Procesinio sprendimo kategorija 94.5 (S)
Dėl ginčo dėl skolos priteisimo rūšinio teismingumo
N U T A R T I S
2010 m. liepos 12 d.
Vilnius
Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, susidedanti iš L.e.p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ričardo Piličiausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Česlovo Jokūbausko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Audriaus Bakavecko,
išnagrinėjusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos prašymą išspręsti ginčo pagal ieškovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinį atsakovui R. S. dėl skolos priteisimo, rūšinio teismingumo klausimą,
n u s t a t ė:
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 4234,76 Lt skolą ir penkių procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo. Šalys atsakovo, tuo metu dirbusio Šiaulių miesto VPK kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos tyrėju, prašymu 2007 m. sausio 3 d. sudarė mokymosi sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo išleisti atsakovą mokamų mokymosi atostogų ir jų metu mokėti 100 procentų jo vidutinio darbo užmokesčio, o atsakovas įsipareigojo grąžinti darbdaviui didesnes už Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesinę algą (toliau – MMA) lėšas, kurios buvo mokamos jo mokymosi atostogų metu, jeigu paties prašymu išeis iš darbo policijos įstaigoje anksčiau negu po trejų metų nuo mokymosi pabaigos. Pagal paties atsakovo prašymą, jis nuo 2008 m. balandžio 1 d. perkeltas į Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių rinktinę, atleidus iš Šiaulių miesto VPK kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos tyrėjo pareigų. Atsakovo atleidimo dieną mokymosi sutartyje numatytas trejų metų laikotarpis, kurį atsakovas įsipareigojo dirbti pas ieškovą, nebuvo praėjęs, todėl, ieškovo nuomone, atsakovas privalo grąžinti ieškovui didesnes už nustatytą MMA lėšas, kurios buvo mokamos mokymosi atostogų metu. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. gegužės 29 d. įsakymu Šiaulių miesto VPK reorganizuotas į Šiaulių apskrities VPK.
Šiaulių rajono apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė ir pripažino negaliojančiu Šiaulių miesto VPK viršininko 2008 m. kovo 28 d. įsakymo Nr. 40-TE-154 dalį dėl atsakovo atleidimo iš Šiaulių miesto VPK kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos tyrėjo pareigų.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2010 m. kovo 8 d. nutartimi Šiaulių rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 11 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą kasacine tvarka pagal ieškovo kasacinį skundą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydama išspręsti keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą.
Pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punktą, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl tarnybinių ginčų, kai viena ginčo šalis yra valstybės ar savivaldybės tarnautojas, turintis viešojo administravimo įgaliojimus (įskaitant pareigūnus ir įstaigų vadovus). Pagal to paties įstatymo 2 straipsnio 19 dalį tarnybiniai ginčai – valstybės tarnautojų, turinčių viešojo administravimo įgaliojimus, ginčai su administracija, susiję su tarnautojo statuso įgijimu, pasikeitimu ar praradimu ir drausminio poveikio priemonių taikymu.
Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojas – fizinis asmuo, einantis pareigas valstybės tarnyboje ir atliekantis šio straipsnio 1 dalyje nurodytą viešojo administravimo veiklą. Tuo tarpu pagal to paties straipsnio 1 dalį valstybės tarnyba – teisinių santykių, atsirandančių įgijus valstybės tarnautojo statusą, jam pasikeitus ar jį praradus, taip pat atsirandančių dėl valstybės tarnautojo viešojo administravimo veiklos valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje įgyvendinant tam tikros valstybės valdymo srities politiką ar užtikrinant jos įgyvendinimo koordinavimą, koordinuojant tam tikros valstybės valdymo srities įstaigų veiklą, valdant, paskirstant finansinius išteklius ir kontroliuojant jų panaudojimą, atliekant auditą, priimant ir įgyvendinant teisės aktus, valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų sprendimus viešojo administravimo srityje, rengiant ar koordinuojant teisės aktų, sutarčių ar programų projektus ir teikiant dėl jų išvadas, valdant personalą arba turint viešojo administravimo įgaliojimus nepavaldžių asmenų atžvilgiu, visuma. VTĮ 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad statutinis valstybės tarnautojas – valstybės tarnautojas, kurio tarnybą reglamentuoja įstatymo patvirtintas statutas arba Diplomatinės tarnybos įstatymas, nustatantys specialias priėmimo į valstybės tarnybą, tarnybos atlikimo, atsakomybės ir kitas su tarnybos ypatumais susijusias sąlygas, ir (ar) turintis viešojo administravimo įgaliojimus jam nepavaldžių asmenų atžvilgiu.
Nors nagrinėjamoje byloje pareikšti reikalavimai, viena vertus, gali būti vertinami kaip civilinio teisinio pobūdžio reikalavimai, tačiau, kita vertus, nagrinėjamas šalių ginčas kilo dėl mokymosi sutartimi statutinio valstybės tarnautojo prisiimtų įsipareigojimų vykdymo. Šiuo aspektu pažymėtina, kad mokymosi sutarties šalys – valstybės biudžetinė įstaiga Šiaulių miesto VPK, kurios teises ir pareigas perėmė Šiaulių apskrities VPK (ieškovas), ir statutinis valstybės tarnautojas (atsakovas). Mokymosi sutarties turinys, sudarymo galimybės ir tvarka reglamentuoti Lietuvos policijos generalinio komisaro 2006 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 5-V-773 patvirtintomis Darbuotojų mokymosi atostogų apmokėjimo taisyklėmis. Byloje nagrinėjami teisės klausimai yra glaudžiai (tiesiogiai) susiję su valstybės tarnyba – be kita ko, atleidimu iš tarnybos, tarnautojo perkėlimu, tarnautojo ir įstaigos (darbovietės) prisiimtais tarpusavio įsipareigojimais, šių įsipareigojimų vykdymu. Be to, pirmosios instancijos teismas, remdamasis CPK 417 straipsnio nuostatomis, pripažino negaliojančiu Šiaulių miesto VPK viršininko 2008 m. kovo 28 d. įsakymo Nr. 40-TE-154 dalį dėl atsakovo atleidimo iš Šiaulių miesto VPK kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos tyrėjo pareigų. Tuo tarpu įstatymuose tiesiogiai nenustatyta, kuriems – bendrosios kompetencijos ar specializuotiems administraciniams teismams – teismingi šioje byloje nagrinėjamo pobūdžio ginčai. Dėl tokio pobūdžio ginčų teismingumo nepasisakyta ir iki šiol priimtose specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo nutartyse.
Specialioji teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
Ginčas teismingas administraciniame teismui.
Pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punktą, bylas dėl tarnybinių ginčų, kai viena ginčo šalių yra valstybės tarnautojas, turintis viešojo administravimo įgaliojimus, sprendžia administracinis teismas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šalys dėl atitinkamo dydžio darbo užmokesčio mokėjimo atsakovui jo mokymosi atostogų metu susitarė sutartimi (2007 m. sausio 8 d. sutartis Nr. 16) (Darbuotojų mokymosi atostogų apmokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2006 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 5-V-773, 6 punktas). Viena iš šio susitarimo sąlygų yra tai, jog darbuotojas įsipareigoja grąžinti darbdaviui didesnes už Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimaliąją mėnesinę algą lėšas, kurios buvo mokamos mokymosi atostogų metu, jeigu paties prašymu (darbuotojo pareiškimu, atsistatydinus savo noru) išeina iš darbo policijos įstaigoje anksčiau negu po trejų metų nuo mokymosi pabaigos (Sutarties 2.1. punktas). Iš bylos medžiagos taip pat matyti, jog atsakovas 2008 m. kovo 28 d. Šiaulių miesto VPK viršininko įsakymu Nr. 40-TE-154 buvo perkeltas į Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių rinktinę nuo 2008 m. balandžio 1 d., atleidus jį iš Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos 4-ojo skyriaus tyrėjo (statutinio valstybės tarnautojo, A lygio 8 kategorijos) pareigų 2008 m. kovo 31 d.
Šią bylą nagrinėję teismai minėto 2008 m. kovo 28 d. įsakymo dalį dėl atsakovo atleidimo iš Šiaulių miesto VPK kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos tyrėjo pareigų, pripažino negaliojančia. Minėta teismų išvada yra vienas iš kasacinio skundo dalykų, nes tai, kaip matyti iš bylą nagrinėjusių teismų procesinių sprendimų, tiesiogiai įtakojo vertinimą, ar atsirado atsakovui pareiga grąžinti jam Lietuvos policijos generalinio komisaro 2006 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 5-V-773 patvirtintų Darbuotojų mokymosi atostogų apmokėjimo taisyklių bei 2007 m. sausio 18 d. sutarties pagrindu išmokėtas sumas jo mokamų mokymosi atostogų metu.
Specialioji teisėjų kolegija pažymi, jog kad ir kaip būtų vertinama nurodyto įsakymo dalis (sudaranti ar ne pagrindą reikalauti grąžinti iš atsakovo 4234,76 Lt skolą), atsakovo santykis su valstybės tarnyba nėra nutrūkęs, jis tebėra statutiniu valstybės tarnautoju. Ginčas yra tarnybinio pobūdžio ir turi būti nagrinėjamas ne bendrosios kompetencijos, bet administraciniame teisme (ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2-4 dalimis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio 2, 3 dalimis,
n u t a r i a:
Ginčas teismingas administraciniam teismui.
Grąžinti bylą pagal ieškovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinį atsakovui R. S. dėl skolos priteisimo (bylos Nr. 3K-3-324/2010) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijai, įstatymų nustatyta tvarka nagrinėti bylą kasacine tvarka.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
L.e.p Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
Civilinių bylų skyriaus pirmininkas pirmininko pavaduotojas
Sigitas Gurevičius Ričardas Piličiauskas
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjas teisėjas
Česlovas Jokūbauskas Audrius Bakaveckas
