Dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gegužės 9 d. nutarties peržiūrėjimo

Nr. DOK-2789

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00080-2023-2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. liepos 17 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Donato Šerno ir Agnės Tikniūtės,

susipažinusi su 2024 m. liepos 12 d. pateiktu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės,,YIT Lietuva“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gegužės 9 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

Ieškovė pateikė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gegužės 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl skolos priteisimo. Bylą nagrinėję teismai atmetė ieškinį, kurį ieškovė grindė šalių susitarimu, kad kiekviena jų investuos į žemės sklype ir šalia žemės sklypo esančios infrastruktūros pagerinimą proporcingai kiekvienos šalies statomam (rekonstruojamam) pastatų bendram plotui (jeigu tokios susisiekimo ir inžinerinės komunikacijos yra būtinos ir reikalingos tos šalies statiniams eksploatuoti), nustatę, jog visi ieškovės atlikti darbai ir investicijos į infrastruktūrą buvo reikalingos tik ieškovės projektui įgyvendinti.

Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir ieškinį tenkinti.

Ieškovės kasacinis skundas grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovės kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 3 dalį ir nepagrįstai nevertino, kad detalieji planai privalomi visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms. Ieškovė ir atsakovė yra vieno žemės sklypo valdytojos, todėl detalusis planas joms abiem yra privalomas. Teismai visiškai nepagrįstai nurodė, kad neturint konkrečių projektų, prisijungimo sąlygų, šalių susitarimo pasirašymo metu nebuvo galima nustatyti, kas ir kokia dalimi turėtų investuoti į žemės sklype ir šalia jo esančios infrastruktūros pagerinimą, kokios konkrečiai infrastruktūros, pagal kokias ir kieno išduotas prisijungimo sąlygas. Teismai visiškai nepaisė ieškovės nurodyto argumento, kad visos prisijungimo sąlygos, pagal kurias ji atliko infrastruktūros pagerinimo darbus ir kurių dalį išlaidų prašo atsakovės atlyginti, buvo nurodytos detaliajame plane. Teismai nepagrįstai pritarė atsakovės teiginiui, kad ji galėjo naudoti buvusią infrastruktūrą.

2. Bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė Statybos įstatymo 2 straipsnio 13, 15 punktus ir nepagrįstai nevertino šiose normose pateikiamų statybos ir statybos darbų sąvokų, nepriskyrė atsakovės atliktų kapitalinio remonto darbų statybos darbams.

3. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl sutarčių aiškinimo ir aiškino šalių sudarytą susitarimą nesivadovaudamas imperatyviomis Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 3 dalies bei Statybos įstatymo 2 straipsnio 13, 15 punktų teisės normomis bei sąžiningumo principu, tai lėmė nesąžiningą sprendimo rezultatą ieškovės atžvilgiu – ieškovei tenka visos detaliajame plane numatytos infrastruktūros pagerinimo išlaidos, o atsakovė nėra investavusi nė cento. Teismai aiškino susitarimą vadovaudamiesi vien tik lingvistiniu sutarties aiškinimo principu, neanalizuodami tikrųjų šalių ketinimų, šalių valios susitarimo sudarymo metu.

4. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles reglamentuojančias CPK 176 straipsnio 1 dalies, 185 straipsnio 1 dalies normas ir jų taikymą aiškinančią kasacinio teismo praktiką. Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi tik atsakovės eksperto E. Lenkevičiaus išvada ir visiškai nemotyvuotai atmetė eksperto S. Mitkaus išvadas bei kitus įrodymus.

5. Apeliacinės instancijos teismas nepateikė jokių motyvų dėl dalies ieškinio ir apeliacinio skundo esminių argumentų, reikšmingų teisingam bylos išnagrinėjimui, taip pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalį, 331 straipsnio 4 dalį.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakant priimti kasacinį skundą, ta pačia nutartimi išsprendžiamas žyminio mokesčio grąžinimo klausimas (CPK 350 straipsnio 4 dalis). Ieškovė, teikdama kasacinį skundą, pateikė mokėjimo kvitą, patvirtinantį, kad į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą sumokėjo 2955,88 Eur, įmokos kodą nurodydama 5746. Pažymėtina, kad žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu įmokos kodas yra 5660. Dėl to ieškovės sumokėta įmoka Lietuvos Aukščiausiajame Teisme negalėjo būti įskaityta kaip ieškovės už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis. Atsižvelgiant į tai, šia nutartimi nespręstinas klausimas dėl žyminio mokesčio grąžinimo nepriėmus ieškovės kasacinio skundo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Donatas Šernas

Agnė Tikniūtė