Pareiškimo Nr. DOK-3458/2021
Teisminio proceso Nr. 1-05-7-00006-2018-0
Procesinio sprendimo kategorija 2.15.2.3.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. spalio 4 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Gutausko (kolegijos pirmininkas), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Artūro Ridiko (pranešėjas),
išnagrinėjo nuteistojo R. M. gynėjo advokato Giedriaus Danėliaus pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Šiaulių apygardos teismo 2019 m. spalio 17 d. baudžiamuoju įsakymu R. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 1800 MGL (90 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. M. paskirta galutinė bausmė – 1200 MGL (60 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2018 m. lapkričio 14 d. 8.12 val. iki 2018 m. lapkričio 15 d. 19.28 val. (dvi paros), dvi sulaikymo dienas prilyginant 4 MGL (200 Eur) dydžio baudai.
2. R. M. nuteistas už tai, kad tiesiogiai pasiūlė ir susitarė duoti didesnės nei 250 MGL vertės kyšį valstybės pareigūnui už pastarojo neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, būtent: R. M. 2018 m. rugsėjo 8 d., laikotarpiu tarp 19.01 val. ir 20.10 val., restorane „S Bar“, esančiame Šiauliuose, Aleksandrijos g. 3, bei jo prieigose tiesiogiai pasiūlė ir susitarė duoti (duomenys neskelbtini) pajėgų vadui D. G. 90 000 Eur kyšį grynaisiais pinigais už pastarojo neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, kad pastarasis suteiktų išskirtines sąlygas R. M. neoficialiai atstovaujamai bendrovei „S“ dalyvauti viešojo pirkimo konkurse ir jį laimėti, t. y. veikdamas pagal Lietuvos kariuomenės vado suteiktus tarnybinius įgaliojimus inicijuotų viešojo pirkimo konkursą dėl lėktuvų nuomos pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ir lėktuvų nuomos techninėse specifikacijose įrašytų R. M. nurodytas sąlygas, kurios sudarytų išskirtines sąlygas laimėti konkrečiai R. M. neoficialiai atstovaujamai tiekėjai.
3. R. M. nustatytu terminu nepadavus Šiaulių apygardos teismui prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas 2019 m. lapkričio 6 d. įsiteisėjo.
II. Pareiškimo dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo argumentai
4. Pareiškimu nuteistojo R. M. gynėjas advokatas G. Danėlius prašo atnaujinti baudžiamąją bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. spalio 17 d. baudžiamąjį įsakymą ir baudžiamąją bylą nutraukti arba R. M. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 227 straipsnio 3 dalies į BK 226 straipsnio 3 dalį. Pareiškėjas nurodo:
4.1. R. M. nuteistas pagal BK 227 straipsnio 3 dalį dėl to, kad pats tiesiogiai pasiūlė duoti kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą pastarojo veikimą – lėktuvų nuomos sutarties inicijavimą viešojo konkurso būdu, į viešojo pirkimo techninę specifikaciją įtraukiant R. M. neoficialiai atstovaujamai tiekėjai palankias sąlygas. D. G. iš tiesų neturėjo įgaliojimų inicijuoti lėktuvų nuomos sutarties pratęsimo (sudarymo), todėl R. M. kvalifikuota nusikalstama veika pagal BK 227 straipsnį neatitinka visų nusikalstamos veikos sudėties požymių, t. y. R. M. buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.
4.2. Sutiktina su aplinkybe, kad D. G., eidamas (duomenys neskelbtini) pajėgų vado pareigas, yra valstybės tarnautojas ir bendra prasme turi šios pareigybės pagrindu suteiktus įgaliojimus. Šiuos įgaliojimus bendrais bruožais apibrėžia Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2014 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. V-34 patvirtinti Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų vado pareiginiai nuostatai (toliau – Pareiginiai nuostatai). Pareiginių nuostatų 14.15 papunktyje nustatyta, kad Karinių oro pajėgų vadas, gavęs atitinkamus įgaliojimus, krašto apsaugos sistemos institucijų vardu pasirašo sutartis ir koordinuoja jų vykdymą. Šio punkto formuluotė suponuoja Karinių oro pajėgų vado įgaliojimus sudarant sutartis, tačiau sistemiškai išnagrinėjus viešųjų pirkimų krašto apsaugos sistemoje procedūras matyti, kad Karinių oro pajėgų vadas (šiuo atveju – D. G.) savarankiškų įgaliojimų spręsti dėl baudžiamajame įsakyme įvardyto lėktuvų nuomos sutarties pratęsimo (sudarymo) neturėjo.
4.3. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos rašte „Dėl antikorupcinio vertinimo išvados“ pažymima: „Krašto apsaugos ministerijoje <...> viešojo pirkimo rengimo, atlikimo, laimėtojo nustatymo, pretenzijų nagrinėjimo, sutarties derinimo, vykdymo ir kitos nurodytos funkcijos nėra pavedamos vienam asmeniui.“ Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 16 d. nutarimu Nr. 678 „Dėl biudžetinės įstaigos Gynybos resursų agentūros prie Krašto apsaugos ministerijos steigimo“ įsteigta Gynybos resursų agentūra prie Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos. Gynybos resursų agentūros nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2017 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. V-794, 1 punkte įtvirtinta, kad Gynybos resursų agentūros paskirtis – valstybės gynybai reikalingos ginkluotės ir kitų prekių, paslaugų ir darbų įsigijimas ir valdymas. Tai reiškia, kad įsteigus Gynybos resursų agentūrą viešieji pirkimai Lietuvos krašto apsaugos sistemoje pradėti vykdyti centralizuotai – dalyvaujant šiai agentūrai.
4.4. Kaip nurodoma viešojoje erdvėje esančios 2017 m. gruodžio 5 d. vidaus audito ataskaitos Nr. VA-2017-P-900-2-22 45 punkte, Krašto apsaugos ministerijos Gynybos resursų taryba pritarė krašto apsaugos sistemos įsigijimų srities pertvarkai – ilgalaikėje perspektyvoje sisteminėms krašto apsaugos sistemos viešųjų pirkimų problemoms spręsti įsteigta Įsigijimų ir aprūpinimo agentūra. Reformos tikslas – pirkimų funkcijas perduoti vienai institucijai, kuri būtų atsakinga už centralizuotą ginkluotės ir kitų įsigijimų organizavimą ir valdymą. Taip pat šios ataskaitos 48 punkte teigiama, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2017 m. birželio 29 d. pritarė nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliosiančioms Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pataisoms, kuriomis į sistemą įtraukta gynybai reikalingos ginkluotės ir kitų prekių, paslaugų ir darbų įsigijimo ir valdymo institucija, nustatyti pagrindiniai jos uždaviniai: 1) dalyvauti formuojant pasirengimo valstybės gynimui ir kariuomenės mobilizacijai politiką, karybos srities standartizacijos politiką; 2) krašto apsaugos ministro nurodytomis sąlygomis ir tvarka vykdyti krašto apsaugos sistemos perkančiosios organizacijos funkcijas aprūpinant perkančiąją organizaciją prekėmis, paslaugomis, darbais. Dėl to lėktuvų nuomos sutarties pratęsimas (inicijavimas), kaip ir kiti didelės vertės ir krašto gynybai svarbūs pirkimai, turėjo vykti ne išimtinai D. G. sprendimu, bet Gynybos resursų agentūros sprendimu.
4.5. Šių faktinių aplinkybių kontekste atkreiptinas dėmesys į D. G. veiksmus, kuriais jis R. M. aktyviai teigė, jog turi realius įgaliojimus spręsti dėl lėktuvų nuomos sutarties pratęsimo (sudarymo): 1) „Aš <...> sutikau inicijuoti techninių specifikacijų rengimą įrašant į pirkimo sąlygas R. M. nurodytus lėktuvų 1987 metus bei įtraukti kitas R. M. ateityje pateiktas technines specifikacijas“ (2018 m. spalio 3 d. D. G. apklausos protokolas); 2) „R. M. pasiteiravus apie mūsų reikalus, aš pasakiau, kad popieriai tvarkomi, kad esu davęs nurodymą įrašyti 87 metus, tuo duodamas suprasti, kad konkurso dokumentai dėl lėktuvų nuomos yra ruošiami ir į technines specifikacijas yra įtraukti anksčiau R. M. pasakyti lėktuvų gamybos metai“ (2018 m. spalio 3 d. D. G. apklausos protokolas); 3) „Pokalbio metu R. M. paklausė, ar sutartis baigiasi kovo mėnesį, ar spėsim pasirengti naujam konkursui. Aš pasakiau, kad spėsim, kad, kad laukiu R. M. namų darbų“ (2019 m. sausio 15 d. D. G. apklausos protokolas). Taigi D. G. ne tik savo veiksmais R. M. leido pagrįstai manyti, jog jis turi įgaliojimus dėl lėktuvų nuomos sutarties sudarymo, bet ir šią tariamą faktinę aplinkybę nurodė duodamas liudytojo parodymus ikiteisminio tyrimo metu. 2018 m. spalio 3 d. liudytojo apklausos protokole D. G. parodė: „Aš, užimdamas (duomenys neskelbtini) pajėgų vado pareigas, galiu asmeniškai, savarankiškai nuspręsti dėl naujo lėktuvų nuomos viešojo konkurso ir su Lietuvos Respublikos kariuomenės vadu atskiro suderinimo nereikia. Organizuojant naują viešąjį konkursą aš turėčiau (duomenys neskelbtini) bazės vadui nurodyti, kad jis paskirtų karininką, kuris turėtų parašyti technines specifikacijas būsimam konkursui, o po to šios specifikacijos turėtų būti tvirtinamos Krašto apsaugos ministerijos.“
4.6. Taigi tiek D. G. veiksmų su R. M., tiek jo paties duotų parodymų analizė leidžia pagrįstai teigti, kad R. M., bendraudamas su D. G., turėjo tariamą pagrindą manyti, jog D. G. turėjo realius įgaliojimus dėl lėktuvo nuomos sutarties sudarymo. Tačiau, D. G. pareiškimus vertinant kartu su viešųjų pirkimų krašto apsaugos sistemoje organizavimo procedūromis, akivaizdu, kad D. G. tokių įgaliojimų neturėjo. Baudžiamoji atsakomybė už BK 227 straipsnyje nurodytą nusikalstamą veiką kyla tada, kai asmuo tiesiogiai ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti kyšį arba jį davė valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pastarojo veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Baudžiamoji atsakomybė už BK 226 straipsnyje nurodytą nusikalstamą veiką kyla tada, kai asmuo pasiūlo (duoda) kyšį asmeniui siekdamas, kad jis, pasinaudodamas savo įtaka, paveiktų valstybės institucijos tarnautoją, kad pastarasis teisėtai (neteisėtai) veiktų (neveiktų) vykdydamas savo įgaliojimus. Kaip matyti iš minėtų BK straipsnių dispozicijų, atsakomybė už BK 227 straipsnyje nustatytą veiką atsiranda tuomet, kai kaltininkas tiesiogiai kreipiasi į valstybės tarnautoją, turintį įgaliojimus atlikti prašomą veiksmą, o BK 226 straipsnis užtraukia kaltininko atsakomybę, kai kaltininkas kreipiasi tik į įtaką valstybės tarnautojui turintį asmenį, kuris dėl turimos įtakos gali paveikti valstybės tarnautoją, kad pastarasis veiktų (neveiktų) pagal savo įgaliojimus.
4.7. R. M. nuteistas pagal BK 227 straipsnį teigiant, kad jis siūlė kyšį valstybės tarnautojui, siekdamas, kad valstybės tarnautojas pasinaudotų savo turimais įgaliojimais R. M. pageidaujamam rezultatui pasiekti (lėktuvo nuomos sutarčiai sudaryti). Tačiau išdėstyti argumentai dėl viešųjų pirkimo procedūrų organizavimo krašto apsaugos sistemoje leidžia pagrįstai teigti, kad kaltinime aprašyta ir R. M. inkriminuota nusikalstama veika, būtent kyšio siūlymas D. G. dėl lėktuvų nuomos sutarties pratęsimo (sudarymo), atitiktų BK 226 straipsnio dispoziciją ir baudžiamąją bylą nagrinėjusiam teismui nusprendus, kad R. M. padarė tokią veiką, jis galėtų būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 226 straipsnį.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
5. Nuteistojo R. M. gynėjo advokato G. Danėliaus pareiškimas dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo atmestinas.
6. Nuteistojo R. M. gynėjas pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo padavė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 451 straipsnio 1, 2 punktų pagrindu teigdamas, kad R. M. nusikalstama veika neatitinka visų nusikalstamos veikos, nurodytos BK 227 straipsnyje, sudėties požymių, todėl baudžiamoji byla turėtų būti nutraukta arba nusikalstama veika turėtų būti perkvalifikuota iš BK 227 straipsnio 3 dalies į BK 226 straipsnio 3 dalį.
7. Pažymėtina, kad baudžiamosios bylos atnaujinimas dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo yra išimtinė procedūra, kuri galima tik BPK 451 straipsnyje tiksliai nurodytais pagrindais ir sąlygomis. Pagal BPK 451 straipsnio 2 punktą baudžiamoji byla atnaujinama, jeigu pagal nuosprendžiuose ir nutartyse nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, jog akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir dėl to reikia nuteistojo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal kitą BK specialiosios dalies straipsnį, jo dalį ar punktą, nustatantį lengvesnę nusikalstamą veiką. BK 227 straipsnio 3 dalies (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) ir BK 226 straipsnio 3 dalies (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) sankcijos yra vienodos, už šiuose BK straipsniuose (atitinkamose dalyse) nurodytas nusikalstamas veikas baudžiama bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų. Taigi BK 226 straipsnio 3 dalyje nėra nustatyta lengvesnė nusikalstama veika nei ta, už kurią R. M. yra nuteistas, todėl šios baudžiamosios bylos atnaujinimas BPK 451 straipsnio 2 punkto pagrindu nėra įmanomas.
8. Iš pareiškimo turinio matyti, kad kitas pareiškėjo siūlomas baudžiamosios bylos atnaujinimo pagrindas (BPK 451 straipsnio 1 punktas) yra nurodytas tik deklaratyviai, konkrečių ir aiškių jį pagrindžiančių argumentų nepateikta. Byloje surinktais įrodymais, tarp jų ir paties R. M. prisipažinimu ir duotais parodymais, nustatyta, kad R. M. tiesiogiai pasiūlė ir susitarė duoti didesnės nei 250 MGL vertės kyšį (duomenys neskelbtini) pajėgų vadui D. G., kad šis, veikdamas pagal Lietuvos kariuomenės vado suteiktus tarnybinius įgaliojimus, inicijuotų viešojo pirkimo konkursą dėl lėktuvų nuomos pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ir lėktuvų nuomos techninėse specifikacijose įrašytų R. M. nurodytas sąlygas, kurios sudarytų išskirtines sąlygas laimėti konkrečiai R. M. neoficialiai atstovaujamai tiekėjai – bendrovei „S“. Pareiškime šios aplinkybės net ir neneigiamos, labiau akcentuojamos D. G. tarnybinių galimybių ribos, kurios, pareiškėjo nuomone, būtų pagrindas R. M. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 227 straipsnio 3 dalies į BK 226 straipsnio 3 dalį, tačiau tai, kaip jau buvo minėta, nepatenka į baudžiamosios bylos atnaujinimo pagrindų sąrašą.
9. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pagal nuteistojo R. M. gynėjo pareiškime išdėstytus argumentus nėra pagrindo manyti, jog byloje akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir dėl to reikia priimti BPK 451 straipsnio 1 ar 2 punkte nurodytus sprendimus, todėl baudžiamoji byla neatnaujinama.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 453 straipsnio 3 dalimi,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistojo R. M. gynėjo advokato Giedriaus Danėliaus pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.
Teisėjai Aurelijus Gutauskas
Daiva Pranytė-Zalieckienė
Artūras Ridikas
