Kasacinio skundo Nr. DOK-2659/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08208-2023-8
(N) (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2024 m. liepos 17 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Gabrielės Juodkaitės-Granskienės ir Daivos Pranytės-Zalieckienės, spręsdama R. Z., kuriai taikyta priverčiamoji medicinos priemonė, gynėjos advokatės Sigitos Mačytės-Šulskienės kasacinio skundo dėl Utenos apylinkės teismo 2024 m. sausio 17 d. nutarties ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 10 d. nutarties priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
R. Z., kuriai taikyta priverčiamoji medicinos priemonė, gynėja advokatė S. Mačytė-Šulskienė kasaciniu skundu prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo 2024 m. sausio 17 d. nutartį bei Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 10 d. nutartį ir baudžiamąją bylą nutraukti arba panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 10 d. nutartį ir pakeisti Utenos apylinkės teismo 2024 m. sausio 17 d. nutartimi R. Z. taikytą priverčiamąją medicinos priemonę - stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje) pakeisti į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad R. Z. nepadarė nusikalstamos veikos, nustatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, nes ji gynėsi nuo ją užpuolusio ir pirmo prieš ją fizinį smurtą panaudojusio L. V.. Abu teismai netinkamai vertino tiek R. Z. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, tiek ir liudytojų E. K., R. A., A. G. parodymus, kurie patvirtina, kad būtent L. V. pirmas trenkė R. Z. į sieną, dėl to ji gynėsi ir tarp jų įvyko grumtynės. Apeliacinės instancijos teismas šių liudytojų parodymų turinį net iškraipė, nurodydamas, kad L. V. „prirėmė“ R. Z. prie sienos. Be to, šis teismas nepagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo L. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurių pastarasis teisme nepatvirtino. Žemesnės instancijos teismai nevertino paties nukentėjusiojo L. V. prieš R. Z. atliktų veiksmų. Po įvykusio konflikto R. Z. buvo pristatyta į gydymo įstaigą, ten jai buvo nustatyti įvairūs sužalojimai, kurie konstatuoti ir teismų netinkamai įvertintoje specialisto išvadoje. Taigi, skundžiamose nutartyse atliktas įrodymų vertinimas, suteikiant prioritetą R. Z. kaltinantiems bylos įrodymams ir ignoruojant ją teisinančius įrodymus, patvirtina, kad teismai padarė esminį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimų pažeidimą.
Abu teismai suabsoliutino nukentėjusiosios E. K. parodymus dėl jai sukelto fizinio skausmo, nes jokių kitų tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Teismo medicinos specialisto tikėtina išvada, negalėjo būti pripažinta patikimu įrodymu, nustatant, kad R. Z. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką (BK 140 straipsnio 1 dalis). Todėl, sprendžiant dėl šios veikos padarymo, taip pat buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Teismai nepasisakė ir dėl R. Z. vieno spontaniško, kilusio konflikto metu išprovokuoto smūgio į gyvybiškai nepavojingą kūno dalį (pilvą) pavojingumo baudžiamojo įstatymo taikymo prasme. Be to, proceso metu nebuvo gauta duomenų, kad R. Z. buvo nepakaltinama 2023 m. liepos 7 d., todėl teismai netinkamai pritaikė ir BK 17 straipsnio 1 dalies, BPK 401 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas.
Pirmosios instancijos teismas, nekviesdamas R. Z. į teismo posėdžius, nesudarydamas galimybės jai pačiai pateikti paaiškinimus, taip pat padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, nepagrįstai suvaržė jos teises, tai lėmė, kad byla buvo išnagrinėta nepakankamai išsamiai ir byloje buvo priimtas nepagrįstas sprendimas. Nors apeliacinės instancijos teismo posėdyje R. Z. dalyvavo, jos paaiškinimų išklausymas buvo formalus, skundžiamoje nutartyje jie net nebuvo vertinami, todėl apylinkės teismo padaryti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai šiame teisme iš esmės nebuvo ištaisyti.
Be to, abu teismai nemotyvuotai sprendė dėl priverčiamosios medicinos priemonės rūšies R. Z. parinkimo, nevertino visų šio klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių (neatsižvelgė į nusikalstamų veikų pavojingumą, jų padarymo aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas ir į R. Z. teismui duotus paaiškinimus, jos požiūrį į savo sveikatos būklę, išreikštą norą dėl taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės rūšies, vaistų vartojimo ir kt.).
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. BPK 368 straipsnio 2 dalyje, nustatančioje kasacinio skundo turiniui keliamus reikalavimus, nurodyta, kad kasaciniame skunde, be kita ko, turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą.
Kasaciniame skunde teigiama, kad žemesnės instancijos teismai netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (pačios R. Z., nukentėjusiųjų L. V., E. K., liudytojų R. A., A. G. parodymus, specialistų išvadose užfiksuotus duomenis ir kt.), netinkamai nustatė faktines veikų padarymo aplinkybes ir padarė nepagrįstas išvadas, jog R. Z. padarė jai inkriminuotas baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, kartu pateikiamas savas paminėtų įrodymų vertinimas, byloje nagrinėtų įvykių aplinkybių interpretavimas ir jų vertinimas baudžiamojo įstatymo taikymo požiūriu, tačiau nenurodoma pagrįstų teisinių argumentų dėl esminių BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimų. Kasaciniu skundu iš esmės siekiama, kad kasacinės instancijos teismas kitaip įvertintų įrodymus ir padarytų kitokias išvadas, nei padarė bylą išnagrinėję teismai. Tačiau tokie skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik gali tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas ir ar proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad šis teismas į esminius apeliacinio skundo argumentus, kurie iš esmės pakartoti kasaciniame skunde, išsamiai pasisakė, iš naujo įvertinęs kasatorės minimus įrodymus ir kitus byloje esančius įrodymus, tarp jų ir R. Z. apeliacinės instancijos teisme duotus paaiškinimus, pritarė pirmosios instancijos teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir padarytos išvadoms dėl jų vertinimo. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė.
Kasatorė nurodo, kad teismai netinkamai taikė BK 17 straipsnio 1 dalies, BPK 401 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas, nes proceso metu nebuvo gauta duomenų, jog R. Z. 2023 m. liepos 7 d. (veikos prieš E. K. padarymo metu) buvo nepakaltinama. Šie kasatorės argumentai negali būti pripažinti kasacijos pagrindu, nes jie taip pat siejami su bylos įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių vertinimu, be to, prieštarauja teismų byloje priimtų sprendimų turiniui. Iš skundžiamų nutarčių turinio matyti, kad teismai, spręsdami dėl R. Z. pakaltinamumo 2023 m. liepos 7 d., įvertino ne tik 2023 m. birželio 26 d. – liepos 5 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės atlikimo metu gautus duomenis, bet ir teismo psichiatro eksperto V. D. proceso metu duotus paaiškinimus apie R. Z. psichinę sveikatos būklę, be kita ko, veikos prieš E. K. padarymo metu ir kitų bylos įrodymų kontekste padarė išvadą, kad R. Z. abiejų veikų padarymo metu buvo nepakaltinama.
Pirmosios instancijos teismas, neužtikrindamas R. Z. dalyvavimo bylos nagrinėjime, kasatorės teigimu, padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, nepagrįstai suvaržė jos teises, o apeliacinės instancijos teismas šių pažeidimų neištaisė. Nurodyti kasacinio skundo argumentai yra deklaratyvūs ir prieštarauja bylos duomenims, todėl nepripažintini bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalyku. Iš bylos duomenų, o taip pat skundžiamų nutarčių matyti, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta, R. Z. nedalyvaujant, atsižvelgus į teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte nurodytus duomenis apie jos psichinę sveikatos būklę, gebėjimą suprasti bylai reikšmingas aplinkybes, rekomendacijas dėl jos dalyvavimo baudžiamajame procese. Tuo tarpu bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, R. Z. dalyvavo, jai buvo sudaryta galimybė duoti paaiškinimus apie nagrinėjamų įvykių aplinkybes ir ji ja pasinaudojo. Be to, bylą nagrinėjant abiejų instancijų teismuose R. Z. teises atstovavo ir gynė jos gynėja.
Kasaciniame skunde, be kita ko, kvestionuojamas priverčiamosios medicinos priemonės rūšies R. Z. parinkimas, tačiau vėlgi nepateikiama teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą BK 98 straipsnio nuostatų taikymą ar, sprendžiant paminėtą klausimą, padarytus esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus. Skundžiamų nutarčių turinys patvirtina, kad žemesnės instancijos teismai, skirtingai nei nurodo kasatorė, visas, tarp jų ir kasaciniame skunde akcentuojamas, aplinkybes, reikšmingas priverčiamosios medicinos priemonės rūšies parinkimui, įvertino, motyvuotai pasisakė, kodėl R. Z. negali būti taikomas ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.
Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde nėra pateikta teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą bei teismų galimai padarytus esminius BPK pažeidimus, kurie sudarytų pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti R. Z., kuriai taikyta priverčiamoji medicinos priemonė, gynėjos advokatės Sigitos Mačytės-Šulskienės kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Albinas Antanaitis
Gabrielė Juodkaitė-Granskienė
Daiva Pranytė-Zalieckienė
