atmetė nurodęs, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad dėžės buvo tikrai kratomos. Teismas atmetė ir ieškovės bei trečiojo asmens argumentus, kad buteliai buvo netinkamai sandėliuojami. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad paletės buvo sustatytos trimis aukštais (ar dviem su puse aukšto), nelėmė butelių pažeidimo, nes nepateikta įrodymų, kad toks sandėliavimas būtų lėmęs butelių pažeidimus. Ieškovės rekomendacijos paletes sandėliuoti tik dviem aukštais neparemtos jokiais standartais, techniniais dokumentais ar pan., todėl vertintinos tik kaip rekomendacinio pobūdžio.

26. Vertindamas ieškovės prašymą atsakovei taikyti contra spoliatorem (prieš pažeidėją) prezumpciją, grindžiamą tuo, kad atsakovė, sunaikindama visas jai perduotas prekes, sunaikino įrodymus, todėl nėra galimybės šių įrodymų tirti ir tikrinti, teismas pažymėjo, kad ieškovė atsakovės pretenziją dėl netinkamų paslaugų suteikimo gavo 2016 m. spalio 19 d., o 2017 m. sausio 9 d. gavo argumentuotą pretenziją. Saugaus sunaikinimo pažymos patvirtina, kad prekės buvo sunaikintos nuo 2017 m. sausio 20 d. iki 2017 m. lapkričio 21 d. Ieškovė, gavusi atsakovės pretenziją, turėjo pakankamai laiko pasirūpinti tinkamų įrodymų surinkimu, tačiau šių veiksmų neatliko. Be to, 2016 m. spalio mėn. ieškovės ir trečiojo asmens atstovai iš sandėlio Birmingame paėmė po vieną butelį. AB „Panevėžio stiklas“ paėmė dužusį butelį, turėjo galimybę jį ištirti ir jo dužimo priežasčių analizę pateikti teismui, tačiau to nepadarė. Teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo taikyti contra spoliatorem prezumpciją atsakovei, nes ieškovė nebuvo pakankamai rūpestinga ir pati nepasirūpino įrodymų surinkimu.

27. Nustatęs, kad dalis butelių pas vartotojus sudužo dėl jų broko gamybos metu, už butelių kokybę pagal Sutartį buvo atsakinga ieškovė, teismas padarė išvadą, kad ieškovė nesilaikė gerosios gamybos praktikos, nustatytos Sutarties 5.2 punkte, todėl pažeidė sutartį ir atliko neteisėtus veiksmus, kurie yra civilinės atsakomybės pagrindas.

28. Įvertinęs butelių dužimo priežastis, teismas padarė išvadą, kad buteliai pas vartotojus dužo ir dėl jų broko, atsiradusio gamybos metu, ir dėl jų pažeidimų, atsiradusių transportavimo metu. Kadangi, lyginant su pagamintu kiekiu, buvo ištirta tik labai nedidelė dalis butelių, teismo vertinimu, tyrimo imtis neleidžia spręsti dėl tikslių proporcijų, tenkančių gamybos procesui ir transportavimui, todėl darytina išvada, kad civilinė atsakomybė paskirstytina lygiomis dalimis.

29. Teismas vertino, kad atsakovės sprendimas atšaukti produkciją yra pagrįstas, nes ši buvo ne tik nekokybiška, bet ir nesaugi, produkcijai likus prekyboje galėjo būti sužaloti žmonės, tai galėjo sukelti dar didesnius nuostolius. Be to, saugių ir nesaugių butelių nebuvo galima atskirti, nes dalis butelių buvo nekokybiški dėl jų gamybos broko, dalis buvo pažeista transportavimo metu, ir šios aplinkybės paaiškėjo tik bylos nagrinėjimo metu. Todėl atsakovės sprendimas buvo ekonomiškai naudingas ir priimtas laiku. Tai, kad atšauktos tik 9 partijos iš 13, pagrįsta atsakovės paaiškinimais, kad tik 9 partijos tuo metu galėjo būti patekusios į rinką, nes 2 partijos buvo ieškovės patalpose neatsiimtos ir 2 partijos buvo dar neatvykusios į sandėlį arba atvyko atšaukimo metu.

30. Teismas atmetė ieškovės ir trečiųjų asmenų argumentus, kad visos produkcijos sunaikinimas buvo neekonomiškas, produkciją buvo galima parduoti kitose rinkose. Byloje nepateikta įrodymų, kad produkcijos pardavimas kitose rinkose būtų ekonomiškai naudingas, įvertinant produkcijos surinkimą iš prekybos vietų, transportavimą į kitas rinkas, paskirstymą naujose prekybos vietose, mokesčius ir pan.

31. Teismas nurodė, kad atsakovė prašo priteisti 447 194,50 Eur nuostolių atlyginimą. Šią sumą sudaro 258 408,17 Eur sunaikintos produkcijos vertė, 41 100,92 Eur sunaikintos produkcijos transportavimas iš Kauno į Birmingamą, 6678,65 Eur atšauktos produkcijos surinkimas iš „Asda“ parduotuvių, 9851,39 Eur surinktos produkcijos naikinimo paslaugos, 30 917,92 Eur papildomos sandėliavimo paslaugos, 12 770,99 Eur sandėlyje likusios produkcijos naikinimo paslaugos, 61 229,36 Eur ekspertizė ir bandymai nustatyti butelių sprogimo priežastis, 1806,19 Eur teisinės konsultacijos. Teismas nusprendė, kad pateiktų įrodymų visuma, jų tarpusavio ryšys leidžia daryti išvadą, jog atsakovė patyrė 447 194,50 Eur nuostolių. Atsakovė pateikė mokėjimo dokumentus, t. y. mokėjimo pavedimus, iš kurių matyti, kad 2017 m. sumokėjo pagal įmonės „Cider Of Sweden Ltd“ pateiktas sąskaitas už produktų atšaukimą, su produkto bandymais ir atšaukimu susijusias išlaidas. Įmonės „Cider of Sweden Ltd“ sąskaitos atsakovei pateiktos 2016–2017 m., t. y. po ginčo prekių atšaukimo, surinkimo, naikinimo. Mokėjimo pavedimuose nurodyti sąskaitų numeriai. Aplinkybę, kad atsakovė sumokėjo įmonei „Cider of Sweden Ltd“, patvirtina pastarosios raštas. Nors šios įmonės yra susijusios, nėra jokių duomenų apie tai, kad įmonė „Cider of Sweden Ltd“ kokiu nors būdu padidino nuostolių sumą ar kad atsakovė turėjo pagrindą ginčyti nuostolių sumą. Be to, nuostolių dydžio pagrįstumas patvirtintas auditoriaus. Aplinkybė, kad pretenzija pateikta vėliau, nei atsakovė sumokėjo įmonei „Cider of Sweden Ltd“, nereiškia, kad atsakovė pagal įmonės „Cider of Sweden Ltd“ pretenziją nėra sumokėjusi. 2018 m. kovo 22 d. pretenzija yra tik vienas iš patirtus nuostolius pagrindžiančių dokumentų, kuriame detalizuota ir susumuota nuostolių suma, o jos išrašymo data nepaneigia nuostolių fakto.

32. Teismas, vadovaudamasis CK 6.253 straipsnio 5 dalimi, nusprendė, kad ieškovės civilinė atsakomybė mažintina 50 proc. ir iš ieškovės atsakovei priteistina 223 597,25 Eur nuostolių atlyginimo.

33. Teismas nurodė, kad, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 1 straipsnio 1, 2 dalimis, 2 straipsnio 5 dalimi, iš ieškovės atsakovei priteistinos 10,41 proc. (8 proc. + 2,41 proc.) dydžio metinės procesinės palūkanos.

34. Teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimų, nustatė, kad ieškovė atsakovei yra išrašiusi 128 779,05 Eur sumos PVM sąskaitas faktūras už atsakovei patiektą dalį prekių, tačiau atsakovė šių PVM sąskaitų faktūrų nėra apmokėjusi. Ieškovė buvo parengusi atsakovei užsakymo dalį, kurią atsakovė atsisakė atsiimti, kurios vertė 18 973,50 Eur, įskaitant ir šių prekių sandėliavimą. Be to, ieškovė jau buvo įsigijusi medžiagas, būtinas kitiems atsakovės užsakymams vykdyti (pavyzdžiui, butelius, etiketes), kurių ieškovė negali panaudoti kitiems užsakymams vykdyti ir kurių vertė – 2594,72 Eur. Atsakovė šių aplinkybių neginčija. UAB „Audito gairės“ Ekspertinio tyrimo akte Nr. 2018/10 nurodyta, kad atsakovė yra skolinga ieškovei už užsakytas ir patiektas prekes bendrą 128 715,06 Eur sumą. Pagamintos produkcijos likučių kiekis, kuris sandėliuojamas ieškovės ir kurio atsakovė nenori pasiimti, – 29 190 vnt. Dėl atsakovės užsakyto produkcijos kiekio, kurį ji atsisakė atsiimti, ieškovė patyrė 18 973,50 Eur nuostolius. Ieškovė patyrė 2594,72 Eur nuostolius dėl įsigytų medžiagų, būtinų kitiems atsakovės užsakymams vykdyti, kurių negalima panaudoti kitiems užsakymams vykdyti (produktams gaminti). Teismas padarė išvadą, kad atsakovė liko skolinga ieškovei 128 715,06 Eur, nes neatsiskaitė už patiektas prekes.

35. Teismas, remdamasis Sutarties 1.2 punktu, CK 6.38 straipsnio 4 dalimi, nurodė, kad nors stiklinius butelius gamino trečiasis asmuo AB „Panevėžio stiklas“, ieškovė, teikdama paslaugą atsakovei, turėjo užtikrinti, kad paslauga būtų suteikta tinkamai ir kad panaudoti buteliai būtų saugūs, tinkami naudoti pagal paskirtį ir atitiktų kokybės techninius reikalavimus. Todėl tiek pagal sutartį, tiek ir pagal įstatymą tinkamas ieškovės prievolės įvykdymas apėmė ir pareigą užtikrinti, kad buteliai, į kuriuos pilstoma atsakovės produkcija, būtų saugūs, tinkami naudoti pagal paskirtį ir atitiktų kokybės ir techninius reikalavimus. Ieškovė neįvykdė savo prievolės išpilstyti atsakovės pateiktus gėrimus į tinkamos kokybės ir saugius butelius, jos suteiktos atsakovės gėrimų išpilstymo į butelius ir pakavimo paslaugos turėjo esminių ir neištaisomų trūkumų, todėl laikytinos nesuteiktomis tinkamai, o ieškovės prievolė – neįvykdyta (CK 6.205 straipsnis). CK 6.64 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu kreditorius pažeidžia prievolę, skolininkas laikomas jos nepažeidusiu. Aplinkybė, kad atsakovė ne tik dėl ieškovės netinkamo sutarties įvykdymo, bet ir dėl savo veiksmų patyrė nuostolių, nėra priežastiniu ryšiu susijusi su ieškovės tinkamu sutarties įvykdymu. Konstatavęs, kad ieškovė pažeidė sutartį, nes atsakovei suteikė nekokybiškas paslaugas, t. y. patiekė nekokybiškas prekes, teismas nusprendė, kad nėra atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, todėl ieškinys atmestinas.

36. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės, atsakovės ir trečiojo asmens AB „Panevėžio stiklas“ apeliacinius skundus, 2020 m. birželio 25 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 29 d. sprendimą paliko nepakeistą.

37. Kolegija nurodė, kad reikalavimą dėl žalos atlyginimo atsakovė iš esmės grindė tuo, jog, atšaukusi iš rinkos visą netinkamos kokybės produkciją ir ją sunaikinusi, ji patyrė nuostolius, kuriuos sudaro ekspertizės, transportavimo, sandėliavimo, naikinimo ir kt. išlaidos, kurias ji sumokėjo platintojai. Kolegija konstatavo, kad atsakovės reikalavimas nebuvo nukreiptas į nekokybiškus butelius, kaip parduotas prekes ar kaip rangos darbų rezultatą. Atsakovės pasirinktas teisių gynimo būdas – nuostolių atlyginimas, todėl taikytinas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo.

38. Kolegija nustatė, kad su pretenzija dėl prekių kokybės atsakovė pirmą kartą kreipėsi ne 2017 m. sausio 9 d., o 2016 m. spalio 19 d., todėl Sutarties 6.1 punkte nustatyto termino pretenzijai pateikti atsakovė nepraleido. Kolegija pažymėjo, kad Sutartyje nustatytas terminas pretenzijai dėl paslėptų paslaugų trūkumų pateikti neturi reikšmės sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą. Reikalavimui atlyginti žalą teisės aktai nenustato jokio privalomo pretenzijos pateikimo etapo, todėl teikti priešieškinį ir reikalauti žalos atlyginimo atsakovė turėjo teisę nepaisydama to, ar praleido sutartyje nustatytą terminą pretenzijai pateikti.

39. Kolegija konstatavo, kad ieškovė Sutartimi įsipareigojo teikti ne tik išpilstymo paslaugas, bet ir tiekti atsakovei butelius, todėl yra atsakinga ne tik už kokybišką paslaugų suteikimą, t. y. alkoholinio gėrimo išpilstymą, bet ir už paties butelio kokybę. Tai, kad „Prestige“ dizaino butelius pasirinko atsakovė, nešalina ieškovės atsakomybės už butelio kokybę. Ieškovė, teikdama išpilstymo paslaugas, tiekė ir savo medžiagas – butelius, kuriuos įsigijo iš trečiojo asmens, todėl yra atsakinga ir už butelio kokybę (CK 6.38 straipsnio 4 dalis). Nors Sutarties 4.1 punkte šalys nustatė, kad pagal sutartį vykdytojas yra atsakingas tik už alkoholinio gėrimo išpilstymą į butelius, tačiau, sistemiškai aiškinant sutarties sąlygas, ieškovė, teikdama išpilstymo paslaugas atsakovei, turėjo užtikrinti, kad paslauga būtų suteikta tinkamai ir kad teikiant paslaugą naudojami buteliai būtų saugūs, tinkami naudoti pagal paskirtį ir atitiktų techninius reikalavimus.

40. Kolegija nusprendė, kad atsakovė neteisingai aiškina Europos standarto LST EN ISO 7458 2 punkte vartojamą sąvoką „bandymai“, nepagrįstai interpretuodama, kad su buteliu negalėjo būti prieš tai atlikti būtent laboratoriniai bandymai. Kolegija nurodė, kad pagal butelio „Prestige“ techninį aprašymą butelis turi atlaikyti 14 bar vidinį slėgį. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šampaninio tipo buteliai niekada nėra naudojami antrą kartą, po panaudojimo jie gali būti naudojami tik stiklo laužui ir perdirbimui. Nė viena iš šalių šių teismo nustatytų aplinkybių neginčijo ir nepaneigė. Kaip pirmosios instancijos teismui patvirtino trečiojo asmens AB „Panevėžio stiklas“ atstovė technologė V. R. ir liudytojas doc. dr. G. Vaickelionis, po butelių užpildymo, esant vidiniam slėgiui, stiklas patiria „stiklo nuovargį“, o šis lemia butelio susilpnėjimą. Atsižvelgdama į tai, kolegija konstatavo, kad su naudotais buteliais, į kuriuos buvo išpilstytas atsakovės alkoholinis gėrimas (sidras) ir kurie, akivaizdu, patyrė terminį, slėgio poveikį, nebegali būti atliekami bandymai, siekiant nustatyti, ar AB „Panevėžio stiklas“ pagaminti buteliai „Prestige“ atitiko kokybės (šiuo atveju – slėgio) reikalavimus. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Europos standarto LST EN ISO 7458 2 punkte vartojamas žodis „bandymas“ reiškia ir tai, jog butelis jau buvo naudotas, o toks naudotas butelis nebelaikytinas tinkamu tai paskirčiai, kuriai jis buvo sukurtas. Iš GTS bandymų ataskaitų dalies dėl butelių slėgio tyrimų, kuriomis nesivadovavo pirmosios instancijos teismas, nustatyta, kad 14 bar slėgio bandymo 2016 m. spalio 26 d. neatlaikė 10 iš 501 testuoto butelio, o 2017 m vasario 6 d. – 28 iš 504 testuotų butelių. Tai galėjo lemti būtent „stiklo nuovargio“ faktorius. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad tokie GTS atlikti slėgio bandymai prieštarauja Europos standarto LST EN ISO 7458 nuostatoms, ir pagrįstai šių GTS slėgio bandymų ataskaitų dalimi dėl butelių kokybės tinkamumo slėgio atlaikymo aspektu nesivadovavo.

41. Kolegija, remdamasi GTS dužusių butelių analizės ir bandymų ataskaitų išvadomis, nustatė, kad dalies tirtų butelių silpninančios savybės buvo defektai, atsiradę gamybos metu (inkliuzai, gili V formos siūlė butelio dugne ir kt.), o tai patvirtina, jog atsakovės produkcija buvo išpilstyta į netinkamos kokybės butelius. Kolegija pažymėjo, kad atsakomybė už tinkamą išpilstymo paslaugų suteikimą, įskaitant ir kokybiškų butelių pateikimą, tenka ieškovei. Kita vertus, paminėtos ataskaitos įrodo ir tai, kad dalis butelių pažeidimų (dėl grubaus kontakto, stiklo nuskilimai ir nugremžimai, ir pan.) atsirado po jų pagaminimo.

42. Kolegija nurodė, kad nors atsakovė teigė, jog išvadą, kad buteliai buvo pažeisti dėl grubaus kontakto jų transportavimo metu, pirmosios instancijos teismas padarė remdamasis prielaidomis, kurių nepatvirtina byloje esantys dokumentai ar įrodymai, tačiau priešingų įrodymų, išskyrus skunde nurodytus pasvarstymus, kad išoriniai pažeidimai buvo padaryti monotonišku judesiu, būdingu mechanizmams, nepateikė ir pati atsakovė. Pažymėjusi, jog atsakovė skunde nurodė, kad vienoje iš GTS duženų tyrimo ataskaitų, taip pat slėgio bandymų ataskaitose, be kitų butelio silpninančių savybių, buvo nustatyti išoriniai pažeidimai dėl grubaus kontakto iš plieno lydinio, kolegija konstatavo, jog paminėtose išvadose nenurodyta, kuriame gamybos procese ar sidro išpilstymo į butelius grandinėje buteliai galėjo patirti neleistiną kontaktą, todėl daryti vienareikšmiškos išvados, kad butelių pažeidimai dėl grubaus kontakto su metaliniu daiktu buvo tik dėl ieškovės kaltės, o ne atsakovei juos transportuojant, negalima.

43. Kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, kad skundai iš vartotojų apie pas juos sproginėjančius sidro butelius buvo gauti jau 2016 m. spalio 11 d., t. y. iki atvykstant vilkikui su išsiklaipiusiu kroviniu (2016 m. spalio 12 d.), ir kad ieškovė apie tai jau buvo informuota, tą patvirtina UAB „Italiana LT“ darbuotojos A. K. 2016 m. spalio 13 d. elektroninis laiškas, konstatavo, jog galima būtų sutikti su atsakove, kad sidro partija iš vilkiko su išsiklaipiusiomis dėžėmis pas vartotojus galėjo ir nepatekti, tačiau atsakovė nepaneigė, kad buteliai su sidru iš vilkiko su pasvirusiu kroviniu (2016 m. rugsėjo 26 d.) pas vartotojus pateko. Kolegija pažymėjo, kad pati atsakovė buvo nurodžiusi, jog gavo apie 44 vartotojų skundus, tačiau apeliaciniame skunde nurodė tik 18 vartotojų, be to, ne visi iš jų pateikė informaciją apie tai, kokio skonio sidras buvo butelyje, kuris sprogo, ir kokia jo galiojimo data. Kolegija sutiko, kad atsakovės nurodomais 10 iš 18 atvejų sprogę buteliai galėjo būti ne iš vilkikų, kurie atvyko su pasvirusiu ir (ar) išsiklaipiusiu kroviniu, tačiau duomenys buvo gauti ne iš visų vartotojų, todėl nusprendė, kad negalima daryti vienareikšmiškos ir neginčijamos išvados, kad pas vartotojus patekę buteliai su sidru sprogo ne dėl atsakovės kaltės prekių transportavimo metu. Tai, kad buteliai patyrė grubų kontaktą, įrodo ir byloje esančios nuotraukos, darytos sandėlyje Jungtinėje Karalystėje. Be to, iš ieškovės ir atsakovės darbuotojų susirašinėjimo elektroniniu paštu nustatyta, kad atsakovės produkciją gabenę vilkikai nebuvo stabilūs. Kolegija konstatavo, kad dėl palečių suvirtimo ir išsiklaipymo jų transportavimo metu buteliai galėjo patirti neleistiną mechaninį poveikį, todėl sutiktina, kad toks kontaktas galėjo lemti stiklo įskilas buteliuose, kurios lėmė GTS nustatytą ir ataskaitose nurodytą butelių dužimą dėl grubaus kontakto.

44. Kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, nesivadovavęs ieškovės pateikta G. Vaickelionio ekspertizės išvados dalimi dėl butelių dužimo priežasčių ir nurodęs argumentus, kodėl šią išvadą laiko nepatikima, nepažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl GTS ekspertizės akto (ne)patikimumo, nurodė, kad jos, atsižvelgiant į tai, jog tyrimai buvo realiai atlikti laboratorijoje su tam skirta įranga, laikytinos patikimesnėmis, nustatant butelių dužimo priežastis.

45. Kolegija nusprendė, kad nei sertifikatai, nei Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos raštai nepatvirtina, jog trečiojo asmens pagaminti „Prestige“ buteliai, į kuriuos buvo išpilstyta atsakovės produkcija, yra kokybiški. Kauno valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba neatliko laboratorinių tyrimų ir nenustatė, ar stikliniai buteliai yra kokybiški, taip pat nenustatė jų dužimo priežasčių, o tik įvertino, ar stiklo butelių gamybos procesas atitinka standartus.

46. Kolegija konstatavo, kad ieškovės argumentai, jog dalis prekių (butelių su atsakovės alkoholiniu gėrimu) vis dar yra jos sandėlyje ir buteliai nėra sudužę, taip pat neįrodo, kad ieškovės prekės (buteliai) buvo kokybiškos. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė iš trečiojo asmens AB „Panevėžio stiklas“ nusipirko „Prestige“ tipo butelius, kurių gamintojas (trečiasis asmuo AB „Panevėžio stiklas“) iki tol nebuvo gaminęs. Nustatyta, kad butelius AB „Panevėžio stiklas“ gamino atskiromis partijomis, todėl atskirų partijų kokybė galėjo skirtis. Tai patvirtina ir byloje esantis ieškovės darbuotojos A. K. 2016 m. spalio 13 d. elektroninis laiškas atsakovei. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pirmosios butelių gamybos partijos galėjo būti nekokybiškos, tačiau vėliau, sureguliavus gamybos procesą ir nusipirkus butelių kontrolės mašiną, kitos butelių partijos jau galėjo būti gaminamos kokybiškos. Kadangi pas ieškovę sandėlyje saugomi paskutinių partijų atsakovės neatsiimti buteliai su sidru, visiškai tikėtina, kad, kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, ištaisius gamybos trūkumus, jie yra kokybiškesni.

47. Kolegija nusprendė, kad trečiasis asmuo AB „Panevėžio stiklas“ neįrodė, jog GTS ekspertų nustatyti inkliuzai, taip pat ir kitos butelių silpninančios savybės (gili V formos siūlė butelio dugne, išankstiniai įtrūkimai ir pan.) buvo leistinos, ypač atsižvelgiant į tai, kad būtent dėl šių defektų buteliai ėmė sproginėti.

48. Nustačiusi, kad GTS yra akredituota laboratorija pagal pripažintą tarptautinį standartą ISO/IEC 17025:2005, pagal akreditavimo pažymėjimą, išduotą Jungtinės Karalystės akreditacijos tarnybos, GTS gali atlikti stiklo ir stiklo gaminių analizes, t. y. skilimo analizes, stiklo fragmentų analizes ir kt., kolegija atmetė ieškovės ir trečiojo asmens AB „Panevėžio stiklas“ argumentus, kad GTS akreditacija nėra pakankama stiklo butelių analizės išvadoms teikti.

49. Kolegija kaip nepagrįstus įvertino ieškovės ir trečiojo asmens AB „Panevėžio stiklas“ argumentus, kad GTS negali būti laikoma nepriklausoma specialiste, nes yra nuolatinė atsakovės konsultantė. Kolegija nurodė, jog vien aplinkybės, kad GTS teikia paslaugas atsakovei ir ją konsultuoja, nereiškia, jog GTS yra nuo atsakovės priklausanti ar šališka ekspertė.

50. Kolegija konstatavo, kad prekės tapo nekokybiškos dėl abiejų šalių kaltės. Sutikusi su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, lyginant su pagamintu kiekiu, buvo ištirta tik labai nedidelė dalis butelių, todėl tyrimo imtis neleidžia spręsti dėl tikslių proporcijų, tenkančių gamybos procesui ir transportavimui, kolegija padarė išvadą, jog byloje nėra galimybės tiksliai nustatyti, kokia atsakomybės dalis tenka ieškovei, o kokia – atsakovei.

51. Kolegija nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai civilinę atsakomybę paskirstė lygiomis dalimis, t. y. ieškovės ieškinį atmetė, konstatavęs, kad ieškovės suteiktos paslaugos nebuvo kokybiškos (pateikė nekokybiškas prekes – butelius), todėl prievolė įvykdyta netinkamai, o atsakovės priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo tenkino iš dalies ir, remdamasis CK 6.253 straipsnio 5 dalimi, priteisė pusę reikalautos nuostolių sumos – 223 597,25 Eur.

52. Kolegija nesutiko su ieškovės ir trečiojo asmens AB „Panevėžio stiklas“ argumentais, kad atsakovė nesiėmė jokių veiksmų žalai sumažinti ir pati sukėlė sau nuostolius, kuriuos prašo atlyginti, nes produkciją atšaukė pernelyg skubotai ir vienašališkai nusprendė ją sunaikinti, nors produkciją galima buvo parduoti kitose rinkose. Kolegija nurodė, kad atsakovė, paaiškėjus, jog į rinką pateko nekokybiška ir nesaugi produkcija, pagrįstai ir laiku priėmė sprendimą pašalinti ją visą iš rinkos. Maisto produktų gamybos ir platinimo pramonėje yra visiškai nesvarbu, ar nesaugi tik dalis ar visa produkcija, todėl nei produktus vartotojams teikiantys gamintojai, nei platintojai neturi teisės rizikuoti žmonių sveikata. Atsakovei nesiėmus skubių priemonių ir nekokybišką bei nesaugią produkciją palikus rinkoje, vartotojų skundų dėl sprogusių butelių apgadinto turto ir (ar) sveikatos sužalojimų galėjo būti ir daugiau, o tai kaip tik būtų sukėlę dar didesnius nuostolius. Pažymėtina, kad tiksliai nustatyti, kiek produkcijos buvo kokybiškos, o kiek – ne, nebuvo galimybės.

53. Kolegija nustatė, kad atsakovė apmokėjo platintojos įmonės „Cider of Sweden Ltd“ 2016–2017 metais pateiktas sąskaitas faktūras, kuriose nurodytų sumų pagrįstumą patvirtino ir auditorius. Kolegija nurodė, jog tai, kad pretenzija buvo pateikta 2018 m. kovo 22 d., t. y. po to, kai buvo apmokėtos sąskaitos, nepaneigia, jog atsakovės patirti nuostoliai, kuriuos ji sumokėjo „Cider of Sweden Ltd“ ir kurių atlyginimą reikalauja priteisti iš ieškovės, yra nepagrįsti ir (ar) neįrodyti. 2018 m. kovo 22 d. pretenzija yra tik vienas iš patirtus nuostolius pagrindžiančių dokumentų, kuriame detalizuota ir susumuota nuostolių suma, o jos išrašymo data nepaneigia nuostolių fakto.

III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

54. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria netenkinti ieškinio reikalavimai ir patenkinti atsakovės reikalavimai, apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria netenkintas ieškovės apeliacinis skundas, dėl šios bylos dalies priimti naują sprendimą – priteisti ieškovei iš atsakovės 128 715,06 Eur skolą, 21 568,22 Eur žalos atlyginimo, 23 426,14 Eur delspinigius, 10,19 proc. dydžio procesines palūkanas už byloje priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, atsakovės priešieškinio reikalavimams taikyti ieškinio senatį, o nusprendus netaikyti ieškinio senaties priešieškinį atmesti, priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

54.1. Teismai, nustatydami taikytiną ieškinio senaties terminą, netinkamai aiškino ir taikė CK 1.125 straipsnio 8 dalį ir 5 dalies 2 punktą, 6.667 straipsnio 1 dalį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Nepaisant to, ar sutartis būtų kvalifikuojama kaip rangos ar kaip prekių pirkimo ir pardavimo, teismai nepagrįstai atsakovės reikalavimams taikė 3 m. ieškinio senaties terminą, taikytiną reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Atsakovė priešieškinio reikalavimus grindė netinkama butelių kokybe (perduoto daikto trūkumas) bei netinkamai atliktu butelių išpilstymu (rangos darbų trūkumai). Tokie reikalavimai turėjo būti kvalifikuojami kaip specifiniai reikalavimai dėl žalos atlyginimo, kuriems taikytinas arba CK 6.667 straipsnio 1 dalyje nustatytas 1 m. ieškinio senaties terminas, arba CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatytas 6 mėn. ieškinio senaties terminas. Byloje turėjo būti vertinama, ar priešieškiniu pareikšti reikalavimai neatitinka vienos iš CK 6.665 straipsnio 1 dalyje nustatytų teisių gynimo priemonių (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-771/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NDAvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-540/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-540/2013">3K-3-540/2013</a>). Atsakovė reiškė reikalavimą dėl trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo, įtvirtinto CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punkte kaip vienos iš užsakovo teisių gynimo priemonių. Teismai šių aplinkybių nevertino, todėl netinkamai pritaikė CK 6.667 straipsnio 1 dalį ir 6.125 straipsnio 8 dalį. Be to, atsakovė prašė atlyginti žalą, kurią sudarė pagamintos produkcijos sunaikinimas ir naujos tokio paties kiekio produkcijos gaminimas bei transportavimas ir išlaidos, susijusios su ekspertinėmis išvadomis, taip pat trūkumų šalinimo išlaidos pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Nagrinėjamu atveju turėjo būti atsižvelgta, kad atsakovės reikalavimai sudaro pagrindą taikyti CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatytą 6 mėn. ieškinio senaties terminą.

54.2. Teismai netinkamai taikė CK 6.193 straipsnį, nukrypo nuo UNIDROIT Tarptautinių komercinių sutarčių principų 4.1, 4.4 ir 4.5 straipsnių, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Teismai iš esmės pažeidė sutarties šalių valios autonomijos ir sutarties laisvės principą (CK 6.156 straipsnis) bei Sutarties 4.1 punktą, pagal kurį tam, kad ieškovė būtų laikoma atsakinga už prekių kokybę, turi būti tokios sąlygos: ji turėtų nesilaikyti atsakovės kokybės reikalavimų, nesilaikyti gerosios gamybos praktikos ir tiesiogiai sukelti kokius nors prekių kokybės nukrypimus. Tačiau šios aplinkybės byloje nenustatytos. Teismai ignoravo Sutarties 4.1 punktą ir šalių aiškiai išreikštą valią. CK 6.38 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta teisės norma nėra imperatyvi, t. y. gali būti pakeista šalių susitarimu. Šalys Sutarties 4.1 punktu susitarė dėl ieškovės atsakomybės ribų, kartu pakeisdamos CK 6.38 straipsnio 4 dalies nuostatą.

54.3. Teismai nepagrįstai paskirstė šalims atsakomybę lygiomis dalimis. Teismai expressis verbis (tiesiogiai) nustatė, kad vėlesnių partijų produkcija, kuri liko pas ieškovę, yra kokybiška, ji sudaro apytiksliai 50 proc. visos pagamintos produkcijos. Tačiau teismai pripažino, kad ieškovė neįvykdė visos prievolės atsakovei. Be to, atsakomybė pagal priešieškinį buvo padalyta, tačiau ieškovės ieškinys buvo atmestas, nors teismai pripažino, kad bent jau dalis produkcijos buvo tinkama. Taigi sprendimais buvo padalyta tik atsakomybė pagal priešieškinį, o atsakomybė pagal ieškinį buvo perkelta ieškovei.

54.4. Teismai pažeidė CK 6.41 straipsnio 1 dalies, 6.197 straipsnio, 6.327 straipsnio, 6.663 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, įtvirtinančias, kad, šalims nesusitarus dėl prievolės (daikto, paslaugų) įvykdymo kokybės, taikomi tokie reikalavimai, kurie yra taikomi įprastai. Ar sutartis būtų kvalifikuota kaip prekių pirkimo ir pardavimo ar rangos, CK abiem atvejais nustatyta analogiška taisyklė, kad tuo atveju, jei šalys susitaria dėl kokybės sutartyje, prekės ir (arba) darbai turi atitikti tokius reikalavimus; jei sutartyje daiktų (darbų) kokybė nėra aptarta, tai jie turi atitikti įprastus praktikoje reikalavimus, turi būti galimi naudoti pagal įprastą paskirtį (CK 6.41 straipsnio 1 dalis, 6.197 straipsnis, 6.327 straipsnio 1 dalis, 6.663 straipsnio 1, 2 dalys). Šalys nesusitarė dėl konkrečių reikalavimų, kuriuos turėjo atitikti pagaminta produkcija, tačiau eksplicitiškai susitarė dėl to, kad ieškovė neatsako už produkcijos kokybę, o atsako tik už išpilstymo paslaugą. Tai reiškia, kad ginčo santykiuose produkcija turėjo atitikti tuos reikalavimus, kurie įprastai keltini analogiškoms prekėms. Byloje yra pateiktos AB „Panevėžio stiklas“ stikliniams buteliams taikytinos techninės sąlygos (standartas), jose nurodyta, kokie defektai ir kokio dydžio yra leidžiami, t. y. jie nedaro įtakos butelio kokybei ar atsparumui. Kaip leidžiami defektai nurodyti ir tam tikro dydžio stiklo pavidalo intarpai, pašaliniai intarpai, pūslės, raukšlės ir tam tikri įbrėžimai. Sutartyje nebuvo sulygta, kad buteliai turi būti be inkliuzų (turi būti aukštesnės nei įprastai kokybės pagal AB „Panevėžio stiklas“ standartą). Teismai savo išvadą dėl to, kad ieškovė pažeidė Sutartį, grindė išimtinai faktu, kad buteliuose buvo nustatyti inkliuzai, tačiau standartų neviršijančių inkliuzų buvimas nereiškia atitinkamo butelio nekokybiškumo. Be to, byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovei tiko butelių kokybė. Atsakovė pasirinko butelius ir tik po to kreipėsi dėl paslaugos teikimo į ieškovę, kuriai priklauso teisės į butelio „Prestige“ dizainą. Be to, atsakovė, stebėdama išpilstymo procesą ir gaudama produkcijos rengimo ataskaitas apie sprogusius butelius, neturėjo priekaištų ar pastabų teikiamai paslaugų kokybei.

54.5. Teismai pažeidė contra spoliatorem taisyklę. Teismų praktikoje formuluojama taisyklė, kad bet kokios abejonės dėl bylos yra aiškintinos šalies, kuri sunaikino įrodymus, nenaudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNzYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-176/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-176/2010">3K-3-176/2010</a>; 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02Ni8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-66/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-66/2015">3K-3-66/2015</a>). Atsakovei sunaikinus produkciją, ieškovė ir teismas neturėjo galimybės tikrinti bei tirti sunaikintų daiktinių įrodymų. Atsakovė turėjo pareigą įrodyti, kad visa ieškovės pagaminta produkcija yra nesaugi, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, produkcijai esant sunaikintai, visos abejonės dėl produkcijos nesaugumo aiškintinos atsakovės nenaudai. Teismai nepagrįstai nurodė, kad ieškovė ir trečiasis asmuo neištyrė parsivežto butelio.

54.6. Skundžiami teismų procesiniai sprendimai priimti netinkamai taikant įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisykles, nes pažeistos specialias žinias turinčių asmenų nepriklausomumo taisyklės. CPK nustato reikalavimus teismo paskirtam ekspertui, turinčiam specialių žinių. Vienas iš tokių – nešališkumas ir objektyvumas (CPK 67 straipsnio 2 dalis). Specialistui, t. y. ne teismo paskirtam, bet šalių pasitelktam ekspertui, taikytini minimaliai tokie patys nešališkumo ir objektyvumo reikalavimai kaip ir teismo paskirtam ekspertui CPK 3 straipsnio 7 dalies pagrindu, t. y. pagal analogiją taikytinos ekspertų išvadas reglamentuojančios normos, įskaitant ir normas dėl eksperto nešališkumo ir nepriklausomumo (CPK 67 straipsnis). GTS yra ne nepriklausomi specialistai, o atsakovės atstovai. Faktas, kad GTS yra nuolatinė atsakovės konsultantė, vertinanti jos pasitelkiamų rangovų veiklą, teikianti konsultacijas, netgi teisines konsultacijas dėl atsakovės ginčų, yra nesuderinamas su CPK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu.

54.7. Nors teismai ir pripažino, kad atlikti slėgio bandymai negalėjo būti atliekami dėl ydingos jų metodikos – naudotų netinkamų butelių, vis tiek vertino šių tyrimų rezultatus, taip nesilaikė įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 185 straipsnis). G. Vaickelionis, atlikęs nenaudotų butelių tyrimus, nustatė, kad nė vienas iš butelių neskilo esant mažesniam nei nustatytas slėgis, tai nurodyta 2016 m. lapkričio 25 d. patikrinimo akte. Buteliai, kurie prieš tai nebuvo naudoti ir paveikti, atitiko keliamus kokybės reikalavimus. Šie buteliai buvo iš tos pačios gamybos partijos, kaip ir atsakovės tirti buteliai, juose nebuvo tokių defektų, kurie būtų lėmę butelių neatsparumą reikalaujam vidiniam slėgiui. Pagal ekspertinę išvadą net ir tuo atveju, jeigu bandymai būtų tinkami, visi buteliai atlaikė 6,5 bar slėgį, o užpildžius butelius atsakovės pagamintais gėrimais susidaro tik apie 3,5 bar slėgis, todėl butelių kokybė negali būti laikoma netinkama, t. y. tokia, kuri sukėlė butelių skilimus (sprogimus). Kaip patvirtino ir GTS atstovas 2019 m. balandžio 12 d. teismo posėdžio metu, nėra jokio standarto, kuris apibrėžtų minimalų slėgio reikalavimą šampano buteliams, kurie jau vieną kartą buvo naudoti. Taigi GTS atlikti butelių slėgio atsparumo tyrimai yra nepagrįsti ne tik dėl to, kad buvo atlikti su atsakove susijusių asmenų, bet ir dėl savo metodologijos ydingumo. Butelių sudaužymas buvo sąmoningas veiksmas, atliktas slėgio tyrimų tikslais. Teismai pripažino, kad vienąkart pagal paskirtį naudoti šampano buteliai negalėjo būti naudojami slėgio tyrimams jų atsparumui tirti. Jei šie buteliai negalėjo būti naudojami tinkamiems moksliniams tyrimams dėl butelių atsparumo, tai ir jų skilimo priežastys nėra aktualios. Byloje nėra įrodymų, jog butelių (mėginių) atranka buvo atlikta tinkamai ir objektyviai (kad atitiktų atsitiktinės atrankos ir kiekybinio mėginių tapatumo partijoms atrankos kriterijus), nepateikta duomenų, po kiek ir kokių partijų butelių buvo atrinkta pirmajai tyrimų imčiai. Be to, atrankos metu dalyvavo tik atsakovė. Visi tyrimams atrinkti buteliai galėjo būti gabenami vilkikais, kuriuose dėžės buvo suvirtusios.

54.8. Teismai pažeidė oficialiųjų įrodymų vertinimo taisykles, CPK 185 straipsnio, 197 straipsnio 2 dalies nuostatas. Ieškovė į bylą pateikė oficialiuosius įrodymus, patvirtinančius, kad jos produkcija yra saugi, – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos raštus. Ši tarnyba atliko tiek planinius periodinius ieškovės gamybos procesų tikrinimus, tiek neplaninį atsakovės skundo dėl galimai nesaugių ieškovės gaminių tyrimą. Pagal CPK 197 straipsnio 2 dalyje nustatytą taisyklę ir teismų praktiką, dokumentuose nurodytos aplinkybės yra laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Nurodytai tarnybai nustačius, kad produkcija buvo gaminama laikantis standartų, nėra pagrindo teigti, jog ji yra nekokybiška. Tai, kad vėliau ši produkcija ėmė dužti, pagrindžia būtent tai, jog produkcija patyrė neleistiną mechaninį poveikį.

54.9. Teismai pažeidė CPK 185 straipsnio reikalavimus, nes nepateikė jokių mokslinio metodinio pobūdžio priežasčių, kodėl byloje turėtų būti vadovaujamasi būtent GTS, o ne G. Vaickelionio išvadomis, taip pat metodologinės priežasties, dėl ko šukių nuotraukų analizė neleistų nustatyti bylai reikšmingų aplinkybių. Teismai nevertino G. Vaickelionio nustatytų GTS ataskaitos trūkumų. Tiek G. Vaickelionio atliktoje ekspertizėje, tiek net ir pačiose GTS ataskaitose paaiškinama, jog butelių dūžio aplinkybės nėra aiškios, todėl ataskaitose negali būti pateikiamos tikslios išvados, kuriose identifikuojama dūžio priežastis. Teismai neatsižvelgė į tai, kad G. Vaickelionis objektyviai negalėjo tirti pačių stiklo duženų dėl atsakovės veiksmų – sunaikinus produkciją ir tirtų butelių duženas.

55. Kasaciniu skundu trečiasis asmuo AB „Panevėžio stiklas“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atsakovės priešieškinis patenkintas, o ieškovės ieškinys atmestas, taip pat apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria trečiojo asmens AB „Panevėžio stiklas“ apeliacinio skundo reikalavimai atmesti, atsakovės priešieškinį atmesti visiškai, ieškovės ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

55.1. Teismai, nustatydami taikytiną ieškinio senaties terminą, netinkamai aiškino ir taikė CK 1.125 straipsnio 8 dalį, 6.667 straipsnio 1 dalį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Laisvas teisės į pažeistų civilinių teisių gynybą įgyvendinimas reiškia ir gynybos būdų pasirinkimą, tačiau ši asmens teisė nėra absoliuti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjAzLTQ2OS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-203-469/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-203-469/2019">e3K-3-203-469/2019</a>). CK 6 knygos XXXIII skyriaus normos yra specialiosios bendrųjų sutartinės civilinės atsakomybės normų atžvilgiu ir turi būti taikomos prioritetiškai, kai reikalavimai kildinami iš netinkamo rangos sutarties vykdymo, o bendrieji teisių gynimo būdai taikomi subsidiariai. CK 6.665 straipsnio 3 dalis suteikia teisę užsakovui reikalauti atlyginti nuostolius, todėl atsakovės pareikštas reikalavimas turėjo būti vertinamas kaip pareikštas vadovaujantis būtent specialiosiomis CK nuostatomis, taikomomis rangos sutarties atveju. Atsakovės reikalavimui, kuris siejamas su butelių kokybe, taikytinas ne 3 metų, bet sutrumpintas vienerių metų terminas, nustatytas CK 6.667 straipsnio 1 dalyje. Atsakovė priešieškinį pareiškė 2018 m. liepos 20 d., o pirmą pretenziją pateikė 2017 m. sausio 9 d. Apie savo tariamą teisių pažeidimą atsakovė sužinojo dar 2016 m. spalio mėnesį. Taigi atsakovė praleido ieškinio senaties terminą, todėl, ieškovei ir trečiajam asmeniui prašant taikyti ieškinio senatį, atsakovės priešieškinis turėjo būti atmestas.

55.2. Teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis). Iš esmės vienintelis įrodymas, kurio pagrindu atsakovės priešieškinio dalis buvo patenkinta, – GTS ataskaitos. Nors nagrinėjamu atveju teismo ekspertizė nebuvo paskirta ir GTS ataskaitos priskirtinos rašytiniams įrodymams, tačiau GTS ekspertai, teikdami ataskaitas, turėjo būti objektyvūs, nešališki ir nepriklausomi. 2019 m. balandžio 12 d. teismo posėdžio metu GTS ekspertas Nicholas Bernard Kirk (Nicholas Bernardas Kirkas) patvirtino, kad GTS ir atsakovę sieja nuolatiniai verslo santykiai, o per metus yra sudaroma 5–10 sutarčių. GTS atstovas nurodė, kad GTS teikia atsakovei ir gamyklų patikrinimo paslaugas, atlieka bandymus. Tai, kad GTS buvo verslo ryšiais susijusi (glaudžiais ir nuolatinio pobūdžio) su atsakove, reiškia, jog GTS neatitinka imperatyvaus nešališkumo ir objektyvumo reikalavimo, todėl GTS ataskaitos yra nepatikimos, neleistinas bei neteisėtas įrodymas.

55.3. Teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis), nes ignoravo oficialiųjų rašytinių įrodymų statusą turinčius dokumentus, patvirtinančius butelių saugumą.

55.4.

55.5. Teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis), nes, nuspręsdami nesivadovauti doc. dr. G. Vaickelionio išvadų dalimi dėl stiklo butelių dužimo priežasčių, nepateikė jokio mokslinio (paremto specialiomis metodikos žiniomis) pagrindimo, kuris patvirtintų doc. dr. G. Vaickelionio taikytos metodikos ydingumą. Teismai, konstatuodami, kad G. Vaickelionio išvada dėl stiklo butelių dužimo priežasčių nėra pakankamai patikima, nes analizė atlikta tik pagal GTS pateiktas fotonuotraukas, nenurodė absoliučiai jokių motyvų, kodėl tokia metodika neleistina ir neatitinka šiuolaikinio mokslo ir technikos reikalavimų.

55.6. Teismai pažeidė CK nuostatas, apibrėžiančias sutarties dalyko kokybę (CK 6.41 straipsnio 1 dalis, 6.197 straipsnis, 6.663 straipsnio 1 dalis), kadangi iškėlė sutarties dalykui tokius kokybinius reikalavimus, dėl kurių šalys nesitarė. Sutarties šalys nesusitarė dėl konkrečių reikalavimų, kuriuos turėjo atitikti buteliai, ar dėl kokių nors aukštesnių, nei įprasta, reikalavimų. Tai reiškia, kad buteliai turėjo atitikti tuos reikalavimus, kurie įprastai keltini analogiškoms prekėms (CK 6.41 straipsnio 1 dalis, 6.197 straipsnis, UNIDROIT principų 5.6 straipsnis, CK 6.663 straipsnio 1 dalis). Pagaminęs butelius, trečiasis asmuo nenustatė jų neatitikties techniniam standartui, priešingai – išdavė ir perdavė visas produkcijos kokybės analizės ataskaitas. Atsakovės atstovai matė trečiojo asmens gamybos linijas, stebėjo jos produkcijos išpilstymo į butelius bei sandėliavimo procesus, jokių pretenzijų neturėjo. Atsakovė teikė nurodymus dėl visų aplinkybių, susijusių su paslaugų teikimu: žaliavų (be kita ko, butelių), etikečių dizaino, dėžių specifikacijos ir dizaino. Atsakovė į bylą nepateikė įrodymų, kad kokio nors gamybos standarto nebuvo laikytasi. Pažeidimai buvo nustatyti tolimesniuose etapuose: produkciją pervežant, ją sandėliuojant, t. y. etapuose, už kuriuos ieškovė ir trečiasis asmuo neatsakė. Už prekių transportavimą pagal sutartį buvo atsakinga atsakovė, todėl, prekes perdavus atsakovei, visa rizika perėjo jai. Atsakovė buvo informuota apie potencialią transportavimo riziką, naudojant netinkamą tvirtinimą, pasirinktas netinkamas tentines (ne kietomis sienomis) puspriekabes, tačiau nesiėmė jokių priemonių, kad užkirstų kelią galimai žalai kilti, todėl, vadovaujantis CK 6.253 straipsnio 5 dalimi, prisiėmė šių veiksmų riziką. Inkliuzai ar V formos siūlė savaime nėra butelių gamybos defektas ir yra galimi pagal standartus. Sutartyje nesusitarta, kad buteliai turi būti be inkliuzų. Vadovaujantis trečiojo asmens standartu ĮST 147038795-01:2009 „Stikliniai buteliai. Techninės sąlygos“, kuris atitinka Lietuvos standartą LST EN ISO 7458 ir yra perimtas Europos standartas EN ISO 7458:2004, yra leidžiami tam tikri gaminio nukrypimai, kurie savaime nėra laikomi produkcijos defektu. Standartas taip pat nurodo galimą partijos defektyvumo (AQL) procentą, atsižvelgiant į konkretų butelio parametrą. Sutartimi nebuvo susitarta dėl kitokių kokybės parametrų, todėl pagaminti buteliai atitiko kokybės reikalavimus ir nurodytas teisės normas. Byloje nėra įrodymų, kad būtent inkliuzai lėmė savaiminį butelio sprogimą ar turėjo esminę įtaką butelio kokybei. Inkliuzai, kurie neva galėjo lemti butelių dužimą, buvo nustatyti tik 4 buteliuose iš 472 680 butelių. GTS ataskaitose nėra nustatyta, kad buteliai dužo būtent dėl juose nustatytų inkliuzų, o ne dėl išorinio poveikio.

55.7. Teismai nepagrįstai netaikė contra spoliatorem taisyklės, dėl to priėmė neteisėtus sprendimus. Atsakovei teigiant, kad buteliai buvo nekokybiškai pagaminti ar pažeisti sidro išpilstymo metu, teko pareiga šį teiginį įrodyti, tačiau atsakovė šią produkciją sunaikino ir tai padarė nesuderinusi su ieškove ir trečiuoju asmeniu. Dėl to nėra galimybės patikrinti ir tirti atsakovės sąmoningai sunaikintų daiktinių įrodymų. Ieškovė ir trečiasis asmuo ne kartą siūlė atsakovei padėti sveikus ir nepažeistus produkcijos butelius parduoti kitose rinkose, tačiau ji nebendradarbiavo. Teismams pažeidus contra spoliatorem taisyklę, taip pat buvo netinkamai aiškinama ir taikoma CK 6.253 straipsnio 5 dalis, reglamentuojanti atleidimą nuo atsakomybės. Faktinės aplinkybės (neleistiną smūginį poveikį vežimo metu patyrusios produkcijos tiekimas, sunaikinti daiktiniai įrodymai ir kokybiška produkcija, nebendradarbiavimas iškilus problemai) buvo pagrindas ieškovę visiškai atleisti nuo atsakomybės (jei būtų laikoma, kad ieškovė sutartį pažeidė). Atsakovė sunaikino būtent kokybiškus butelius, kurie buvo sandėliuojami pas ją ir nesproginėjo. Be to, kokybiška produkcija, kurios atsakovė neatsiėmė, sandėliuojama pas ieškovę (2018 m. spalio 22 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas bei jo priedai). Oficiali valstybinės kontrolės institucija Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba patvirtino, kad produkcija yra saugi ir tinkama parduoti vartotojams. Buteliai buvo pagaminami atskiromis partijomis ir skirtingu metu, tai leidžia efektyviai identifikuoti (atsekti), kurios trečiojo asmens pagamintos partijos buvo neva nekokybiškos, ir iš prekybos atšaukti tik šias.

55.8. Atsakovė nepagrindė, kad realiai patyrė žalą. Atsakovė 422 763,58 Eur sumą grindė platintojos įmonės „Cider of Sweden Ltd“, kurios kapitalą valdant ir kaip valdymo organas pati dalyvauja, pateikta pretenzija, tačiau nepateikė duomenų, pagrindžiančių, kad šią pretenziją apmokėjo. Susiklostė situacija, kad atsakovė prašė priteisti žalos, kurios realumo ir faktinio patyrimo neįrodė, atlyginimą, tačiau bylą nagrinėję teismai jį vis tiek priteisė, taip pažeisdami CK 6.249 straipsnį ir nukrypdami nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241-701/2019; 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTQyLTkxNi8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-142-916/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-142-916/2020">e3K-3-142-916/2020</a>). Dalis sąskaitų, kuriomis buvo grindžiama platintojos įmonės „Cider of Sweden Ltd“ žala, buvo pateiktos ne pačiai platintojai, bet atsakovės bendrovei Šiaurės Airijoje, t. y. visai kitam juridiniam asmeniui (adresas: Cadogan House, 322 Lisburn Road, Belfastas, BT9-6GH, Šiaurės Airija). Tai rodo, kad net ir pati platintoja nepatyrė tokių išlaidų, kurių pagal pretenziją reikalavo iš atsakovės.

56. Atsakovė atsiliepimu į ieškovės ir trečiojo asmens kasacinius skundus prašo juos atmesti ir bylą nagrinėjusių teismų procesinių sprendimų dalis, kuriose ieškovė ir trečiasis asmuo juos prašo panaikinti, palikti nepakeistas, priteisti atsakovei iš ieškovės ir trečiojo asmens kasaciniame teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

56.1. Absoliuti dauguma kasacinių skundų argumentų yra dėl faktinių aplinkybių, tačiau šie klausimai kasaciniame teisme nenagrinėjami (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

56.2. Ieškovės žalos atlyginimo prievolė atsakovei kyla ne tiesiogiai iš prievolės atlyginti dėl netinkamo rangos darbų rezultato užsakovei padarytus nuotolius, o kaip regresinė prievolė atsakovei dėl neteisėtų ieškovės veiksmų kilusią žalą atlyginusiam trečiajam asmeniui (platintojai įmonei „Cider of Sweden Ltd.“). Atsakovė patirtos žalos dydį, be kita ko, grindė ir sidro, t. y. jai priklausiusios ir vėliau platintojai įmonei „Cider of Sweden Ltd.“ parduotos produkcijos, kuri buvo sugadinta išpilsčius ją į nesaugius butelius, verte. Nagrinėjamoje byloje susiklosčiusi kitokia situacija nei nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NDAvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-540/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-540/2013">3K-3-540/2013</a>, nes atsakovė nereiškia reikalavimų pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalį ar 6.665 straipsnio 1 dalį (pvz., sumažinti kainą ar grąžinti pagal sutartį sumokėtas sumas, ištaisyti trūkumus ar pan.). Atsakovė reikalavo žalos, kuri visų pirma kilo tretiesiems asmenims, atlyginimo, įrodinėjo ieškovės civilinės atsakomybės sąlygas. Atsakovės reikalavimas ieškovei apskritai nesiejamas su sutartimi. Atsakovė reikalavo atlyginti kitų asmenų pretenzijas dėl sugadintos produkcijos vertės, produkcijos transportavimo, surinkimo iš parduotuvių, sandėliavimo, naikinimo, ekspertizių, teisinių konsultacijų ir pan. išlaidų, kurias patyrė kiti asmenys. Taigi reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikytinas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis).

56.3. Būtent ieškovės pateikiamas Sutarties aiškinimas prieštarauja sutarčių aiškinimo taisyklėms, įtvirtintoms CK, UNIDROIT Tarptautinių komercinių sutarčių principų 4.1, 4.4 ir 4.5 straipsniuose ir kasacinio teismo praktikoje. Ieškovė nepagrįstai suabsoliutina neteisingai išaiškintą Sutarties 4.1 punktą, neatsižvelgdama į sisteminį sutarties aiškinimo principą – sutarties nuostatų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą (CK 6.193 straipsnio 1 dalis, UNIDROIT principų 4.4, 4.5 straipsniai). Reikia atsižvelgti į Sutarties 1.1, 1.2, 1.4, 2.4, 3.2, 3.3, 4.1, 5.2, 6.1, 6.2, 6.3 punktus, visą 7 skyrių ir 7.3 punktą, priedo 1 punktą. Sutarties 4.1 punkto nuostata norėta ne apskritai atleisti ieškovę nuo atsakomybės už jos suteiktų paslaugų kokybę ar iš jų išplaukiančią žalą, o pabrėžti, kad ji neatsakinga už paties gėrimo kokybę. Ieškovės atleidimas nuo atsakomybės pagal Sutarties 4.1 punktą galimas tik esant šioms sąlygoms: ieškovė laikėsi atsakovės kokybės reikalavimų, gerosios gamybos praktikos, tiesiogiai nesukėlė kokių nors prekių kokybės nukrypimų. Supilstydama sidrą į brokuotus ir nesaugius butelius ieškovė pažeidė visas šias sąlygas, todėl jos atleidimas nuo atsakomybės netaikytinas. Sutarties 4.1 punktą aiškinant ieškovės siūlomu būdu, Sutartis taptų prieštaraujančia imperatyvioms įstatymo normoms dėl negalimumo riboti civilinės atsakomybės. Tiek pagal CK 6.252 straipsnį, tiek ir pagal CK 6.211 straipsnį tokia Sutarties nuostata būtų nesąžininga ir negaliojanti.

56.4. Aplinkybė, kad teismai nusprendė sumažinti ieškovei taikytiną civilinę atsakomybę, nešalina jos prievolių, kylančių iš sutarties, pažeidimų padarymo fakto. Ieškovei (kreditorei) pažeidus sutartinę prievolę, atsakovė (skolininkė) laikoma jos nepažeidusia (CK 6.64 straipsnio 3 dalis). Net jei teismai būtų nusprendę priešieškinį tenkinti dar mažesne dalimi, tai nesudarytų pagrindo atitinkama dalimi tenkinti ieškinio – teismams konstatavus, kad buteliai, į kuriuos ieškovė išpilstė atsakovės sidrą, buvo nekokybiški dėl gamybos defektų, visi ieškinio reikalavimai atmestini. Be to, atsakovė apie pusę kainos už sutarties vykdymą ieškovei sumokėjo ir nereikalauja grąžinti šios sumos. Iš viso už sutarties vykdymą ieškovė išrašė 233 067,05 Eur sąskaitų, iš jų atsakovė sumokėjo 104 288 Eur. Įmonės „Cider of Sweden Ltd.“ pretenzija atsakovei dėl padarytos žalos savanoriškai yra sumažinta apytikriai 1/3 dalimi. Nors platintoja įmonė „Cider of Sweden Ltd.“ pirko 356 298 butelius, savo nuostolius ji grindžia tik sunaikintų 244 927 butelių kiekiu bei bendromis su incidento valdymu susijusiomis išlaidomis. Atsakovės žala apskaičiuota laikant, kad ieškovės reikalavimas priteisti tariamą skolą iš atsakovės už pas ieškovę likusios ir neatsiimtos produkcijos išpilstymą netenkintinas. Priešingu atveju žala padidėtų papildomai 21 692,63 Eur, todėl ši suma pagal priešieškinį turėtų būti priteista papildomai. Byloje nenustatyta, kad atsakovės neatsiimta produkcija yra kokybiška. Atsakovės neatsiimta produkcija sudaro tik apie 7,6 proc. visos ieškovės pagamintos produkcijos; jos atsakovė neturėtų galimybės parduoti Jungtinėje Karalystėje.

56.5. Šioje byloje ginčas yra ne dėl to, ar buteliai atitiko kokybės standartus, bet dėl to, kam tenka atsakomybė už žalą, padarytą sproginėjančiais buteliais. Pagal ekspertų išvadas nustatyta, kad butelių sproginėjimo priežastis yra jų silpnumas, kuris dažniausiai atsiranda butelių gamybos metu. Todėl neturi reikšmės, ar produkcija atitiko leistinas broko normas ir kt. Jokie standartai ar norminiai dokumentai negali nustatyti, kad buteliai galėtų sproginėti ir kad tai turėtų būti toleruojama. Pagal Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo 3 straipsnio 8 dalies 1, 3 punktus ieškovė ir trečiasis asmuo laikytini gamintojais, jie turėjo šio įstatymo 8 straipsnyje nustatytas pareigas tiekti į rinką tik saugius gaminius (1 punktas), sužinoję, kad gaminys kelia riziką vartotojų saugai, imtis atitinkamų veiksmų rizikai pašalinti (4 punktas), o sužinoję, kad gaminys pavojingas, nedelsiant informuoti apie tai vartotojus, Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą ir atitinkamos srities kontrolės institucijas bei pašalinti produkciją iš rinkos ir, jei būtina, gaminį susigrąžinti (5 punktas). Byloje nustatyti ne stiklo pavidalo (silicio oksido), o silicio metalo intarpai. Silicio oksidas iš esmės yra kvarcinis smėlis, kuris savo fizikinėmis savybėmis yra labai panašus į patį stiklą, todėl jo intarpai yra ne tokie pavojingi kaip metalo. Metalinio silicio intarpai ardo stiklą, yra pavojingi ir neleidžiami. Byloje nebuvo ginčo, kad tam tikri defektai, nedarantys įtakos butelio stiprumui, pagal gamintojo technines sąlygas yra leidžiami.

56.6. Produkciją sunaikino ne atsakovė, o platintoja įmonė „Cider of Sweden Ltd.“, neturėdama tikslo naikinti įrodymus. Gaunant pranešimus apie sprogstančius butelius ieškovė ir trečiasis asmuo buvo pakviesti į sandėlį, keletą butelių jie pasiėmė, tačiau tyrimų rezultatai nebuvo pateikti. Jungtinėje Karalystėje išimta iš prekybos produkcija buvo sandėliuojama dar daugiau kaip metus, įmonė „Cider of Sweden Ltd.“ atliko net tris serijas bandymų, išvados ieškovei buvo pateiktos 2016 m. Apie 300 tūkst. butelių, kurių nebuvo galima parduoti, sandėliavimas kainuoja ir sandėliavimo paslaugų apmokėjimas toliau didino nuostolį, anksčiau ar vėliau šią produkciją vis tiek reikėjo sunaikinti. Bevertės produkcijos sunaikinimas negali būti traktuojamas kaip įrodymų sunaikinimas. Įrodymų nepateikimo priežastys gali paneigti contra spoliatorem prezumpcijos taikymo būtinybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02Ni8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-66/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-66/2015">3K-3-66/2015</a>; 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNTItMjE5LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-352-219/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-352-219/2016">3K-3-352-219/2016</a>).

56.7. Nesuprantami ieškovės ir trečiojo asmens samprotavimai apie GTS statusą byloje. Atsakovė tiesiog pateikė akredituotos laboratorijos rašytines išvadas, jas teismas vertino kaip rašytinius įrodymus kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. GTS atliekami darbai plačiąja prasme yra apmokamos paslaugos, kaip ir bet kokios kitos srities laboratorijos. Atsakovė įvairiais su stiklo gamyba, gėrimų išpilstymu į stiklo butelius susijusiais klausimais kartais kreipiasi į GTS, kuri yra vienintelė tokio pobūdžio (stiklo technologijų ekspertų) įmonė Jungtinėje Karalystėje ir viena iš kelių tokio pobūdžio įmonių visoje Europoje. GTS yra pagal ISO/IEC 17025:2005 bei 17025:2017 standartą „Bendrieji reikalavimai testavimo ir kalibravimo laboratorijų kompetencijai“ akredituota laboratorija. Standartas naudojamas laboratorijų kompetencijai, nešališkumui ir nuosekliam veikimui patvirtinti arba pripažinti. Jis taikomas visoms organizacijoms, atliekančioms bandymus ir (arba) kalibravimą, įskaitant pirmosios, antrosios ir trečiosios šalies laboratorijas. GTS yra išskirtinai tik ekspertinių stiklo tyrimų laboratorija, todėl teisinių konsultacijų teikti neturi net teorinių galimybių. GTS šioje byloje teikė savo ataskaitas įmonės „Cider of Sweden Ltd.“ užsakymu.

56.8. Ieškovė į viena suplaka slėgio bandymų ir duženų analizės GTS ataskaitas. Teismai iš esmės rėmėsi GTS dužusių butelių šukių tyrimo ataskaitomis, o ne sveikų butelių slėgio bandymų ataskaitomis. GTS, atrinkdama butelius tyrimams, vadovavosi standartu ASTM C224-78 „Standartinė stiklo konteinerių pavyzdžių paėmimo praktika“, buvo atrenkami ne atskiri buteliai, o užklijuotos dėžės su buteliais, todėl niekas negalėjo išoriškai įvertinti atrenkamų butelių būklės. Tai, kad tyrimams paimti buteliai buvo ne iš vilkiko su pasvirusiu kroviniu ir ne iš vilkiko su išsiklaipiusiu kroviniu, patvirtina GTS ataskaitose nurodyti butelių duomenys (galiojimo data, serijų numeriai, sidro skonis). Esant patvirtintų faktų, kad sproginėjo buteliai iš įvairių partijų ir vilkikų (sproginėjantys buteliai buvo vežami ne mažiau kaip pusėje visų vilkikų), aptikus nesaugių butelių, galima daryti išvadą, kad yra pagrįsta tikimybė, jog nesaugių butelių gali būti ir kitose partijose, todėl visų pilstymo partijų buteliai turėjo būti išimti iš prekybos.

56.9. Vadovaujantis CPK 197 straipsnio 2 dalimi, net jei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos raštas galėtų būti laikomas oficialiu rašytiniu įrodymu, tai nereikštų, kad šiame rašte nurodytos aplinkybės turi būti laikomos nenuginčijamomis. Teismai nusprendė, kad šiame rašte nurodytos aplinkybės, ypač atsižvelgiant į šio rašyto surašymo aplinkybes (tarnyba neatliko stiklo butelių tyrimų), laikytinos paneigtomis kitais byloje esančiais įrodymais (įskaitant GTS ataskaitas). Be to, ši tarnyba atlieka formalaus pobūdžio patikrinimus.

56.10. G. Vaickelionis šioje byloje buvo liudytojas, bet ne ekspertas. G. Vaickelionis savo ataskaitoje apie butelio dužimo priežastį nusprendė iš vienos duženų nuotraukos (ji paimta iš vienos GTS ekspertizės ataskaitų), o specializuota stiklo laboratorija GTS atliko daugybę stiklo dužimo priežastims nustatyti skirtų specialių žinių reikalaujančių tyrimų su specialia įranga. Ieškovė nepasirūpino įrodymų surinkimu, nors tam turėjo daugiau nei metus.

56.11. Įmonės „Cider of Sweden Ltd.“ pretenzijos apmokėjimą patvirtinantys dokumentai pateikti kaip priedas. Dėl naujo argumento, kad pateiktos sąskaitos buvo išrašytos atsakovės bendrovei Šiaurės Airijoje, atsakovė nurodo, kad tai tas pats juridinis asmuo (tas pats adresas), tik kai kuriais atvejais tiekėjai, manytina, dėl paprastumo nurodo komercinį įmonės „Cider of Sweden Ltd.“ pavadinimą (prekių ženklą), kurį ji naudoja kaip „Kopparberg“ produkcijos platintoja.

57. Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų dalis, kuriomis atsakovės priešieškinio reikalavimo dalis buvo atmesta, atitinkamai perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, priteisti visų bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą, priimti naują sprendimą – priešieškinį tenkinti visiškai, priteisti kasaciniame teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

57.1. Byloje esantys įrodymai nepatvirtina butelių pažeidimų, nulėmusių sproginėjimą, atsiradimą transportavimo metu. Į bylą pateiktos nuotraukos iš sandėlio įrodo, kad kai kurios dėžės yra praplėštos, kai kurios – šlapios, kai kuriose dėžėse buteliai sudužę, vieno butelio etiketė apsitrynusi. Tačiau tai neįrodo, kad šias pasekmes nulėmė priežastys, susijusios su transportavimu. Tai galėjo atsitikti ir buteliams sprogus dėl gamybos broko, net ir transportuojant. Nuotraukos tik įrodo, kad transportavimo metu ar sandėlyje buteliai dužinėjo. Iš sandėlio nuotraukos turi tokią pat įrodomąją reikšmę, kaip ir visos kitos byloje esančios nuotraukos, įskaitant ir atsiųstas vartotojų. Nuotraukose tik fiksuojamas butelio dužimo faktas, bet jos neparodo butelio dužimo aplinkybių ar priežasties. Aplinkybė, kad neva iš šalių darbuotojų susirašinėjimo elektroniniu paštu nustatyta, jog atsakovės produkciją gabenę vilkikai buvo nestabilūs (ieškovės darbuotojos 2016 m. spalio 13 d. elektroninis laiškas, kuriame ji atsakovės atstovams rekomenduoja užsakyti izoterminius sunkvežimius, nes sunkvežimiai su tentais nėra stabilūs), yra tik prielaida, bet neįrodo, kad išoriniai butelių pažeidimai, nulėmę butelių sproginėjimą, atsirado kroviniui esant nestabiliam. Buteliai buvo supakuoti į kartonines dėžes ir nėra įrodymų, kad jos būtų buvusios pažeistos tose vietose, kur nustatyti butelių pažeidimai (butelio dugne, rantelių zonoje). Be to, pats apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad iš vilkiko, kuriame krovinys tariamai buvo nestabilus (atvykusio į Birmingamą 2016 m. spalio 12 d.), produkcija į prekyba apskritai nepateko. Izoterminiai vilkikai yra skirti ne kroviniui stabilizuoti, o krovinio temperatūrai palaikyti – jo konteinerio sienos yra apšiltintos, todėl pasiūlymas naudoti šilumai atsparius vilkikus kroviniui stabilizuoti tik parodo ieškovės darbuotojos neišmanymą, kaip spręsti krovinio stabilizavimo klausimą. Teismai ignoravo itin svarbią aplinkybę, kad iš visų 18 vilkikų, kuriais vežta produkcija pateko į prekybą, sproginėjantys buteliai vežti ne mažiau kaip 9 vilkikais, tarp jų ir vilkiku, kuriame vežamas krovinys pasviro, tačiau jokio ryšio tarp sproginėjančių butelių ir juos vežusių vilkikų nepavyko nustatyti. Atsižvelgiant į išorinių pažeidimų, sukėlusių sprogimus, pobūdį – kai padaromas itin smulkus pažeidimas butelio dugne, rantelių zonoje (ta butelio dugno vieta būtent daugiausia ir kontaktuoja su išore, kai butelis nėra supakuotas), ir nesudaužant iš karto, o tik jį susilpninant taip, kad jis sprogtų vėliau, specifinius incidentus turėtų būti patyrę bent pusė važiavusių vilkikų. Kadangi butelių dugnas buvo apsaugotas kartoninėmis dėžėmis, o šie vilkikai važiavo ne vienu metu visą mėnesį, tai tokie incidentai neįmanomi. Butelių išoriniai pažeidimai buvo padaryti vieno šaltinio, o tai įmanoma tik iki juos išskirstant į atskiras dėžes ir po atskirus vilkikus. Kadangi buvo nustatyta, kad gaminant butelius buvo pažeistas technologinis režimas, o išorinių pažeidimų galėjo atsirasti bet kada nuo to laiko, kai pagamintas butelis ataušo iki 500 laipsnių, šiomis aplinkybėmis yra didelė tikimybė, kad aptariami butelių pažeidimai taip pat buvo padaryti gamykloje.

57.2. Pirmosios instancijos teismas, skirtingai nei butelių gamybos defektų atveju, pagrindines išvadas dėl išorinių pažeidimų priežasčių padarė spėdamas apie priežastinio ryšio buvimo tikimybę (galimybę), bet ne konstatuodamas jo buvimą, t. y. teismas sprendimą grindė ne įrodymais, o spėjimais ir prielaidomis. Panašiai padarė ir apeliacinės instancijos teismas, t. y. jis nurodė, kad priešingų įrodymų, išskyrus skunde nurodytus pasvarstymus, kad išoriniai pažeidimai buvo padaryti monotonišku judesiu, būdingu mechanizmams, nepateikė ir pati atsakovė. Teismas išvadą apie aplinkybės buvimą padarė remdamasis tuo, kad atsakovė, kuri tą aplinkybę neigė, neįrodė tą aplinkybę paneigiančios aplinkybės. Toks įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklių pažeidimas yra šiurkštus proceso šalių lygiateisiškumo ir proceso rungtyniškumo principo pažeidimas (CPK 178 straipsnis). Vadovavimasis tikimybių pusiausvyros principu negali būti prilygintas teismo procesinio sprendimo pagrindimui prielaidomis, nes tai draudžia proceso įstatymai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTEwLTkxNi8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-110-916/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-110-916/2020">e3K-3-110-916/2020</a>). Apeliacinės instancijos teismas pateisino teismo sprendimo grindimą prielaida tuo pagrindu, kad priešingų įrodymų atsakovė nepateikė. Prielaidos teisingumą turėjo įrodyti būtent ieškovas, o ne atsakovas ją paneigti. Remiantis kasacinio teismo praktika, įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne neigia aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zODktNjg3LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-389-687/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-389-687/2018">3K-3-389-687/2018</a>). Atsakovė neturėjo pareigos įrodinėti, kad pažeidimai padaryti ne transportavimo metu. Šios bylos sudėtingumą nulėmė tai, kad GTS išvadose (tiek duženų analizės, tiek ir slėgio bandymų ataskaitose) nurodoma, jog dalies sprogusių butelių silpninanti savybė buvo išoriniai stiklo pažeidimai, atsiradę po gamybos. GTS paaiškino, kad pagal jų taikomą terminiją „gamyba“ pasibaigia buteliams ataušus iki 500 laipsnių ir žemiau. Tai reiškia, kad tokie butelių pažeidimai galėjo būti padaryti bet kada nuo to momento, kai ką tik pagaminti buteliai gamykloje ataušta iki tos temperatūros, t. y. tiek AB „Panevėžio stiklas“ gamykloje, tiek išpilstymo pas ieškovę metu, tiek ir pakrovimo ar transportavimo metu. Patikimos informacijos, kaip ir kada tokie butelių išoriniai pažeidimai buvo padaryti, šalims nėra žinoma ir byloje nėra. Kadangi aplinkybės, kad išoriniai butelių pažeidimai buvo padaryti transportavimo metu, įrodinėjimo našta priklausė ieškovei, tai, remiantis kasacinio teismo praktika, šiuo klausimu sprendimas turėjo būti priimtas ieškovės nenaudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjE1LTgyMy8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-215-823/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-215-823/2020">e3K-3-215-823/2020</a>). Pagal byloje nustatytas aplinkybes galima pakankamai logiška išvada, kad išoriniai pažeidimai galėjo būti padaryti būtent AB „Panevėžio stiklas“ gamykloje, todėl atsakovė, nedalyvavusi šiuose procesuose, neturėjo jokios galimybės tokios versijos įrodyti. Kasacinio teismo praktikoje pasisakoma, kad šalis neturi įrodinėti aplinkybių, kurių ji objektyviai negali įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjM2LTk2OS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-236-969/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-236-969/2019">e3K-3-236-969/2019</a>). Bet kokiu atveju visos aplinkybės rodo, kad tokie pažeidimai padaryti iki ieškovė perdavė atsakomybę už butelių pažeidimus atsakovei (iki butelius supakuojant į dėžes). Taigi, teismai nepagrįstai perkėlė šios versijos įrodinėjimo naštą atsakovei ir padarė šiuo atveju esminę klaidą – dėl objektyvaus negalimumo atsakovei neįrodžius tokios versijos egzistavimo be pagrįstų abejonių (angl. „beyond reasonable doubt“) teismai įrodyta laikė kitą ieškovės ir AB „Panevėžio stiklas“ iškeltą lygiai taip pat neįrodomą prielaidą, neva pažeidimai buteliams buvo padaryti jų transportavimo metu. Nors, kaip nurodė apeliacinės instancijos teismas, daryti vienareikšmiškos ir neginčijamos išvados, kad pas vartotojus patekę buteliai su sidru sprogo ne dėl atsakovės kaltės prekių transportavimo metu, gal ir negalima, bet pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šios aplinkybės (tiksliau, aplinkybės nebuvimo) atsakovė neprivalo įrodyti, o ieškovė privalo įrodyti priešingai. Be to, tai, kad negalima daryti neginčijamos išvados, jog buteliai sprogo ne dėl atsakovės kaltės, dar nereiškia, jog buteliai sprogo dėl jos kaltės.

57.3. Net ir darant hipotetinę prielaidą, kad išoriniai butelių pažeidimai padaryti transportavimo metu, tai vis tiek negalėtų mažinti ieškovės atsakomybės už visą žalą. Atitinkamai mišrios kaltės institutas negalėtų būti taikomas, nes visą žalą sukėlė vien tai, kad buteliai sproginėjo dėl gamybos defektų. Būtinybė išimti iš prekybos ir sunaikinti visą produkciją, tad atitinkamai ir tokios pat apimties žala būtų atsiradusi jau vien dėl butelių gamybos defektų, nepaisant tariamo butelių pažeidimo transportavimo metu. Taip pat akivaizdu, kad butelių gamybos defektai atsirado anksčiau nei butelių pažeidimai, tariamai padaryti transportavimo metu. Taigi, dėl šių gamybos defektų atsirado visa atsakovės patirta žala. Vadovaujantis PETL 3:104 straipsnio 1 dalimi, net jei vėliau tiems patiems buteliams transportavimo metu ir būtų buvę padaryta papildomų pažeidimų (t. y. paskesni veiksmai), į tai turėtų būti neatsižvelgiama – už visą žalą turi atsakyti asmuo, atsakingas už butelių gamybos defektus, t. y. ieškovė (pirminiai veiksmai).

57.4. Teismai netinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus (CPK 185 straipsnis) ir nusprendė, jog GTS atliktų butelių slėgio bandymų ataskaitos negali būti vertinamos kaip įrodymai, patvirtinantys, kad AB „Panevėžio stiklas“ pagaminti buteliai, į kuriuos ieškovė išpilstė atsakovės sidrą, neatitiko kokybės reikalavimų. Teismų nuomone, šie bandymai prieštarauja Europos standarto EN ISO 7458:2008, kuris turi Lietuvos standarto LST EN ISO 7458 (toliau – ir Standartas) statusą, nuostatoms. Standartas yra laikomas kaip sutarimu parengtas ir pripažintos standartizacijos institucijos priimtas dokumentas, kuris nustato bendram ir daugkartiniam naudojimui tinkančias taisykles, bendruosius principus ar charakteristikas ir yra skirtas optimaliai tvarkai tam tikroje srityje įvesti (LST EN ISO 45020). Europos standarto EN ISO 7458:2008 2 punkte nurodyta, kad su bandymui naudojamomis talpyklomis negali būti atlikti bet kokie kiti mechaniniai ar terminiai bandymai, kurie galėtų paveikti jų atsparumą vidiniam slėgiui. Teismai nepagrįstai nusprendė, kad pagal paskirtį panaudotas butelis (į kurį jau buvo įpilta gėrimo) jau yra „bandytas“, todėl neva tikram laboratoriniam bandymui nebegali būti naudojamas. Veiksmai, kuriais atliekami laboratoriniai butelio mechaniniai ar terminiai bandymai, iš esmės skiriasi nuo gėrimo supylimo į butelį proceso, kadangi pastaruoju atveju butelis nepatiria poveikio, artimo ar viršijančio butelio atsparumo ribas. Remiantis protingumo principais, bendrinės lietuvių kalbos (ar anglų kalbos) taisyklėmis, akivaizdu, kad Standartas draudžia atlikti bandymus tik su buteliais, su kuriais anksčiau jau buvo atlikti bet kokie mechaniniai ar terminiai bandymai, kurių metu buvo daroma įtaka butelių atsparumui vidiniam slėgiui, tačiau Standarte nenurodyta, jog draudžiama atlikti slėgio bandymus su normaliomis sąlygomis naudotais buteliais, kad bandymai privalo būti atliekami tik su visiškai naujais buteliais. Pagal AB „Panevėžio stiklas“ Įmonės standarto ĮST 147039795-01:2009 „Stikliniai buteliai. Techninės sąlygos“ 4.5.10 punktą buteliai putojantiems vynams turi atlaikyti 1,7 MPa (17 kg/cm2) arba 17 bar slėgį, t. y. netgi 3 bar aukštesnį, nei taikė GTS savo slėgio bandymuose. Pagal to paties įmonės standarto (techninių sąlygų) 10 punktą gamintojas garantuoja, kad butelio kokybė atitiks šio standarto reikalavimus 1 metus, jeigu nebus pažeista pakuotė bei laikymo ir gabenimo tvarka. Šiame įmonės standarte (techninėse sąlygose) niekur nėra pasakyta, kad 17 bar slėgį turi atlaikyti tik nauji, nenaudoti buteliai.

58. Ieškovė atsiliepimu į atsakovės kasacinį skundą prašo nutraukti kasacinį procesą dėl kasacinio skundo ar jo dalies, netenkinus pirmojo reikalavimo arba jį tenkinus iš dalies – atmesti kasacinį skundą, tenkinti ieškovės kasacinį skundą, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

58.1. Kasaciniame skunde ginčijamos teismų nustatytos aplinkybės. Toks kasacinis skundas aiškiai neatitinka CPK 353, 346 straipsniuose įtvirtintų kasacinio proceso ribų ir kasaciniam skundui keliamų reikalavimų, todėl kasacinis procesas dėl šios argumento dalies turėtų būti nutrauktas.

58.2. Byloje pateiktos AB „Panevėžio stiklas“ stikliniams buteliams taikytinos techninės sąlygos, kuriose nurodyta, kokie defektai ir kokio dydžio yra leidžiami, t. y. jie nedaro įtakos butelio kokybei ar atsparumui. Kaip tokie leidžiami defektai nustatyti ir tam tikro dydžio stiklo pavidalo intarpai, pašaliniai intarpai, pūslės, raukšlės ir tam tikri įbrėžimai. Sutartimi nebuvo susitarta, kad buteliai turi būti be inkliuzų (t. y. turi būti aukštesnės nei įprasta kokybės pagal AB „Panevėžio stiklas“ standartą).

58.3. Doc. dr. G. Vaickelionis nustatė, kad GTS ekspertams buvo pristatyti tik 9 sudužę buteliai ar jų fragmentai. GTS ekspertai patys butelių neatsirinko. Iš tokio kiekio ir taip atrinktų sudužusių butelių bandinių neįmanoma tiksliai nustatyti butelių dužimo priežasčių, kadangi iš viso vykdant sutartį buvo pagaminti 389 625 buteliai. GTS ataskaitose pateikiamos dužusių butelių šukių tyrimo išvados gali būti vertinamos tik kaip GTS specialistų, nuolat patarinėjančių atsakovei, interpretacijos, kurioms trūksta tikslumo. Tiek doc. dr. G. Vaickelionio atliktoje ekspertizėje, tiek net ir pačiose GTS ataskaitose paaiškinama, jog butelių dūžio aplinkybės nėra aiškios, todėl ataskaitose negali būti pateikiamos tikslios išvados. Be to, doc. dr. G. Vaickelionis padarė išvadą, kad prielaidos, jog buteliai suskilo dėl intarpų ar siūlių, yra neįrodytos. Antstolio Mareko Petrovskio 2018 m. spalio 22 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad ieškovės patalpose vis dar buvo saugoma atsakovės neatsiimta produkcija, kuri nebuvo pažeista, įdaužta, subraižyta ar susprogusi netgi tada, kada pasibaigė į ją išpilstyto sidro tinkamumo vartoti („geriausias iki“) laikas. Taigi produkcija, kuri nepatyrė netinkamo ir neleistino kratymo, braižymo ir daužymo atsakovės vykdyto transportavimo ir produkcijos saugojimo metu, buvo nepažeista ir nesproginėjo visą joje esančio sidro tinkamumo vartoti laiką. Į bylą pateiktos suvirtusių krovinių fotonuotraukos, el. laiškai, įspėjantys atsakovę apie tentinių vilkikų netinkamus tvirtinimus, kurie negali užtikrinti krovinio stabilumo, ir G. Vaickelionio ekspertinė išvada, kad tiriami pažeidimai, labiausiai tikėtina, atsirado būtent dėl netinkamo transportavimo ir saugojimo. Atsakovės argumentais neigiami chemijos ir fizikos dėsniai, kad netinkamai transportuojamame ir dėl to kratomame slėginiame inde, kuriame uždarytas kelių atmosferų slėgyje suspaustas prisotintas angliarūgštės sidro skystis, slėgis didėja.

58.4. Pati atsakovė yra atsakinga dėl to, kad bylos nagrinėjimo metu nėra galima ištirti konkrečių dužusių butelių ir kitų atsakovės iš ieškovės atsiimtų bei nugabentų į Jungtinę Karalystę butelių, nes jie buvo sunaikinti atsakovės. Atsakovė turėjo pareigą įrodyti, kad visa ieškovės pagaminta produkcija yra nesaugi, tačiau tokių įrodymų byloje pateikta nebuvo, todėl, nesant įrodymų, kad visa produkcija buvo nesaugi, o atsakovei sunaikinus produkciją – daiktinius įrodymus, dėl kurių kilo ginčas, pagal kasacinio teismo praktiką visos abejonės dėl produkcijos nesaugumo turi būti aiškinamos atsakovės nenaudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02Ni8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-66/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-66/2015">3K-3-66/2015</a>).

58.5. Net jei byloje ir būtų nustatyta, kad buteliai iš tiesų buvo nekokybiški, tai atsakomybė dėl to tenka atsakovei, nes šalys sutartyje aiškiai apsibrėžė ieškovės atsakomybės ribas (Sutarties 4.1 punktas).

58.6. Ieškovė savo poziciją pagrindė pakankamais įrodymais, atsižvelgdama į tai, kad apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog atsakovė nepateikė priešingų įrodymų. Atsakovė nurodytą teiginį, kad netinkamas transportavimas nesukėlė butelių dužimo, turėjo įrodyti dėl to, kad ieškovė pateikė priešingus įrodymus ir įrodė savo poziciją. Atsakovė nurodytą teiginį, kad buteliai dužo dėl mechaninių pažeidimų, turėjo įrodyti dėl to, kad tai buvo jos pačios pozicija nagrinėjamoje byloje. Ieškovė pateikė įrodymus, kad netinkamas transportavimas galėjo lemti butelių dužimą. Todėl teismas nurodė, kad atsakovės teiginiai ir argumentai nėra pakankami vienareikšmiškai išvadai dėl tariamos ieškovės kaltės byloje padaryti. Atsakovei nepateikus priešingų įrodymų, teismai šias aplinkybes nustatė remdamasi ieškovės pateiktais įrodymais. Ši situacija nereiškia, kad atsakovei buvo taikomas aukštesnis įrodinėjimo standartas, tačiau patvirtina, kad ieškovė savo įrodinėjimo pareigą įvykdė, o atsakovė nepaneigė ieškovės pateiktų įrodymų. Tai normali šalių rungtyniškumo principo įgyvendinimo tvarka.

58.7. Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad produkcija buvo atšaukta ir sunaikinta dėl netinkamos kokybės, nes produkcijos dalis yra pas ieškovę ir yra tinkamos kokybės.

58.8. 2005 m. Europos deliktų teisės grupės dokumentas „Europos deliktų teisės principai“ bylai neaktualus, kadangi byloje analizuojami klausimai dėl sutartinės atsakomybės. Atsakovė nurodo, kad neva ieškovė atliko veiksmus, kurie sukėlė žalą, tačiau principų 3:104 straipsnyje aiškiai nurodoma, kad pirmoji dalis, kai į paskesnius veiksmus neatsižvelgiama, taikoma tais atvejais, kai veiksmai neabejotinai ir negrįžtamai sukėlė žalą. Be to, 3:104 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad į paskesnius veiksmus atsižvelgiama, jei jie sukėlė papildomą ar padidino esamą žalą. Pateikti įrodymai patvirtina, kad jei su buteliais būtų buvę elgtasi tinkamai, jie nebūtų sprogę nei transportavimo ar sandėliavimo metu, nei pas vartotoją. Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad neva kasacinio teismo praktikoje neišplėtota praktika dėl priežastinio ryšio nustatymo, kai žalą galėjo sukelti dvi priežastys, nes tokiu atveju taikytinas CK 6.247 straipsnis, 6.248 straipsnio 4 dalis, 6.259 straipsnio 1, 2 dalys.

58.9. ISO standartas nurodo, kad testuojami buteliai negali būti paveikti jokių mechaninių ar terminių bandymų, kurie gali paveikti butelių atsparumą vidiniam slėgiui. Žodis „bandymas“ (angl. „test“) taikomas tolesniame sakinio kontekste – turi būti nenaudojami tokie buteliai, su kuriais buvo atlikti veiksmai („bandymai“), galėję daryti įtaką jų atsparumui vidiniam slėgiui. Užpildant putojančiam vynui pritaikytus butelius skysčiu (naudojant juos pagal paskirtį), buteliai patiria mechaninį poveikį, o užpildymo metu būnantis priešslėgis yra didesnis nei slėgis, kuris būna butelyje po jo užpildymo ir užkimšimo. Būtent dėl to brokuoti buteliai paprastai sudūžta jų užpildymo metu, tačiau ne vėliau. Taigi, butelio užpildymas putojančiu skysčiu neabejotinai gali daryti įtaką jo atsparumui vidiniam slėgiui. Atsakovės teiginys, kad AB „Panevėžio stiklas“ standarte nurodytas 17 bar slėgis turi būti taikomas visiems, ne tik naujiems ir nenaudotiems buteliams, yra nesuderinamas su slėginio produkto fizikinėmis savybėmis. Su laiku putojančiu gėrimu užpildytas butelis išties gali atlaikyti vis mažesnį slėgį, tačiau paprastai jis savaime nedūžta, jei su juo yra elgiamasi tinkamai ir dėl netinkamo poveikio neatsiranda defektų, kurie mažina butelio atsparumą slėgiui, t. y. jei toks butelis nepatiria smūgių arba jei gėrimas jame nėra specialiai purtomas bei plakamas ir butelio viduje nesusidaro netolygus skysčio slėgio poveikis butelio sienelėms, ypač tose vietose, kuriose yra įskilų, atsiradusių dėl mechaninių butelio pažeidimų. Atsakovė pažeidė produktų gabenimo tvarką, produkcija gabenama daužėsi ir trankėsi viena į kitą, tokiu būdu ant butelių atsirado mikroįskilų, o pačiuose buteliuose atsirado vidinio slėgio pokyčių.

59. Trečiasis asmuo atsiliepimu į atsakovės kasacinį skundą prašo atsakovės kasacinį skundą atmesti, ieškovės ir trečiojo asmens AB „Panevėžio stiklas“ kasacinius skundus tenkinti – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atsakovės priešieškinis patenkintas, o ieškovės ieškinys atmestas, panaikinti, apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria ieškovės ir trečiojo asmens apeliacinio skundo reikalavimai atmesti, panaikinti, atsakovės priešieškinį atmesti visiškai, ieškovės ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

59.1. Pagal Sutarties 3.1 punktą už butelių su sidru transportavimą buvo atsakinga pati atsakovė. Ieškovei paruošus prekes atsiimti Kaune ir jas atsakovės samdytam vežėjui priėmus, visa vėlesnė rizika perėjo atsakovei ir būtent ji buvo atsakinga tiek už butelių su sidru transportavimą, tiek ir už transporto tinkamą parinkimą bei už visus kitus vėlesnius veiksmus su ginčo prekėmis. Atsakovė prieš tai nebuvo užsakiusi (prekiavusi) sidro „Prestige“ buteliuose, todėl su aukštesnio slėgio į šampano butelius išpilstyta produkcija (sidru) turėjo būti elgiamasi itin atsargiai ir atsakingai. Atsakovė buvo informuota apie potencialią transportavimo riziką, naudojant netinkamą tvirtinimą, pasirinktas netinkamas tentines (ne kietomis sienomis) puspriekabes, tačiau nesiėmė jokių priemonių, kad užkirstų kelią galimai žalai, todėl pagal CK 6.253 straipsnio 5 dalį prisiėmė šių veiksmų riziką.

59.2. Vienintelis įrodymas, kurio pagrindu sukonstruotos kasacinio skundo dalys dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo, įrodymų vertinimo ir priežastinio ryšio, yra atsakovės užsakymu parengtos GTS, su kuria atsakovė yra susijusi glaudžiais verslo ryšiais, ataskaitos, kurios prieštarauja doc. dr. G. Vaickelionio išvadai.

59.3. Šioje byloje yra įrodymai, kurie patvirtina, jog buteliai su sidru patyrė neleistiną mechaninį kontaktą jau po gamybos ir tai buvo labiausiai tikėtina butelių dužimo priežastis (doc. dr. G. Vaickelionio 2018 m. gruodžio 5 d. ekspertinė išvada; pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo prekės transportavimo metu suvirto domino principu, jų paletės išsikraipė, dalis ginčo produkcijos į sandėlį buvo pristatyta praradusi prekinę išvaizdą, vilkikai, gabenę ginčo prekes, nebuvo stabilūs, dalis jų buvo tik su viena tvirtinimo lenta iš kairės ir dešinės, ne visuose vilkikuose krovinys buvo sutvirtinamas diržais, buteliai buvo sukrauti paletėmis, kurios sudėtos viena ant kitos trimis aukštais, nors ant pačių palečių buvo užrašas, jog sandėliuoti daugiau kaip dviem palečių aukštais yra draudžiama, 2019 m. balandžio 12 d. teismo posėdyje netgi GTS atstovas N. B. Kirkas patvirtino, kad bet kokia tiekimo metu padaryta žala buteliams turi neigiamą įtaką atsparumui bei vidiniam slėgiui, sandėlyje Birmingame esanti produkcija buvo kratoma dėžėse). Į bylą pateiktų įrodymų (el. laiškų, fotonuotraukų, taip pat liudytojų E. P. ir A. K. paaiškinimų) pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad prekių palečių suvirtimo ir išsikraipymo jų transportavimo metu buteliai su sidru patyrė neleistiną mechaninį poveikį ir toks kontaktas galėjo lemti stiklo įskilas buteliuose.

59.4. Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzA3LTEwNzUvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-307-1075/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-307-1075/2018">e3K-3-307-1075/2018</a>). Nagrinėjamu atveju būtent atsakovė turėjo pareigą įrodyti, kad visa produkcija yra nekokybiška, tačiau tokie įrodymai į bylą nebuvo pateikti (CPK 12, 178 straipsniai). GTS tyrė vos 9-ių selektyviai (pagal visiškai nežinomus kriterijus) atrinktų butelių fragmentus, nors toks tyrimo metodas, doc. dr. G. Vaickelionio vertinimu, negalimas. Netgi GTS savo ataskaitose yra nurodžiusi, kad jiems nebuvo žinomos visos reikšmingos aplinkybės, be to, tyrimui trūko stiklo dalių, todėl jų išvados vertintinos atsargiai. Tik ta produkcija, kuri nebuvo tinkamai transportuojama ir sandėliuojama, buvo kratoma, braižoma, pažeista.

59.5. Atsakovė produkciją išėmė iš prekybos bei ją sunaikino, nesuderinusi su ieškove ir trečiuoju asmeniu. Taigi teismai nebeturėjo galimybės ištirti šių įrodymų. Visos abejonės dėl produkcijos nekokybiškumo turi būti aiškinamos būtent atsakovės nenaudai (contra spoliatorem taisyklė).

59.6. Byloje analizuojami klausimai dėl sutartinės, bet ne deliktinės atsakomybės, todėl atsakovė nepagrįstai teikia nuorodą į Europos deliktų teisės principų 3:104 straipsnio 1 paragrafą. Šioje byloje taikytini CK 6.248 straipsnio 4 dalis, 6.253 straipsnio 5 dalis, 6.259 straipsnio 1 dalis. Byloje nustatytas faktas, kad buteliai su sidru patyrė neleistiną mechaninį kontaktą dėl atsakovės veiksmų, todėl ji ir turi prisiimti atsakomybę.

59.7. Atsakovės butelių patikra neatitinka Standarto, taikytino butelių slėginiam atsparumui, kuriame parašyta, kad testuojami buteliai negali būti paveikti jokių mechaninių ar terminių bandymų, kurie gali paveikti butelių atsparumą vidiniam slėgiui. Buteliai, kurie buvo užpildyti putojančiu gėrimu, jau buvo paveikti tiek slėgio pildymo metu, tiek terminių pokyčių, tada tokie buteliai buvo užkimšti, gabenami ir plukdomi iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę, patyrė neleistiną mechaninį kontaktą. Taigi, šie buteliai jau buvo paveikti mechaniniu ir terminiu būdu. Šampano buteliai gali būti naudojami tik vieną kartą. Šampano buteliai užpildomi didesniu slėgiu (šiuo atveju nuo 3,5 bar iki 4 bar). Tai rodo, kad Standarte vartojamas žodis „bandymai“ apima ir butelio panaudojimą pagal paskirtį – užpildymą skysčiu ir užkimšimą.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl kasacinio nagrinėjimo dalyko ir bylos nagrinėjimo kasaciniame tvarka ribų

60. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga, teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Viena iš šio principo išraiškų yra įtvirtinta CPK 353 straipsnyje. Jame nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (1 dalis); teismas turi teisę peržengti kasacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (2 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ši byla kasacine tvarka nagrinėtina neperžengiant kasacinių skundų ribų, nes pagrindo jas peržengti nenustatyta (CPK 353 straipsnio 1, 2 dalys).

61. CPK 353 straipsnio 1 dalis aiškiai apibrėžia kasacinio teismo kompetencijos ribas – kasacinis teismas analizuoja tik teisės klausimus. Įsiteisėjusių procesinių sprendimų peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindai, kasaciniam skundui keliami reikalavimai nustatyti CPK 346, 347 straipsniuose. Pagal šias teisės normas kasatorius kasaciniame skunde turi nurodyti konkrečius materialiosios ar proceso teisės normų pažeidimus, turinčius esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui bei galėjusius turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, ar kitus CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose įtvirtintus kasacijos pagrindus, kuriais remdamasis reikalauja panaikinti skundžiamą sprendimą ar nutartį, taip pat nurodyti išsamius teisinius argumentus, patvirtinančius kasaciniame skunde nurodytų kasacijos pagrindų buvimą. Kai kasatorius kasaciniame skunde nurodo kasacijos pagrindą, tačiau nepateikia jį patvirtinančių teisinių argumentų arba pateikia atitinkamus argumentus, tačiau jų nesieja su konkrečiu kasacijos pagrindu, kasacinis skundas laikytinas netinkamai motyvuotu ir neatitinkančiu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų.

62. Kasacinio teismo teisėjų atrankos kolegijos padarytas kasacinio skundo apibendrintas vertinimas (kaip atitinkančio įstatymo reikalavimus) ne visada reiškia, kad kiekvienas skundo argumentas ar jų grupė atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus – suformuluoja kasacinio nagrinėjimo dalyką. Detalų skundo argumentų vertinimą atlieka bylą kasacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNzMvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-373/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-373/2013">3K-3-373/2013</a>).

Dėl atsakovės pareikštų reikalavimų kvalifikavimo ir ieškinio senaties

63. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčo teisiniai santykiai kilę iš šalių sudarytos Sutarties, kuria šalys susitarė dėl išpilstymo paslaugos teikimo, kartu susitardamos, kad pilstymo į butelius ir pakavimo medžiagas tieks ieškovė. Bylą nagrinėję teismai, nustatę, kad darbų kaina sudaro beveik 3/4, o medžiagų kaina – 1/4 visos sandorio kainos, tarp šalių Sutarties pagrindu susiklosčiusius teisinius santykius kvalifikavo kaip rangos teisinius santykius (CK 6.645 straipsnio 4 dalis). Toks teismų atliktas teisinių santykių kvalifikavimas kasaciniais skundais nėra ginčijamas. Teisėjų kolegija, bylą nagrinėdama kasacine tvarka, remiasi teismų atliktu šalių teisinių santykių kvalifikavimu ir į jį atsižvelgia.

64. Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės 447 194,50 Eur nuostolių atlyginimą, kurie susideda iš: 422 763,58 Eur įmonei „Cider of Sweden Ltd“ pagal šios pretenziją atlygintų nuostolių, kuriuos sudaro ekspertizės, transportavimo, sandėliavimo, naikinimo ir kt. išlaidos; 13 300,80 Eur nuostolių dėl atsakovei priklausančios produkcijos (alkoholinio gėrimo sidro), kuri išpilstyta į pas ieškovę pasilikusius butelius, sugadinimo; 11 130,12 Eur nuostolių dėl analogiškos išpilstymo paslaugos, užsakytos Belgijos įmonėje „Konings NV“, pabrangimo sąnaudų sumos. Atsakovė taip pat nurodė, kad jeigu teismas tenkins (visiškai ar iš dalies) ieškovės ieškinį, tai likusios pas ieškovę atsakovės produkcijos vertė būtų po 1,05 Eur už butelį, arba iš viso 34 993,34 Eur, ir jos (atsakovės) reikalavimas laikomas padidintu papildomai 21 692,63 Eur. Ieškovė prašė atsakovės reikalavimams taikyti ieškinio senatį.

65. Bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl ieškinio senaties taikymo, nurodė, kad reikalavimą dėl žalos atlyginimo atsakovė iš esmės grindė tuo, kad, atšaukus iš rinkos visą netinkamos kokybės produkciją ir ją sunaikinus, ji patyrė nuostolius, kuriuos sudaro ekspertizės, transportavimo, sandėliavimo, naikinimo ir kt. išlaidos, kurias ji patyrė sumokėjusi platintojai. Teismų vertinimu, atsakovės reikalavimas nebuvo nukreiptas į nekokybiškus butelius, kaip parduotas prekes ar kaip rangos darbų rezultatą. Teismai padarė išvadą, jog atsakovės pasirinktas teisių gynimo būdas – nuostolių atlyginimas, todėl taikytinas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl padarytos žalos. Nustatę, kad ieškinio senaties termino eiga prasidėjo 2016 m. spalio 19 d., atsakovė priešieškinį pateikė 2018 m. liepos 20 d., teismai padarė išvadą, jog ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

66. Kasaciniuose skunduose ieškovė ir trečiasis asmuo AB „Panevėžio stiklas“ nurodo, kad teismai, nustatydami taikytiną ieškinio senaties terminą, netinkamai aiškino ir taikė CK 1. 125 straipsnio 8 dalį, 6.667 straipsnio 1 dalį. Ieškovė skunde teigia, kad atsakovės reikalavimams taikytinas arba CK 6.667 straipsnio 1 dalyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas, arba CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatytas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas.

67. Vertinant šiuos kasacinio skundo argumentus pažymėtina, kad ieškinio senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimą, jeigu per šį laiko tarpą suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą su ieškiniu apginti pažeistą teisę (CK 1.124 straipsnis). CK 1.131 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis).

68. Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis), tačiau atskirų rūšių reikalavimams įstatymai nustato sutrumpintus ieškinio senaties terminus. CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatyta, kad sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumų. Šio straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Pagal šio straipsnio 10 dalį reikalavimams dėl atliktų darbų trūkumų taikomi CK šeštojoje knygoje nustatyti sutrumpinti ieškinio senaties terminai. CK 6.667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis.

69. Teisinio santykio šalis nuo jai teisme reiškiamų reikalavimų gali gintis ieškinio senatimi, jei kita šalis nepateisinamai ilgą laiką neprašė savo teisės apsaugos. Esant pareikštam šalies prašymui taikyti ieškinio senatį, teismas, be kita ko, turi patikrinti, ar reiškiamiems reikalavimams taikoma ieškinio senatis (CK1.134 straipsnis), o jeigu ji taikoma, nustatyti, kokios trukmės ieškinio senaties terminas taikytinas kiekvienam iš reiškiamų reikalavimų, kada prasidėjo jo eiga, ar ši nebuvo sustabdyta, pratęsta arba nutraukta, ar ieškinio senaties terminas yra praleistas, ar nėra pagrindo jį atnaujinti. Spręsti klausimus dėl ieškinio senaties termino trukmės ir eigos pradžios nustatymo, sustabdymo, pratęsimo, nutraukimo ir atnaujinimo teisės normų taikymo teismas privalo ex officio (pagal pareigas). Nustatęs, kad ieškinio senaties terminas praleistas ir nėra pagrindo jį atnaujinti, teismas gali ieškinį atmesti motyvuodamas vien ieškinio senaties termino pasibaigimu.

70. Taikytinas ieškinio senaties terminas nustatomas atsižvelgiant į ginčo šalių materialinių teisinių santykių ir reikalavimo pobūdį, ieškinyje (priešieškinyje) suformuluotą jo pagrindą ir dalyką, taikomą teisių gynimo būdą.

71. Pažymėtina, jog ieškovė, kasaciniame skunde teigdama, kad atsakovės reikalavimams taikytinas arba CK 6.667 straipsnio 1 dalyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas, arba CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatytas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas, nepateikia teisinių argumentų, pagrindžiančių alternatyvų jos teiginį, jog atsakovės reikalavimams taikytinas CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatytas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas.

72. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Sutarties pagrindu tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai. Atsakovė priešieškinyje, be kita ko, nurodė, kad ieškovė neįvykdė savo prievolės išpilstyti atsakovės pateiktus gėrimus į tinkamos kokybės ir saugius butelius arba ją įvykdė netinkamai; neužtikrinusi tinkamos butelių kokybės ieškovė pažeidė Sutartį ir įstatymus, atliko neteisėtus veiksmus.

73. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad CK 1.137 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė savo nuožiūra laisvai naudotis civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į teisminę gynybą, nėra absoliuti. CK 1.138 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, šiame straipsnyje nurodytais ir kitais įstatymų nustatytais būdais. Toks teisinis reglamentavimas suponuoja bylą nagrinėjančio teismo pareigą įvertinti, ar ieškovo pasirinktas teisių gynybos būdas atitinka įstatyme įtvirtintą reglamentavimą, be kita ko, ar toks būdas gali būti taikomas konkretaus teisių pažeidimo atveju, ar egzistuoja alternatyvūs teisių gynybos būdai, ar įstatyme neįtvirtinta konkretaus teisių gynybos būdo taikymo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjAzLTQ2OS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-203-469/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-203-469/2019">e3K-3-203-469/2019</a> 18 punktą).

74. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad dėl netinkamo rangos sutarties vykdymo nukentėjusios šalies teisių gynimo būdai įtvirtinti tiek bendrosiose sutarčių teisės normose (pvz., CK 6.207, 6.209, 6.213, 6.217, 6.256, 6.261 straipsniuose), tiek ir specialiosiose (pvz., CK 6.665 straipsnyje). Priklausomai nuo sutarties pažeidimo kreditorius gali rinktis vieną ar kelis teisių gynimo būdus, jeigu jų bendrą taikymą leidžia pasirinktų gynimo būdų prigimtis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03NC00MjEvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-74-421/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-74-421/2015">3K-3-74-421/2015</a>).

75. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl bendrųjų ir specialiųjų teisės normų konkurencijos, yra konstatavęs, kad specialiosios teisės normos, skirtos konkrečiai santykių grupei reglamentuoti, taikomos prioritetiškai bendrųjų, taikomų platesniam santykių ratui, normų atžvilgiu. Teismų praktikoje tais atvejais, kai tą patį santykį reguliuoja dvi teisės normos, kurių viena yra bendresnio pobūdžio, o kita – speciali, atsižvelgiama į teisėje galiojantį principą, kad prioritetą turi specialioji teisės norma (lot. lex specialis derogat legi generali) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjAzLTQ2OS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-203-469/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-203-469/2019">e3K-3-203-469/2019</a> 21, 22 punktus).

76. Kasacinis teismas byloje, kurioje reikalavimas dėl žalos atlyginimo buvo kildinamas iš rangos sutarties, konstatavo, kad specialieji užsakovo rangos sutartyje teisių gynimo būdai įtvirtinti CK 6.665 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje. CK 6.665 straipsnyje įtvirtintos teisės normos yra specialiosios bendrųjų sutartinės civilinės atsakomybės normų atžvilgiu ir turi būti taikomos prioritetiškai, kai reikalavimai kildinami dėl rangos sutarties darbų trūkumų; kiti užsakovo rangos sutartyje teisių gynimo būdai taikytini tiek, kiek specialiųjų nuostatų nepakanka pažeistoms teisėms apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTk3LTQ2OS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-197-469/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-197-469/2020">e3K-3-197-469/2020</a>, 45, 46 punktai).

77. Nagrinėjamoje byloje atsakovė reikalavimą dėl žalos atlyginimo grindė CK 6.246 straipsnio 1 dalyje, 6.247 straipsnio 1 dalyje, 6.248 straipsnio 1 dalyje, 6.249 straipsnio 1 dalyje, 6.256 straipsnio 2, 3, 4 dalyse, 6.257 straipsnyje įtvirtintomis bendrosiomis sutartinės civilinės atsakomybės nuostatomis. Teisėjų kolegija pažymi, kad šis teisinis reikalavimų pagrindas gali būti taikomas nagrinėjamam ginčui tiek, kiek atsakovės teisės negalėtų būti apgintos CK 6.665 straipsnio pagrindu, taikant specialiuosius užsakovo rangos sutartyje nurodytus teisių gynimo būdus.

78. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad CK nėra išvardyta, kokie reikalavimai priskirtini prie kylančių dėl atliktų darbų trūkumų CK 6.667 straipsnio 1 dalies prasme. Ar ieškinys pareikštas dėl atliktų darbų trūkumų, nustatoma atsižvelgiant į ieškinyje suformuotą jo pagrindą ir dalyką. Reikalavimas priteisti iš atsakovo už atliktus darbus jam sumokėtą sumą vertintinas kaip reikalavimas taikyti užsakovui CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą teisių gynimo priemonę, t. y. sumažinti darbų kainą iki nulio; toks reikalavimas nevertintinas kaip reikalavimas atlyginti žalą, nes jis reiškiamas remiantis netinkama darbų kokybe. Greta reikalavimo grąžinti rangovui sumokėtas sumas subjektas, manantis, kad dėl kontrahento netinkamai atliktų darbų ar pažeisto sutarties įvykdymo termino patyrė nuostolių, turi teisę reikalauti juos atlyginti, tačiau tokiu atveju privalo įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NDAvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-540/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-540/2013">3K-3-540/2013</a>).

79. Kaip jau minėta, atsakovė priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės 447 194,50 Eur nuostolių atlyginimą, kurie susideda iš trijų dalių: 1) 422 763,58 Eur įmonei „Cider of Sweden Ltd“ pagal šios pretenziją atlygintų nuostolių, kuriuos sudaro ekspertizės, transportavimo, sandėliavimo, naikinimo ir kt. išlaidos; 2) 13 300,80 Eur nuostolių dėl atsakovei priklausančios produkcijos (alkoholinio gėrimo sidro), kuris išpilstytas į pas ieškovę pasilikusius butelis, sugadinimo; 3) 11 130,12 Eur nuostolių dėl analogiškos išpilstymo paslaugos, užsakytos Belgijos įmonėje „Konings NV“, pabrangimo sąnaudų. Iš skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvų matyti, kad teismai, spręsdami klausimą, kokios trukmės ieškinio senaties terminas taikytinas, šį klausimą sprendė vertindami vien tik atsakovės reikalavimo dalį dėl 422 763,58 Eur nuostolių, patirtų atlyginus nuostolius (kuriuos sudaro ekspertizės, transportavimo, sandėliavimo, naikinimo ir kt. išlaidos) įmonei „Cider of Sweden Ltd“, atlyginimo, ir tokio vertinimo pagrindu padarė išvadą, kad visam atsakovės reikalavimui dėl 447 194,50 Eur nuostolių atlyginimo taikytinas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Tuo tarpu kitų dviejų atsakovės pareikšto reikalavimo sudedamųjų dalių – priteisti iš ieškovės 13 300,80 Eur nuostolių atlyginimo dėl atsakovei priklausančios produkcijos (alkoholinio gėrimo sidro), kuri išpilstyta į pas ieškovę pasilikusius butelius, sugadinimo ir 11 130,12 Eur nuostolių atlyginimo dėl analogiškos išpilstymo paslaugos, užsakytos Belgijos įmonėje „Konings NV“, pabrangimo sąnaudų teismai taikytino ieškinio senaties termino nustatymo tikslu nevertino. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju teismai, spręsdami dėl taikytino ieškinio senaties termino nustatymo, turėjo vertinti kiekvieną atsakovės reikalavimo sudedamąją dalį atskirai, kvalifikuoti, ar konkreti reikalavimo dalis laikytina reikalavimu, kylančiu dėl atliktų darbų trūkumų, atitinkančiu specialiuosius užsakovo rangos sutartyje teisių gynimo būdus, ar reikalavimu dėl žalos atlyginimo, ir dėl kiekvienos jų nustatyti taikytiną ieškinio senaties terminą, tačiau to nepadarė, kaip minėta, vertino vien tik atsakovės reikalavimo dalį dėl 422 763,58 Eur nuostolių atlyginimo.

80. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ginčo šalių materialinių teisinių santykių ir atsakovės reikalavimo kiekvienos iš dalių pobūdį, priešieškinyje suformuluotą jų pagrindą ir dalyką, konstatuoja, kad teismai atsakovės reikalavimo dalį dėl 422 763,58 Eur nuostolių, patirtų atlyginus nuostolius (kuriuos sudaro ekspertizės, transportavimo, sandėliavimo, naikinimo ir kt. išlaidos) įmonei „Cider of Sweden Ltd“, atlyginimo tinkamai kvalifikavo kaip reikalavimą dėl žalos atlyginimo ir pagrįstai nusprendė, kad jai taikytinas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas. Tokia pati išvada darytina ir dėl atsakovės reikalavimo dalies dėl 13 300,80 Eur nuostolių, patirtų dėl atsakovei priklausančios produkcijos (alkoholinio gėrimo sidro), kuri išpilstyta į pas ieškovę pasilikusius butelius, sugadinimo, atlyginimo. Tuo tarpu atsakovės reikalavimo dalis dėl 11 130,12 Eur nuostolių, patirtų dėl analogiškos išpilstymo paslaugos, užsakytos Belgijos įmonėje „Konings NV“, pabrangimo sąnaudų, atlyginimo kvalifikuotina kaip reikalavimas, kylantis dėl atliktų darbų trūkumų, atitinkantis CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą specialųjį užsakovo rangos sutartyje nustatytą teisių gynimo būdą, t. y. atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, kuriam taikytinas CK 6.667 straipsnio 1 dalyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas.

81. Dėl to teisėjų kolegija aptariamus ieškovės ir trečiojo asmens kasacinių skundų argumentus pripažįsta iš dalies pagrįstais, konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai, nustatydami atsakovės reikalavimo daliai dėl 11 130,12 Eur nuostolių, patirtų dėl analogiškos išpilstymo paslaugos, užsakytos Belgijos įmonėje „Konings NV“, pabrangimo sąnaudų, atlyginimo taikytiną ieškinio senaties terminą, netinkamai taikė CK 1.125 straipsnio 8 dalį ir nepagrįstai netaikė CK 6.667 straipsnio 1 dalies. Kita aptariamų kasacinių skundų argumentų dalis atmestina kaip nepagrįsta.

82. Kasaciniuose skunduose ieškovė ir trečiasis asmuo AB „Panevėžio stiklas“ teigia, kad teismai, nustatydami taikytiną ieškinio senaties terminą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Teisėjų kolegija šiuos kasacinių skundų argumentus atmesta kaip nepagrįstus.

83. Pažymėtina, kad kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Įvertinusi ieškovės ir trečiojo asmens kasacinių skundų argumentus teisėjų kolegija nusprendžia, kad jais nepagrindžiamas teismų, nustatant taikytiną ieškinio senaties terminą, nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos.

84. Konstatavus, kad teismai, nustatydami atsakovės reikalavimo daliai dėl 11 130,12 Eur nuostolių, patirtų dėl analogiškos išpilstymo paslaugos, užsakytos Belgijos įmonėje „Konings NV“, pabrangimo sąnaudų, atlyginimo taikytiną ieškinio senaties terminą, nepagrįstai netaikė CK 6.667 straipsnio 1 dalies, pažymėtina, kad šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą, ieškinio senaties terminas prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos.

85. Kasacinio teismo dėl ieškinio senaties termino taikymo, kai reikalavimai dėl rangos darbų trūkumų pareiškiami per garantinį terminą, išaiškinta, kad CK 6.667 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendrosios taisyklės – ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą – išimtis rangos santykių atveju; šios išimties taikymą lemia pareikšto reikalavimo turinys (dėl atliktų rangos darbų trūkumų, kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą) ir tam tikros sąlygos (nustatytas garantinis terminas, užsakovo veikimo iniciatyva, pareiškiant apie trūkumus per garantinį terminą), taikant šią išimtį svarbus yra tik objektyvusis – užsakovo pareiškimo apie trūkumus – momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03NC00MjEvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-74-421/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-74-421/2015">3K-3-74-421/2015</a>; 2019 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-313/2019, 105 punktas).

86. Teisėjų kolegija nurodo, kad dėl atsakovės reikalavimo dalies dėl 11 130,12 Eur nuostolių, patirtų dėl analogiškos išpilstymo paslaugos, užsakytos Belgijos įmonėje „Konings NV“, pabrangimo sąnaudų, atlyginimo byloje būtina iš naujo nustatyti ieškinio senaties termino eigos pradžios momentą, taip pat nustatyti, ar ieškinio senaties dėl šio reikalavimo eiga nebuvo sustabdyta, pratęsta arba nutraukta, ar ieškinio senaties terminas yra praleistas, ar nėra pagrindo jį atnaujinti. Tam būtina nustatyti ir vertinti faktines bylos aplinkybes. Kasacinis teismas fakto klausimų nenagrinėja (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Nustatytas netinkamas materialiosios teisės normų taikymas yra pagrindas naikinti apskųstos apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį dėl atsakovės reikalavimo dalies dėl 11 130,12 Eur nuostolių, patirtų dėl analogiškos išpilstymo paslaugos, užsakytos Belgijos įmonėje „Konings NV“, pabrangimo sąnaudų, atlyginimo (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis). Ją panaikinus bylos dalis dėl šio atsakovės reikalavimo perduotina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Dėl sutarties aiškinimo nagrinėjamoje byloje

87. Byloje nustatyta, kad šalys Sutartimi susitarė, jog: vykdytojas (ieškovė) įsipareigoja teikti klientui (atsakovei) išpilstymo į butelius ir pakavimo paslaugas, o klientas įsipareigoja šias paslaugas priimti ir už jas sumokėti; į butelius išpilstytas alkoholinis gėrimas vadinamas prekėmis (1.1 punktas); pilstymo į butelius ir pakavimo medžiagas tieks vykdytojas (ieškovė) ir tai įeina į paslaugos kainą; medžiagų dizainas turi būti aptariamas su vykdytoju, atsižvelgiant į tinkamumą vykdytojui ir jo tiekėjų galimybes (1.2 punktas); pagal sutartį vykdytojas yra atsakingas tik už alkoholinio gėrimo išpilstymą į butelius; jeigu vykdytojas laikosi kliento kokybės reikalavimų ir gerosios gamybos praktikos ir tiesiogiai nesukelia kokių nors prekių kokybės nukrypimų, vykdytojas jokiais atvejais negali būti laikomas atsakingu už prekių kokybę, sudėtį, skonio savybes ir t. t., bet jomis neapsiribojant (4.1 punktas).

88. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilęs ginčas dėl to, kuriai iš šalių – ieškovei ar atsakovei – pagal Sutartį tenka atsakomybė už butelių, į kuriuos buvo pilstomas atsakovės gėrimas (sidras), kokybę.

89. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl Sutarties aiškinimo, nurodė, jog „Prestige“ dizaino buteliai, į kuriuos buvo išpilstytas atsakovės pristatytas gėrimas, ieškovės buvo įsigyti iš AB „Panevėžio stiklas“ ir išpilstymo bei perdavimo atsakovei metu buvo ieškovės nuosavybė. Pagal Sutartį prekė yra į butelius išpilstytas gėrimas. Taigi, prekės dalis yra butelis. Sutarties formuluotė „pilstymo į butelius ir pakavimo medžiagas“ („bottling and packaging materials“) reiškia ir butelį (pirminę pakuotę), todėl ieškovė įsipareigojo tiekti butelius. Aplinkybė, kad medžiagų dizainas turi būti aptariamas su vykdytoju, atsižvelgiant į tinkamumą vykdytojui ir jo tiekėjų galimybes, nešalina ieškovės atsakomybės už butelio kokybę, nes šalys susitarė, kad atsakovė pasirenka butelio dizainą, atsižvelgdama į tinkamumą vykdytojui ir jo tiekėjų galimybes. Aplinkybė, kad šalys į sutarties tekstą įtraukė formuluotę „tiekėjų galimybes“, rodo, kad ieškovė turėjo teisę pirkti butelį ir iš kitų savo tiekėjų, o imperatyvaus atsakovės įpareigojimo butelį pirkti iš AB „Panevėžio stiklas“ nebuvo. Be to, įvertintina, kad nors Sutarties 4.1 punkte šalys susitarė, jog pagal šią Sutartį vykdytojas yra atsakingas tik už alkoholinio gėrimo išpilstymą į butelius, tačiau jos kartu susitarė, kad vykdytojas laikosi kliento kokybės reikalavimų ir gerosios gamybos praktikos ir turi tiesiogiai nesukelti kokių nors prekių kokybės nukrypimų. Kadangi prekė yra ne tik sidras, bet ir butelis, darytina išvada, kad ieškovė įsipareigojo patiekti ne tik kokybišką išpilstymo paslaugą, bet ir butelį bei pakavimo medžiagas. Ieškovė, teikdama išpilstymo paslaugą, tiekė savo medžiagas, todėl atsako už jų, taip pat ir butelių, kokybę (CK 6.38 straipsnio 4 dalis, 6.333 straipsnis, 6.665 straipsnio 5 dalis). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs teisės normas, sutarties formuluotę, šalių paaiškinimus, šalių elgesį sutarties vykdymo metu, nusprendė, kad atsakomybė už butelio kokybę tenka ieškovei. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl priešieškinio pagrįstumo, nustatęs, kad dalis butelių pas vartotojus sudužo dėl jų broko gamybos metu, už butelių kokybę pagal Sutartį buvo atsakinga ieškovė, padarė išvadą, kad ieškovė nesilaikė gerosios gamybos praktikos, nustatytos Sutarties 5.2 punkte, todėl pažeidė sutartį ir atliko neteisėtus veiksmus, kurie yra civilinės atsakomybės pagrindas.

90. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės apeliacinio skundo argumentus, pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytų teismo argumentų ir išvadų pagrįstumo nekvestionavo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad, remiantis Sutarties nuostatomis, prekė yra į butelius išpilstytas gėrimas, todėl prekės dalis yra ir pats butelis. Butelius, į kuriuos buvo pilstomas atsakovės gėrimas, ieškovė įsigydavo iš trečiojo asmens AB „Panevėžio stiklas“. Šie buteliai išpilstymo bei perdavimo atsakovei metu buvo ieškovės nuosavybė. Pagal Sutarties sąlygas ieškovė įsipareigojo teikti ne tik išpilstymo paslaugas, bet ir tiekti atsakovei butelius, todėl ieškovė yra atsakinga ne tik už kokybišką paslaugų suteikimą, t. y. alkoholinio gėrimo išpilstymą, bet ir už paties butelio kokybę. Tai, kad „Prestige“ dizaino butelius pasirinko atsakovė, nešalina ieškovės atsakomybės už butelio kokybę. Ieškovė, teikdama išpilstymo paslaugas, tiekė ir savo medžiagas – butelius, kuriuos įsigijo iš trečiojo asmens, todėl ji yra atsakinga ir už paties butelio kokybę (CK 6.38 straipsnio 4 dalis). Nors Sutarties 4.1 punkte šalys nustatė, kad pagal sutartį vykdytojas yra atsakingas tik už alkoholinio gėrimo išpilstymą į butelius, tačiau, sistemiškai aiškinant sutarties sąlygas, darytina išvada, kad ieškovė, teikdama išpilstymo paslaugas atsakovei, turėjo užtikrinti, kad paslauga būtų suteikta tinkamai ir kad paslaugai suteikti naudojami buteliai būtų saugūs, tinkami naudoti pagal paskirtį ir atitiktų techninius reikalavimus.

91. Ieškovė kasaciniame skunde argumentuoja, kad teismai netinkamai taikė CK 6.193 straipsnį, nukrypo nuo UNIDROIT Tarptautinių komercinių sutarčių principų 4.1, 4.4, 4.5 straipsnių, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNDgvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-148/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-148/2009">3K-3-148/2009</a>; 2017 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDI4LTY5NS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-428-695/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-428-695/2017">e3K-3-428-695/2017</a>). Ieškovės teigimu, teismai iš esmės pažeidė sutarties šalių valios autonomijos ir sutarties laisvės principą (CK 6.156 straipsnis) bei Sutarties 4.1 punktą, pagal kurį tam, kad ieškovė būtų laikoma atsakinga už prekių kokybę, turi būti tokios sąlygos: ji turėtų nesilaikyti atsakovės kokybės reikalavimų, nesilaikyti gerosios gamybos praktikos ir tiesiogiai sukelti kokius nors prekių kokybės nukrypimus. Tačiau šios aplinkybės byloje nenustatytos. Anot ieškovės, teismai ignoravo Sutarties 4.1 punktą ir šalių aiškiai išreikštą valią. CK 6.38 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta teisės norma nėra imperatyvi, t. y. gali būti pakeista šalių susitarimu. Ieškovė teigia, kad šalys Sutarties 4.1 punktu susitarė dėl ieškovės atsakomybės ribų, kartu pakeisdamos CK 6.38 straipsnio 4 dalies nuostatą.

92. Vertinant šiuos kasacinio skundo argumentus pažymėtina, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o šie įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Sutarties esmė – šalių susitarimas, pasiektas suderinus jų valią. Sutarčių laisvės principas reiškia, kad civilinių teisinių santykių dalyviai patys sprendžia, sudaryti sutartį ar ne (CK 6.156 straipsnis). Šis principas reiškia ir šalių laisvę savanoriškai nustatyti sutarties formą ir turinį, išskyrus, kai tai reglamentuoja imperatyviosios teisės normos ar tam tikrų sąlygų reikalauja gera moralė, viešoji tvarka ir kiti teisės principai.

93. Sutarties šalių valia ir ja prisiimtų įsipareigojimų apimtis nustatytinos pagal sutarčių aiškinimo taisykles. Sutartis aiškinama tada, kai kyla ją sudariusių šalių ginčas dėl sutarties galiojimo, jos rūšies, pobūdžio, sąlygų turinio, šalių teisių bei pareigų apimties, sutarties pakeitimo, pasibaigimo ir pan. Sutarties turinio ir sąlygų, dėl kurių tarp jos šalių kyla ginčas, išaiškinimas pagal sutarčių aiškinimo taisykles, taip identifikuojant tikrąjį šalių susitarimą, pasiektą joms disponuojant laisve savanoriškai nustatyti sutarties turinį ir suderinus jų valią, koreliuoja su sutarties laisvės principu ir nereiškia šio principo pažeidimo.

94. Konkrečios sutarties turinio ir jos sąlygų išaiškinimas, sutartimi sulygtų šalių pareigų bei teisių nustatymas yra fakto klausimas, taigi vien atskirų ginčo šalių sudarytų sutarčių sąlygų vertinimas negalėtų būti kasacinio nagrinėjimo dalykas. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas fakto klausimų nenagrinėja, tačiau, atsižvelgdamas į kasacinio skundo argumentus, patikrina, kaip žemesnės instancijos teismas laikėsi sutarčių aiškinimo taisyklių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2008; 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018 48 punktą; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-421/2020 22 punktą; kt.).

95. Sutarčių aiškinimo taisyklės

96. Ieškovė kasaciniame skunde nurodo, kad teismai netinkamai aiškino Sutartį, nes ignoravo Sutarties 4.1 punktą, šio punkto antrajame sakinyje įtvirtintą nuostatą dėl ieškovės atsakomybės ribų. Teisėjų kolegija šį skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą, nes, kaip matyti iš apskųstų teismų procesinių sprendimų (žr. šios nutarties 89, 90 punktus), teismai Sutartį aiškino atsižvelgdami į jos 4.1 punktą, šio punkto nuostatas aiškindami bei vertindami ir pagal jų tarpusavio ryšį su kitomis Sutarties sąlygomis, jos esme ir tikslu.

97. Taip pat kaip nepagrįstas vertintinas ieškovės skundo teiginys, jog byloje nebuvo nustatyta, kad ieškovė nesilaikė gerosios gamybos praktikos, nes, kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo (žr. šios nutarties 89 punktą), šio teismo nustatyta, jog ieškovė nesilaikė gerosios gamybos praktikos, numatytos Sutarties 5.2 punkte.

98. Ieškovės kasaciniame skunde iš esmės dėstoma jos pozicija dėl Sutartyje išreikštos šalių valios aiškinimo, tačiau nėra argumentuotai kvestionuojamas teismų procesiniuose sprendimuose pateiktas Sutarties aiškinimas, nepateikiama teisinių argumentų, kurie teiktų pagrindą pripažinti, jog teismai netinkamai aiškino Sutartį ir padarė nepagrįstas išvadas dėl ginčijamų Sutarties sąlygų turinio, šalių teisių bei pareigų apimties.

99. Ieškovė kasaciniame skunde netinkamai interpretuoja apeliacinės instancijos teismo nutartį ir nepagrįstai teigia, kad šis teismas, nepaisydamas Sutartyje įtvirtinto šalių susitarimo dėl ieškovės paslaugų kokybės ir atsakomybės ribų, nurodė, jog ieškovė vis tiek yra atsakinga už butelių kokybę CK 6.38 straipsnio 4 dalies pagrindu. Kaip matyti iš apskųstos nutarties turinio, apeliacinės instancijos teismas, visų pirma, aiškindamas Sutartį, padarė išvadą, kad pagal Sutarties sąlygas ieškovė įsipareigojo teikti ne tik išpilstymo paslaugas, bet ir tiekti atsakovei butelius, todėl ieškovė yra atsakinga ne tik už kokybišką paslaugų suteikimą, t. y. alkoholinio gėrimo išpilstymą, bet ir už paties butelio kokybę. Tik po to, kai tokia išvada, aiškinant Sutartį, jau buvo padaryta, apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog CK 6.38 straipsnio 4 dalis nustato, kad jeigu skolininkas, vykdydamas prievolę, naudojasi kitų asmenų pagalba, tai jis už tų asmenų veiksmus atsako kaip už savo. Sutiktina su ieškovės skundo argumentu, kad CK 6.38 straipsnio 4 dalies nuostata nėra imperatyvi, o yra dispozityvi ir gali būti pakeista susitarimu, tačiau pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju, aiškinant Sutartį, teismų nustatyta, kad pagal Sutarties sąlygas ieškovė yra atsakinga ne tik už alkoholinio gėrimo išpilstymą, bet ir už paties butelio kokybę, taigi nustatyta, jog nurodytoje teisės normoje įtvirtintas teisinis reglamentavimas šalių Sutarties sąlygomis nebuvo pakeistas. Dėl to kaip nepagrįstas atmestinas ieškovės skundo argumentas, kuriuo teigiama, kad apskųstais teismų procesiniais sprendimais pirmenybė buvo suteikta dispozityviai teisės normai, o ne Sutartyje šalių išreikštai valiai.

100. Ieškovės kasacinio skundo teiginys, kad teismai iš esmės pažeidė sutarties šalių valios autonomijos ir sutarties laisvės principą (CK 6.156 straipsnis), yra išvestinis iš skundo teiginio, jog teismai, nepaisydami Sutartyje įtvirtinto šalių susitarimo dėl ieškovės paslaugų kokybės ir atsakomybės ribų, nurodė, jog ieškovė vis tiek yra atsakinga už butelių kokybę CK 6.38 straipsnio 4 dalies pagrindu. Konstatavus pastarojo skundo teiginio nepagrįstumą, taip pat nepagrįstu pripažintinas ir skundo teiginys, kad teismai iš esmės pažeidė sutarties šalių valios autonomijos ir sutarties laisvės principą (CK 6.156 straipsnis).

101. Taip pat kaip nepagrįsti vertintini ir kasacinio skundo argumentai, kad bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNDgvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-148/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-148/2009">3K-3-148/2009</a>, 2017 m. kovo 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDI4LTY5NS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-428-695/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-428-695/2017">e3K-3-428-695/2017</a> pateiktų išaiškinimų, nes, teisėjų kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nėra pagrindžiama, jog šiuo atveju teismai nukrypo nuo nurodytos kasacinio teismo praktikos.

102. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta ieškovės kasacinio skundo argumentus, kad teismai netinkamai taikė CK 6.193 straipsnį, nukrypo nuo UNIDROIT Tarptautinių komercinių sutarčių principų 4.1, 4.4, 4.5 straipsnių, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos – 2009 m. kovo 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNDgvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-148/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-148/2009">3K-3-148/2009</a>, 2017 m. kovo 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDI4LTY5NS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-428-695/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-428-695/2017">e3K-3-428-695/2017</a> pateiktų išaiškinimų.

Dėl darbų kokybės

103. Byloje teismų nustatyta, kad dalis butelių sudužo (susprogo) dėl jų broko gamybos metu – inkliuzų, gilios V formos siūlės butelio dugne, išankstinių įtrūkimų ir kt., t. y. netinkamos jų kokybės, atsiradusios gamybos metu.

104. Ieškovė ir trečiasis asmuo AB „Panevėžio stiklas“ kasaciniuose skunduose argumentuoja, kad teismai Sutarties dalykui iškėlė tokius kokybinius reikalavimus, dėl kurių šalys nesitarė, ir taip pažeidė CK 6.41 straipsnio 1 dalies, 6.197 straipsnio, 6.663 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas,

105. Vertinant šiuos kasacinių skundų argumentus pažymėtina, kad, kaip jau minėta (žr. šios nutarties 75 punktą), teismų praktikoje tais atvejais, kai tą patį santykį reguliuoja dvi teisės normos, kurių viena yra bendresnio pobūdžio, o kita – speciali, atsižvelgiama į teisėje galiojantį principą, kad prioritetą turi specialioji teisės norma.

106. Svarbiausia rangovo pareiga yra atlikti tam tikrą darbą ir gauti jo rezultatą. Reikšminga šios pareigos sudėtinė dalis yra pareiga užtikrinti darbo rezultato kokybę, kitaip dar vadinama rangovo pareiga garantuoti darbų kokybės atitiktį sutarčiai – atitikties sutarčiai garantija arba kokybės garantija pagal įstatymą (CK 6.663 straipsnis, 6.665 straipsnio 1 dalis).

107. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Rangos sutarties sudarymą bei konkrečius reikalavimus rangos sutarties dalykui visų pirma lemia užsakovo poreikis tam tikram darbui ar to darbo rezultatui, be to, darbo ar jo rezultato specifika. Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą; jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis; rangos sutartyje šalys gali numatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus. Spręsdamas tarp rangovo ir užsakovo kilusį ginčą dėl darbų kokybės, teismas negali apsiriboti rangos sutarties vertinimu ir konstatavimu, kad atlikti darbai atitinka sutarties sąlygas, rangos darbų kokybė taip pat turi būti įvertinta pagal įprastus tos rūšies darbams ir (ar) įstatyme specialiai įtvirtintus reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NjkvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-469/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-469/2010">3K-3-469/2010</a>; 2020 m. birželio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTk3LTQ2OS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-197-469/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-197-469/2020">e3K-3-197-469/2020</a> 36 punktą).

108. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta, kad šalys Sutartimi būtų susitarusios dėl konkrečių reikalavimų, kuriuos turi atitikti buteliai, ar dėl kokių nors aukštesnių, nei įprasta, reikalavimų. Taigi, buteliai privalėjo atitikti įprastus tokios paskirties buteliams keliamus reikalavimus, turėti įprastai reikalaujamas savybes ir būti tinkamais naudoti pagal paskirtį protingą terminą.

109. Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste teisėjų kolegija nusprendžia, jog tam, kad buteliai atitiktų įprastus reikalavimus ir turėtų įprastai reikalaujamas savybes, jie turėjo, be kita ko, protingą terminą, ne trumpesnį nei išpilstytos produkcijos galiojimo terminas, būti atsparūs reikalaujamam vidiniam slėgiui, sandarūs, patvarūs, saugūs. Tačiau byloje nustatyta, kad dalis butelių sudužo (susprogo) dėl gamybos metu atsiradusių defektų – inkliuzų, gilios V formos siūlės butelio dugne, išankstinių įtrūkimų ir kt., būtent kurie buvo butelių sudužimo (susprogimo) priežastis. Tai reiškia, kad jie neatitiko įprastų tokios paskirties buteliams keliamų reikalavimų, neturėjo įprastai reikalaujamų savybių ir nebuvo tinkami naudoti pagal paskirtį protingą terminą.

110. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog nustatę, kad dalis butelių sudužo (susprogo) dėl jų broko gamybos metu – inkliuzų, gilios V formos siūlės butelio dugne, išankstinių įtrūkimų ir kt., bylą nagrinėję teismai padarė pagrįstą išvadą, jog dalis į Jungtinę Karalystę išgabentų butelių, į kuriuos buvo išpilstyta atsakovės produkcija, buvo nekokybiški. Tuo tarpu aptariami ieškovės ir trečiojo asmens kasacinių skundų argumentai vertintini kaip neteikiantys pagrindo padaryti kitokią, nei nurodyta, išvadą.

111. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta ieškovės ir trečiojo asmens kasacinių skundų argumentus, kuriais teigiama, kad teismai pažeidė CK 6.41 straipsnio 1 dalies, 6.197 straipsnio, 6.327 straipsnio, 6.663 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.

Dėl įrodymus, įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų taikymo

112. Teisėjų kolegija pažymi, kad, vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas bylos faktų nenustato, o yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Jeigu kasaciniame skunde nurodomi argumentai dėl įrodinėjimą, įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimo, kasacinis teismas tik patikrina, ar bylą nagrinėję teismai, nustatydami byloje reikšmingus faktus, tinkamai taikė proceso teisės normas, ar dėl tam tikrų proceso pažeidimų galėjo būti priimtas neteisėtas ar nepagrįstas sprendimas (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-701/2019, 62 punktas; 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjE1LTgyMy8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-215-823/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-215-823/2020">e3K-3-215-823/2020</a>, 38 punktas).

113. Kasaciniuose skunduose ieškovė ir trečiasis asmuo AB „Panevėžio stiklas“ nurodo, kad teismai nepagrįstai netaikė contra spoliatorem taisyklės. Skunduose teigiama, kad, atsakovei sunaikinus jai perduotas prekes, nėra galimybės patikrinti ir tirti atsakovės sąmoningai sunaikintų daiktinių įrodymų, todėl visos abejonės dėl prekių nesaugumo aiškintinos atsakovės nenaudai. Trečiasis asmuo nurodo ir tai, kad, teismams pažeidus contra spoliatorem taisyklę, taip pat buvo netinkamai aiškinama ir taikoma CK 6.253 straipsnio 5 dalis.

114. Teisėjų kolegija šiuos kasacinių skundų argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

115. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad contra spoliatorem taisyklė yra teisės doktrinoje žinoma ir kasacinio teismo praktikoje išplėtota prezumpcija, kuria vadovaujantis, šaliai slepiant, sunaikinant ar atsisakant pateikti įrodymą, laikoma egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs. Įrodymų nepateikimo priežastys gali paneigti contra spoliatorem prezumpcijos taikymo būtinybę. Nurodytai prezumpcijai taikyti reikšminga nustatyti ne tik bylos šalies atsisakymą pateikti reikšmingus įrodymus, tačiau ir tokio atsisakymo priežastis ir jas lemiančias aplinkybes. Contra spoliatorem prezumpcija taikytina tuomet, kai nustatyta, jog dokumentus atsisakoma pateikti sąmoningai, tyčia juos sunaikinus, o ne dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo subjekto, galinčio (turinčio) juos pateikti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-823/2020 59 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).

116. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nusprendė, kad nėra pagrindo taikyti contra spoliatorem prezumpciją atsakovei, nes ieškovė nebuvo pakankamai rūpestinga ir pati nepasirūpino įrodymų surinkimu. Tokią išvadą teismas motyvavo tuo, kad ieškovė atsakovės pretenziją dėl netinkamų paslaugų suteikimo gavo 2016 m. spalio 19 d., 2017 m. sausio 9 d. gavo argumentuotą pretenziją; prekės buvo sunaikintos 2017 m. sausio 20 d. – 2017 m. lapkričio 21 d. laikotarpiu; ieškovė, gavusi atsakovės pretenziją, turėjo pakankamai laiko pasirūpinti tinkamų įrodymų surinkimu, tačiau šių veiksmų neatliko; 2016 m. spalio mėn. ieškovės ir trečiojo asmens atstovai iš sandėlio Birmingame paėmė po vieną butelį, AB „Panevėžio stiklas“ paėmė dužusį butelį, turėjo galimybę jį ištirti ir jo dužimo priežasčių analizę pateikti teismui, tačiau to nepadarė. Apeliacinės instancijos teismas tokios pirmosios instancijos teismo išvados ir jos motyvų pagrįstumo nekvestionavo, su jais sutiko.

117. Teisėjų kolegija, įvertinusi teismų nustatytas atsakovei perduotų prekių, kaip daiktinių įrodymų, neišsaugojimo priežastis ir jas lemiančias aplinkybes, taip pat įvertinusi tai, kad byloje teismų nėra nustatyta, jog nurodytus daiktinius įrodymus atsisakyta pateikti sąmoningai, tyčia juos sunaikinant, o ne dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo atsakovės, taip pat įvertinusi skundžiamų teismų procesinių sprendimų argumentus ir išvadas, nusprendžia, jog teismai padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo taikyti contra spoliatorem taisyklės.

118. Ieškovė kasaciniame skunde nurodo, kad skundžiami teismų procesiniai sprendimai priimti netinkamai taikant įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisykles, nes pažeistos specialias žinias turinčių asmenų nepriklausomumo taisyklės. Ieškovės teigimu, specialistui, t. y. ne teismo paskirtam, bet šalių pasitelktam ekspertui, taikytini minimaliai tokie patys nešališkumo ir objektyvumo reikalavimai kaip ir teismo paskirtam ekspertui CPK 3 straipsnio 7 dalies pagrindu, t. y. pagal analogiją taikytinos ekspertų išvadas reglamentuojančios normos, įskaitant ir normas dėl eksperto nešališkumo ir nepriklausomumo (CPK 67 straipsnis).

119. Trečiasis asmuo AB „Panevėžio stiklas“ kasaciniame skunde nurodo, kad teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis), nes rėmėsi GTS, kuri neatitinka imperatyvaus nešališkumo ir objektyvumo reikalavimo, ataskaitomis ir todėl GTS ataskaitos yra nepatikimas, neleistinas bei neteisėtas įrodymas.

120. Teisėjų kolegija šiuos kasacinių skundų argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

121. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad eksperto išvada yra viena iš įrodinėjimo priemonių, nurodytų CPK 177 straipsnio 2 dalyje. Ekspertizė atliekama civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka. Teisminio nagrinėjimo metu gali būti naudojami kaip įrodymai rašytiniai aktai, kurie pagal savo prigimtį yra ekspertinio pobūdžio – gaunami atlikus tam reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias surašomi atitinkamą kvalifikaciją turinčių asmenų. Jeigu toks tyrimas buvo atliktas ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje, tai, nepaisant jo tiriamojo mokslinio pobūdžio, gauta išvada negali būti laikoma įrodymu – eksperto išvada CPK 216 straipsnio prasme. Toks dokumentas atitinka kitą įrodinėjimo priemonės rūšį, nurodytą procesinio įstatymo – rašytinį įrodymą, nes jame gali būti žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (CPK 197 straipsnis). Tiek ekspertizės išvada, tiek tiriamojo mokslinio pobūdžio rašytiniai įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, nėra privalomi ir vertinami laikantis bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 185, 218 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yODEvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-281/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-281/2009">3K-3-281/2009</a>).

122. Teismo skiriamas ekspertas turi, be kita ko, atitikti objektyvumo ir nešališkumo reikalavimus. Šie reikalavimai užtikrinami sudarant galimybę dalyvaujantiems byloje asmenims siūlyti ekspertus ir išreikšti savo nuomonę dėl pasiūlytų kandidatūrų (CPK 212 straipsnio 1 dalis), taip pat per nušalinimo institutą. Pagrindai ekspertui nušalinti yra tokie patys kaip teisėjui (CPK 67 straipsnio 1 dalis), be to, jis negali dalyvauti nagrinėjant bylą, jei yra dėl tarnybos ar kitaip priklausomas bent nuo vienos iš šalių ar kitų dalyvaujančių byloje asmenų arba jeigu jis atliko reviziją, auditą ar kitokį patikrinimą, kurio medžiaga buvo pagrindas tai civilinei bylai iškelti (CPK 67 straipsnio 2 dalis).

123. Tokiu atveju, kai vieno ar kito faktinio santykio arba jų grupės konkreti teisės norma nereglamentuoja, egzistuoja teisės spraga. Vienas teisės spragų užpildymo būdų – įstatymo arba teisės analogija. CPK 3 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo materialinį arba procesinį santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius (įstatymo analogija), o jeigu ir tokio įstatymo nėra, teismas vadovaujasi bendraisiais teisės principais (teisės analogija); pagal analogiją negali būti taikomos specialiosios, t. y. bendrųjų taisyklių išimtis nustatančios, teisės normos.

124. Procesinius santykius dėl rašytinių įrodymų reglamentuoja CPK 197–203 straipsniai. Nors šiose teisės normose tiesiogiai nėra pasisakyta dėl to, ar tiriamojo mokslinio pobūdžio tyrimą ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje atlikęs atitinkamą kvalifikaciją turintis asmuo turi ar neturi atitikti objektyvumo ir nešališkumo reikalavimus, tačiau teisėjų kolegija nusprendžia, kad procesinis santykis yra reglamentuojamas įstatymų, teisės spraga, kurią reikėtų užpildyti taikant analogiją, neegzistuoja. Vadovaujantis nurodytose proceso teisės normose įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, sistemiškai aiškinant CPK normas, darytina išvada, kad ginčo procesinį santykį reglamentuojančios teisės normos nenustato, jog aptariamą tyrimą atlikusiam ir rašytinį įrodymą sukūrusiam asmeniui turi būti taikomi objektyvumo ir nešališkumo reikalavimai.

125. Ieškovė kasaciniame skunde argumentuoja, kad teismai, nors ir pripažino, jog atlikti slėgio bandymai negalėjo būti atliekami dėl ydingos jų metodikos – naudotų netinkamų butelių, vis tiek vertino šių tyrimų rezultatus, taip nesilaikė įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 185 straipsnis).

126. Teisėjų kolegija šį kasacinio skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą.

127. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, viena vertus, nusprendė, kad GTS slėgio bandymų ataskaitų dalimi dėl butelių kokybės tinkamumo slėgio atlaikymo aspektu negalima remtis kaip įrodymais, nes tokie GTS atlikti slėgio bandymai prieštarauja Europos standarto LST EN ISO 7458 nuostatoms, kita vertus, pažymėjęs, jog nurodytose GTS slėgio bandymų ataskaitose buvo teikiamos ne tik butelių slėgio tyrimų išvados, bet aiškinamasi ir butelių dužimo priežastys, ataskaitose nurodyta, kad pavyzdžiai, neatlaikę specifikacijoje nurodyto 14 bar slėgio, buvo detaliau tyrinėjami, siekiant nustatyti bet kokius pažeidimus arba silpninančius defektus trūkimo pradžios vietose, t. y. atlikti tyrimai, nesusiję su slėgio bandymais, teismas vertino nurodytų GTS bandymų ataskaitų duomenis ir jais rėmėsi, vertindamas ir nustatydamas butelių silpninančių savybių atsiradimo priežastis.

128. Pagal CPK 177 straipsnio 1 dalį įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Aplinkybių, susijusių su butelių silpninančių savybių atsiradimo priežastimis, nustatymas įėjo į šios bylos įrodinėjimo dalyką. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog GTS slėgio bandymų ataskaitose, be kitų duomenų, kuriais negalima remtis, taip pat yra ir reikšmingų ginčui išspręsti bei leistinų duomenų apie butelių silpninančių savybių atsiradimo priežastis, pagrįstai pastaruosius duomenis vertino kaip įrodymus ir taip elgdamasis nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, CPK 185 straipsnio reikalavimų.

129. Ieškovė kasaciniame skunde argumentuoja, kad teismai pažeidė CPK 185 straipsnio, 197 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes netinkamai įvertino oficialiuosius rašytinius įrodymus – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos raštus, patvirtinančius, kad ieškovės produkcija yra saugi. Trečiasis asmuo AB „Panevėžio stiklas“ kasaciniame skunde nurodo, kad teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis), nes ignoravo oficialiųjų rašytinių įrodymų statusą turinčius dokumentus, patvirtinančius butelių objektų saugumą.

130. Teisėjų kolegija šiuos kasacinių skundų argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

131. Pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuosiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Draudimas panaudoti liudytojų parodymus netaikomas, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Oficialiųjų rašytinių įrodymų įrodomoji galia įstatymais gali būti suteikta ir kitiems dokumentams.

132. Aiškindamas šią teisės normą kasacinis teismas yra pasisakęs, kad rašytinis įrodymas gali būti pripažintas oficialiuoju tik esant tokioms sąlygoms: 1) jis turi būti išduotas valstybės ar savivaldybės institucijos ar kitų įstatyme išvardytų subjektų; 2) įstatyme nurodyti subjektai, išduodami oficialų dokumentą, neviršijo savo kompetencijos; 3) dokumentas atitinka teisės aktų nustatytus jo formos ir turinio reikalavimus; 4) jame pateikta informacija yra pakankama įrodinėjimo dalyką sudarančioms aplinkybėms nustatyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2010; 2017 m. kovo 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-98-687/2017 27 punktą; kt.).

133. Teismai nagrinėjamoje byloje nustatė, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba neatliko laboratorinių tyrimų ir nenustatė, ar buteliai yra kokybiški, nenustatė jų dužimo priežasčių, o tik įvertino, ar stiklo butelių gamybos procesas atitinka standartus. Teismai nusprendė, jog nurodytos tarnybos raštai nepatvirtina, kad trečiojo asmens pagaminti buteliai, į kuriuos buvo išpilstyta atsakovės produkcija, yra kokybiški, be to, raštuose pateiktą informaciją paneigia kiti byloje esantys įrodymai. Taigi teismai, viena vertus, nustatė, kad nurodytos tarnybos raštuose pateikta informacija nėra pakankama įrodinėjimo dalyką sudarančioms aplinkybėms nustatyti ir pagal tai jie (raštai) nepripažintini oficialiaisiais rašytiniais įrodymais, kita vertus, nustatė, jog aptariamuose raštuose pateiktą informaciją paneigia kiti byloje esantys įrodymai.

134. Teisėjų kolegija ieškovės ir trečiojo asmens kasaciniuose skunduose nurodytus argumentus vertina kaip nepagrindžiančius skundų teiginio dėl teismų išvados, jog nurodytos tarnybos raštuose pateikta informacija nėra pakankama įrodinėjimo dalyką sudarančioms aplinkybėms nustatyti, nepagrįstumo. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad, esant nurodytoms teismų nustatytoms aplinkybėms, teismai turėjo teisinį pagrindą nesivadovauti aptariamuose Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos raštuose nurodytomis aplinkybėmis kaip įrodytomis ir taip elgdamiesi CPK 185 straipsnio, 197 straipsnio 2 dalies nuostatų nepažeidė.

135. Kasaciniuose skunduose ieškovė ir trečiasis asmuo AB „Panevėžio stiklas“ nurodo, kad teismai pažeidė CPK 185 straipsnio reikalavimus, nes nepateikė jokių mokslinio metodinio pobūdžio priežasčių, kodėl byloje turėtų būti vadovaujamasi būtent GTS, o ne doc. dr. G. Vaickelionio išvadomis, taip pat metodologinės priežasties, dėl ko šukių nuotraukų analizė neleistų nustatyti bylai reikšmingų aplinkybių. Teismai nevertino doc. dr. G. Vaickelionio nustatytų GTS ataskaitos trūkumų. Tiek doc. dr. G. Vaickelionio atliktoje ekspertizėje, tiek net ir pačiose GTS ataskaitose paaiškinama, jog butelių dūžio aplinkybės nėra aiškios, todėl ataskaitose negali būti pateikiamos tikslios išvados, kuriose identifikuojama dūžio priežastis. Teismai neatsižvelgė į tai, kad doc. dr. G. Vaickelionis objektyviai negalėjo tirti pačių stiklo duženų dėl atsakovės veiksmų – sunaikinus produkciją ir tirtų butelių duženas.

136. Teisėjų kolegija šiuos kasacinių skundų argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

137. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTYvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-156/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-156/2009">3K-3-156/2009</a>). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDIwLTk2OS8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-420-969/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-420-969/2015">e3K-3-420-969/2015</a>). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti. Tai atliekama įrodymų tyrimo ir vertinimo proceso metu. Teismo sprendimas remtis vienais įrodymais ir jų pagrindu konstatuoti buvus ar nebuvus tam tikras bylos aplinkybes, o kitus įrodymus atmesti ir jais nesivadovauti turi būti tinkamai motyvuotas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2009). Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMi02OTUvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-12-695/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-12-695/2019">3K-3-12-695/2019</a> 24 punktą).

138. Nagrinėjamoje byloje teismų nustatyta, kad atsakovės pateiktų GTS atliktų tiriamojo mokslinio pobūdžio tyrimų (ekspertinių išvadų), kuriais atsakovė grindė savo poziciją, ir ieškovės pateiktų doc. dr. G. Vaickelionio atlikto tiriamojo mokslinio pobūdžio tyrimo (ekspertinės išvados), kuriuo ieškovė grindė savo poziciją, rezultatai kardinaliai priešingi, šiuos tyrimus atlikę asmenys padarė skirtingas išvadas. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas nurodytas ekspertines išvadas, pažymėjęs, kad GTS duomenys pateikti atlikus realų stiklo duženų tyrimą laboratorijoje, naudojant tam skirtą įrangą, taip pat tyrimai paremti fraktologijos metodu, kurio, kaip teismo posėdžio metu paaiškino doc. dr. G. Vaickelionis, jis nežino, padarė išvadą, jog doc. dr. G. Vaickelionio ekspertinės išvados dalis dėl stiklo butelių dužimo priežasčių, kuri atlikta tik pagal GTS pateiktas fotonuotraukas, nėra pakankamai patikima. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su nurodytomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, nurodė, jog GTS išvados, atsižvelgiant į tai, kad tyrimai buvo realiai atlikti laboratorijoje su tam skirta įranga, laikytinos patikimesnėmis, nustatant butelių dužimo priežastis. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, nesivadovavęs ieškovės pateikta doc. dr. G. Vaickelionio ekspertinės išvados dalimi dėl butelių dužimo priežasčių ir nurodęs argumentus, kodėl šią išvadą laiko nepatikima, nepažeidė CPK 185 straipsnyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių.

139. Teisėjų kolegija nurodo, kad, byloje pateiktų GTS atliktų ekspertinių išvadų duomenims ir doc. dr. G. Vaickelionio atliktos ekspertinės išvados duomenims esant kardinaliai priešingiems, teismai turėjo pareigą šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti. Teismai šį klausimą sprendė tirdami bei vertindami byloje surinktus įrodymus ir jį išsprendė, procesiniuose sprendimuose nurodydami argumentus, kodėl nusprendė nesiremti doc. dr. G. Vaickelionio atliktos ekspertinės išvados duomenimis, o patikimesniais laikyti GTS atliktų ekspertinių išvadų duomenis ir jais remtis. Ieškovė ir trečiasis asmuo, kasaciniais skundais teigdami, esą teismai pažeidė CPK 185 straipsnio reikalavimus, kritikuoja tokio teismų sprendimo argumentus, nurodydami jų nepakankamumą ir netinkamumą dėl mokslinio metodinio pobūdžio ir metodologinių priežasčių nenurodymo, tačiau skunduose nepateikia argumentų, pagrindžiančių, kad byloje surinktus konkrečius įrodymus ir jų visetą įvertinus pagal CPK 185 straipsnio reikalavimus aptariamų ekspertinių išvadų duomenų prieštaringumo ir patikimumo dilema teismų turėjo būti išspręsta prioritetą suteikiant doc. dr. G. Vaickelionio atliktos ekspertinės išvados duomenims. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, apskųstų teismų procesinių sprendimų motyvus ir aptariamus kasacinių skundų argumentus, nusprendžia, kad teismai, nuspręsdami nesiremti doc. dr. G. Vaickelionio ekspertinės išvados dalimi dėl butelių dužimo priežasčių kaip nepatikima, vadovavosi CPK 185 straipsnio nuostatomis ir jų reikalavimų nepažeidė. Įvertinusi bylos duomenis, apskųstų teismų procesinių sprendimų motyvus ir aptariamus kasacinių skundų argumentus teisėjų kolegija daro išvadą, kad bylą nagrinėję teismai įvertino visus byloje surinktus įrodymus ir nėra pagrindo pripažinti, jog kuris nors iš įrodymų, pažeidžiant CPK 185 straipsnio reikalavimus, liko teismų neįvertintas.

140. Atsakovė kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas aplinkybę, jog buteliai buvo pažeisti dėl grubaus kontakto jų transportavimo metu, nustatė remdamasis tuo, kad atsakovė, kuri tokią aplinkybę neigė, neįrodė tą aplinkybę paneigiančios aplinkybės. Skunde teigiama, kad toks įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklių pažeidimas yra šiurkštus proceso šalių lygiateisiškumo ir proceso rungtyniškumo principo pažeidimas (CPK 178 straipsnis). Vadovavimasis tikimybių pusiausvyros principu negali būti prilygintas teismo procesinio sprendimo pagrindimas prielaidomis, nes tai draudžia proceso įstatymai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTEwLTkxNi8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-110-916/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-110-916/2020">e3K-3-110-916/2020</a> 44 punktą). Atsakovės teigimu, apeliacinės instancijos teismas pateisino teismo sprendimo grindimą prielaida tuo pagrindu, kad priešingų įrodymų atsakovė nepateikė. Prielaidos teisingumą turėjo įrodyti būtent ieškovė, o ne ją paneigti atsakovė. Remiantis kasacinio teismo praktika, įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne neigia aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zODktNjg3LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-389-687/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-389-687/2018">3K-3-389-687/2018</a>).

141. Teisėjų kolegija šiuos kasacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

142. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2013). Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNTQvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-354/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-354/2011">3K-3-354/2011</a>). Įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMDQvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-304/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-304/2008">3K-3-304/2008</a>; 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDEvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-101/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-101/2009">3K-3-101/2009</a>; ir kt.). Įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu). Vadovavimasis tikimybių pusiausvyros principu teismui priimant procesinį sprendimą negali būti prilygintas teismo procesinio sprendimo pagrindimui prielaidomis, nes tai draudžia proceso įstatymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTEwLTkxNi8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-110-916/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-110-916/2020">e3K-3-110-916/2020</a>, 44 punktas).

143. Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųstos apeliacinės instancijos teismo nutarties turinį ir aptariamus atsakovės kasacinio skundo argumentus, nusprendžia, kad jie neteikia pagrindo pripažinti, jog apeliacinės instancijos teismas netinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo naštą, pažeidė CPK 178 straipsnio reikalavimus ir aplinkybę, jog buteliai buvo pažeisti dėl grubaus kontakto jų transportavimo metu, nustatė remdamasis vien tuo, kad atsakovė, kuri tokią aplinkybę neigė, neįrodė tą aplinkybę paneigiančios aplinkybės. Kaip jau minėta, civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Būtent šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismo sprendime nurodyta, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų savo atsikirtimams patvirtinti arba atsakovo nurodytai faktinei aplinkybei paneigti. Tai, teisėjų kolegijos vertinimu, negali būti kvalifikuojama kaip netinkamas įrodinėjimo naštos paskirstymas, nes ieškovė pateikė įrodymus, jog buteliai buvo pažeisti dėl grubaus kontakto jų transportavimo metu, o po to atsakovei buvo suteikta galimybė paneigti ieškovės pateiktus įrodymus ir (arba) jais įrodinėjamas aplinkybes. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad teismai aplinkybę, jog buteliai buvo pažeisti dėl grubaus kontakto jų transportavimo metu, nustatė įvertinę visus byloje surinktus įrodymus, iš jų viseto duomenų vadovaudamiesi įrodymų vertinimo taisyklėmis, teismų išvada konstatuoti jos (aplinkybės) egzistavimą atitinka faktinius bylos duomenis, įvertintus laikantis CPK 185 straipsnio reikalavimų.

144. Atsakovė kasaciniame skunde argumentuoja, kad teismai netinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus (CPK 185 straipsnis) ir nepagrįstai nusprendė, jog GTS atliktų butelių slėgio bandymų ataskaitos negali būti vertinamos kaip įrodymai, patvirtinantys, kad AB „Panevėžio stiklas“ pagaminti buteliai, į kuriuos ieškovė išpilstė atsakovės sidrą, neatitiko kokybės reikalavimų. Teismų nuomone, šie bandymai prieštarauja Europos standarto EN ISO 7458:2008, kuris turi Lietuvos standarto (LST EN ISO 7458) statusą, nuostatoms, tačiau, atsakovės teigimu, teismai nepagrįstai nusprendė, kad pagal paskirtį panaudotas butelis (į kurį jau buvo įpilta gėrimo) jau yra „bandytas“, todėl neva tikram laboratoriniam bandymui nebegali būti naudojamas. Atsakovė teigia, kad veiksmai, kuriais atliekami laboratoriniai butelio mechaniniai ar terminiai bandymai, iš esmės skiriasi nuo gėrimo supylimo į butelį proceso, kadangi pastaruoju atveju butelis nepatiria poveikio, artimo ar viršijančio butelio atsparumo ribas. Anot atsakovės, remiantis protingumo principais, bendrinės lietuvių kalbos (ar anglų kalbos) taisyklėmis, akivaizdu, kad Standartas draudžia atlikti bandymus tik su buteliais, su kuriais anksčiau jau buvo atlikti bet kokie mechaniniai ar terminiai bandymai, kurių metu buvo daroma įtaka butelių atsparumui vidiniam slėgiui, tačiau Standarte nenurodyta, jog draudžiama atlikti slėgio bandymus su normaliomis sąlygomis naudotais buteliais, kad bandymai privalo būti atliekami tik su visiškai naujais buteliais.

145. Teisėjų kolegija šiuos kasacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

146. Nagrinėjamoje byloje teismai kaip įrodymais nesirėmė GTS bandymų ataskaitų dalimi dėl butelių slėgio tyrimo, nes padarė išvadą, kad slėgio bandymo tyrimas prieštarauja Europos standarto LST EN ISO 7458 2 punkto nuostatai, reglamentuojančiai, jog su bandymui naudojamomis talpyklomis negali būti atlikti bet kokie kiti mechaniniai ar terminiai bandymai, kurie galėtų paveikti jų atsparumą vidiniam slėgiui. Ieškovei ir trečiajam asmeniui AB „Panevėžio stiklas“ teigiant, kad terminas „bandymas“ reiškia tai, jo butelis jau buvo panaudotas, patyrė mechaninį, terminį, slėginį poveikį, todėl atsirado „stiklo nuovargis“ ir su juo negalima atlikti laboratorinių bandymų atsparumui vidiniam slėgiui nustatyti, o atsakovei teigiant, kad terminas „bandymai“ reiškia laboratorinius bandymus, kurių metu buteliui tenka mechaninis ar terminis poveikis, todėl ta aplinkybė, kad butelis anksčiau jau buvo panaudotas pagal paskirtį, nereiškia, kad su juo negalima atlikti atsparumo vidiniam slėgiui bandymų, teismai nusprendė, kad standarte vartojamas žodis „bandymas“ reiškia, jog butelis jau yra buvęs naudotas, o naudotas butelis laikytinas netinkamu tai paskirčiai, dėl kurios jis yra sukurtas. Tokią išvadą teismai grindė byloje nustatytomis aplinkybėmis, kad: šampaninio tipo buteliai niekada nėra naudojami antrą kartą, šie buteliai po panaudojimo gali būti panaudoti tik stiklo laužui ir perdirbimui; priešingai nei kiti buteliai, kurie užpildomi be slėgio ar su mažu slėgiu (pvz., alaus), šampaninio tipo buteliai užpildomi didesniu slėgiu (šiuo atveju nuo 3,5 bar iki 4 bar); užpildymo metu buteliai patiria įvairų mechaninį, terminį, slėgio poveikį; po butelių užpildymo esant vidiniam slėgiui stiklas patiria „stiklo nuovargį“, kuris lemia butelio susilpnėjimą.

147. Teisėjų kolegija nagrinėjamos bylos kontekste nusprendžia, kad Standarto 2 punkto nuostatoje, reglamentuojančioje, jog su bandymui naudojamomis talpyklomis negali būti atlikti bet kokie kiti mechaniniai ar terminiai bandymai, kurie galėtų paveikti jų atsparumą vidiniam slėgiui, vartojama sąvoka „bandymai“ aiškintina specialiąja šio žodžio reikšme, atsižvelgiant į visą sakinio konstrukciją, t. y. kaip veiksmai, poveikis ir pan., kurie galėtų paveikti talpyklų atsparumą vidiniam slėgiui. Byloje teismų nustatyta, kad užpildymo metu buteliai patiria įvairų mechaninį, terminį, slėgio poveikį, po butelių užpildymo esant vidiniam slėgiui stiklas patiria „stiklo nuovargį“, kuris lemia butelio susilpnėjimą. Dėl to pripažintina pagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad su naudotais buteliais, į kuriuos buvo išpilstytas atsakovės alkoholinis gėrimas ir kurie patyrė terminį, slėgio poveikį, nebegali būti atliekami bandymai, siekiant nustatyti, ar buteliai atitiko kokybės (šiuo atveju – slėgio) reikalavimus. Darytina išvada, kad teismai nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste tinkamai aiškino ir taikė Standarto 2 punktą bei pagrįstai kaip įrodymais nesirėmė GTS bandymų ataskaitų dalimi dėl butelių slėgio tyrimo, kaip prieštaraujančia Standarto 2 punkto nuostatai.

148. Teisėjų kolegija nusprendžia, jog trečiasis asmuo AB „Panevėžio stiklas“, kasaciniame skunde teigdamas, kad teismai suabsoliutino šališkas GTS ataskaitas ir neatsižvelgė į byloje esančių įrodymų visumą – doc. dr. G. Vaickelionio ekspertinę išvadą, liudytojų parodymus, duomenis apie trečiojo asmens atliktą produkcijos kokybės analizę, vertikalaus gniuždymo bandymus, kokybės tyrimą, netinkamai taikė įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisykles, nepanaikino įrodymų prieštaringumo, nepagrįstai nesivadovavo ekspertinėje išvadoje pateikta pozicija ir t. t. (žr. šios nutarties 55.4 punktą), ir teigdamas, kad bylą nagrinėję teismai priteisė žalos, kurios realumo ir faktinio patyrimo atsakovė neįrodė (žr. šios nutarties 55.8 punktą), atlyginimą, taip pat atsakovė, kasaciniame skunde teigdama, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina butelių pažeidimų, nulėmusių sproginėjimą, atsiradimo transportavimo metu (žr. šios nutarties 57.1 punktą), net ir darant hipotetinę prielaidą, kad išoriniai butelių pažeidimai padaryti transportavimo metu, tai vis tiek negalėtų mažinti ieškovės atsakomybės už visą žalą, atitinkamai mišrios kaltės institutas negalėtų būti taikomas, nes visą žalą sukėlė vien tai, kad buteliai sproginėjo dėl gamybos defektų (žr. šios nutarties 57.3 punktą), skunduose nenurodo kasacijos pagrindų, todėl tokie kasacinių skundo teiginiai nesudaro kasacinio nagrinėjimo dalyko (CPK 346 straipsnis, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Dėl to teisėjų kolegija kasacinių skundų teiginių, nurodytų šios nutarties 55.4, 55.8 ir 57.1 punktuose, nenagrinėja ir dėl jų nepasisako.

Dėl ieškinio ir priešieškinio reikalavimų (ne)tenkinimo

149. Ieškovė kasaciniame skunde nurodo, kad teismai nepagrįstai paskirstė šalims atsakomybę lygiomis dalimis. Ieškovė teigia, jog teismai nustatė, kad vėlesnių partijų produkcija, kuri liko pas ieškovę, yra kokybiška, ji sudaro apytiksliai 50 proc. visos pagamintos produkcijos, tačiau teismai pripažino, kad ieškovė neįvykdė visos prievolės atsakovei. Be to, anot ieškovės, atsakomybė pagal priešieškinį buvo padalyta, tačiau ieškovės ieškinys buvo atmestas visiškai, nors teismai pripažino, kad bent jau dalis produkcijos buvo tinkama. Taigi sprendimais, ieškovės teigimu, buvo padalyta tik atsakomybė pagal priešieškinį, o atsakomybė pagal ieškinį buvo perkelta ieškovei.

150. Teisėjų kolegija šiuos kasacinio skundo argumentus pripažįsta iš dalies pagrįstais.

151. Kaip jau minėta, ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 128 715,06 Eur skolos, 21 568,22 Eur žalos atlyginimo (18 973,50 Eur už pagamintą ir neatsiimtą produkciją, 2594,72 Eur – už medžiagas, kurios buvo įsigytos jau pateiktiems užsakymams vykdyti), 23 426,14 Eur dydžio delspinigius, 10,19 proc. dydžio procesines palūkanas už byloje priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės 447 194,50 Eur nuostolių atlyginimą, kurie susideda iš: 422 763,58 Eur įmonei „Cider of Sweden Ltd“ pagal šios pretenziją atlygintų nuostolių, kuriuos sudaro ekspertizės, transportavimo, sandėliavimo, naikinimo ir kt. išlaidos; 13 300,80 Eur nuostolių dėl atsakovei priklausančios produkcijos (alkoholinio gėrimo sidro), kuri išpilstyta į pas ieškovę pasilikusius butelius, sugadinimo; 11 130,12 Eur nuostolių dėl analogiškos išpilstymo paslaugos, užsakytos Belgijos įmonėje „Konings NV“, pabrangimo sąnaudų. Atsakovė taip pat nurodė, kad jeigu teismas tenkins (visiškai ar iš dalies) ieškovės ieškinį, tai likusios pas ieškovę atsakovės produkcijos vertė būtų po 1,05 Eur už butelį, arba iš viso 34 993,34 Eur, ir jos (atsakovės) reikalavimas laikomas padidintu papildomai 21 692,63 Eur. Atsakovė priešieškiniu taip pat prašė priteisti iš ieškovės 10,41 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą nuostolių sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

152. Ieškovė kasaciniame skunde nepagrįstai teigia, jog teismai nustatė, kad apytiksliai 50 proc. visos pagamintos produkcijos buvo kokybiška. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokia faktinė aplinkybė teismų nėra nustatyta.

153. Teismai nustatė, kad prekės, kurias ieškovė perdavė atsakovei, buvo nekokybiškos dėl abiejų šalių kaltės, taip pat nustatė, kad prekių dalis, pasilikusi pas ieškovę sandėlyje, kuri buvo pagaminta sureguliavus gamybos procesą ir nusipirkus butelių kontrolės mašiną, yra kokybiška, tačiau nusprendė, kad ieškovė netinkamai įvykdė visą prievolę, o dėl atsakovės kaltų veiksmų civilinė atsakomybė paskirstytina lygiomis dalimis, todėl apskųstais procesiniais sprendimais ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino iš dalies, priteisdami atsakovei pusę reikalautos sumos.

154. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad, esant nurodytoms nustatytoms bylos aplinkybėms, teismai, visiškai atmesdami ieškinį, o priešieškinį tenkindami iš dalies, t. y. priteisdami atsakovei pusę reikalautos sumos, netinkamai taikė prievoles ir civilinę atsakomybę reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pažymėtina, kad atsakovė byloje neginčijo ieškovės reikalaujamų priteisti sumų dydžio.

155. Esant nustatytam faktui, kad prekės, kurias ieškovė perdavė atsakovei, buvo nekokybiškos dėl abiejų šalių kaltės, kurios dydis procentine išraiška yra vienodas – po 50 proc., pripažintina, kad ieškovė savo prievolę 50 proc. apimtimi įvykdė tinkamai, todėl atsakovė privalo sumokėti ieškovei pusę reikalaujamos 128 715,06 Eur skolos sumos – 64 357,53 Eur.

156. Esant nustatytam faktui, kad prekių dalis, pasilikusi pas ieškovę sandėlyje, yra kokybiška, pripažintina, kad dėl šios dalies ieškovė savo prievolę yra įvykdžiusi tinkamai, o atsakovė, šios prekių dalies neatsiimdama ir už ją nesumokėdama, pažeidė savo sutartines prievoles, todėl atsakovė privalo sumokėti ieškovei 18 973,50 Eur žalos atlyginimo už pagamintą ir neatsiimtą produkciją.

157. Esant nustatytam faktui, kad prekių dalis, pasilikusi pas ieškovę sandėlyje, kuri buvo pagaminta sureguliavus gamybos procesą ir nusipirkus butelių kontrolės mašiną, yra kokybiška, ir nesant nustatytoms aplinkybėms, jog atsakovė turėjo pagrindą nesitikėti, jog ieškovė ateityje tinkamai vykdys savo sutartinę prievolę, pripažintina, jog dėl medžiagų, kurios buvo įsigytos jau pateiktiems užsakymams vykdyti, įsigijimo ieškovė, atsakovei pažeidus savo sutartines prievoles, patyrė žalos, todėl atsakovė privalo sumokėti ieškovei 2594,72 Eur žalos atlyginimo už medžiagas, kurios buvo įsigytos jau pateiktiems užsakymams vykdyti.

158. Esant nustatytam faktui, kad prekės, kurias ieškovė perdavė atsakovei, buvo nekokybiškos dėl abiejų šalių kaltės, kurios dydis procentine išraiška yra vienodas – po 50 proc., pripažintina, kad pusė 422 763,58 Eur sumos, kurią atsakovė sumokėjo įmonei „Cider of Sweden Ltd“ pagal šios pretenziją dėl nuostolių atlyginimo, yra dėl ieškovės kaltės atsakovės patirti nuostoliai, todėl ieškovė privalo sumokėti atsakovei 211 381,79 Eur nuostolių atlyginimo.

159. Esant nustatytam faktui, kad prekių dalis, pasilikusi pas ieškovę sandėlyje, yra kokybiška, nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovei priklausanti produkcija (alkoholinis gėrimas sidras), kuri išpilstyta į pas ieškovę pasilikusius butelis, yra sugadinta, todėl nėra pagrindo tenkinti atsakovės reikalavimo dalies dėl 13 300,80 Eur nuostolių atlyginimo dėl atsakovei priklausančios produkcijos (alkoholinio gėrimo sidro), kuri išpilstyta į pas ieškovę pasilikusius butelius, sugadinimo.

160. Kaip jau konstatuota šioje nutartyje, dėl atsakovės reikalavimo dalies dėl 11 130,12 Eur nuostolių, patirtų dėl analogiškos išpilstymo paslaugos, užsakytos Belgijos įmonėje „Konings NV“, pabrangimo sąnaudų, atlyginimo turės spręsti apeliacinės instancijos teismas, bylos dalį dėl šio atsakovės reikalavimo nagrinėdamas iš naujo.

161. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nustatytas netinkamas materialiosios teisės normų taikymas yra pagrindas pakeisti apskųstus teismų procesinius sprendimus (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis), juos pakeitus ieškovei iš atsakovės priteistina 64 357,53 Eur skolos ir 21 568,22 Eur žalos atlyginimo, o atsakovei iš ieškovės priteistina 211 381,79 Eur nuostolių atlyginimo.

162. Teisėjų kolegija nurodo, kad naikinant apskųstos apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį dėl atsakovės reikalavimo dalies dėl 11 130,12 Eur nuostolių atlyginimo priteisimo ir bylos dalį dėl šio atsakovės reikalavimo perduodant iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, taip pat naikintina apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

163. Bylos dalį perdavus iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo šis teismas spręs bylos dalį išnagrinėjęs iš naujo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktais, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 25 d. nutarties dalis, kuriomis palikta nepakeista Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 29 d. sprendimo dalis iš dalies tenkinti atsakovės „Kopparbergs Bryggeri AB“ reikalavimo dalį dėl 11 130,12 Eur nuostolių, patirtų dėl analogiškos išpilstymo paslaugos pabrangimo sąnaudų, atlyginimo, ir išspręstas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, panaikinti ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui.

Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 25 d. nutarties dalį ir ja paliktą nepakeistą Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 29 d. sprendimo dalį pakeisti.

Priteisti iš atsakovės „Kopparbergs Bryggeri AB“, j. a. k. 556479-8493, Klotenvagen 1, 714 82 Koparbergas, Švedija, 64 357,53 Eur (šešiasdešimt keturis tūkstančius tris šimtus penkiasdešimt septynis Eur 53 ct) skolos ir 21 568,22 Eur (dvidešimt vieną tūkstantį penkis šimtus šešiasdešimt aštuonis Eur 22 ct) žalos atlyginimo, 10,19 proc. dydžio procesines palūkanas už byloje priteistą sumą (85 925,75 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės UAB „Italiana LT“, j. a. k. 210725910, naudai.

Priteisti iš ieškovės UAB „Italiana LT“, j. a. k. 210725910, 211 381,79 Eur (du šimtus vienuolika tūkstančių tris šimtus aštuoniasdešimt vieną Eur 79 ct) nuostolių atlyginimo, 10,41 proc. metines procesines palūkanas už priteistą nuostolių sumą (211 381,79 Eur) nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atsakovės „Kopparbergs Bryggeri AB“, j. a. k. 556479-8493, Klotenvagen 1, 714 82 Koparbergas, Švedija, naudai.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė

Danguolė Bublienė

Antanas Simniškis