D. M. pagal BK 369 str., 368 str., 376 str., 106 str., 374 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-2726/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40946-2020-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. liepos 17 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Gabrielės Juodkaitės-Granskienės ir Daivos Pranytės-Zalieckienės, spręsdama nuteistojo D. M. kasacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 6 d. nuosprendžio priėmimo klausimą bei prašymą sustabdyti šio nuosprendžio vykdymą, iki byla bus išspręsta kasacinės instancijos teismo posėdyje,

n u s t a t ė :

Nuteistasis D. M. kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 6 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka bei sustabdyti nuosprendžio vykdymą, iki byla bus išspręsta kasacinės instancijos teismo posėdyje.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apkaltinamasis nuosprendis nuteistajam D. M. grįstas tik nenuosekliais ir nepatikimais liudytojo M. S. parodymais bei prielaidomis, pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Tai, kad liudytojas matė, jog kasatorius nupjovė garažo, iš kurio buvo pagrobtas svetimas turtas, spyną, M. S. parodė tik bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Liudytojas yra kasatoriaus kaimynas, jie konfliktuoja dėl turimų garažų, taigi gali nuteistąjį D. M. apkalbėti.

Kasatorius skunde taip pat teigia, kad iš jo nepagrįstai, vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, išieškota 216,67 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, nes neatsižvelgta į gynėjo paskyrimo nuteistajam pagrindą, turtinę nuteistojo padėtį.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014, 2K-148-719/2020, 2K-75-511/2022, 2K-58-719/2023). Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas vadovaujantis sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014, 2K-P-58-697/2019 ir kt.). Kartu pažymėtina, kad formalus nesutikimas su nepalankiais teismų sprendimais, dėstant įstatymų nuostatas, cituojant teismų praktiką, pateikiant savą įrodymų interpretavimą ir savaip nustatant veikos faktines aplinkybes, nėra vienas iš apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200-697/2023, 2K-149-648/2023).

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis ginčija teismų nustatytas faktines aplinkybes, nesutinka su teismų atliktu įrodymų vertinimu ir jų pakankamumu, akcentuodamas netinkamą liudytojo M. S. parodymų vertinimą, teigdamas, kad tai vienintelis įrodymas, pagrindžiantis D. M. kaltę, tačiau tokie skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į analogišką nuteistojo D. M. apeliacinio skundo argumentą, įvertino tiek liudytojo M. S. ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose duotus parodymus, juos lygino tiek tarpusavyje, tiek su kitais įrodymais byloje, sprendė, kad nėra objektyvių duomenų, suteikiančių pagrindą teigti, kad kasatorius liudytojo galėtų būti apkalbėtas. Nuteistasis D. M. kasaciniame skunde nepateikia teisinių argumentų dėl apeliacinės instancijos teismo išvadų nepagrįstumo. Kasacinio skundo argumentavimas deklaratyviais pareiškimais apie BPK normų pažeidimus, teisės į gynybą suvaržymą, teismų praktikos nesilaikymą nelaikytinas tinkamais teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Kasatorius skunde taip pat nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nusprendė išieškoti iš jo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos pritaikytos pažeidžiant suformuotą teismų praktiką.

Apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas išieškoti iš nuteistojo D. M. 216,67 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą, atsižvelgė į tai, pagal kieno skundą nagrinėjama byla ir į jos išnagrinėjimo rezultatą. Teismas, priteisdamas konkrečią pagal valstybės garantuojamą teisinę pagalbą suteikusio advokato pateiktus dokumentus apskaičiuotą sumą iš D. M., atsižvelgė ir į jo turtinę padėtį (darbingas, registruotas Užimtumo tarnyboje). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kasacinio skundo argumentai vertintini kaip deklaratyvūs. Pateiktame kasaciniame skunde nėra nurodyti konkretūs apeliacinės instancijos teismo padaryti esminiai BPK pažeidimai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys tokių pažeidimų padarymą.

Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde nėra pateikta išsamių teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą bei teismų galimai padarytus esminius BPK pažeidimus. Kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Pagal BPK 374 straipsnio 1 dalį, atrankos kolegija, priėmusi kasacinį skundą nagrinėti, arba teisėjų kolegija, kuriai pavesta nagrinėti kasacinę bylą, arba Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko ar šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko paskirtas teisėjas nutartimi gali sustabdyti bet kurio Lietuvos Respublikos teismo nuosprendžio ir nutarties ar jų dalies vykdymą, iki byla bus išspręsta kasacinės instancijos teismo posėdyje. Kadangi nuteistojo D. M. kasacinį skundą atsisakoma priimti, jo prašymas sustabdyti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio vykdymą iki byla bus išspręsta kasacinės instancijos teismo posėdyje, paliekamas nenagrinėtas.

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi, 374 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo D. M. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Prašymą sustabdyti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 6 d. nuosprendžio vykdymą iki byla bus išspręsta kasacinės instancijos teismo posėdyje, palikti nenagrinėtą.

Teisėjai Albinas Antanaitis

Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Daiva Pranytė-Zalieckienė