Civilinė byla Nr. e3K-3-91-1075/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20442-2017-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.6; 3.3.3.8
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. balandžio 14 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė), Danguolės Bublienės (pranešėja) ir Algirdo Taminsko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. J. procesinių teisių perėmėjos R. P. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. J. ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl buto privatizavimo teisės pripažinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių teisę lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti gyvenamąsias patalpas, įgyvendinimo aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė O. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti jos teisę privatizuoti nuomojamą butą (duomenys neskelbtini), (toliau – Butas) ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Nurodė, kad Vilniaus miesto (rajono) Darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomasis komitetas 1966 m. rugpjūčio 15 d. ieškovės sutuoktiniui L. J. (L. J.) išdavė orderį, suteikiantį Butą, šiame bute jis ir ieškovė apsigyveno kartu su sūnumi L. J.. Įsigaliojus Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymui, L. J. kreipėsi į privatizavimo komisiją, prašydamas leisti paduoti pareiškimą dėl Buto privatizavimo. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ginčo patalpas 1998 m. liepos 13 d. perdavė savivaldybės nuosavybei. L. J. su UAB,,Žirmūnų valda“ buvo sudaręs neterminuotą ginčo patalpų nuomos sutartį. Šeimos nariai 2001 m. sausio 10 d. sutarė, kieno vardu bus išperkamos patalpos. Po sutuoktinio mirties ieškovė su dukterimi 2008 m. kovo 6 d. sudarė notariškai patvirtintą susitarimą dėl Buto pagrindinio nuomininko. Ieškovė su SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2015 m. vasario 2 d. sudarė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir buto perdavimo–priėmimo aktą.
4. Tvirtino, kad ieškovė, kaip L. J. paveldėtoja, turi subjektinę teisę privatizuoti Butą. Paaiškino, jog nėra privatizavusi kito buto, todėl gali įgyvendinti iš sutuoktinio paveldėtą teisę įsigyti Butą lengvatine tvarka, nes jos sutuoktinis atliko visus reikalingus veiksmus.
5. Ieškovė teigė, kad privatizavimo procesas nebuvo užbaigtas dėl jai nežinomų priežasčių, nors Butas galėjo būti privatizavimo objektas, o ieškovė ir jos sutuoktinis turėjo būti pripažinti tinkamais privatizavimo subjektais, nes L. J. valia buvo tinkamai išreikšta iki Butų privatizavimo įstatymo galiojimo pabaigos dienos.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 1 d. sprendimu ieškinį atmetė.
7. Nustatė, kad L. J. institucijoms, atsakingoms už butų privatizavimą, nebuvo pateikęs prašymo privatizuoti Butą. Jis tik kreipėsi dėl leidimo pateikti tokį prašymą. Nenustatė, jog L. J. būtų pateikęs notaro patvirtintą šeimos narių susitarimą, kieno vardu būtų privatizuojamas ginčo Butas.
8. Teismas vertino, jog vien turėjimas teisės privatizuoti Butą lengvatinėmis sąlygomis, bet neatliekant jokių aktyvių veiksmų šiai teisei įgyvendinti bei ilgą laiką nesidomint šios savo teisės įgyvendinimo procesu, negali būti pripažintas valios privatizuoti butą išreiškimu, o kartu ir pakankamu pagrindu užbaigti privatizavimo procedūrą laikantis Butų privatizavimo įstatymo nuostatų po šio įstatymo galiojimo pabaigos.
9. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė nepateikė L. J. prašymo privatizuoti ginčo patalpą, o iš Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2000 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 222-4812 matyti, kad L. J. buvo pateikęs tik prašymą leisti pateikti pareiškimą dėl Buto privatizavimo, o ne patį prašymą privatizuoti Butą, ieškinio netenkino kaip nepagrįsto.
10. Spręsdamas klausimą dėl ieškinio senaties termino, teismas laikė šį nebuvus praleistą, nes tik 2008 metų vasario mėnesį ieškovės dukteriai išsiaiškinus ieškovė sužinojo, kad pirkimo–pardavimo sutartis nesudaryta.
11. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2020 m. gegužės 5 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 1 d. sprendimą paliko nepakeistą.
12. Kolegija nustatė, kad Vilniaus miesto (rajono) Darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1966 m. rugpjūčio 15 d. orderiu L. J. buvo suteiktos (duomenys neskelbtini) ploto gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), kurių nuomininkai – L. J., O. J. ir L. J.. 1996 m. birželio 26 d. L. J. pateikė Valstybinei butų privatizavimo komisijai prašymą dėl leidimo paduoti pareiškimą ir įforminti gyvenamosios patalpos privatizavimo dokumentus. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2000 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 222-4812/2000 L. J. atnaujintas praleistas terminas Butui privatizuoti. 2001 m. sausio 10 d. susitarimu (tarp šeimos narių) buvo susitarta, kad Buto savininke, pasirašant Buto išpirkimo sutartį, bus nurodyta R. P.. Ieškovės sutuoktinis L. J. mirė (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. 30-261 „Dėl gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) pagrindinio nuomininko“ O. J. yra laikoma pagrindine Buto nuomininke. O. J. (duomenys neskelbtini) mirė, jos palikimą perėmė R. P..
13. Nagrinėdama apeliacinio skundo argumentą dėl L. J. valios privatizuoti Butą išreiškimo, pagrindžiant tai teismų priimtais ir įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais, teisėjų kolegija paaiškino, jog Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2000 m. rugpjūčio 8 d. sprendime pasisakė tik dėl praleisto termino Butui privatizuoti atnaujinimo. To, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtMTQ3Mi0yNjIvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-1472-262/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-1472-262/2018">2A-1472-262/2018</a> vertino, jog ieškovės sutuoktinis L. J. išreiškė valią privatizuoti Butą (nutarties 14 punktas), negalima aiškinti taip, kad buvo pradėtas Buto privatizavimo procesas L. J. pateikus būtinus dokumentus šiam procesui pradėti, t. y. kad L. J. įgyvendino savo valią. Šią išvadą pagrindžia tai, jog Vilniaus apygardos teismas vadovavosi tais pačiais rašytiniais įrodymais, kurie vertinami ir šioje byloje, bei minėto apygardos teismo, perduodant bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nurodymas ieškovei pateikti įrodymus, pagrindžiančius L. J. kreipimąsi dėl Buto privatizavimo (nutarties 18 punktas). Kolegija pažymėjo, jog valios privatizuoti Butą išreiškimas šiuo atveju negali būti tapatinamas su šios valios įgyvendinimu.
14. Ieškovei nepateikus įrodymų, kad L. J. pateikė Valstybinei butų privatizavimo komisijai prašymą (pareiškimą) privatizuoti butą ir notariškai patvirtintą susitarimą, kurio asmens vardu bus sudaroma pirkimo–pardavimo sutartis ir kuris asmuo bus savininku, nebuvo įrodytas kreipimosi dėl Buto privatizavimo faktas. Dėl šių aplinkybių atsakovė objektyviai negalėjo ieškovei teikti jokių pranešimų ir atsakovės veiksmai negali būti vertinami kaip netinkamas savo pareigų atlikimas, pažeidęs ieškovės teises.
15. Byloje yra pateikti rašytiniai dokumentai, patvirtinantys, kad Butas 1999 m. buvo įkainotas ir 2000 m. bei vėlesniais metais perkainotas, tačiau šie įrodymai yra nepakankami konstatuoti, kad pats L. J. atliko veiksmus, būtinus tam, kad galėtų įgyvendinti subjektinę teisę Butą privatizuoti pagal Butų privatizavimo įstatymą, – byloje nėra įrodymų, kad jis su pareiškimu ir atitinkamu šeimos narių susitarimu būtų kreipęsis į savivaldybę dėl buto išpirkimo.
16. Teisėjų kolegija, vertindama byloje pateiktą 2001 m. sausio 10 d. notariškai patvirtintą L. J., O. J. ir R. P. susitarimą dėl Buto privatizavimo R. P. vardu, pažymėjo, kad jis sudarytas jau nebegaliojant Butų privatizavimo įstatymui ir nėra duomenų, kad jis būtų buvęs pateiktas atsakovei.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
17. Kasaciniu skundu ieškovės procesinių teisių perėmėja prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 1 d. sprendimą ir Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 5 d. nutartį bei ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Teismai, neteisingai aiškindami ir taikydami Butų privatizavimo įstatymo 3, 4 ir 5 straipsnių nuostatas, neatsižvelgdami į prejudicinius faktus (Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2000 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 222-4812/2000; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtMTQ3Mi0yNjIvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-1472-262/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-1472-262/2018">2A-1472-262/2018</a>), nepagrįstai nusprendė, kad ieškovė neįgijo subjektinės teisės privatizuoti Butą dėl tinkamai ir laiku neišreikštos valios.
17.2. Aplinkybė, kad pas atsakovę nėra išlikusių dokumentų apie L. J. ar ieškovės kreipimąsi dėl Buto privatizavimo, nepaneigia fakto, kad šie asmenys ar vienas iš jų kreipėsi į atsakovę dėl Buto privatizavimo ir pateikė visus reikiamus dokumentus. Pirmosios instancijos teismas teisiškai netinkamai vertino atsakovės pateiktą poziciją dėl turimų įrodymų ir tokiu būdu, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos aiškinant ir taikant įrodymų institutą.
17.3. Byloje esant nustatytoms aplinkybėms, kad Buto privatizavimo procesas buvo pradėtas (atliktas Buto įkainojimas), teismai, nukrypdami nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų dėl butų privatizavimo eigos, eiliškumo ir tvarkos, tinkamai neįvertino to, kad atsakovė neįvykdė jai priskirtos pareigos pranešti L. J. ar ieškovei apie tolesnius reikalingus atlikti veiksmus; anot ieškovės procesinių teisių perėmėjos, netinkamas šios pareigos vykdymas neturėtų sukelti neigiamų padarinių asmenims, pageidavusiems privatizuoti Butą.
18. Atsiliepimu į ieškovės kasacinį skundą atsakovė prašo atmesti kasacinį skundą ir palikti nepakeistus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 1 d. sprendimą bei Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 5 d. nutartį. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Aplinkybė, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtMTQ3Mi0yNjIvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-1472-262/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-1472-262/2018">2A-1472-262/2018</a> įpareigojo ieškovę pateikti įrodymus, jog L. J. 1996 m. birželio 26 d. kreipėsi dėl buto privatizavimo (prašymą ir kitus dokumentus), savaime suponuoja, kad ieškovės teiginiai nebuvo įrodyti, o byloje esantys įrodymai ar jų trūkumas neleido teismui konstatuoti fakto, kad L. J. išreiškė savo valią, buvimo; taigi, teismas reikalaudamas, kad ieškovė pateiktų nurodytus dokumentus, savaime nurodė, kad egzistuoja įrodymų trūkumas norint konstatuoti vieno ar kito fakto egzistavimą byloje.
18.2. Apeliacinės instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2000 m. rugpjūčio 8 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 222-4812/2000 pasisakė tik dėl praleisto termino butui privatizuoti atnaujinimo; pastaroji bylos dalis dėl reikalavimo įpareigoti atsakovę sudaryti buto pirkimo–pardavimo sutartį buvo nutraukta.
18.3. Nėra jokio teisinio pagrindo tapatinti prašymą leisti pateikti pareiškimą dėl buto privatizavimo su pareiškimu dėl buto privatizavimo, kadangi tai yra du skirtingi dokumentai ir tik vieno iš jų pateikimas yra eksplicitiškai specialiųjų teisės aktų reglamentuojamas.
18.4. Remiantis suformuota kasacinio teismo praktika, kai asmenys pareiškia ieškinį dėl teisės privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas lengvatinėmis sąlygomis, jie turi pareigą įrodyti, jog egzistuoja visos sąlygos, lemiančios tokio ieškinio patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOTIvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-192/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-192/2008">3K-3-192/2008</a>; 2008 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-278/2008; 2009 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-548/2009); ieškovė neįgyvendino Vilniaus apygardos teismo nurodymo pateikti įrodymus, kad L. J. 1996 m. birželio 26 d. kreipėsi dėl buto privatizavimo (prašymą ir kitus dokumentus); taigi, ji nesivadovavo rungimosi principu ir neįrodė to, ką teigia.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl teisės lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti gyvenamąsias patalpas įgyvendinimo
19. Butų privatizavimo įstatymas įsigaliojo 1991 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. VIII-206 šio įstatymo galiojimo laikas buvo su išlygomis nustatytas iki 1998 m. liepos 1 d., o 2000 m. spalio 12 d. įstatymu Nr. VIII-2033, įsigaliojusiu 2001 m. sausio 1 d., pripažintas netekusiu galios.
20. Pasibaigus Butų privatizavimo įstatymo galiojimui, galimybę įsigyti savivaldybei nuosavybės teise priklausantį būstą nustato Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas. Šio įstatymo (redakcija, galiojusi ieškinio nagrinėjamoje byloje pateikimo metu) 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog savivaldybei nuosavybės teise priklausantis būstas gali būti parduodamas laikantis nuostatos, kad jo pardavimo kaina nebus didesnė negu kaina, kuri Butų privatizavimo įstatyme nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją, be kita ko, tais atvejais, kai būstą perka nuomininkai, kuriems Butų privatizavimo įstatyme nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos Seimo sudaryta Butų privatizavimo komisija iki 1998 m. liepos 1 d. buvo išdavusi leidimus privatizuoti nuomojamus būstus pagal Butų privatizavimo įstatymą (1 punktas), kai būstą perka nuomininkai, kuriems teismo sprendimu pripažinta teisė privatizuoti jų nuomojamus būstus pagal Butų privatizavimo įstatymą (2 punktas). Taigi, vadovaudamiesi Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismai turi nustatyti, ar asmuo įgijo teisę privatizuoti būstą pagal Butų privatizavimo įstatymą.
21. Kasacinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad sprendžiant dėl to, turėjo asmuo teisę privatizuoti gyvenamąją patalpą pagal Butų privatizavimo įstatymą ar ne, reikia nustatyti visas šiame įstatyme įtvirtintas būtinas tokio privatizavimo sąlygas: pirma, kad atitinkama gyvenamoji patalpa gali būti privatizavimo objektu (Butų privatizavimo įstatymo 2, 3 straipsniai); antra, kad asmuo yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis); trečia, kad asmuo išreiškė savo valią pasinaudoti šia teise, atlikdamas per įstatyme nustatytą terminą veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti, ir tuo pagrindu susiklostė ieškovo ir atsakovo, kaip buto privatizavimo (pirkimo–pardavimo) subjektų, santykiai dėl buto privatizavimo (Butų privatizavimo įstatymo 1, 5, 10, 11, kiti straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yODItNjg2LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-282-686/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-282-686/2017">3K-3-282-686/2017</a> 24 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Asmenys, pareiškę ieškinį dėl teisės privatizuoti nuomojamus būstus pagal Butų privatizavimo įstatymą, turi pareigą įrodyti, jog egzistuoja visos šios sąlygos, lemiančios tokio ieškinio patenkinimą.
22. Nagrinėjamoje byloje ieškovė yra pareiškusi ieškinį dėl teisės privatizuoti ginčo Butą pagal Butų privatizavimo įstatymą (Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Byloje nėra ginčo dėl šios nutarties 21 punkte nurodytų pirmųjų dviejų teisės privatizuoti būstą įgijimo sąlygų tenkinimo. Esminis klausimas šioje byloje yra tai, ar L. J. išreiškė savo valią pasinaudoti teise privatizuoti butą, atlikdamas per įstatyme nustatytą terminą veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti.
23. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad, aiškinant ir taikant teisės normas, reglamentuojančias valstybės (savivaldybės) gyvenamųjų patalpų privatizavimą, būtina atsižvelgti į gyvenamųjų patalpų privatizavimo tikslus ir teisinių santykių, susiklostančių privatizuojant tokias patalpas, specifiką. Gyvenamųjų patalpų privatizavimas – tai ne tik sudėtinė valstybės (savivaldybės) turto privatizavimo proceso dalis, bet ir viena valstybės socialinės-ekonominės politikos krypčių, kurios tikslas – sudaryti sąlygas fiziniams asmenims įsigyti gyvenamąsias patalpas privačion nuosavybėn. Specialus gyvenamųjų patalpų privatizavimą reglamentavęs Butų privatizavimo įstatymas suteikė Lietuvos gyventojams, nuomojantiems iš valstybės (savivaldybės) gyvenamąsias patalpas, galimybę įsigyti vieną gyvenamąją patalpą privačion nuosavybėn lengvatine tvarka (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalis). Gyvenamųjų patalpų privatizavimas, kurio teisinis padarinys – fizinių asmenų įgyta nuosavybės teisė į gyvenamąsias patalpas, yra ne vienkartinis aktas, bet tam tikras procesas, užtrunkantis trumpesnį ar ilgesnį laiko tarpą. Tai lemia teisinių santykių, susiklostančių dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo, sudėtingumą ir specifiką. Dėl to teismas, spręsdamas šalių ginčus dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo, turi aiškinti bei taikyti teisės normas ne formaliai, bet įvertindamas kiekvienos konkrečios situacijos individualias aplinkybes, taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01ODUtMzEzLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-585-313/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-585-313/2015">3K-3-585-313/2015</a> ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2017 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yODItNjg2LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-282-686/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-282-686/2017">3K-3-282-686/2017</a> 23 punktą).
24. Butų privatizavimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalis reglamentavo, kad šis įstatymas nustato valstybinio ir visuomeninio butų fondo pirkimo–pardavimo tvarką nuomininkams, iki 1992 m. gruodžio 1 d. pareiškusiems norą įsigyti nuosavybėn gyvenamąsias patalpas (Butų privatizavimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad vėliau pareiškę norą įsigyti būstą asmenys negalėjo pasinaudoti lengvatine privatizavimo tvarka ir neįgijo tokios specialiuoju įstatymu nustatytos teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NDMvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-543/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-543/2008">3K-3-543/2008</a>).
25. Tačiau 1993 m. Butų privatizavimo įstatymo 1 straipsnis buvo papildytas antrąja dalimi, kuri nustatė specialią teisės privatizuoti būstą procedūrą. Šioje dalyje buvo nustatyta, kad pagal šį įstatymą teisę privatizuoti gyvenamąsias patalpas turintys asmenys gali kreiptis į Seimo sudarytą komisiją, jeigu jie ne dėl savo kaltės nustatytu laiku nepadavė pareiškimų dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo. Komisija gyventojų, kurių gyvenamosios patalpos nebuvo privatizuotos Butų privatizavimo įstatymo nustatytu laiku ne dėl jų pačių kaltės, pareiškimams nagrinėti ir galutinėms išvadoms teikti buvo sudaryta Lietuvos Respublikos Seimo 1993 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. I-118 „Dėl Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo taikymo tvarkos“. Ši Seimo sudaryta komisija turėjo teisę leisti šiems asmenims paduoti pareiškimus dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo iki atitinkamos įstatyme nustatytos datos, kuri įstatymo leidėjo ne kartą buvo keičiama. Seimui 1997 m. balandžio 29 įstatymu Nr. VIII-205 pakeitus Butų privatizavimo įstatymą, vėliausias terminas, iki kada Seimo sudaryta komisija turėjo teisę leisti šiems asmenims paduoti pareiškimus gyvenamosioms patalpoms privatizuoti, buvo 1997 m. gruodžio 31 d. Kita vertus, Seimo 1997 m. balandžio 29 įstatymu Nr. VIII-206 buvo pratęstas Butų privatizavimo įstatymo galiojimas iki 1998 m. liepos 1 d. (taip pat žr. šios nutarties 19 punktą). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Seimo sudaryta komisija turėjo teisę leisti minėtiems asmenims paduoti pareiškimus dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo iki 1998 m. liepos 1 d. Būtent tokią išvadą patvirtina ir Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punktas (žr. šios nutarties 20 punktą).
26. Apibendrinant nurodytą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad, pasibaigus Butų privatizavimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatytam pareiškimų dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo padavimo terminui, gyvenamųjų patalpų privatizavimo klausimas galėjo būti sprendžiamas tik gavus Seimo sudarytos komisijos išvadą ir tik esant šios komisijos leidimui.
27. Kasacinis teismas yra išaiškinęs šios komisijos leidimo teisinę reikšmę asmens teisės lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti gyvenamąsias patalpas kontekste: jeigu Seimo sudaryta komisija neleido asmenims paduoti pareiškimų po 1992 m. gruodžio 1 d. ir privatizuoti gyvenamųjų patalpų lengvatinėmis sąlygomis, tai pripažintina, kad atsirado tokių pat padarinių kaip ir asmenims praleidus terminą, pagal kurį pagal Butų privatizavimo įstatymą buvo privaloma pareikšti norą įsigyti nuosavybėn gyvenamąsias patalpas. Tokiu atveju asmuo neįgijo teisės lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti gyvenamąsias patalpas, nes per įstatyme nustatytą terminą nepareiškė noro pasinaudoti nurodyta teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NDMvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-543/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-543/2008">3K-3-543/2008</a>).
28. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovės O. J. sutuoktinis L. J. būtų pareiškęs norą įsigyti nuosavybėn gyvenamąsias patalpas iki 1992 m. gruodžio 1 d., kaip to reikalavo Butų privatizavimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalis. Kaip nustatė teismai, L. J. 1996 m. birželio 26 d. atitinkamoms institucijoms pateikė prašymą dėl leidimo paduoti pareiškimą ir įforminti gyvenamosios patalpos privatizavimo dokumentus. Toks prašymas iš esmės atitinka asmens pareiškimą, teikiamą Seimo sudarytai komisijai, remiantis Butų privatizavimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalimi. Tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų, ar ir kokia buvo priimta Seimo sudarytos komisijos išvada ir ar ši komisija suteikė teisę L. J. pateikti prašymą privatizuoti ginčo butą. Nesant minėtas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, nėra pagrindo spręsti, jog L. J. įgijo teisę privatizuoti naudojamą būstą lengvatinėmis sąlygomis pagal Butų privatizavimo įstatymą. Kaip nurodyta pirmiau, būtent ieškovas turi pareigą įrodyti, kad egzistuoja visos sąlygos privatizuoti būstą (šios nutarties 21 punktas), tačiau nagrinėjamoje byloje ieškovė neįrodė, jog L. J. išreiškė savo valią pasinaudoti šia teise, atlikdamas per įstatyme nustatytą terminą veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti.
29. Ieškovės O. J. procesinių teisių perėmėja kasaciniu skundu teikia argumentus, kad teismai visiškai neatsižvelgė į Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2000 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2/22–4812/2000 ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtMTQ3Mi0yNjIvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-1472-262/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-1472-262/2018">2A-1472-262/2018</a> nustatytus prejudicinius faktus, patvirtinančius, kad ieškovės sutuoktinis L. J. išreiškė savo valią dėl buto privatizavimo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais kasacinio skundo argumentais.
30. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad bylos šalims nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims.
31. Kasacinis teismas, aiškindamas teismo sprendimo prejudicinę galią, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjg3LTY4NC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-287-684/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-287-684/2019">e3K-3-287-684/2019</a> 29 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
32. Kaip teisingai nurodo atsakovė atsiliepime į kasacinį skundą, Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2000 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2/22–4812/2000 nesprendė klausimo dėl ieškovės sutuoktinio L. J. valios pasinaudoti būsto privatizavimo išreiškimo teise. Teismas šiuo sprendimu pasisakė tik dėl praleisto termino butui privatizuoti atnaujinimo, tuo tarpu bylos dalis dėl reikalavimo įpareigoti atsakovę Vilniaus miesto savivaldybę sudaryti buto pirkimo–pardavimo sutartį buvo nutraukta ieškovui L. J. atsisakius savo reikalavimo. Todėl nėra pagrindo teigti, kad Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2000 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2/22–4812/2000 pasisakė dėl to, kad L. J. išreiškė savo valią pasinaudoti ginčo būsto privatizavimo teise, atlikdamas per įstatyme nustatytą terminą veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti. Be to, nagrinėjamoje byloje bylą nagrinėję teismai tyrė ir vertino Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2000 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu nurodytą aplinkybę, kad L. J. 1996 m. birželio 26 d. pateikė prašymą butų privatizavimo komisijai dėl leidimo paduoti pareiškimą ir įforminti gyvenamosios patalpos privatizavimo dokumentus ir dėl jos pasisakė.
33. Ieškovės O. J. procesinių teisių perėmėjos teigimu, Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtMTQ3Mi0yNjIvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-1472-262/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-1472-262/2018">2A-1472-262/2018</a> jau pripažino, kad ieškovės O. J. sutuoktinis tinkamai ir laiku išreiškė savo valią.
34. Vadovaujantis proceso įstatymu, įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinė galia saisto kitą teismą tik kitoje byloje (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nurodyta Vilniaus apygardos teismo nutartis buvo priimta šioje nagrinėjamoje byloje: ieškovė O. J. nagrinėjamoje byloje ieškinį pareiškė 2017 m. gegužės 17 d., Vilniaus apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė remdamasis, be kita ko, tuo, kad yra praleistas ieškinio senaties terminas; Vilniaus apygardos teismas, nurodyta 2018 m. lapkričio 28 d. nutartimi iš dalies tenkindamas ieškovės apeliacinį skundą ir pripažinęs, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ieškinio senatį, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas turi išsiaiškinti aplinkybes, susijusias su ginčo būsto privatizavimu, taip pat nurodė, kad ieškovė turi pateikti įrodymus, jog L. J. 1996 m. birželio 26 d. kreipėsi dėl buto privatizavimo (prašymą ir kitus dokumentus). Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nutarties turinys patvirtina, kad teismas, nustatydamas, jog pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino bylos esmės, bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ir išsiaiškinti aplinkybes, susijusias su ginčo būsto privatizavimu. Taigi, nurodyta Vilniaus apygardos teismo nutartis negali būti laikoma turinčia prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje, nes prejudicinėmis gali būti tik aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, o ne toje pačioje byloje, nagrinėjant ją vienos ar kitos instancijos teismuose. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, jog jau minėta nutartimi teismas konstatavo esant nustatytas aplinkybes, kad L. J. išreiškė savo valią pasinaudoti ginčo būsto privatizavimo teise, atlikdamas per įstatyme nustatytą terminą veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti.
35. Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai pagrįstai nepripažino ieškovės O. J. teisės privatizuoti būstą pagal Butų privatizavimo įstatymą, todėl remiantis kasacinio skundo argumentais nėra pagrindo pripažinti teismų procesinius sprendimus neteisėtais ir nepagrįstais.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
36. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas bylinėjimosi išlaidos atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies. Kadangi šioje byloje ieškovės procesinių teisių perėmėjos R. P. kasacinis skundas atmestinas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos, sudarančios sumokėtą žyminį mokestį, neatlygintinos.
37. Atsakovė atsiliepime į kasacinį skundą neprašė jos naudai priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos šias išlaidas patvirtinančių įrodymų nepateikė.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Danguolė Bublienė
Algirdas Taminskas
