Nr. DOK-5205
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05311-2020-3
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2021 m. spalio 4 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Alės Bukavinienės ir Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė),
susipažinusi su 2021 m. rugsėjo 28 d. paduotu atsakovo L. I. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 29 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Atsakovas padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 29 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės AB,,Swedbank“ ieškinį atsakovui dėl skolos (negrąžinto kredito) priteisimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Nr. DOK-5205
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05311-2020-3
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2021 m. spalio 4 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Alės Bukavinienės ir Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė),
susipažinusi su 2021 m. rugsėjo 28 d. paduotu atsakovo L. I. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 29 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Atsakovas padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 29 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės AB,,Swedbank“ ieškinį atsakovui dėl skolos (negrąžinto kredito) priteisimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas, kaip nešališka ginčo sprendimo institucija, negali už kasatorių suformuluoti teisinių kasacinių skundo pagrindų – tokia pareiga pagal proceso įstatymus numatyta pačiam kasatoriui. Tam, kad ši pareiga būtų tinkamai įvykdyta, proceso įstatymai numato reikalavimą, kad kasacinį skundą surašytų profesionalus teisininkas - advokatas (CPK 347 straipsnio 3 dalis). Kasatorius turi teisę surašyti kasacinį skundą pats tik tuo atveju, jei jis turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą
Atsakovas kasaciniame skunde nurodo, kad teismai neteisingai taikė ir aiškino Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 straipsnį, 6.217 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 4 punktą, 6.872 straipsnio 1 dalį, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Atsakovo teigimu, teismai nepagrįstai nusprendė, kad atsakovas privalo mokėti bankui palūkanas už suteiktą paskolą, nors kredito sutartyje nebuvo nustatyta tokia pareiga, palūkanas turėjo mokėti Vilniaus miesto savivaldybė, kuri, kaip pati pripažino, tinkamai neinformavo atsakovo apie teisės aktuose jam nustatytą pareigą kasmet pateikti savivaldybei dokumentus, įrodančius jo teisę į papildomas lengvatas, tik bylos nagrinėjimo metu atsakovas sužinojo apie tokią pareigą. Taip pat atsakovas nurodė, kad pateikė į bylą įrodymus, pagrindžiančius, jog iki 2016 m. balandžio 1 d. ir po šios datos iki dabar yra socialiai remtinas.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, pažymi, kad atsakovas kasaciniame skunde iš esmės išdėstė tik faktines kilusio ginčo aplinkybes ir nurodė savo nesutikimą su byloje priimtais teismų procesiniais sprendimais, nesuformuluodamas konkrečios teisinės problemos ir aiškiais teisiniais argumentais nepagrįsdamas CPK įtvirtintų kasacijos pagrindų buvimo. Kitaip tariant, atsakovo kasacinis skundas nėra grindžiamas teisiniais argumentais, iš kurių būtų galima spręsti dėl žemesnės instancijos teismų pažeistų materialiosios ar proceso teisės normų ir kad toks pažeidimas galėjo nulemti neteisingo procesinio sprendimo priėmimą. Be to, nors iš pateiktų duomenų matyti, kad kasacinis skundas pasirašytas advokato, tačiau, atsižvelgiant į skundo turinį, kyla abejonių, ar skundas išties surašytas profesionalaus teisininko, o ne paties atsakovo.
Kadangi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis tik teisės taikymo aspektu, kasaciniame skunde neužtenka vien tik išvardinti faktines bylos aplinkybes ir nurodyti, kad teismas pažeidė teisės normas, šiuos teiginius būtina pagrįsti kasacijos pagrindą atskleidžiančiais teisiniais argumentais, konkrečiai atskleisti keliamą teisės aiškinimo ir (ar) taikymo problemą. Atsakovui kasaciniame skunde neišdėsčius konkrečių teisinių argumentų konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl negali būti priimtas nagrinėti kasaciniame teisme (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžinamas sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Grąžinti G. I. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 15 (penkiolika) Eur žyminio mokesčio, sumokėto už atsakovą L. I. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 2021 m. rugsėjo 23 d. AB SEB banke, mokėjimo nurodymas Nr. 285624939.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė
Alė Bukavinienė
Gražina Davidonienė
