Civilinė byla Nr. e3K-3-58-701/2021
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00350-2018-5
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2021 m. birželio 10 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Danguolės Bublienės ir Antano Simniškio (pranešėjas ir kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Italiana LT“ prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo ir atsakovės „Kopparbergs Bryggeri AB“ prašymą dėl aritmetinės klaidos ištaisymo civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Italiana LT“, atsakovės „Kopparbergs Bryggeri AB“ ir trečiojo asmens akcinės bendrovės „Panevėžio stiklas“ kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 25 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Italiana LT“ ieškinį atsakovei „Kopparbergs Bryggeri AB“ dėl skolos priteisimo ir žalos atlyginimo bei atsakovės „Kopparbergs Bryggeri AB“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Italiana LT“, dalyvaujant tretiesiems asmenims akcinei bendrovei „Panevėžio stiklas“ ir akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, dėl žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2021 m. balandžio 14 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021 (toliau – ir 2021 m. balandžio 14 d. kasacinio teismo nutartis), kuria: 1) panaikino Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 25 d. nutarties dalis, kuriomis palikta nepakeista Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 29 d. sprendimo dalis iš dalies tenkinti atsakovės reikalavimo dalį dėl 11 130,12 Eur nuostolių, patirtų dėl analogiškos išpilstymo paslaugos pabrangimo sąnaudų, atlyginimo, ir išspręstas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, ir šią bylos dalį perdavė iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui; 2) kitą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 25 d. nutarties dalį ir ja paliktą nepakeistą Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 29 d. sprendimo dalį pakeitė, priteisė iš atsakovės 64 357,53 Eur skolos ir 21 568,22 Eur žalos atlyginimo, 10,19 proc. dydžio procesines palūkanas už byloje priteistą sumą (85 925,75 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės naudai, priteisė iš ieškovės 211 381,79 Eur nuostolių atlyginimo, 10,41 proc. metines procesines palūkanas už priteistą nuostolių sumą (211 381,79 Eur) nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atsakovės naudai.
2. Ieškovė 2021 m. balandžio 20 d. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pateikė prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, kuriuo prašo priimti papildomą sprendimą ir priteisti jai iš atsakovės 11 713,07 Eur delspinigių bei 10,19 proc. dydžio procesines palūkanas, skaičiuotinas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki procesinio sprendimo visiško įvykdymo.
3. Ieškovės prašyme nurodyta, kad ji byloje reiškė atsakovei reikalavimus ne tik dėl skolos ir žalos atlyginimo, bet ir dėl 23 426,14 Eur dydžio delspinigių priteisimo. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams priėmus procesinius sprendimus atmesti ieškovės reikalavimus priteisti prašomą skolą ir žalos atlyginimą, teismų nebuvo sprendžiamas ir iš šių reikalavimų išvestinis reikalavimas priteisti delspinigius. Tačiau kasaciniam teismui pakeitus bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus ir priteisus ieškovei pusę skolos ir žalos atlyginimą, kartu turėjo būti išspręstas ir klausimas dėl 23 426,14 Eur delspinigių priteisimo. Kasacinis teismas nustatė, kad prekės, kurias ieškovė perdavė atsakovei, buvo nekokybiškos dėl abiejų šalių kaltės, kurios dydis procentine išraiška yra vienodas – po 50 proc., todėl pripažino, kad ieškovė savo prievolę 50 proc. apimtimi įvykdė tinkamai. Kasacinis teismas nurodė, kad atsakovė privalo sumokėti ieškovei pusę reikalaujamos 128 715,06 Eur skolos – 64 357,53 Eur. Kasacinis teismas nustatė faktą, kad prekių dalis, pasilikusi ieškovės sandėlyje, yra kokybiška, todėl dėl šios dalies ieškovė savo prievolę yra įvykdžiusi tinkamai, o atsakovė, neatsiimdama šios prekių dalies ir už ją nesumokėdama, pažeidė savo sutartines prievoles, todėl privalo sumokėti ieškovei 18 973,50 Eur žalos atlyginimo už pagamintą ir neatsiimtą produkciją. Be to, kasacinis teismas nustatė, kad, atsakovei pažeidus savo sutartines prievoles, ieškovė patyrė žalos, todėl atsakovė privalo sumokėti ieškovei 2594,72 Eur žalos atlyginimo už medžiagas, kurios buvo įsigytos jau pateiktiems užsakymams vykdyti. Nurodytų kasacinio teismo argumentų pagrindu, ieškovės nuomone, ji turi teisę ne tik į teismo priteistą skolos dalį, bet ir į 50 proc. prašytų delspinigių, t. y. 11 713,07 Eur. Delspinigiai buvo apskaičiuoti už 182 dienas (6 mėn. nuo 2017 m. spalio 13 d. iki ieškinio pateikimo dienos, t. y. 2018 m. balandžio 13 d.) kaip 0,1 proc. neapmokėtos sumos nuo susiformavusios skolos. Kasaciniam teismui tenkinus ieškovės prašymą priteisti delspinigius ieškovė taip pat prašo išspręsti klausimą dėl 10,19 proc. (8 proc. + 2,19 proc.) procesinių palūkanų nuo priteistinos delspinigių sumos pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalį priteisimo. Kadangi šie klausimai yra išvestiniai iš kasacinio teismo išnagrinėtų ieškinio reikalavimų, tačiau neišspręsti kasacinio teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartimi, tai jie turėtų būti išspręsti priimant papildomą sprendimą priteisti ieškovei iš atsakovės 11 713,07 Eur delspinigių ir nuo jų skaičiuotinas 10,19 proc. procesines palūkanas.
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2021 m. balandžio 26 d. nutartimi nutarė teismo posėdį dėl ieškovės prašymo priimti papildomą sprendimą nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka skirti 2021 m. gegužės 27 d. 10 val. ir išaiškino dalyvaujantiems byloje asmenims teisę iki 2021 m. gegužės 17 d. pateikti rašytinius paaiškinimus dėl ieškovės prašymo.
5. Atsakovė 2021 m. balandžio 30 d. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pateikė prašymą dėl aritmetinės klaidos ištaisymo, kuriuo prašo ištaisyti kasacinio teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartyje padarytą aiškią aritmetinę klaidą ir perskaičiuoti nutarties rezoliucinėje dalyje ieškovei iš atsakovės priteistas sumas: priteistą 64 357,53 Eur skolos sumą pakeisti į 12 213,53 Eur, priteistą bendrą 85 925,75 Eur sumą, nuo kurios skaičiuojamos 10,19 proc. dydžio procesinės palūkanos ir kuria remiantis skirstomos bylinėjimosi išlaidos, pakeisti į 33 781,75 Eur sumą.
6. Atsakovės prašyme nurodyta, kad kasacinis teismas 2021 m. balandžio 14 d. nutarties 155 punkte konstatavo, jog, esant nustatytam faktui, kad prekės, kurias ieškovė perdavė atsakovei, buvo nekokybiškos dėl abiejų šalių kaltės, kurios dydis procentine išraiška yra vienodas – po 50 proc., pripažintina, jog ieškovė savo prievolę 50 proc. apimtimi įvykdė tinkamai, todėl atsakovė privalo sumokėti ieškovei pusę reikalaujamos 128 715,06 Eur skolos sumos – 64 357,53 Eur. Atsakovės nuomone, kasacinis teismas padarė aritmetinę klaidą 50 proc. skaičiuodamas ne nuo tos sumos. Byloje nustatyta, kad iš viso ieškovė atsakovei išrašė sąskaitas, kurių bendra suma – 233 067,05 Eur, pagal kurias atsakovė iki 2016 m. spalio 12 d. sumokėjo 104 288,00 Eur. Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovės skirtumą tarp sumos, atsakovės mokėtinos pagal ieškovės išrašytas sąskaitas (233 067,05 Eur), ir faktiškai sumokėtos sumos (104 288,00 Eur), t. y. 233 067,05 – 104 288 = 128 779,05 Eur. Dubliku ieškovė savo reikalavimą atsakovei sumažino iki 128 715,06 Eur, atitinkamai 64 Eur suma mažintina bendra ieškovės atsakovei suteiktų paslaugų kaina (233 067,05 – 64 = 233 003,05 Eur). Kasaciniam teismui konstatavus, kad ieškovė savo prievolę atsakovei 50 proc. apimtimi įvykdė tinkamai, darytina išvada, kad atsakovė privalo padengti pusę visos ieškovės suteiktų paslaugų kainos, t. y. 233 003,05 x 0,5 = 116 501,53 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė ieškovei už suteiktas paslaugas jau yra sumokėjusi 104 288 Eur, iš viso atsakovė ieškovei yra skolinga 116 501,53 – 104 288 = 12 213,53 Eur. Taigi kasacinis teismas nutartyje nurodė neteisingą iš atsakovės ieškovei priteistinos skolos sumą (64 357,53 Eur vietoj 12 213,53 Eur) ir padarė aiškią aritmetinę klaidą.
7. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2021 m. gegužės 7 d. nutartimi nutarė teismo posėdį dėl atsakovės prašymo ištaisyti aritmetinę klaidą nagrinėti rašytinio proceso tvarka teisėjų kolegijos, iš esmės išnagrinėjusios civilinę bylą Nr. e3K-3-58-701/2021 ir priėmusios 2021 m. balandžio 14 d. nutartį, teismo posėdyje 2021 m. gegužės 27 d. 10 val. ir išaiškino dalyvaujantiems byloje asmenims teisę iki 2021 m. gegužės 24 d. pateikti rašytinius paaiškinimus dėl atsakovės prašymo.
8. Atsakovė 2021 m. gegužės 17 d. pateikė rašytinius paaiškinimus dėl ieškovės prašymo priimti papildomą sprendimą, kuriais prašo atmesti ieškovės prašymą priimti papildomą sprendimą dėl 11 713,07 Eur delspinigių priteisimo arba, teismui nusprendus, kad ieškovė turi teisę į delspinigių priteisimą iš atsakovės, ieškovei priteistinus delspinigius sumažinti iki 2222,86 Eur. Atsakovės rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta, kad:
8.1. Kasaciniam teismui konstatavus, kad ieškovė savo prievolę atsakovei 50 proc. apimtimi įvykdė tinkamai, darytina išvada, kad atsakovė privalo padengti pusę visos ieškovės suteiktų paslaugų kainos, t. y. 233 003,05 Eur x 0,5 = 116 501,53 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė ieškovei už suteiktas paslaugas jau yra sumokėjusi 104 288,00 Eur, iš viso atsakovė ieškovei yra skolinga 12 213,53 Eur (116 501,53 – 104 288). Skaičiuojant delspinigius nuo 12 213,53 Eur sumos, gaunama delspinigių suma yra 2222,86 Eur (12 213,53 x 0,1 / 100 x 182). Būtent tokio dydžio delspinigių priteisimo iš atsakovės galėtų reikalauti ieškovė, jei ji apskritai turėtų teisinį pagrindą skaičiuoti delspinigius.
8.2. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes atsakovė apmokėjo visas ieškovės išrašytas sąskaitas, kurių apmokėjimo terminas suėjo iki 2016 m. spalio 12 d. imtinai. Masinis ieškovės išpilstytų butelių sproginėjimo mastas paaiškėjo 2016 m. spalio 12 d., t. y. tą pačią dieną, kai atsakovė paskutinį kartą apmokėjo ieškovės išrašytą sąskaitą. Paaiškėjus, kad ieškovės išpilstytų butelių sproginėjimas yra ne atsitiktinis, o masinis reiškinys, atsakovė sustabdė ieškovės išrašytų sąskaitų, kurių apmokėjimo terminas suėjo 2016 m. spalio 19 d. ir vėliau, apmokėjimą. Toks atsakovės elgesys atitiko CK 6.46 straipsnio 2 dalyje nustatytas prievolės vykdymo sustabdymo sąlygas – atsakovė sustabdė mokėjimo prievolės vykdymą paaiškėjus, kad ieškovė pažeidė savo prievolę išpilstyti atsakovės sidrą į tinkamos kokybės butelius. Be to, pirmoji savo prievolę (išpilstyti sidrą į tinkamos kokybės butelius) pažeidė ieškovė (kreditorė), atitinkamai atsakovė (skolininkė) negali būti laikoma pažeidusia savo mokėjimo prievolę (CK 6.64 straipsnio 3 dalį). Taigi ieškovė nepagrįstai reikalavo iš atsakovės sumokėti visą ieškovės išrašytų sąskaitų sumą (128 779,05 Eur, vėliau – 128 715,06 Eur). Be to, atsižvelgtina į aplinkybę, kad teismas tenkino dalį atsakovės priešieškinio ir priteisė atsakovei iš ieškovės 211 381,79 Eur nuostolių atlyginimo. Ši suma yra gerokai didesnė nei skola, ieškovės reikalauta priteisti iš atsakovės. Šalių sudarytos sutarties 7.1 ir 7.2 straipsniai nustato šalių tarpusavio priešpriešinius delspinigius. Todėl, priėmus tokį sprendimą, atsakovės naudai priskaičiuoti delspinigiai viršytų ieškovės naudai priskaičiuotus delspinigius, taigi, jei delspinigiai būtų skaičiuojami, jie turėtų būti įskaityti. Be to, nuo pat 2016 m. spalio vidurio buvo akivaizdu, kad atsakovės dėl ieškovės kaltės patirti nuostoliai gerokai viršys atsakovės ieškovei neapmokėtų sąskaitų sumą, o tai patvirtina, kad delspinigių priteisimas ieškovės naudai būtų ypač nesąžiningas, neprotingas ir neteisingas.
9. Trečiasis asmuo AB „Panevėžio stiklas“ 2021 m. gegužės 24 d. pateikė atsiliepimą į atsakovės prašymą dėl aritmetinės klaidos ištaisymo, kuriuo prašo atsakovės prašymą atmesti. Trečiojo asmens atsiliepime nurodyta, kad ieškovės pareikšto ieškinio ribos buvo apibrėžtos reikalavimu priteisti iš atsakovės 128 715,06 Eur skolos, 21 568,22 Eur žalos atlyginimo, 23 426,14 Eur delspinigių ir procesines palūkanas. Laikantis tokių ieškinio ribų ginčas ir buvo nagrinėjamas teismuose. Kasacinio teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutarties 155 punkte konstatuota, kad ginčas dėl reikalaujamos priteisti 128 715,06 Eur sumos yra tenkinamas 50 proc. apimtimi. Atsakovės prašyme nurodoma visa ieškovės suteiktų paslaugų atsakovei kaina – 233 003,05 Eur, kurios dalį, t. y. 104 288 Eur, atsakovė yra sumokėjusi ieškovei, nėra ir nebuvo ginčo dalykas nei pagal ieškovės pareikštą ieškinį, nei pagal atsakovės pareikštą priešieškinį, todėl teismas neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo vertinti sumas, išeinančias už ieškinio ribų. Kasacinis teismas 2021 m. balandžio 14 d. nutarties 154 punkte pažymėjo, kad atsakovė byloje neginčijo ieškovės reikalaujamų priteisti sumų dydžio. Taigi atsakovės pareikštasis prašymas dėl aritmetinės klaidos ištaisymo vertintinas kaip bandymas pakeisti ieškovės ieškinio ribas po bylos išnagrinėjimo kasacine tvarka.
10. Ieškovė 2021 m. gegužės 24 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriais prašo atsakovės prašymą dėl aritmetinės klaidos ištaisymo atmesti, o ieškovės prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo tenkinti. Ieškovės rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta, kad:
10.1. Ieškovė byloje reiškė reikalavimą priteisti 128 715,06 Eur, o ginčas dėl likusių suteiktų paslaugų kainos ar apmokėjimo pagrįstumo nebuvo keliamas. Kasacinis teismas 2021 m. balandžio 14 d. nutartimi, be kita ko, nusprendė, kad atsakovė privalo sumokėti ieškovei pusę reikalaujamos 128 715,06 Eur skolos sumos – 64 357,53 Eur. Atsakovė prašyme teigia, kad neva kasacinis teismas nusprendė, jog atsakovė privalo sumokėti pusę visų ieškovės suteiktų paslaugų kainos, o ne skolos, todėl atsakovė priteistą sumą apskaičiuoja iš visų suteiktų paslaugų vertės atimdama jau apmokėtų paslaugų sumą ir gautą sumą dalydama pusiau. Tačiau toks skaičiavimas yra nesuderinamas su res judicata (galutinis teismo sprendimas) principu, nes atsakovė siekia persvarstyti klausimą, kuris kasacinio teismo buvo išspręstas galutine ir neskundžiama nutartimi. Kasacinis teismas 2021 m. balandžio 14 d. nutartyje expressis verbis (aiškiais žodžiais) nurodo, kad atsakovė turi sumokėti ieškovei pusę reikalaujamos skolos sumos. Tokia išvada darytina vadovaujantis ne tik lingvistiniu, bet ir sisteminiu aiškinimo metodu: nagrinėjamoje byloje jokia apimtimi nebuvo keliamas klausimas dėl atsakovės pareigos sumokėti už ieškovės suteiktas paslaugas, kurios jau buvo apmokėtos. Ieškovė ieškinyje ir kituose procesiniuose dokumentuose aiškiai suformulavo savo reikalavimą ir siejo jį išimtinai tik su atsakovės skola, t. y. už tas paslaugas, kurių rezultatą atsakovė buvo atsiėmusi ir už jį nesumokėjusi, tai buvo ieškovės ieškinio dalykas. Kadangi ginčas pagal ieškinį buvo nagrinėjamas tik dėl skolos dalies (o ne visų suteiktų paslaugų kontekste), kasacinis teismas pagrįstai vertino, kad atsakovė turi apmokėti pusę reikalaujamos skolos.
10.2. Atsakovė savo reikalavimus byloje kildino iš žalos atlyginimo teisinių santykių, o ne iš rangos darbų apmokėjimo. Tai reiškia, kad atsakovė taip pat nekėlė klausimo dėl darbų, kurie jau buvo atlikti ir apmokėti. Dalis paslaugų, kurių rezultatą atsakovė jau buvo atsiėmusi, nebuvo kvestionuojama nei ieškovės, nei atsakovės, todėl atsakovės skaičiavimas yra nepagrįstas, nes nepatenka į bylos nagrinėjimo ribas. Atsakovė iki pat kasacijos, susipažinusi su ieškovės kasaciniu skundu, neginčijo nei ieškovės teikiamų skaičiavimų dėl neapmokėtų paslaugų (skolos), nei bylos ribų. Kasacinis teismas 2021 m. balandžio 14 d. nutartyje nurodė, kad ieškovės reikalavimą sudaro 128 715,06 Eur skolos, o atsakovės reikalavimas siejamas su nuostolių atlyginimu (o ne, pavyzdžiui, su kainos sumažinimu), taip pat nurodė, jog atsakovė neginčija ieškovės prašomų priteisti sumų dydžio. Taigi nė viena iš ginčo šalių byloje nekėlė klausimo dėl bylos nagrinėjimo ribų, kadangi jos buvo aiškiai apibrėžtos skolos ir žalos reikalavimais, o atsakovė nekėlė reikalavimo sumažinti darbų kainą.
10.3. Atsakovė, reikšdama priešieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo, o ne dėl darbų kainos sumažinimo, pati pasirinko tokį savo teisių gynimo būdą. Prašymu dėl tariamos klaidos ištaisymo atsakovė iš esmės bando pareikšti naują reikalavimą dėl darbų kainos sumažinimo (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau tai prieštarauja CPK 347 straipsnio 2 daliai. Jeigu, nepaisant procesinių kliūčių, šis naujas atsakovės reikalavimas ir būtų nagrinėjamas iš esmės, tai jis turėtų būti atmestas, nes: atsakovė reikalavimui dėl darbų kainos sumažinimo pateikti praleido vienerių metų (nuo pretenzijos pareiškimo) ieškinio senaties terminą (CPK 6.667 straipsnio 1, 3 dalys), teismų nustatyta, kad pretenzija dėl darbų trūkumo buvo pateikta dar 2016 m. rudenį, o vėliau pakartotinai pareikšta 2017 m. sausio mėn.; atsakovė jau gavo visą kompensaciją dalies nuostolių atlyginimo forma, o esant tokiai situacijai, papildomas kainos mažinimas reikštų nepagrįstą atsakovės praturtėjimą ieškovės sąskaita (CPK 6.665 straipsnio 1, 3 dalys).
10.4. Atsakovė siekia ne ištaisyti aritmetinę klaidą, nes ji nėra padaryta (128 715,06 Eur / 2 = 64 357,53 Eur), bet persvarstyti jau priimtą teismo sprendimą ir jį pakeisti, sumažinant ieškovės darbų kainą. Atsakovės prašymas neatitinka CPK 276 straipsnio, 362 straipsnio 1 dalies reikalavimų.
10.5. Atsakovė nepagrįstai prašo netenkinti ieškovės prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo. Atsakovės pateiktas skaičiavimas yra klaidingas, todėl, teismui netenkinus atsakovės prašymo dėl aritmetinės klaidos ištaisymo, ieškovės prašomi priteisti delspinigiai neturėtų būti mažinami.
k o n s t a t u o j a :
Dėl atsakovės prašymo ištaisyti aritmetinę klaidą
11. CPK 276 straipsnyje, reglamentuojančiame rašymo apsirikimų ir aiškių aritmetinių klaidų sprendime ištaisymą, nustatyta, kad: paskelbus byloje sprendimą, teismas, priėmęs sprendimą, neturi teisės pats jį panaikinti ar pakeisti (1 dalis); teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės; ištaisymų klausimas išsprendžiamas rašytinio proceso tvarka (2 dalis).
12. Aiškindamas CPK 276 straipsnio 2 dalį kasacinis teismas yra konstatavęs, jog sprendimą priėmęs teismas neturi teisės pats jį panaikinti ar pakeisti, todėl CPK 276 straipsnio 2 dalis, nustatanti rašymo apsirikimo ir aritmetinių klaidų, padarytų sprendime, ištaisymą, pabrėžia, kad galimas tik toks padarytų sprendime klaidų ištaisymas, kuris nekeičia sprendimo esmės. Tai reiškia, kad, taisant rašymo apsirikimus, aritmetines klaidas, negalima pakeisti sprendime nustatytų faktų, šalių teisių ir pareigų, jų turinio, realizavimo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2004; 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzI5LTkxNi8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-329-916/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-329-916/2018">e3K-3-329-916/2018</a>, 28 punktas). CPK 276 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta rašymo apsirikimo ir aritmetinių klaidų, padarytų teismo sprendime, ištaisymo galimybė, su sąlyga, kad toks klaidų ištaisymas nekeičia sprendimo esmės. Tokia įstatymo nuostata apriboja rašymo apsirikimų ir aritmetinių klaidų sampratos aiškinimą, užkirsdama kelią bet kurį teiginį ar kitą teismo sprendimo elementą įvardyti kaip klaidą arba rašymo apsirikimą ir iš esmės keisti sprendimo turinį sprendimui jau įsiteisėjus. Taigi taisant rašymo apsirikimus, aritmetines klaidas, negalima pakeisti sprendime nustatytų faktų, šalių teisių ir pareigų, jų turinio, įgyvendinimo sąlygų. Gali būti taisomos tik neesminės klaidos, kurios gali ateityje trukdyti įvykdyti sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zMDgvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-308/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-308/2008">3K-7-308/2008</a>). Ši teisės norma nustato galimybę ištaisyti formalius teismo sprendimo (nutarties) netikslumus ir pašalinti priimant ar rašant teismo sprendimą (nutartį) padarytas neesmines aritmetines, rašybos klaidas. Tačiau šis rašymo apsirikimų ir aritmetinių klaidų ištaisymo institutas neleidžia keisti teismo sprendimo (nutarties) esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMy8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-13/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-13/2012">3K-3-13/2012</a>).
13. Ieškovė byloje ieškiniu, be kita ko, prašė priteisti iš atsakovės 128 715,06 Eur skolos, tuo tarpu atsakovė nereiškė reikalavimo sumažinti darbų kainą. Kasacinio teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartyje iš atsakovės ieškovei priteista pusė ieškovės reikalaujamos skolos sumos – 64 357,53 Eur – apskaičiuota ieškovės reikalaujamą priteisti 128 715,06 Eur skolos sumą padalijus pusiau (128 715,06 : 2 = 64 357,53). Nurodytos nutarties 155 punkte konstatuota, jog esant nustatytam faktui, kad prekės, kurias ieškovė perdavė atsakovei, buvo nekokybiškos dėl abiejų šalių kaltės, kurios dydis procentine išraiška yra vienodas – po 50 proc., pripažintina, kad ieškovė savo prievolę 50 proc. apimtimi įvykdė tinkamai, todėl atsakovė privalo sumokėti ieškovei pusę reikalaujamos 128 715,06 Eur skolos sumos – 64 357,53 Eur.
14. Nagrinėjamu prašymu atsakovė prašo sumažinti kasacinio teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartimi iš jos priteistą ieškovės naudai skolą nuo 64 357,53 Eur iki 12 213,53 Eur ir dėl šio sumažinimo taip pat sumažinti ir priteistą bendrą sumą nuo 85 925,75 Eur iki 33 781,75 Eur. Prašymas grindžiamas argumentais, kad, kasaciniam teismui 2021 m. balandžio 14 d. nutarties 155 punkte konstatavus, jog, esant nustatytam faktui, kad prekės, kurias ieškovė perdavė atsakovei, buvo nekokybiškos dėl abiejų šalių kaltės, kurios dydis procentine išraiška yra vienodas – po 50 proc., pripažintina, kad ieškovė savo prievolę 50 proc. apimtimi įvykdė tinkamai, atsakovės nuomone, šis teismas padarė aritmetinę klaidą 50 proc. skaičiuodamas ne nuo tos sumos. Atsakovės teigimu, priteistiną 50 proc. skolą kasacinis teismas turėjo skaičiuoti ne nuo ieškovės reikalautos priteisti 128 715,06 Eur skolos sumos, o nuo ieškovės suteiktų atsakovei paslaugų visos kainos, t. y. 233 003,05 Eur, paskui iš gauto 116 501,53 Eur rezultato (233 003,05 x 0,5 = 116 501,53) atimti atsakovės ieškovei už suteiktas paslaugas jau sumokėtą 104 288 Eur sumą, taip nustatant, kad iš viso atsakovė ieškovei yra skolinga 12 213,53 Eur (116 501,53 – 104 288 = 12 213,53).
15. Vertindama atsakovės prašymą teisėjų kolegija teisiškai svariais ir pagrįstais pripažįsta ieškovės rašytinių paaiškinimų ir trečiojo asmens AB „Panevėžio stiklas“ atsiliepimo argumentus, kuriais teigiama, kad: atsakovės prašyme nurodoma visa ieškovės suteiktų paslaugų atsakovei kaina – 233 003,05 Eur, kurios dalį, t. y. 104 288 Eur, atsakovė yra sumokėjusi ieškovei, nėra ir nebuvo ginčo dalykas nei pagal ieškovės pareikštą ieškinį, nei pagal atsakovės pareikštą priešieškinį; kadangi ginčas pagal ieškinį buvo nagrinėjamas tik dėl skolos dalies (o ne visų suteiktų paslaugų kontekste), kasacinis teismas pagrįstai vertino, kad atsakovė turi apmokėti pusę reikalaujamos skolos; atsakovė siekia ne ištaisyti aritmetinę klaidą, nes ji nėra padaryta (128 715,06 Eur / 2 = 64 357,53 Eur), bet persvarstyti jau priimtą teismo sprendimą ir jį pakeisti.
16. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovei iš atsakovės priteistinos skolos dydį apskaičiavus taip, kaip tai nurodyta atsakovės prašyme, priteistinos skolos dydis, lyginant su priteistu kasacinio teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartimi, sumažėtų 52 144 Eur (64 357,53 – 12 213,53 = 52 144).
17. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės pateikto prašymo turinį, daro išvadą, kad atsakovė iš esmės prašo ne ištaisyti aiškią aritmetinę klaidą, o prašo kitaip, taikant kitokią metodiką ir remiantis kitokiais duomenimis, nei tai padaryta kasacinio teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartyje, apskaičiuoti ieškovei iš atsakovės priteistiną skolą. Atsakovės prašomas atlikti taisymas neatitinka aiškios aritmetinės klaidos taisymo sampratos, nes prašomi pakeisti duomenys nėra teismo padaryta rašymo ar skaičiavimo klaida. Atsakovės prašomas nutarties koregavimas iš esmės ją pakeistų, nes būtų pakeistos šalių teisės ir pareigos – atsakovės piniginės prievolės ieškovei apimtis būtų žymiai sumažinta. Toks taisymas prieštarautų CPK 276 straipsnio 2 dalies nuostatoms, todėl negali būti atliktas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės prašymas negali būti tenkinamas, nes, viena vertus, rašymo apsirikimų ir aritmetinių klaidų ištaisymo institutas neleidžia keisti teismo sprendimo (nutarties) esmės (CPK 276 straipsnio 2 dalis), kita vertus, 2021 m. balandžio 14 d. nutartyje nėra padarytos aritmetinės klaidos.
Dėl ieškovės prašymo priimti papildomą sprendimą
18. CPK 277 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu: 1) kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas; 2) teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; 3) teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo.
19. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 277 straipsnio 1 dalį, yra konstatavęs, kad papildomo sprendimo priėmimo galimybė yra siejama su teismo sprendimo trūkumų ištaisymu, t. y. priėmus sprendimą ir pastebėjus, jog tam tikri ieškiniu ar kitu procesiniu dokumentu keliami klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu ar bylą užbaigiančia nutartimi, tiek teismo iniciatyva, tiek bylos šalių prašymu yra galimybė priimti papildomą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDctMzEzLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-207-313/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-207-313/2015">3K-3-207-313/2015</a>).
20. Iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad papildomas sprendimas teismo priimamas tada, kai jo paskelbtame procesiniame sprendime neišspręstas kuris nors iš CPK 277 straipsnyje nurodytų klausimų, nors pagal įstatymą tai turėjo būti padaryta. Papildomo sprendimo institutas yra procesinis institutas, kuris skirtas specifiniams teismo sprendimo trūkumams – sprendimo nevisapusiškumui – ištaisyti.
21. Ieškovė byloje ieškiniu, be kita ko, prašė priteisti iš atsakovės 128 715,06 Eur skolos, 23 426,14 Eur dydžio delspinigius, nuo jų skaičiuotinas 10,19 proc. dydžio procesines palūkanas, kurios skaičiuotinos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki procesinio sprendimo visiško įvykdymo. Reikalavimą dėl delspinigių priteisimo ieškovė, be kita ko, grindė tuo, kad šalys 2016 m. rugpjūčio 25 d. sudaryta sutartimi Nr. 25.08.2016 (toliau – ir Sutartis) susitarė, jog: atsakovė apmokės ieškovės sąskaitas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo sąskaitos pateikimo, kuri išrašoma per 15 dienų nuo momento, kai ieškovė patvirtina atsakovės užsakymą (2.1 punktas); atsakovė turi atsiimti parengtas prekes ne vėliau kaip per 5 dienas nuo dienos, kurią ieškovė nurodo kaip siuntimo datą (3.6 punktas); tuo, jei bus vėluojama ieškovei sumokėti už suteiktas paslaugas, ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovės sumokėti baudą (delspinigius), kurios dydis yra 0,1 proc. neapmokėtos sumos už kiekvieną praleistą dieną, siųsdama atitinkamą rašytinį pranešimą ir nurodydama jame baudos sumokėjimo terminą (7.2 punktas). Ieškovė teigia, kad ji yra išrašiusi atsakovei PVM sąskaitas faktūras už pateiktą dalį prekių, tačiau atsakovė jų nėra apmokėjusi ir pagal jas atsakovė yra skolinga 128 715,06 Eur. Ieškovė nurodė, kad delspinigiai skaičiuotini už 182 dienas (6 mėn. nuo 2017 m. spalio 13 d. iki ieškinio pateikimo dienos, t. y. 2018 m. balandžio 13 d.) kaip 0,1 proc. nuo neapmokėtos sumos nuo susiformavusios 128 715,06 Eur skolos, o kadangi atsakovė nesumokėjo delspinigių, tai iš jos priteistina 10,19 proc. (8 proc. + 2,19 proc.) dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą, be kita ko, delspinigių sumą nuo civilinės bylos iškėlimo Kauno apygardos teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
22. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas 2019 m. liepos 29 d. sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį patenkino iš dalies. Apeliacinės instancijos teismas 2020 m. birželio 25 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, sprendimą motyvavo tuo, kad: ieškovės paslaugos atsakovei laikytinos nesuteiktomis tinkamai, o ieškovės prievolė – neįvykdyta; ieškovei pažeidus sutartį, nėra atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų. Dėl ieškovės išvestinių reikalavimų priteisti iš atsakovės 23 426,14 Eur dydžio delspinigius ir nuo jų skaičiuotinas 10,19 proc. dydžio procesines palūkanas atmetimo pirmosios instancijos teismas sprendime atskirai nemotyvavo. Konkrečiai šių reikalavimų aspektu pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta tai, jog: Sutarties 2.1 punkte šalys susitarė, kad atsakovė apmokės ieškovės sąskaitas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo sąskaitos pateikimo, kuri išrašoma per 15 dienų nuo momento, kai ieškovė patvirtina atsakovės užsakymą; Sutarties 3.6 punkte šalys susitarė, kad atsakovė turi atsiimti parengtas prekes ne vėliau kaip per 5 dienas nuo dienos, kurią ieškovė nurodo kaip siuntimo datą; ieškovė atsakovei yra išrašiusi PVM sąskaitas faktūras už atsakovei pateiktą dalį prekių, tačiau atsakovė šių PVM sąskaitų faktūrų nėra apmokėjusi; pagal aptariamas PVM sąskaitas faktūras atsakovė ieškovei yra skolinga 128 779,05 Eur; atsakovė šių aplinkybių neginčija. Apeliacinės instancijos sutiko su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis ir nustatytomis aplinkybėmis, jų nekvestionavęs ir nenurodęs papildomų faktinių ar teisinių argumentų.
23. Kasacinis teismas 2021 m. balandžio 14 d. nutartimi: 1) panaikino Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 25 d. nutarties dalis, kuriomis palikta nepakeista Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 29 d. sprendimo dalis iš dalies tenkinti atsakovės reikalavimo dalį dėl 11 130,12 Eur nuostolių, patirtų dėl analogiškos išpilstymo paslaugos pabrangimo sąnaudų, atlyginimo, ir išspręstas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, ir šią bylos dalį perdavė iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui; 2) kitą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 25 d. nutarties dalį ir ja paliktą nepakeistą Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 29 d. sprendimo dalį pakeitė, priteisė iš atsakovės 64 357,53 Eur skolos ir 21 568,22 Eur žalos atlyginimo, 10,19 proc. dydžio procesines palūkanas už byloje priteistą sumą (85 925,75 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės naudai, priteisė iš ieškovės 211 381,79 Eur nuostolių atlyginimo, 10,41 proc. metines procesines palūkanas už priteistą nuostolių sumą (211 381,79 Eur) nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atsakovės naudai.
24. Kasacinis teismas 2021 m. balandžio 14 d. nutartyje nurodė, kad ieškovė ieškiniu prašė, be kita ko, priteisti iš atsakovės 23 426,14 Eur dydžio delspinigius, 10,19 proc. dydžio procesines palūkanas už byloje priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Aptariamoje kasacinio teismo nutartyje taip pat nurodyta, kad kasaciniu skundu ieškovė, be kita ko, prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria netenkinti ieškinio reikalavimai, apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria netenkintas ieškovės apeliacinis skundas, dėl šios bylos dalies priimti naują sprendimą – priteisti ieškovei iš atsakovės 23 426,14 Eur delspinigius, 10,19 proc. dydžio procesines palūkanas už byloje priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tačiau dėl ieškovės reikalavimų priteisti iš atsakovės 23 426,14 Eur dydžio delspinigius, 10,19 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą delspinigių sumą kasacinio teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartyje nepasisakyta ir šie ieškovės reikalavimai nurodyta kasacinio teismo nutartimi yra likę neišspręsti.
25. Nagrinėjamu prašymu ieškovė prašo priimti papildomą sprendimą ir priteisti jai iš atsakovės 11 713,07 Eur delspinigių bei 10,19 proc. dydžio procesines palūkanas, skaičiuotinas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško procesinio sprendimo įvykdymo. Prašymas grindžiamas argumentais, kad: pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams priėmus procesinius sprendimus atmesti ieškovės reikalavimus priteisti prašomą skolą ir žalos atlyginimą, teismų nebuvo sprendžiamas ir iš šių reikalavimų išvestinis reikalavimas priteisti delspinigius; kasaciniam teismui pakeitus bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus ir priteisus ieškovei pusę skolos ir žalos atlyginimą, kartu turėjo būti išspręstas ir klausimas dėl 23 426,14 Eur delspinigių priteisimo; kasacinio teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartyje išdėstytų argumentų pagrindu ieškovė turi teisę ne tik į teismo priteistą skolos dalį, bet ir į 50 proc. prašytų delspinigių, t. y. 11 713,07 Eur; kadangi delspinigių ir procesinių palūkanų klausimai yra išvestiniai iš kasacinio teismo išnagrinėtų ieškinio reikalavimų, tačiau neišspręsti kasacinio teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartimi, tai jie turėtų būti išspręsti priimant papildomą sprendimą priteisti ieškovei iš atsakovės 11 713,07 Eur delspinigių bei nuo jų skaičiuotinas 10,19 proc. procesines palūkanas.
26. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės prašymo turinį, atsižvelgdama į byloje pareikštus ieškinio reikalavimus, ieškovės kasacinio skundo prašymus ir argumentus, kasacinio teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutarties turinį, nusprendžia, kad byloje yra pagrindas priimti papildomą nutartį vadovaujantis CPK 277 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nes kasacinio teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartyje nėra išspręsti ieškovės išvestiniai reikalavimai, dėl kurių šalys byloje pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, priteisti iš atsakovės 23 426,14 Eur dydžio delspinigius ir nuo jų skaičiuotinas 10,19 proc. dydžio procesines palūkanas, skaičiuotinas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki procesinio sprendimo visiško įvykdymo. Esant tokiai situacijai šie ieškovės reikalavimai kasaciniame teisme išspręstini papildoma nutartimi, kuri priimama vadovaujantis bylų procesą kasaciniame teisme reglamentuojančiomis proceso teisės normomis.
27. CPK 353 straipsnio, reglamentuojančio bylos nagrinėjimo ribas, 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu, kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Taigi, CPK 353 straipsnio 1 dalis aiškiai apibrėžia kasacinio teismo kompetencijos ribas – kasacinis teismas analizuoja tik teisės klausimus, o fakto klausimų nenagrinėja. Bylai išspręsti reikšmingų faktinių aplinkybių, kuriomis šalys grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, nustatymas įstatymu priskirtas ne kasacinio teismo, o pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų kompetencijai. Dėl kasacine tvarka apskųsto teismo procesinio sprendimo teisėtumo kasacinis teismas sprendžia remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis bylos aplinkybėmis. Teisės normos taikomos konkrečioms situacijoms, todėl kasacinis teismas patikrina, ar jos tinkamai taikytos konkrečioje situacijoje ir atsižvelgiant į tai, kokią situaciją pagal išaiškintos normos turinį ta norma reglamentuoja. Siekiant nustatyti, ar teisės norma tinkamai taikyta, turi būti išsiaiškinta, kokiems konkretiems nustatytiems faktams ją žemesnės instancijos teismas taikė, o šių faktų nustatymas priklauso pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų kompetencijai bei yra jų pareiga.
28. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje priimtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų turinį, pripažįsta pagrįstu ieškovės prašymo argumentą, kuriuo teigiama, kad, nurodytiems teismams priėmus procesinius sprendimus atmesti ieškovės reikalavimus priteisti prašomą skolą ir žalos atlyginimą, teismų nebuvo sprendžiami ir iš šių reikalavimų išvestiniai reikalavimai priteisti delspinigius bei procesines palūkanas. Pažymėtina, kad pastariesiems išvestiniams ieškovės reikalavimams išspręsti būtina nustatyti faktines aplinkybes, susijusias su Sutartyje šalių sulygta valia dėl delspinigių, jų dydžio, prievolės juos mokėti atsiradimo sąlygų, taip pat faktines aplinkybes, susijusias su atsakovės prievolės mokėti delspinigius (ne)egzistavimu, ir pan. Tačiau tokios faktinės aplinkybės pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų byloje nėra nustatytos, o pagal teismų procesiniuose sprendimuose nurodytas nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, iš esmės išspręsti ieškovės reikalavimus dėl delspinigių ir nuo jų skaičiuotinų procesinių palūkanų priteisimo kasaciniame teisme procesinės galimybės nėra. Kadangi šiems ieškovės reikalavimams, kurie nėra išspręsti kasacinio teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartyje, išspręsti būtina nustatyti ir vertinti faktines bylos aplinkybes, kurios teismų nėra nustatytos, tai teisėjų kolegija nusprendžia, kad yra pagrindas naikinti apskųstos apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis dėl ieškovės reikalavimų priteisti delspinigius bei nuo jų skaičiuotinas procesines palūkanas (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis). Jas panaikinus bylos dalis dėl šių ieškovės reikalavimų perduotina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
29. Atsižvelgdama į tai, kad kasacinis teismas, priimdamas šią nutartį, pasisakė dėl klausimų, kurie nebuvo išspręsti 2021 m. balandžio 14 d. nutartyje, teisėjų kolegija nusprendžia, jog pildytina ir nurodytos nutarties rezoliucinė dalis.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 276 straipsnio 2 dalimi, 277 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 340 straipsnio 5 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Atsakovės „Kopparbergs Bryggeri AB“ prašymo dėl aritmetinės klaidos ištaisymo netenkinti.
Ieškovės UAB „Italiana LT“ prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo tenkinti iš dalies. Priimti papildomą nutartį ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021 rezoliucinę dalį papildyti bei ją išdėstyti taip:
„Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 25 d. nutarties dalis, kuriomis paliktos nepakeistos Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 29 d. sprendimo dalys atmesti ieškovės reikalavimus dėl 23 426,14 Eur delspinigių ir 10,19 proc. dydžio procesinių palūkanų už byloje priteistą delspinigių sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo, iš dalies tenkinti atsakovės „Kopparbergs Bryggeri AB“ reikalavimo dalį dėl 11 130,12 Eur nuostolių, patirtų dėl analogiškos išpilstymo paslaugos pabrangimo sąnaudų, atlyginimo, ir išspręstas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, panaikinti ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui.
Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 25 d. nutarties dalį ir ja paliktą nepakeistą Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 29 d. sprendimo dalį pakeisti.
Priteisti iš atsakovės „Kopparbergs Bryggeri AB“, j. a. k. 556479-8493, Klotenvagen 1,714 82 Koparbergas, Švedija, 64 357,53 Eur (šešiasdešimt keturis tūkstančius tris šimtus penkiasdešimt septynis Eur 53 ct) skolos ir 21 568,22 Eur (dvidešimt vieną tūkstantį penkis šimtus šešiasdešimt aštuonis Eur 22 ct) žalos atlyginimo, 10,19 proc. dydžio procesines palūkanas už byloje priteistą sumą (85 925,75 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės UAB „Italiana LT“, j. a. k. 210725910, naudai.
Priteisti iš ieškovės UAB „Italiana LT“, j. a. k. 210725910, 211 381,79 Eur (du šimtus vienuolika tūkstančių tris šimtus aštuoniasdešimt vieną Eur 79 ct) nuostolių atlyginimo, 10,41 proc. metines procesines palūkanas už priteistą nuostolių sumą (211 381,79 Eur) nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atsakovės „Kopparbergs Bryggeri AB“, j. a. k. 556479-8493, Klotenvagen 1, 714 82 Koparbergas, Švedija, naudai.“
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė
Danguolė Bublienė
Antanas Simniškis
