Civilinė byla Nr. 3K-3-112/2012
Teisminio proceso Nr.: NESUTEIKTAS
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
28.1; 126.3; 126.5
2012 m. sausio 6 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas), Sigito Gurevičiaus ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo AB SEB banko reikalavimus panaikinti bankrutuojančios UAB „LRG farmacija“ kreditorių susirinkimo, kreditorių komiteto nutarimus, bei buvusio bankrutuojančios UAB „LRG farmacija“ administratoriaus UAB „Admivita“ reikalavimą patvirtinti administratoriaus veiklos ataskaitą.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ginčas kilo dėl tinkamo atstovavimo kreditoriams bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkime ir komitete bei bankroto administratoriaus ataskaitos patvirtinimo.
2006 m. sausio 26 d. įvykęs pirmasis bankrutuojančios UAB „LRG farmacija” kreditorių susirinkimas kreditorių komiteto pirmininku išrinko fizinį asmenį advokatą G. B., kuris nebuvo bankrutuojančios įmonės kreditorius.
Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas BUAB „LRG farmacija“ kreditorius AB SEB Vilniaus bankas kreipėsi į teismą su skundais, prašydamas pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2006 m. sausio 26 d. BUAB „LRG farmacija“ kreditorių susirinkimo sprendimą Nr. 1 „Kreditorių susirinkimo pirmininku išrinkti advokatą G. B.“; Nr. 3 „Į BUAB „LRG farmacija“ kreditorių komitetą išrinkti toliau nurodytus asmenis: advokatą G. B. (kreditorių komiteto pirmininkas); darbuotojų atstovą L. P. M.; Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) atstovą; UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ atstovą A. V.; Tamro SIA atstovą K. A.; UAB Draudimo įmonės Lietuvos eksporto ir importo draudimas atstovą E. B.; UAB „Berlin Chemie Menarini Baltic“ atstovą R. M.; UAB Bristol-Myers Squibb Polska Sp.z.o.o atstovą; LEK Pharmaceuticals d. d. atstovą V. B.“.
Taip pat pirmajame BUAB „LRG farmacija” kreditorių susirinkime buvo priimtas sprendimas nepatvirtinti BUAB „LRG farmacija“ administratoriaus pateiktos ataskaitos apie bankroto procedūras. Šiuo klausimu kreditorių susirinkimui buvo pateikti du pasiūlymai: UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ pasiūlymas nepatvirtinti BUAB „LRG farmacija“ administratoriaus pateiktos ataskaitos apie bankroto procedūras bei AB SEB Vilniaus banko pasiūlymas patvirtinti administratoriaus ataskaitą ir formuoti pavedimus bei balsuoti eiliškumo tvarka. Kreditorių susirinkimas dėl pasiūlymo „nepatvirtinti bankrutuojančios UAB „LRG farmacija“ administratoriaus pateiktos ataskaitos apie bankroto procedūras“ balsavo: UŽ – 55,887 procento, PRIEŠ – 32,954 procento, SUSILAIKĖ – 0,626 procento, t.y. buvo priimtas nutarimas netvirtinti administratoriaus ataskaitos.
Atsižvelgdamas į tai, buvęs BUAB „LRG farmacija“ administratorius UAB „Admivita“ prašė teismą patvirtinti BUAB „LRG farmacija“ administratoriaus ataskaitą, nes 2006 m. sausio 26 d. įvykęs pirmasis įmonės kreditorių susirinkimas ataskaitos nepatvirtino. Jis nurodė, kad kreditorių susirinkimui buvo pateikta administratoriaus veiklos už laikotarpį nuo 2005 m. balandžio 26 d. iki 2006 m. sausio 26 d. ataskaita.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. sausio 6 d. nutartimi pripažino neteisėtais ir panaikino BUAB „LRG farmacija“ 2006 m. sausio 26 d. įvykusio pirmojo kreditorių susirinkimo nutarimus Nr. 1 „Kreditorių susirinkimo pirmininku išrinkti advokatą G. B.“; Nr. 3 „Į BUAB „LRG farmacija” kreditorių komitetą išrinkti toliau nurodytus asmenis: advokatą G. B. (kreditorių komiteto pirmininkas); darbuotojų atstovą L. P. M.; VMI atstovą; UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ atstovą A. V.; Tamro SIA atstovą K. A.; UAB Draudimo įmonės Lietuvos eksporto ir importo draudimas atstovą E. B.; UAB „Berlin Chemie Menarini Baltic“ atstovą R. M.; UAB Bristol – Myers Squibb Polska Sp.z.o.o atstovą; LEK Pharmaceuticals d. d. atstovą V. B.“; priimti pareiškėjo AB SEB banko atsisakymą dalies skundų reikalavimų; patvirtinti buvusio BUAB „LRG farmacija“ administratoriaus 2006 m. vasario 3 d. pateiktą ataskaitą. Teismas nurodė, kad pagal ĮBĮ 23 straipsnio 1 punktą kreditorių susirinkimas turi teisę rinkti kreditorių susirinkimo pirmininką, kuriuo gali būti tik bankrutuojančios įmonės kreditorius ar jo atstovas, kuris turi teisę pagal ĮBĮ nuostatas dalyvauti kreditorių susirinkimuose, komiteto posėdžiuose, juose pasisakyti, taip pat balsavimo teisę, kurią kreditorių susirinkimuose turi tik kreditoriai, o pagal ĮBĮ 25 straipsnio 4 dalį vienas kreditorių komiteto narys turi vieną balsą ir, balsams pasiskirsčius po lygiai, sprendžiamasis yra komiteto pirmininko balsas. Teismas sutiko su pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais, jog kreditorių susirinkimo pirmininku išrinkus ne įmonės kreditorių, toks asmuo nėra asmeniškai suinteresuotas bankroto bylos procesu ir gali netinkamai vykdyti ar iš viso nevykdyti savo pareigų. Dėl nurodytų aplinkybių teismas sprendė, kad advokatas G. B., nebūdamas bankrutuojančios įmonės kreditorius, neteisėtai buvo išrinktas kreditorių susirinkimo pirmininku, todėl pareiškėjo skundas dėl šios dalies tenkintinas. Teismas sutiko su pareiškėjo argumentais, kad, į kreditorių komitetą atskiru nariu išrinkus UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ atstovą A. V., o kreditorių komiteto pirmininku – advokatą G. B., kuris taip pat atstovauja UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ interesams, kreditorių komitete UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ faktiškai turėjo du atstovus, taigi ir du balsus, tai prieštarauja ĮBĮ nuostatoms. Teismas pažymėjo, kad, atsižvelgiant į tai, jog pagal ĮBĮ 25 straipsnio 4 dalį vienas kreditorių komiteto narys turi vieną balsą, šiuo atveju kreditorius UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ kreditorių komitete turėjo du narius, t. y. du balsus, kurie, priimant sprendimus, galėjo turėti lemiamą reikšmę. Teismas nurodė, kad, nustačius, jog kreditorių susirinkimo pirmininku advokatas G. B. buvo išrinktas neteisėtai, tai po to priimti kreditorių susirinkimo nutarimai taip pat negali būti laikomi teisėtais. Dėl nurodytų aplinkybių teismas konstatavo, kad ši pareiškėjo skundo dalis tenkintina. Teismas nurodė, kad pasiūlymą nepatvirtinti BUAB „LRG farmacija“ administratoriaus pateiktos ataskaitos apie bankroto procedūras pateikė UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“, kuriai, minėta, tuo metu atstovavo du asmenys, be to, šio kreditoriaus balsais ir buvo nuspręsta nepatvirtinti administratoriaus ataskaitos. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad administratoriaus ataskaita buvo nepatvirtinta kreditorių susirinkime, kuriam vadovavo neteisėtai išrinktas asmuo, todėl toks nutarimas negali būti laikomas teisėtu. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pagrindo netvirtinti administratoriaus pateiktos ataskaitos nėra, konstatavo, jog tenkintinas buvusio BUAB „LRG farmacija“ administratoriaus UAB „Admivita“ prašymas ir BUAB „LRG farmacija“ administratoriaus ataskaita tvirtintina.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo atskirąjį skundą 2011 m. balandžio 28 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 6 d. nutartį paliko nepakeistą. Teisėjų kolegijos nuomone, nors 2006 m. sausio 26 d. kreditorių susirinkimo metu galiojusioje Įmonių bankroto įstatymo redakcijoje nebuvo tiesiogiai nustatytas ribojimas, kad bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo pirmininku ir bankrutuojančios įmonės kreditorių komiteto nariu gali būti tik bankrutuojančios įmonės kreditorius, tačiau sistemiškai aiškinant 2006 m. sausio 26 d. kreditorių susirinkimo metu galiojusio Įmonių bankroto įstatymo nuostatas teisė būti bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo pirmininku ir kreditorių komiteto nariais buvo suteikta tik bankrutuojančios įmonės kreditoriams. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad 2006 m. sausio 26 d. kreditorių susirinkimo metu galiojusio Įmonių bankroto įstatymo 25 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kreditorių komitetas priima nutarimus paprasta balsų dauguma, o jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, sprendžiamasis yra pirmininko balsas, taigi buvo nustatyta bankrutuojančios įmonės kreditorių komiteto pirmininko teisė balsuoti kreditorių susirinkimuose; Įmonių bankroto įstatymo 22 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teisę balsuoti turi tik kreditoriai. Bankrutuojančios įmonės kreditoriams suteikta teisė dalyvauti ir balsuoti bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimuose (Įmonių bankroto įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 3 punktas), o kreditorių susirinkimui iš savo narių suteikta teisė rinkti kreditorių komitetą (Įmonių bankroto įstatymo 25 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad kreditorių susirinkimo pirmininku advokatas G. B. buvo išrinktas neteisėtai, pagrįstai konstatavo, kad po to priimti kreditorių susirinkimo nutarimai taip pat negali būti laikomi teisėtais. 2006 m. sausio 26 d. kreditorių susirinkimo metu galiojusio Įmonių bankroto įstatymo 25 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad vienas kreditorių komiteto narys turi tik vieną balsą. Nagrinėjamu atveju UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ kreditorių komitete buvo atstovaujamas dviejų asmenų – advokato G. B. ir A. V., todėl laikytina, kad UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ turėjo 2 balsus. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad Įmonių bankroto įstatymo 25 straipsnis nenustatyta, kad kuriam nors kreditoriui komitete atstovautų atstovai proporcingai pagal pareikštų reikalavimų dydį. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad sprendimą dėl bankroto administratoriaus ataskaitos netvirtinimo nagrinėjamu atveju priėmė kreditorių susirinkimas, kuriam vadovavo neteisėtai išrinktas asmuo, todėl toks nutarimas negali būti laikomas teisėtu. Į bylą nepateikta įrodymų, kurie patvirtintų, jog nėra pagrindo patvirtinti administratoriaus ataskaitą. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į bylos duomenis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai patvirtino buvusio UAB „LRG farmacija“ administratoriaus ataskaitą, nes nėra pagrindo pateiktos ataskaitos netvirtinti.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir priimti naują sprendimą – byloje pareikštus AB SEB banko ir UAB „Admivita“ reikalavimus atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.
1. Kai ginčas, dėl kurio nepriimamas joks teisiškai reikšmingas sprendimas, neapginama subjektinė teisė ar įstatymo saugomas interesas, apskritai nenagrinėtinas teisme. 2006 m. sausio 26 d. kreditorių susirinkimo nutarimai yra negaliojantys, nes kreditoriai tais pačiais klausimais priėmė naujus nutarimus 2006 m. rugsėjo 26–28 d. sušauktame kreditorių susirinkime. Nėra jokio pagrindo panaikinti nutarimus, kurie jau negalioja, nes kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimas nesukelia jokių teisinių padarinių.
2. Teismai nepagrįstai panaikino kreditorių susirinkimo nutarimą dėl kreditorių susirinkimo pirmininko išrinkimo, nes pagal 2006 m. sausio 26 d. kreditorių susirinkimo metu galiojusias teisės normas kreditorių susirinkimo pirmininku galėjo būti renkamas bet kuris asmuo, net ir tas, kuris nėra bankrutuojančios įmonės kreditorius ar jo atstovas. Tik 2008 m. gegužės 22 d. buvo priimti ĮBĮ pakeitimai, kuriais buvo nustatyti konkretūs reikalavimai kreditorių susirinkimo pirmininkui – t. y. juo turi būti tik kreditorius (kai kreditorius – juridinis asmuo, jo įgaliotas atstovas). Advokato G. B. išrinkimas yra teisėtas, nes jis yra kreditoriaus UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ atstovas ir atstovauja jo interesams visoje bankroto byloje, įskaitant ir kreditorių susirinkime. Be to, nenurodyti argumentai, kodėl kreditorių susirinkimo pirmininkas, būdamas ne kreditorius, netinkamai vykdytų ar vykdė savo pareigas, todėl tokia teismų išvada nepagrįsta. Bankrutuojančiai bendrovei yra naudinga išrinkti kreditorių susirinkimo pirmininku reikiamą kvalifikaciją turintį asmenį, kuris yra nepriklausomas ir (ar) saistomas profesinių bei etikos standartų.
3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ faktiškai turėjo du atstovus, t.y. taigi du balsus, tai prieštarauja ĮBĮ nuostatoms, o nustačius, jog G. B. buvo neteisėtai išrinktas BUAB „LRG farmacija“ kreditorių susirinkimo pirmininku, po to priimti kreditorių susirinkimo nutarimai taip pat negali būti laikomi teisėtais. ĮBĮ normose nenustatyta nei didžiausio leistino vieno kreditoriaus atstovų skaičiaus kreditorių komitete, nei draudimo vienam kreditoriui turėti daugiau kaip vieną atstovą kreditorių komitete. Net jei būtų pripažinta, kad sprendimas dėl kreditorių susirinkimo pirmininko yra negaliojantis, tokio asmens vadovavimas kreditorių susirinkimui laikytinas procedūriniu (formaliu) pažeidimu, negalinčiu nulemti kitų susirinkime priimtų nutarimų teisėtumo.
4. Teismas nepagrįstai patvirtino administratoriaus ataskaitą. Kreditoriai (kreditorių dauguma) sprendžia, kaip įvertinti administratoriaus darbą ir ar patvirtinti jo parengtą ataskaitą. Kreditoriai administratoriaus darbą vertino nepatenkinamai ir pagrįstai nepatvirtino jo ataskaitos. Kreditoriai išreiškė pastabų bankroto administratoriui 2006 m. sausio 26 d. kreditorių susirinkimo metu, kad administratoriaus ataskaita yra formali ir neišsami, kad ataskaitoje administratorius neatsakė į daugelį svarbiausių su bendrovės veikla susijusių klausimų, įskaitant klausimus dėl finansinių bendrovės rodiklių, be to, netinkamai vykdė kitas ĮBĮ jam keliamas funkcijas. Dėl to laikytina, kad bankroto administratoriaus ataskaita kreditorių susirinkimo nebuvo patvirtinta pagrįstai.
5. Teismai pažeidė proceso taisykles. Apeliacinės instancijos teismas priėmė nutartį, neištyręs visų kasatoriaus pateiktų aplinkybių ir įrodymų, kad 2006 m. sausio 26 d. kreditorių susirinkimo nutarimai nebeturi teisinės reikšmės. Teismai netyrė ir nenurodė, kokiais įstatyme nustatytais pagrindais panaikino visus kreditorių susirinkimo 2006 m. sausio 26 d. nutarimus. Teismai nesiaiškino ir netyrė BUAB „LRG farmacija“ bankroto administratoriaus ataskaitos netvirtinimo priežasčių bei to, kad pats AB SEB bankas atsisakė dalies savo reikalavimų, kaip nepagrįstų ir neteisėtų. Teismai netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad byloje buvo atsisakyta dalies pareikštų reikalavimų, priteistinos bylinėjimosi išlaidos turėjo būti proporcingai mažinamos. Be to, AB SEB bankas skundė kreditorių susirinkimo priimtus nutarimus, o ne konkrečius UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ veiksmus ar vienvaldiškai priimtus sprendimus, todėl bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteisiamos iš pačios bankrutuojančios bendrovės.
Atsiliepimus į kasacinį skundą pateikė pareiškėjai UAB „Admivita“ ir AB SEB bankas. Atsiliepimais iš esmės palaikomos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartys. AB SEB bankas papildomai nurodo, kad kasatorius piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nes siekia sudaryti įspūdį, jog ginčijami nutarimai nebegalioja ir neaktualūs, tačiau bylinėjasi, teikia skundus ir priverčia kitus byloje dalyvaujančius asmenis patirti išlaidų. Dėl kasatoriaus reikalavimo perskirstyti bylinėjimosi išlaidas nurodo, kad jei kasatorius neprivalėtų mokėti už bylinėjimosi išlaidas, tai jis būdamas mokus iš viso niekuo nerizikuotų, o už bylinėjimąsi visada mokėtų nemoki bendrovė.
konstatuoja:
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu, remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis. Nagrinėjant bylą kasacine tvarka fakto klausimai netiriami, todėl kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį pateikti faktinio pobūdžio argumentai nevertinami ir nauji faktai nenustatinėjami. Kasacinio nagrinėjimo dalyką sudaro kasaciniame skunde iškelti teisės klausimai.
Dėl kasacinio skundo argumentų, kad, 2006 m. rugsėjo 26–28 d. sušauktame kreditorių susirinkime priėmus naujus nutarimus, 2006 m. sausio 26 d. kreditorių susirinkimo nutarimai yra negaliojantys
Kasaciniame skunde teigiama, kad šis ginčas apskritai nenagrinėtinas teisme, nes 2006 m. sausio 26 d. kreditorių susirinkimo nutarimai yra negaliojantys, o kreditoriai tais pačiais klausimais priėmė naujus nutarimus 2006 m. rugsėjo 26–28 d. sušauktame kreditorių susirinkime. Kasatoriaus manymu, nėra jokio pagrindo panaikinti nutarimus, kurie jau negalioja, nes kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimas nesukelia jokių teisinių padarinių.
Teisėjų kolegija nesutinka su šiais argumentais. Nors paskesnio nutarimo priėmimas nagrinėjamais klausimais rodo kreditorių susirinkimo valią tam tikrus klausimus po šio nutarimo priėmimo spręsti kitaip, tai nepašalina iki tol galiojusiu kreditorių susirinkimo nutarimu sukurtų teisinių padarinių. Tai reiškia, kad 2006 m. sausio 26 d. kreditorių susirinkimo teisėtumo klausimas gali būti aktualus šio nutarimo pagrindu iki 2006 m. rugsėjo 26–28 d. susirinkimo atsiradusių juridinių faktų galiojimui apibrėžti. Dėl to 2006 m. sausio 26 d. nutarimo teisėtumo klausimas pagrįstai gali būti civilinės bylos nagrinėjimo dalykas, o ją nutraukti kaip nenagrinėtiną teisme pagal CPK 293 straipsnio 1 punktą nėra faktinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai šis kasacinio skundo argumentas atmestinas.
Dėl 2006 m. sausio 26 d. BUAB „LRG farmacija“ kreditorių susirinkimo sprendimo Nr. 1 „Kreditorių susirinkimo pirmininku išrinkti advokatą G. B.“ teisėtumo
Kasaciniame skunde nurodoma, kad G. B. išrinkimas yra teisėtas, nes jis yra kreditoriaus UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ atstovas ir atstovauja jo interesams visoje bankroto byloje, įskaitant ir kreditorių susirinkime.
Pagal CK 1.137 straipsnio 3 dalį asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą. Juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus (CK 2.81 straipsnio 1 dalis). Juridinis asmuo įgyvendinti savo teises ir vykdyti pareigas gali per savo organus arba pavesti tai atlikti atstovams (CK 2.132 straipsnio 1 dalis). Per atstovą veikti negalima tada, kai tai numato įstatymas arba veiksmų pobūdis lemia, kad veiksmai turi būti atlikti tik paties atstovaujamojo. Nei ginčijamų kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo metu galiojusios, nei šiuo metu galiojančios ĮBĮ redakcijos nuostatos, skirtos kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto institutams reglamentuoti, nedraudžia kreditoriui pavesti kitą asmenį atstovauti jo interesams. Atstovavimo institutas grindžiamas principu, kad atstovo dalyvavimas pakeičia atstovaujamojo dalyvavimą (qui facit per alium, facit per se). Šios bylos faktinių aplinkybių kontekste tai reiškia, kad kreditoriui UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ pavedus G. B. atstovauti šio kreditoriaus interesams, G. B. dalyvavimas tinkamai pakeitė paties kreditoriaus valdymo organų dalyvavimą kreditorių susirinkime. Kad G. B. kreditorių susirinkime atstovavo UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“, pripažino ir bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Galiausiai šiuo klausimu pažymėtina ir tai, kad pats pareiškėjas AB SEB bankas 2006 m. sausio 26 d. BUAB „LRG farmacija“ kreditorių susirinkime pirmininku pasiūlė paskirti UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ atstovą. Išdėstyti argumentai leidžia prieiti prie išvados, kad kasaciniame skunde pagrįstai nurodoma, jog G. B. išrinkimas yra teisėtas, nes jis yra kreditoriaus UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ atstovas ir atstovauja jo interesams visoje bankroto byloje, įskaitant ir kreditorių susirinkime. Tai reiškia, kad teismų sprendimai, kuriais panaikintas 2006 m. sausio 26 d. BUAB „LRG farmacija“ kreditorių susirinkimo sprendimas Nr. 1 „Kreditorių susirinkimo pirmininku išrinkti advokatą G. B.“, yra priimti netinkamai taikant ir aiškinant atstovavimą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, todėl naikintini.
Dėl 2006 m. sausio 26 d. BUAB „LRG farmacija“ kreditorių susirinkimo sprendimo Nr. 3, kuriuo suformuotas kreditorių komitetas, teisėtumo
Pagal ginčijamų sprendimų priėmimo momentu galiojusios ĮBĮ redakcijos 25 straipsnio 1 dalį kreditorių susirinkimo pirmininkas yra ir kreditorių komiteto pirmininkas. Tai reiškia, kad kreditorių susirinkimo pirmininkas yra kreditorių komiteto narys ex officio. Be to, kreditorių komiteto nariu turi būti išrinktas bent vienas asmuo, kuris yra įgaliotas ginti su darbo santykiais susijusius reikalavimus, jeigu įmonė turi tenkinti darbuotojų reikalavimus, susijusius su darbo santykiais, reikalavimus atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe.
Kas bus renkami kitais komiteto nariais priklauso nuo pačių kreditorių valios. Teisėjų kolegija šiuo klausimu sutinka su kasacinio skundo argumentu, kad ginčijamų sprendimų priėmimo momentu galiojusios ĮBĮ redakcijos normose nenustatyta nei didžiausio leistino vieno kreditoriaus atstovų skaičiaus kreditorių komitete, nei draudimo vienam kreditoriui turėti daugiau kaip vieną atstovą kreditorių komitete. Tai reiškia, kad jei kreditoriai nusprendžia į komitetą išrinkti kelis vieno kreditoriaus atstovus, tai jų valios reikalas. Kreditoriai, žinodami, kad BUAB „LRG farmacija“ kreditorių komiteto nariu ex officio yra UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ atstovas G. B., balsavo, kad kitu komiteto nariu būtų paskirtas dar vienas UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ atstovas – A. V.. Jei kreditorių susirinkimas mano, kad ankstesni nutarimai jo netenkina, pagal ĮBĮ 23 straipsnio 2 punktą šis susirinkimas turi teisę keisti kreditorių komiteto sudėtį. CK 1.5 straipsnyje nurodyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal protingumo reikalavimus. Jei asmuo elgiasi neatidžiai ar neprotingai ir dėl šių veiksmų nenustatyta kitų asmens kaltės, jis turi prisiimti visus su tuo susijusius padarinius.
Nagrinėjamoje byloje kreditorių susirinkimo nutarimų negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismų sprendimai, kuriais panaikintas 2006 m. sausio 26 d. BUAB „LRG farmacija“ kreditorių susirinkimo sprendimas Nr. 3 dėl kreditorių komiteto suformavimo, yra nepagrįsti ir neteisėti, todėl naikintini.
Dėl administratoriaus ataskaitos patvirtinimo
Kasacinio teismo išaiškinta, kad administratoriaus ataskaitos patvirtinimas reiškia kreditorių pritarimą administratoriaus veiklai ar jo veiklos daliai, už kurią tvirtinama ataskaita. Kadangi susiklosto administratoriaus ir bankrutuojančios įmonės prievoliniai pavedimo teisiniai santykiai, tai ataskaitos patvirtinimas, be kita ko, reiškia prievolės įvykdymo priėmimą CK 6.123 straipsnio prasme. Administratoriaus ataskaitos nepatvirtinimas reiškia, kad kreditoriai nesutinka su administratoriaus veikla vykdant pavedimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje BAB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ v. UAB „Vermosa“, bylos Nr. 3K-3-234/2011). Bylą nagrinėję teismai ištyrę faktines aplinkybes nustatė, kad pagrindo netvirtinti ataskaitos nebuvo, todėl šią ataskaitą patvirtino. Kasacinis teismas nenustatė teisinio pobūdžio pagrindų nesutikti su šia teismų išvada, todėl teismų sprendimai dėl bylos dalies dėl administratoriaus ataskaitos patvirtinimo paliktini nepakeisti.
Esant šioms faktinėms ir teisinėms aplinkybėms kasacinis teismas nepasisako dėl kitų kasacinio skundo argumentų kaip neturinčių reikšmės teisės aiškinimui bei nagrinėjamos bylos rezultatui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
Kasacinį skundą patenkinus iš dalies, byloje susiklostė situacija, kad pareiškėjo AB SEB banko reikalavimai buvo atmesti, o kito pareiškėjo – buvusio bankrutuojančios UAB „LRG farmacija“ administratoriaus UAB „Admivita“ reikalavimas patenkintas. Byloje ginčai faktiškai vyko: dėl reikalavimų panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimus – tarp kreditorių – UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ ir AB SEB banko (šį ginčą laimėjo UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“), dėl reikalavimo patvirtinti administratoriaus ataskaitą – tarp kreditoriaus UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ ir buvusio bankrutuojančios UAB „LRG farmacija“ administratoriaus UAB „Admivita“ (šį ginčą laimėjo UAB „Admivita“). Atsižvelgiant į tai paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos. Be to, esant šioms faktinėms ir teisinėms aplinkybėms netenka prasmės nagrinėti kasacinio skundo argumentus, susijusius su netinkamu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu.
Kasaciniame skunde prašoma priteisti kasatoriaus atstovavimo išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas CPK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo, užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatoriaus į bylą pateiktų dokumentų turinys bylinėjimosi išlaidų aspektu pernelyg abstraktus ir neleidžia nustatyti atstovavimo išlaidų pagrįstumo, todėl šis klausimas kasacijoje nespręstinas. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu kasacinis teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išspendžia pirmosios instancijos teismas.
Kasaciniame procese valstybė patyrė 54,75 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, todėl jos valstybės naudai lygiomis dalimis priteistinos iš kreditorių UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ ir AB SEB banko.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais, 362 straipsnio 1 dalimi,
nutaria:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 6 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 28 d. nutarčių dalis, kuriomis pagal byloje pareikštus AB SEB banko reikalavimus, BUAB „LRG farmacija“ 2006 m. sausio 26 d. įvykusio pirmojo kreditorių susirinkimo nutarimai Nr. 1 dėl kreditorių susirinkimo pirmininko išrinkimo ir Nr. 3 dėl kreditorių komiteto narių išrinkimo, buvo pripažinti neteisėtais ir panaikinti.
Dėl šios bylos dalies priimti naują sprendimą: pareiškėjo AB SEB banko reikalavimus panaikinti pirmiau nurodytus BUAB „LRG farmacija“ 2006 m. sausio 26 d. įvykusio pirmojo kreditorių susirinkimo nutarimus Nr. 1 ir Nr. 3, atmesti.
Palikti nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 6 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 28 d. nutarčių dalis, kuriomis patvirtinta buvusio BUAB „LRG farmacija“ administratoriaus UAB „Admivita“ 2006 m. vasario 3 d. pateikta ataskaita.
Priteisti valstybės naudai (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (j. a. kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ (j. a. kodas 111785261) ir AB SEB banko (j. a. kodas 112021238) po 27,38 Lt (dvidešimt septynis litus 38 ct) išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, atlyginti.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Sigitas Gurevičius
Antanas Simniškis
